Išskleisti meniu

Adventure

Edgaras Alanas Po adventure žaidime

Edgaras Alanas Po adventure žaidime

| 0 komentarų

Jeigu reikėtų rinkti meniškiausius kompiuterinius žaidimus, „The Dark Eye” neabejotinai būtų tarp jų.
Tai – Edgaro Alano Po (Edgar Allan Poe) kūrinių perkėlimas į kompiuterio ekraną. Išties puikus perkėlimas. Perteikiamos ne vien istorijos, tačiau ir atmosfera. Grafika ir garsas čia – paprasti, bet išties baugūs. Ne dėl to, kad taškytųsi kraujai ar vaikščiotų pabaisos. To čia nėra.

Kaip ir Po apsakymuose, siaubas čia – psichologinis. O išradingi grafiniai ir garsiniai sprendimai tai puikiai perteikia. Herojai – molinės lėlės įdubusiomis akimis ir nesikeičiančiomis veido išraiškomis ir nejudančiomis lūpomis. Jos keistai baugios ir kalba panašiais balsais. Ir kai įpranti stebėti tik tai šitą, gerokai į atmintį įstringa tas vienintelis kartas, kai herojės šypsena atvaizduojama grafiškai. Ir kokias pasekmes tas kartas turi istorijai…

Tai – adventure žaidimas, puikiai išnaudojantis tokio kūrinio galimybes. Kad eitum toliau, reikia nuspausti pelės mygtuką – ir dažnai būna baisu tą padaryti, nes juk niekada nežinai, kas kitoje scenoje. Puikiai derinami įvairūs audiovizualiniai metodai – kompiuterinė grafika, lėlių animacija, nuotraukos, spalvų gama, neįžiūrimi užrašai ant sienų, trumpi pokalbiai, raiškus E. A. Po kūrinių skaitymas, muzika, širdies dūžių garsas, išprotėjusio žmogaus mintyse vis garsiau skambantys varpeliai… Ir daug kitų išradingų meninių sprendimų. Viskas derinasi, neiškrenta iš tos Po kūrinių atmosferos.

Justadventure.com „The Dark Eye” kažkada pripažino baisiausiu visų laikų adventure. Manau, ne be reikalo.

„The Dark Eye” lietuviškas aprašymas Adventure Lietuva tinklapyje

Straipsnio temos: , , , , , ,


Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kompiuterinis žaidimas – menas? A. Rumiancevo interviu

Kompiuterinis žaidimas – menas? A. Rumiancevo interviu

| 0 komentarų

Ar kompiuterinis žaidimas gali būti suvokiamas kaip menas? Kiek žaidimui svarbus siužetas? Kaip skiriasi požiūris į kompiuterinius žaidimus Lietuvoje ir užsienyje? Kokios galima tikėtis adventure žanro ateities?

Šiomis ir kitomis temomis – interviu su kompiuterinių žaidimų apžvalgininku Arturu Rumiancevu, blogo dievorezimas.lt bendraautoriumi, tinklapio games.lt administratoriumi.

Straipsnio temos: , , , , , ,


Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Vudu ir “Gabriel Knight – Sins of the Fathers”

Vudu ir “Gabriel Knight – Sins of the Fathers”

| 0 komentarų

Kas iškyla prieš akis išgirdus žodį „vudu”? Turbūt smeigtukais badomos lėlės ir zombiai?

Tokį šios religijos įvaizdį sukūrė Holivudas, dar 1932 m. pastatęs filmą „Baltasis zombis”. Iš tikrųjų vudu – įdomi tikėjimų sistema, krikščionybės ir Afrikos vergų atvežtų religijų mišinys. Joje veikia nuo pasaulio reikalų atitolęs Dievas bei savotiški jo atstovai žemėje – įvairios dvasios, vadinamos Loa, kurios yra garbinamos, kurių pagalbos yra prašoma. Zombiai ir lėlės irgi ten yra, bet tai tik menkos visumos dalys.

Žmogžudystė Gabriel Knight (1993 m.) žaidime. Grafika gali pasirodyti prasta, bet svarbiausia - siužetas. Vėlesnių serijos žaidimų ir grafika buvo geresnė.

Žmogžudystė Gabriel Knight (1993 m.) žaidime. Grafika gali pasirodyti prasta, bet svarbiausia - siužetas. Vėlesnių serijos žaidimų ir grafika buvo geresnė.

Gana gerai tikrąją vudu atskleidžia mistinis Džeinės Džensen adventure žaidimas „Gabriel Knight: Sins of the Fathers” (1993 m.). Tai – pirmasis Džeinės Džensen sukurtas adventure ir bene pirmasis kompiuterinis žaidimas, orientuotas išimtinai į suaugusiuosius. Ne todėl, kad būtų persmelktas smurto ar sekso (to čia nedaug), bet dėl to, kad nagrinėjamos sudėtingos temos. Iš ilgų pokalbių ir pagrindinio herojaus tyrinėjimų galima daug sužinoti apie tikrąjį vudu tikėjimą, jo istoriją Amerikoje.

„Gabriel Knight” mane paskatino daugiau pasidomėti šia religija.

„Gabriel Knight” pasakoja apie Naujojo Orleano rašytoją Gabrielių Naitą. Mieste prasidėjus žiaurių žmogžudysčių serijai Gabrielius nutaria apie jas parašyti knygą. Bylą tiriantis policininkas – jo vaikystės draugas. Tačiau Gabrielius nesuprato, į ką įsivelia – jį praeda kamuoti keisti sapnai, jis sulaukia keisto skambučio iš Vokietijos, o močiutė pasiūlo peržiūrėti kadaise tragiškai žuvusio Gabrieliaus tėvo daiktus. Atrodo, Gabrielių su Naujojo Orleano legendomis sieja šis tas daugiau nei jo rašoma knyga…

Tai – garsios trijų adventure žaidimų serijos „Gabriel Knight” pradžia. Ši serija – vienas nedaugelio atvejų, kai dauguma fanų pripažįsta puikiais visus žaidimus, ir tęsinių nelaiko prastesniais už originalą. O Džeinė Džesnen – viena gerbiamiausių adventure kūrėjų.

Daugiau apie šį žaidimą skaitykite čia

Daugiau apie autorę Džeinę Džensen skaitykite čia

Straipsnio temos: , , , , , , ,


Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Antiutopija, bet kitokia – “The Moment of Silence”

Antiutopija, bet kitokia – “The Moment of Silence”

| 0 komentarų

Skaitant, žiūrint ar žaidžiant antiutopijos žanro fantastinius kūrinius dažnai pasirodo, kad daug kas juose „pritempta”, sunkiai galėtų būti tikrovėje. Tai yra, viskas sukurta taip, kad atrodytų kuo baisiau ar dramatiškiau – autorius neklausia savęs, ar tokia sistema galėtų išlikti, ar nėra logiškesnių variantų atskiroms jos detalėms. Maža to, antiutopijos žanras turi kelias „klišes” kuriomis naudojasi daugybė autorių. Labai dažna – „Totalitarinis kapitalizmas”, kur pasaulį užvaldo stambiosios korporacijos. Dar yra „Nežmonių totalitarizmas” (pvz. robotų, ateivių), kur nukariautoje žemėje saujelė žmonių bando išlikti.

M. Gantefioro (Ganteföhr) adventure žanro žaidimas „The Moment of Silence” sužavėjo įspūdinga istorija, vengiančia šitų klišių. Jo pasaulis – visai įtikėtinas ir tam tikros tamsios jo kertelės nėra visiems akivaizdžios. Maža to, čia nėra labai tvirto „gėrio” ir „blogio”, kaip daugybėje antiutopijų. Kai yra toks aiškus „blogis”, kad kiekvienam žmogui akivaizdu, kad tai – blogis, man dažnai iškyla klausimas, kaip jis galėjo įsigalėti. O „The Moment of Silence” visos pusės turi savų argumentų.

Dialogai dažnai yra intelektualūs ir veikėjų pozicijos pagrįstos. Jų psicholgija puikiai atkurta. Pradedant nuo pagrindinio herojaus, teroro akto metu netekusio šeimos ir dabar visokeriopai bandačio padėti kaimynų šeimai, kurios tėvą netikėtai išsivedė į policijos specialųjį dalinį panašūs žmonės. Ir baigiant valkata, buvusiu profesoriumi, pasirinkusiu gyvenimą praleisti apleistuose metro požemiuose.

Žaidime paliečiami aktualūs klausimai – žmogaus ir technikos santykis, bendravimas internete ir jo santykis su realybe, terorizmas ir kova su juo, ar žmonių saugumu galima pateisinti cenzūrą ir t.t.

Bet M. Gantefioras turbūt yra žmogus, kuris yra geresnis rašytojas, negu žaidimų kūrėjas. Ir pats jis prisistato kaip interaktyvus rašytojas. Todėl „The Moment of Silence” iš žaidybinės pusės turi trūkumų – kartais dialogų metu tenka pakartoti tą patį, būna, kad reikia nuspausti ant konkretaus mažo ekrano lopinėlio, idant lieptum herojui paimti tam tikrą daiktą ir pan.

„The Moment of Silence” aprašymas tinklapyje „Adventure Lietuva”: http://adventurelt.awardspace.com/db.php?adventure=29

Informacija apie autorių M. Gantefiorą tinklapyje „Adventure Lietuva”: http://adventurelt.awardspace.com/db.php?autorius=24

Straipsnio temos: , , , , , , ,


Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Du nauji aprašymai Adventure Lietuva tinklapyje

Du nauji aprašymai Adventure Lietuva tinklapyje

| 0 komentarų

Į „Adventure Lietuva” tinklapį įdėjau naują adventure žaidimo „Agentas: Ypatinga užduotis” aprašymą. Jis patenka tarp tų adventure (kvestų) kokių pradėjęs kurti tinklapį žadėjau vengti. Čia siužetas nelabai svarbus, svarbesnės – užduotys. Tačiau šis rusų autorių žaidimas buvo pirmasis adventure (o ir apskritai kompiuterinis žaidimas), išleistas ir lietuvių kalba. Pastebėjau, kad žmonės internete iki šiol dažnai ieško apie jį informacijos, tad nutariau jos suteikti. Aprašymo nuoroda: http://adventurelt.awardspace.com/db.php?adventure=27

Kitas neseniai aprašytas adventure: „Žiaurios gatvės” („Mean Streets”). Tai pirmasis žaidimas iš Kristoferio Džounso serijos apie Teksą Merfį, 1989 m. Žaidimas ne gryno adventure žanro – reikia ir pašaudyti, ir paskraidyti oromobiliu. Čia mažai linijiškumo, gana didelė laisvė pasirinkti, kada ir kaip elgtis. Žaidimas nėra labai garsus, bet gali būti įdomus tiems, kuriems patinka detektyvai ar Tekso Merfio serija. Adventure Lietuvos svetainėje jau aprašyti trys Tekso Merfio žaidimai. Aprašymo nuoroda: http://adventurelt.awardspace.com/db.php?adventure=28

Straipsnio temos:


Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *