Vilniuje ką tik įvykdyta viešojo transporto reforma. Naikinami mikroautobusai, atsirado greitieji autobusai, padaugėjo autobusų juostų. Dažnas mini tikslą – padidinti viešojo transporto populiarumą galbūt automobilių sąskaita. Ar tai realu?

Priklauso nuo priemonių. Jos gali būti baudžiamosios arba skatinamosios. Skatinamosios – tai tokio kokybiško viešojo transporto pasiūlymas, kad žmonės rinktųsi jį, o ne automobilį (dėl kainos, greičio, kokybės). Baudžiamosios – tai būdai kokiu nors būdu riboti automobilius: papildomais rinka nepagrįstais mokesčiais, draudžiant kai kuriomis dienomis automobiliams su tam tikrais numeriais išvažiuoti į gatves (taip darome Meksike) ir pan. Kai kurios priemonės yra kartu ir skatinamosios, ir baudžiamosios: pvz. autobusų juostos ir gerina viešąjį transportą, ir blogina padėtį automobiliams (nes jiems lieka mažiau juostų, didėja kamščiai).

Jei viešojo transporto sistema sėkmingai konkuruoja su vairavimu dėl savo kokybiškumo tai visiems naudinga – ir į jį persėdusiems, ir tiems, kurie tiesiog nori gatvėse matyti mažiau automobilių. Bet baudžiamosios priemonės dažniausiai žalingos: jei žmonės bus priversti persėsti į viešąjį transportą, nors ten blogiau jausis, sugaiš daugiau laiko, vėluos į darbą ar susitikimus, tai bus ir žala ekonomikai, ir suprastės jų gyvenimo kokybė.

Autobusai, greitieji autobusai, tramvajai, metro, mikroautobusai

Tikintys viešojo transporto galimybėmis dažnai rodo į užsienio didmiesčius. Bet pamirštama tai, kad daugumoje tokių miestų yra metro. Nei autobusai, nei tramvajai niekad neprilygs metro. Tramvajaus galimybių studijoje skaičiuojamos piko metu sutaupysiamos minutės, greitasis autobusas sutaupys dar mažiau. Atrodytų gražu – bet pamirštama, kad dar yra kelionė iki stotelės ir iš jos, laukimas stotelėje. Automobilis negaišta ir stodamas stotelėse pakeliui (ką jau kalbėti apie persėdimus…). Visa tai dažniausiai su kaupu panaikina bet kokią autobusų juostų naudą. Kas kita metro, kuris juda daug didesniu greičiu, be sankryžų ir yra pajėgus kompensuoti šį papildomą laiką – todėl žmonės į jį persėda ir iš automobilių.

Tiesa, kai kuriuos metro privalumus greitieji autobusai atkartoja. Vienas jų – dažnas važiavimas. Atėjęs į stotelę visada gali žinoti, kad transportas greit atvyks (tai ypač patogu persėdant). Ir vis tiek, su autobusais/tramvajais tuo esi rečiau užtikrintas, nei metro – jei bus didelis kamštis tai jie užstrigs, nes važiuoja (dažniausiai) tomis pat gatvėmis (juk net jei yra A juostos į dešinę sukama iš jų).

Kitas metro privalumas, kurį mėgina atkartoti Vilnius – galimybė persėsti su vienu bilietu. Iš visur į visur maršrutų nebus, tad patoginti persėdimus apsimoka, o imti daugiau pinigų iš žmogaus, pavažiuojančio dvi stoteles vienu maršrutu, dvi kitu, nei iš važiuojančio 12 stotelių tuo pačiu maršrutu, nėra ir logikos.

Ir pagaliau kamščiai. Nors vilniečiams jie atrodo didelė problema, laikas, kurį vilnietis praleidžia automobiliu vykdamas į darbą ir atgal, yra mažesnis, nei užsienio metropoliuose (taigi, mažiau kainuoja ir benzinas, mažiau teršiama). Reiškia, menkesnė ir maksimali nauda, kurią galėtų suteikti net ir labai efektyvus viešasis transportas.

Tad iš esmės manau, kad persodinti ženklią dalį vilniečių iš automobilių į viešąjį transportą, jei nebus taikomos drakoniškos priemonės, galėtų tik metro sistema. Ar ją statyti apsimoka – kitas klausimas.

P.S. Patogesnio viešojo transporto darymas turbūt neturėtų apimti draudimo šią veiklą vykdyti tiems, kas patys gali iš jos išsilaikyti. Kalbu apie mikroautobusus. Jų panaikinimo šalininkai teigia, kad mikroautobusai „vogdavo“ keleivius iš savivaldybės viešojo transporto ar kad autobusai efektyvesni. Bet prielaida, kad visi iš mikroautobusų persės į autobusus, manau klaidinga. Mikroautobusai užėmė Vilniuje tarpinę prestižo/patogumo grandį tarp autobusų ir automobilių – už pirmuosius kažkiek greitesni, be elgetų ir kt. Todėl juos kaip alternatyvą matė ir tie, kas autobusais (beveik) nesinaudoja. Nenustebčiau, jei dalis jų ims dažniau naudotis savo automobiliu ar taksi.

Pasiūlymai tolesniam Vilniaus viešojo transporto tobulinimui

Stebuklų iš autobusų tikėtis nereikia, bet yra dar galimų pagerinimų, perimant kai kurias patogias savybes iš mikroautobusų, užsienio autobusų.

1.Visose stotelėse autobusai turi stoti tik pagal pageidavimą. Vakaruose taip yra daug miestų: stotelėje autobusas stoja tik jei laukiantieji stabdo ranka arba važiuojantieji paspaudžia mygtuką „STOP“ viduje. Tai taupo laiką, o tvarkaraščius galima numatyti pagal vidutinį sustojimų skaičių – juk lygiai taip apskaičiuojami tvarkaraščiai atsižvelgiant į vidutinius eismo srautus.
2.Jei autobusai kursuoja dažniau nei kas 15 min, tvarkaraščius tuo metu galima panaikinti – informaciniai tablo stotelėse, taip pat GPS pas vairuotojus (tai – jau yra ar diegiama) padės išlaikyti reikiamus atstumus ir informuoti keleivius. Jei galima važiuoti greičiau, reikia važiuoti, o ne specialiai ilgai stovėti stotelėse, kad išsilyginti su pralenktu tvarkaraščiu (tai gaišta visų keleivių laiką).
3.Suteikti teisę/pareigą vairuotojams priimti/išleisti to pageidaujančius keleivius sankryžoje prie raudonos šviesos ar kamštyje, jei tai saugu (t.y. žalia greitai neįsijungs, šaligatvis pasiekiamas ir pan.) – padėtų teisinis traktavimas, kad už tokio keleivio saugumą lipimo metu atsako jis pats, o ne vairuotojas. Dabar retas vairuotojas tą sutinka – kartais būna visiški kuriozai: tenka laukti autobuse, kol šis per „juodą kamštį“ privažiuos reikiamą stotelę už kelių šimtų metrų, kai daug greičiau tą atstumą nueitum pėsčiom. Kitais atvejais nuo sankryžos žmogui net arčiau jo tikslas, nei nuo stotelės.
4.Viešojo transporto planuose stotelėse ir autobusų viduje linijos galėtų būti spalvinamos pagal apytikslį jų važiavimo dažnumą – taip keleiviams būtų lengviau planuoti persėdimus (jei linija važiuoja kas valandą ir nežinai tvarkaraščio, geriau neplanuoti į ją persėsti).