Išskleisti meniu

Sportas

Futbolas – tikrasis globalizacijos simbolis

Futbolas – tikrasis globalizacijos simbolis

| 0 komentarų

2010 m. spalio 3 d.. Kai antiglobalistai protestuoja prieš globalizaciją, savo taikiniu dažnai pasirenka McDonald’s restoranus. Ši įmonė, kartu su keliomis kitomis, tapo globalizacijos simboliu. Tačiau ar pelnytai? Ar tikrai būtent ji labiausiai atspindi kultūrinį ir ekonominį pasaulio supanašėjimą?

Nemanau.

Man didžiausias globalizacijos simbolis – futbolas. Sporto šaka, gimusi Anglijoje, ir kartu su kolonistais bei prekybininkais per XX a. pasiekusi visus pasaulio kampelius. Nukonkuravusi tradicines kupranugarių lenktynes arabų kraštuose, privertusi pamiršti lotynų amerikiečius savąsias sporto šakas, nūnai atėjusi net į lankininkų sostinę Butaną, kuriame pirmoji televizija atsidarė vos prieš 5 metus. Net 204 šalys siekė teisės dalyvauti 2010 m. pasaulio futbolo čempionate (McDonald’s veikia tik maždaug perpus tiek šalių).

McDonald’s nesunaikina vietinių virtuvių. Nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris kasdien valgytų vien tokį maistą. Be to, valgymui skiriame tik mažą dalį dienos. Greitas maistas – daugiausiai papildomas pasirinkimas, bet ne nauja kultūrinė tradicija.

Sporto šaka – kas kita. Futbolo gerbėjai jam skiria daug kartų daugiau laiko, negu McDonald’s maisto mėgėjai – Big Mac’ų valgymui. Futbolas tai ir žaidimas su draugais laisvalaikiu pievelėje, ir mačų stebėjimas per televiziją, ir gyvas palaikymas stadione, ir sporto žinių sekimas, straipsnių apie rungtynes skaitymas, ir diskusijos gyvenime ar ginčai interneto forumuose, ir kompiuteriniai žaidimai… Ištisas gyvenimo būdas.

Kokia gi kita tarptautinė organizacija – nesvarbu viešoji ar privati – čia galėtų nukonkuruoti FIFA?

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , ,


Apie krepšinio (ne)rodymą, ULEB ir TV3

Apie krepšinio (ne)rodymą, ULEB ir TV3

| 0 komentarų

2010 m kovo 1 d.. Šį įrašą parašiau dar prieš pradedant rodyti Žalgirio varžybas per TV6. Tačiau vien TOP 16 varžybų ir vien netiesioginių transliacijų rodymas per šį kanalą esmės smarkiai nekeičia. Be to, manau, kad prie to, jog per LKF taurės net pusė Siemens arenos nebuvo užpildyta, iš dalies prisidėjo ir aukšto lygio klubinio krepšinio dingimas iš televizijos ekranų.

TV3 jau kuris laikas neberodo Eurolygos krepšinio. Jis matomas tik mokamo Viasat Sport Baltic abonentams. Viasat Sport Baltic, kaip ir TV3, priklauso tam pačiam švedų Viasat tinklui.

Krepšinio transliacijos visada buvo populiarios, ypač svarbiausių rungtynių. Tad ne jų nepopuliarumas yra tokių Viasat veiksmų priežastis. Juoba, kad net rungtynių vaizdo įrašai nerodomi nei per TV3, nei per mažiau populiarų antrinį TV6 kanalą. Per TV6 juk rodomos kur kas mažiau žiūrovų sulaukiančios užsienio futbolo transliacijos.

Nors spaudoje pasirodė keli straipsniai šia tema, jų nedaug. Nepalyginsi su tuo laiku, kada, uždraudus alkoholio reklamą, TV3 surengė reklaminę akciją siekdama panaikinti šį žiniasklaidai nenaudingą draudimą. Tada iš esmės buvo padaryta tas pats – Eurolyga iškelta į mokamus kanalus. Alkoholio reklamos draudimo įstatymas pakeistas, tačiau krepšinis vos keliems mėnesiams grįžo į TV3 eterį.

Tapo akivaizdu, kad alkoholio reklamos draudimas nebuvo tikroji krepšinio “iškėlimo” priežastis. Tikroji priežastis – mokamo kanalo “Viasat Sport Baltic” populiarinimas. Šis kanalas apkeitė anksčiau buvusius “Viasat Extra” kanalus. Jeigu anksčiau TV3 viliodavo “Viasat Extra” rodydama daugybę krepšinio rungtynių, tai dabar meduolį pakeitė vėzdu ir tiesiog nepaisant rungtynių populiarumo pašalino Eurolygą iš TV3 ir TV6.

Kam tokia situacija žalingiausia ir kas čia galėtų ką padaryti? Aišku, ji žalinga fanams. Bet visų pirma ji žalinga krepšiniui. Kaip rodo pasaulio patirtis, konkretaus sporto varžybų rodymas ar nerodymas per populiarią televiziją ilgainiui padaro nemažą įtaką to sporto populiarumui šalyje.

Žalinga krepšiniui – reiškia žalinga FIBA ir ULEB. Pasaulinės ir regioninės sporto organizacijos visada rūpinasi savo sporto populiarinimu. Tik tai garantuoja jų įtaką ir pajamas ateityje. FIBA turi tikslą vystyti krepšinį kaip pasaulinį sportą. Lietuva – vienas krepšinio atramos punktų. Analogiškai ir kitos pasaulinės sporto organizacijos, pavyzdžiui FIFA, kartais atsisako galimai trumpalaikės naudos dabar vardan didesnio sporto populiarumo.

Atrodytų logiška, kad pasirašydamos sutartis dėl transliacijų tarptautinės krepšinio organizacijos turėtų žiūrėti ne vien į mokamus pinigus, tačiau ir į transliacijų aprėptį. Deja, ULEB yra visų pirma verslo, o tik paskui sporto organizacija.

ULEB (kaip ne kartą deklaravo jos lyderiai) vadovaujasi tokia strategija – siekia, kad Eurolygoje būtų daugiau klubų iš finansiškai stiprių šalių, neatsižvelgiant į tai, kad krepšinio populiarumas ten menkas. Matyt tikimasi, kad vien klubų dalyvavimas Eurolygoje tą populiarumą kels ir pelno bus daugiau, negu iš klubų, esančių ne tokiose turtingose šalyse. Tačiau esminio krepšinio populiarumo kilimo tokiose šalyse kaip Prancūzija ar Belgija nematome. Jis pastaraisiais dešimtmečiais pakilo Ispanijoje, bet tai daugiausiai vietinės ACB lygos nuopelnas. Tuo tarpu tokia ULEB politika gali panaikinti krepšinio užnugarį ten, kur jis yra.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , ,