Kūryba ir projektai

Žemiau aprašomas projektas “Tikslas – Amerika” dabar jau sukurtas ir prieinamas paspaudus šią nuorodą!

Jau penkerius metus turiu tinklapį “Gabalėliai Lietuvos“, kur aprašau su Lietuva susijusias vietas užsienyje. Iki šiol jas tyrinėdavau laisvu laiku, skirdamas vieną kitą dieną savo kelionių metu.

Dabar, Lietuvos šimtmečio proga, pirmąsyk turiu galimybę skirti kelias ištisas savaites vien lietuviško paveldo paieškai, fotografavimui, aprašymui. Ir tai darysiu regione, kur to paveldo bene daugiausia – Šiaurės Rytų JAV (Niujorko, Vašingtono, Filadelfijos, Bostono apylinkės). Tai bus išsamiausias kada nors buvęs projektas apie lietuviškas vietas Amerikoje.

Virš Baltimorės kylanti milžiniška XIX a. vidurio statybos Šv. Alfonso lietuvių šventovė. Google Street View.

Šiame tinklaraštyje pasakosiu tai, kaip sekasi ieškoti tų vietų, ką ten atradau, su kokiais žmonėmis susitikau. O po visko iki šių metų gruodžio gims internetinis žemėlapis, kuriame – tikslios lietuviškų vietų JAV vietos, nuotraukos, Amerikos lietuvių papasakotos jų istorijos. Taigi, jei kada būsite JAV – galėsite aplankyti ir jūs. Tikrai verta!

O jei ir nekeliausite po JAV – įdomu paskaityti, pamatyti nuotraukas. Kol nepradėjau tuo domėtis, pats nebūčiau patikėjęs, kokių didingų ir svarbių lietuviškų vietų yra Amerikoje.

Paminklas Romui Kalantai milžiniškose Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse kur, atrodo, palaidotas ištisas miestas. ©Augustinas Žemaitis.

Kodėl aš darau Tikslas – Amerika?

Visų pirma, manau, kad lietuviškos vietos Amerikoje yra labai įdomios. Juk į Ameriką išvyko kone milijonas lietuvių, tarp jų, Sovietų okupacijos metais, didžioji dalis elito: politikų, menininkų. Ir Amerikoje jie kūrė, statė pastatus ir daug po savęs paliko. Daug lietuviško, daug svarbaus Lietuvai ir pasauliui. Nuo didžiausių rašytojų kapų (Škėmos, Radausko) iki miestų, kur kas penktas žmogus – lietuvis. Nuo autentiškos EXPO 1939 Lietuvos ekspozicijos iki šimtamečių lietuvių bažnyčių – didesnių nei vilniškės. Nuo seniausios veikiančios Lietuvos ambasados (tarpukario) iki lietuvių garbei pavadintų gatvių.

Viename Amerikos lietuvių muziejų. ©Augustinas Žemaitis.

Antra, apie lietuviškas vietas Amerikoje žinome labai mažai. Apie daugelį jų prieš “Tikslas – Amerika” informaciją tenka rinkti iš senų laikraščių, visokiausių interneto pakampių. Senų forumų, Usenet grupių. Nes jokių oficialių puslapių, enciklopedijos straipsnių nėra. Kartais tenka ir valandų valandas spėlioti “bandymų ir klaidų” metodu, kur ta vieta, mėginti įžvelgti Google Street View lietuviškus užrašus ar Google Earth rasti pastatą panašiais kontūrais į tuos, kuriuos matei senoje nuotraukoje. Privalau kiek įmanoma daugiau surasti iš anksto – laiko Amerikoje ieškojimams juk nebus. Amerikoje reiks patikrinti informaciją, apeiti, apžiūrėti, apfotografuoti, išklausyti vietos lietuvių pasakojimus.

Trečia, lietuviškos vietos Amerikoje sparčiai nyksta. Kasmet uždaroma ar nugriaunama bent po vieną ar kelias lietuviškas bažnyčias. Dulkėmis virsta ten sukauptos vertybės, nebelieka kam vienyti lietuvių bendruomenes ir jos “išsilaksto į šalis”. “Tikslas – Amerika” yra paskutinė proga kai kurias jų nufotografuoti – nes po metų-dviejų to neliks. Ir čia nesakau “paskutinė proga nufotografuoti į savo tinklapį”. Sakau “Paskutinė proga nufotografuoti išvis”. Nes internete jokių kitų tų vietų nuotraukų, aprašymų nėra, kai kurių – gal nėra ir išvis. Nes dažnas objektas rūpi tik konkretaus miesto Amerikos lietuviams. Nuoširdžiai rūpi – bet tų, kam rūpi, mažai, neretai jie seni…

Parduodami (dabar jau parduoti) Pitsburgo lietuvių namai. Google Street View.

Ir turiu slaptą, naivią viltį – gal “Tikslas – Amerika” situaciją pakeis.

Gal turistai iš Lietuvos į JAV, JAV studijuojantys studentai, tarp didžiųjų JAV įdomybių noriai aplankys ir lietuviškas vietas: juk jų tiek daug kad ir Niujorke ar aplink. Juk interaktyviame žemėlapyje jas bus taip paprasta rasti, nereiks eiti “Kryžiaus kelių” nė nežinant, ko ieškoti.

Gal Amerikos lietuviai atras ne tik savo miesto lietuviškas vietas, bet ir kitų miestų, keliaudami po Ameriką sustos prie jų.

Paminklas Dariui ir Girėnui Čikagoje, aplink kurį dar rengiamos lietuvių šventės. Kadaise aplinkiniame rajone gyveno dešimtys tūkstančių lietuvių, jis pavadintas Lithuania Plaza. Dabar vyrauja juodieji. ©Augustinas Žemaitis.

Gal amerikiečiai, sužinoję apie lietuviškas vietas visai greta jų namų, vėl susidomės lietuvių mažuma (kuri pamažu, nepaisant savo dydžio, keliauja į istorijos knygų paraštes, jai neskiriama nė iš tolo tiek dėmesio, kiek kitoms mažumoms).

Gal, pagaliau, lietuviškų vietų nykimas sulėtės. Nors jų griovimą to miesto lietuviai visuomet pasitinka protestais, akivaizdu, kad to nepakanka. Reikia vienybės tarp tų, tarp kurių vienybės, kiek susiduriu, labai stinga: Lietuvos valdžios, senųjų Amerikos lietuvių, naujųjų Amerikos lietuvių, Lietuvos lietuvių.

O tam būtina, kad visos šios grupės bent jau žinotų, kas ir kur yra, kodėl tai gražu ir svarbu. Ir, aišku, pliusas, jei tos vietos pritrauktų turistų, mokslininkų, kitokio dėmesio. Kinija Tibeto vienuolynus, sakoma, griauti nustojo, kai ten pradėjo važiuoti turistai…

Štai tiek lietuviško paveldo yra Šenandoriaus apylinkėse JAV, į kurias lietuviai važiavo dar 1865 m., kur išleistas pirmasis pasaulyje lietuviškas romanas ir lietuviai sudaro ~14% žmonių, kuris vadinats Amerikos Vilniumi. Žemėlapio skersmuo - tik 30 km. Ir čia dar sužymėta ne visos lietuviškos vietos.

Ar “Tikslas – Amerika” – ne per vėlai?

Viena vertus – “Tikslas – Amerika” daryti jau vėlu, nes dar prieš 5 metus būčiau pamatęs ir užfiksavęs gerokai daugiau.

Antra vertus – “Tikslas – Amerika” daryti geras metas.

“Tikslas – Amerika” daryti geras metas, nes pasaulyje be proto populiarėja “tautinis turizmas”. Vis dažniau keliaudami, žmonės “atsivalgo” visokių “būtina pamatyti” tipo vietų, kurios šiais masinio turizmo laikais tiesiog gulte užgultos keliautojų minių. Jie pradeda ieškoti kažko ypatingesnio, unikalesnio, artimesnio sau, bent netiesiogiai susijusio su jų pačių gyvenimu (juk bene kiekvienas turime emigravusių į JAV giminių, draugų ar pažįstamų; juk kiekvienas galime suprasti lietuvių kultūrą, kuriai atsidūrus svetimoje aplinkoje ir gimė visi tie Amerikos lietuvių kūriniai).

Dirbdamas su “True Lithuania” – didžiausiu tinklapiu apie Lietuvą užsieniečiams – matau, kiek į Vilnių atvyksta lenkų, žydų. Ir dažną jų domina vien tik vietos, susijusios su jų tauta. O juk Amerikoje yra vietų, kur lietuvių būta daugiau, nei Vilniuje kada nors gyveno žydų ar lenkų. Ir lietuviško paveldo, lietuviškų vietų daugiau…

1906 m. art nouveau stiliaus Filadelfijos lietuvių muzikos salė (tebeveikia). Google Street View.

“Tikslas – Amerika” daryti geras metas, nes amerikiečiai kaip niekad domisi mažumomis. Tik tą dėmesį reikia iškovoti. Šiuo metu. Ir, manau, kad dabar kaip niekad tą dėmesį svarbu iškovoti. Nes tas grupes, kurias suvokia kaip savas, amerikiečiai labiau linkę užtarti nuo nepagrįstų puolimų.

“Tikslas – Amerika” daryti geras metas, nes manau, kad “trečiosios bangos” Amerikos lietuviai, kurių daugelis emigravo iki Lietuvai stojant į ES 1990-2004 m., jau “atsistojo ant kojų” ekonomiškai ir todėl “pribrendo” domėtis tuo Amerikos lietuvių paveldu, kuris prieš 15 metų gal būtų atrodęs nebesvarbus ar net svetimas.

Pokarinėje Niujorko Atsimainymo bažnyčioje architektas Mulokas mėgino sukurti tautinį, bet modernų lietuvišką stilių. Google Street View.

Daugelis, išgirdę apie lietuvišką paveldą Amerikoje, teigiamai nustemba – negi jo šitiek daug, jis šitoks didelis? Kai pradėjau tuo domėtis, ir pats nustebau. Viliuosi, kad “Tikslas – Amerika” dar nustebins daug ką.

Naujame Truelithuania Youtube kanale ėmiau dėti trumpus filmus iš Lietuvos gyvenimo: renginių, švenčių, tradicijų.

Siekdamas perteikti atmosferą garsa visur palikau autentišką. Informaciją pateikiu subtitrais: tiek žodžių vertimu, tiek papildomais komentarais. Filmų trukmė – nuo 1:30 iki 5 min.

Šiuo metu galite pažiūrėti (ar užsieniečiams pažįstamiems persiųsti) šiuos filmus:
*Dainų šventė.
*Krepšinio rinktinės pasitikimas.
*Riterių turnyras.
*Vėlinės Rasų kapinėse.
*Kariljono savaitgalinis koncertas Kaune.
*Naujamečiai fejerverkai Vilniuje.

Ateityje bus daugiau.

2014 m. rugsėjo 30 d.. Rusijoje siūloma galimybė atjungti šalį nuo pasaulinio interneto pakeistų ne taip ir daug. Mat rusai ir šiaip nuo to Vakarų interneto smarkiai atsiriboję.

Kiek mažai Rusijos žmonių teieško informacijos anglų kalba visada matau tikrindamas savo svetainės True Lithuania lankytojų srautus. Tai didžiausias angliškas portalas apie Lietuvą, jį atrandi Google ieškodamas bet kokio fakto apie Lietuvą.

Tai štai – lankytojų iš Rusijos skaičius ten – tik 22 vietoje tarp visų pasaulio šalių. O juk tai yra 160 mln. gyventojų turinti kaimyninė šalis! Taip, rusams anglų kalba negimtoji – tačiau ji nėra gimtoji daugeliui kitų Europos tautų. Nepaisant to, lankytojai iš Vokietijos True Lithuania yra 5 vietoje, Latvijos – 6, Nyderlandų – 10, Lenkijos 12, Švedijos 14, net mažytės (1,5 mln. gyv.) Estijos – 13 vietoje.

O rusus tarp True Lithuania lankytojų lenkia net… pakistaniečiai, užimantys 17 vietą. O juk Pakistane tėra 19 mln. interneto vartotojų, kai Rusijoje – 76 mln., ir Pakistano ryšiai su Lietuva nepalyginti menkesni.

Jei panašios tendencijos yra visose angliškose svetainėse (o tai tikėtina), tai reiškia, kad ir be draudimų Rusijos žmones internete sunkiai pasiekia užsieniečių mintys. Tiesiog rusai ten labiau nei dauguma tautų informacijos ieško išimtinai savo kalba, taigi, randa daugiausiai tautiečių parašytus straipsnius.

Tai leidžia net šiandien tarp Rusijos gyventojų gana nepriklausomai nuo likusio pasaulio plėtotis ideologijoms. Vakaruose, kur didesnė dalis žmonių internete ieško informacijos anglų kalba ir šitaip dažniau aptinka kitataučių straipsnius, tokia izoliuota ideologijų plėtotė nebėra įmanoma: naujos mintys ten paprastai interneto dėka iškart pasiekia daug valstybių.

Šiemet dalyvavau Kolumbas LT konkurse, į kurį siunčiami kelionių reportažai, nuotraukos ir videomedžiaga. Pavyko laimėti Turizmo departamento prizą.

Konkursui siunčiau šiuos rašinius:
*Padniestrė: Antinepriklausoma valstybė.
*Kijevas Euromaidano revoliucijos išvakarėse.

Konkursui siunčiau šiuos vaizdo įrašus:
*Pietų Korėjos sportui raumenų nereikia (apsilankymas e-sporto stadione Pietų Korėjoje).
*Poezija – antroji Irano religija (Hafezo mauzoliejus, zurchanė Irane).

Taip pat nuotraukų ciklus pagal šiuos rašinius:
*Iranas: Nesuprastas, bet unikalus.
*Kuba: Mirštančios revoliucijos žemė.

Ir šią nuotrauką, darytą per Kalėdas Rygoje su antrašte “Vienišos Kalėdos Rygoje”:

Vienišos kalėdos Rygoje.

Taip pat į prasmingų kelionių kategoriją “Metų keliautojas” siunčiau savo keliones po Lietuvą renkant informaciją ir nuotraukas True Lithuania portalui, pristatančiam Lietuvą turistams anglų kalba.

Pasaulio viktorinos čempionatas 2014 m. birželio 7 d. vėl nudžiugins viktorinų ir kitų proto žaidimų gerbėjus. Oficialus tinklapis yra čia, oficialus Facebook čia. Registruokitės!

Pranešimas spaudai:

Ne vienas ištikimas intelektinių žaidimų gerbėjas jau pasižymėjo savo kalendoriuje pirmąjį birželio šeštadienį – šią dieną ir vėl taip pat ir Lietuvoje vyks Pasaulio viktorinos čempionatas, į kurį registracija jau paskelbta.

Pasaulio viktorinos čempionatas, kasmet kviečiantis susikauti dėl protingiausio pasaulio žmogaus titulo, vyksta visuose penkiuose žemynuose – daugiau kaip 40 pasaulio valstybių.

Pasaulio viktorinos čempionatas – vienintelis Pasaulio čempionatas, kuriame dalyvauti gali visi norintys, todėl jėgas išbandyti kviečiami ir tie, kurie nėra nuolatiniai įvairių viktorinų, kvizų, protų kovų nugalėtojai, tačiau yra smalsūs, mėgsta viktorinas ir nori išbandyti savo jėgas atsakinėdami į klausimus.

Vieni Pasaulio viktorinos čempionato dalyviai siekia nugalėti savo šalyje ar savo mieste, kiti ateina su šeimomis ir draugais, kad pasigalynėtų tarpusavyje, tretiems įdomu sužinoti ką nors naujo ar tiesiog smagiai praleisti laiką. Sąlygos visiems dalyviams vienodos: visame pasaulyje žaidimas vyksta tą pačią dieną, visi gauna vienodus klausimus, išverstus į nacionalinę kalbą.

Vilniaus miesto Pasaulio viktorinos čempionato 2013 m. nugalėtojas Paulius Ambrazevičius sako, kad jam šis čempionatas kaip tik ir yra tas žaidimas, kuriame, priešingai nei šiuo metu Lietuvoje populiariose protų kovose / pub quizuose, žaidžiama ne komandoje. Galima pasitikėti tik savimi, savo žiniomis, pasitikrinti, kokį lygį pats esi pasiekęs.

Lietuvoje žaidimas vyks Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Be Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos etapo čempiono titulo mūsų šalyje bus teikiami ir kiti – miestų čempionų titulai. Registracija vyksta iki birželio 4 dienos.

(Rūta Kazlauskaitė)

Šį penktadienį dalyvavau trumpametražio mėgėjiško kino festivalyje “Baltas kluonas”.

Europiečiai mėgsta patraukti amerikiečius per dantį, kad šie negali išvardyti Europos valstybių, nežino jų sostinių ir todėl, esą, yra prasčiau išsilavinę. Amerikiečiai europiečiams atkerta: “O jūs visas JAV valstijas išvardyti galite?”.

Europiečio reakcija veikiausiai būtų: “Bet tai tik valstijos, ne valstybės!”. Tačiau tie standartiniai pasaulio žemėlapiai, kuriuose kiekviena valstybė nuspalvinta atskira spalva, turi vieną blogą bruožą. Jie sukuria iliuziją, kad skirtumai tarp mažų gretimų valstybėlių yra dideli, o tarp milžiniškų valstybių (tokių, kaip JAV) regionų – maži.

JAV – labai įvairi šalis. Taip, beveik visur vyrauja anglų kalba. Bet skirtinguose regionuose skiriasi žmonių rasės, religijos, požiūriai; klimatas ir kultūra. Dažnai labiau, nei skirtinguose Europos kraštuose. Vien populiariojoje kultūroje kiek daug Amerikos veidų matome: turtingasis Vol Strytas ir bankrutuojantis Detroitas, Karlo Majaus indėnai ir juodaodžių reperių/gangsterių getai, kino sostinė Holivudas ir kompiuterijos širdis Silicio slėnis, Begalinės karštos Prerijos ir poliarinė Aliaska.

Mano filmas vadinasi “5 Amerikos veidai” ne todėl, kad tik penki jie būtų, bet todėl, kad tik tiek telpa į nustatytas festivaliui tris minutes. Kiekvieną veidą atspindi konkreti JAV vietovė ir ~40 sekundžių autentiškų kadrų iš jos. Filmą galite pasižiūrėti čia. Viskas nufilmuota 2012 m. kovą-balandį.