Jeigu žavi arabų kultūra, bet nepatinka Maroko, Tuniso ar Egipto skurdas bei įkyrūs prašeivos, kelionė į Omaną – puikus sprendimas. Šis sultonatas – turtingas lyg Vakarų Europa, bet dar neužgožtas imigrantų ir turistų tiek, kiek Dubajus ar Abu Dabis. Omanas išliko neabejotini Rytai, neabejotina Arabija. Pastatai ten nenustelbia gamtos: savo kelionėje regėjau atviras...

Dubajaus šlovė tokia, kad daug žmonių net nežino, kad Emyratų sostinė – Abu Dabis (2 000 000 gyv.). Tenykštė emyrų Al Nahjanų šeima valdo 87% JAE žemės ir 94% naftos. Šitokie turtai gal kiek užliūliavo: kol Dubajus perkėlinėjo fantastikos kūrinius į realybę, Abu Dabis palaimingai klestėjo iš, rodos, amžinų savo išteklių. Tai jau praeitis. Abu Dabis irgi...

Jeigu pasakiškai turtingi šachai, faraonai ir sultonai iš Rytų legendų gyventų šiandien, jų kraštai turėtų atrodyti panašiai, kaip Dubajus! Kone kilometro aukščio dangoraižis. Didžiulės dirbtinės salos, išraitytos taip, kad jūra niekada nebūna toliau 100 žingsnių. Prekybos centrai didesni už kai kurias valstybes, fontanai, trykštantys aukščiau, nei bet kuris...

Persijos įlanka. Aukštieji arabų dangoraižiai, dirbtiniai salynai ir legendos apie auksinius tualetus ir žavi, ir erzina pasaulį. Visi žino Dubajų. Bet tokių kaip jis “naftos karalysčių” aplink Persijos įlanką – dar vienuolika. Esu aplankęs jas visas, o Persijos įlankos regione iš viso praleidęs keturis mėnesius. Tai – atskiras pasaulis,...

Mažai kas yra taip blogai teisinėje sistemoje kaip teoriškai uždraustos, bet praktiškai toleruojamos veikos. Jos privalo būti arba legalizuojamos, arba imama su jomis realiai kovoti. Deja, tikrovėje tokių “tik teoriškai neteisėtų” veikų – dar daug. Įmanoma padaryti, kad nusikalsti neapsimokėtų Daugumą “teoriškai neteisėtų veikų” galima...

Tyrinėdami LDK istorikai kalba, kad galimybės iš kur gauti krikštą buvo kelios. Lenkija, Kryžiuočių Ordinas arba stačiatikiška Rusija. Tada pasirinkome lenkų variantą. Anuomečio šalies krikšto nereikia suprasti vien kaip krikščionybės priėmimo, nes kartu iš lenkų ilgainiui perimti ir kiti kultūriniai atributai. XX a. Lietuvoje irgi buvo momentų, kai reikėjo...

Nuo okupacijos pabaigos jau praėjo beveik 25 metai, o vyresni vilniečiai tebevadina vietoves senais sovietiniais vardais. Gal nieko keisto, kad prisimena tuos gatvių pavadinimus, kurie buvo jaunystėje. Tačiau ištisi miesto rajonai vadinami prieš dešimtmečius uždarytų parduotuvių garbei – “Prie Šatrijos parduotuvės”, “Kur buvo...

Naujame Truelithuania Youtube kanale ėmiau dėti trumpus filmus iš Lietuvos gyvenimo: renginių, švenčių, tradicijų. Siekdamas perteikti atmosferą garsa visur palikau autentišką. Informaciją pateikiu subtitrais: tiek žodžių vertimu, tiek papildomais komentarais. Filmų trukmė – nuo 1:30 iki 5 min. Šiuo metu galite pažiūrėti (ar užsieniečiams pažįstamiems...

2014 m. lapkričio 21 d.. Skandalas dėl Whydoto dainos “Šėtone prašau” paskatino giliau pažvelgti į šventvagystę. Be emocijų – atsiribojus nuo tikėjimų ir politikos. Priešingai dažnai nuomonei, “šventvagystės” būdingos daugumai kultūrų ir ideologijų – ir sovietinei ateistinei, ir Vakarų Europos sekuliariajai. Nykstant vienoms...

2014 m. lapkričio 13 d.. Stebint situaciją Ukrainoje, kur, iškilus progai, labai ženkli dalis vietos rusų ir rusakalbių sukilo palaikydama Rusijos siekius užimti tas žemes, ir Lietuvoje keliamas klausimas: “O kaip tokiu atveju elgtųsi mūsų mažumos?”. Pabandykime paieškoti atsakymų istorijoje bei kitų šalių patirtyje. Dvi tėvynės: “pilietinė”...