Išskleisti meniu

Padažai Brazilijoje

Brazilijos virtuvė – patiekalai ir tradicijos

Brazilijos virtuvė – patiekalai ir tradicijos

| 3 komentarai

Brazilai kartais save pavadina antropófago – žmogėdromis. Ne todėl, kad valgytų žmones, bet todėl, kad “valgo” kitų žmonių kultūras, tarp jų virtuves – “sukramto” ir išeina kažkas visai naujo. Mažai yra grynai braziliškų patiekalų – bet net ir pica, sušiai ar falafeliai Brazilijoje patiekiami kitaip, nei mes įpratę.

O bene unikaliausias dalykas Brazilijoje – labai populiarūs įvairiausi “alternatyvūs restoranų modeliai”, kur nereikia užsisakinėti prie staliuko ir laukti, kol atneš maistą.


Brazilijos valgymo būdai (braziliški restoranai)


Įprastiniai restoranai – kur užsisakai maistą prie staliuko iš meniu – Brazilijoje ne taisyklė, o išimtis. Tiek “brazilišką”, tiek ir ne maistą dažniausiai siūloma užsisakyti ir valgyti vienu iš “braziliškų” būdų:

*Por kilo (“Už kilogramą”) – dediesi maistą bufete lėkštę. Bufeto gale lėkštė pasveriama ir susimoki pagal svorį – visai nesvarbu, kiek dėjaisi mėsos, o kiek – ryžių ar daržovių. Tik labai retais atvejais kainos skiriasi, pvz., jei bufete yra ir sušiai, jie gali būti brangesni, tada reikia juos dėti į kitą lėkštę ir sverti atskirai.

Bufete kaip por kilo

Bufete kaip por kilo

*Buffet livre (“Laisvas bufetas”), dar vadinamas “A vontade” (“Kiek lenda”). Bufetas, kuriame, kartą susimokėjus, galima dėtis neribotai maisto. Gėrimai paprastai apmokami papildomai, o kaina dažnai priklauso nuo pasirinkimio: pavalgyti bufete su keturiais ar šešiais pateikalais gali būti neįtikėtinai pigu, bet bufetas iš daugybės įvairių virtuvių patiekalų, patiekiamų nuo skirtingų stalų, bus kažkiek brangesnis.

Užrašas 'a vontade' reiškia, akd šiame bufete mokama ne už kilogramą, o yra fiksuotas mokestis žmogui, už kurį valgoma kiek norima

Užrašas ‘a vontade’ reiškia, akd šiame bufete mokama ne už kilogramą, o yra fiksuotas mokestis žmogui, už kurį valgoma kiek norima

*Marmitex. Galima dėtis neribotai maisto, tačiau tik vieną kartą, kiek telpa į vieną dėžutę (paprastai išsinešimui).

*Rodizio. Galbūt braziliškiausias restoranų modelis. Klientai sėdi prie stalų, o padavėjai nešioja maistą ratais. Dažniausiai tas maistas būna arba mėsos, arba picos gabaliukai, arba sušiai (ir rodizio atitinkamai vadinasi arba “mėsų rodizio”, arba “picų rodizio”, arba “sušių rodizio”). Jei klientai gabalėlio nori, paprašo įdėti – padavėjai įdeda. Kaina, kaip ir bufete, yra viena – nesvarbu, kiek besuvalgytum – tačiau rodizio paprastai laikomas prabangesniu patiekimo būdu. Ant stalų paprastai būna “suktukas”, ant kurio kiekvienas klientas gali pažymėti, ar jam tuo metu nešti maistą, ar kol kas nenešti, ar nešti desertą. Gėrimai apmokami papildomai.

Rodizio padavėjai nešioja mėsos iešmus, nuo kurių čia pat gali atpjauti kiek reikia mėsos

Rodizio padavėjai nešioja mėsos iešmus, nuo kurių čia pat gali atpjauti kiek reikia mėsos

*Rodizio a la carte. Kaip ir rodizio, gali valgyti kiek nori, tačiau padavėjai čia nenešioja maisto ratais. Vietoje to, jie atneša vienkartinį meniu su surašytais visais patiekalais bei langeliais šalia jų pavadinimų. Tuose langeliuose įrašai skaičius, kokių gabaliukų kiek nori, ir tiek jų padavėjai tau atneša. Galima ir pakartoti. Tačiau palikus nesuvalgytus gabaliukus dažnai numatytos baudos. Kiek susidūriau, “rodizio a la carte” dažniausiai būna sušių. Gėrimai apmokami papildomai.

Por kilo, Buffet livre ir Marmitex populiaresni dieną (apie 11:00-15:00). Rodizio – vakare (apie 18:00-22:00). Tačiau tam tikrose judriose vietose (pvz. prie kelių) gali būti, tarkime, rodizio visą dieną, ar bufetas visą dieną, tačiau tai reta. Bufetai visą dieną (ar por kilo) populiaresni prekybos centruose, kur yra bufetų tinklai. Apskritai Brazilijoje dažnai restoranai veikia labai trumpai – pvz. gali restoranas veikti tik keturias valandas dieną ir siūlyti tik buffet livre, arba tik keturias valandas vakare ir siūlyti tik rodizio. Pastebėjau ir sąsajas su regionu: pačiuose pietuose buffet livre populiariau, nei por kilo, o šiauriau – atvirkščiai.

Picų rodizio "suktukas" su trimis pozicijomis: "Nešti įprastas picas", "Nešti saldžias picas" ir "(kol kas) nenešti"

Picų rodizio “suktukas” su trimis pozicijomis: “Nešti įprastas picas”, “Nešti saldžias picas” ir “(kol kas) nenešti”

Vienas ir tas pats restoranas gali tiekti maistą ir keliais iš šių metodų. “Produktyviausiuose” restoranuose, tarkime, gali būti, kad dienos metu bus pasirinkimas: arba už fiksuota mokestį imti buffet livre, arba už mažesnį fiksuotą mokestį marmitex, arba sverti ką paėmei (iš to paties bufeto) ir mokėti už kilogramą. O vakare tame pačiame restorane gali būti rodizio (jei klientų daug) arba rodizio a la carte (jei jų mažai ir neapsimoka nešioti maisto ratais, nes šis sugestų). Bet toks “produktyvumas” retas. Dažnai būna, kad tam tikras valgymo būdas taikomas tik tam tikrą savaitės dieną: pvz. “picų rodizio antradieniais ir ketvirtadieniais”. Vietiniai tai gerai žino, tačiau turistui yra sunkiau, nes užsimanius “dabar pavalgyti” variantų gali būti mažai, ypač konkrečiame rajone (didmiesčių centrai dažnai gyvi tik darbo dienomis darbo metu, kai kurie kiti rajonai – tik vakarais ar savaitgaliais).

Taip pat bėgant savaitei gali keistis ir meniu – pvz. visame San Paule įprasta, kad feižoada valgoma trečiadieniais ar šeštadieniais, o virado a paulista – antradieniais. Kitomis savaitės dienomis restoranai dažnai net neturi šių patiekalų meniu, o šiomis dienomis juos turi beveik visi restoranai

Taupiam žmogui svarbu gerai paskaičiuoti, kada jam apsimoka eiti į bufetą ar rodizio (t.y. nori valgyti labai), o kada – į por kilo (t.y. nori tik užkąsti).

Kartais darbo laiką galima numatyti ir iš restorano pavadinimo. Pvz. “lančonetės” paprastai dirba anksčiausiai ryte ir iki pietų (“lančonetės” – vieni retų restoranų, kur tiekiama “a la carte”; taip tiekiama ir prabangiuose restoranuose, nors prabangių rodizio irgi būna, tačiau prabangių bufetų/por kilo/marmitex – nelabai).

Tipinė Brazilijos lančonetė. Jų net stilius labai panašus - kone visos įrengtos su plytelėmis, pusiau atvira virtuvė prie įėjimo ir sėdėjimas giliau

Tipinė Brazilijos lančonetė. Jų net stilius labai panašus – kone visos įrengtos su plytelėmis, pusiau atvira virtuvė prie įėjimo ir sėdėjimas giliau

Daugybėje restoranų, nesvarbu, koks būtų patiekimo būdas (net ir jei “a la carte”), susimokama prie kasos išeinant – sąskaita prie staliuko nenešama.

Išskyrus rodizio, Brazilijos restoranai gana nespecializuoti: tai yra, viename restorane galima gauti įvairaus maisto, pvz. gerame bufete gali būti ir mėsos, ir picų, ir sušių, ir salotų, o baruose ar kavinėse taip pat dažnai būna ir ką valgyti. Net, tarkime, kinų restorane, tikėtina, bus ir nekiniško maisto.

Atskiras restoranų/barų tipas: pajūrio barai, kur sėdima ant kėdžių ant paplūdimio smėlio. Brazilai, būna, ten gali praleisti ir ištisą dieną.

Barai su gyva muzika, dažnai ant paplūdimio smėlio - būtinas Brazilijos kurortų atributas

Baras/restoranas ant paplūdimio smėlio (jūra – kairėje)

Brazilija – tikra imigrantų valstybė, ypač jos pietūs. Todėl joje gausu įvairiausių virtuvių restoranų – ypač italų ir japonų, bet taip pat korėjiečių, arabų, o po vieną-kitą restoraną gali rasti kone iš viso pasaulio – net lietuvių virtuvės. Tiesa, kai kurie pasaulyje paplitę etniniai restoranai Brazilijoje galbūt retesni, nei kitur: pavyzdžiui, kinų, meksikiečių ir indų (kadangi santykinai mažiau imigrantų iš šitų šalių).


Braziliškai paruošta mėsa, žuvis ir jų garnyrai


Brazilija – milžiniška 200 mln. gyventojų šalis ir todėl populiari virtuvė joje smarkiai priklauso nuo regiono. Visgi, tie skirtumai nėra tokie dideli, kaip, tarkime, Kinijoje. Tačiau gausu regioninių patiekalų, kuriuos “būtina paragauti” tam tikruose miestuose, gi kiti išplitę o visą šalį.

Grilio patiekalai

Mėsos ant grilio yra daugelio brazilų restoranų pažiba. Nesvarbu, ar tai būtų mėsų rodizio, ar eilinis nebrangus dieninis bufetas. Net daugelyje bufetų, be įprasto “visų patiekalų stalo”, yra atskira grilio zona, kur nuolat šviežiai čirškinama mėsa. Dažniausiai – jautiena ir vištiena, kiauliena – retai.

Feižoa (feižoada)

Feižoa yra juodų pupų padažas (jį galima užsidėti visur, ir bufetuose), o Feižoada – tas padažas su mėsa.

Virado a Paulista

Tikras skirtingų rūšių mėsos kalnas – San Paulo virtuvės patiekalas

Virado a paulista

Virado a paulista

Barreado

Jautienos, atplėštos nuo šonkauliukų, troškinys, populiarus Paranos valstijoje, ypač pakrantėje. Tikrai skanus, sodraus skonio, be kaulų.

Barreado puodas

Barreado puodas

Amazonės žuvys

Amazonės upė primena ežerą ar net jūrą. Ten plaukia jūriniai kruiziniai laivai, konteineriniai laivai. Ten plaukioja ir vienos didžiausių pasaulyje upių žuvų – tokios didelės, kad jų milžiniškus kaulus paprasta išimti (nėra ašakų), o pačių didžiausių, piraruku, net ir skonis labiau primena žemės gyvūno nei žuvies skonį.

Amazonės žuvis su ryžiais

Amazonės žuvis su ryžiais

Akaraže (Acaraje)

Falafeliai su garnyru iš jūros gėrybių (pvz. krevečių) ir aštriu padažu. Retas aštresnis patiekalas šiaip jau labai švelnioje Brazilijos virtuvėje (tačiau aštrus ne patiakalas, o padažas). Populiaru Brazilijos šiaurės rytuose.

Akaraže, tradicinis Bahijos patiekalas, primenantis falafelius su aštriais pagardais

Akaraže

Peišada [Peixada]

Žuvienė, populiari Brazilijos šiaurės rytuose ir dažniausiai patiekiama dviems.

Padažai

Brazilijos virtuvėje padažų gana mažai. Pigesniuose restoranuose galima gauti (ar ant stalo guli) maži kečupo, garstyčių, majonezo maišeliai. Bufetuose gausu pilamų skystų padažų, pvz. tabasko. Tačiau šiaip valgomas gana sausas maistas – neįprasti dideli kiekiai padažų.


Braziliški kepiniai


Braziliški kepiniai yra kaip pagrindinis valgis. Kiekviename šių kepinių specializuojasi ištisi restoranai, jų – ypač pastel – ten būna įvairių rūšių (panašiai kaip, tarkime, Lietuvoje kibininės).

Pastel

Čebureką primenantys kepiniai su įdaru.

Pastel

Pastel

Bauru

Braziliškas sumuštinis su sūriu, pomidoru, marinuotu agurku, jautiena, išrastas Bauru mieste 1934 m., bet pasklidęs plačiau. Kartais tuo vardu vadinami ir sumuštiniai su kiek kitais ingredientais.

Bauru

Bauru

Pao do quejo (Sūrio duona)

Duonos ir sūrio burbuliukai.

Mortadela

San Paulo sumuštinis su itin daaaaug dešros.

Mortadela

Mortadela


Subrazilinti užsienio patiekalai


Braziliška (San Paulo) pica

San Paulas garsėja savo italų bendruomene ir pica, o iš ten ji išplito ir po visą Braziliją. Brazilijoje picos būna su gana mažai ingredientų. Kai kurios “braziliškos picos” yra kaip ir itališkos (pvz. margarita), tačiau daugelio mums įprastų picų pavadinimų ten nerasi (pvz. iš esmės nebūna picų su jalapenais ir aštrių picų), užtat yra vietinių – pvz. daug kur rasi “Portuguesa” (portugališką) picą su kalabresa dešra ir kiaušiniu, taip pat populiarios picos su unikalaus skonio vietiniu katupiri (catupiry) sūriu.

Saldžios picos

Daugybėje picerijų saldžių picų meniu siūloma tik kažkiek mažiau, nei įprastų: pvz. picos su nutela, su Snickers, su džemu ir pan. Be galo saldžios! Rodizio įprasta, kad pabaigoje, po įprastinių picų, paimi vieną kitą gabaliuką saldžių picų. Kaip suvalgyti visą tokią picą – neįsivaizduoju, tikra skonio receptorių apgultis ir kalorijų bomba.

Saldžių picų gabalėliai picų rodizio

Saldžių picų gabalėliai picų rodizio

Esfiha

Tai tarsi mažos picukės. Jas įkvėpė ne tik itališkos picos, bet ir arabiškos sfihos. Brazilijoje yra milžiniškas greito maisto tinklas “Habib’s”, kuriame esfihos – vienas pagrindinių patiekalų.

Esfihų rinkinys garsiame Brazilijos tinkle Habib

Esfihų rinkinys garsiame Brazilijos tinkle Habib


Braziliški gėrimai


Brazilijoje gėrimai žavi kainomis. Jos – “demokratiškos”. Priešingai Vakarų pasauliui, Brazilijoje neįprasta “lupikauti iš gėrimų”. Todėl net ir brangiame restorane, “prestižinėje” vietoje, gėrimai nekainuos daug daugiau nei pigiame. O, tarkime, 200 ml gėrimo buteliukas parduotuvėje, tikėtina, kainuos trečdalį to, ką kainuoja 600 ml buteliukas.

Guarana

Tai braziliškas limonado skonis, kokio kitur nerasi. Iš esmės jo Brazilijoje ne mažiau, nei kolos skonio: kiekviename restorane ar parduotuvėje paprastai yra bent jau šie du gaivieji gėrimai, kola ir guarana. Originalas – “Guarana Antarctica”, tačiau, kaip su kolos skoniu kitur pasaulyje, yra dešimtys ar šimtai kopijų, “guaranos skonio limonadų”. Net “Coca Cola” brazilijoje pardavinėja guaranos skonio “Fanta”… Aišku, yra ir “Guarana Zero” be cukraus ir t.t.

Guarana brazilai supranta kaip savos kultūros dalį, skonį, kurio, deja, nėra niekur kitur. “Išgerkit už mane guaranos” – sakė viena braziilė klientė, dabar gyvenanti JAV, kai sužinojo, kad mes keliaujame po Braziliją.

Guarana Antarctica

Guarana Antarctica

Guaravita

Skonis primena negazuotą guaraną. Pardavinėjama ne buteliais, o tokiom užklijuotom plastikinėm stiklinėm. Tai – vienas pigiausių gėrimų su skoniu.

Guaravita

Guaravita

Asai (Acai)

Amazonės uogų (aliejinės kopūstpalmės) tirštas, ledus primenantis produktas.

Kašasa (kartais vadinama “braziliška degtine”)

Kašasa yra braziliškas alkoholinis gėrimas, distiliuojamas iš cukranendrių (panašiai, kaip romas). Skonis priklauso nuo išlaikymo trukmės.

Kašasos buteliai jos varyklos parduotuvėje

Kašasos buteliai jos varyklos parduotuvėje

Kaipirinja (caipirinha) ir kaipivodka

Didelė dalis kašasos sunaudojama gaminti kaipirinjoms. Kaipirinja – koktelis iš kašasos, citrinų sulčių ir cukraus. Tai – pats braziliškiausias alkoholinis gėrimas, kurio pilna visur, jis geriamas nuo prabangių restoranų iki paplūdimių. Kaipivodka – kaipirinja, kurioje kašasa pakeista degtine.


Visi straipsniai iš kelionių po Braziliją

1. Brazilija: džiunglių ir švenčių šalis (įžanga)
2. San Paulas: turtas ir skurdas betono miške
3. Igvasu: nuostabiausias krioklių pasaulis
4. Amazonė: vaizduotę pranokstantys drėgnieji miškai
5. Brazilija: ateities miestas iš praeities
6. Minas Žeraisas: kalnuoti Brazilijos aukso miesteliai
7. Rio de Žaneiras: gamta ir linksmybės
8. Brazilijos pietūs: turtingieji Brazilijos krantai
9. Pantanalis: Pietų Amerikos žvėrynas
10. Resifė ir Olinda: Brazilijos autentika
11. Salvadoras: auksinė Brazilijos vergų sostinė
12. Brazilijos virtuvė: patiekalai ir tradicijos
13. Rio de Žaneiro karnavalas – didžiausias šou žemėje



Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves


* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė

Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , ,


    3 komentarai

  1. linkiu pasidaryt https ir galimybe paspaudus nuotraukas didesnes matytit. Sėkmės!

    • HTTPS turėtų atsirasti – tik noriu isšpręsti, kad dėl pasikeitusio URL nedingtų Facebook “patiktukai”. Kitoje savo svetainėje, http://www.onlatvia.com, tai jau išsprendžiau. Dėl nuotraukų – deja, pilno dydžio nuotraukos užima labai daug vietos (pvz. 7 MB vietoje 100 KB), o pas mane tų nuotraukų labai daug (būna straipsnių ir su 100 nuotraukų, o iš viso straipsnių ~500), gi hostingo kaina smarkiai priklauso nuo užimamos vietos – todėl kol kas neplanuoju pereiti prie pilno dydžio nuotraukų, bet gal kada ateityje.

      • Dydesne nuotrauka, nereiskia kad ji daug svers. Aisku is fotoparato iskart negalima kelti. Bet tarkim sumazinus horizontaliai iki kokiu 1200px ir paaukojus siek tiek kokybes, gausi ne daug sverianti faila.

        Dar galima bandyti isorines talpyklas 🙂

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *