Išskleisti meniu

Kūryba ir projektai

Rusija ir taip atsiskyrusi nuo Vakarų interneto?

Rusija ir taip atsiskyrusi nuo Vakarų interneto?

| 0 komentarų

Rusijoje siūloma galimybė atjungti šalį nuo pasaulinio interneto pakeistų ne taip ir daug. Mat rusai ir šiaip nuo to Vakarų interneto smarkiai atsiriboję.

Kiek mažai Rusijos žmonių teieško informacijos anglų kalba visada matau tikrindamas savo svetainės True Lithuania lankytojų srautus. Tai didžiausias angliškas portalas apie Lietuvą, jį atrandi Google ieškodamas bet kokio fakto apie Lietuvą.

Tai štai – lankytojų iš Rusijos skaičius ten – tik 22 vietoje tarp visų pasaulio šalių. O juk tai yra 160 mln. gyventojų turinti kaimyninė šalis! Taip, rusams anglų kalba negimtoji – tačiau ji nėra gimtoji daugeliui kitų Europos tautų. Nepaisant to, lankytojai iš Vokietijos True Lithuania yra 5 vietoje, Latvijos – 6, Nyderlandų – 10, Lenkijos 12, Švedijos 14, net mažytės (1,5 mln. gyv.) Estijos – 13 vietoje.

O rusus tarp True Lithuania lankytojų lenkia net… pakistaniečiai, užimantys 17 vietą. O juk Pakistane tėra 19 mln. interneto vartotojų, kai Rusijoje – 76 mln., ir Pakistano ryšiai su Lietuva nepalyginti menkesni.

Jei panašios tendencijos yra visose angliškose svetainėse (o tai tikėtina), tai reiškia, kad ir be draudimų Rusijos žmones internete sunkiai pasiekia užsieniečių mintys. Tiesiog rusai ten labiau nei dauguma tautų informacijos ieško išimtinai savo kalba, taigi, randa daugiausiai tautiečių parašytus straipsnius.

Tai leidžia net šiandien tarp Rusijos gyventojų gana nepriklausomai nuo likusio pasaulio plėtotis ideologijoms. Vakaruose, kur didesnė dalis žmonių internete ieško informacijos anglų kalba ir šitaip dažniau aptinka kitataučių straipsnius, tokia izoliuota ideologijų plėtotė nebėra įmanoma: naujos mintys ten paprastai interneto dėka iškart pasiekia daug valstybių.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , ,


Mano dalyvavimas Kolumbas LT 2014 konkurse

Mano dalyvavimas Kolumbas LT 2014 konkurse

| 0 komentarų

Šiemet dalyvavau Kolumbas LT konkurse, į kurį siunčiami kelionių reportažai, nuotraukos ir videomedžiaga. Pavyko laimėti Turizmo departamento prizą.

Konkursui siunčiau šiuos rašinius:
*Padniestrė: Antinepriklausoma valstybė.
*Kijevas Euromaidano revoliucijos išvakarėse.

Konkursui siunčiau šiuos vaizdo įrašus:
*Pietų Korėjos sportui raumenų nereikia (apsilankymas e-sporto stadione Pietų Korėjoje).
*Poezija – antroji Irano religija (Hafezo mauzoliejus, zurchanė Irane).

Taip pat nuotraukų ciklus pagal šiuos rašinius:
*Iranas: Nesuprastas, bet unikalus.
*Kuba: Mirštančios revoliucijos žemė.

Ir šią nuotrauką, darytą per Kalėdas Rygoje su antrašte “Vienišos Kalėdos Rygoje”:

Vienišos kalėdos Rygoje.

Taip pat į prasmingų kelionių kategoriją “Metų keliautojas” siunčiau savo keliones po Lietuvą renkant informaciją ir nuotraukas True Lithuania portalui, pristatančiam Lietuvą turistams anglų kalba.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , ,


2014 m. Pasaulio viktorinos čempionatas – birželio 7 d.

2014 m. Pasaulio viktorinos čempionatas – birželio 7 d.

| 0 komentarų

Pasaulio viktorinos čempionatas 2014 m. birželio 7 d. vėl nudžiugins viktorinų ir kitų proto žaidimų gerbėjus. Oficialus tinklapis yra čia, oficialus Facebook čia. Registruokitės!

Pranešimas spaudai:

Ne vienas ištikimas intelektinių žaidimų gerbėjas jau pasižymėjo savo kalendoriuje pirmąjį birželio šeštadienį – šią dieną ir vėl taip pat ir Lietuvoje vyks Pasaulio viktorinos čempionatas, į kurį registracija jau paskelbta.

Pasaulio viktorinos čempionatas, kasmet kviečiantis susikauti dėl protingiausio pasaulio žmogaus titulo, vyksta visuose penkiuose žemynuose – daugiau kaip 40 pasaulio valstybių.

Pasaulio viktorinos čempionatas – vienintelis Pasaulio čempionatas, kuriame dalyvauti gali visi norintys, todėl jėgas išbandyti kviečiami ir tie, kurie nėra nuolatiniai įvairių viktorinų, kvizų, protų kovų nugalėtojai, tačiau yra smalsūs, mėgsta viktorinas ir nori išbandyti savo jėgas atsakinėdami į klausimus.

Vieni Pasaulio viktorinos čempionato dalyviai siekia nugalėti savo šalyje ar savo mieste, kiti ateina su šeimomis ir draugais, kad pasigalynėtų tarpusavyje, tretiems įdomu sužinoti ką nors naujo ar tiesiog smagiai praleisti laiką. Sąlygos visiems dalyviams vienodos: visame pasaulyje žaidimas vyksta tą pačią dieną, visi gauna vienodus klausimus, išverstus į nacionalinę kalbą.

Vilniaus miesto Pasaulio viktorinos čempionato 2013 m. nugalėtojas Paulius Ambrazevičius sako, kad jam šis čempionatas kaip tik ir yra tas žaidimas, kuriame, priešingai nei šiuo metu Lietuvoje populiariose protų kovose / pub quizuose, žaidžiama ne komandoje. Galima pasitikėti tik savimi, savo žiniomis, pasitikrinti, kokį lygį pats esi pasiekęs.

Lietuvoje žaidimas vyks Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Be Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos etapo čempiono titulo mūsų šalyje bus teikiami ir kiti – miestų čempionų titulai. Registracija vyksta iki birželio 4 dienos.

(Rūta Kazlauskaitė)

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , ,


Filmas 5 Amerikos veidai (“Baltas kluonas”)

Filmas 5 Amerikos veidai (“Baltas kluonas”)

| 0 komentarų

Šį penktadienį dalyvavau trumpametražio mėgėjiško kino festivalyje “Baltas kluonas”.

Europiečiai mėgsta patraukti amerikiečius per dantį, kad šie negali išvardyti Europos valstybių, nežino jų sostinių ir todėl, esą, yra prasčiau išsilavinę. Amerikiečiai europiečiams atkerta: “O jūs visas JAV valstijas išvardyti galite?”.

Europiečio reakcija veikiausiai būtų: “Bet tai tik valstijos, ne valstybės!”. Tačiau tie standartiniai pasaulio žemėlapiai, kuriuose kiekviena valstybė nuspalvinta atskira spalva, turi vieną blogą bruožą. Jie sukuria iliuziją, kad skirtumai tarp mažų gretimų valstybėlių yra dideli, o tarp milžiniškų valstybių (tokių, kaip JAV) regionų – maži.

JAV – labai įvairi šalis. Taip, beveik visur vyrauja anglų kalba. Bet skirtinguose regionuose skiriasi žmonių rasės, religijos, požiūriai; klimatas ir kultūra. Dažnai labiau, nei skirtinguose Europos kraštuose. Vien populiariojoje kultūroje kiek daug Amerikos veidų matome: turtingasis Vol Strytas ir bankrutuojantis Detroitas, Karlo Majaus indėnai ir juodaodžių reperių/gangsterių getai, kino sostinė Holivudas ir kompiuterijos širdis Silicio slėnis, Begalinės karštos Prerijos ir poliarinė Aliaska.

Mano filmas vadinasi “5 Amerikos veidai” ne todėl, kad tik penki jie būtų, bet todėl, kad tik tiek telpa į nustatytas festivaliui tris minutes. Kiekvieną veidą atspindi konkreti JAV vietovė ir ~40 sekundžių autentiškų kadrų iš jos. Filmą galite pasižiūrėti čia. Viskas nufilmuota 2012 m. kovą-balandį.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , ,


2013 m. Pasaulio viktorinos čempionatas – Įdomioji statistika

2013 m. Pasaulio viktorinos čempionatas – Įdomioji statistika

| 0 komentarų

Jauniausiam PVČ 2013 dalyviui – 15 metų, vyriausiam – 61. Amžiaus vidurkis – 28 metai, lyderių dešimtuko amžiaus vidurkis – 33 metai. Lyginant su pernai dalyviai kiek atjaunėjo (tada buvo 29 ir 36). 76 žmonės dalyvavo Vilniuje, 17 Klaipėdoje ir 10 Panevėžyje. Rekordinis skaičius dalyvavo Vilniuje (pernai 67).

Tarp dalyvių 78 vyrai ir 24 moterys (21 Vilniuje (27,6% dalyvių), 3 Panevėžyje (30%) ir nė vienos Klaipėdoje (0%)). Lietuvoje viktorinų gerbėjų daug tarp jaunimo, tuo tarpu Britanijoje, kur viktorinų tradicija senesnė, vyrauja vyresni žmonės.

Kokias temas perkąsti lengviausia?

Lyginant su 2012 m. klausimai kiek pasunkėjo: pernai vidutiniškai vienas dalyvis atsakydavo 35, šiemet 32,4 klausimo. Lengviausios temos pasirodė Gyvenimas (7,44 atsakyto klausimo vidurkis), Pasaulis (5,56) ir Mokslas (5,05), o sunkiausios Sportas (3,07), Komunikavimas (3,12) ir Kultūra (3,32).

Sportą sunkiai sekėsi atsakinėti ir pernai (3,38). Gal keista, bet sportas turbūt yra sritis, mažiausiai paveikta globalizacijos, nes kiekvienoje šalyje plačiai žinomi tik savo atletai ir kelių ten populiariausių sporto šakų įvykiai. Lietuvoje – krepšinio/futbolo, JAV – krepšinio/beisbolo/amerikietiško futbolo/NASCAR, Kanadoje – ledo ritulio/lakroso, Indijoje – kriketo/žolės riedulio, Australijoje – regbio/australiško futbolo/kriketo ir t.t. Ši sporto ypatybė šiaip leidžia visiems didžiuotis: kai svarbios tik tos sporto šakos, kuriose pajėgiausi nuosavi atletai, tai pergalės būna dažnai. Bet PVČ dalyviams ši Sporto savybė suteikia mažai džiaugsmo.

Tuo Sportas labai skiriasi nuo Mokslo, kur žinios objektyvios ir visur vienodos. Istorijoje ar Pasaulyje viskas jau subjektyviau, bet vis viena išsilavinęs žmogus paprastai žino daugiau nei vien apie savo kraštą. Jei žmogus buvo žymus lyderis ir užkariavo milijonus kvadratinių kilometrų niekas neginčys, kad tai didelis pasiekimas. Tuo tarpu aukso medalis olimpinėse žaidynėse irgi atrodo svarbus, bet juk jų išdalijama šimtai, didelė dalis ne ilguose turnyruose (kaip krepšinio), o trumpose varžybose, kur atranka ir finalai užtrunka kelias minutes gryno sporto (kaip sprintas ar plaukimai).

Nors žymioji taisyklė, kad vertinamos tik 7 temos iš 8, buvo sukurta paskatinti moterų dalyvavimui (preziumuota, kad dauguma jų sporto nemėgsta ir neišmano ir todėl norės, kad ši tema nebūtų skaičiuojama), tačiau turbūt dėl sporto lokalumo ši tema buvo paskutinė ir ne vienam vyrui. Štai į pasaulinį dešimtuką patekęs amerikietis Stivenas Peris iš visų temų atsakė bent 20 klausimų, o iš sporto – 10. Kitas dešimtuko atstovas velsietis Markas Grantas pasirodė dar prasčiau (8 sporto atsakymai). Atvejų, kai į pirmąjį penkiasdešimtuką pasaulyje patekę dalyviai iš sporto neatsakė nė 10 klausimų – gana daug, o kitose temose to beveik nepasitaiko.

Vyrai, moterys ir miestai

Lietuvoje vyrų taškų vidurkis – 35,5, moterų – 29,6. Moterims geriau nei vyrams sekėsi atsakinėti dvi temas iš aštuonių: Gyvenimas (7,63 prieš 7,38) ir Mokslas (5,25 prieš 4,99). Prasčiausiai PVČ dalyvės išmanė Sportą, kur atsakė vidutiniškai po 1,83 klausimo (vyrai – 3,45). Vyrams sunkiausia tema buvo Komunikavimas, nors joje jie ir lenkė moteris (3,23 prieš 2,58), o Sportas – antra pagal sudėtingumą.

Klaipėdos taškų vidurkis 42,5, Vilniaus 33,53, Panevėžio 24,9. Tačiau šiuos vidurkius smarkiai iškreipė tai, kad Klaipėdoje dalyvavo kitų miestų lyderiai: du iš pernykščio Vilniaus penketuko (įskaitant Lietuvos čempioną) ir Panevėžio čempionas. Dėl šios priežasties Klaipėdoje žaidusieji vidutiniškai geriausiai atsakinėjo ir visas temas, išskyrus Gyvenimą (kur pirmi buvo vilniečiai 7,63 prieš 7,25). Visose kitose temose vilniečiai buvo antri, išskyrus Sportą, kur antri buvo panevėžiečiai (3), o vilniečiai paskutiniai (2,9).

34 dalyviai bent iš vienos temos atsakė 10 ar daugiau klausimų. Vos 3 dalyviai bent iš vienos temos atsakė 15 ir daugiau (t.y. bent pusę) klausimų. Pernai tokių buvo atitinkamai 43 ir 9.

Atskirų žmonių rezultatai

Lyginant atskirų dalyvių (lyderių dešimtukų ir miestų čempionų) rezultatus pokytis toks: Šarūnas Dirmeikis -5, Antanas Manstavičius +1, Česlovas Šimkevičius -11, Paulius Ambrazevičius 0, Rimantas Grikienis -6, Ugnius Antanavičius -1, Justė Adakauskaitė -3, Vytautas Danilevičius +4, Edvin Stankevič +4, G. Baranauskas -10, Z. Žvikas +1, A. Zimaitis +3. Iš pernykščių lyderių šiemet nedalyvavo vicečempionas A. Puklevičius (buvo užsienyje) bei A. Kuliešas; vienintelė PVČ naujokė, patekusi tiesiai į lyderių dešimtuką – Aistė Matijošaitytė, o Edvin Stankevič į jį pakilo iš 16 vietos. Likę žmonės lyderių dešimtuke – tie patys. Bendros tendencijos – šiemet klausimai truputį sunkesni, tai matosi ir iš užsienio rezultatų. Visgi klausimų lygis pakankamai vienodas, nes tų pačių asmenų rezultatai skiriasi mažai (dažniausiai – 5 taškų ribose, beveik visada – 10 taškų ribose).

Pats prieš Pasaulio viktorinos čempionatą visuomet išmėginu klausimus. Mano rezultatas šiemet būtų buvęs (jei salės atmosfera nebūtų sugadinusi) 80 (pernai – 93), taigi, tiek šiemet, tiek pernai būčiau likęs trečias. Atrodo, su Š. Dirmeikiu, gal ir A. Puklevičiumi konkuruoti neturėčiau vilčių prie bet kokių klausimų (jei tik jų būtų pakankamai daug, kad dingtų sėkmės faktorius, ir jie būtų iš visų PVČ temų); su kitais dalyviais realus rezultatas priklausytų nuo klausimų. Iš temų, kaip ir dažniausiai, stipriausias būčiau buvęs Pasaulyje (16) ir Kultūroje (14), bet tik Kultūroje to galėjo pakakti pirmajai vietai Lietuvoje. Tradiciškai silpniausias esu Pramogose – nuo 2009 m. dar nebuvo PVČ, kur žinočiau daugiau kaip 3 Pramogų atsakymus. Mano klausoma muzika smarkiai nutolusi nuo populiarios pasaulyje, o tai PVČ nėra gerai.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , ,


Pasaulio viktorinos čempionatas 2013 – pranešimas spaudai

Pasaulio viktorinos čempionatas 2013 – pranešimas spaudai

| 0 komentarų

Z. Meškelevičius ir V. Greičius 2012 m. čempionate.

Pasaulio viktorinos čempionatas – vėl Lietuvoje

Pasaulio viktorinos čempionato organizatoriai šiemet vėl kvies lietuvius susikauti dėl protingiausio pasaulio žmogaus titulo. Kovojama bus tą pačią dieną visame pasaulyje – visur užduodami tie patys klausimai, todėl rezultatai iš karto palyginami ir paskelbiami šalių nugalėtojai bei pasaulio čempionas.

„Kova arši ne tik tarp žmonių, bet ir tarp valstybių. Juk dalyvauja didžiosios šalys: JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Indija, Rusija. Sąlygos visiems vienodos, nes klausimai išverčiami į vietines kalbas. Bet daugiausia laimi britai, kur viktorinų tradicijos giliausios.“ – pasakojo Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovas Lietuvoje Augustinas Žemaitis – „Lietuvoje laukia ir rimtos varžybos tarp didmiesčių. Vilniaus atotrūkis pernai sumažėjo“.

2012 metų Lietuvos čempionas, iš LRT laidos „Lyderiai“ pažįstamas Šarūnas Dirmeikis teigė, kad Pasaulio viktorinos čempionatas įdomus ir todėl, kad tai – individuali, o ne komandinė viktorina. „Dar patiko, kad klausimų daug ir jie išbarstyti po įvairias sritis – taip sumažinamas sėkmės faktorius“ – sakė 24 m. amžiaus ekonometrijos specialistas, pernai netikėtai nukarūnavęs 2011 m. čempioną laidų vedėją ir rašytoją Aidą Puklevičių. Paklaustas, ar taps pirmuoju istorijoje, apgynusiu Lietuvos čempiono titulą, Š. Dirmeikis abejojo: „A. Puklevičių pernai įveikiau tik keliais taškais. Be to, turbūt ir tarp nedalyvavusių čempionate yra ne vienas, kuris galėtų labai gerai pasirodyti“. Jaunojo viktorinų meistro laukia ne mažesni iššūkiai iš užsienio: Rusijos nugalėtoją Aleksejų Bogoslovskį pernai jis aplenkė vos vienu teisingu atsakymu.

Dalyviai Panevėžyje laukia klausimų (2012 m.)

Be Lietuvos viktorinos čempiono titulo mūsų šalyje bus teikiami ir kiti: miestų čempionų bei atskirų sričių žinovų. Žaidimo metu iš viso bus užduota 240 klausimų, suskirstytų į 8 sritis (kultūra, gyvenimas, komunikavimas, pasaulis, pramogos, istorija, mokslas, sportas). Čempionato trukmė – du kėliniai po 1 val. Kai kurie klausimai bus paįvairinami iliustracijomis.

Organizatorių ir rėmėjų dėka dalyvio mokesčio Lietuvoje mokėti nereikės. Šiais metais intelektualių žaidimų mėgėjai bus laukiami birželio 1 d. šeštadienį, 13:45 Vilniuje (VU Matematikos ir informatikos fakultete Baltupiuose), Klaipėdoje (PC „Studlendas“ knygyne „Vaga“) ir Panevėžyje (PC „Babilonas“ restorane „Katpėdėlė“).

Registracija į Pasaulio viktorinos čempionatą vyks iki gegužės 30 d. svetainėje http://kvizai.awardspace.info

Komentuoti
Straipsnio temos: , , ,