Idėjos

2010 m balandžio 8 d.. Nužudytas Pietų Afrikos Respublikos politikas Tereblanšas (Eugene Terre’blanche). Spaudoje jis pristatomas kaip “Baltųjų pranašumo” judėjimo lyderis. Gal būtų galima pasakyti, kad rasistas pats tapo rasizmo auka, ir kad neradikaliai nusiteikusiems baltiesiems PAR nėra ko nerimauti?

Deja, tai tiesiog yra pirmas kartas, kai Lietuvos spaudoje rašoma apie baltųjų ūkininkų žudynes Pietų Afrikoje. Politiko, kad ir kraštutinių pažiūrų, nužudymas deja sutraukia daugiau pasaulio dėmesio, negu eilinių žmonių žudynės. O tikrovė tokia – Pietų Afrikos Respublikoje būrų tautos ūkininkai žudomi taip, kad šios žudynės neretai pavadinamos genocidu. Ne, jos greičiausiai nėra sankcionuotos valstybės. Tai pavieniai, bet labai dažni, dažnai rasistinę potekstę turintys fermų užpuolimai. Nuo 1994 m., kuomet Afrikos Nacionalinis Kongresas atėjo į valdžią PAR, nužudyta jau keli procentai būrų ūkininkų (tūkstančiai žmonių). Paprastai tai nesusiję su politinėmis pažiūromis ir nusikaltimai pasižymi dideliu žiaurumu. Dažnai išžudomos visos šeimos, prieš žudant prievartaujama, kankinama. Kartais net nieko nepavagiama.

Būrų tauta (dar vadinama afrikanais ar afrikaneriais) – baltieji. Dauguma Pietų Afrikos gyventojų – juodieji. Būrai kilę susimaišius olandų, vokiečių, prancūzų ir kitiems kolonistams, pradėjusiems čia keltis dar XVII amžiuje. Per tą laiką jų kalba pakito – ji vadinama afrikanso kalba. Ūkininkavimas – tradicinis būrų darbas; žodis “būras” jų kalba ir reiškia ūkininką. Būrai save laiko afrikiečiais ir nebejaučia turį tėvynę kur nors kitur, kaip tik Pietų Afrikoje. Šiaip ar taip, kai būrai atvyko į Gerosios Vilties Kyšulį, juodųjų tame regione dar nebuvo. Tik vėliau, britų vejami į šiaurės rytus, būrai su jais susidūrė. Vėliau būrai įsteigė nepriklausomas valstybes – Transvalį, Oranžiją – ir patys priešinosi europiečių kolonializmui. Britanijai užpuolus būrų valstybes kilo karas, per kurį britai pirmąsyk panaudojo koncentracijos stovyklas kaip karo taktiką. Tą karą būrai pralaimėjo ir 1902 m. dabartinė PAR buvo pilnai užimta britų.

Paskui sekė apartheido periodas, kuomet skirtingų rasių žmonės PAR gyveno atskirai. Baltųjų rasės žmonės gyveno turtingiausiai. Galiausiai apartheido režimą referendumu nutarė panaikinti ir patys baltieji. Per pirmuosius rinkimus, kuriuose vienod balso teisę turėjo visų rasių žmonės, į valdžią atėjo Afrikos Nacionalinis Kongresas.

Nuo to laiko smarkiai išaugo nusikalstamumas, ypač išpuoliai prieš baltuosius. Tačiau ir bendrai nusikalstamumas – prievartavimai, nužudymai – PAR yra vienas didžiausių pasaulyje. Rasizmas prieš baltuosius – irgi pakilime. Mitinguose juodieji radikalai šaukia nužudyti būrus. Išleistas įstatymas, apribojantis, kiek nejuodųjų galima priimti į universitetus (nepriklausomai nuo jų sugebėjimų). Būrų įsteigti miestai pervadinami juodųjų vartojamų kalbų pavadinimais.

Deja, pasaulis daugiausiai tyli. Galbūt kai kam atrodo politiškai nekorektiška ginti baltuosius prieš juoduosius. Juolab žinant tos šalies istoriją. Bet baltieji Pietų Afrikoje – mažuma, sudaranti maždaug tokią dalį gyventojų, kaip juodieji – JAV. Negi jeigu per keliolika metų baltieji nusikaltėliai JAV išžudytų kelis procentus tam tikrų juodųjų bendruomenių, pasaulis taip pat tylėtų iki tol, kol nebūtų nužudytas koks nors radikalus politikas?

Rasizmas yra rasizmas, kad ir kokia kryptimi jis būtų nukreiptas. Juo labiau, kad neapykanta dažnai iššaukia ir atgalinę neapykantą. Jeigu pamatę, kaip vienos rasės žmogus dėl rasizmo nužudo kitos rasės žmogų reaguosime priklausomai nuo to, kokios rasės žudikas ir nužudytasis, tai ar netapsime patys rasistais?

Daugiau informacijos apie įvykius PAR galima rasti čia:

http://fromtheold.com/news/south-africa-boer-genocide-farming-couple-brutally-murdered-and-tortured-2010010816265.html

2010 m vasario 11 d.. http://blog.delfi.lt/donskis/6703/”>Perskaičiau šį L. Donskio straipsnį.

L. Donskis čia kritikuoja politikus, kurie dėl karjeros nesako savo tikrosios nuomonės o sako viešai tai, ko tikisi dauguma rinkėjų, bijo konfliktuoti su žiniasklaida.

Deja, manau čia bėda ne politikų. Kas pasikeistų, jeigu dabartiniai Lietuvos lyderiai staiga imtų aktyviau reikšti savo tikrąsias mintis, kritiką, visiškai atsisakytų populizmo? Tiesiog dauguma tų lyderių nebebūtų išrinkti, o juos pakeistų tie, kas užsiimtų populizmu. Kitaip sakant, valstybėje niekas nepasikeistų – pasikeistų veidai, bet ne valžioje esančių elgesys.

Jau ne kartą matėme, kaip į valdžią ateina tie, kurie dar nebuvo valdžioje ir žada daryti viską naujai. Ir, kaip pastebi ir L. Donskis, atėję į valdžią ima elgtis visai kitaip, negu žadėjo. Ir visai nebūtinai dėl to, kad yra korumpuoti ar nekompetentingi. Tiesiog jie privalo elgtis kitaip, nes tai ką žadėjo – neįmanoma. Nes Lietuva turi daug skolų, nes pasaulyje finansų krizė, nes Lietuvos ekonominė padėtis ne tokia kaip vakarų Europos ir per keturis metus niekas to panaikinti negali – jokia pasaulio šalis tokio staigaus šuolio niekad nepadarė (nebent būtų atradusi naftos). Deja, daug žmonių šito nesupranta. Jiems ir toliau atrodo, kad įmanoma viską pakeisti staigiai. Jie ir toliau išrenka politikus, kurie žada tuos neįmanomus staigius pokyčius. Jie ir toliau pašalina iš arenos tuos, kurie tokių pokyčių nepadaro. Todėl politikai žada. Ne visi. Bet tų, kur neužsiima populizmu, valdžios arenoje lieka mažai. Kad ten patekti ir išlikti turi sakyti tai, ko iš tavęs tikisi. Nesakysi – tave pakeis kas nors kitas. Tas, kuris sakys. Ir valdžioje vis vien bus užsiimantis populizmu.

Žmonių, tvirtai sakančių savo nuomonę, politikoje yra. Turbūt ir L. Donskis tarp jų, ir, iš kitos pusės, J. Veselka, gal A. Zuokas (nesakau, kad su pastarųjų politikų nuomone būtinai sutinku). Dar daugiau jų politikos “pakraščiuose”. Tokie politikai gali tapti Seimo nariais, bet kažin ar kada bus aukščiausiuose postuose. Bent jau kol nepasikeis daugumos požiūris ir žmonės nenustos laukę superpolitiko.

Pabaigai įdomi mintis, kurią prisiminiau: „Rinkimus laimėti ir valstybę valdyti reikia skirtingų g

2010 m sausio 12 d.. Kartu su praeitu įrašu apie nacionalinį vežėją ( http://mn.blogas.lt/nacionalinis-oro-vezejas-ir-ekonomika-81.html ), padariau nedidelį tyrimą dėl to, į kurią Baltijos šalių sostinę atskristi pigiausia? Prie miestų dar pridėta ir Palanga.

Naudojau greitai.lt paieškos sistemą (tad yra tam tikras agentūros antkainis prie kainų). Rodomos kainos į abi puses kai išvykstama 2009 m. kovo 5 d., o grįžtama kovo 8 d. (savaitgaliui). Kainos tikrintos naktį iš sausio 11 d. į sausio 12 d.

Kadangi iki skrydžių dabar likę apie 2 mėnesiai, realiai kainos dauguma atvejų turėtų būti panašios bet kuriam metui (išskyrus jei rezervuotumėte pavydžiui rytojui ar labai greitai, nes, supaprastinus, kuo vėliau rezervuojama, tuo didesnės kainos). Kainos pateiktos skrydžiams į abi puses. Skrydžio trukmė yra vidutinė skrydžio trukmė į vieną pusę, įskaitant laiką, kurį reikia praleisti tarpiniuose oro uostuose kai tenka persėsti. Kai kuriais atvejais galima gauti geresnį pasiūlymą skrendant kitom dienom (pvz. jei yra itin reti tiesioginiai reisai) – tačiau kad objektyviai būtų palyginti visi oro uostai, lyginami skrydžiai tą pačią dieną.

Pateikiama pigiausio skridimo varianto kaina (į abi puses) ir trukmė (į vieną pusę). Jeigu yra vienas skrydis, kuris trunka daugiau nei dvigubai trumpiau už kitą (yra tiesioginis reisas), tačiau kitas skrydis yra daug pigesnis, tai pateikiami abu variantai.

Šiek tiek tikrąją padėtį iškreipė SAS akcijos, kadangi SAS neseniai pradėjo skraidyti į Vilnių. Bilietai per Kopenhagą dažnai būdavo pigiausi į Vilnių (pvz. Čikagos, Hamburgo, Paryžiaus, Berlyno atvejai). Nežinau, ar SAS tik vykdo akciją ir vėliau jie brangs, ar kainos tokios ir liks. ČSA (čekų avialinijos) vykdo Taline akciją, skrydžiai į Taliną per Prahą pigesni nei į kitas Baltijos sostines (pvz. Hamburgo atvejis). Galbūt jeigu turėsiu laiko tyrimą pakartosiu ateityje.

Miestai parinkti atsitiktinai, tačiau daugiau dėmesio kreipiant į svarbiausius didmiesčius bei šalis, iš kur keliauja daugiausiai žmonių. Taip pat stengtasi, kad būtų atstovaujami įvairūs regionai. Skliausteliuose pažymėta, jei skrendama per vieną iš tiriamų miestų. Palyginimas nepretenduoja į didelį išsamumą.

IŠ HAMBURGO IR ATGAL

Vilnius: 574 Lt, trukmė – 5 val.

Ryga: 588 Lt, trukmė – 1 val. 43 min.

Talinas: 492 Lt, trukmė – 5 val. 30 min.

Palanga: 852 Lt, trukmė – 4  val. 23 min. [į vieną pusę per Rygą]

IŠ BERLYNO IR ATGAL:

Vilnius: 510 Lt, trukmė – 3 val. 3 min. [į vieną pusę per Rygą]

Ryga: 614 Lt, trukmė – 1 val. 33 min.

Talinas: 573 Lt, trukmė – 4 val. 40 min. (arba 665 Lt, trukmė – 1 val. 48 min.)

Palanga: 912 Lt, trukmė – 5 val. 38 min. [į vieną pusę per Rygą]

IŠ PARYŽIAUS IR ATGAL:

Vilnius: 658 Lt, trukmė – 5 val. 10 min.

Ryga: 619 Lt, trukmė – 5 val. 58 min.

Talinas: 626 Lt, trukmė – 5 val. 58 min.

Palanga: 1156 Lt, trukmė – 6 val. 33 min. [per Rygą]

IŠ SANKT PETERBURGO IR ATGAL:

Vilnius: 831 Lt, trukmė – 5 val. 55 min. [per Taliną]

Ryga: 519 Lt, trukmė – 1 val. 30 min.

Talinas: 538 Lt, trukmė – 2 val. 38 min. (arba 638 Lt, trukmė – 1 val. 8 min.)

Palanga: 1096 Lt, trukmė – 11 val. 8 min. [per Rygą]

IŠ MADRIDO IR ATGAL:

Vilnius: 657 Lt, trukmė – 8 val. 30 min.

Ryga: 805 Lt, trukmė – 7 val. 20 min.

Talinas: 829 Lt, trukmė – 7 val. 20 min.

Palanga: 1405 Lt, trukmė – 9 val. 50 min. [per Rygą]

IŠ STAMBULO IR ATGAL:

Vilnius: 738 Lt, trukmė – 7 val. 5 min. [per Rygą]

Ryga: 652 Lt, trukmė – 2 val. 55 min.

Talinas: 627 Lt, trukmė – 7 val. 0 min.

Palanga: 1041 Lt, trukmė – 5 val. 03 min. [per Rygą]

IŠ MASKVOS IR ATGAL:

Vilnius: 493 Lt, trukmė – 5 val. 58 min. (arba 570 Lt, trukmė – 2 val. 00 min.)

Ryga: 703 Lt, trukmė – 1 val. 38 min.

Talinas: 477 Lt, trukmė – 1 val. 40 min.

Palanga: 1122 Lt, trukmė – 4 val. 38 min. [per Rygą]

IŠ ČIKAGOS IR ATGAL:

Vilnius: 2088 Lt, trukmė – 17 val. 3 min.

Ryga: 2155 Lt, trukmė – 17 val. 3 min.

Talinas: 2415 Lt, trukmė – 15 val. 28 min.

Palanga: 2277 Lt, trukmė – 18 val. 10 min.

IŠ LOS ANDŽELO IR ATGAL:

Vilnius: 2340 Lt, trukmė – 21 val. 26 min.

Ryga: 1920 Lt, trukmė – 18 val. 35 min.

Talinas: 2420 Lt, trukmė – 16 val. 38 min.

Palanga: 2439 Lt, trukmė – 30 val. 40 min.

IŠ NIUJORKO IR ATGAL:

Vilnius: 1718 Lt, trukmė – 10 val. 43 min.

Ryga: 1833 Lt, trukmė – 12 val. 33 min.

Talinas: 1947 Lt, trukmė – 12 val. 03 min.

Palanga: 1942 Lt, trukmė – 17 val. 55 min.

IŠ TEL AVIVO IR ATGAL:

Vilnius: 1209 Lt, trukmė – 11 val. 25 min.

Ryga: 969 Lt, trukmė – 10 val. 53 min.

Talinas: 1036 Lt, trukmė – 10 val. 53 min.

Palanga: 1604 Lt, trukmė – 11 val. 0 min.

IŠ TOKIJO IR ATGAL:

Vilnius: 2992 Lt, trukmė – 16 val. 0 min.

Ryga: 2383 Lt, trukmė – 18 val. 20 min.

Talinas: 2914 Lt, trukmė – 20 val. 28 min.

Palanga: 3972 Lt, trukmė – 30 val. 55 min.

Skrydžių į Pabaltijo miestus verčių suma (kiek kainuotų visos įvardytos kelionės iš kiekvieno miesto):

Į Vilnių – 14808 Lt

Į Rygą – 13760 Lt

Į Taliną – 14894 Lt

Į Palangą – 19815 Lt

Skrydžių į Pabaltijo miestus verčių suma skrendant iš Europos miestų (Hamburgo, Berlyno, Madrido, Paryžiaus, Maskvos, Sankt Peterburgo ir Stambulo):

Į Vilnių – 4461 Lt

Į Rygą – 4500 Lt

Į Taliną – 4162 Lt

Į Palangą – 7581 Lt

Pagal vidutinę skrydžių trukmę atvykstant iš Europos miestų pirmauja Ryga.

2009 m. gruodžio 25 d.. Žmogaus mąstymą riboja daug dalykų. Gimtoji kalba, tauta ar šalis, gimtasis laikmetis. Patys to nejuntame.

Štai kryžiuočiai rašydami apie Lietuvos pagonis kartą rašė maždaug taip: “Jų popiežius gyvena vietoje, pavadintoje Romuva – greičiausiai ji taip pavadinta Romos garbei”. Gerai žinodami tik vieną religiją jie neišvengiamai įsivaizdavo, kad visos religijos privalo turėti savo popiežių ar pagrindinį miestą.

Vieno “Žvaigždių kelio” serijos fantastikos romano autorė, sukūrusi neva nežemišką Romulanų rašto sistemą, ją sudarė iš tokių raidžių, kurios tiesiogiai atitinka anglų alfabeto raides. T.y. Romulanų alfabete yra 24 raidės – A, B, C, D ir t.t. Tik, aišku, jos kitaip atrodo. Galbūt ši kūrėja nemokėjo užsienio kalbų, nes kitaip būtų žinojusi, kad net ir skirtingos šios žemės tautos naudoja abėcėles, turinčias skirtingą skaičių raidžių ir skirtingas tų raidžių reikšmes (vienur raidės žymi garsus, kitur skiemenis, dar kitur – žodžius).

O ezoterikas Vladimiras Megrė, turintis nemažai pasekėjų ir Lietuvoje ( http://anastasija.lt/ ) savo knygose itin sureikšmina kedrą. Ir jo knygų serija vadinasi “Skambantys Rusijos kedrai”. Šitą jis, be kita ko, aiškina ir taip – kad kedras visais laikais buvo labai svarbus, ir Biblijoje jis minimas. Tačiau Sibire augantys “Sibiro kedrai”, kuriuos aprašo V. Megrė (lietuviškai – Sibiro pušys) daug bendro su Biblijoje aprašytais kedrais neturi, išskyrus tai, kad rusiškai ir tas, ir tas medis vadinamas “kedru”. Panašu, kaip tapatinti liūtą ir jūrų liūtą – nes lietuviškai abu jie “liūtai”.

Naujos žinios padeda išlaisvinti mąstymą. Mokėdamas daugiau kalbų supranti, kokį mąstymą sąlygoja realios daiktų savybės, o kokį – tų daiktų pavadinimai gimtojoje kalboje. Išmanydamas istoriją gali pažiūrėti, ar skelbiamos tariamai universalios teorijos tikrai atitinka kiekvieną epochą. Pažinodamas kultūras patikrini, ar universali teorija iš tikrųjų dera visose kultūrose, o gal tik ten, iš kur kilęs teorijos autorius.

Tiesa vienos ribos negalime įveikti. Tai – žmogiškumo riba. Kaip žinoti, kokie faktai yra objektyviai esantys, o kurių tariamą egzistavimą mums padiktavo bendražmogiškos (taigi, būdingos visoms kultūroms ir laikmečiams) savybės? Nežmogiško mąstymo pavyzdžių gauti negalime. Tad šios ribos įveikti, turbūt, nepavyks.

Su Šv. Kalėdom visus!

2009 m. birželio 7 d.. Kai FlyLAL – Lithuanian Airlines buvo prie bakroto, vienas siūlymų buvo šią bendrovę nacionalizuoti ir padaryti pavaldžią „Lietuvos geležinkeliams”. Atsižvelgiant į prastus „Lietuvos geležinkelių” rinkodaros rezultatus (nuolat prarandami keleiviai, pralošiama konkurencija prieš autobusus)  ir kitus niuansus kyla abejonių, ar ši valstybinė įmonė būtų sugebėjusi atkurti FlyLAL ir ar FlyLAL nebūtų tapusi, vaizdžiai tariant, dar vienu akmeniu ant valstybės kaklo.

Bet tokia galimybė buvo įdomi iš tos pusės, kad būtų buvę galima aviacijos ir geležinkelių sferas apjungti kliento patogumui. Įsivaizduokite – esate kaunietis ir norite skristi iš Vilniaus. Tiesiog atvažiuojate į Kauno traukinių stotį, ten užsiregistruojante skrydžiui, atiduodate bagažą. Traukinys jus nuveža iki pat oro uosto – likus kokiai valandai iki skrydžio. Tiesiog praeinate kontrolę ir esate lėktuve. Traukinys iki oro uosto buvažiuotų per valandą, tad laiko sugaištama tikrai nedaug. Be to, traukinio reisas ir lėktuvo reisas būtų ant vieno bilieto – taigi, jeigu dėl traukinio kaltės pavėluotumėte į lėktuvą, kompanija įsipareigotų jus nuvežti iki galo, panašiai kaip ir tuo atveju, kai dėl lėktuvo vėlavimo pavėluojate į kitą skrydį.

Sakote, tai labiau iš fantastikos srities? Nieko panašaus. „Lietuvos geležinkeliai” investavo kelis milijonus į stotelę prie oro uosto. Tada buvo minima, kad ateityje bus galimybe registruotis į skrydžius Vilniaus geležinkelio stotyje. Kažin, ar taip bus, nes tie traukinių reisai nepasiteisino – tačiau tai ir nekeista, Vilniaus stotis pernelyg arti oro uosto, iki ten nuvažiuoti pigesniu viešuoju transportu užima tiek pat laiko. Kas kita būtų reisų į kitus miestus atveju. Tokia tvarka, kai galima įsiregistruoti skrydžiui ir atiduoti bagažą traukinių stotyje yra įgyvendintas, pavyzdžiui, Madride; aviacijos ir traukinių kompanijų partnerystė vystoma ir kitur.

Priešingai nei autobusų grafikus, traukinių grafikus galima numatyti tiksliai, nes čia nėra eismo faktoriaus – visą eismą reguliuoja ta pati geležinkelių kompanija. Tad vėluoti traukinys galėtų nebent dėl gedimo ar kitų nenumatytų aplinkybių, kurios pasitaiko retai ir todėl nebūtų priežasties išvykti į oro uostą daug anksčiau, o geležinkelių kompanijai apsimokėtų garantuoti keleiviui, kad vėlavimo dėl jos kaltės atveju išlaidos skrydžiui bus kompensuotos.

Manau, nors ir „Lietuvos geležinkeliai” neturi ir veikiausiai neturės oro bendrovės, tokį verslo variantą galima būtų bandyti įgyvendinti sudarant sutartis su aviakompanijomis, pavyzdžiui, naujuoju nacionalinu oro vežėju, jeigu toks bus. Pratęsti kelis traukinių reisus, vykstančius į Vilnių, iki oro uosto stotelės įmanoma. Tai kartu galėtų ir pakelti tokio nacionalinio oro vežėjo populiarumą nevilniečių tarpe, pridėtų patogumo nevilniečiams keleiviams, skatintų naudotis viešuoju transportu valstybės viduje.

2009 m. balandžio 15 d.. Pastaruoju ekonominio sunkmečio laiku vis pasigirsta kalbų, kad liberalizmui ar net ir visam kapitalizmui atėjo galas – krizė įrodė, kad rinką būtina labiau reguliuoti. Tačiau man patiko panašioje diskusijoje vieno žmogaus pasakyta mintis, kad net ir liberalų požiūriu rinkos nereguliuoti įmanoma tik tada, jeigu yra tam tikros sąlygos – tarp jų absoliutus rinkos dalyvių informuotumas. Akivaizdu, kad, pavyzdžiui, bankų rinkoje, tas informuotumas menkas (daug kas sudaro paslaptį) tad net ir daugumos dešiniųjų požiūriu ją būtina reguliuoti.

Tačiau nors bankų rinkoje tai labiau akivaizdu, šiais laikais jokioje rinkoje nėra informuotumo – neskelbiamos (ar nepilnai skelbiamos) pajamos, išlaidos, pelnai, atlyginimai ir daugybė kitos informacijos, kuri galėtų būti žmonėms ar kitiems verslininkams aktuali. Kai kurie žmonės pasakytų, kad gal tada visas rinkas reikėtų smarkiau reguliuoti – tačiau jeigu pirminė problema yra informuotumo (viešumo) trūkumas, tai galbūt geriausia būtų spręsti būtent ją?

Tas sprendimas galėtų būti padarymas tokios informacijos, kaip pajamos, išlaidos, sandorių informacija, visų žmonių atlyginimai ir kt. viešai ir nemokamai prieinama visiems besidomintiems internete. Tokią informaciją valstybė turi – ji pateikiama mokant mokesčius, pildant deklaracijas.

Ką tai keistų? Be kita ko, pavyzdžiui, taptų kur kas sunkiau ilgą laiką gauti didelius pelnus (vartotojų sąskaita) vien pasinaudojant galimybe (t.y. siūlant tai, ką siūlo mažai kas). Jeigu visi matytų, kad tam tikroje verslo šakoje ar pobūdyje galima gauti neproporcingai įdedamoms pastangoms didelį pelną, į ją greičiau ateitų naujų rinkos dalyvių, ir ilgainiui ten verslininkams liktų tik normalusis pelnas. Tai, be abejo, reikštų mažesnes kainas bei didesnę pasiūlą vartotojams. Naudinga būtų vartotojams ir žinoti įmonių, kurių prekes ir paslaugas įsigyja, tikrąją padėtį (apie situacijas, kai įmonės nusitempė su savimi nemažai investuotojų ar vartotojų lėšų, matyt, daug pasakoti nereikia). Savo ruožtu, tai būtų naudinga ir darbuotojams, kurie, matydami, kiek gauna analogiškus darbus kitose ar toje pačioje įmonėje dirbantys žmonės, galėtų lengviau tikėtis teisingo atlyginimo. Be abejo, privalumų yra ir daugiau.

Sakote, žmonės ras būdų „pakoreguoti“ informaciją apie jų įmones? Be abejo, tačiau lygiai taip pat dabar jų randa – juk ir dabar apsimoka, pavyzdžiui, vengiant mokesčių parodyti viską ne taip, kaip yra iš tiktųjų. Skirtumas toks, kad dabar tą informaciją realiai žino tik keletas žmonių – tie, kam gali būti naudinga ją „pakoreguoti“ (pavyzdžiui, atlyginimą „vokelyje“ mokantis verslininkas bei tą atlyginimą gaunantis žmogus), ir keletas valdininkų, su kuriais gali būti įmanoma ir „susitarti“. Jei visa tokia informacija būtų viešai prieinama, ją galėtų matyti kiekvienas – įskaitant, pavyzdžiui, konkurentus, kurie, išmanydami realiais rinkos sąlygas galėtų gana greitai pastebėti galimas apgavystes bei informuoti reikiamas institucijas.

Kokie galimi viešumo trūkumai? Bene svarbiausias toks, kad jis galėtų kiek riboti inovatyvumą – t.y. mažiau apsimokętų kurti ir vystyti naują idėją, nors galbūt ji ir būtų visuomenei naudinga. Tam tikrose sferose tokią problemą sprendžia patentai – privalomas viešumas mainais už teisę tam tikrą ribotą laiką užsiimti ta veikla vienam.

Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?