Išskleisti meniu

Sporto varžybos

NASCAR lenktynės – milijonų amerikiečių aistra

NASCAR lenktynės – milijonų amerikiečių aistra

| 0 komentarų

NASCAR transliacijos ištrauka. Greta lenktynių vaizdo (kairėje) kartais rodoma papildoma informacija. Šiuo metu dešinėje rodomas lietaus debesų išsidėstymas regione aplink trasą. Viršuje - nuvažiuoti ratai bei vairuotojų pozicijos.

NASCAR transliacijos ištrauka. Greta lenktynių vaizdo (kairėje) kartais rodoma papildoma informacija. Šiuo metu dešinėje rodomas lietaus debesų išsidėstymas regione aplink trasą. Viršuje - nuvažiuoti ratai bei vairuotojų pozicijos.

Artimiausiais mėnesiais šiame bloge ketinu pristatyti kai kurias sporto šakas, kurios Lietuvoje mažiau žinomos, bet kur nors pasaulyje į arenas ar prie televizorių sutraukia dešimtis milijonų sirgalių.

Antrasis pagal populiarumą sportas JAV yra NASCAR lenktynės. Tarp 10 daugiausiai žiūrovų pasaulyje talpinančių sporto statinių patenka net 6 NASCAR trasos. Kiekvienoje jų yra nuo 150 000 iki 400 000 kėdžių (!).

Raidės „SC” NASCAR pavadinime reiškia „Stock car” – serijiniai automobiliai. Šiandieniniai jau smarkiai nutolę nuo serijinių, bet tai nėra formulės, o labiau akiai įprastos kėbulinės mašinos.

Žiūrėjau Doverio trasos lenktynes (2011 m. sezonas). Prie starto linijos sugužėjo 43 automobiliai. Trasa – lygiai vienos mylios ilgio (1,609 km), o lenktynių pavadinimas „FedEx 400″ reiškia pagrindinį rėmėją bei ratų skaičių. Kaip NASCAR įprasta, trasa – tikslaus ovalo formos, o posūkiai – pasvirę. Šitaip automobiliai išvysto milžinišką greitį.

Prieš rungtynes visi žiūrovai ir dalyviai paprašomi atsistoti ir sukalbama malda už lenktyninkus bei padėka Dievui už šias lenktynes (ar įsivaizduojate ką nors panašaus Europoje?). Tuomet – JAV himnas, jo metu iš dangaus nusileidžia šalies vėliava nešinas parašiutininkas.

Startas. Trasa – trumpa, mašinų daug, tenka važiuoti itin arti vienas kito. Čia svarbi ir taktika – štai slepiantis už konkurentų mažėja vėjo pasipriešinimas. Kartais net lengvu stuktelėjimu į galinį sparną bandoma „apsukti” varžovą (tai vadinama „kabliu”). Bet avarijų, kurios NASCAR būna itin įspūdingos, pasitaikė mažai.

NASCAR lenktynių momentas

NASCAR lenktynių momentas

Didžiąją lenktynių dalį pirmavo sezono lyderiai Edvardsas (nr. 99) arba Džonsonas (nr. 48), jie apie 10 kartų lenkė vienas kitą. Tačiau NASCAR automobiliai (jie – keturių markių: Toyota, Dodge, Chevrolet ir Ford) lygesni, nei Formulės 1, ir atstumai nuo trečios ar ketvirtos vietos niekad neviršijo kelių sekundžių. Per paskutinį sustojimą boksuose (likus 35 ratams) abu lyderiai pasirinko klaidingą taktiką: pakeitė keturias padangas. Daug kas pakeitė tik dvi (labiau apkrautosios dešinės pusės), o M. Martinas išvis nestojo boksuose. Likusių ratų nepakako lyeriams susigrąžinti pozicijas ir triumfavo Kensetas (Kenseth, nr. 17).

Rungtynių transliacija puikiai surežisuota. Prieš varžybas – interviu su į konfliktą įsivėlusiais lenktynininkais. Kailas Bušas (Kyle Busch) buvo nubaustas už Kevino Harviko (Kevin Harvick) automobilio stumtelėjimą prieš savaitę. Tuomet vedėjai spėliojo, kas laimės, diskutavo. Rungtynių metu – totalizatoriai dėl greičiausios mechanikų komandos, balsavimas iš kokio vairuotojo automobilio kelis ratus bus rodomas vaizdas (laimėjo Kailas Bušas). Ką jau kalbėti apie įvairią statistiką, kameras automobilių salonuose ir buferiuose, trasos sienelėse, virš tribūnų ir kitur.

Užsklandose skamba kantri stiliaus daina. Kaip krepšinis Amerikoje siejamas su juodaodžių subkultūra ir dažnai lydimas hiphopo, taip NASCAR kartais siejama su vadinamais „rednekais”. Stereotipinis rednekas yra baltaodis, gyvena užmiestyje, vairuoja didelį pikapą, puikiai išmano automobilius, klauso kantri, jo pažiūros – konservatyvios.

Transliacija užtruko 3 valandas 13 minučių. Per sezoną vyksta 36 lenktynės, paskutiniosiose 10 dalyvauja tik keliolika lyderių. Be pagrindinio čempionato vyksta ir NASCAR pikapų lenktynės, NASCAR Meksikos čempionatas bei kitos analogiškos varžybos.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , ,


Eurobasket 2011 – šventės rezultatai

Eurobasket 2011 – šventės rezultatai

| 0 komentarų

Varžybos Serbija-Rusija naujojoje Kauno arenoje

Varžybos Serbija-Rusija naujojoje Kauno arenoje

Europos krepšinio čempionatas, tris savaitęs valdęs Lietuvos miestus, baigėsi. Nuomonė, kurią buvau susidaręs po „įžanginių savaičių“ ir atidarymo, nepasikeitė: puikiai surengta šventė.

Šventė Lietuvai naudinga ir ekonomiškai. Atvyko tūkstančiai užsieniečių – čia jie leido pinigus, nuo kurių rinktas PVM į biudžetą, o juos gavę mūsų verslininkai ir darbuotojai leido toliau, skatindami ekonomiką. Šie pinigai neabejotinai padengė tiesiogiai čempionatui išleistus biudžeto pinigus, tad valstybė gavo ekonominės naudos (priminsiu, kad didelę dalį tiesiogiai čempionatui rengti skirtų išlaidų padengė rėmėjai).

O pastatytosios arenos, nemaža dalimi finansuotos ES, juk skirtos ne vien šiam renginiui: jos įgalina rengti daugiau aukšto lygio sporto renginių (ne tik krepšinio, bet ir ledo ritulio, rankinio, dviračių treko…), koncertų. Štai Rammstein atvažiuos ir į Kauną. Jau atidarius pirmąją, Šiaulių, areną tapo aišku, kad praėjo tie laikai, kai didžiausios žvaigždės atvykdavo tik į Vilnių.

Taip, sirgalių į Europos krepšinio čempionatą atvyko tikrai daug: per tūkstantį gruzinų, slovėnų, po kelis šimtus ar bent po kelias dešimtis kiekvienos kitos nacionalinės komandos gerbėjų. Buvo žmonių, kurie tikėjosi daugiau užsieniečių. Bet juk ir su esamu atvykusių sirgalių skaičiumi tai – daugiausiai užsieniečių pritraukęs renginys, kada nors vykęs Lietuvoje. Ypač jei vertinti ne vienadienius keliautojus iš Latvijos ar Lenkijos, o atvykusiuosius iš toliau, ilgesniam laikui, taigi ir palikusius Lietuvoje daugiau pinigų.

Apsilankęs keliose rungtynėse Panevėžyje, Vilniuje ir Kaune, fanų zonoje Šiauliuose mačiau pagrindinių sirgalių grupes. Net ir pralošus jų komandai laimingi graikai, tylūs ispanai, „Allez les Bleus“ šaukiantys prancūzai, vis greitesniu tempu pavadinimą „Slovenia“ skanduojantys šimtai slovėnų, už savo valstybės pinigus pagausėję makedonai, mojuojantys vėliavomis, kurias jiems uždraudė graikai. Ir, aišku, gruzinai, Vilniaus skverą priešais nacionalinę filharmoniją išdabinę savo vėliavomis bei pasirūpinę, kad ten skambėtų Kaukazo dainos.

Keli šimtai aistringiausių Slovėnijos sirgalių Vilniuje, Siemens arenoje

Keli šimtai aistringiausių Slovėnijos sirgalių Vilniuje, Siemens arenoje

Pagrindiniai aistruoliai mūsų šalyje praleido po kelias savaites, nes tuos pačius veidus regėjau skirtinguose miestuose. Pačiose arenose ramesni sirgaliai būdavo pasklidę atokiau nuo aršiausiųjų, kai kurie mačus stebėdavo fanų zonose, tad tikslaus apsilankiusių užsieniečių skaičiaus, matyt, nesužinosime.

Į Lietuvą atvyko ir aukšti kai kurių šalių asmenys, pavyzdžiui Gruzijos prezidentas ir premjeras, Rusijos vicepremjeras ar Ispanijos princas. Mūsų šalyje vykusios varžybos per televiziją parodytos daugybėje šalių – ir ne vien Europoje. Jas aptarinėjo ir NBA klubų gerbėjai, kuriems dėl NBA lokauto tai vienintelė proga išvysti savo garbinamas žvaigždes, ir dėl krepšinio pamišę filipiniečiai.

Savaime suprantama, krepšinio, kaip ir kitų sporto šakų, populiarumas skirtinguose kraštuose skiriasi. Štai Jungtinėje Karalystėje jis menkas – bet ir iš ten atvykę keliasdešimt sirgalių aistringai sekė trumpą savo rinktinės pasirodymą ir džiaugėsi pirmosiomis jos pergalėmis tokio lygio varžybose, dalindamiesi tomis emocijomis bloge. Juk britų rinktinė suformuota tik 2005 m., tik tam, kad užimti šeimininkams skirtą vietą Londono olimpiados olimpiniame turnyre.

Kituose kraštuose, kaip Balkanuose, čempionatas sektas itin aistringai. Buvusios Jugoslavijos sporto forumuose bei portaluose diskusijos apie jį sulaukė gausybės temų ir komentarų. Na o mūsų pralaimėjimas Makedonijai šios šalies sostinėje Skopjėje į gatves išginė penkiasdešimt tūkstančių džiūgaujančių aistruolių.

Žmonės išgirdo Lietuvos vardą, transliacijos jį susiejo su gražiu reginiu ir moderniomis arenomis. Iš patirties žinau, kad jeigu užsienietis iš tolimesnių šalių žino Lietuvą, pirma asociacija jam dažniausiai būna krepšinis. Nepaisant kelių smulkių nesklandumų apie mūsų šalį gerus įspūdžius matyt išsivežė didžioji dalis apsilankiusiusiųjų, ypač buvę gražiausiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Organizavimą gyrė ir FIBA vadovai. Priešingai nei užpernai Lenkijoje, arenoje elektra pas mus nebuvo dingusi. Priešingai nei Ispanijoje prieš keturis metus atakai skirtą laiką rodantys laikrodžiai nesugesdavo rungtynių metu. Būkime sau atlaidesni ir pasidžiaukime, kad bene pirmąsyk valstybės istorijoje surengėme gražų masinį tarptautinį renginį. Taip, tai ne Olimpiada – bet su mūsų gyventojų skaičiumi juk negalėtume tikėtis jos rengti.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , ,


Pagaliau ir mes puikiai rengiame tarptautinę šventę – Europos krepšinio čempionatas 2011

Pagaliau ir mes puikiai rengiame tarptautinę šventę – Europos krepšinio čempionatas 2011

| 2 komentarai

Dar nė neprasidėjus Europos krepšinio čempionatui Lietuva gyvena šventine atmosfera. Tam skirti renginiai visur aplinkui. Pradedant paprastomis reklaminėmis akcijomis ir baigiant oficialiais renginiais, tokiais kaip čempionato burtų traukimas, dar padabintas įdomiu koncertu, atspindinčiu Europos šalis.

Džiugu. Šventę kol kas organizuojame puikiai. Niekas nedaroma tik dėl formalumo. Štai Kauno arenos atidarymui praeitą savaitę surengtas vaidinimas o G. Patackas parašė oratoriją „Tas kosminis krepšinio jausmas” – įdomu, netikėta, juk panašių kūrinių sportui niekas nekūrė.

Man šis puikus šventės organizavimas net kiek netikėtas, nes iki šiol tarptautiniai renginiai Lietuvoje dar gerokai iki jų būdavo apipinami milijonų švaistymo skandalais ir galutinis rezultatas būdavo apgailėtinas. Prisiminkime „Vilnius – Europos kultūros sostinė”, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Visus 2009 m. gyvendamas Vilniuje niekaip nejaučiau, kad jie kažkuo ypatingi. Nebuvo jokios šventės.

Dėkui krepšinio federacijai už visa, kas nuo jos priklauso. Nors, manau, dėkoti reikėtų daug didesniam skaičiui žmonių. Tokios žavios ir įtraukiančios akcijos, kaip kamuolio varymas per Lietuvą, vykdomos privačia iniciatyva. Tai irgi skiria krepšinio čempionatą nuo VEKS – į VEKS taip ir nepavyko bent kiek rimtesnio indėlio iš šalies.

Dabar matosi, kad privati iniciatyva itin svarbi. Būtent iniciatyva, indėlis į organizavimą – o ne pinigai už logotipo parodymą. Nes pinigai valstybės ar viešosiose įstaigose visada gali „išnykti”, o norinčio prisidėti žmogaus darbas neišnyks niekaip.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , ,