Kelionių organizavimas

Kelionių klaidos gali kaip reikiant sugadinti kelionę – paversti ją brangia, neįdomia, nepatogia… Laimė, daugelis keliautojų klysta panašiai – ir žinant „tipines klaidas“ lengva jų nepadaryti.

Čia – visos tipinės kelionių klaidos. Nė viena jų nėra išgalvota: pažįstu ne po vieną žmogų, kurie taip nukentėjo, o kai kurias esu padaręs ir pats, ypač pirmosiose kelionėse.

Mokykitės iš svetimų klaidų užuot anksčiau ar vėliau taip suklydę patys!

 

---

“Žioplos” klaidos, galinčios sugriauti visą kelionę

Šios klaidos gali atrodyti „žioplos“ – bet nesakyk, „man taip nebus“, nes visada būna pirmas kartas. Daugelis, ką žinau padariusius tokias klaidas, tikrai nėra kelionių „pradinukai“: kaip tik priešingai, dažnai taip suklysta tie keliautojai, kuriems kelionės jau beveik kasdienybė ir todėl jie nustoja skirti dėmesį visko „sutikrinimui“. Vienintelis būdas tikrai išvengti tokių klaidų – nuolat turėti jas mintyje.

Štai kaip žmonės susigadina visą kelionę “žioplom” klaidom:

1.Laiku nepatikrina informacijos apie vizas ar kitus patekimo ribojimus
„Ai, susitvarkysiu viską likus savaitei iki kelionės, juk visada sutvarkau“ tikrai ne visur tinka. Būna šalių, kur pasą dėl vizos reikia siųsti į ambasadą kitoje šalyje. Bet net kai vizos išduodamos elektroniniu būdu, kartais jų svarstymas užtrunka savaites (net jei draugui patvirtino iškart, tau nebūtinai taip bus: tarkim, Australija vieniems tvirtina iš karto, kitiems gali užtrukti ir mėnesį). Kitos panašios klaidos: neišsiaiškina skiepų reikalavimų; mėgina važiuoti su ID kortele kur reikia paso (ar išvis neturi paso). Tokių klaidų per dieną-dvi neištaisysi – taigi, kelionė žlunga. Žr. straipsnius Vizos lietuviams – kas ir kaip ir Skiepai kelionėse – viskas, ką reikia žinoti.

2.Rezervuojasi bilietus ar nakvynes klaidingai datai
Ko tik negirdėjau: nusipirko lėktuvo bilietus tai dienai, bet kitą mėnesį; rezervavo viešbutį tą dieną, bet kitais metais. Dar dažniau tiesiog susimaišoma būsimos kelionės eigoje: kada ketini būti būtent tam mieste. Deja, daugybė tokių rezervacijų neatšaukiamos ar atšaukiamos sudėtingai / brangiai… Tiesiog būtina kas kartą rezervuojantis tikrinti ir pertikrinti datas. Sulyginti su kelionės planu, jau turimom kitom rezervacijom. Taip pat paskutinį kartą patikrinti datas prieš duodant kredito kortelės duomenis: kartais būna, kad data „nušoka“ jau rezervacijos metu, ypač jei dėl kompiuterio ar tinklapio strigimo tenka ką nors daryti iš naujo.

3.Nepasidomi kas toje šalyje draudžiama
Kai kurios taisyklės dalija pasaulį tarsi į dvi dalis. Pvz. yra šalys, kur legalus alkoholis, ir yra kur nelegalus. Tas pats pasakytina apie kazino, dronus, fizines bausmes vaikams… O tarkime lengvieji narkotikai ar homoseksualūs lytiniai santykiai išvis – vienur legalūs, o kitur už tai baudžiama mirties bausme! Jei kuris nors iš „kontroversiškų“ dalykų svarbus – verta išsiaiškinti, kokia politika jūsų pasirinktoje šalyje (ir jei be to neapsieisite, gal geriau keisti kelionės kryptį, o ne rizikuoti pažeidinėti įstatymus). Įstatymai dar ne viskas – svarbu ir požiūris (kai kur įstatymai tik ant popieriaus, o kitur į juos žiūrima labai rimtai). Deja, ne vienas turistas atsidūrė kalėjime ar dar blogiau vien todėl, kad nesidomėjo įstatymais (filmavo dronais kur negalima, vežėsi „žolę“ kur uždrausta, nedeklaravo vežamos didelės pinigų sumos ir pan.). Kad „tavo“ šalyje tai galima ar į tai žiūrima pro pirštus, visiškai, visiškai nieko nereiškia. Net jei ir nesėsi į kalėjimą, gali patirti didelių nuostolių: pvz. konfiskuos nedeklaruotus pinigus (kur privaloma deklaracija) ar atims brangų draudžiamą įvežti daiktą.

 

---

Klaidos, dėl kurių kelionė pabrangsta ir suprastėja

Štai kokiomis klaidomis keliautojai iššvaisto pinigus nieko naudingo už tai negaudami (dažnai kelionė tik suprastėja):

1.Ieško lėktuvo bilietų konkrečios aviakompanijos svetainėje
Kiekvienos aviakompanijos svetainėje (Ryanair, Wizzair it t.t.) bus tik jos vienos skrydžiai – taigi, pamatysi tik mažą dalį galimybių, laikų, kainų ir greičiausiai nepamatysi geriausio. Geriau ieškoti paieškos sistemose, kaip Skyscanner, Google Flights ar Azair, nelygu ko reikia – ten lyginamos visos aviakompanijos.

2.Rinkdamasis lėktuvo bilietą neatsižvelgia į tai, kas įeina į kainą
Vienas lėktuvo bilietas kainuoja 100 eurų kitas – 120. Pirksi už 100? Bet labai gali būti, kad ten neįeis bagažas, o į brangesnį – įeis. O primokėjus už bagažą kaip tik pirmasis bilietas pasidarys brangesnis (pvz. 100+50=150)… Jei vis tiek ketini skristi su bagažu, tai turi iš karto išsiaiškinti ir kokios bagažo kainos. Tas pats galioja maistui lėktuve ir kt. Lygink kainas, kokios jos bus *tau*, su visom priemokom, kurias vis tiek mokėsi.

3.Neišsiaiškina galutinės kainos (privalomų mokesčių) ar į tai nekreipia dėmesio
Įvairios bilietų, nakvynių pardavimo vietos ir platformos elgiasi skirtingai: vienos išsyk nurodo galutinę kainą, kitos paskui prideda simbolinių mokesčių, o trečios dar prideda tiek, kad kaina kone padvigubėja (pvz. kai kurių JAV viešbučių „resort fees“, privalomi mokesčiai už aptarnavimą, mokesčiai už kambario valymą kai apsistoji tik vienai nakčiai ir t.t.). Būtina papildomus mokesčius išsiaiškini iš anksto. Ir jei pamatai, kad vienur prideda „mokesčius“, o kitur neprideda – tai reikia rinktis lyginant galutines kainas, o ne kainas „be mokesčių“.

4.Perka skrydžio bilietus nepamąstę *kur tiksliai* atskrenda lėktuvas
Tokie turistai tiesiog nusiperka bilietą „į šalį“ ir galvoja, kad „kur reikia jau vietoje nuvažiuos“, Bet kai kurios šalys didžiulės arba susisiekimas prastas (pvz. skirtingos salos, itin prasti kalnų keliai). Gali ir prarasti daug laiko, ir pinigų. Net kai oro uostas vadinamas miesto vardu dar nereiškia, kad iš jo į tą miestą nuvažiuoti paprasta ar pigu. *Dar prieš perkant bilietą* būtina išsiaiškinti, kokiu būdu žadi nuvykti nuo oro uosto iki reikiamų vietų – nakvynės, lankytinų vietų.

5.Perka suvenyrus kelionės pradžioje
To labai norisi, nes kelionės pradžioje viskas taip nauja, įdomu. Bet kelionės pradžioje nežinai vietos kainų, nežinai prekių pasiūlos. Taigi, kaip taisyklė, nusipirkęs ką pradžioj kelionės, ilgainiui supranti, kad kitur pigiau ir geriau. Be to, daugelyje pasaulio šalių, kur įprasta derėtis, pamatęs, kad nesigaudai kainose ir pasiūloje, pardavėjas dar pakels kainą. Verčiau pirmom dienom klausinėti kainų, žiūrėti kas siūloma, ir tik pabaigoje apsispręsti. Žr. straipsnį “Suvenyrai – ką parsivežti iš kelionių?“.

6.Svarstydami, ar apsimoka keliauti automobiliu, neįskaičiuoja benzino, parkingo, kelių mokesčių
Šitų dalykų kainos pasaulyje varijuoja kaip niekas kitas. Benzino kainas galima palyginti čia. Keliai vienur nemokami, kitur – mokami ir brangūs (reikia ieškoti informacijos apie konkrečią šalį) – ir šitų mokamų kelių arba galima išvengti (jų nedaug), arba beveik neįmanoma. Parkingas irgi: pvz. Brazilijoj net prie prekybos centrų mokamas ir brangus, o yra šalių, kur mokamo parkingo išvis nėra. Taigi, autonuomos kaina dar tikrai ne viskas – jei kyla klausimas nuomotis automobilį ar keliauti kitaip, privalai įvertinti viską.

7.Perka papildomą draudimą autonuomoje
Tai niekada neapsimoka dėl daugelio priežasčių:
1.Kaina didžiulė palyginus su įvykio tikimybe. Toks draudimas yra būdas autonuomos kompanijai užsidirbti iš patiklių klientų, kurie jau įsipareigoję ten nuomotis.
2.Net ir be papildomo draudimo dažniausiai draudimas galioja – tik kad yra frančizė.
3.Yra puikių alternatyvų internete kur moki mažiau, o gauni tą patį – tai tikrai veikia, pats išbandžiau.
Žr. straipsnį “Autonuoma užsienyje – viskas, ką reikia žinoti“.

8.Perka autonuomoje kitas įkyriai brukamas paslaugas
Ko tik nesugalvoja autonuomos darbuotojai. Nuo kokio “mokesčio už kelius plafono”, kuriuo pasinaudojimas “kainuos tiek, kiek mokesčiai už kelius + 10 eurų už dieną” iki nuomojamų GPS aparatų, tarkim, už 40 EUR per dieną… Bet juk tinkamai pasiruošus visko galima išvengti (pvz. instaliuoti GPS žemėlapius į savo telefoną, mokėti už kelius grynais ar, jei neįmanoma, pigiau įsigyti savo plafoną). O jei kažkokia autonuoma kaip brangią papildomą paslaugą siūlys tai, kas tau būtina (tarkim, antras vairuotojas) – gal verta paieškoti autonuomos, kur tai nemokama ar pigiau. Žr. straipsnį “Autonuoma užsienyje – viskas, ką reikia žinoti“.

9.Nebando gauti kompensacijos skrydžiui vėlavus
Pagal Europos Sąjungos teisę jei skrydis vėluos 3 val. ir ilgiau lauks iki 600 EUR kompensacija – labai dažnai ji yra net didesnė, nei skrydžio bilieto kaina, tad būsi skridęs nemokamai ar dar tau bus primokėta už tai, kad skridai! Kompensacijas aviakompanijos dažniausiai tikrai išmoka, pats esu gavęs ne kartą. Tačiau tam reikia jų prašyti: jei neprašai, nemoka, ir taip neužpildžius paraiškų, „lygioj vietoj“, tarkim, keturių asmenų šeima gali prarasti ir virš 2000 EUR sumą.

10.Naudojasi savo mobiliu internetu užsienyje (anapus ES)
Anapus ES lietuviškų mobiliojo ryšio tinklų interneto kainos neretai tiesiog nesuvokiamai kosminės – kiekvienas MB, būna, kainuoja ir po 3 ar 7 eurus, o, tarkime, vienos eilinės nuotraukos dydis kokie 5 MB… Gautas el. laiškas gali atsieiti keliolika eurų, trumpas panaršymas internete – šimtus eurų. Žinau, kas palikę įjungtą “lietuvišką” internetą kelionėje prarado tūkstančius eurų, o mano žmonai netyčia nuspaudus interneto įjungimą Kenijoje staiga “išgaravo” keliasdešimt eurų, kai tiesiog atėjo el. laiškai. Išvykstant mobilųjį internetą būtina išjungti, geriausia du kartus (internetą apskritai ir dar atskirai roaming), kad netyčia neįsijungtų. Jei reikia, kiekvienoje šalyje vietoje galima nusipirkti SIM kortelę už kelis ar daugiausiai keliasdešimt eurų ir naršyti beveik neribotai (daugybę gigabaitų). Jei tiek interneto nereikia, alternatyva – Wifi. Žr. straipsnį “Internetas ir ryšys kelionėse “už centus”. Kaip?“.

11.Naudojasi brangiais bankomatais ir kortelėmis
Daugelyje šalių yra ir mokamų bankomatų, ir nemokamų. Jei nusiimsi pinigus iš mokamų, ypač nedideles sumas, susimokėsi didžiulius procentus. Be to, kortelė kortelei nelygi – vienos kortelės leidžia nusiimti pinigų kita valiuta nemokamai (pvz. „Revolut“), kitos ne. Viską sudėjus, kai nusiimi kokius 10 ar 20 eurų nieko nežiūrėdamas ir negalvodamas nuo „bet kurios kortelės“, „bet kuriam bankomate“, laisvai gali už paslaugą susimokėti ir dvigubai tiek pinigų, kiek išsiėmei… Beveik visuomet bankomatai prieš nusiimant pinigus parašo, ar taikys mokestį ir kokį. Jei taikys – gali žiūrėti kitą bankomatą, jų gali būti šalia, dažnai šalia stovi mokamas ir nemokamas. Tuos bankus, kurie netaiko mokesčio, reikia įsidėmėti. Žr. straipsnį “Pinigai kelionėse – keitimas, bankomatai, kortelės“.

12.Keičia valiutą neatsižvelgdami į kursą ir komisinius (arba moka savo valiuta)
Kai kuriose šalyse kursas skirtingose keityklose smarkiai skiriasi. O dar yra komisiniai, kurių kartais reikia pasiklausti: suma, kurią paims už keitimą, itin “skausminga” jei keiti mažai pinigų, nes fiksuota. Paprastai neapsimoka keisti pinigų oro uostuose, viešbučiuose ar pan. Taip pat neapsimoka mokėti savo valiuta nei jeigu ir galima, nes ją ima prastu kursu. Žr. straipsnį “Pinigai kelionėse – keitimas, bankomatai, kortelės“.

13.Neišmoksta skaičiuoti kainų vietos valiuta
Kelionės pradžioje tai sunku, ypač jei valiuta tokia, kad viskas kainuoja „milijonais“… Bet skaičiuoti būtina, antraip ir įsigysite nepagrįstai brangių dalykų, ir galite būti apgautas (pvz. valiutos keityklose ar duodant grąžą), ir darysite „kvailų klaidų“, kaip, tarkime, paliksite arbatpinigių 10 kartų daugiau, nei manėte paliekantis. Beje, svarbu ne tiesiog „pasiversti“ vietos valiutą į eurus, bet lyginti su vietos kainom, pvz. „Šitas kainuoja tiek, kiek kolos buteliukas“ ar pan. Jei šalyje viskas pigiau, nėra tikslo mokėti kaip Lietuvoje.

14.Neskaito kas įeina į kainą
Kaina dar ne viskas – svarbu, ką už ją gauni. Jei į kainą neįeina kas nors, kas jums būtina, tai galiausiai galite susimokėti gerokai daugiau. Pavyzdžiui, jei į autonuomos kainą neįeina neriboti kilometrai, o jūs nuvažiuosite daugiau, nei kokie 150 ar 200 leidžiamų kilometrų per dieną, greičiausiai galiausiai susimokėsite gerokai brangiau, nei jei būtumėte ėmę brangesnę nuomą su neribotais kilometrais. Prieš pasirinkdami gerai įsiskaitykite, į kuriuos kelionių pasiūlymus (ne)įeina maitinimas, transportas, gido paslaugos, bagažo vežimas ir t.t. – ir ar to jums reikia.

15.Nesusigrąžina PVM kai daug perka
Apsipirkdamas už ES ribų daugelyje šalių išvykdamas iš šalies dažnai gali susigrąžinti PVM už visus pirkinius išvykimo oro uoste – jeigu perki nemažai (pvz. drabužius, elektroniką ir pan.), tai gali būti didelė suma, penktadalis vertės. Jei ketini apsipirkti užsienyje, pasidomėkite šiom galimybėm iš karto, nes gali būti, kad jau perkant parduotuvėje tas prekes reikės rinkti tam tikrus dokumentus, įgalinančius susigrąžinti PVM. Tiesa, jei perkate nedaug, galbūt laikas vertingesnis, nei PVM grąžinimas, ir prasidėti neverta.

16.Nesidera, kur tai įprasta
Šalyse / vietose, kur įprasta derėtis, iš pradžių tau gali sakyti net dvigubą ar trigubą kainą – nes pardavėjas tikėsis, kad vis tiek derėsies… Bet atvykus į tokią šalį iš Lietuvos dažnam vis tiek “sunku persilaužti”: kai kurie vis tiek beveik nesidera, kiti derasi, bet mažiau, nei ten įprasta (pvz. siūlo 10% žemesnę kainą kur reiktų 50% žemesnės – arba nepavykus per kelias sekundes susiderėti, traukiasi piniginę ir moka kiek paprašyti). Nesiderėti skatina ir visokie mitai: “Gal pardavėjas įsižeis”, “Jei jau pradėjau derėtis, net jei ir nepavyks nusiderėti, privalau pirkti”, “Gal pagalvos, kad neturiu pinigų” ir pan. Bet iš tikro būna ir priešingai: kai kuriose vietose į nesiderantį pirkėją žiūrima keistai… Svarbu prieš kelionę išsiaiškinti, kur toje šalyje deramasi, greitai sužinoti realias kainas ir derėtis taip, kaip vietiniai. Žr. straipsnį “Kaip derėtis kelionėse?“.

 

---

Klaidos, padarančios turistą apgavikų ar banditų taikiniu

Štai kaip turistai savo pačių klaidomis tampa apgavikų ar net banditų aukomis:

1.Perka prekes ir (ypač) paslaugas neišsiaiškinę kainos
Daugybėje šalių kaina nėra nustatyta ir jei kas perka kainos nepaklausęs tai jam „po visko“ pasako kelis kartus didesnę kainą nei būtų mokėjęs šiaip, nes „Vis tiek jau nusipirko“. Ypač kai atsisakyti pirkti jis jau nebegalės, nes prekė bus sunaudota (pvz. maistas restorane suvalgytas). Todėl visuomet kainų reikia klausti, paprašyti parodyti meniu ir t.t. Žr. straipsnį “Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti“.

2.Priima „dovaną iš nepažįstamojo“ – ir paskui už ją susimoka
„Nemokama“ ekskursija po Maroko mediną ar tuktuku po Bankoką, „Nemokama“ apyrankė nuo jo senelio Gambijoje, „Nemokama“ žvakė paleisti Gangu Varanasyje, „Nemokama“ fotosesija – ko tik tokie apgavikai neprisigalvoja. O paskui prašo pinigų – ypač kai dovana jau „suvartota“. Neprivalote mokėti ir niekada nemokėkite – taip tik skatinate apgavystes. Bet jei nenorite papulti į tokią nemalonią situaciją, kai nuo jūsų ilgą laiką neatstos ir kažkuo kaltins įkyrus apgavikas, tiesiog supraskite – dovanų iš nepažįstamų gatvėje daugelyje šalių nebūna, ypač daugelyje turistinių šalių. Tai ne dovanos, o apgavystės, verta jų atsisakyti. Žr. straipsnį “Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti“.

3.Patiki melu apie „privalomus mokesčius“, „per mažus arbatpinigius“ ir pan.
Jei iš jūsų reikalauja ką nors mokėti, tai darykite tik įsitikinę, kad taip reikia. Nes dažnai apgavikai pasako visokius išgalvotus mokesčius ar nurodo „įprastas aukas“, o daug lengvatikių turistų tuo ir patiki. Žr. straipsnį “Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti“.

4.Patiki graudžiomis istorijomis
Jei kas nors itin patraukliai pasakoja kokią graudžią istoriją apie tragišką skurdą – ypač kai dar moka tai papasakoti įvairiom kalbom – tai beveik garantuotai apgavystė. Jei įtikina jus – įtikina ir daugybę kitų turistų. Kas moka taip prieiti prie turistų ir geba įtikinti juos aukoti, tikrai negyvena neturtingai, skurdžiose šalyse surenka ir didesnę už vidutinę „algą“. Tikrasis skurdas – toliau nuo ten, kur pasiekia turistai, ir tikri vargšai nemokės sklandžiai ir įtikinamai angliškai papasakoti, kas „sugadino jiems gyvenimą“. Žr. straipsnį “Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti“.

5.Tiki žmonėmis, kurie suinteresuoti, kad tiesos turistas nesužinotų (ar net tų žmonių klausinėja)
Yra „sąžiningų šalių“, kur tokių apgavysčių beveik nebūna. Bet daugybėje šalių tikrai negalima klausti taksisto, „Kada ir kur stoja autobusas?“ (geriausiu atveju meluos, kad nežino, blogesniu – meluos, kad autobusai nevažiuoja ir būtina važiuoti jo taksi). Negalima klausti viešbutyje, kur konkurentų viešbutis. Visko reikia klausti „neutralių žmonių“, pvz. apie autobusą klausk praeivio ar gretimos parduotuvės pardavėjo. Žr. straipsnį “Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti“.

6.Nekovoja už savo teises susidūrę su apgavystėmis.
Jus šmeižia, kad ką nors sugadinote, ir reikalauja „padengti žalą“? Neduoda grąžos? Reikalauja mokėti daugiau, nei sutarėte? Nepasiduokite! Apgavikai nėra plėšikai ar žudikai. Jei kovosite už savo teises, kviesite policiją, praktiškai visi apgavikai atstos (man nėra buvę kitaip: pakakdavo vien imti skambinti policijai, kad apgavikai atstotų, policijos atvažiavimo niekada nereikėjo). Nes puikiai supranta, kad jei į jų vietą dažnai važiuos pareigūnai, ims kažką įtarti. Nereikia bijoti, kad „policija bus vietinių pusėje“, „apgavikai supyks ir primuš“. Kam apgavikams papildomos bėdos – paliks jus ramybėj ir apgaus kitą auką, juk pilna žmonių, kurie už save nekovos taip kaip jūs. Žr. straipsnį “Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti“.

7.Nenusifotografuoja ir nenufilmuoja nuomojamo automobilio jo perėmimo momentu
Kol to nedarydavau, karts nuo karto grąžinant autonuomos vis mėgindavo apgauti, kad neva automobilis apgadintas, nors tie apgadinimai jau būdavo atsiėmimo metu. Taip kartais daro net jei pirkai jų pačių draudimą (sako, kad nedraudiminis įvykis)… Todėl būtina automobilį ne šiaip apfilmuoti, bet ir tai daryti demonstratyviai: kad darbuotojai matytų, kad nufilmavai ir nėra reikalo kabinėtis. Žr. straipsnį Autonuoma užsienyje – viskas, ką reikia žinoti

8.Lipa į atsitiktinį taksi ir moka, kiek paprašo
Yra pasaulyje išimčių, bet, deja, taksistai daugybėje vietų nuo turistų lupa „devynis prakaitus“: girdėjau ir apie permokėjimus dešimtkart. „Uber“ ir analogų laikais turistams paprasčiau gauti vietinę kainą naudojantis jais – ar bent jau prieš stabdant taksi pažiūrėti, kiek kainuotų „Uber“ ar atitikmenimis. Taip pat, kur jis yra, būtina prašyti jungti taksometrą, o kur yra fiksuota važiavimo taksi mieste kaina – ją sužinoti iš neutralių šaltinių. Jei koks vienas taksistas atsisako tokia vežti – ieškoti kito, o ne galvoti, kad “vis tiek nepavyks”.

9.Neskaičiuoja grąžos.
Deja, daug šalių paplitusi apgavystė duoti jos per mažai.

10.Nesaugesnėse šalyse saugosi tik tiek, kiek tėvynėje.
Savo elgesį reikia priderinti prie kelionės šalies ir vietos. Yra vietų, kur Lietuvoje įprastas elgesys kaip “Išsitraukti telefoną gatvėje neapsidarius”, “Palikti nevertingus daiktus (pvz. kokį drabužį) automobilyje ant sėdynės”, “Laikyti kuprinę restorane greta savo kojų” ir pan. sukels rimtą riziką nukentėti nuo banditų. Aišku, būna ir atvirkščiai: yra šalių, kur gali palikti rankinuką ir po pusvalandžio jį rasi kur palikęs arba gali nerakinti automobilio ar viešbučio kambario. Bet dažniausiai vis tiek turistai nedrįsta elgtis taip, kaip nesielgtų savo mažiau saugioje tėvynėje – gal ir gerai, nes, būdamas tik turistas, greitai iki galo neperprasi, kas rizikinga, o kas ne. Užtat daug turistų ir nesaugiose šalyse elgiasi taip “neatsargiai”, kaip saugesnėje tėvynėje. Mano paties patirtis su banditais užsienyje ir konkrečias klaidas, kurias dariau, žr. šiame straipsnyje: “Nusikaltimai kelionėse – ką daryti ir kaip saugotis“, o taip pat žr. “Kelionių saugumas – ko verta saugotis, o kas nepavojinga“.

 

---

Klaidos, dėl kurių sugaištama daug laiko

Štai klaidos, kurias darydami keliautojai praranda, “sudegina” ištisas kelionės (ar pasiruošimo kelionei) valandas ar net dienas, nespėja padaryti ko įdomaus, o niekas nuo to nebūna geriau:

1.Ketindami keliauti viešuoju transportu, nepatikrina iš anksto maršrutų ir apytikslių grafikų
Tai kad „yra tam pačiam mieste“ nereiškia, kad greit nuvažiuosi viešuoju transportu (ar išvis nuvažiuosi). Reikia pažiūrėti maršrutus, grafikus, planuoti savo kelią pagal juos – grafikus žiūrėti tam laikui, tai savaitės dienai, kai ten būsi (kai kuris viešasis transportas nevažinėja savaitgaliais ar greitai nustoja važinėti vakare). Paprasčiau su metro: jis važiuoja dažnai, bet vis tiek, reikia pažiūrėti, ar prie viešbučio bus metro stotelė. Kai keliauji viešuoju transportu, visą kelionės grafiką, nakvynės vietas reikia derinti prie transporto galimybių – o ne išsirinkti vietas vien pagal kainas ir tada tikėtis „kaip nors nuvažiuoti“. Plačiau žr. “Kelionės viešuoju transportu – viskas, ką reikia žinoti“.

2.Keliaudami automobiliu, nepatikrina iš anksto važiavimo trukmių
Negalima užmetus akį į žemėlapį „iš akies“ spręsti, kiek laiko užtruks kur važiuoti. Kur magistralė, vidutinis greitis gali būti ir 140 km/h, o daugybėje kalnuotų šalių ar šalių su prastais keliais ar užsikimšusiais keliais ir 30 km/h vidutinis greitis jau yra gerai: 4 valandas važiuoji tą atstumą, kur kitur įveiktum per valandą! Ką jau kalbėti, kad jei kelias yra raitytas kalnų serpantinais, tai ir pats atstumas bus didesnis, nei atrodo žemėlapyje. Būsimą maršrutą verta įvesti į Google Maps ir pažiūrėti prognozę, kiek užtruks važiuoti. Antraip teks vairuoti ilgai, laiko kelionės malonumams liks mažiau. Galbūt tokiu atveju reiktų koreguoti kelionės planą atsisakant kai kurių mažiau svarbių nutolusių vietų ir pan. O jei kur tikrai nors skubi (pvz. į oro uostą ar renginį), būtina dar kartą patikrinti kelionės dieną (gali būti kamštis, juos Google Maps rodo – tada būtų galimybė išvykti anksčiau). Plačiau žr. “Kelionės automobiliu – viskas, ką reikia žinoti“.

3.Keliaudami automobiliu, nepatikrina ar tam automobiliui tinkami keliai
Kuo „reiklesnis“ automobilis, tuo tai aktualiau. Kemperiu nepravažiuosi visur kur gali lengvuoju. Lengvuoju nepravažiuosi kur gali visureigiu. Deja, anapus Europos ribų ne kartą „Google Maps“ mane kreipė tik visureigiais pravažiuojamais keliais – teko grįžti prarantant daug laiko (pvz. taip atsitiko Gvatemaloje). Kai važiuoji prastais keliais garsėjančiose šalyse, geriau priartinti kelią Google Maps palydovo nuotraukose bei, jeigu yra – Google Street View nuotraukose (įskaitant įkeltas žmonių), pažiūrėti, ar kelias grįstas, kokia jo kokybė, ar ten važiuoja ne visureigiai.

4.Klausinėja kitų žmonių klausimų, atsakymus į kuriuos paprasčiau rasti „Google“
Didelė dalis klausimų „Facebook“ grupėse kelionių tematika yra tokie, kuriems ten išvis ne vieta. Neverta klausinėti „Koks dabar ten oras?“ – tai lengvai ir daug greičiau surasi pats. Neverta klausinėti „Ką pamatyti?“ ir pan. Tai asmeniška. Niekas vis tiek neparašys visko ir kiekvienas rašys atsakymą pagal save – kam patinka gamta, kam miestai, kam aktyvios pramogos, kas keliavo vasarą, kas žiemą… Įdomiausių vietų sąrašus nesunkiai rasite internete – kad ir augustinas.net kelionių vadovuose. Tada jau nuspręskit pats, ką lankyti pagal tai, kas įdomu būtent jums.

5.Ieško „Google“ klausimų, į kuriuos reikia ieškoti atsakymų vietoje
Atvirkščia bėda: jeigu atsakymą žino kas nors, kas kelionėje yra šalia, verta jo ir klausti, o ne ieškoti „Google“. Neverta „Google“ ieškoti „Kada atidarys šį kelią?“, „Kada pagaliau prasidės vėluojantis koncertas?“ ir pan. – tai yra „vietiniai“ dalykai, kuriuos, jei kas nors žino, tai geriausiai žino žmonės vietoje. Nesidrovėkite ir klauskite, net ir kelių žmonių, jei pirmasis nežinos ar abejos!

6.Neparsisiunčia žemėlapių į telefoną iš anksto
Internetas ne visur taip paplitęs ir toks greitas, kaip Lietuvoje – net kokiose JAV daugybėje vietų pakeliui nebus mobilaus interneto signalo. Be to, jis gali būti ir brangesnis. Tad norint naudotis GPS, turi parsisiųsti žemėlapius: yra programėlių, leidžiančių parsisiųsti Open Street Map žemėlapius, yra galimybė parsisiųsti ir „Google Maps“ žemėlapį ir tą reik padaryti prieš kelionę. Antraip gali būti, kad liksi be žemėlapių, gaiši laiką klaidžiodamas ar gaudydamas interneto signalą.

7.Neinformuoja banko apie kelionę, kai tai būtina
Kai kurie bankai neleidžia atsiskaityti kortele kai kuriose šalyse ir tai tikrai ne vien trečiojo pasaulio šalys. Kad panaikintų šį apribojimą, privalai informuoti banką – antraip susidursi su netikėtom problemom, kai tavo mokėjimo kortelė niekur neveiks ir gaiši kelionės laiką problemos sprendimui.

8.Nepakrauna ir neparuošia technikos kelionei
Svarbu, kad telefonai, fotoaparatai būtų pakrauti, kad būtų pakankamai atminties nuotraukoms ir pan. – antraip gaišis kelionės laikas ieškant, kur pasikrauti.

 

---

Klaidos, dėl kurių kelionė tampa mažiau maloni

Štai kokias klaidas patarę turistai vėliau skundžiasi kelione – kad pavargo, kažko trūko, buvo parastas viešbutis, paslaugos, blogas kelionės mikroklimatas su bendrakeleiviais ir t.t. Kartais dėl to net kaltina šalį ar ima galvoti, kad tokios kelionės apskritai ne jiems – bet kelionė būtų buvusi daug malonesnė, jei būtų nedariusi tų klaidų.

1.Nepatikrina buto / kambario / numerio svarbių savybių
Viena dažniausių priežasčių skųstis kelione – „prastas viešbutis“. Bent jau tiems, kas keliauja poilsiniais tikslais ir viešbuty praleidžia daug laiko. Kai kurie padaro klaidą neįsigilindami į viešbučio situaciją (atstumą iki paplūdimio ar centro, kambario dydį ir pan.), ar naiviai manydami, kad be kažkokių įprastų patogumų apsieis. Kiti aklai patiki reklamomis, pačių viešbučių parašytais aprašais. Tačiau juk internetas pilnas svečių komentarų – būtina skaityti ir juos. Tiesa, kiekvienam žmogui reikia skirtingų dalykų, tad negalima aklai vadovautis įvertinimo balais: reikia perskaityti ir pačius komentarus, dėl ko viešbutis vertinamas gerai ar blogai ir galvoti, ar tai aktualu jums. Vieniems reikia erdvesnio kambario (pvz. keliaujant su vaikais), virtuvės, patogaus susisiekimo, netriukšmingos gatvės ar wifi – o kitiems tai nebūtina. Žr. straipsnį “Nakvynė užsienyje – kaip, kada ir kur apsistoti”

2.Netinkamai pasirenka bendrakeleivius
Paprastai būna taip: keliauti kartu tiesiog kviečia draugus, nes „su jais šiaip smagu“. Arba išvis ieško bendrakeleivių internete nes „keliese smagiau“. Bet žmonės mėgsta labai skirtingas keliones ir kas vienam norma, kitam – absoliuti nesąmonė (daugiadienis žygis gamtoj? Vaikščiojimas po miestą iki nakties? Gulėjimas prie baseino All Inclusive tris dienas iš eilės? Kaitavimas, slidinėjimas? Nakvynė prabangiam viešbuty ar pigiam hostely?). Svarbiau ne „koks žmogus tau draugas“ ar „kad jis irgi mėgsta keliauti, tai viskas bus gerai“, svarbu, kad sutaptų kelionių poreikiai ir pomėgiai. Žr. straipsnį “Kaip kelionėje nesusipykti (ir kaip pasirinkti su kuo keliauti)?“.

3.Neaptaria su bendrakeleiviais kelionės planų, biudžetų iš anksto
To nepadarius, kelionės laikas bus gaištamas diskusijoms, o ginčai gali kaip reikiant sugadinti mikroklimatą ar net draugystę. Beje, gali būti, kad aptarinėdami planus suprasite, kad keliauti jums apskritai nepakeliui, kelionę įsivaizduojate visai skirtingai – jei taip, džiugu, kad tai suvoksite dar prieš kelionę. Žr. straipsnį “Kaip kelionėje nesusipykti (ir kaip pasirinkti su kuo keliauti)?“.

4.Nepatikrina klimato kelionės metu, kai tai svarbu
„Nusipirkau bilietus balandį į Turkiją, bet susimąsčiau ar nebus per šalta?“ – tokių klausimų pilnos Facebook grupės. Bus ar nebus priklauso nuo žmogaus. Bet koks kada kur vidutiniškai būna oras, kada sausas ir drėgnas sezonai, kada jūra šilta ir t.t. – tos informacijos gali rasti internete (kad ir kiekviename angliškos Wikipedia straipsnyje yra skyrelis „Climate“). Ir nors metais, kai keliausi, gali būti kiek kitaip, smarkiai nuo vidurkio nesiskirs. Išsiaiškink tai prieš pirkdamas bilietą! Ir, jei tau klimatas labai svarbu, o blogas oras sugadina kelionę, negalvok “Ai, gal nieko, gal visgi bus šilčiau nei vidurkis”.

5.Pasiima drabužius pagal vieną šalies regioną, kai keliaus po daugiau
Tai, kad pajūryje šilta, nereiškia, kad šalyje nebus kalnų, kuriuose vėsiau. Lietuvoje temperatūra smarkiai nevarijuoja – bet daugybės šalių skirtingose vietose gali skirtis ir keliolika laipsnių, ir dešimtimis. Pvz. kiekvienas papildomas aukščio kilometras “atšaldo” temperatūrą ~7 laipsniais, ypač naktimis. Tad jei būsite ne viename mieste ar kurorte, patikrinkite klimatą daugiau vietų pakeliui.

6.Prisikrauna per daug daiktų
Pradedantiesiems keliautojams dažnai atrodo, “o kas jei to prireiks”, jie prisikrauna daug lagaminų, už juos permoka, nuolat tąsosi, o tikrovėje daug ko neprireikia. Kur kas geriau pasiimti šiek tiek per mažai – tikrai išsiteksite, bus patogiau, na o jei vieno kokio papildomo daikto prireiks, bus paprasta įsigyti vietoje (pigesnėse šalyse tai netgi apsimokės, daiktas kartu bus ir suvenyras). Žr. straipsnį “Ką imti į kelionę? Daiktų sąrašas ir patarimai“.

7.Tinkamai nepasirūpina savo namais prieš kelionę
…ir kelionės metu nervinasi, kad neužsuko vandens (gal užpils kaimynus), darbe neperdavė darbų kolegai ir pan. Kad kelionėje būtumėt ramus ir galėtumėt džiaugtis labai svarbu viską padaryti prieš išvykstant. Plačiau skaitykite čia: Kaip paruošti namus prieš kelionę?.

8.Pasiima į kelionę neišmėgintus daiktus, drabužius
Į žygį verta eiti su jau pravaikščiotais batais, naują palapinę pirmą kartą pamėginti pasistatyti dar savo šalyje, geriau neimti į kelionę namie neišmėginto telefono kroviklio ir t.t. Nes visko būna – neišmėginti daiktai dažnai pasirodo ne tokie patogūs, neveikia, kaip tikėjaisi, reiks gaišti laiką ieškant instrukcijų (pvz. ten, kur nėra interneto) ir t.t.

9.Nesistengia gyventi pagal naują laiko juostą
Aklimatizacija (prisitaikymas prie naujos laiko juostos) gali būti labai paprasta jeigu tai darai protingai ir planingai, bet jei visai nesistengi tai pusę kelionės jausies pavargęs, daugybę naudingų valandų pramiegosi, o naktį būsi atsibudęs ir neturėsi ką veikti ir t.t. Kaip aklimatizuotis rašau šiame straipsnyje: “Kaip įveikti aklimatizacijos sunkumus“.

10.Nepasiima reikalingų vaistų.
Kalbu ne apie vaistus kurių tikrai nuolat reikia lėtinėms ligoms gydyti (tokius daugelis prisimena), bet tokių vaistų, kurių tam žmogui “kartais prireikia” – gal nuo viduriavimo, nuskausminamųjų, antibiotikų, “jūros ligos” ir pan. Nes tikrai ne kiekvienoje šalyje gali paprastai jų įsigyti – kam pas mus nereikia recepto kitur gali reikėti; skirsis pavadinimai, veikliosios medžiagos, susigaudyti bus sunku.

11.Perdėtai bijo dalykų, kurių tikimybė be galo maža
Daugelis didžiausių kelionių baimių absoliučiai nepagrįstos – aviakatastrofų, terorizmo ir t.t. Dėl jų keliautojai tik gadinasi nervais kelionę, kai rizikos nėra praktiškai jokios. Užtat apie realius pavojus dažnai nesusimąsto – jie mažesni ir jų galima išvengti, bet neišvengus gali kaip reikiant sugadinti kelionę. Žr. straipsnį “Kelionių saugumas – ko verta saugotis, o kas nepavojinga“.

 

---

Klaidos, dėl kurių kelionė tampa mažiau įdomi

Štai kaip klysdami turistai “apsigadina” kelionę prarasdami tas patirtis, kurios galėjo būti “kelionės arkliukas”:

1.Laiku nepasižiūri ar į populiariausias vietas nereikia bilietų pirkti iš anksto
Tai būdinga populiariausioms turistinėms šalims. Pvz. Ispanijoje į kokią Alhambrą kartais reikia pirkti bilietą prieš 3 savaites – antraip negausi, ir tokių vietų yra daugiau. Ir, nors skaičiumi jų nėra daug, tai pačios populiariausios / įspūdingiausios vietos, be kurių kelionė atrodys nepilna. Jei sugalvosi „eisiu rytoj“ – nepateksi – turi aiškintis sąlygas dar prieš kelionę.

2.Bijo kalbinti vietinius ir kitus keliautojus
Apie šalį iš vietinių gali sužinoti itin daug; didelė dalis jų noriai bendrauja (jei moka bendrą kalbą). Todėl situacijose, kai yra galimybė ir mažai ką veikti (pvz. važiuojant viešuoju transportu) verta pabendrauti su vietiniais. O dar svarbiau paklausti, kai kažko nežinai ir vietiniai žino, užuot „blaškiusis“ ir gaišus laiką.

 

---

“Kontroversiškos” klaidos (ar tai klaidos?)

Pabaigai sudėjau „kontroversiškas klaidas“ – nors gerai pusei keliautojų tai klaidos, paliekančios kartėlį, yra ir daug keliautojų kurie taip pasielgę nesijaučia nė kiek klydę. Štai kaip jie elgiasi:

1.Nepasidaro nuotraukų svarbiais momentais
Grįžus iš kelionės kartais keliautojai supranta, kad nėra užfiksuotos pačios įdomiausios akimirkos. Tai nebūtinai būna „standartinės“ akimirkos, pvz. prie pagrindinių lankytinų vietų – tokias, jei jiems to reikia, nufotografuoja. Bet tai gali būti, tarkime, kokie unikalūs momentai, su kitais keliautojais patirti nuotykiai. Norėdami gauti idėjų, ką verta fotografuoti, prieš kelionę paskaitykite straipsnį “Kaip kelionėje nusifotografuoti save” ar taip pat “Kaip filmuoti keliones? Patarimai nuo A iki Z“.

2.Nesusimąstydami naudojasi kelionių organizatorių paslaugomis egzotinėse šalyse
Keliauti su kelionių organizatoriumi bet kur toliau „standartinių“ poilsinių krypčių paprastai kainuoja bent 2-3 ir daugiau kartų(!), nei organizuotis identišką kelionę pačiam. Vieniems žmonėms to tikrai reikia. Bet daugybė žmonių su kelionių organizatoriais keliauja dėl nepagrįstų baimių: kad planavimas antraip užtruks labai ilgai, kad jie nemoka kalbų ir t.t. Iš tikro jei daugelis būtų pabandę keliauti nepriklausomai, kažin ar mokėtų 300% už kelionės planavimą… Čia kalbu tik apie egzotines keliones, o ne apie „standartines poilsines keliones“ kaip Turkija ar Egiptas – ten kartais su kelionių organizatoriais būna net pigiau.

3.Visur rengiasi ir elgiasi taip, kaip įpratę
Kaip „normalu“ rengtis pasaulyje skiriasi kardinaliai. Vienur daug konservatyviau (įvairiose musulmonų šalyse), kitur daug atviriau, dar kitur suvokimas, kas padoru, skiriasi (pvz. rytų Azijoje mažiau padoru bent kiek didesnė iškirptė, bet padoriau supertrumpas sijonas). Tas pats pasakytina apie daugelį visokių elgesio priemonių, gestų. Visada stengiuosi prisiderinti prie vietos normų (ypač ten, kur turistų mažai) – tai ne tik kelia vietinių požiūrį į tave ir turistus, bet ir leidžia įsijausti į vietos kultūrą.

4.Nesidomi kelionės vieta ir nieko apie ją neskaito
Kai kuriems patinka tokios “spontaniškos kelionės”, kai “tave veda aplinkybės”. Bet kiti paskui gailisi, kai, po kokio pusmečio sužino, kad, pasirodo, kelionės vietoje buvo dar viena labai įdomi vieta, kurią būtų labai norėję aplankyti ir to nepadarė, nes apie ją nežinojo. Jeigu jūs iš tokių – pasidomėkite kelionės vieta iš anksto, žinant kaip, tai paprasta. Žr. straipsnį “Kaip susiplanuoti nepriklausomą kelionę?“.

Komentarai

Išsiruošę į kelionę nuolat nerimaujate, ar viską padarėte namie, ar nieko neatsitiks?

Nesijaudinti padės šis sąrašas: tiesiog prieš kiekvieną kelionę jį peržvelkite ir paeiliui padarykite, kas jame surašyta.

Tikimybė, kad kas nors nutiks namie jūsų kelionės metu, labai maža. Kita vertus, ji didesnė, nei tikimybė, kad kas nors nutiks, kai esate namie, todėl paruošti namus savo išvykimui reikia.

Ką namie išjungti ir užsukti?

Svarbu namie išjungti kiek įmanoma daugiau dalykų – tai padės ir sutaupyti, ir išvengti rizikų.

1.Užsukite vandenį. Nes atsuktas vanduo kelia nedidelę riziką, kad bus užpilti namai. Jei tai butas, o kelionė ilga, gali būti, kad užpils ir kaimynus.
2.Išjunkite elektrą. Nes tuščiuose namuose elektros nereikia, o kokie nors palikti įjungti prietaisai vis tiek ją eikvos, be to, yra, kad ir mažytė, gaisro rizika. Jei norite palikti pavienius prietaisus (pvz. IP kameras ar šaldytuvą), tai išjunkite visus saugiklius, išskyrus tuos, į kurias rozetes įjungti prietaisai, kuriuos norite palikti. Jei nėra galimybės išjungti tik dalį saugiklių, tai išjunkite visus nereikalingus prietaisus iš rozetės (išjungti tik “iš mygtuko” daug prietaisų veikia budėjimo režimu, pilnai neišsijungia).
3.Išjunkite dujas, jei yra.
4.Išjunkite šildymą ir/ar kondicionavimą (jei tik šildymas reguliuojamas). Tai – patys brangiausi dalykai ir jų palikimas tuščiuose namuose labai daug kainuos. Tiesa, kai kas nenori visiškai išjungti šildymo ir kondicionavimo nes mano, kad tai kenkia daiktams ar sienoms. Iš tikro, tai priklauso nuo daiktų ir medžiagų. Bet, jei ir nenorite išjungti – primažinkite iki minimumo, daiktams nereikia tiek komforto, kiek žmonėms.

Kaip apsaugoti namus?

1.Užrakinkite namus. Jei namai turi daugiau durų, patikrinkite, ar visos užrakintos. Jei yra daugiau spynų, verta užrakinti visas, net jei paprastai rakinate tik vieną jų (ilgiau užtruktų atrakinti).
2.Patikrinkite, ar uždaryti visi langai. Uždarykite ir pilnai užsukite langų rankenas, kad paprastai neatsidarytų iš išorės.
3.Įjunkite signalizaciją, jei turite.
4.Įjunkite IP kameras, jei turite (šiais laikais jų yra daug ir pigių IP kamerų, kurių vaizdą galite stebėti iš bet kur, ir tikrai verta bent vieną tokią namie pastatyti: jei kelionės metu pasidarys neramu, galėsite žvilgtelti, ką rodo namų kamera – tai matysite savo telefono ekrane, suprasite, kad viskas namie gerai). Kad IP kameros veiktų, reikia, kad joms ir modemui / maršrutizatoriui nebūtų išjungtas elektros tiekimas.

Kaip išsaugoti duomenis?

Šiais laikais ne mažiau už fizinius daiktus svarbi informacija, failai, reikalingi darbui, visos gyvenimo nuotraukos ir t.t. Daiktus galima pakeisti (pvz. vagystės, gaisro, užpylimo atveju), o nenukopijuoti duomenys, nuotraukos, dokumentai, bus prarasti. Todėl išvykdami:

1.Pasidarykite visas kompiuterio duomenų kopijas, idealiu atveju, kad jos būtų pasiekiamos iš kelionės (pvz. jei prireiktų kokios draudimo poliso kopijos), bet gerai ir bent jau jei failai laikomi ne vien namų kompiuteryje.
2.Analogiškai nusifotografuokite / nuskanuokite ir svarbius popierinius dokumentus bei jų nuotraukas laikykite ne tik namų kompiuteryje.

Kodėl verta turėti patikimą žmogų?

Idealu, jei galite surasti patikimą žmogų (draugą, kaimyną, giminaitį), kuriam galėtumėte palikti vienus iš raktų, kad jis galėtų ateiti į jūsų namus, jei kas atsitiktų (pvz. būtų užlieti kaimynai, ar jums staiga prireiktų kokiame nors namie gulinčiame dokumente parašytos informacijos. Šio žmogaus galite prašyti ir:
1.Ištuštinti pašto dėžutę (kad nesimatytų, kad pilna, o jei kas bus svarbaus – praneštų).
2.Karts nuo karto patikrinti, ar viskas namie gerai (nors šiais laikais tą puikiai daro IP kameros).
3.Karts nuo karto užvesti automobilį jei išvyksti ilgam ir jis gali žiemą neužsivesti.

Itin svarbu tokį žmogų turėti turintiems augalų (kad juos palaistytų) ar juoba gyvūnų (kad prižiūrėtų).

Galite kai kuriuos jums svarbiausius daiktus palikti pas tą patikimą žmogų, o ne tuščiuose namuose.

Patikimam žmogui verta pasakyti, kur tiksliai vyksti, kada grįši, kada kur būsi.

Kažko sąraše trūksta?

Rašykite į komentarus ir papildysiu. O jei turite individualių poreikių – susidarykite savo sąrašą ir prieš kiekvieną kelionę paruoškite namus pagal jį.

Komentarai

Į šituos straipsnius sudėjau visą patirtį, kurią sukaupiau per keliones į 120+ šalių. Tikiu, kad rasite visus atsakymus, kurie padės puikiai susiplanuoti kelionę ir smagiai keliauti. O jei ko trūks – rašykite į komentarus, papildysiu.

 

---

Kaip pasirinkti kur keliauti?

Apie tai, kaip kelionių kryptis renkasi “naujokai” ir “patyrę keliautojai” – šis straipsnis:
Kaip pasirinkti kur keliauti?

O įkvėpimo ir idėjų kelionėms tikrai suteiks šie įspūdingiausių pasaulio vietų sąrašai, į kuriuos po kiekvienos savo kelionės įtraukiu tai, kas unikaliausia – ten jau yra kone 1000 “pasaulio stebuklų”, suskirstytų į kategorijas.

Čia visi įspūdingiausių pasaulio vietų sąrašai su aprašymais ir nuotraukomis:

Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Bumo miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai

O “savą” kelionę padės pasirinkti ir susivokimas savyje: koks tu esi keliautojas, ko tau iš kelionių reikia? Savotiškas testas – straipsnis apie 12 keliautojų tipų.

 

---

Kaip susiplanuoti kelionę?

Viskas apie nepriklausomos kelionės planavimą yra šiame straipsnyje:
Kaip susiplanuoti nepriklausomą kelionę?

O apie kiekvieną konkrečią šalį esu parašęs kelionių vadovą šiame tinklapyje (iš viso apie 100 šalių). Reikiamą kelionių vadovą geriausia rasti dviem būdais:

1.Pasinaudojant šiuo kelionių vadovų žemėlapiu, kur pakanka pasirinkti reikiamą vietą ir skaityti
2.Pasinaudojant visų “AŽ kelionės” kelionių vadovų sąrašu.

Ko tikėtis šalyje, į kurią keliausite, padės atrasti ir šie žemėlapiai.

O jei norėsite įsigyti kelionių knygą – šis straipsnis padės pasirinkti tinkamą.

 

---

Kaip gauti vizą ir patekti į šalį?

Taip pat svarbu, kad žinotumėte visus niuansus dėl patekimo į šalį:
1.Vizos lietuviams – kas ir kaip
2.Skiepai kelionėse – viskas, ką reikia žinoti

 

---

Kaip susidėti daiktus ir nieko nepamiršti?

1.Ką imti į kelionę? Daiktų sąrašas ir patarimai
2.Bagažas lėktuve – dydžiai, ribojimai, kainos
3.Ką padaryti namie prieš kelionę?

 

---

Kokiu būdu keliauti?

Nežinote, koks kelionių būdas tinkamiausias, ar norite išbandyti ką naujo? Visų kelionių būdų pliusai ir minusai šiame straipsnyje:
Kelionių būdai – kurį rinktis?

O jei jau pasirinkote kelionės būdą – sužinokite viską, ką reikia, kad kelionė juo praeitų be nesklandumų:

1.Kelionės automobiliu – viskas, ką reikia žinoti
1.1.Autonuoma užsienyje – viskas, ką reikia žinoti
1.2.Mokami keliai ir vinjetės užsienyje
1.3.Kaip važiuoti per valstybių sieną (muitinę)
1.4.Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas – kas ir kaip

2.Kelionės lėktuvu
2.1.Kaip ir kur pirkti lėktuvo bilietus?
2.2.Kaip skristi lėktuvu ir ką daryti oro uoste
2.3.Prieš kiek laiko atvykti į oro uostą?
2.4.Laukimas oro uoste gali būti smagus!
2.5.Bagažas lėktuve – dydžiai, ribojimai, kainos
2.6.Laukimas oro uoste gali būti smagus!
2.7.Pigiais skrydžiais į egzotiškus kraštus? Įmanoma!
2.8.Kaip įveikti aklimatizacijos sunkumus (laiko juostų keitimasis ir kt.)

3.Kelionė kemperiu – viskas, ką reikia žinoti

4.Kelionės viešuoju transportu – viskas, ką reikia žinoti

5.Kruizai – viskas, ką reikia žinoti prieš išplaukiant
5.1.Baltijos jūros “kruiziniai keltai” – ką reikia žinoti keliaujant

6.Kelionės jojant – viskas, ką reikia žinoti

 

---

Kada ir kiek keliauti?

Kelionės “dvasia”, stilius, patirtis labai priklauso nuo trukmės ir laiko, kurį keliauji.

Visų pirma, kelionės trukmė:
1.Kaip pasirinkti kelionės trukmę?
1.1.Savaitgalio kelionės – viskas, ką reikia žinoti
1.2.Atostogų kelionės
1.3.Ilgalaikės kelionės – kur? Kaip? Iš ko?

Keliaujant ilgą laiką, bus aktualu ir šitai:
Kaip dirbti per atstumą iš užsienio?

Antra, “kada keliauti”. Tai – labai asmeniška. Viską sudėlioti į savo vietas padės šie straipsniai:
1.Kada keliauti?
2.Kada kur koks oras?

Kai kuriais laikais kelionės ypatingos – sužinokite čia, kas aktualu:
1.Kelionės per naujuosius metus – ką žinoti?
2.Kelionės per šventės

 

---

Kaip rinktis viešbučius, ekskursijas ir kita?

Šitie straipsniai padės ir sutaupyti, ir gauti kuo geresnės kokybės prekes ir paslaugas kelionėse:

1.Nakvynė užsienyje – kaip, kada ir kur apsistoti
2.Gidai ir ekskursijos kelionėse – viskas, ką žinoti
3.Suvenyrai – ką parsivežti iš kelionių?
4.Internetas ir ryšys kelionėse “už centus”. Kaip?

Na o jei prisieitų kada nakvoti “nestandartinėmis aplinkybėmis” (oro uoste, stotyje ar pan.), padės šis straipsnis:
Kaip užmigti ir pailsėti BET KUR? Lėktuve, automobilyje, stotyje ir t.t.

 

---

Kaip elgtis su pinigais? (keitimas, derybos)

Du “kertiniai” straipsniai, kurie padės neprarasti daug pinigų kelionėse lygioj vietoj:
1.Pinigai kelionėse – keitimas, bankomatai, kortelės
2.Kaip derėtis kelionėse?

 

---

Kaip kelionėje išlikti saugiam?

Kelionės kai kam kelia baimę, nerimą – “o kas jeigu”. Tačiau daug nuogąstavimų perdėti (nors kai kuriems kitiems pavojams skiriamas nepakankamas dėmesys). Visų pirma, šis straipsnis padės susiorientuoti, kas ir kaip:
Kelionių saugumas – ko verta saugotis, o kas nepavojinga

Na o toliau – asmenine patirtimi pagrįsti straipsniai apie susidūrimus su konkrečiais kelionių pavojais. Kad nereiktų mokytis iš savų klaidų, mokykitės iš svetimų 🙂 (aprašau ir kaip nukentėjau, ir kaip nukentėjimo pavyko išvengti, tikrų pavyzdžių – šimtai):

1.Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti

2.Nusikaltimai kelionėse – ką daryti ir kaip saugotis

3.Kaip gydytis kelionėje? Vaistai, ligoninės, draudimas…

3.1.Skiepai kelionėse – viskas, ką reikia žinoti

 

---

Kaip bendrauti kelionėje? (su bendrakeleiviais ir su vietiniais)

Kelionę gali ir labai praturtinti, ir sugadinti kiti žmonės, todėl jei ruošiatės keliauti kompanijoje, labai verta susipažinti su šiuo straipsniu:
Kaip kelionėje nesusipykti (ir kaip pasirinkti su kuo keliauti)?

Taip pat nesvarbu, ar keliaujate su kažkuo, ar vienas, labai patariu kelionėje bendrauti su vietiniais bei su kitais keliautojais. Čia rašau kaip užkalbinti, palaikyti įdomų pokalbį, rasti bendrų veiklų:
Kaip užmegzti pažintis kelionėse?

Nemokėdami kalbos gilių pažinčių gal neužmegsite, bet įdomiai ir kokybiškai keliauti tikrai galima. Štai kaip:
Kaip keliauti nemokant kalbos

 

---

Kelionių nuotraukos, suvenyrai, prisiminimai…

Iš kelionių daugeliui norisi kažkokio prisiminimo: nuotraukų, vaizdo įrašų, suvenyrų… Deja, dažnai kelionės metu to norisi, fotografuoji, filmuoji, perki, bet vėliau iš to mažai naudos, to nežiūri, nesinaudoji: nes nekokybiška, nes svarbiausių akimirkų neužfiksavai ir t.t. Šie straipsniai padės naudingai užfiksuoti keliones:

1.Kaip fotografuoti kelionėse?
1.1.Kaip kelionėje nusifotografuoti save?

2.Kaip filmuoti keliones? Patarimai nuo A iki Z

3.Dronas kelionėse – viskas, ką reikia žinoti

4.Kaip rūšiuoti (ir greitai rasti) kelionių nuotraukas

5.Suvenyrai – ką parsivežti iš kelionių?

6.Kaip pažymėti savo keliones? Tokius žemėlapius turėtų turėti kiekvienas keliautojas!

 

---

Kaip keliauti etiškai?

Vis daugiau keliautojų nori ne tik keliauti, bet ir kad jų kelionė padėtų (ar bent nepakenktų) vietos žmonėms. Deja, kartais jų gerais norais pasinaudoja tie, kas neturi gerų ketinimų… Todėl jei norite kur savanoriauti, padėti vietiniams, labai rekomenduoju pirma perskaityti šį straipsnį:

Etiškos kelionės: kaip keliauti, kad padėtumėte

 

---

Kelionių patarimų video laidos (kelionių programėlės)

Kai kuriuos dalykus sunku aprašyti – reikia parodyti. Pavyzdžiui, kaip naudotis įvairiom “išmaniom” programėlėm ieškant geriausių pasiūlymų viešbučiams, skrydžiams ir t.t. Taigi, aš tai ir rodau – video cikle “AŽ kelionių patarimai” išnarstau visas tokias “išmanias” kelionių organizavimo galimybes ir ne tik (spauskite ant įrašų ir žiūrėkite):

Komentuoti

Keliaujant automobiliu viena pagrindinių problemų gali būti parkavimas. Yra šalių, kur viskas paprasta, bet yra tokių, kur tai – labai brangu ir dar sudėtinga rasti.

Čia pasidalinsiu patarimais, kaip neturėti problemų su parkavimu užsienyje.

Kiek kainuoja automobilio stovėjimas (ir kaip sutaupyti)?

Automobilio stovėjimo kainos pasaulyje be galo varijuoja. Net tos pačios šalies skirtinguose miestuose gali skirtis kartais, kaip ir apmokestinimo tvarkos… Aišku, yra bendros pasaulinės tendencijos, kur didesnė tikimybė, kad parkavimas bus brangus ir/arba jo truks:

1.Kuo didesnis miestas, tuo sunkiau su parkavimu.

2.Kuo arčiau centro, tuo sunkiau su parkavimu.

3.Kuo turtingesnė šalis, tuo sunkiau su parkavimu (nes viskas kainuoja brangiau, daugiau žmonių turi automobilius, netaupo ir net trumpus atstumus jais važinėja).

4.Kuo prastesnis viešasis transportas, tuo sunkiau su parkavimu (nes nėra alternatyvų). “Geras viešasis transportas” paprastai yra tik metro – nes tai vienintelis viešasis transportas, kuriuo nuvažiuoti gali būti išties greičiau, nei savo automobiliu.

5.Kuo senesni rajonai, tuo sunkiau su parkavimu (siauros, automobiliams nepritaikytos gatvės ir pan.)

Sunkiausia, kai visi keturi dalykai sutampa: pvz. JAV didmiesčių centruose. Gi neturtingesnėse šalyse net ir didmiesčiuose dažnai galima rasti kur pastatyti automobilį gana patogiai ir pigiai (ar nemokamai).

Kaip sutaupyti laiko ir pinigų parkuojantis

Daugeliu atvejų yra galimybė sutaupyti pinigų ir laiko šiais būdais:

1.Paliekant automobilį kiek toliau miesto centro ir nueinant pėsčiomis (ypač logiška, jei eini į centrą visai dienai). Kartais nė nereikia toli eiti: turtingesnėse šalyse (pvz. JAV) žmonės taip nepratę palikti automobilio bent kiek toliau nuo vietos, kur jiems reikia, kad gali būti taip, kad vienoje gatvėje parkavimas – mokamas ir nepigus, o gretimoje gatvėje – nemokamas ir vis tiek daugelis statys mokamoje gatvėje, o nemokamoje bus vietų…

2.Didmiesčiuose iškeičiant automobilį į viešąjį transportą. Pvz. net jei šiaip keliaujate nuomotu automobiliu, kelionės pradžios ar pabaigos dienoms, kai būsite didmiestyje, galite jo nesinuomoti, ar galite jį palikti visai dienai anapus centro. Nes parkingas gali atsieiti brangiau nei metro bilietėliai. Kartais net „Uber“ nuvažiuoti pirmyn-atgal gali išeiti pigiau, nei parkingas didmiesčio centre (ypač jei jo reikėtų daugeliui valandų). Pvz. taip darėme Prahoje ar Bostone.

3.Paliekant automobilį ilgam laikui vienoje aikštelėje užuot važiavus per kelias (ypač kai tarp jų nedidelis atstumas). „Verslinėse“ aikštelėse tam būna rimtų nuolaidų (žr. žemiau). Pvz. taip kelioms dienoms automobilį palikome Atėnuose.

4.Paliekant automobilį nemokamose „klientų“ vietose, kai esi klientas – pvz. viešbučio ar prekybos centro – ir einant pasivaikščioti nuo ten. Dažnai nemokamas laikas tokiuose parkinguose bus ribotas, bet jo tikrai pakaks daugiau, nei vien apsipirkti.

5.Gilinantis į apmokėjimo sąlygas: net gretimose vietose jos gali smarkiai skirtis. Tai matosi iš ženklų taip pat – įvairių to miesto interneto svetainių, kur nurodomos kainos įvairiose zonose. Tiesa, kartais būna taip, kad, nors kainos geros, vietos ten rasti beveik be šansų.

Parkavimo tipai

Visos pasaulio parkavimo vietos priklauso vienai ar kelioms šių rūšių:

1.Gatvės parkavimas. Jis gali būti nemokamas arba mokamas. Taip pat kai kuriose šalyse įprasta, kad gatvės parkavimo trukmė yra ribota (pvz. iki 2 val.): tokiu būdu skatinama, kad šios patogiausios parkavimo vietos liktų tiems, kas į rajoną atvažiuoja trumpam, o tie, kas, tarkime, ten dirba ar gyvena, tų vietų neužimtų ir statytų parkavimo aikštelėse. Jei pamatysite tokį ženklą, turite nurodyti už stiklo, kada pastatėte automobilį. Kokios egatvėse parkavimas mokamas ir kiek kainuoja dažnai galima rasti informaciją internete, bet kadangi kiekviename mieste jos reikia ieškoti atskirai, labai gaištasi laikas ir kažin, ar patartina tuo užsiimti. Kartais laikas nebūna ribojamas, bet apmokestinimas „progresinis“: r.t. pirma valanda kainuoja mažiau, nei antra, o ši – nei trečia.

2.“Verslinės“ parkavimo aikštelės. Jų verslas: už pinigus leidžia statyti automobilį. Dažnai jose paprasčiau rasti vietą, nei gatvėje, tačiau nuo jų iki tikslo reiks toliau eiti, nes jų mažiau. Dar vienas aikštelių pliusas: daugelis jų taiko nuolaidas už parkavimą ilgesnį laiką, taigi, jei norite palikti automobilį visai dienai, išeis geriau, nei „mokamoje“ gatvėje. Įsigilinkite į kainodarą: dažnas variantas, pvz., kad mokama už valandą iki kokios 4 valandos, o 5 valandos jau kainuoja tiek pat, kiek 24 valandos (ar pan.): jei bus taip, gali vertėti pastatyti ilgiau. Nors dažnai įsivaizduojame, kad šios aikštelės saugomos, dažniausiai ten gal net nesuagiau, nei gatvėje, nes mažai praeivių: pvz. mums Vokietijoje tokioje yra išdaužę langą. Taip pat „verslinės“ aikštelės vakarais neretai užsidaro: išsiaiškinkite tai, kad nebūtų taip, kad reikia automobilio, o jis užrakintas. Šiais laikais kai kurias „verslines“ aikštekles galima rezervuoti per įvairias programėles, ten galima palyginti ir jų kainas.

3.Prekybos centrų, restoranų ir kitų verslų aikštelės. Didelė tikimybė, kad jos bus nemokamos net ir arčiau didmeisičų centrų nors bus parašyta „tik klientams“, klientu tapti paprasta nusipirkus kokį gėrimą, o ir nelabai kas į tai žiūrės. Tad dažnai galima palikti šiose aikštelėse ir taip sutaupyti. Tiesa, vietose, kur su automobilių stovėjimu striuka, ir šios aikštelės gali būti mokamos ar jų gali trūkti. Dar gali būti, kad norėdamas nemokėti už aikštelę turi atnešti čekį – nepamirškite jo paimti.

4.Viešbučių aikštelės. Jos gali būti papildomai mokamos arba nemokamos (išsiaiškinkite), bet ten gausite teisę laikyti automobilį tol, kol būsite apsistojęs: taigi, galėsite palikę automobilį prie viešbučio eiti pasivaikščioti, jei viešbutis centre ar arti. Jei viešbučio aikštelė mokama dažnai labiau apsimokės automobilį palikti greta, ypač jei atvažiuojate tik nakčiai (nes viešbučiai dažnai vis tiek ima mokestį už parą).

5.Parkavimo valetai. Lietuvoje tokių nėra, bet kai kuriose šalyse labai populiarūs: tai vyrukai (retai merginos…) kuriems atiduodi automobilio raktus ir jie jį „kažkur pastato“ (gal užstato kitus jiems patikėtus automobilius), o kai grįžti ir paprašai grąžinti tai atiduoda. Iš praždių tokiais naudotis būdavo labai nejauku, ypač nesaugiose Lotynų Amerikos šalyse: bet ten tai įprasta ir nieko neatsitiko. Visgi, valetai turi minusų: sunku gauti aitomobilį greitai, nesi garantuotas, kada, po to, kai paprašysi, tau jį atveš. Dažnoje šalyje greta oficialios parkingo kainos, įprasta valetams duoti arbatpinigių.

6.Parkingai su privežimu (shuttle). Tai tam tikra „versinių“ parkingų rūšis: jie skirti aptarnauti kokiai populiariai vietai (dažnai oro uostui), bet yra toliau nuo jos (gali būti net kokie 5 km), kur žemė pigesnė. Taigi, ir pakringai pigesni, tačiau eiti pėsčiomis ar važiuoti viešuoju transportu nuo jų neteks, mat į parkingo kainą įeina (ar už nedidelę priemoką siūlomi) specialūs autobusai į „tikslinę“ vietą. Jei parkuojate prie oro uostų, dažniausiai apsimoka statyti tokiuose parkinguose. Juos turi susirasti iš anksto internete (dažnai gali ir užsakyti internete) – nes vietoje tiesiog važiuodamas link oro uosto nebūtinai juos pamatysi.

Mokėjimo už parkavimą būdai

Išsiaiškinkite, kaip už parkavimą mokėti. Tipiniai būdai:

1.Parkavimo automatas prie kiekvienos parkavimo vietos. Į jį meti centus ir jis ekrane rodo laiką: iki to laiko gali laikyti automobilį.

2.Bendras parkavimo automatas gatvės zonai ar parkavimo aikštelei. Susimoki pastatęs automobilį ir arba įvedi automobilio numerį, arba atsispausdini čekį ir padedi už automobilio stiklo.
3.Pinigų surinkėjas. Būdinga neturtingoms šalims: žmogus renka pinigus už parkingą ar tą gatvės zoną. Didesnėse „verslinėse“ aikštelėse jie būna ir turtingose šalyse. Tiesa, atsargiai: dalis tokių žmonių yra apgavikai, jie renka pinigus už nemokamus parkingus. Kai kas vis tiek susimoka, nes bijo, kad apibraižys automobilį – geriausia statyti atokiau tokių žmonių, kad atvažiavimo metu jie nespėtų nieko paprašyti.

4.Parkingo talonai. Vienas sudėtingiausių būdų turistui: vietiniai žino, kuriose parduotuvėse ar kioskuose pardavinėjami parkingo talonai. Privalai nusipirkti tokį ir pažymėti ant jo tam tikru būdu, kada pradėjai ten stovėti. Bėda, kad jei mieste esi trumpai, išsiaiškinimas, kur pirkti talonus, nuėjimas į tą parduotuvę sugaiš itin daug laiko – vietiniai, tuo tarpu, gali nusipirkti talonų ateičiai tarsi autobuso bilietėlių.
5.Mokėjimas SMS ir pan. Reikia kažkur skambinti ar siųsti SMS. Čia irgi gali būti bėda turistams, nes dažnai tokios sistemos yra nepanaudojamos turintiems užsieninius numerius. Ne kartą tokiu atveju tiesiog teko nemokėti už parkingą – niekaip nepavyko.

Jei už parkingą gatvėse mokama 4 ar 5 būdais ir jums jie neprieinami, gal galite rasti kokią stovėjimo aikštelę

Bausmės už neteisėtą parkavimą

Bausmes už parkavimą galima gauti dėl įvairių priežasičų, bet pagrindinės:
1.Parkavimas draudžiamas išvis arba tuo metu (žr. ženklus, kai kurie užsienyje gali būti įmantrūs, pvz. draudžiama parkuoti tik tam tikrom dienom).
2.Parkavimas rezervuotas tik kažkam, bet ne jums (dažniausiai „tik gyventojams“) – tokiose vietose lengva paparkuoti per klaidą, nes, atrodo, kad „va, kiek automobilių pastatyta, reiškia, galima“.

3.Parkavote netinkamai (kai kuriuose šalyse itin rimtai į tai žiūri: net ir nedidelis išlindimas už juostų baudžiamas).
4.Nesusimokėjote kur ir kaip reikia.
5.Baigėsi susimokėjimo laikas. Kai kuriose šalyse baudėjų daug ir yra nubaudę net per kelias minutes…

Skirtingose šalyse baudžiama skirtingai, bet trys pagrindiniai metodai:

1.Bauda. Ją gali reikti sumokėti kokioj įstaigoj ar internetu. Jei atvažiuojate savo automobiliu į kokią tolimą šalį, greičiausiai nieko nebus ir nesusimokėjus, bet visko būna.
2.Surakintas ratas. Reiks skambinti, kad atrakintų ir susimokėti baudą atrakintojams.
3.Automobilio nutempimas. Yra šalių, kur tai daroma labai plačiai, nuolat važinėja nutempėjai. Šitokia bausmė kainuoja ne tik pinigų, bet ir nemažai laiko atsiimti automobilį. Be to, dažnai nutempimas sukelia ir nervų, nes suabejoji: o gal automobilį pavogė. Tad tokiose šalyse reikia parkuoti itin atsargiai.

„Lygioje vietoje“ prarasti pinigų galite ir tiesiog per klaidą įvažiavę į „verslinį“ parkingą, kurio jums nereikia. Kartais tokie parkingai iškart apmokestina už valandą ar net parą ir neišleidžia neapmokėjus. Dėl to reikia važiuoti tik į tokius parkingus, kurių sąlygos jums tinka.

Parkavimo saugumas

Kur bebūtumėte, nepalikite nieko vertingo automobilio viduje. Turėkite omeny, kad kas „vertinga“ yra relaityvu: Vakarų Europoje gal dauš langą tik dėl kuprinės ar telefono, bet yra šalių, kur gali daužti ir dėl numesto drabužio ar apmokėjimui už kelius pasiliktų monetų. Na o yra tokių saugių šalių, kur išvis apie langų daužimus niekas negalvoja, bet geriau jau būti pernelyg atsargiems ir vis tiek saugotis, nes tokių vietų mažai.

Komentuoti

Kiek laiko turėtų trukti kelionė?

Esu išbandęs visų trukmių keliones ir čia rašysiu jų pliusus ir minusus.

Kam tokiems, kada ir kur verta keliauti savaitgaliui, savaitei, o gal dar ilgiau?

 

---

Savaitgalio kelionės (2-4 d.)

Skaityti plačiau: Savaitgalio kelionės – viskas, ką reikia žinoti

Keliaujama savaitgaliui arba „ilgajam savaitgaliui“, gal prisidūrus vieną ar dvi dienas atostogų.

Kur, kam ir kada taip keliauti:

Savaitgaliui keliauti verta ten, kur skrydžiai pigūs ir patogūs (arba, jei važiuojate automobiliu – ten, kur nuvažiuoti netruks ilgai).

Kai kelionė tokia trumpa, bet koks persėdimas oro uoste ar ilgas važiavimas „suvalgo“ daug kelionės laiko.

O jei skrydis daug kainuoja, tai, padalinus tą kainą vienai kelionės valandai, išeis labai daug. Na, jei skrendate dviems dienoms už 300 eurų, tai kelionės diena jums kainuos 150 eurų asmeniui vien už skrydį. Kas kita, jei skrendate už 30 eurų.

Išeina, kad savaitgalio kelionės iš Lietuvos lėktuvu paprastai būna po Europą (nes anapus Europos pigių ir patogių skrydžių mažai), o automobiliu – į kaimynines šalis (Latviją, Lenkiją, ilgajam savaitgaliui gal dar Estiją).

Idealus „grafikas“ savaitgalio kelionei, aišku, kai lėktuvas išskrenda penktadienio vakarą ar šeštadienio rytą, o grįžta sekmadienio vakarą. Bet tokių idealių grafikų bus mažai, ypač iš Lietuvos. Tad verta taip griežtai prie savaitgalio nesirišti ir, tarkime, keliauti ketvirtadieniui-sekmadieniui. Net ir paėmus vieną ar dvi laisvas dienas, savaitgalio kelionė vis tiek jų daug „nesudegins“, o įdomiai praleisto laiko bus kiek daugiau ir, svarbiausia, daugiau galimybių rinktis kryptį, nei mėginant skristi penktadieniui-sekmadieniui.

Kone kiekviena vieta Europoje turi ką pasiūlyti 2 dienoms, taigi, savaitgalio keliones gali planuoti žiūrėdamas skrydžių akcijas: jei kur nors bus pigus ar patogus skrydis, gali skristi, ką veikti įdomiai tikriausiai tikrai rasi.

Geriausios savaitgalio kelionės vieno šių tipų:

1.Savaitgalis didmiestyje. Per jį aplankai svarbiausias miesto vietas, pastatus, muziejus, važinėji po miestą viešuoju transportu, nes jis didmiesčiuose patogus, greitas, važinėja nuolat, ar Uber. Tokių mano savaitgalio kelionių pavyzdžiai: Londonas, Paryžius, Viena, Stokholmas, Berlynas, Roma ir kt. Beje, tikslus laikas, kokio reiks vien svarbiausioms miesto vietoms aplankyti, priklausys nuo miesto: pvz. Stokholmui užteko ir 2 d., o Romoje ir po 4 d. atrodė, kad norėtųsi likti dar.

2.Savaitgalis su nuomotu automobiliu užmiestyje. Skrendi į kokio miesto oro uostą, bet į tą miestą net nevažiuoji: oro uoste išsinuomoji automobilį ir lankai gražius miestelius ar gamtos vietas. Teoriškai galima būtų ir viešuoju transportu, bet vietų, kur viešasis transportas pakankamai dažnas ir patogus tam, nėra daug: kai turi tik savaitgalį, nori aplankyti daug vietų ir negaišti laiko „kol atvažiuos autobusas“, nesitaikyti prie grafikų. Tokių mano kelionių pavyzdžiai: Londono apylinkės (Oksfordas, Kembridžas, Vindsoras, kurortai), Hamburgo apylinkės, Bristolio apylinkės (su Stounhendžu, Velsu ir kt.), Škotija, Airija iš Dublino ir kt.

3.Savaitgalis „su tikslu“. Skrendi į miestą, kuriame jau buvai, bet dabar turi konkretų tikslą grįžti. Gal koks renginys, emigrantų draugų lankymas, dar nepatirtos vietos, grįžimas į numylėtą vietą. Tai nebus „visų svarbiausių vietų lankymas“, nes jos jau matytos, o pažvelgimas į tą miestą naujai.

Savaitgalio kelionių pliusai:

1.Kelionė atrodo ilgesnė, nei iš tikro. Nes kiekvienoje kelionėje įspūdingiausios būna pirmos dienos, kai viskas nauja, o savaitgalio kelionėje ir yra tik tos dienos.
2.Mažai išleidi pinigų nakvynėms.
3.Nereikia imti laisvų dienų darbe (ar beveik nereikia).

Savaitgalio kelionių minusai:

1.Mažai variantų kur skristi (tik kai kurie Europos miestai).
2.Didelę kelionės kainos dalį sudaro skrydžio bilietai – verta tik jeigu jie pigūs.
3.Ženklią kelionės laiko dalį sudaro pats keliavimas (skrydis, važiavimas) – verta tik jeigu jis trumpas ir patogus.
4.Didelis kelionės tempas, daug „buities reikalų“ (į oro uostą ir iš oro uosto, tik atsikraustai ir jau reikia išsikraustyti, tik susidedi daiktus ir jau reikia išsikrauti), fiziškai turbūt pavargsi (nors psichologiškai pailsėsi).
5.Nespėji gerai įsigilinti į viską. Bus dalykų, kurių aplankyti negalėsi, nes, pavyzdžiui, kaip tik tom dienom neveikia.
6.Savaitgaliui norite keliauti ne tik jūs, tad skrydžiai bus kiek brangesni, ypač ilgiesiems savaitgaliams.

 

---

Atostogų kelionės (7-21 d.)

Keliaujama per atostogas, neretai 7 dienoms, 10 dienų ar 14 dienų. Paprastai – pasiėmus savaitę atostogų, dvi savaites atostogų.

Kur, kam ir kada taip keliauti:
Kadangi atostogas turėti įprasta, jas numato ir darbo teisė, daugelis bent kartą į metus turi ilgesnes atostogas – tai per atostogas išvykti į užsienį verta bet kam, kam bent kiek įdomios kelionės.

Atsotogų kelionių metu gali aplankyti praktiškai bet kurį pasaulio kraštą, tačiau rekomenduojama kelionės trukmė priklauso nuo to, kur skrisite.

Savaitei rekomenduočiau skristi į artimesnius Europai kraštus, kur skrydžiai pigesni, patogesni (Artimieji Rytai, Šiaurės Afrika, gal JAV ir kt.). Nes jei, tarkime, skristumėte ten, kur vien nuskridimas su kelionėmis iš oro uosto “suvalgys” daug laiko, mažesnis procentas atostogų tektų maloniajai kelionės daliai.

Tuo tarpu dviems savaitėms ar juoba trims savaitėms jau gali skristi bet kur, nes net ir 24 val. skrydis (su persėdimams sugaištu laiku) visai pakenčiamas dalykas, kai skrendi 20 dienų. Dviems-trims savaitėms galima važiuoti ir automobiliu ar kemperiu iš Lietuvos – net jei važiavimui susigaiš daug laiko, daug laiko ir liks. Aišku, atostogų kelionės automobiliu vis tiek apsiriboja Europa arba Europos pašonėje esančiomis žemėmis (šiaurės Afrika, vakarų Azija).

Taip pat aktualu kelionės trukmę parinkti tokią, kad spėtumėte aplankyti atitinkamą šalį (vienoms šalims reikia daugiau laiko, kitoms – mažiau). Jei skrendate į didelę šalį, o laiko nedaug, verta pasirinkti tyrinėti kokį nors vieną jos regioną (nėra tikslo skristi savaitei ar dviems tikintis pamatyti „visas JAV“, bet realu skristi savaitei, tarkime, į kelis JAV vakarų nacionalinius parkus arba į JAV rytų didmiesčius). Savo ruožtu, jei skrendate į mažas šalis, gali būti verta apjungti kelias šalis į vieną kelionę (pvz. taip per dvi savaites apkeliavau Omaną, JAE ir Kuveitą). Svarbu, kad į vieną kelionę apjungiamos vietos būtų gana arti viena kitos, arba sujungtos patogiais skrydžiais, kad mažiau laiko „susidegintų“ judėjimui nuo vietos prie vietos. Nelogiška, tarkim, į vieną dviejų savaičių kelionę į JAV jungti Niujorką, Havajus ir Aliaską, nes atstumai bus milžiniški, vidiniams skrydžiams sugaištas laikas didelis.

Renkantis atostogų kelionės laiką, gerai, kai prie atostogų pavyksta prijungti ir savaitgalius, ypač ilguosius – tokiu atveju užsienyje praleisdamas 9 ar 10 dienų atostogadienių “sudegini” tik 5, o užsienyje praleisdamas 16-17 dienų – 10 laisvadienių. Dar metų pradžioje verta apmąstyti galimybes “išplėsti” atostogas prijungiant laisvadienius.

Atostogų kelionių pliusai:
1.Laiko pakanka visoms pagrindinėms lankytinoms vietoms.
2.Galima skristi į bet kurią pasaulio vietą.
3.Tempas gali būti lėtesnis, nei savaitgalio kelionėse, ir vis tiek daug pamatysi, patirsi. Ypač aktualu keliaujant su vaikais, vyresniems žmonėms.
4.Geriau „atsipalaiduoji nuo visko“, nei savaitgalį, ypač jei atostogos 2 savaičių.
5.Atostogas gali pasiimti kada nori, nestandartiniu metu, kai ne sezonas, pigu.

Atostogų kelionių minusai:
1.Vis tiek pritruks laiko pažinti šalies kultūrą, leistis į ilgus žygius, patirti retesnes šventes ir t.t.
2.Tokios kelionės degina laisvadienius, kurių kiekis ribotas.
3.Palyginus su savaitgalio kelionėmis, daugiau atsieis išlaidos vietoje, ypač kai keliauji į brangias šalis.
4.Jei atostogos „standartiniu metu“ (pvz. kai vaikų atostogos, aplink Kalėdas ir Naujus metus) – tai kainos bus didelės, nes tada skristi nori visi.

Atostogų kelionių formatai:

1.Poilsinė kelionė „kur šilta“. Tokias pardavinėja kelionių organizatoriai – Egiptas, Turkija, Tunisas ir kt. Standartiniai formatai: 7 d., 10 d., 14 d. Gyvenama tame pat viešbutyje, neretai su maitinimu. Kai kas tame viešbutyje praleidžia visas atostogas, atsipalaiduoja – bet dažnai dienai ar kitai pasiima ekskursijas ar nuomotu automobiliu aplanko kai kurias apylinkes. Galima poilsinę kelionę susiorganizuoti ir pačiam perkant skrydžius ir viešbutį vietoje. Tokiu būdu paprasčiau, tarkime, pagyventi keliuose miestuose, ar dalį laiko poilsiauti, dalį skirti krašto pažinimui.

2.Nepriklausoma pažintinė kelionė. Aktyviai keliaujama po šalį nuomotu automobiliu arba viešuoju transportu, kad būtų pamatytos visos svarbiausios lankytinos vietos.

3.Organizuota pažintinė kelionė. Lėktuvu+autobusu ar tik autobusu nuvežama į kelionės šalį, o ten visuomet lydi ir apie ją pasakoja gidai. Stengiamasi apvežti kuo daugiau įdomių vietų.

3.Aktyvi kelionė. Keliaujama užsiimti tam tikru hobiu – pvz. slidinėti, kaituoti ar kopti į kalną. Laikas leidžiamas vietose, kur tokioms aktyvioms pramogoms galimybės geriausios. Dažnai 7-10 d.

 

---

Ilgalaikės kelionės (mėnuo ir ilgiau)

Skaityti plačiau: Ilgalaikės kelionės – kur? Kaip? Iš ko?

Kur, kam ir kada taip keliauti:

Prie tokių kelionių jau reikia „priderinti gyvenimą“: jei dirbi eilinį darbą, galimybių nebus, arba turėsi kaupti atostogas daug metų atsisakinėdamas atostogų kelionių.

Tačiau variantų kaip keliauti ilgą laiką – daug, juos aprašau kitame straipsnyje. Žmonės tai daro tarp darbų (išėjus iš vieno, prieš ieškant kito), studentai per vasaros atostogas, kiti (ir aš) keliaudami dirba nuotoliu (bet tam turi būti atitinkamas darbas).

Ilgalaikėse kelionėse trukmė beveik neberiboja: gali keliauti kur nori, kokiais nori tempais, prisiderinti prie bet kokių skrydžių akcijų, švenčių. Gali įsigilinti į šalį, leistis į ilgalaikes patirtis (savanorystė, kalbų mokymasis, kelių savaičių žygiai ir t.t.).

Ilgalaikės kelionės gali būti iš esmės bet kur pasaulyje, nors labiausiai verta keliauti taip ten, kur nėra brangu ir kur nebus galimybių nukeliauti trumpam laikui iš namų (ypač jeigu ilgalaikė kelionė – laikinas dalykas, o po jos ketinate grįžti).

Dažnas variantas, kad ilgalaikė kelionė yra žiemą ir keliaujama ten, kur šilčiau.

Ilgalaikių kelionių pliusai:
1.Laiko užtenka viskam, net ilgalaikėms patirtims.
2.Daugiausiai galimybių pasinaudoti įvairiom akcijom, nes ar skristi dviem dienom anksčiau, ar vėliau dažnai visai nesvarbu.
3.Lėtesnis tempas, dėl ko viena diena kainuos mažiau (mažiau judėjimo, nakvoti ten pat savaitę gali būti pigiau nei dieną ir t.t.)
4.Lėtesnis tempas, dėl ko taip nepavargsti fiziškai.

Ilgalaikių kelionių minusai:
1.Nesuderinama su „standartiniu darbu“, reikia priderinti ir veiklas, ir gyvenimo būdą.
2.Jei perki bilietą į vieną pusę dažnai išeina brangiau, nei į abi puses.
3.Brangu jeigu šalis brangi.
4.Galite pasiilgti namų, tam tikrų daiktų kurių negali turėti su savimi, draugų ir t.t. (priklauso nuo žmogaus).
5.Gali padėti trukdyti maksimalaus buvimo laiko šalyje ribos (galima spręsti „visa run“ ir kitais būdais).
6.Gali būti sunku grįžti (ypač jei neturi darbo, namų).

Ilgalaikių kelionių formatai:

1.Žiemojimas svetur. Tikslas – praleisti žiemą šiltame klimate, neretai apsistojant kokiame kurorte.

2.Nesibaigiančios “darbostogos”. Dirbama per atstumą, kelionė susilieja su gyvenimu.

3.Kuprinėjimas (backpacking). Ieškoma nuotykių, pažinčių, keliaujama be didelio plano, naudojamasi iškilusiomis progomis.

4.Tikslinės kelionės. Pavyzdžiui, mokytis kalbos ir pasinerti į numylėtą kultūrą arba leistis į didžiulę ekspediciją.

Kitokios kelionės

*Vienadienės išvykos automobiliu arba – retais atvejais tai įmanoma – lėktuvu, nuskrendant ryte ir grįžtant vakare. Čia nereikia nei atostogų, nei mokėti už nakvynę, bet galimybių tokioms iš Lietuvos mažai. Tačiau jei gyvenate netoli judraus oro uosto, pvz. Londone, galimybių gali būti daug. Taip pat vienadienėms išvykoms daug galimybių jei neseniai kažkur emigravote ar laikinai gyvenate ir dar nesate aplankę visko aplinkui.

Komentuoti

Kada geriausia kur keliauti? Ar tas mėnuo tinkamas kelionei? Koks ten oras? Tai vieni dažniausių klausimų planuojantis kelionę…

Šiame straipsnyje sudėjau į vieną vietą visus niuansus, kurie turėtų lemti kelionės datą. Paskaitę suprasite, kas ir kaip, ir galėsite geriau pasirinkti, į kokias vietas kada keliauti.

Kur keliauti sezono metu, kur – ne sezono metu?

Kone visur pasaulyje yra “turizmo sezonas” ir “nesezonas“.

Sezonas tada, kai į tą vietą keliauja daugiausiai turistų.

“Sezonas” keliautojui reiškia du didelius minusus ir vieną pliusą:
– Didesnės kainos (ypač viešbučių, autonuomos, lėktuvų bilietų).
– Daugiau turistų (sunkiau gauti norimą viešbutį, vietą restorane ar prie baseino, kai kurios lankytinos vietos išparduodamos į priekį ir t.t.)
+ Daugiau kelionių galimybių (nesezono metu kai kurie restoranai ar viešbučiai gali būti uždaryti, pramogų nebūti, darbo laikai trumpesni ir t.t.)

Ar verta keliauti sezono metu, priklauso ir nuo to, kiek jums trukdo tie minusai. Bet nereikia suprasti, kad “Jei man netrukdo minios ir galiu sau leisti mokėti daugiau, geriau keliauti sezono metu”. Nes priežasčių, kodėl tam tikras laikas yra sezonas, yra daug – ir nebūtinai tos priežastys aktualios jums. Tipinės priežastys:
1.Geresnis oras (mažiau lietaus; šilta, bet ne per karšta).
2.Tinkamiausios sąlygos ten populiariai turistinei veiklai (pvz. slidinėjimui, kaitavimui, žygiams, nardymui, gyvūnų stebėjimui ar pan.).
3.Nacionalinės šventės ar svarbūs renginiai (sporto varžybos ir pan.) – garsiausios šventės paprastai sukelia pačius didžiausius sezono pikus, kai net viešbučių gali trūkti.
4.Moksleivių ar studentų atostogos toje šalyje arba gretimose šalyse.

Kaip matote, jei “geresnis oras” dar aktualus daug kam, tai “tinkamos sąlygos kokiai nors veiklai” aktualios, tik jei ketinate užsiimti būtent ta veikla. Šventės ir renginiai yra pliusas dar mažiau kam: tik jeigu norite patys ten dalyvauti ar žiūrėti. Na o iš to, kad kelionės šalyje moksleivių atostogos, jums išvis jokios naudos nebus.

Tokiais momentais, kai turistų srautus išaugina jums neaktualios aplinkybės, geriausia nekeliauti: bus minios, bus aukštos kainos, o pliusais nepasidžiaugsite, nes jie nebus jums svarbūs.

Kada kurioje vietoje sezonas ir nesezonas lengva rasti informaciją internete, ją rašau ir savo kelionių vadovuose. Be sezono ir nesezono dar išskiriamas “priesezonis” (angl. shoulder season) – tai yra laikas, kai turistų skaičiai vidutiniški (vidutiniška ir visa kita: pvz. oras kiek prastesnis, nei sezono metu, bet geresnis, nei nesezono). Daug turistų kelionėms stengiasi rinktis būtent “priesezonį”.

Beje – “Sezonas” ir “Nesezonas” skirtingose pasaulio vietose reiškia ne tą patį. Svarbus sezoniškumas. Yra vietų, kur jis didžiulis: t.y. nesezono metu keliauja labai mažai kas, palyginus su sezonu. O kitur skirtumai maži. Ten, kur sezoniškumas didelis, nesezonu ir sezonu patenki tarsi į kitą šalį, nesezono metu net svarbios lankytinos vietos gali neveikti.

Didžiausias sezoniškumas yra ten kur:
1.Keliaujama daugiausiai dėl vieno dalyko, o tas dalykas įmanomas tik tam tikru metų laiku ar prie tam tikro oro (pvz. slidinėjimo kurortai, pajūrio kurortai).
2.Yra metų laikų, kai oro sąlygos itin ekstremalios (pvz. labai šalta, labai labai karšta, nuolat lyja).
3.Vietos gyventojų mažai, o turistų sezono metu labai daug, dėl ko daug parduotuvių, restoranų dirba egzistuoja tik dėl turistų (pvz. nedideli kurortai, nacionalinių parkų gyvenvietės).
4.Dauguma turistų atvyksta su organizuotom grupėm, o jos vežamos ne visus metus (pvz. kruizinių laivų uostamiesčiai Karibuose ar “viskas įskaičiuota” tipo kurortai palei Viduržemį).

O mažas sezoniškumas ten, kur oras ir aplinkybės kinta mažai ir/arba kur yra daug vietos gyventojų ir turizmo reikšmė ekonomikai mažesnė (didmiesčiai). Ten nuvykęs “nesezonu” rasi, kad viskas veikia kaip ir “sezonu”, tik gal turistų kiek mažiau.

Kai ruošiesi keliauti į labai sezoniškas vietas nesezono metu, dar prieš įsigydamas bilietus turi pažiūrėti, ar tai, dėl ko ten keliauji, iš viso tuo metu bus įmanoma: labai gali būti, kad išsvajotos lankytinos vietos bus uždarytos, pramogos nepasiekiamos, arba, tarkime, prieinamos tik savaitgaliais, o savaitgalį būti neplanuotumėte… Ne vienos geros ir pigios kelionės idėjos nesezono metu teko atsisakyti kai supratau, kad, tiesiog, keliaudamas nesezonu liksiu nepatyręs pusės to, kas šalyje svarbu.

Dar viena svarbi aplinkybė – šalies turistiškumas. Jei vieta pritraukia labai daug turistų (pvz. kokia Venecija), tai sezono metu ten gali būti “tragedija”: minių minios, ekskursija po ekskursijos, be galo išpūstos kainos. Tačiau mažiau turistinėse šalyse ir sezono metu prieš turistus dominuos vietiniai, o ar turistų dvigubai mažiau, ar dvigubai daugiau, net sunkiai pastebėsite.

Taigi, keliaujant į pačias populiariausias vietas gali būti tikrai verta keliauti nesezonu netgi tuo atveju, jei šiaip jau jums būtų maloniau sezonu. Nes labai gali būti, kad vėsesnis oras nebus jums tiek nemalonus, kiek būtų nemalonios turistų minios ir išpūstos kainos. Kita vertus, keliaujant į mažiau turistines šalis, turistų minių išvis niekada nebus, tad šitas argumentas už kelionę nesezono metu atkrenta.

Kaip iš anksto išsiaiškinti, koks bus oras?

Vienas dažniausių veiksnių renkantis kelionės laiką – oras. Pirkdamas kelionės bilietus iš anksto nežinosite, koks *tiksliai* bus oras būtent jūsų kelionės metu – bet ir ne tiek svarbu laipsnis-kitas šen ar ten, svarbu, koks klimatas apskritai tuo laiku. O tą informaciją lengva rasti internete: nuo Vikipedijos straipsnių apie kiekvieną miestą iki specializuotų svetainių.

Svarbiausia išsiaiškinti, kokie kelionės mėnesį yra šitie skaičiai (ir kokius klausimus tai padeda atsakyti):
*Vidutinė dienos temperatūra (angl. Average high) – “Kiek tikėtina bus laipsnių šilčiausiu dienos metu?”.
*Vidutinė nakties temperatūra (angl. Average low) – “Kiek tikėtina bus laipsnių šalčiausiu nakties metu?”.
*Kritulių kiekis per mėnesį milimetrais (angl. Average precipitation) – “Kiek, tikėtina, lis ar snigs?”.
*Saulėtų valandų kiekis (angl. Mean monthly sunshine hours) – “Kokia tikimybė, kad švies saulė?”.
*Vandens temperatūra vandenyne / jūroje (angl. Average sea temperature) – “Ar bus šilta maudytis?”.

Neverta kreipti dėmesio į visokiausius “šalčio rekordus” ar “karščio rekordus” – tokie gali būti tik kartą į šimtą metų.

Jums tie skaičiai nieko nesako? Atsidarykite tokią pačią informaciją apie savo miestą (pvz. Vilnių, Palangą). Matysite, kokį mėnesį kokie skaičiai “pas jus” ir galėsite palyginti, kada kelionės vietoje šilčiau, kada šalčiau, kada kritulių mažiau, kada daugiau, nei esate įpratę. Tai pasakys jums daug daugiau nei “nuogi skaičiai”. Dažnai pamatai pvz. “Toje vietoje temperatūra balandį – kaip rugpjūtį Palangoje” ar pan. ir iškart viskas aišku. Arba – “Ten tuo metu lyja dvigubai daugiau, nei Lietuvoje”.

Tiesa, kartais klimatą sunku palyginti su lietuvišku. Pavyzdžiui, kuo toliau nuo vandenyno kranto ir kuo aukščiau į kalnus, tuo labiau skiriasi dienos ir nakties temperatūros. Taigi, gali būti taip, kad, pavyzdžiui, kokiame kalnų regione vidutinė dienos temperatūra bus kaip Lietuvoje liepą, o nakties – kaip Lietuvoje balandį…

Be to, nors Lietuvoje, kur šalis nedidelė ir nėra kalnų, visur klimatas panašus, kitose šalyse nebūtinai taip: taigi, nepakanka pažiūrėti klimato viename mieste, jei važiuosi per daug šalies vietų, per kalnus ir per žemumas, reikia žiūrėti klimatą skirtingose vietose pakeliui. Bendra taisyklė – kiekvieni papildomi 1000 m aukščio temperatūrą “numuša” ~7 laipsniais, bet naktimis labiau nei dienomis.

Kada šventės ir ar verta keliauti jų metu?

Kada šalyje šventės, nedarbo dienos internete pamatyti labai lengva. Bet šventė šventei nelygu – svarbu suprasti ir jų reikšmę. Vienos bus tik nedarbo dienos, o kitos suteiks įdomių galimybių sudalyvauti ar pamatyti, kaip švenčia vietiniai.

Šventės, kurių metu reiktų vengti ten keliauti:
1.Šventės, kurios yra tik nedarbo dienos, ypač, kai sudaro ilgąjį savaitgalį. Gavę laisvadienius “pajudės” daug vietinių, užims viešbučius. Jei jau keliausite tokiu metu, pasistenkite būti ten, kur vietiniai mažiau linkę leisti šventes (pvz. jei šilta, tikėtina, vietiniai per ilgąjį savaitgalį užplūs pajūrio kurortus – tad geriau jums tuo metu keliauti po miestus).
2.Šventės, kuriose vis tiek nežadate niekaip dalyvauti ar jų stebėti.

Tačiau net jeigu pirma reakcija išgirdus “vietinė šventė” – “aišku, nedalyvausiu, ką aš ten veiksiu”, pagalvokite darsyk. Vienos įspūdingiausių patirčių kelionėse man buvo būtent šventėse: pamatai šalį, kultūrą savaip, taip, kaip mažai kas pamato. Jeigu šventė atrodo įdomi ir joje dalyvausite – tai, net jei už viešbutį susimokėsite daugiau, tai bus pliusas, unikali patirtis.

Svarbu kaip ta šventė švenčiama ten, o ne pas jus. Dažna pradedančių keliautojų klaida – norėdami pamatyti “vietines šventes” jie vyksta tuo metu, kai švenčiama Lietuvoje (ypač per Naujus metus). Bet ne visur tos pačios šventės švenčiamos, o net jei ir švenčiamos – nebūtinai jų svarba vienoda (pvz. Nauji metai Lietuvoje, galima sakyti, svarbiausia metų šventė, o kitur gali būti eilinė šventė: kainos bus išaugusios, nes daug kas keliauja tuo metu, o kažko labai įdomaus nepamatysite).

Bet kuriuo atveju, keliaudamas per pagrindines šventes automatiškai keliauji net ne tiesiog “sezono metu”, bet per patį “sezono piką”, tad viešbučius, skrydžius reikia rezervuoti anksčiau.

Kada verta “iškeliauti” iš namų?

Iki šiol rašiau kada verta keliauti tik iš tos pusės, kada tam tikroje šalyje yra “gerai” ir kada “blogai” turistui.

Bet dažnam kelionės laiką labiau nulemia asmeninės gyvenimo, darbo aplinkybės, kaip atostogos darbe (jei galima paimti ne bet kuriuo metu) ar jo vaikų atostogos mokykloje, medaus mėnuo ar dar kas. Aišku, net ir tokiom aplinkybėm, kai negali rinktis kelionės datos, visada gali pasirinkti tokią kryptį, į kurią būtent tuo metu keliauti gera.

Kartais kelionių laiką žmonės renkasi “iš inercijos”: pvz. visada atostogauja vasarą, nors tai ne(be)privaloma ir tam nėra logikos, arba visada atostogauja tuo pat metų laiku.

Jei taip darote ir jūs – pergalvokite, ar tai logiška. Labiausiai verta planuotis keliones tokiais momentais:

1.Kai yra ilgasis savaitgalis šalyje, kur gyvenate ir, jei reikia, prie ilgojo savaitgalio galite prijungti daugiau dienų, taupydami atostogas.
2.Kai jūsų šalyje yra jums labiausiai nepatinkantis klimatas ar kitos aplinkybės (pvz. jei nepatinka šaltis, logiškiau atostogauti kur šilčiau tada, kai namie – šalčiausia).

Reikia suprasti, kad kaip jums bus aplinkybių, skatinančių “iškeliauti”, taip bus ir kitiems, ir jos nebūtinai sutaps. Laiku, kai “iškeliauti nori daugelis” (pvz. per moksleivių atostogas, naujus metus, savaitgalius – ypač ilguosius), išbrangs lėktuvų bilietai, tad, jei jums tai nėra aktualu (pvz. neturite vaikų ar dirbate “slenkančiu grafiku”), tokių laikų atostogoms venkite.

Kai kurių vietų turistinį sezoną labiausiai lemia ne situacija tose pačiose šalyse, bet “stumiantis faktorius” šalyse iš kur ten atvyksta turistai. Na, kokiuose Kanaruose visad šilta – bet europiečiai užplūsta žiemą, nes vengia šaltų žiemų Europoje. O Meksikos kurortai itin “apgulami” per JAV moksleivių atostogas. Jei jums tai neaktualu, tokių momentų venkite.

Komentuoti