Jeloustounas – pirmasis pasaulio nacionalinis parkas!
Dar 1870 m., kai kolonistai plūdo į JAV vakarus, valdžia nusprendė: „Jeloustoune niekas negyvens!“. Ir iki pat šiol tas plotas dydžio sulig septintadaliu Lietuvos paliktas gamtai – nors ir puikiai pritaikytas turistams. Būtent iš Jeloustouno po pasaulį išplito nacionalinių parkų idėja.
Daugelis JAV nacionalinių parkų turi kokią vieną „vizitinę kotelę“ (kanjonas, pelkės, dykuma), o Jeloustoune jų pilna. Geizeriai, karštosios versmės, kanjonas, bizonai ir grizliai – tai toks laukinis priešistorinės Amerikos peizažas, į kurį pasinėriau ir aš.
Jeloustoune – ketvirtis pasaulio geizerių
Pirmoji asociacija, išgirdus „Jeloustounas“ dar nuo vaikystės – „geizeriai“. Kanjonų, krioklių, miškų ir slėnių juk pilna daug kur pasaulyje: vieni įspūdingesni, kiti mažesni, bet jų daug. O geizeriai, tos į dangų šaunančios natūralios verdančio vandens srovės, pasaulyje tėra vos keliose vietose. Ir ketvirtis viso pasaulio geizerių – Jeloustoune.
Garsiausias – Senasis ištikimasis (Old Faithful), taip pavadintas dėl to, kad amžinai veržiasi maždaug kas pusantros valandos. Todėl kiekvienas – ir aš – nesunkiai gali pamatyti išsiveržimą, geizeris net paverstas savotišku teatru, aplink sustatytos kėdės žiūrovams. Laukimas – patirties dalis. Štai geizeris paleido dūmų tuntą – gal jau dabar? Štai dūmai kaip tik nuslopo – gal tai ženklas? Kartais geizeris „paerizina“ net mažesnėmis vandens srovelėmis. Bet niekas neparuošia „tikrajam“ išsiveržimui: į 30 metrų aukštį (sulig 8 aukštų namu) šauna net ne vandens fontanas, bet ištisa piramidė, nuo kurios verdančio karščio pavėjui kyla ištisi debesys baltų garų.
Piramidė kyla, kyla, vėliau iš lėto nusileidžia. Vieni žmonės išeina, kiti ateina, kaip ir prieš 100 metų ir gal po 100 metų. Niekada nežinai: daugybė garsiausių pasaulio geizerių „užgeso“: Nevadoje, Naujojoje Zelandijoje (tarp jų aukščiausiasis Vaimangu, šaudavęs net į… 400 m aukštį). Tikslių priežasčių niekas nežino. Gali jie ir vėl pradės šaudyti?
Kaip, pavyzdžiui, Jeloustouno Steamboat (Garlaivio) geizeris, kuriam „aukščiausio pasaulyje“ titulas priklauso šiandien. 50 metų (nuo 1912 iki 1962 m. jis buvo užgesęs), o nuo 2018 m. vėl rimtai suaktyvėjo. Jis pila į 90 m aukštį – sulig 24 aukštų dangoraižiu. Deja, pamatyti „superisšiveržimo“ nepavyko – tam reikia daug sėkmės. Priešingai Old Faithful, Steamboat neprognozuojamas ir veržiasi retai: vieną kartą gali kas 5 dienas, kitą – kas 15, paskui ir kelis mėnesius neišsiveržti… Man, kaip ir daugeliui Jeloustoune, beliko tenkintis „kasdieniu“ Steamboat vaizdu, kuris irgi „neeilinis“: pučia garų tuntus, į keturių metrų aukštį spjaudo vandens sroves…
Spalvoti Jeloustouno karštųjų versmių slėniai
Tiek Old Faithful, tiek Steamboat supa ištisi geizerių slėniai – Aukštutinis geizerių baseinas ir Noriso geizerių baseinas. Tarp dūmijančių spalvingų duobių ten gali vaikščioti amerikietiškai tvarkingais lentiniais takučiais.
Aukštutiniame geizerių baseine viskas šalia ir „sustyguota“: lankytojų centre net rašomos prognozės, kada koks geizeris išsiveš (tiesa, išskyrus Old Faithful, tos prognozės labai apytikslės: 60 min tikslumu ir pan.).
Noriso geizeirų baseinas – kiek labiau laukinis, juk ir jo „žvaigždė“ Steamboat nepasiduoda prognozėms…
O vienas įspūdingiausių Jeloustouno karštųjų versmių laukų geizerių… išvis neturi. Great prismatic spring garuojančios „balos“ žavi ryškiomis spalvomis (bakterijos, įvairiausios cheminės medžiagos), garų gausa.
Tai šen, tai ten, atrodo, garuoja visas Jeloustounas. Pilna „eilinių“ karštųjų versmių: vienos bekvapės, kitas pirmiau užuodi, nei pamatai (sieros kvapas).
Bet kur kitur pasaulyje galėtų būti tikras ištisos šalies stebuklas, o Jeloustoune prie „eilinio geizeriuko“ nė nestoji.
Jeloustounas iš tikro yra vulkanas – galbūt didžiausias pasaulyje. Gausu “pasaulio pabaigos teorijų”, kad, kai jis išsiverš, geram gabalui JAV ateis galas. Tiesa, tikriausiai tai nebus greitai – Jeloustounas veržiasi maždaug kas milijoną metų.
Jeloustouno kanjonas ir gyvūnai
Geizeriai, karštosios versmės – tik dalis Jeloustouno grožio. Jeloustounas turi ir laukinius miškus su aukštais medžiais, kartais nudegančiais į stagarus. Turi jis ir savo „Didįjį kanjoną“, kuris „tikrajam“ Didžiajam kanjonui dydžiu gal neprilygsta, bet primena jį atmosfera: toks žvilgsnis į priešistorinį pasaulį. Tik čia tas pasaulis – daug žalesnis, su aukštais kriokliais, o Arizonoje – raudonas/geltonas, dykuminis.
Aplink Jeloustouno „Didįjį kanjoną“ gausu žvalgymosi aikštelių, bet geriausia, sakoma, Artist Point.
Dar viena Jeloustouno „žvaigždė“ – gyvūnai, kurių čia niekas nemedžioja ir žmonių jie nebijo. Tai – bizonai, grizliai, elniai, ką jau kalbėti apie visokiausių burundukų gausybę.
Gyvūnai juda po visą parką ir net aplinkui. Nors internete gausu rekomendacijų, tarkime, bizonus stebėti Haideno slėnyje ir Lamaro slėnyje, bet Haideno slėnyje jie tik nutolusiose pievose bolavo – visai netikėtai didžiausią kaimenę aptikome jau kelionės gale, važiuodami link vakarinio išvažiavimo iš parko (o pavienius matėme visame parke).
Grizliai jau labiau sėkmės reikalas – jų nesutikome, nors girdėjome žmones kalbant „šiandien mačiau“. Taip jau įprasta: žolėdžių ekosistemose būna ir kokius 250 kartų daugiau, nei plėšrūnų, juk, kad plėšrūnai išgyventų, maisto jiems reikia kasdien.
Kaip keliauti po Jeloustouną?
Kaip ir daugelis JAV nacionalinių parkų (ir apskritai visko JAV), Jeloustounas sutvertas nuosavam (ar išnuomotam) automobiliui: didžiulis, toli nuo visko, užtat keliai puikūs, daugelis svarbiausių vietų – vos keli šimtai metrų nuo didžiulių parkavimo aikštelių. 90% lankytojų toliau niekur ir nenueina – nors ilgesniems žygiams Jeloustoune vietos irgi yra.
Nuomotu automobiliu į Jeloustouną atvykome ir mes.
Jeloustounas yra JAV šiaurėje ir todėl yra be galo sezoninis. Tiesą pasakius, žiemą jis išvis užsidaro, o ta žiema trunka nuo lapkričio iki gegužės! Na, beveik užsidaro: parką gali lankyti sniegomobiliais važinėdamas po nevalomus nuo sniego kelius. Beveik viskas, kas yra parko viduje (kavinės, viešbučiai, kempingai ir t.t.) užveria duris. Tiesa, Jeloustoune viso to ir šiaip labai nedaug: tai gamtos karalija. Mes, kaip ir daugelis Jeloustouno lankytojų, parke nenakvojome – apsistojome Kodyje (Vajomingas), viename miestelių prie parko įvažiavimų (kiti – Vest Jeloustounas ir Gardineris Montanoje).
Minusas – ryte reikia pavažiuoti iki svarbiausių lankytinų vietų (100 km ir daugiau). Pliusas – daaaug pigiau ir daaaug didesnis visa ko pasirinkimas rytui/vakarui: parduotuvės, restoranai, laukinių vakarų įkvėptos pramogos. Maistą į Jeloustouną iš Kodžio irgi vežėmės savą: parke pasiūla maža.
Dėl užsidarymo žiemai Jeloustouno nepavyko įtraukti į kelionę po JAV nacionalinius parkus 2012 m. balandį, užtat atvykome 2021 m. spalį. Čia irgi buvo, kas gąsdino pūgomis, užsnigtais keliais, blogu oru – ir nors buvo vėsu, daug kas uždaryta, tas metas turi milžinišką pliusą: mažesnės minios, kurios yra pagrindinė priežastis, kodėl yra žmonių, nekenčiančių Jeloustouno.
Nori pirmos eilės „Old Faithful geizerio teatre“ – prašau. Neskaičiuojant pačių populiariausių stotelių išvis būsi vienas. O leidęsis į tolesnius žygius beveik vienas gali būti ir sezono metu.
Apskritai beveik vienas esi visame Vajominge (valstija, kurios dalis atiduota Jeloustounui). Ši valstija keturis kartus didesnė už Lietuvą, o gyventojų ten vos 600 000 – mažiausiai iš visų JAV valstijų. Tai – ilgų Interstate magistralių, retų mažų miestelių ir gyvulių rančų valstija, kurią supa panašiai „tuščios“ kitos valstijos (pvz. rečiausiai gyvenama Montana).
Nuo ten nuvažiuoti kur nors – be galo toli, bet kelionė automobiliu skersai JAV turi didžiulio žavesio. Jei važiuoji toliau – tai į pietus yra Jutos nacionaliniai parkai, į rytus – Velnio bokštas ir paskui Pietų Dakotos grožybės, Rašmoro kalnas, Badlands, na o į vakarus ir vakarinę pakrantė gali pasiekti…
Jeloustounas – pirmoji pasaulyje gamtosaugininkų pergalė
Dabar madinga saugoti gamtą: steigti visokius parkus, riboti statybas… Bet 1870 m., kai įsteigtas Jeloustounas, pasaulis buvo kitas. Gamta buvo svarbi tik tiek, kiek naudinga žmogui, kuris be atvangos medžiojo gyvūnus (bizonai XIX a. buvo beveik išnykę), gręžė išteklius, kirto ir degino „trukdančius“ miškus.
Ir štai toje atmosferoje politikai priėmė sprendimą neliesti Jeloustouno. Tada, kai jokia kita JAV gamtos vieta išvis nebuvo saugoma… Koks įspūdingas Jeloustounas turėjo atrodyti, kad dėl jo keisti visą politikos kryptį? Jau per pirmą pusdienį Jeloustoune supranti, kodėl.
Tas faktas, kad Jeloustounas saugomas jau nuo 1870 m., pridėjo jam papildomos vertės. Juk ten niekad nebuvo kaimų, miestų (ten gyvenę indėnai buvo klajokliai, sekioję bizonų kaimenes). Lietuvos nacionaliniai parkai tiesiog pradėjo saugoti jau civilizuotą erdvę, kad ta civilizacija visiškai neužgožtų gamtos. O Jeloustoune civilizacijos atėjimas sustabdytas apskritai – išskyrus turizmo pavidalu, kas, aišku, su dabartinėmis turistų masėmis, irgi kontroversiška, bet gal gerai, kad „eiliniai žmonės“, nepasiryžę skirti savaičių žygiams, irgi pamato įspūdingiausią Amerikos gamtą.
Šiaip ar taip, net jei Jeloustouno geizeriai nebūtų sunaikinti, jei ne nacionalinio parko statusas, turizmas čia atrodytų visai kitaip. Kaip? Pažiūrėkite į Niagaros krioklius, kurių “išnaudojimas”, beje, irgi pridėjo palaikymo Jeloustouno nacionalinio parko idėjai. Niagaros kriokliai apsupti miestais, viešbučiais-dangoraižiais su vaizdu į krioklius. Už krioklių išgręžtas tunelis, pristatyta apžvalgos bokštų, takų kur gali palįsti kone po kriokliu. Beveik garantuota, kad ir Jeloustouno geizerių baseinai šiandien būtų kurorto centre, o gal, kaip Naujojoje Zelandijoje, į geizerius dar piltų muilo ar ką panašaus, kad “garantuoti” išsiveržimus nustatytu laiku.
Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai
Trumpai apie viską:
JAV - viskas ką reikia žinoti keliaujant
Kelionės po vakarų JAV
Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).
Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
Los Andželas - Holivudo karštis tarp vienodų namų
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas
Didysis kanjonas ir laukinė Arizona
Jeloustounas - JAV nacionalinių parkų karalius
Pietų Dakota - primirštas Amerikos gamtos perlas
Kelionės po rytų JAV
Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.
Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - JAV didybė, supermuziejai, politinė širdis
Filadelfija - miestas, kuriame gimė Amerika
Kelionės po pietų (pietryčių) JAV
Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).
Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė
Kelionės po JAV salas ir Aliaską
JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.
Aliaska - begalinės Gamtos apsupty
Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai
Lietuviškos JAV vietos
JAV lietuviški pastatai, paminklai, rajonai - be galo įspūdingi ir svarbūs. JAV gyvena iki milijono lietuvių ir jie ten sukūrė daug labai svarbaus. Esu sudaręs lietuviškų JAV vietų žemėlapį "Tikslas - Amerika", enciklopediją ir surengęs daug ekspedicijų informacijos rinkimui apie tas vietas - ekspedicijų dienoraščiai irgi čia.
Tikslas - Amerika lietuviškų vietų JAV žemėlapis
Tikslas - Amerika 2017 (JAV rytų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2018 (Vidurio Vakarų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2019 (Kanados ir dalies šiaurės rytų JAV) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2021 (Vakarų JAV) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2022 (Vakarų JAV) ekspedicijos dienoraštis
Kelionių vadovai po JAV žemėlapyje
Spauskite ant žymeklio žemėlapyje ir ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą vietą!
If you see this after your page is loaded completely, leafletJS files are missing.
Naujausi komentarai