Išskleisti meniu

Šokiai per ugnį

Smagiausios pasaulio pramogos

Smagiausios pasaulio pramogos

| 2 komentarai

Daugelis pramogų panašios visame pasaulyje. Visur gali žaisti boulingą, eiti į kiną ar maudytis ežere. Bet kai kurios pramogos yra tik vienoje šalyje. Arba vienoje šalyje jos visiškai kitokios, nei kitur.

Ir kai keliauji į tą šalį, tikra nuodėmė ten neišbandyti tos pramogos.

Čia tokių “vietinių” pramogų, man įstrigusių labiausiai, sąrašas.

 


Onsenai Japonijoje

Tikroji Japonijos užmiesčio pažiba – onsenai, karštosios versmės. Žemė po šia šalimi tiesiog verda. Pila vulkanų lavą ir nuolat dreba. Japonai prie to taip įpratę, kad net kai per kabuki spektaklį prasidėjo nedidelis žemės drebėjimas (5,5 balo), reakcija apsiribojo pagarsėjusiais šnabždesiais. Visgi, ši stichija gali būti labai pavojinga (kaip įsitikinau pats per ankstesnį 2011 m. apsilankymą Tokijuje). Onsenai – gražioji jos pusė.

Japonai taip mėgsta maudynes karštosiose versmėse, kad atvykę į kokį onsenų miestelį maudosi visose iš eilės, nusipirkę specialų dienos abonementą. “Versmių vonių” – gausybė. Jas turi ir dauguma riokanų, viešbučių.

Vienas daugybės vonių pastatų Šibu onsenų kurorte (dešinėje)

Onsenuose privaloma maudytis prieš tai nusiprausus po dušu ir išimtinai nuogiems. Tradiciškai moterys su vyrais tą daro kartu (kanjoku), nors dabar daugelyje onsenų atskirai. Didžiausia klasika – rotemburo, arba onsenai lauke. Ypač žiemą, tarp sniegų. Panirus į be proto karštą onseną kūnas taip sukaista, kad išlipęs šalčio nebejauti.

Vonia, kur maudžiausi, buvo nešildomoje patalpoje, tačiau vis tiek įkišus koją didelio noro lįsti vidun nebuvo – šitaip degina… Paskui, jau sėdint, vos pajudėjus svilinimo jausmas grįždavo, o išlipus svaigo galva, norėjosi tik miego. Ryte paklausiau riokano savininko, kokia vandens temperatūra – sakė, esą tik +42,5, užsieniečiams atskiedė iki šaltesnės, o japonai prie tokios, būna, skundžiasi, kad jiems per šalta…

Onsene kaitinasi... beždžionės

Onsene kaitinasi… beždžionės

Skaityti daugiau: Japonija. Moderni! Amžina…

 


Hamamas Maroke

Hamamas – tai ne šiaip „marokietiška pirtis“, tai patirtis – toks pramoninis prausimasis. Tai, kas hamamais vadinama kokiuose vandens parkuose, toli gražu nėra hamamas, o tik hamamo įkvėpta patalpa.

Hamamas nėra vien pramoga. Tai ir būdas gerai nusiprausti: tikrai ne visi marokiečiai turi galimybę praustis namie. Hamamas – ir vieta pabendrauti.

Klasikiniai hamamai stovi šimtus metų. Šimtus metų kasdien ten atliekama ta pati procedūra. Klasikiniame hamame marokiečiai prausia, šveičia vienas kitą. Vyrai – vyrus, moterys – moteris. Skirtingoms lytims – skirtingi laikai: kartu su vyru ar žmona į tikrą hamamą nenueisi. Bet nesvarbu, nes nepažįstami ten prausia nepažįstamus: tiesiog jei kas nuprausia tave, turėtum pasisiūlyti nuprausti jį.

Poilsis po hamamo paskutiniame kambaryje

Poilsis po hamamo paskutiniame kambaryje

„Žaliam“ į tokį hamamą eiti sunku – nesuprasi, ką kada daryti, nesusikalbėsi. Tad pradžiai apsilankiau modernesniame, kur už priemoką nuprausia ir ką daryti parodo darbuotojas. Prausimas vyko „konvejeriu“. Nusirengi iki glaudžių. Eini po dušu. Sėdies, kad tave išteptų muilu. Eini į garinę pirtį. Eini po dušu. Guliesi ant gulto, kur tave stipriai (net skausmingai) iššveičia kempine – priekį, nugarą, atsisėdus – kojas. Eini po dušu. Tada – į šaltą bendrą vonią. Paskui – į „poilsio“ kambarį pagulėti, nudžiūti. Tada apsirengi ir eini lauk.

Kai kelionių vadovuose skaičiau „Tik nesupraskite klaidingai – jei kitas vyras siūlosi jus nuprausti, tai nieko nepadoraus nereiškia!“, galvojau – „Kokia nesąmonė, kas taip galėtų pagalvoti?“. Bet kai atsidūriau hamame patyriau lengvą kultūrinį šoką. Daugelį darbuotojų sutikęs Lietuvoje tikrai manyčiau, kad jie gėjai (pagal kalbėjimo manierą, rūpinimąsi savo kūnu ir kt.).

Na ir nesi įpratęs, kad kitas vyras tau muiluoja kojas, prisiliečia prie klyno ar šveisdamas ranką priliečia ją prie savojo. O ženklą, kad jau atėjo laikas apsiversti ant kitos pusės duoda pliaukšteldamas per užpakalį.

Ir kultūriniai skirtumai. Maroke homoseksualūs santykiai netgi uždrausti – tačiau visokie prisilietimai, netgi bučiniai tarp vyrų nėra toks tabu, kaip Lietuvoje. Nenustebčiau, tiesa, ir jei į homoseksualumą linkę Maroko vyrai eina dirbti į hamamus – tai daugiausia, ką jie Maroke gali padaryti legaliai.

Beje, yra Maroke ir visokių spa, ypač geruose viešbučiuose. Jie irgi gali vadintis hamamais. Tokiame irgi esu buvęs. Bet nuėjęs ten vienas tiesiog pabuvau patalpoje, ir tiek – ne ta tikroji „pramoninio prausimo“ magija.

Skaityti daugiau: Marokas – lengvai pasiekiama pietų egzotika

 


Norebangai (karaokė) Pietų Korėjoje

Karaokė – pramoga, kai gali dainuoti pagal skambančią muziką ir sekdamas ekrane pasirodančius dainos žodžius. Tą žino visi.

Karaokė salono fasadas

Karaokė salono fasadas

Bet Korėjoje ši pramoga – kultūros dalis ir ne ką mažiau populiarus laisvalaikio būdas nei, tarkime, naktiniai klubai ar barai. Karaokės salonų (norebangų) net mažuose miestuose – daugybė, o karaokės kambariai ten plyti per daugybę aukštų. Yra mažyčių kur vos telpi atsisėsti, yra su scenomis šokiams ir valgiams.

Karaokės kambaryje

Karaokės kambaryje

Draugų ar bendradarbių kompanijos, poros ir net pavieniai korėjiečiai išsinuomoja sau tokį kambarį – kas valandai, kas vakarui, kas porai dainų – ir dainuoja, šėlsta. Smagu. Nesunku išbandyti ir turistui, nes be korėjietiškų ar kitų azijietiškų dainų norebanguose gausu ir žymių angliškų.

Dainvaimas ant scenos norebange

Dainuoju ant scenos norebange

Korėja nebūtų Korėja, jei ir karaokės čia nebūtų užėmusios supermodernios technologijos: vien pultą išsianalizuoti su automatiniu vertėju užtruko keliolika minučių: nuo visokiausių papildomų “bytų” iki netikrų plojimų, nuo “už gerą dainavimą” tarsi realybės šou kompiuterio skiriamų taškų (skatinama korėjietiška konkurencija!) iki galimybės ekrane rodyti natas, nuo diskotekinių šviesų iki automatinių (tiesa, su muzika nelabai susijusių) videokllipų ekrane: kokių galimybių tik neprigalvojo korėjiečiai.

Mikrofonai su vienkartiniais antgaliais Čedžu karaokės salone. Korėjoje būta užsikrėtimų karaokėse, kai sergantysis dainavo į mikrofoną, o paskui atėjo sveikasis - dėl to ieškoma būdų, kaip apsisaugoti. Iš darbuotojų prie įėjimo gavome tokius antgalius ir užėję, prieš dainuodami, pasikeitėme senus į naujus

Mikrofonai su distanciniu, kuriuo reguliuojama karaokės sistema

Laimė, norebanguose įprasta, kad laiko šeimininkai duoda daugiau, nei sulygta: pirkome valandą, o iš pradžių pratęsė iki 1:30, vėliau ir iki 1:40, tai laiko viskam užteko ir net balsai prasirėkė.

Korėjiečiams, tuop tarpu, viskas karaokėse paprasta ir sava: kaip mes mokame atidaryti butelį atidarytuvu, taip jie žino, kaip čia elgtis. Tai jų kultūros dalis – kad ir nauja.

Skaityti daugiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus

 


Čimdžilbangai Pietų Korėjoje

Juos vadina „korėjietiškomis pirtimis“, bet iš tikro pirtis tik maža čimdžilbangų dalis. Geras čimdžilbangas – kartu ir baseinas, ir spa, ir restoranas, ir pramogų erdvė, ir net hostelis.

Čimdžilbangas - ne tik pirčių ar maudynių, bet ir popilsio kompleksas

Čimdžilbango interjeras

Jame yra ir daugybė pirčių (karštų kambarių), tiesa, europiečiui daugelis jų neatrodys kaip pirtys, nes temperatūra nėra labai karšta. Skirtingose pirtyse ji varijuoja nuo, tarkime, +30 iki +80 (pastarųjų mažiau). Pirtyse būnama apsirengus pirčių drabužiais (paprastai įeina į kainą arba yra nuomojami), kurie dengia beveik visą kūną. Ten ne, kaip įprasta mūsuose, užeinama pasikaitinti ir tada sprunkama, o sėdima, gulima, flirtuojama su savo antrąja puse, bendraujama su draugais. Nustebau, kad daugelis pirtyse žaidžia ar dirba mobiliaisiais telefonais, bet Korėjoje jie beveik kūno dalis.

Pirties viduje. Porelė priešais kartu žiūri filmą

Pirties viduje. Porelė priešais kartu žiūri filmą

Be pirčių gerame čimdžilbange gausu ir nešildomų poilsio erdvių – gultų, fotelių, ar tiesiog vietų tįsoti ant šildimų grindų. Pastarasis variantas – tradicinis; vienintelis baldas – medinės „pagalvės“. Galima žiūrėti televizorius, žaisti kompiuteriais ir kt. Televizoriai gali būti įrengti ir pirtyse.

Poilsio foteliai su televizoriais. Šis čimdžilbangas kiek suvakarietintas, nes paprastai gulima ant žemės

Poilsio foteliai su televizoriais. Šis čimdžilbangas kiek suvakarietintas, nes paprastai gulima ant žemės

Čimdžilbango širdis – maudymosi erdvė (formaliai ji nesiskaito čimdžilbangu, bet visada yra kartu). Priešingai nei kitur čia privaloma būti nuogiems (glaudės, maudymosi kostiumėliai draudžiami, pirčių rūbai irgi). Maudymosi erdvės griežtai vienos lyties: vyrų arba moterų. Jose – įvairios temperatūros baseinai kiekvienam skoniui (pvz. +15, +25, +36, +38, +40, +42, +43, +45), kai kurie su srovėmis. Kai kurie pritaikyti gulėti, kai kurie – gerti gėrimus iš baro, kai kurie – mirkstant žaisti go, žiūrėti televizorių ir pan. Gali būti druskos, ženšenio, alaus vonios.

Nesunku rasti tau patinkančią temperatūrą, eiti iš vieno baseino į kitą. Apskritai, palyginus su Vakarų vandens parkais, čimdžilbanguose itin akcentuojamos temperatūros ir labai gausu skirtingų temperatūrų variantų – tiek pirtyse, tiek baseinuose.

Geras čimdžilbangas naudoja mineralinį vandenį ir giriasi jo gydomosiomis savybėmis.

Čimdžilbangas yra Korėjos „bangų“ (viešųjų kambarių) kultūros dalis: Korėjoje neįprasta kviestis draugus namo ir apskritai ką nors namie veikti, išskyrus privačiausius dalykus (daugelis gyvena labai ankštuose butuose). Čimdžilbangas yra veina erdvių kur galima susitikti su draugais ar draugėmis, leisti laisvalaikį, pakeisti aplinką.

Pirtis, kurioje gulima ant specialių medinių burbuliukų

Pirtis, kurioje gulima ant specialių medinių burbuliukų

Bilietas į čimdžilbangą dažniausiai leidžia jame būti ilgą laiką – pavyzdžiui, 12 valandų. Daugelis čimdžilbangų dirba 24 valndas per parą. O tai reiškia, kad čimdžilbangas yra viena pigiausių Korėjos nakvynės vietų, ypač, jei esi vienas. Itin juos pamėgę, tarkime, girti vyrai, kurie nenori tokie parsirasti namo pas žmonas. Per 12 val. nesunkiai gali išsikaitinti, išsiprausti ir išsimiegoti kur nors pasitiesęs viešą čiužinį ant šildomų grindų. Mėgsta juos ir keliautojai, kuprinėtojai. Kai kurie čimdžilbangai netgi turi savotiškas kapsules nakvynei.

Didžiausiame Seulo čimdžilbange Dragon Hill Spa miegui išvirtę žmonės

Didžiausiame Seulo čimdžilbange Dragon Hill Spa miegui naktį išvirtę žmonės

Čimdžilbangas – ir puiki vieta apsiprausti, susitvakryti, nes geruose gausu įvairiausių dušų (stovimų, sėdimų ir t.t.), prausimosi reikmenų, kosmetikos (plaukų želė, tonikai, pieneliai, skutimosi putos…). Būna čimdžilbanguose ir mokamų spa procedūrų (pvz. masažas), bet tai užima tik mažą dalį patalpų.

Skaityti daugiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus

 


Gilio grybukų kokteiliai

Gilio paplūdimių baruose čia reklamuojami viešai “Magiški grybukai” – kai kurie turistai specialiai ten plaukia jų paragauti. Tai – tokie į „Sprite“ ar „Coca Cola“ „suplakami“ grybai Vakarų pasaulyje (ir Lietuvoje) uždrausti kaip narkotikas. Tiesa, prie jų neįmanoma priprasti – tačiau jie, sakykim, kokioms 6 valandoms pakoreguoja pasaulio suvokimą.

Magiškų grybukų kioskas Gilio Travangano šiaurės rytuose

Magiškų grybukų kioskas Gilio Travangano šiaurės rytuose

Mane, nerūkantį ir niekada gyvenime nebuvusį girtu, grybukai paveikė smarkiau: Travanganas nušvito naujomis įspūdingesnėmis spalvomis, pirmą kartą gyvenime šitaip gerėjausi gamta ir žvaigždynais, pasijutau it kokioje negyvenamoje priešistorinėje saloje. Vyną mėgstančią mano žmoną, tuo tarpu, Travangano grybukai tiesiog supykino, atėmė jėgas. „Plytelių raštai šiek tiek juda, ir viskas“ – sakė. „Kam gi dar šiame rojuje dar ieškoti kažkokių nenatūralių potyrių?“ – pyko ji ant mano noro savo kailiu išbandyti (ir šiame tinklaraštyje aprašyti) viską, kas turistus vilioja į kiekvieną šalį, miestą ar salą.

Rimtesni narkotikai Gilyje viešai nereklamuojami ir tikrai nelegalūs, bet ir jų rasti lengva: ne kartą ir ne du „praeiviai“ gatvėje ar paplūdimyje siūlė pirkti žolės, berods net kokaino: policininkai netoli, bet nieko nedaro. Paradoksalu: Indonezijoje narkodileriams juk numatyta (ir net užsieniečiams vykdoma) mirties bausmė, mūsų lėktuvui leidžiantis Balyje net pilotas du kartus apie tai perspėjo. Bet Giliui padaryta nebyli išimtis. Tai, kaip ir musulmoniškame krašte turistų dėvimi ultraseksualūs apdarai, nesukelia kontroversijų todėl, kad Gilis yra niekieno tėvynė: kai salos apgyvendintos tik neseniai, indoneziečiai jose tokie patys atvykėliai, kaip ir turistai. Kiek jie atmena, tiek Gilis buvo labiau „pašėlusių turistų“, o ne „padorių musulmonų“, žemė. Australai atplaukia į Gilį pailsėti ir pašėlti, indoneziečiai – iš jų užsidirbti. Abiems pusėms gerai, kaip yra.

Išgėrę grybukų kokteilį turistai pradeda 'kelionę' žiūrėdami panašius vaizdus. Kai kurie aplink, atrodo, jau buvo kitame pasaulyje

Išgėrę grybukų kokteilį turistai pradeda ‘kelionę’ žiūrėdami panašius vaizdus. Kai kurie aplink, atrodo, jau buvo kitame pasaulyje, šoko, šėlo

Gerai ir tiems, kurie net į grybukų pusę pažiūrėti nenorėtų. Mačiau paplūdimyje šokantį vyrą ar žvaigždžių pasižiūrėti ant smėlio sugulusią kompaniją – bet jokių ekscesų, muštynių, niekada nesijaučiau nesaugiai. Gilis per toli, kad jį siektų „degradavę narkomanai“ – atskrenda ir paskui atplaukia nebent hipiuojantis, auksinis ar dar koks jaunimas.

Skaityti daugiau: Gilis – malonumų, laisvės ir gamtos rojus

 


Aprašytos vietos žemėlapyje

Loading map...

Loading

 


Kitos įspūdingos pramogos

Žemiau aprašytos pramogos gal nėra unikalios visame pasaulyje, bet vis tiek keliaujant į tas šalis labai verta jas ten išbandyti.

Hena pietų šalyse

Daugybėje pietų šalių moterys prisidengusios gerokai labiau, nei mūsų kraštuose, bet rankos visada išlindusios. Gal todėl ten itin daug dėmesio skiriama jų puošimui, o to viršūnė – hena, ypač mėgstama nuotakų: ant rankų padaromi laikini piešiniai.

Mano žmonai daroma hena Mauritanijoje

Mano žmonai daroma hena

Ledo barai Argentinos Patagonijoje

Pietų Amerikoje nėra tikros žiemos. Na, nebent kalnuose. Net tolimiausiuose pietuose, kur ledynai, temperatūra retai būna minusinė. Gal todėl tenykščiai gyventojai susikūrė dirbtinę žiemą – atsirado visa eilė “ledo abrų”, kur duoda šiltus drabužius ir įleidžia pagerti ir pašokti. Ne iš linksmumo – kad būtų šilčiau.
Plačiau: Argentinos Patagonija – ledynai, Andai, vandenynai

Ledo baras Glaciariumo ledynų muziejuje. Nusiperki atskirą bilietą, gauni teisę būti 25 minutes ir šiltą aprangą - bet tik viršui, ne kojoms. Per tą laiką gali gerti kiek nori - ir alkoholio

Ledo baras Glaciariumo ledynų muziejuje. Nusiperki atskirą bilietą, gauni teisę būti 25 minutes ir šiltą aprangą – bet tik viršui, ne kojoms. Per tą laiką gali gerti kiek nori – ir alkoholio

Islandijos karštosios maudyklos

Islandai neturi tokios karštųjų versmių tradicijos, kaip japonai, bet taip toli šiaurėje maudytis karštame vandenyje vis tiek žavu. Pavyzdžiui, pasnigus.
Plačiau: Islandija – keturių stichijų šėlsmas

Žydrosios lagūnos maudykla Islandijoje

Žydrosios lagūnos maudykla Islandijoje

Saulėlydžio barai Tailande

Ištisa praonė: vakarinėje salos pusėje yra barų ir restoranų linija, kur visi kurorto žmonės suirenka stebėti nuostabiausiojo iš visuotinių gamtos spektaklio – saulėlydžio. Į vandenyną su visom salelėm tolumoje ir bangom arčiau.
Plačiau: Tailando kurortai – karštis, pramogos, kultūra

Populiariausias Saulėlydžio baras Ko Phan Gan saloje "Amsterdam"

Populiariausias Saulėlydžio baras Ko Phan Ngan saloje

Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalas

Abejingų jis nepaliks: tos languose besistaipančios prostitutės atrodo kaip iš kito laiko ar kito žemyno, bet tai Europa. Tai laisvoji Olandija.
Plačiau: Amsterdamas – kanalų, dviračių, nuodėmių miestas

Vitrinų su prostitutėmis fotografuoti negalima, taigi, čia tik nekalčiausios Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartalo iškabos - pvz., parduotuvė sadomazochistams (SM)

Vitrinų su prostitutėmis fotografuoti negalima, taigi, čia tik nekalčiausios Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartalo iškabos – pvz., parduotuvė sadomazochistams (SM)

Sūpynių parkai Balyje

Ne, jie neskirti vaikams. Labiau suaugusiems. Ir labiau ne žaisti, o fotografuotis. Kažkas sugalvojo ir, kaip būdinga Indonezijoje, tuoj šalimais, paskui ir toliau radosi dešimtys kopijų. Dabar tai – tokia nauja “turistkultūrinė” tradicija.
Plačiau: Balis – įvairi it visas žemynas sala

Balio sūpynių parkas. Kinė išsinuomojusi specialią netikroviškai ilgą suknelę ir nusisamdžiusi fotografą (parkas tai siūlo). Užlipo keliems pasupimams ant supynių ir pagal komandas sukioja galvą į kairę, į dešinę. Fotografai jau moka paprašyti kiniškai: kur tik tokie nuotraukų parkai, ten gausu kinų. Kai kuriems jų, atrodo, nuotraukos svarbesnės už kelionę

Balio sūpynių parkas. Kinė išsinuomojusi specialią netikroviškai ilgą suknelę ir nusisamdžiusi fotografą (parkas tai siūlo). Užlipo keliems pasupimams ant supynių ir pagal komandas sukioja galvą į kairę, į dešinę. Fotografai jau moka paprašyti kiniškai: kur tik tokie nuotraukų parkai, ten gausu kinų. Kai kuriems jų, atrodo, nuotraukos svarbesnės už kelionę

Žaidimų automatų salonai Japonijoje

Didžiumoje pasaulio – ir Lietuvoje – žaidimų automatai buvo toks ~1990-2000 m. reikalas, kuris paskui nunyko, kai visi įpirko kompiuterius namie. Tik ne Japonijoje. Japonijoje jie kultūros dalis ir jų salonai tebėra 4 ar 6 aukštų, pilni įvairiausių modernių automatų, kurie pas mus taip ir neatėjo – nes mūsiškiai salonai išnyko anksčiau.
Plačiau: Japonija. Moderni! Amžina…

Žaidimų automatų salone. Tai - tik pirmas iš šešių aukštų ir tik jo dalis.

Bambukiniai plaustai Šiaurės Tailande

Raftingas, bet kitoks. Ili plaustai labai stabilūs – bet jų vidurinė dalis visuomet gerokai skęsteli ties kriokliais.
Plačiau: Šiaurės Tailandas – neatrasta Tailando siela

Plaukimas bambukiniais plaustais - viena šiaurės Tailando pramogų

Plaukimas bambukiniais plaustais – viena šiaurės Tailando pramogų

Kazino Las Vegase

Pasaulio lošimų sostinė, kur lošimų pasiūla – atrodo begalinė.
Plačiau: Las Vegasas – suaugusiųjų Disneilendas

Lažybų arena Las Vegase

Lažybų arena Las Vegase

Pačinko Japonijoje

Japonai geba ne tik išlaikyti senas, bet ir kurti naujas tradicijas, visiškai kitokias, nei kur kitur pasaulyje. Viena jų – pačinko, unikalus azartinis žaidimas-automatas, kur leidi kamuoliukus ir tuo daugiau laimi, kuo ilgiau jie neiškrinta.
Plačiau: Japonija. Moderni! Amžina…

Prie spalvingų pačinko automatų daugiausiai sėdi vyresni japonai

Šuoliai per ugnį Ko Phan Ngane (Tailande)

Atsitiktinumas – į krantą išmetė ilgą jūržolę į nuostabų Ko Phan Ngano salos krantą, kažkas ją padegė ir žmonės ėmė per ją šokinėti. Taip gimė viena beprotiškiausių turistinių pramogų ber kur pasaulyje: barai masiškai organizuoja šokinėjimus per degančias virves, lindimus po jas, o apgirtęs Vakarų jaunimas masiškai tą daro, nusidegina, vėl šokinėja.
Plačiau: Tailando kurortai – karštis, pramogos, kultūra

Šokinėjimas per ugnį

Šokinėjimas per ugnį Ko Phan Ngane

Arbatos gėrimo ceremonijos Japonijoje

Amžių tradicija. Ne tranki pramoga, o susikaupimas, Ritualas. Čia svarbu kaip prisėsti ant žemės (seiza), kada suvalgyti tradicinį vagaši saldainį iš ryžių ir pupų, kaip pasimėgaujant sušliurpti paskutinį neįtikėtinai kartaus gėrimo gurkšnį, kaip pasukti puodelį – pradžioje paveikslėliu nuo savęs, atsigerti, tuomet į save.
Plačiau: Japonija. Moderni! Amžina…

Prieš arbatos gėrimo ceremoniją

Prieš arbatos gėrimo ceremoniją

Drezinos Pietų Korėjoje

Visą eilę nebenaudojamų geležinkelio atšakų Pietų Korėja atidavė „bėgių parkams“ (Rail Park), kuriuose – galimybė keletą kilometrų nuvažiuoti minama ar net motorine drezina. Pro nuostabius gamtovaizdžius, pro šviesomis ir muzika dekoruotus tunelius, net su VR akiniais, patenkant į „kitą realybę“. Smagi ir įdomi „santuoka“ tarp amžino (gamtos) ir modernaus, atspindinti visą Pietų Korėją. Po to, kai drezinų nuomos išpopuliarėjo, pastatytos net įspūdingos naujos trasos tokioms ekskursijoms – pavyzdžiui, virš paplūdimio.

Minamoje drezinoje

Minamoje drezinoje


Plačiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus

Rungčių ruožai Pietų Korėjoje

Pietų Korėjoje be galo populiarūs “rungčių šou”, primenantys “Takeši pilį” (žymiausias – “Running Man”). Norint juos išvandyti, į televiziją nereikia: pakanka užsukti į kokį “Rungčių parką” ir galėsi pažiūrėti, kiek gali iškybot ant skersinio, kokia tavo atmintis ar reakcija spaudinėjant mygtukus, kaip garsiai gali rėkti ir pan.

'Running man' kliūčių ruože

‘Running man’ kliūčių ruože. Čia reikia greitia perkėlinėti svorį nuo vienos kojos ant kitos – ir šiokia tokia treniruotė.

Plačiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus

Fotografavimosi muziejai Pietų Korėjoje

Jų “eksponatai” – fonai įspūdingoms nuotraukoms: tikroviškos sienų freskos, dioramos. Kai kurie muziejai turi savo programėles telefonui, įgalinančias nuotraukas vieno mygtuko paspaudimu papuošti virtualiais slibinais, monstrais ir dar kuo. Taip, visokių “Iliuzijų muziejų” yra net Lietuvoje, bet jiems toli iki korėjietiškų muziejų tinklų apimčių ir specializacijos: Meilės muziejus, Kakučių žemė, Išlikimo muziejus, netgi fotografijos muziejumi paverstas apeistas atrakcionų parkas, į kurį įėjimas kainuoja ne pigiau, nei į veikiantį… “Kur fotografuosimės šiandien?”.

Trickeye muziejuje. Nuo lietuivškų Iliuzijų muziejų skiriasi tuo, kad čia pridedami spec. efektai (tikrovėje gyvatės nėra). Ypač efektinga ne nuotraukose, o filmuotoje medžiagoje, nes gyvatė juda, puldinėja.

Trickeye muziejuje. Parsisiuntus programėlę, pabaisą kurią kompiuterinė grafika, vaizdas iš tikro apverstas – belieka vaidinti išsigandusį


Plačiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus

VR salonai Pietų Korėjoje

Jei VR salonas jums yra VR akinių nuoma, Korėjoje tai permąstysite. Korėjos VR salonuose – kurių pilna kiekvieniame mieste – kiekvienam žaidimui skirtas atskiras įrenginys, imituojantis atvaizduojamas situacijas. Skrendi su raketine kuprine ir tave stovintį paverčia į priekį ar atgal; šaudai zombius iš besileidžiančio lifto – ir tikrai esi „lifte“, kurio grindys dreba; šaudaisi su draugais dideliame kambaryje, o kai į tave pataiko, suspaudžia krūtinę. Tai tik dalis to, ką pats patyriau pirmame išbandytame Korėjos VR salone. Toks VR ir 4D kino derinys.

Seulo VR salone. Deja, dar modernesnių / įvairesnių aparatų nepavyko nufotografuoti, nes ten buvome dviese

Seulo VR salone. Deja, dar modernesnių / įvairesnių aparatų nepavyko nufotografuoti, nes ten buvome dviese


Plačiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus

DVD kambariai Pietų Korėjoje

Už kino bilieto kainą čia išsinuomoji visą kino salę. Tiksliau, salytę su projektoriumi, ekranu, gera garso įranga ir vieta kokiems 2-6 žmonėms. Iš didelės kolekcijos išsirenki filmą ir seansas prasideda kada tik tu esi pasruošęs ir, jei pageidausi, su subtitrais. Puiki vieta pamatyti retesnius korėjietiškus ar azijietiškus filmus su titrais! Čia – Korėja, tad DVD kambarys, kuriame lankėmės, neturėjo kėdžių: sėdima (ar gulima) ant minkštų grindų atsirėmus į pagalves, duodamas pledas užsiklojimui. Be to, priešingai nei tikrame kine, popkornas, ledai, vanduo ir kava įėjo į kainą (tik reikia paprašyti „seubisu“)! Puikus būdas pasižiūrėti filmą su nedidele kompanija kartu pabendraujant, nors turbūt labiausiai DVD kambarius pamėgę įsimylėjėliai… Tiesa, kaip ir tikrame kine, DVD kambariuose filmą paleidžia darbuotojas ir nėra pauzės ar „stop“.

DVD bange

DVD bange


Plačiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus

Masažai Tailande

Didžiojoje pasaulio dalyje masažas yra prabanga: už keliasdešimties minučių pramogą sumoki tokią kainą, kurią toje pat šalyje uždirbtum per visą dieną, visi salonai prabangūs, skirti retam atsipalaidavimui. Tik ne Tailande. Čia tik mažuma masažų brangiuose spa – jie daromi ir prekybos centruose, ir tiesiog kur ant kėdės gatvėje, ir ištisose eilėse tarpusavy konkuruojančių salonėlių. Atitinkamai skiriasi ir kainos, o masažą daugeliui turistų nesunku įpirkti nors ir kasdien. Ir, aišku, masažo specialistai tajų puikūs, viso pasaulio masažo salonai tokių nori.

Masažų reklamos Patajoje. Prie durų sėdintys vieno masao darbuotojai paprastai - tos pačios lyties (dažniausiai moterys), tačiau tikrai nereikia galvoti, kad visos masažinės - viešnamiai

Masažų reklamos Patajoje.


Plačiau: Tailando kurortai – karštis, pramogos, kultūra


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Bumo miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Straipsnio temos: , , , , , , , , , ,


    2 komentarai

  1. Iš šių išvardintų pramogų esu buvęs mažo Islandijos miestelio karštojoje versmėje (tikrai puiku!), Amsterdame ir Maroko hamame – su rožių žiedlapiais, šveitimu ir t.t.

    Matau, labai daug unikalių pramogų iš Korėjos. Nenuostabu – skaičiau ir jūsų kitus straipsnius apie Pietų Korėją.
    Tačiau pagalvojau, kažin kodėl ji nelabai populiari tarp keliautojų? Skaičiau viename straipsnyje, kad Pietų Korėja yra tarp mažiausiai lankomų pasaulio šalių, o 95 proc. ją aplankusiųjų pabūna tik Seule. Ir Lietuvoje daug kas nori aplankyti Japoniją, bet beveik niekas nepamini Korėjos. Gal ji per mažai reklamuojasi / išreklamuota? Gal pati nesiekia tapti super-turistine?
    Nes sprendžiant iš jūsų straipsnių, pamatyti ten labai yra ką.

    • Nesakyčiau, kad Pietų Korėja mažai lankoma turistų. Kaip paskaičiavau straipsnyje apie turistiškiausias ir mažiausiai turistines šalis ( http://augustinas.net/labiausiai-ir-maziausiai-turistines-salys-13980 ) Pietų Korėjoje panašus turistų tankumo lygis, kaip Japonijoje, Vokietijoje ar Lenkijoje ir didesnis, nei daugelyje Azijos šalių. Aišku, gerokai mažesnis, nei kokioje Prancūzijoje ar Ispanijoje.

      Tiesa, kiek pastebėjau Pietų Korėjoje būdamas dar prieš pandemiją, daugelis turistų yra iš aplinkinių šalių – Japonijos, Kinijos, Rusijos (tikriausiai rytinės Rusijos dalies). Dar iš Pietryčių Azijos. Labai mažai, tarkim, europiečių. Tai manau susiję su keliais dalykais:
      *Pietų Korėja neturi “pasaulinio garso lankytinų vietų” – kokias turi Kinija, Japonija, Tailandas, Indonezija ir t.t. Kai žmonės iš tolimų žemynų paprastai per gyvenimą aplanko tik gana nedaug Azijos šalių, taigi, renkasi tas, kur vietos pačios žymiausios (pvz. Borobudūras, Tadž Mahalas, Kinų siena ir t.t.)
      *Pietų Korėja yra šiaurėje ir jos klimatas nesuteikia galimybės kiaurus metus klestintiems kurortams, kaip Tailando, Indonezijos ir t.t., taigi, “atkrenta” ir poilsiautojai / žiemotojai.
      *”Korėjos banga” (Korėjos dramų, K-popso ir t.t. populiarumas) itin nušlavė Aziją, bet ne taip smarkiai palietė Europą.

      Labiausiai Pietų Korėja žavi savo gyvąja šiuolaikine kultūra – o būtent gyvoji šiuolaikinė kultūra labiausiai ir atsispindi šiame sąraše, nes pramogos – jos dalis.

      Tačiau tik maža dalis keliautojų keliauja dėl šiuolaikinės gyvosios kultūros pažinimo ar pramogų išbandymo: daug populiariau yra istorinės vietos, gamtinės vietos, kurortai, “tradicinė” kultūra.

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *