Praėjo 2012 m. Pasaulio viktorinos čempionatas. Jis didžiausias iki šiol tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje – Lietuvoje vyko trijuose miestuose, dalyvavo 105 žmonės.

Džiugu, kad kiekvienais metais įsitraukia vis daugiau žmonių, o lyderių rezultatai – gerėja. Smagu pažiūrėti, kaip sekasi pažįstamiems, su dalimi kurių žaidžiu vienoje komandoje komandinėse viktorinose. Žaidžiant komandoje žaidėjų žinių lygis įvairiose sritise ėra taip lengvai pastebimas, nes dažnai būna, kad atsakymą žino keli žmonės iš karto, o tai, kuris pasako pirmas, priklauso ne tik nuo užtikrintumo, bet ir nuo asmeninių savybių.

Kai gavęs klausimus vertimui juos pats pabandžiau, galvojau, kad šiemet klausimai lengvesni nei pernai. Mat pats šiemet atsakiau 93, o pernai – 75 (+18 taškų). Tačiau greičiausiai klausimai tiesiog buvo kažkiek man palankesni. Nes dauguma dalyvių neparodė tiek geresnių rezultatų. Štai pernykštis čempionas A. Puklevičius “pasigerino rezultatą” nuo 91 iki 98 (+7), P. Ambrazevičius nuo 80 nukrito iki 74 (-6), Ugnius Antanavičius nuo 69 iki 65 (-4), R. Grikienis nuo 68 iki 71 (+3), V. Danilevičius nuo 60 iki 62 (+2), Edvinas Stankevič nuo 59 iki 55 (-4). Dar didesnį šuolį, nei mano, parodė Česlovas Šimkevičius, kurio rezultatas pagerėjo nuo 58 pernai iki 78 šiemet (+20).

Bet šiaip bendros tendencijos čia išlieka ir didesnis nei 10 taškų pokytis per metus – retenybė.

Priešingai nei kai kuriose baro viktorinose, kur vieną dieną ta pati komanda gali būti pirma, kitą dieną – kažkur per vidurį, Pasaulio viktorinos čempionato klausimai visuomet puikiai subalansuoti. Ne vien visuomet ta pačia proporcija suskirstyti į 8 didžiąsias temas (po 30 klausimų kiekvienoje). Tų didžiųjų temų viduje klausimai irgi negali būti tarpusavyje pernelyg panašūs: pvz. Istorijos temoje niekada nebus taip, kad vyrautų vien Antikos, vien Viduramžių ar vien Naujųjų laikų klausimai.

Jokioje temoje nebus taip, kad pernelyg daug klausimų būtų susiję su konkrečiu žemynu. Tarp tokių potemių santykis irgi išlieka fiksuotas. Todėl PVČ itin mažai sėkmės, jis gerai įvertina žmogaus žinias atitinkamose srityse. Mažai kintantys dalyvių rezultatai parodo, kad klausimų autoriams puikiai sekasi kasmet sukurti objektyviai labai panašaus sudėtingumo viktoriną, nors ir su naujais klausimais.

Teoriškai žiūrint, ilgainiui žmogaus rezultatai turėtų, nors ir lėtai, kažkiek keistis – juk kinta domėjimosi sferos, atsiranda naujų žinių, o senos pasimiršta. Tačiau Pasaulio viktorinos čempionatas Lietuvoje dar vyksta nepakankamai ilgai, kad būtų galima tą analizuoti.

Beje, Vilniuje, restorane “Belgai”, kur aš vedėjavau, šįsyk išbandėme naują vertinimo sistemą – kur vedėjas skaito atsakymus, o tuo pačiu žaidėjai vertina vieni kitų atsakymų lapus. Manau ši vertinimo sistema pasiteisino – sutrumpėjo dalyviams neįdomaus laiko, kai tenka tiesiog laukti, kol organizatorai pataisys atsakymus. Pats atsakymų skaitymas irgi tampa įdomesnis, kai prieš akis dalyviai mato klausimus ir konkurento mėginimus atsakinėti.

Be to, dabar tapo įmanoma pirmojo kėlinio rezultatus paskelbti dar prieš prasidedant antrajam kėliniui, tokiu būdu sukeliant daugiau įtampos ir konkurencijos.