Viešumas

2009 m. balandžio 15 d.. Pastaruoju ekonominio sunkmečio laiku vis pasigirsta kalbų, kad liberalizmui ar net ir visam kapitalizmui atėjo galas – krizė įrodė, kad rinką būtina labiau reguliuoti. Tačiau man patiko panašioje diskusijoje vieno žmogaus pasakyta mintis, kad net ir liberalų požiūriu rinkos nereguliuoti įmanoma tik tada, jeigu yra tam tikros sąlygos – tarp jų absoliutus rinkos dalyvių informuotumas. Akivaizdu, kad, pavyzdžiui, bankų rinkoje, tas informuotumas menkas (daug kas sudaro paslaptį) tad net ir daugumos dešiniųjų požiūriu ją būtina reguliuoti.

Tačiau nors bankų rinkoje tai labiau akivaizdu, šiais laikais jokioje rinkoje nėra informuotumo – neskelbiamos (ar nepilnai skelbiamos) pajamos, išlaidos, pelnai, atlyginimai ir daugybė kitos informacijos, kuri galėtų būti žmonėms ar kitiems verslininkams aktuali. Kai kurie žmonės pasakytų, kad gal tada visas rinkas reikėtų smarkiau reguliuoti – tačiau jeigu pirminė problema yra informuotumo (viešumo) trūkumas, tai galbūt geriausia būtų spręsti būtent ją?

Tas sprendimas galėtų būti padarymas tokios informacijos, kaip pajamos, išlaidos, sandorių informacija, visų žmonių atlyginimai ir kt. viešai ir nemokamai prieinama visiems besidomintiems internete. Tokią informaciją valstybė turi – ji pateikiama mokant mokesčius, pildant deklaracijas.

Ką tai keistų? Be kita ko, pavyzdžiui, taptų kur kas sunkiau ilgą laiką gauti didelius pelnus (vartotojų sąskaita) vien pasinaudojant galimybe (t.y. siūlant tai, ką siūlo mažai kas). Jeigu visi matytų, kad tam tikroje verslo šakoje ar pobūdyje galima gauti neproporcingai įdedamoms pastangoms didelį pelną, į ją greičiau ateitų naujų rinkos dalyvių, ir ilgainiui ten verslininkams liktų tik normalusis pelnas. Tai, be abejo, reikštų mažesnes kainas bei didesnę pasiūlą vartotojams. Naudinga būtų vartotojams ir žinoti įmonių, kurių prekes ir paslaugas įsigyja, tikrąją padėtį (apie situacijas, kai įmonės nusitempė su savimi nemažai investuotojų ar vartotojų lėšų, matyt, daug pasakoti nereikia). Savo ruožtu, tai būtų naudinga ir darbuotojams, kurie, matydami, kiek gauna analogiškus darbus kitose ar toje pačioje įmonėje dirbantys žmonės, galėtų lengviau tikėtis teisingo atlyginimo. Be abejo, privalumų yra ir daugiau.

Sakote, žmonės ras būdų „pakoreguoti“ informaciją apie jų įmones? Be abejo, tačiau lygiai taip pat dabar jų randa – juk ir dabar apsimoka, pavyzdžiui, vengiant mokesčių parodyti viską ne taip, kaip yra iš tiktųjų. Skirtumas toks, kad dabar tą informaciją realiai žino tik keletas žmonių – tie, kam gali būti naudinga ją „pakoreguoti“ (pavyzdžiui, atlyginimą „vokelyje“ mokantis verslininkas bei tą atlyginimą gaunantis žmogus), ir keletas valdininkų, su kuriais gali būti įmanoma ir „susitarti“. Jei visa tokia informacija būtų viešai prieinama, ją galėtų matyti kiekvienas – įskaitant, pavyzdžiui, konkurentus, kurie, išmanydami realiais rinkos sąlygas galėtų gana greitai pastebėti galimas apgavystes bei informuoti reikiamas institucijas.

Kokie galimi viešumo trūkumai? Bene svarbiausias toks, kad jis galėtų kiek riboti inovatyvumą – t.y. mažiau apsimokętų kurti ir vystyti naują idėją, nors galbūt ji ir būtų visuomenei naudinga. Tam tikrose sferose tokią problemą sprendžia patentai – privalomas viešumas mainais už teisę tam tikrą ribotą laiką užsiimti ta veikla vienam.

Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?