Išskleisti meniu

Duomenų slaptumas

Slapti gyventojų surašymo duomenys

Slapti gyventojų surašymo duomenys

| 0 komentarų

Ketindamas atnaujinti informaciją True Lithuania svetainėje pažiūrėjau į Statistikos departamento pateikiamas 2011 m. surašymo lenteles.

Lyginant su 2001 m. surašymu nemaloniai nustebino viena naujovė. Dalis informacijos pakeista žvaigždutėmis. Žvaigždutės paaiškinimas – “Konfidenciali informacija”. Pasižvalgius plačiau matosi, kad visais atvejais, kai koks nors skaičius būtų nuo 1 iki 9 jis neskelbiamas.

Nežinia, koks būtų “konfidencialumo pažeidimas” jei aš žinočiau, tarkime, ar Prienų rajono savivaldybėje 2011 m. surašymo metu gyveno 3, ar 6 Baltarusijoje gimę asmenys? Ar Vilniaus rajone tada buvo 5, ar 9 karaimai? Viešai skelbiama, kad, pavyzdžiui, Lazdijų rajone gyvena 10 evangelikų reformatų, bet jei kur nors yra tik 9 tai jau “konfidencialu”.

O juk tai – tik statistika, skaičiai. Vardų, pavardžių ar kitų asmens duomenų čia nėra.

Sakysite duomenys nuo 1 iki 9 per maži, kad turėtų statistinę reikšmę? Turi. Jie aktualūs, jeigu nori paskaičiuoti statistiką ne Statistikos departamento siūlomose teritorijose (rajonuose arba seniai panaikintose apskrityse). Pavyzdžiui, dabar neįmanoma pažiūrėti, kaip skiriasi demografija buvusiuose Vilniaus krašte ar Klaipėdos krašte nuo likusios Lietuvos dalies. Tam juk reikėtų sumuoti visus atitinkamus dydžius, o dalis jų “konfidencialūs”. Pagaliau reikėtų žiūrėti statistiką seniūnijų lygiu, kuri dabar jau beveik visa bus “konfidenciali”.

Statistikos departamentas siūlo samdyti juos papildomų ataskaitų parengimui – aišku, mokamai. Kuriamos biurokratų darbo vietos ir išnyksta svarbiausias moderniųjų technologijų privalumas: galimybė greitai ir pigiai gauti informaciją, o savo laiką skirti pagrindiniam darbui (pvz. realiam demografijos tyrimui ar aprašymui).

Viešumas Lietuvoje mažėja nuolat

Deja tai tik vienas pavyzdys nuolatinio viešai prieinamos informacijos mažėjimo Lietuvoje. Vis daugiau dalykų, 1995 m. ar 2000 m. buvę vieši, imami slėpti prisidengiant Europos Sąjungos teisės aktais, žmogaus teisėmis, o kartais tiesiog institucijų sprendimais.

Prieš akis iškyla Sovietų Sąjunga, kur slaptas buvo net tikslus žemės dienovidinio ilgis. Kur specialiosios tarnybos rūpinosi klaidų žemėlapiuose privėlimu – esą dėl valstybės saugumo. O suklaidindavo tik savo turistus. Juk didžiausio priešo JAV didmiesčiuose laisvai būdavo pardavinėjamos tikslios iš palydovų darytos SSRS nuotraukos…

Jei viskas eis dabartine linkme nenustebčiau, jei Europos Sąjungoje po keliolikos metų nebeliks surašymų arba jų rezultatai taps valstybės paslaptimi, saugoma, kaip sovietmečio “paslaptys”, “Ypatinguosiuose archyvuose”. O koks to tikslas, kokios vertybės čia saugomos, ar jų apsaugojimui būtina slėpti šiuos duomenis?

Viešumo bijoti nereikia. Kur kas pavojingesnis yra selektyvus slaptumas. Slaptą informaciją vis tiek kas nors žino, dažnai – šimtai žmonių. Tai suteikia galimybes “kompromatams”, šantažui, abejonių sėjimui.

Aišku, ne šios statistikos, o rimtesnių duomenų atveju. Statistikos slėpimas – išvis nesusipratimas.

Straipsnio temos: , , , ,


Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Asmens kodo slaptumas – atgyvena

Asmens kodo slaptumas – atgyvena

| 0 komentarų

Nors asmens kodą įstatymai saugo kaip slaptą duomenį jūsų asmens kodą neišvengiamai žino daugybė žmonių. Bet kas, su kuo esate sudarę sutartis ar davę įgaliojimus – bankai, kelionių agentūros, iš jūsų pirkusieji butą, esami ir buvę darbdaviai, mokymo įstaigos… Kai asmens kodas parašytas ant šitiekos dokumentų, jį lengvai nužiūrėti gali ir dar tūkstančiai kitų asmenų – nuo muitininkų ar valstybės tarnautojų iki jūsų bendradarbių ar darbdavio konsultantų.

Be to, net žinant vien asmens lytį ir gimimo datą tėra 1000 galimų asmens kodo variantų, o atsižvelgiant į tam tikras tendencijas variantų skaičių galima ir dar kelis kartus sumažinti.

Šiais laikais, kai yra elektroniniai parašai, elektroninės bankininkystės prisijungimai (daug patikimesni būdai identifikuoti asmenį) naudoti asmens kodą bet kokioje situacijoje, kurioje preziumuojama, esą asmens kodą turėtų žinoti tik pats jo savininkas, nėra reikalo ir negalima. Tokiais atvejais reikėtų naudoti elektroninius parašus, elektroninės bankininkystės duomenis. Tai pripažįsta ir Asmens duomenų apsaugos inspekcija.

Todėl nereikalingas ir asmens kodo slaptumas. Tol, kol asmens kodas bus tariamai slaptas, tol bus manančių, esą įvesto asmens kodo pakanka patvirtinti, kad tai padarė asmens kodo savininkas. Jeigu fizinių asmenų asmens kodai galėtų būti skelbiami viešai kaip juridinių asmenų kodai tai ir taip manančių greitai neliktų.

Rimtų argumentų už asmens kodo slaptumą nematau, o laisvoje visuomenėje jokia informacija, kurios slaptumui nėra rimtos priežasties, neturi būti slapta, nes bet koks slaptumas didina betikslį darbą, kurį reikia padaryti, kai tos informacijos prireikia. Pavyzdžiui man, kaip teisininkui, rengiant sutartis su fiziniais asmenimis atsiranda papildomas poreikis klausinėti jų asmens kodo, o jei rengiu sutartį su įmone, tai visi įmonių kodai prieinami viešai.

Be to juk vardas, pavardė, gimimo data, pagal kuriuos taip pat lengva identifikuoti asmenį (ypač vos 3 mln. žmonių turinčioje Lietuvoje ar dar mažesniuose jos miestuose ir miesteliuose), nėra slapti.

Straipsnio temos: , , ,


Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *