Išskleisti meniu

Kelionės

Mano dalyvavimas Kolumbas LT 2014 konkurse

Mano dalyvavimas Kolumbas LT 2014 konkurse

| 0 komentarų

Šiemet dalyvavau Kolumbas LT konkurse, į kurį siunčiami kelionių reportažai, nuotraukos ir videomedžiaga. Pavyko laimėti Turizmo departamento prizą.

Konkursui siunčiau šiuos rašinius:
*Padniestrė: Antinepriklausoma valstybė.
*Kijevas Euromaidano revoliucijos išvakarėse.

Konkursui siunčiau šiuos vaizdo įrašus:
*Pietų Korėjos sportui raumenų nereikia (apsilankymas e-sporto stadione Pietų Korėjoje).
*Poezija – antroji Irano religija (Hafezo mauzoliejus, zurchanė Irane).

Taip pat nuotraukų ciklus pagal šiuos rašinius:
*Iranas: Nesuprastas, bet unikalus.
*Kuba: Mirštančios revoliucijos žemė.

Ir šią nuotrauką, darytą per Kalėdas Rygoje su antrašte “Vienišos Kalėdos Rygoje”:

Vienišos kalėdos Rygoje.

Taip pat į prasmingų kelionių kategoriją “Metų keliautojas” siunčiau savo keliones po Lietuvą renkant informaciją ir nuotraukas True Lithuania portalui, pristatančiam Lietuvą turistams anglų kalba.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , ,


Kelionių saugumas – ko verta saugotis, o kas nepavojinga

Kelionių saugumas – ko verta saugotis, o kas nepavojinga

| 0 komentarų

Kai keliauju į tam tikras vietas, aplinkiniai klausia “Ir kaip nebijai?”. Pasaulyje tikrai yra baisių vietų, visgi dauguma tokių baimių – visiškai nepagrįstos. Dažniausiai įgąsdina pavienės žiniasklaidos istorijos, kai tuo tarpu kur kas baisesnių, bet žiniasklaidos neaprašomų dalykų nė nepastebime.

Nebaisu: Reti dalykai, kuriuos dažnai rodo per užsienio naujienas

Labiausiai žiniasklaidoje aprašomi – ir labiausiai bijomi – tie įvykiai, kurie vienu kartu nusineša daug aukų – bet tylima apie tuos, kurie žudo (ar kitaip kenkia) tyliai, po vieną žmogų, tačiau yra daug dažnesni ir todėl tikimybė nuo jų nukentėti daug didesnė.

Kas tie pirmieji – retieji – įvykiai? Tai aviakatstrofos, traukinių ar laivų nelaimės, terorizmas, žemės drebėjimai. Net ir Rusijoje ar Afrikoje, kur lėktuvų krenta daugiau nei Europoje, tikimybė nuo to žūti maža; mažai ir šansų nukentėti nuo terorizmo net Izraelyje ar arabų šalyse. Gamtinėse katastrofose žūti šansų daugiau, bet ir tai nėra didžiausia grėsmė.

Dažnai visai nepagrįstai manoma, kad pavojus padidėjęs. Nereikia bijoti to, kas:

A)Buvo “neseniai”. Tai, kad prieš mėnesį šalį nusiaubė taifūnas ar cunamis niekaip nereiškia, kad ir dabar ten padidėjusi nelaimės tikimybė. Dažniausiai tai pasakytina ir apie karus, ypač vykusius prieš ne vienerius metus. Žiūrėkite dabartinę situaciją. Kai šiemet lapkričio 21 d. vykau į Sardiniją kai kas kalbėjo, kad pavojinga, nes per cikloną “Kleopatra” ten buvo neseniai paskendę keliolika žmonių. Aišku, liūtys jau buvo pasibaigusios, be to, vyko kitoje salos dalyje. Paaiškėjo, kad kur kas pavojingiau man tądien būtų buvę lankytis Rygoje (kur sugriuvo “Maxima”). Aišku, būtų kvaila, jei būtume ėmę bijoti eiti į “Maximas” ar važiuoti į Rygą.
B)Vyksta gretimose šalyse. Dauguma karų ir konfliktų vyksta tik tam tikroje vienoje šalyje/šalyse ar jų regionuose. Aplinkinių šalių tai neįtakoja. Gali atrodyti baisu vykti į Iraną, nes greta Afganistanas ar Irakas – bet jeigu koks užsienietis bijotų vykti į Lietuvą, nes greta Rusija, o ten – Čečėnija, Ingušija – turbūt ir jums patiems atrodytų juokinga.
C)Vyksta kažkur kitame tos šalies krašte. Lietuva – mažytė šalis. Bet pasaulyje yra šimtus kartų didesnių valstybių. Padėtis skirtinguose tokios šalies regionuose gali skirtis kaip diena ir naktis: tiek gamtinių kataklizmų, tiek konfliktų, tiek nusikalstamumo atžvilgiu. Reikia atkreipti dėmesį į konkretų regioną ar miestą, į kurį vyksite.

Aplankiau per 70 šalių, tarp jų ir tokias, į kurias kai kas vykti bijo, bet nesu nukentėjęs nuo karų, terorizmo ir panašios politinę potekstę turinčios veiklos. Lygiai taip nesu patyręs ir aviakatastrofos, laivo ar traukinio nelaimės.

Jau baisiau: dažni dalykai, kurių per užsienio naujienas nerodo

Nuo ko tikimybė nukentėti didesnė? Nuo štai ko:

A)Nusikalstamumo. Vienas nužudymas ar apiplėšimas nesukelia pasaulio žiniasklaidos dėmesio, bet iš tokių pavienių įvykių susidėjusi statistika toli lenkia aviakatastrofas ar nuskendusius laivus. Hondūre kasmet 100 000 gyv. tenka 91,6 žmogžudystės, Lietuvoje – 6,6. Iš viso Lietuvoje kasmet nužudoma ~200 žmonių, Hondūre – ~7000, nors gyventojų ten daugiau tik dvigubai. Net jeigu Lietuvoje kasmet įvyktų po rugsėjo 11 d. atakų masto teroristinį išpuolį, žūti nuo svetimos rankos Lietuvoje tikimybė neprilygtų Hondūrui.

Aišku, ir nusikalstamumą reikia vertinti objektyviai: dauguma jo vyksta tam tikruose rajonuose, tarp vietinių gaujų. Atsargiai suplanavus vietas, kurias toje šalyje lankysi, laiką ir pan., nebus taip pavojinga.

Pats nuo vagystės užsienyje esu nukentėjęs vieną kartą: Brėmene nusikaltėliai išdaužė automobilio langą, pavogė kuprinę su daiktais. Gal ne taip ir keista, kad tai įvyko būtent Vakaruose – būdamas “trečiajame pasaulyje” saugaisi daug labiau. O juk šiais laikais seniau saugios šalys pilnos imigrantų iš nesaugių šalių, kurie daro nusikaltimus. Tik keli turtingi miestai dar saugūs, tokie kaip Tokijas, menkai paliestas migracijos – jame net mačiau, kaip mergina palieka ant kėdės kavinės vidury rankinuką ir eina į kitą aukštą užsakyti maisto.

B)Apgavysčių. Kiekvienam nusikaltimui, nuo kurio esu nukentėjęs kelionėse, tenka daug dešimčių ar net šimtai apgavysčių ar bandymų apgauti. Apgavystė gali kainuoti net daugiau, nei vagystė. Apgaudinėja labiausiai tam tikrų specialybių žmonės, dažnai susiduriantys su turistais: taksistai, turistinių rajonų darbuotojai. Mažiau apgavysčių ten, kur kainos aiškios. Todėl taksi nesinaudoju – naudojuosi visuomeniniu transportu ar autonuoma. Autonuomoje, kaip turistinių paslaugų įstaigoje, tiesa, irgi pasitaiko apgavysčių, bet 5 ar 10 kartų didesnės kainos, kaip taksistui, mokėti neteks.

C)Teisėtų trukdžių. Iš kuprinės ištraukta piniginė ar 100 eurų vietoje 10 paėmęs taksistas – žiaurus daykas, bet keliaujant galima prarasti panašias pinigų sumas ir visai teisėtai. Pavyzdžiui, pavėlavus į lėktuvą gali tekti pirkti naują bilietą už tūkstančius litų; dar kiti dalykai gali sutrukdyti jums kelionę taip, kad tiesiog negalėsite padaryti ko suplanavęs. Tarp “teisėtų trukdžių” – streikai, valstybiniai ribojimai. Visa tai nevienodai būdinga įvairioms šalims (pvz. daug streikuoja graikai, prancūzai, suomiai). Verta pažymėti, kad ir kataklizmų, kurių labiausiai baiminamasi (karai, žemės drebėjimai) atveju žūti ar susižaloti tikimybė menka, užtat patirti trukdžių – gana didelė. Kai 2011 m. kovo 11 d. buvau per žemės drebėjimą Tokijuje tame mieste nenukentėjo nei vienas turistas; užtat daug muziejų, turistinių objektų paskui buvo uždaryta, nutrauktas eismas geležinkeliais. Panašias pasekmes turistui gali sukelti ir paprastas streikas. Žemės drebėjimo nenumatysi, bet kai kuriuos trukdžius “apeiti” galima.

P.S. Keliaudami po nelaimės zonas vietiniams tik padedate

Nereikia manyti ir kad keliaudami po stichines nelaimes išgyvenusias šalis kaip nors trukdote vietiniams. Beveik visuomet yra priešingai. Didelė dalis nuostolių, kuriuos patiria turistinės valstybės dėl tokių nelaimių kyla ne nuo sugriovimų, o dėl “išsigandusių ir neatvykusių” turistų – pajamų netenka restoranai, viešbučiai, muziejai, nebesuplaukia jų mokesčiai į biudžetą, darbuotojai negauna algų, savininkams gresia bankrotas. Įsivaizduokite, kokia to reikšmė tokiam Libanui, kur turizmas įprastai “atneša” 27% bendrojo vidaus produkto, ar Seišeliams (39%).

Valgydami maistą ar gerdami vandenį tokiose šalyse tikrai iš nieko jo neatimate. Jei kas neturi maisto tai todėl, kad po nelaimės neįmanoma į jo kaimą/miestelį maisto nugabenti, o ne todėl, kad maisto nėra išvis. Leisdami pinigus nusiaubtoje šalyje faktiškai perleidžiate juos vietiniams, kad galėtų atkurti infrastruktūrą bei įprastinį gyvenimą. Tai nėra labdara – vietiniai gyventojai čia netampa prašytojais, o tiesiog gali dirbti savo kasdienį darbą, išlaikyti kvalifikaciją – nelikus turistų tai taptų neįmanoma.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , ,


Kaip įveikti aklimatizacijos sunkumus

Kaip įveikti aklimatizacijos sunkumus

| 0 komentarų

Po ilgų skrydžių į kitą pasaulio pusę dauguma jaučiasi smarkiai nuvargę, pirmos kelionės dienos. Man pavyksta šito išvengti.

Kaip? Tai nesudėtinga, tačiau reikia valios ir tam tikro laiko planavimo dieną prieš skrydį. Mat nuovargį stipriai lemia neišsimiegojimas bei nesugebėjimas prisitaikyti prie naujos laiko juostos. “Persukti savo biologinį laikrodį” būtina iš karto – paskui bus vis sunkiau, kelionė neteiks malonumo jei dienomis miegosite ar norėsite miego, o naktimis būsite žvalūs.

Prisitaikyti prie laiko juostos reikia iš karto

Todėl privalote nuo pat pirmos kelionės dienos eiti miegoti ir keltis pagal tą laiką, koks yra šalyje, į kurią atskridote.

Tai sudėtinga tik tada, jei darai tai netinkamai. Norint, kad miegoti, kai reikia, o ne kai nori, pirmąją kelionės dieną būtų lengviau, verta žinoti, kad įvairios “ėjimo prieš vidinį biologinį laikrodį” rūšys yra nevienodai sudėtingos:

1.Paprasčiausia yra prabusti bet kuriuo metu: pakanka nusistatyti žadintuvą. Bėda tik ta, kad atsikėlęs po mažai miego jausitės mažiau darbingas – bet tai labai laikina bėda, palyginus su neprisitaikymu prie vietinio laiko. Todėl patį pirmą kelionės rytą nusistatykite žadintuvą ir neleiskite sau užmigti vėl.

2.Nėra sunku ir neišsibudinti ryte po ilgo miego, kai jau norėtumėte keltis. Svarbiausia čia – visikai nieko nepradėti veikti. Vos nubundate, jei žinote, kad tą dieną turite ilgiau miegoti – vėl užmerkite akis ir užmigsite. Nes jeigu imsitės net trumputės veiklos – išsibudinsite ir užmigti gali tapti neįmanoma (žr. 4 punktą). Tad jei kelionėje prabundate naktį, mėginkite vėl užmigti.

3.Kiek sunkiau yra neužmigti, kai labai norite (pvz. po labai ilgos dienos). Kad neužmigtumėte, užsiimkite aktyvia veikla: pavyzdžiui, vaikščiokite lauke (o ne skaitykite knygą ar žiūrėkite televizorių). Būna tam tikri momentai, kuriais labai norisi miego, bet juos atlaikius pasidaro lengviau. Miegoti eikite tik tada, kai šalyje, kurioje esate, bus vakaras.

4.Sunkiausia – užmigti, kai visai nenorite. Tai gali būti net ir neįmanoma, todėl geriausias sprendimas: pasirūpinti, kad tuo metu, kai turėsite miegoti, miego norėtumėte: t.y. būtumėte buvęs prabudęs pakankamai ilgai, pavargęs. Tam naudokitės 1-3 punktais. Turėkite omenyje, kad nepatogiose vietose, tokiose kaip lėktuvas ar oro uostas, užmigti gali būti sunkiau, nei lovoje, tam bus reikalingas didesnis nuvargimas. Todėl jei skrisite naktį (pagal atvykimo šalies laiką) verta prieš tai kuo ilgiau nemiegoti arba daryti itin fiziškai varginančius darbus – tokiu būdu lėktuve išsimiegosite ir atvykus bus daug paprasčiau prisitaikyti (nieko nėra blogiau, nei atskristi ryte po nemiegotos nakties ir dienos prieš tai – tuomet be galo norėsis miego, o reikės ištverti bent iki vakaro).

Kaip aklimatizuotis skrendant į Vakarus

Jeigu skrendate į vakarus, skrydžio diena jums bus ilgesnė nei įprastai. Pavyzdžiui, Niujorke laikas yra 7 val. anksčiau nei Lietuvoje. Tai reiškia, kad skrisdami Vilnius-Niujorkas skrydžio parą turėsite ne 24 valandas, bet 31. Tai yra daug. Kadangi skrydžio metu pavargsite, tikėtina, norėsis gulti anksti Lietuvos laiku – o kai Lietuvoje bus 22 val., Niujorke bus tik 15 val., taigi, nuėję gulti pražiopsotumėte didžiąją dienos dalį, be to, prabustumėte naktį ir t.t.

Bet visų šių “aklimatizacijos” problemų paprasta išvengti, jei užuot vadovavęsi įpročiais, kelionės dieną elgsitės kiek kitaip.

1.Jei įmanoma, kai skrendate į vakarus, skrydžio dieną atsikelkite kuo vėliau. Pavyzdžiui, jeigu atsikelsite 13:00 dienos, tai net ir pasukus laikrodį 7 val. atgal ta diena nebeatrodys tokia ilga. Tam, kad taip vėlai atsikeltumėte, iš vakaro vėliau gulkitės, o ryte neleiskite sau išsibudinti.

2.Jei atsikelti vėliau neįmanoma, nes skrendate ryte – pamėginkite pamiegoti to rytinio skrydžio metu, išnaudoti nusnūdimui akimirkas oro uoste. Šitaip kiek įmanoma prailginsite savo rytinį miegą ir todėl vakare ilgiau žvaliau jausitės, vėliau norėsis eiti gulti.

3.Kad ir kas būtų, nuvykęs į vietą eikite gulti pagal tenykštį laiką (bent jau kokią 21:00), o ne tada, kai užsimanote. Pasidavęs organizmo poreikiui eiti miegoti Lietuvos laiku jūs tik perkeltumėte nepatogumo jausmą į kitą dieną, kuomet prabustumėte naktį, paskui vėl norėtumėte gulti dieną. Šitaip elgiantis aklimatizacija gali trukti ir savaitę.

Kaip aklimatizuotis skrendant į Rytus

Kai skrendate į rytus viskas būna atvirkščiai – laikas sukamas pirmyn, o skrydžio diena tampa trumpesnė. Pavyzdžiui, skrisdamas į Tokiją tą dieną neteksite 6 val., reiškia, para truks vos 18 val. Taigi, jei nieko specialiai nedarysite, Tokijuje norėsite eiti gulti labai vėlai, o paskui – labai vėlai keltis. Vėl nepatogumai. Skrendant į rytus, darykite šitaip:

1.Skrydžio dieną atsikelkite kuo anksčiau – pvz. jei atsikelsite 03:00 tai Tokijuje tuo metu bus 10:00.

2.Kitas variantas – išvis atsisakykite vienos nakties. Tai yra, jei, tarkime, skrendate sekmadienį, šeštadienį atsikelkite kaip galima vėliau, gal net 17:00 ar pan. (penktadienį galite dėl to labai vėlai nueiti gulti). Tuomet naktį iš šeštadienio į sekmadienį išvis nemiegokite.

3.Kaip ir skrydžio į vakarus atveju, nuskridę į vietą iš karto gyvenkite vietos laiku. Stenkitės eiti gulti normaliu metu ir net jei nepavytų ilgai užmigti, vis tiek kelkitės ryte, o ne dieną – šitaip kitą vakarą jau užmigsite normaliai.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , ,


Kaip keliauti pigiai – praktiniai patarimai

Kaip keliauti pigiai – praktiniai patarimai

| 4 komentarai

Pats planuoju savo keliones. Per tą laiką esu pastebėjęs daug niuansų kaip keliauti pigiau. Čia jais pasidalinsiu.

Kada pirkti bilietus?

1.Dauguma skrydžių yra brangiausi likus nedaug laiko iki išskridimo. Taip aviakompanijos daugiausiai pinigų pasiima iš tų, kam skristi būtina.
2.Tačiau pirkti prieš 7 ar 10 mėnesių irgi gali būti ne geriausias sprendimas. Mat aviakompanijos tada sudeda bandomąsias kainas, o jei pardavimai sekasi prasčiau, daro nuolaidas (akcijas). 1-2 mėnesiai iki skrydžio gali būti geras laikas pirkti, bet reguliariai tikrinkite, ar nėra akcijų.
3.”Paskutinė minutė” (kai pirkti pigu prieš pat kelionę) galioja tik poilsiniams skrydžiams (“Novaturas” ir pan.), ypač kelionėms su įskaičiuotais viešbučiais. Nes čia nebūna žmonių, kuriems staiga prireiktų skristi, kaip tik priešingai – paskutinę minute galinčių ir norinčių išeiti atostogų yra mažai.
4.Jei įmanoma, skriskite nestandartiniu metu. Ypač – žiemą. Taip pat, trumpoms kelionėms – ne savaitgaliui (jei savaitgaliui – bent ne per šventes). Sutaupysite ir skrydžiams, ir viešbučiams.

Kur pirkti bilietus?

1.Geriausia patikrinti situaciją bilietų pardavimo portaluose, nes siūlomi įvairių aviakompanijų reisai. Neblogas portalas yra skyscanner.net, jis rodo ir pigių skrydžių bendrovių, ir įprastinius reisus, kaip juos siūlo įvairios agentūros. “Azuon” yra tarptautinė programėlė rodanti įvairius reisus.
2.Visgi net ir visais šiais būdais rasite ne visų aviakompanijų pasiūlymus. Galite patikrinti Vikipedijos straipsnį apie oro uostą, į kurį norite skristi – ten bus parašyta, kokios aviakompanijos į kur iš jo skraido. Tada žiūrėkite atitinkamų aviakompanijų puslapius.
3.Pigių skrydžių bendrovių reisai (Ryanair, Wizzair) dažniausiai bus pigiausi. Bet jei skrendate su persėdimu ir pirmasis skrydis pavėluos antro neteksite (jei nesate apsidraudę; bet jei draudžiatės, skaitykite sąlygas, nes dažnai ten būna pvz. minimalus persėdimo laikas). Be to, už daug ką (lagaminus ir kt.) teks mokėti papildomai, o oro uostas į kurį skrendate gali būti atokiau nuo miesto (patikrinkite nuvykimo iš ten laikus ir kainas).
4.Skrendant į tolimus kraštus bilietai iš pagrindinių Europos oro uostų (pvz. Londono) gali būti gerokai pigesni nei iš Vilniaus. Tokiu atveju gali apsimokėti iki tų pagrindinių oro uostų pirkti atskirus Ryanair/Wizzair bilietus.
5.Kai kuriais atvejais būna pigesni pasiūlymai iš Minsko, Rygos, o ypač Varšuvos (į kuriuos galima nuvažiuoti autobusu/traukiniu/automobiliu). Patikrinkite šiuos variantus.

Kaip planuotis kelionę, kad būtų pigiau?

1.Neturėkite konkrečių planų kuriuo metu norėtumėte vykti, tiesiog sekite kainas (gal bus akcijos). Kadangi akcijos paprastai būna likus gana daug laiko iki skrydžio (1-6 mėn.) nėra taip sudėtinga susiplanuoti tik tuomet.
2.Neplanuokite ir vienintelės tikslios vietos, kurią norėtumėte aplankyti. Siekiant “pagauti” geras kainas geriausia ir neturėti susiplanavus konkretaus miesto ar šalies, kur norite vykti. Pasaulyje daug įdomių vietų, geriau sudaryti tam tikrą sąrašą šalių, kur vykti norėtumėte, ir sekti akcijas. Jei taip darysite daug metų, tikėtina, nukeliausite į daug to sąrašo vietų – tiesiog kiekvienais metais vyksite ten, kur būtent tada labiausiai apsimokės.
3.Galvokite ne vien apie skrydžio kainą. Prie skrydžio kainos iš karto galite pridėti nusigavimo į oro uostus ir atgal kainas, lagamino pervežimo kainą (jei mokama ir jei jį imsite), nakvynės tarpiniuose oro uostuose kainas (jei reikės ir imsite viešbutį) ir pan. Tai – irgi tiesioginės nukeliavimo išlaidos. Tik viską sudėję lyginkite, kuris skrydžio variantas geresnis.
4.Sužinokite, kas jūsų skrydžio bendrovėje mokama papildomai ir pasirūpinkite, kad neprireiktų: kad nereiktų pirkti lėktuve maisto pasiimkite savo, stenkitės neimti abejotino būtinumo daiktų ir nereiks registruoti bagažo (jei tai mokama) ir pan. Kaip taisyklė aviakompanijose visos papildomos paslaugos nesveikai brangios, nes tai yra esminė pigių skrydžių bendrovių verslo dalis.

Kas yra “pigu”?

Čia rašau orientacines “eilines kainas” (tik skrydžių) į įvairias vietas (ir atgal). Tokiomis kainomis galima nuskristi iš Vilniaus (ir atgal) daugmaž visada. Nebloga kaina – mažesnė už šias, labai gera kaina – gerokai mažesnė. Šios kainos galioja tik į kai kuriuos regiono didmiesčius; skrydžiai į kitus didmiesčius kainuos 50%-100% brangiau, į smulkius miestelius ir 200-300% brangiau (bet dažnai galima skristi į “pigiausių kainų” didmiesčius ir važiuoti, arba ieškoti pigių vietinių reisų iš ten į galutinį tašką – tam pasidomėkite, kokios krašte, į kurį skrendate, yra pigių skrydžių bendrovės):

(Kainos į abi puses – iš Vilniaus ir atgal):
Vakarų Europa – 50 EUR
Rytų Europa – 125 EUR
Balkanai – 250 EUR
Artimieji Rytai, Šiaurės Afrika, Vidurinė Azija – 300 EUR
JAV, Kinija – 400 EUR
Indija – 450 EUR
Japonija, P. Korėja, Pietryčių Azija – 550 EUR
Juodoji Afrika – 700 EUR
Pietų Amerika – 800 EUR
Australija – 1000 EUR

Pigus skrydis – dar ne viskas

Pigus skrydis – dar ne viskas; juk kelionės metu reikės mokėti už maistą, viešbučius.

1.Viešbučius apsimoka pirkti kartu su kelione (“kelionių paketą”) jei skrendate į poilsinio turizmo kraštus (Turkija, Egiptas ir pan.) ir ketinate praleisti laiką vienoje vietoje (poilsinė kelionė).
2.Skrendant į poilsinio turizmo kraštus net jei ir nesinaudosite / ne visą laiką naudositės į kainą įeinančių viešbučių paslaugomis gali būti verta pirkti kelionės paketą (su pigiausiu viešbučiu), nes taip pigiau, nei pirkti atskirai skrydį.
3.Kitu atveju iš anksto užsisakyti viešbučius (internetu) apsimoka tik skrendant į turtingas šalis, tuo tarpu “egzotiškuose” kraštuose apsimoka ieškotis viešbučių vietoje, nes ten per internetą dažnai skelbiasi tik keli brangesnieji, be to, vietoje galima derėtis. Tiesa, kai kuriose šalyse reikalaujama oro uoste ar prašant vizos pateikti viešbučio rezervaciją – tačiau dažniausiai pakanka rezervacijos pirmajai nakčiai.
4.”Egzotiškuose” kraštuose vietose (viešbučiuose, restoranuose), kurios atrodo vakarietiškos, tenka mokėti net ir kelis kartus brangiau. Norėdami sutaupyti žiūrėkite, kur valgo ar apsistoja vietiniai (komfortas/higiena, tiesa, gali neatitikti mums įprastų).
5.Turtingose šalyse pigiausias būdas pavalgyti – greitojo maisto restoranai (“McDonald’s”, “Burger King”). Neturtingose šalyse tuo tarpu šie restoranai yra prie brangesnių, nors vis tiek gali būti tarp pigesnių jei žiūrėti vien vakarietiškų higienos standartų maitinimo įstaigas.
6.Pasidomėkite nemokamomis nakvynėmis per CouchSurfing, HospitalityClub ir pan., arba per emigravusius pažįstamus.
7.Turtingose šalyse pigiau nuomotis automobilį (išskyrus jei keliaujate vienas), o neturtingose – keliauti viešuoju transportu. Taksi nevažinėju beveik niekuomet nes ten – dažnos apgavystės.
8.Palyginkite ir šiaip kainas šalyse, į kurias norite vykti vizos, viešbučių, restoranų, transporto. Gali būti, kad, kur brangesnis skrydis, bus pigiau visa kita ir per atostogas išleisite mažiau. Taip būna dažnai, mat pigiausi skrydžiai į brangias Vakarų Europos šalis (jei Norvegijoje pigiausiame restorane valgysite už 13 EUR, tai Irane panašus maistas atsieis 0,3 EUR ar 0,6 EUR).
9.Ieškokite individualių būdų sutaupyti, priklausančių nuo valstybės. Tarkime, Japonijoje, jei važinėsite daug traukiniais tai gali atsieiti perpus pigiau jei pirksite “Japan Rail Pass”, o Indijoje yra galimybė už 1-2 EUR pernakvoti specialiuose traukinių stočių viešbučiuose “retiring rooms” (tiek kainuoja visas kambarys, o ne lova) – tačiau tą reikia žinoti, rezervacijų svetainėse tų viešbučių nėra.
10.Jei eisite į konkrečius renginius ar turistinius objektus, paieškokite internete, ar nėra bilietų su nuolaida.
11.Žiūrėkite, kurią kelionės dieną ką daryti apsimoka labiau Kai kurios pramogos ar viešbučiai kai kuriose labai turistinėse vietose atsieis smarkiai pigiau ne savaitgalių metu – tokius dalykus tuo metu ir bandykite.

Iš patirties žinau, kad geras būdas greitai nustatyti turistams reikalingų paslaugų (viešbučių, restoranų) kainų lygį šalyje yra pažiūrėti “Coca Cola” kainas. Tai geriau nei žymesnis “Big Mac” indeksas, nes McDonald’s yra sąlyginai nedaug šalių (Coca Cola – visur). Taigi, 0,5 l “Coca Cola” buteliukas parduotuvėse Azijoje (išskyrus turtingas šalis kaip Japonija), būna, kainuoja ir iki 0,3 EUR, Lotynų Amerikoje 0,5 EUR, Rytų Europoje ir Juodojoje Afrikoje 0,8 EUR, Vakarų Europoje 1-1,5 EUR, Norvegijoje ir dar daugiau.

Žemos kainos gali padėti sutaupyti ne tik kelionėje! Pavyzdžiui, gali apsimokėti nusipirkti drabužių šalyje, kurioje pigu, ir dėvėti juos Lietuvoje.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , ,


Idėjiniai muziejai Lietuvos provincijoje

Idėjiniai muziejai Lietuvos provincijoje

| 1 komentaras

“Muziejus Lietuvos provincijoje” dar gana pagrįstai asocijuojasi su patalpomis, kur sovietinėse lentynose dūla eksponatai, per prasti didmiesčiams. Maža to, kartais atrodo, kad tokie muziejai daro viską, kad lankytojų nebūtų – pirmiausia, nesusitvarko darbo laiko. Štai vieną savaitgalį buvau Varniuose, ketinau aplankyti bažnytinio meno muziejų. Teko nusivilti: jis dirba tik darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., o kad netyčia neateitų kas nors, kurio įmonėje penktadieniais dirbama trumpiau tai ir muziejaus darbo laikas penktadieniais sutrumpintas iki 16 val.

Įprastą darbą dirbančiam lietuviui aplankyti neįmanoma, o užsieniečiams kažin ar įdomu, tad, turbūt, lieka nebent retos vaikų ekskursijos. O juk pakeisti darbo laiką – paprasta: kodėl muziejus negalėtų, pavyzdžiui, nedribti pirmadieniais ir antradieniais, o darbo dienomis dirbti bent jau nuo 10:00 iki 19:00? Bendra trukmė liktų ta pati.

Visgi Lietuvos provincijoje yra ir naujų muziejų, gerokai nutolusių nuo sovietizmo. Ne technologijomis, bet požiūriu. Tokius muziejus steigia ne valstybė ar savivaldybės, bet savo sričių entuziastai. Pajamų daug neuždirba tad tik tuomet, kai muziejininkystė labiausiai hobis, galimas toks užsidegimas. Pagal eksponatus ten ne Luvras, bet šeimininkai gali daug papasakoti ir kalba kad ir kelias valandas.

Tokius muziejus lankiau kelis. Visų pirma, Joniškio krepšinio muziejų. Savininkas Leonas Karaliūnas pamišęs dėl krepšinio, jis čia surinkęs daug eksponatų, susijusių su Lietuvos krepšiniu. Viską galima išsitraukti iš lentynų ir su tuo nusifotografuoti, Sabonio batą – ir pasimatuoti. Durys ten krepšinio kamuolio formos, televizorius nuolat rodo liūdnai pagarsėjusias TSRS-JAV rungtynių Miuncheno olimpiadoje paskutines sekundes (galima užsakyti ir bet kurių Lietuvos rinktinės varžybų peržiūrą), muziejus nuolat plečiamas, kuriama Lietuvos krepšinio šlovės galerija, o gretimame restorane galima paragauti Sėklos mėgstamiausio kepsnio.

Joniškio krepšinio muziejuje.

Neseniai lankiausi Lietuvos totorių muziejuje Subartonyse (Varėnos r. sav.). Jo savininkė grynakraujė totorė, nusprendusi rodyti savo šeimos paveldą – sovietų okupacijos metais slėptą Koraną, totoriškus rankdarbius ir kita. Galima užsisakyti ir totoriškų patiekalų, nes šeimininkė apie totorišką virtuvę parašiusi net knygą. Visgi įdomiausia pabendrauti su pačia šeimininke, kuri gali daug papasakoti apie totorių gyvenimą Lietuvos kaimuose – muziejus užima vieną kambarį, o užtrukome per 2 valandas. Tokio dėmesio lankytojui jokiame valstybiniame, savivaldybės ar ES pinigų surinkimui įrengtame muziejuje niekuomet nebus.

Gal ir jūs žinote gerų, su polėkiu kurtų muziejų Lietuvos provincijoje? Pasidalinkime pasiūlymais.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , ,