Full Moon party įspūdžiai

Nedaug renginių taip jaudina keliautojų vaizduotę, kaip Full Moon Party kiekvieną mėnesį sudrebinantis Tailandą.

Tada, dangų nutvieskus mėnulio pilnačiai, iš viso pasaulio į vieną idilišką tropinį paplūdimį atokioje saloje suplūsta dešimtys tūkstančių jaunų žmonių iš viso pasaulio ir nepaliaudami šėlsta iki saulėtekio.

“Šėlsta” per paprastas žodis. “Full Moon party” nėra tiesiog naktinis klubas ar muzikos festivalis: jis neturi vieno organizatoriaus ar scenų. Jį kuria patys dalyviai, “atleidžiantys vadžias” ir besielgiantys visiškai laisvai. Smagiausi toje laisvės dvasioje užgimę užsiėmimai po to kartojami ir kitą mėnesį, ir dar kitą, kol galiausiai tampa naujomis Full Moon Party tradicijomis.

Kaip žaidimai su ugnimi, gėrimas iš smėlio kibirėlių, švytinčiais dažais dažyti veidai… Kiekvienas pardavėjas ir pajūrio baras, kiekvienas pramogų ištroškęs lankytojas iš užjūrių įneša savo smagybių saują į vakarėlio dvasią.

Šiemet į Full Moon Party dvasią pasinėriau ir aš.

Kelionė iki Ko Pan Gano – graži vakarėlio įžanga

Pasaulyje yra ne vienas vakarėlis, vadinamas “Full Moon Party” (Pilnaties vakarėliu), tačiau visi jie kopijuoja tą vieną vienintelį, patį pirmąjį, vykstantį Hat Rino miestelio (Ko Pangano saloje, Tailande) Saulėtekio paplūdimyje.

Jis vyksta kiekvieną mėnesį tą naktį, kai ryškiausia pilnatis (datos – čia). Tačiau Ko Panganas vakarėlio ritmu gyvena beveik savaitę. Šioje saloje nėra oro uosto, tad nukeliauti ten užtrunka. Bet Full Moon Party dalyviams ir 24 val. kelionės – ne kliūtis. Kai kurie važiuoja iš Bankoko autobusu, paskui laivu. Kiti skrenda į Ko Samui salą Treti (kaip mes) atskrenda į Surat Tanį (artimiausią oro uostą žemyne) ir keliauja iš ten.

Mūsų kelionė atrodė taip: vakarinis skrydis iš Čiang Majaus į Surat Tanį, autobusas į šio miestelio centrą ir nakvynė jame, kitą rytą – autobusas iki uosto ir keltas į Ko Panganą, o pačiame Ko Pangane – kelionė pikapo kėbule (įprasta Tailande transporto priemonė) į Hat Riną.

Su kiekviena kelionės atkarpa aplinkoje vis gausėjo tipinių Full Moon Party lankytojų: jaunimo iš Vakarų Europos, maždaug 18-26 metų, bent tris savaites su kuprinėmis keliaujančių po Tailandą ir tiesiog negalinčių praleisti to “paties linksmiausio Tailando vakaro”, apie kurį Vakaruose, o ypač Britanijoje, žino kiekvienas. Aišku, kalbu apie Full Moon Party.

Vos atvykę į Ko Panganą, jie pradeda gyventi šventės ritmu: perka vakarėlio rūbus, merginos pinasi spalvotas kaseles, vakarėlio dieną dažosi kūnus švytinčiais dažais. Drabužiai – išskirtinai atviri ir seksualūs. Juk paplūdimys – taigi, rengiamasi tokia pusiau gatvės apranga, pusiau maudymosi kostiumėliais. Nors Tailandas šiaip (priešingai stereotipams) gana konservatyvi šalis, Ko Pangane visos kultūrinės ribos negalioja. Tai visų pirma turistų iš Vakarų, kurie ir pradėjo Full Moon Party, šventė.

Vakarėlio dvasia “persipila” ir į kitus salos miestelius. Ir net gretimoje Ko Samui saloje viešbutyje mačiau priklijuotą skelbimą, kad “Atsiprašome, bet Full Moon Party metu bus daug triukšmo”. Mat dalis vakarotojų apsistoja tenai ir atplaukia į Ko Panganą tik prieš pat vakarėlį visą “ryškiausios pilnaties naktį” kursuojančiais laivais.

Tačiau mes gyvenome pačiame Hat Rine netoli Saulėtekio paplūdimio ir tą rekomenduoju daryti visiems. Nes ten Full Moon Party dvasia pati ryškiausia, ilgiausia. Tik viešbutį verta užsakyti iš anksto. Gali būti brangiau, nei kitur, tačiau realybėje išlaidos taip nesiskirs, nes iki vakarėlio nueisite pėsčiomis (o visi “taksi” ir “taksi laivai” nepigūs, ypač tą naktį). Beje, yra galimybių gyventi netgi nameliuose pačiame Saulėtekio paplūdimyje!

Ko žmonės ieško Full Moon Party?

Su keliais bendrakeleiviais pabendravau ilgiau. Full Moon party – viena draugiškiausių erdvių, kur žmonės linkę bendrauti, susipažinti, o ir vakarėlį neretai praleidžia ne su ilgalaikiais draugais, o su tais, su kuriais prieš keletą dienų susipažino kokiame Tailando hostelyje.

Tarp kalbintųjų vyravo studentai iš Britanijos ir Prancūzijos. Tačiau Full Moon Party kažką atranda visi. Nustebau pamatęs laive ir tajų jaunuolių grupeles. Netgi tuo pačiu laivu plaukę pramogautojai iš Vakarų buvo įsitikinę, kad Full Moon Party sutiks tiktai kitus turistus, tačiau tajė mergina, kurią pakalbinau, stereotipus paneigė: “Gal ir nedaug tajų ten važiuoja, bet važiuoja”. Ir vienu Tailando simbolių tapę vietos transvestitai (vadinami Ladyboy ir kartais ten laikomi trečiąja lytimi) į Full Moon Party grupelėmis atvyko.

O maždaug 50 metų amerikietė mama pasakojo su savo šeima į Full Moon Party važiuojanti jau antrus metus iš eilės: “Su vyru pašokame, o vaikams labai patinka stebėti visas ugnis”.

Pavojingi Full Moon Party žaidimai

Ugnys – viena kontraversiškiausių Full Moon Party tradicijų. Dar Pilnaties vakarėlio išvakarėse Hat Rino Saulėtekio paplūdimyje triukus rodė fakyrai ir kvietė prisijungti visus norinčius: kas turėjo praeiti po vis žemyn leidžiamu liepsnojančiu skersiniu (limbas), kas šokinėjo per ugnies apimtą šokdynę. Vakarėlio dieną liepsnojo ir vis keičiami ugniniai užrašai.

O “linksmos, bet pavojingos” ugnies pramogos, nakčiai bėgant, pavirto į tiesiog beprotiškas: per liepsnojančią šokdynę pramogautojai šokinėjo visiškai be tvarkos: štai vienas gal geriau šokinėja, bet tada įlenda koks dar girtesnis, užkliūva, ir tuojau pat virvė apdegina abu, ir dar kokį per arti priėjusį žiūrovą. Tačiau visi juokdamiesi grįžta prie “chebrų“, stoja į eilę vėl. Kitą dieną gal gailėsis, bet Full Moon Party atmosferoje viskas labai linksma.

Išvydę tokias pramogas kai kurie baisisi, tačiau ne viskas taip kraupu. Nors, kalbama, ugnies žaidimai kadaise prasidėjo visai atsitiktinai (kai stipri audra Pilnaties vakarėlio išvakarėse į krantą išmetė žvejų virves ir kažkas sugalvojo per jas šokinėti, vėliau – jas padegti), šiandien už juos ir daugelį kitų pramogų atsakingi pajūrio barai. Virvės sukėjai – profesionalai (vos virvė prisiliečia prie žmogaus – iškart traukia šalin, atiminėja užsidegti galintį alkoholį ir t.t.). Net vakarėlio kritikai pripažįsta: atsižvelgiant į dalyvių skaičių, apsauginių nebuvimą, problemų Full Moon Party – stebėtinai mažai. Žmonės susirenka kitokie. Muštynių nemačiau nė vienų, nesaugiai nesijutau ir net tie, kurie rytą pasitiko aprištomis kojomis ar rankomis, tikiu, nesigaili aplankę Full Moon Party. Policijos nedaug, bet buvo – tačiau dažniausias jų “darbas” buvo fotografuotis su to paprašiusiais įsilinksminusiais vakarotojais.

Full Moon Party dvasią kuria barai ir patys dalyviai

Pajūrio barai atsakingi ir už visą nerašytą ir neaptartą vakarėlio “programą”: vienas garsiau už kitą leidžia muziką (galima šokti toje paplūdimio dalyje, kur tuometinė muzika patinka labiausiai). Tačiau “Full Moon party” siela patys žmonės ir laisvė. Visos sąlyginai griežtos Tailando kultūrinės normos ten išnyksta. Visiems “tas pats”, policijai – irgi. Kas kitur atrodytų kvailystė, tą pilnaties vakarą – norma: priklijuojami drugelio sparnai ar šviečiančios kiškio ausys, ant veido išpaišytas penis ir t.t. Tik su narkotikais Tailande griežtai kovojama ir, kalbama, juos vakarėlio svečiams neretai siūlo pardavėjai apsimetėliai, iš tikrųjų dirbantys policijai.

Bet kaip rašė vienas internautas: “Kam tie narkotikai, kai visa atmosfera Full Moon Party tokia pakvaišusi”. Niekur nesu matęs tiek daug taip atvirai, seksualiai apsirengusių moterų, viešai besibučiuojančių ar “besiglaustančių” porų, šitiek viešai besišlapinančių vyrų – išsirikiavusių prie jūros, tarsi prie pisuarų linijos (tualetai juk mokami), įbridusių vos iki kelių ir atsisukusių į vos už keliolikos metrų besimaudančius kitus pramogautojus.

Kodėl Full Moon Party – ne kiekvienam

Vakarėlio priešininkai kaltina jį žalojant gamtą, tačiau paplūdimys sutvarkytas stebėtinai greitai: dar vykstant vakarėliui tarp bešokančių žmonių nuolat sukiojosi tajai tvarkytojai, o kitą vakarą vakarėlio, atrodė, lyg nebūta. Būtent dėl poreikio tvarkyti aplinką “Full Moon Party” įvestas simbolinis ~3 EUR dalyvio mokestis (ilgus dešimtmečius renginys buvo nemokamas, ir net valgio bei gėrimų kainos pajūrio baruose nelabai užkeltos: pvz. kokakola kainuoja pigiau, nei Lietuvos “Maximoje”).

Dauguma “Full Moon party” pramogautojų, tiesa, geria ne šiaip kokakolą, o smėlio kibirėlius, kuriuose ji maišoma skirtingais alkoholiniais gėrimais (Bucket drinks). Tai – dar viena Full Moon Party tradicija. Ištisos eilės kibirėlių kioskų siūlo supilti aibę visokiausių alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų į smėlio kibirėlius, su kuriais vaikai stato smėlio pilis. Per Full Moon Party tie gėrimai ne tik gerti, jais ir pilstytasi (paplūdimio pramogautojai “kariavo” su antru baro aukštu), svaidytasi. Būtent tai man atrodė pavojingiausia, tačiau paplūdimys viskam atlaidus: kristi ant smėlio minkšta, vėmalai čia pat užkasami.

O tų, “nulūžusių ir susivėmusių”, daugiausiai “krito” Full Moon Party pradžioje ir per patį dalyvių piką ~24 val., kai paplūdimys tapo tiesiog kupinas šokėjų ir net patekimui į jį teko stovėti eilutėje. Matyt, neapskaičiavo savo galimybių, kibirėlių skaičiaus. “Kritusiesiems” išsvirduliavus į viešbutį ar prie apšviestos “Nemokamos miego erdvės” ten pat, paplūdimyje, likusieji, jei norėjo, laikėsi tvirčiau ir sulaukė svarbiausio momento – saulėtekio, kai, nusileidus mėnuliui dangus ėmė šviesėti, ir susėdę pakrantėje atkakliausieji romantiškai stebėjo tekančią saulę.

Jie praleido įdomią naktį, kiekvienas kitaip. Temperatūra net tuo “šalčiausiu paros metu” nekrito žemiau +26. Ir beveik niekada nekrenta, liepa ar gruodis bebūtų.

Full Moon Party pradininkai – hipiai

Kada atsirado Full Moon Party, niekas tiksliai nežino, bet kaip atsirado – sutaria visi. Kažkada, gal apie 1985 m., grupelė hipių gretimoje jau keliautojų atrastoje Ko Samui saloje ruošėsi švęsti vieno saviškių gimtadienį. Kažkas pasiūlė verčiau nuplaukti į Ko Panganą: žvejų salą ties horizontu, kurioje nebuvo net elektros. O kam ta elektra – danguje žibėjo pilnatis. Skambėjo hipių dainos, tvyrojo “žolės” kvapas, ir visa tai hipiams taip patiko, kad per kitą pilnatį jie nutarė viską pakartoti.

Tačiau kitais metais prisijungė daugiau draugų ir taip pamažu iš lūpų į lūpas garsas apie “vakarėlius paplūdimyje per pilnatį” sklido vis plačiau ir plačiau. Susidomėjo žiniasklaida, vėliau atsirado internetas. Dokumentiniame filme apie Full Moon party, kurį žiūrėjau, vienas ~1992 m. dalyvavusių žmonių skundėsi dabartinių Full Moon Party nebesuprantantis: tada atmosfera buvo visai kitokia. Tikiu: juk tada, kol masiniai pigūs skrydžiai nepadarė kelionių į Tailandą pasiekiamų net eiliniams Londono studentams, teatvykdavo keli šimtai, dabar – dešimtys tūkstančių. Tada paplūdimį nutvieksdavo tik didinga mėnesiena, o dabar tą pilnaties šviesą seniai nustelbė elektra, ugnys.

Tačiau tos tamsios spalvos, kuriomis dabartinius Pilnaties vakarėlius piešia senieji jų dalyviai, nepasitvirtino. Full Moon party tikrai nėra vien didelės išgertuvės. Jis ir toliau turi savo dvasią, nors ta dvasia ir užaugo. Ir netgi dauguma dalyvių, galima sakyti, savaip panašūs į hipius: jaunuoliai su kuprinėmis, kuriose telpa visas jų kelių mėnesių ar net metų gyvenimas. Aišku, jų siekiai, troškimai ir mąstymas kitokie – nes praėjo per 30 metų. Kad išliktų, vakarėlis turi prisitaikyti, ir jis prisitaiko.

Pilnaties vakarėlis – ne vienintelis Ko Pangano renginys

Pinaties vakarėliai taip išgarsino Ko Panganą, kad linksmybių siekėjai ten pradėjo plūsti ne tik per pilnatį. Gal kelionės datos nesutampa, ar kokios kitos bėdos – bet pasilinksminti norisi. Ko Pangano verslininkai netruko rasti išeitį: kodėl vakarėlių nepadarius daugiau?

Šitaip, be Full Moon party, įvairiose Ko Pangano vietose atsirado visa eilė kitų kasmėnesnių vakarėlių. Visa sala gyvena šitokiu mėnulio fazių ritmu: kiekvieno Full Moon Party išvakarėse – “Džiunglių patirtis” (Jungle Experience), dvi dienos po kiekvieno Full Moon Party – “Krioklio vakarėlis” (Waterfall party), naktį tarp dviejų Pilnaties vakarėlių – “Jaunaties kultūra” (Black Moon Culture), kai danguje spindi priešpilnis – “Priešpilnio vakarėlis” (Half moon party), “Full Moon Party” dieną – pre-party, kitą dieną – after-party ir t.t.

Kiekvieną reklamuoja galybė reklamų ir atsiranda žmonių, kuriems šie vakarėliai patinka net labiau už Full Moon Party. Tačiau jie yra labiau “standartiniai”: turi konkretų organizatorių, sceną su samdytais didžėjais ar atlikėjais, vyraujantį muzikos stilių. Ir įėjimas ten brangesnis (pvz. ~15-20 EUR, kas Tailande yra daug). Nuo naktinio klubo skiriasi tik tuo, kad vyksta vietose po atviru dangumi (karštas Tailando klimatas tam pukiai tinka) – džiunglėse, prie krioklio ir pan. Taip pat tuo, kad stengiasi inkorportuoti ir žymiausius Full Moon Party atributus – pvz. alkoholio kibirėlius.

Full Moon Party vertas, kad jį atrastume

Tačiau po tikrojo Full Moon Party Ko Pangano sala ištuštėjo. Pirmą dieną po vakarėlio Saulėtekio paplūdimys dar buvo pilnas šiukšlių, gatvėmis dar marširavo kuprinėti apsimiegoję ir bendrauti mažai benorintys vakarėlio svečiai (kai kurie – aprištomis kojomis ar rankomis, gal nuo visų ugnių ar kritimų nuo motociklų, kuriuos Tailande lengva išsinuomoti ir neturint teisių), o vakare paplūdimio kavinių kėdės dar buvo pilnos. Antrą dieną Hat Rinas jau atrodė kaip eilinis kurortas ne sezono metu, Saulėtekio paplūdimys visai švarus: tik krabukai landžiojo iš smėlio ir atgal į jį, tarsi niekas nė nebūtų drumstęs jų ramybės.

Buvo vasara, Tailande esą liūčių sezonas. Tačiau tas sezonas nedaug lietingesnis, nei Lietuvos vasara, o lietūs šiltesni. Per Full Moon Party nelijo, ir Full Moon Party daugybę tūkstančių sutraukia visuomet – sezono ar nesezono metu. Skaitlingiausi vakarėliai – kai Europoje žiema, tačiau yra daugybė žmonių (pavyzdžiui, studentai), kurie gali atvykti tik vasarą.

Lietuviai Full Moon Party dar neatrado. Vienintelė tautietė, kurią sutikau – Londono lietuvė, dar kūdikystėje tėvų išsivežta į Britaniją; jei nebūtų pasakiusi “I was born in Lithuania”, būčiau galvojęs, kad ji, kaip ir jos draugė – dar viena anglė.

Tačiau Tailandas masina lietuvius vis labiau, tad, tikiu, ir Full Moon Party ateis laikas.

Bet kokia neigiama Full Moon Party pusė man paskendo daugybėje smagių ir įdomių detalių ir tradicijų. Jei ta beprotybė, kuri apima Ko Panganą per Full Moon Party, vyktų kiekviename paplūdimyje ir nuolat – tikriausiai nebūtų gerai. Bet kai visa tai yra tik kartą į mėnesį, tik viename paplūdimyje – tai yra unikali patirtis. Nesistebiu, kodėl britų ar prancūzų keliautojai savo kelionių grafikus derina prie Full Moon Party datos.

---

Visi mano kelionių po Tailandą aprašymai-vadovai

1. Tailandas - šalis visiems, bet ne visų (ĮŽANGA)
2. Bankokas - rytietiška pasaulio turizmo sostinė
3. Tailando kurortai - karštis, pramogos, kultūra
4. Šiaurės Tailandas - neatrasta Tailando siela
5. Full Moon Party - beprotiškiausia Tailando naktis