Išskleisti meniu
Apie Maximos boikotą ir ekonomiką

Apie Maximos boikotą ir ekonomiką

| 4 komentarai

2008 m. kovo 12 d.. Aistros dėl Leo LT jau rimsta. Žiniasklaidoje šias istorijas pakeis nauji rezonansiniai įvykiai, kaip visada.

Vienas įdomesnių ir keistesnių dalykų šioje istorijoje man buvo “Neperku Maximoje” lipdukai ir kai kurių žmonių įsitikinimas, kad esą taip jie daro paslaugą Lietuvai (Petro Gražulio per TV3 išsakytos mintys). Keistas dalykas – vietoje pirkimo pas savus verslininkus pirkti pas užsieniečius, kuriems priklauso prekybos tinklai “Rimi”, “Iki”, dauguma prekybos centrų… Sakysite, ir kas gi čia tokio, juk Maxima LT nusikalto Lietuvai, o Rimi ar Iki nieko blogo nepadarė?

Net jeigu ir taip, tai visiškai nėra patriotizmo klausimas. Tai ekonominis klausimas ir tai, kad Lietuvoje yra vietinių turtingų žmonių yra naudinga visai Lietuvai. Todėl, kad jų uždirbamų pinigų didelė dalis lieka Lietuvoje. Jie čia gyvena, čia perka prekes ir paslaugas, čia eina į restoranus, čia statosi namus ar samdo vairuotojus ir namų tvarkytojus. Tai reiškia, kad dėl vieno turtingo žmogaus poreikių darbą ir atlyginimą gali gauti nemažai kitų žmonių. Esant didesniam turtingų žmonių skaičiui kai darbuotojų pradeda trūkti, kas dabar darosi Lietuvoje (pvz. statybų sektoriuje) ima kilti atlyginimai. Be abejo, be turtingų lietuvių, galinčių įpirkti didelius butus ir namus, statybų sektorius niekada nebūtų užaugęs iki tokio lygio, kokiame yra dabar, nebūtų tokio lygio pasiekę ir eilinių statybininkų atlyginimai.

O juk tie statybinikai ar kiti žmonės, dirbantys turtingiems žmonėms, toliau leidžia savo pinigus čia, Lietuvoje, ir iš jų naudos gauna dar kiti žmonės, o iš šių – dar kiti. Štai taip palyginus nedidelis turto padidėjimas vienoje nedidelėje žmonių grupėje gali esmingai pakelti kur kas didesnės žmonių grupės gyvenimo lygį. Be to, reikia nepamiršti, kad tiek nuo dividendų, tiek nuo atlyginimų, tiek nuo prekėms pirkti išleidžiamų pinigų yra mokami mokesčiai valstybei, o tuos pinigus valstybė gali skirti švietimui, sveikatos apsaugai, tų sričių darbuotojų atlyginimams kelti ir kitoms reikmėms. Be abejo, dalis mokesčių yra “nusukama”, tačiau taip, deja, yra visur ir visada, nepriklausomai nuo tokių veiksnių kaip nedarbas, todėl didėjant darbuotojų skaičiui ir atlyginimams bendros valstybės pajamos didėja (tegu ir ne tiek, kiek galėtų didėti, jeigu mokesčių “nusukinėjimas” mažėtų).

O kas būna, jei perkame užsienio įmonei priklausančioje parduotuvėje? Asmeninės savininkų gaunamos lėšos iškeliauja į užsienį, kur ir yra leidžiamos ir jas leidžiant mokami mokesčiai toms valstybėms. Jeigu tie savininkai neapsilankys Lietuvoje jokia dalis jų pinigų čia nesugrįš. Lietuvoje liks tik prekybos centrų darbuotojams išmokėti atlyginimai, kurie, kaip žinia, dideli nėra.

Straipsnio temos: ,

    4 komentarai

  1. Rimi mokesčius moka Lietuvoje taip pat.

    • Taip, mokesčius už įmonės veiklą (nuo darbuotojų atlyginimų ir kt.) visos mažmeninės prekybos įmonės, veikiančios Lietuvoje, moka Lietuvoje.

      Tačiau tų įmonių savininkai, naudodamiesi uždirbtais pinigais, moka mokesčius jau užsienyje, pavyzdžiui:

      1.Nuo visko, ką jie nusiperka, yra mokamas pridėtinės vertės arba ir prabangos mokestis valstybei, kurioje perkamos prekės. Turtingų žmonių išlaidos nemažos ir sumos susidaro didelės.

      2.Mokesčiai nuo atlyginimų tų žmonių, kurie dirba tiesiogiai jiems (asmeniniai patarnautojai, vairuotojai ir pan.) ir, kas dar svarbiau, nuo tų žmonių, kurie turi darbo vietas dėl to, kad didelis skaičius turtingų žmonių jų šalyje sukelia tokių darbuotojų poreikį (kaip minėtas statybininkų pavyzdys), irgi mokami tai valstybei, kurioje jie dirba.

  2. VP market mokesčių nemoka, negi pamiršote, kaip susigrąžino 80 mln. mokesčių?

    Jei palaikote VP market vyrukus, tai gal palaikote ir vogtų prekių versliukus turguje? Juk vagišiai uždirbtus pinigus išleidžia Lietuvoje, taip skatindami Lietuvos ekonomiką. O ir pigesnę prekę nusipirkti kiekvienam yra naudinga.

    Darbuotojai darbą ras nesunkiai, gal netgi dar geresnį, nei Maximoje gaudavo. Boikotas yra visada labai stiprus ir naudingas įrankis. Aš boikotą palaikau 100%.

    • Įdomų klausimą iškėlėte dėl prekybos vogtomis prekėmis įtakos ekonomikai.

      Jeigu tos prekės yra vogtos Lietuvoje, be abejo įtaka yra neigiama. Joks produktas čia nesukuriamas ir jokie pinigai, kurie kitu atveju išeitų į užsienį, Lietuvoje nepasilieka – tik turtas pakeičia šeimininką ir iš sąžiningai jį uždirbusio žmogaus pereina nesąžiningam žmogui. Sąžiningas uždarbis reiškia, kad žmogus, jį uždirbdamas, duoda naudos ir kitiems, ko nepasakysi apie vagį (tiek darbdavys atlyginimą, tiek pirkėjas užmokestį už prekę ar paslaugą moka savo noru, o tai reiškia, kad nauda iš šito abipusė; vagiui savanoriškai turto niekas neduoda). Be to, nusikaltimų metu padaroma daugiau žalos, nei pavagiama (išlaužiamos spynos, sužalojama + policijos darbo kaina ir t.t.), kas kainuoja tiek nukentėjusiajam, tiek valstybei. Taip pat nesaugioje valstybėje žmonės priversti leisti savo pinigus daiktams, kurie patys jiems naudos neduoda, o tik mažina galimą žalą (signalizacijos, draudimai, ginklai) ir mažiau lieka pinigų žmogui naudą teikiantiems daiktams.

      Jeigu prekės yra vogtos užsienyje tuomet iš tikrųjų, kaip minėjote, Lietuvai yra nauda. Tačiau valstybės, kuriose buvo įvykdyti nusikaltimai, patiria kur kas didesnę žalą, nei valstybė, į kurią buvo atvežtos prekės, gauna naudos; tad dauguma valstybių supranta, kad ir su tokiais nusikaltimais reikia kovoti (vieną kartą atveš iš užsienio vogtą daiktą, kitą kartą išveš iš Lietuvos ir net jeigu daiktas bus identiškas, Lietuvos nuostoliai bus didesni nei nauda dėl minėtų priežasčių). Tačiau yra šalių, kurios traukia į save iš nusikalstamos veiklos gautus pinigus ir tai toli gražu ne vien kur nors Afrikoje esančios valstybės, o ir tokios šalys kaip Šveicarija ar Lichtenšteinas. Tik daroma tai, aišku, ne vagių skatinimu atvežti vogtas prekes, o slaptos bankininkystės įstatymais, pagal kuriuos bankai neturi teisės išduoti informacijos apie klientus (net tyrėjams), dėl ko nešvariai pinigus uždirbantiems žmonėms ten patogu juos laikyti.

      Kalbant apie mokesčių nemokėjimą, nereikėtų painioti dviejų sąvokų: “nemoka mokesčių” ir “nemoka dalies mokesčių”. Mokesčius Maxima, be abejo, moka, mokesčių inspekcija turi duomenis apie tai ir jų nemokėti ar nemokėti didelės dalies jų tokio dydžio įmonei būtų neįmanoma. Jeigu nesumokama tik kažkokia dalis nuo visų mokesčių tai padidėjus reikalingų mokėti mokesčių kiekiui (pelnui, darbuotojų skaičiui ir t.t.) padidės ir sumokamų mokesčių skaičius (tik ne taip stipriai, kiek padidėtų, jeigu visi mokesčiai būtų pradėti mokėti normaliai). Be to, ar mokami visi mokesčiai nuo žmogaus (šiuo atveju firmos savininko) įsigyjamų paslaugų priklauso jau ne nuo jo, o nuo tas paslaugas pardavinėjančiųjų (pvz. perkant butą – nuo statybų bendrovės). Ir, be abejo, bandymas ieškoti įstatymų spragų idant mokėti mažiau mokesčių yra ne vien lietuvių praktikuojamas dalykas.

      Jeigu darbuotojai galėtų rasti geresnį darbą jie, be abejo, tikrai taip padarytų. Tačiau kituose prekybos tinkluose atlyginimai ar darbo sąlygos nėra geresnės.

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *