Per šimtus savo kelionių regėjau ne tik gražių, nuostabių vietų, bet ir kraupių, menančių karus, tragedijas, žmonių sunkumus, verčiančių susimąstyti.
Čia – 10 giliausiai sukrėtusių vietų.
Dešimt niūriausių pasaulio vietų
1.Černobylio zona. Po Černobylio elektrinės sprogimo 2600 kv. km dydžio teritorija tapo tokia radioaktyvi, kad visi žmonės iškeldinti. Buvusius žmonių miestus, kaimus ir gyvenimų prisiminimus čia ryja miškas, o ekskursijos vedamos tik su Geigerio skaitikliais: daug kas užnuodyta radiacija. Supranti, kaip viskas trapu, kiek gali kainuoti „nedidelė“ klaida ir kaip tikriausiai atrodytų visa planeta po žmonijos išnykimo.
Apleistoje Pripetės (prie Černobylio) mokykloje
2.Aralo jūra. Ketvirtas pagal dydį planetos ežeras, sovietų „mokslininkų“ paverstas dykuma. Buvę uostamiesčiai virto beviltiškumo bastionais, kur pasikeitė klimatas, o vėjai pusto nuodingas medžiagas, nuo kurių miršta kas dešimtas vaikas. Jokios pasaulio ekologinės katastrofos vaizdas neprilygsta begaliniam Aralo jūros dugnui su rūdijančiais laivais: kad suvoktum, kaip baisu, čia nereikia lyginti temperatūrų ar statistikų, čia viską akimirksniu pamatai pats.
Aralo jūros dugnas, virtęs dykuma, ir laivai ant jo
3.Aušvico koncentracijos stovykla. Didžiausias XX a. „mirties fabrikas“, kur nacistinė Vokietija pražudė gal milijoną jiems neįtikusių žmonių. Aukų batai, krematoriumai, paprasti raudoni pastatai su žiauria žiauria niūria istorija.
Aušvico vieta, kur buvo šaudomi žmonės
4.Kaliningrado sritis. Atrodo, ramūs prasigėrę rusiški kaimeliai ir miesteliai. Bet kad čia niekad nebuvo Rusija. Gyveno vokiečiai, lietuviai, jie žiauriai išvaryti, išžudyti. Niekur kitur pasaulyje šiais laikais istorija nebuvo ištrinta iš gyvenimo ir žemėlapio taip skaudžiai: ne tik žmonės išnaikinti, bažnyčios paverstos griuvėsiais, bet ir visi pavadinimai, net upėvardžiai pakeisti. Dar bjauriau, kad, priešingai nei apie holokaustą, apie sovietinius genocidus didžioji pasaulio dalis visiškai pamiršo.
Apleistas didingas pastatas Įsrūtyje, Karaliaučiaus sritis
5.Betliejus. Atskyrimo siena Visus palestiniečių miestus Izraelis pavertė dideliais kalėjimais: apstatė sienomis, didesnėmis už Berlyno sieną, kurių kirtimas – žeminantis ir ne visiems prieinamas. Vienas miestų-kalėjimų – Betliejus, kuriame gimė Kristus.
Atskyrimo siena Betliejuje
6.Agdamas ir sunaikinti Karabacho miestai. Agdamas yra didžiausias šiais laikais sunaikintas miestas. Buvo Panevėžio dydžio, bet per Karabacho karą (~1994 m.) išvarę azerbaidžaniečius jį griuvėsiais pavertė armėnai. Dabar jis primena distopinį filmą: pavienės automobilių vilkstinės ištaškyto asfalto keliais važiuoja pro begalines griuvėsių eiles. Ir visa tai – ne tolima istorija. Kai visa tai vyko, aš jau buvau gimęs. Ir 2020 m. vyksta vėl iš naujo: dabar jau azerbaidžaniečiai bando atsiimti ir vėl apgyvendinti Agdamą bei kitus analogiškus miestus, bet nenustebsiu, jei tuo pačiu ir išvarytų armėnus iš jų miestų: tokie masiniai kitataučių išvarinėjimai Karabache vyko dar prieš 100 metų ir juos vykdo abi pusės.
Išgriautame Agdamo mieste (2014 m. nuotrauka)
7.Indijos miestų šiukšlės. Šiukšliniausi pasaulyje. Šiukšlių kalnuose gyvena žiurkės ir net kiaulės, o pabodus jie padegami, taip dar labiau užteršiant ir taip tragiškai užterštą orą. Žmonės šlapinasi viešai turguose, o ką išmetėme į viešbučio šiukšliadėžę ryte radome vidury gatvės: kambarinė tiesiog išpylė pro laukujes duris. Kiek daug istorijų dar galėčiau papasakoti!
Šventajame Indijos varanasio mieste – šiukšlių laukas, jo kiaulės ir nusišlapinti sustojęs dviratininkas
8.Sacharos kaimų atokumas Sacharos dykumoje net XXI a. gausu kaimų, kur neveda jokie keliai, nėra telefonų ar elektros, jojama kupranugariais ir asilais. Atrodo, grįžti tūkstančius metų atgal su visomis problemomis.
Važiuojant džipu per Mauritanijos dykumą
9.Poliarinė naktis Svalbarde Šiauriausioje pasaulio šalyje Svalbarde keturis mėnesius diena, keturis – naktis. Saulė net nepriartėja prie horizonto, nė kiek neprašvinta, o temperatūra sukasi apie -20. Žemė taip įšalusi, kad net laidoti ten nelaidojama, o gimdyti skrendama į Norvegiją. Ne kiekvienas psichologiškai sugeba gyventi.
Pūga Svalbarde poliarinėje naktyje
10.Detroitas ir kiti JAV getai. ~1960 m. vykęs „rasių kraustymasis“ daugelio senų didžių JAV miestų centrus pavertė juodaodžių getais, kur itin nesaugu, daugelis didingų pastatų, bažnyčių, netgi dangoraižių apleisti. Vienas liūdniausių pavyzdžių – Detroitas, iš vieno turtingiausių JAV miestų virtęs vienu skurdžiausių ir netekęs dviejų trečdalių žmonių. Detroite – tikri XX a. pradžios griuvėsiai, vis griūvantys ir beviltiškai liepsnojantys! Ir tai – JAV, turtingiausia pasaulio didelė šalis…
Meno projektu virtęs sugriuvęs namas Detroite. Neužilgo po mūsų apsilankymo jis sudegė (padegtas)
Gražiausių pasaulio gamtos vietų žemėlapis
Tas gražiausias gamtos vietas, kurios pažymėtos žemėlapyje, bet neaprašytos aukščiau, rasite aprašytas sąrašuose žemiau.
Loading map...
Visi baisiausių pasaulio vietų sąrašai
Sunku tarpusavyje lyginti genocidų vietas su ekstremaliomis gyvenimos sąlygomis ar ekologines katastrofas su sunykusiais miestais. Viskas baisu, nejauku – bet baisu savaip.. Todėl parengiau ir atskirus skirtingų tipų “tamsiojo turizmo” vietų sąrašus:
*Žmonių išsekinta gamta. Baisiausios ekologinės katastrofos, sunaikinusios ištisus kvadratinius kilometrus mūsų planetos: radiacija, dykumėjimas, šiukšlės ir dar daug kas.
*Ekstremalios vietos, kuriose, nepaisydami visko, gyvena žmonės. -70 temperatūros, uraganiniai vėjai, dykumų tolybės, 4 mėnesių trukmės naktis – reikia ypatingų žmonių, kad ten gyventi, ir ypatingo prisitaikymo, kuris žavi.
*Akistata su mirtimi. Didžiojoje pasaulio dalyje mirties bijoma, ji – savotiškas tabu. Bet yra vietų, kur lavonai laikomi viešai, iš kaulų net daromi meno kūriniai. Mums, lietuviams, jos ypač nejaukios.
*Nuosmukio vietos. Didžiosios pasaulio dalies ekonomika nuolat kyla ir kyla, kiekviena karta gyvena turtingiau. Bet yra miestų ir ištisų šalių, kadaise klestėjusių, bet nuvažiavusių žemyn. Tokiose vietose akį baugiai rėžia kontrastas tarp trupančios didybės ir niūrios dabarties.
*Genocidų ir katastrofų vietos. Ten, kur žuvo tūkstančiai ar net milijonai nekaltų žmonių.
*Karų vietos. Kur praeities konfliktai iki šiol neduoda ramybės žmonėms: perskiria šeimas, graso atsinaujinti ir t.t.
4 komentarai
Sveiki, turiu pastebėjimų dėl dar 2 vietų prie šitos skilties.
Subkategorijoje apie išsekintą gamtą (bet tinka ir prie nuosmukio vietų) yra Nauru valstybė – ten buvo laikas, kai trumpai suklestėjo, kai buvo aptikta fosfatų klodų, šalis labai greitai praturtėjo gavusi daug pinigų, tačiau viskas buvo greitai iškasta ir baigėsi – žemės greitai tapo bevertėmis. Tuo trumpu klestėjimo laikotarpiu žmonės neturėdami kur dėti pinigų, pradėjo gerai valgyti, todėl dabar tai šalis, kurioje itin daug antsvorio turinčių žmonių, bene labiausiai nutukusi valstybė pasaulyje.
Dėl ekstremaliausių vietų dar pridėčiau Šiaurės ir Vidurio Azijos vietas, kuriose gausiai veisiasi uodai – tai pelkėta lyguma Šiaurės Kazachijoje (aplink Petropavlo miestą) ir atitinkamai Rusijos pietinėse srityse į Rytus nuo Uralo (Čeliabinsko, Kurgano, Omsko sritys). Skirtingai nei Afrikoje ties pusiauju, tenykščiai uodai ligų lyg ir neplatina, bet kiek teko skaityti [itin retai pasitaikančių] keliautojų įspūdžių iš žmonių, buvusių tuose kraštuose, sako, kad uodų kiekis ten nesuvokiamai didelis, išlipus į lauką jokia veikla tampa neįmanoma be apsaugų. Apie Sibirą, kaip uodų pilną kraštą dar girdėti teko seniau iš ten kalėjusių lietuvių tremtinių pasakojimų. Kai ką teko girdėti iš seniau vykusių ekspedicijos “Misija Sibiras” dalyvių, kurie tomis sąlygomis turėdavo tvarkyti kapus, taip pat skaičiau gan retą lietuvių, kurie automobiliu pervažiavo tas vietas, pasakojimus.
Kodėl miniu šias dvi vietas? Kaip suprantu, nei vienoje nei kitoje dar nesilankėte, tačiau aprašymuose ir pats esate paminėjęs talibų sunaikintas Budos statulas Afganistane bei maliarines zonas Afrikoje, nors daugumoje tų endeminių šalių kaip supratau dar nesilankėte (bent jau ieškodamas pagal šalis – kelionių po jas vadovų neradau). Šias vietas irgi būtų gerai įtraukti į savaip baisių vietų sąrašą, o gal su laiku jose ir apsilankysite pats? Jūs kaip niekas kitas gerai perteikiate kitų šalių atmosferą, rašote man patraukliu stiliumi, skirstote šalis į įvairias kategorijas, ko taip išsamiai nedaro joks kitas lietuvių keliautojas. Tikiuosi netolimoje ateityje išvysti dar daugiau tokių aprašymų apie visokias mažiau turistines šalis.
Dėkui! Taip, įtraukiu tik vietas, kuriose buvau pats – ir aplankęs naujas vietas, vertas šių sąrašų, juos papildau.
Nauru, jei viskas bus gerai, tikiuosi aplankyti šiais metais, ir tokiu atveju manau, kad tikrai atsiras šiame sąraše (bet, aišku, galutinai nusprendžiu tik aplankęs).
Sibiro ar šiaurinės centrinės Azijos uodų nesu patyręs – gali būti, kad iš tiesų patektų, bet tai įvertinčiau patyręs ir palyginęs su kitom gyvenimo patirtim.
Maliariškiausiose zonose Afrikoje esu lankęsis, pvz. Benine. Kitose vietose situacija panaši. Visų vietų (kiekvieno kaimo ir t.t.) aplankyti ir neįmanoma jokiame dideliame regione (nei pvz. kiekvieno vėjuotos Patagonijos kaimo ar kiekvieno Sacharos dykumos taško – tos vietos yra kituose sąrašuose), bet ta priežastis, dėl ko ta vieta patenka į sąrašą, ta pati.
Bamijano Budos yra sąraše “Įspūdingiausios vietos, kurių nebėra (bet turime nuotraukas)“. Tai kitoks sąrašas nei visi kiti, nes ten yra vietos, kurių nebėra, bet jos sunaikintos jau po fotoaparatų išradimo. Bet daug tų vietų sunaikintos dar iki man gimus, tad, aišku, jų nelankiau. Bamijano Budos sunaikintos jau man gimus, bet tam sąrašui matymas gyvai nėra kriterijus – kriterijus yra nuotraukų ar videomedžiagos buvimas, įspūdį ir svarbą vertinu pagal tai (bei pagal faktus, kaip aukštis / rekordai / istoriniai faktai).
Artimiausiu metu pasirodys aprašymai iš Bangladešo bei mažiau žinomų Indijos tolių, o, jei viskas bus gerai, vėlaiu į metų galą ar kitų metų pradžioje bus daugiau iš atokių Ramiojo vandenyno salų.
Dar pora pastebėjimų – kaip suprantu, iki šiol nesate buvęs Kambodžoje, nors vizų (ne)reikėjimo klausimais tai viena lengviausiai pasiekiamų Azijos šalių. Ten turėtų būti pakankamai memorialų, kuriais įamžintas Raudonųjų khmerų genocidas, kai šalis vadinosi Demokratine Kampučija, man rodos yra net išlikę koncentracijos stovyklas primenantys pastatai, kuriose gyveno darbininkai, kai visa šalis buvo pertvarkyta į žemės ūkį. Pats sakėte, kad yra šalių, kurios pražudytų žmonių skaičiumi pranoksta visus ir ten keliauti nenorėtumėte, bet kaip suprantu, jei dabartinė valstybės kryptis pasikeitusi ir nebeturi tikslo kažko naikinti, gal šiuo metu tai ne kliūtis aplankyti šią šalį?
Dar vienas “tamsiojo turizmo” dalykas – pats gi esate aplankęs daugybę šalių, kuriose iki šiol teisėtai taikoma mirties bausmė. Ar jums nė karto vykstant į tokias šalis nekilo mintis pasidomėti, ar įmanoma aplankyti kalėjimus (ar kitas vietas) kuriose įvykdomas nuosprendis? Mane ypač domina, kaip atrodo patalpa tose šalyse, kur mirties bausmė vykdoma pakariant. Lietuviškai šia tema kažką surasti turbūt be šansų, atitinkamų šalių kalbomis gal daugiau. Dalis šalių tikslius faktus kaip ir kur tai daroma, ko gero neviešina, bet gal yra viena kita šalis, kurioje tai (ypač nuotraukos) nelaikoma valstybės paslaptimi? Ar yra galimybių tokius objektus atitinkamose šalyse aplankyti ir pamatyti, kaip atrodo tie rūsiai, koridoriai, kuriuose įrengtos kartuvės ir gidas papasakotų, kaip vyksta pats pakorimo procesas? Kažkaip panašu, kad dauguma tokius duomenis laiko įslaptinę ir vieninteliai apie tai žinantys – kalėjimų darbuotojai (kuriems prigrasinta niekam nepasakoti kaip viskas vyksta) arba patys nuteistieji (kurie jau niekam nebepapasakos kaip vyksta procesas).
Taip, Kambodžoje nesu buvęs, bet tikiuosi kada ten apsilankyti. Šalių – daug, laiko – mažai, tad viskas po truputį – juoba, niekada nesistengiu tiesiog nuvažiuoti į šalį “atsižymėti”, jei jau važiuoju, noriu tam skirti laiko, pasidomėti, patirti šalį išsamiai. Kiek esu domėjęsis, manau, kad Raudonųjų Khmerų kalėjimai tikrai paklius į tą sąrašą.
Iš tikrųjų ten, kur dar vykdomos mirties bausmės, paprastai tos vietos nepasiekiamos, kas logiška – juk, jei ten galėtų eiti visi norintys, tai galėtų būti paprasčiau kaip nors suorganizuoti pabėgimą ar trukdyti bausmei (pvz. ką nors palikti ten, kas sutrukdytų bausmės įvykdymą, ar pan.). Net jei tikimybė – maža, paprastai tai yra tarp vietų, į kurias nepateksi (kaip ir visokie žvalgybos štabai, karinės bazės, branduolinių raketų paleidimo šachtos ir kt.).
Išimtis – kelios šalys, kur vykdo mirties bausmes viešai, pvz. Saudo Arabija. Esu buvęs prie aikštės, kur jas vykdo. Iš ankstesnių laikų yra užsieniečių pasakojimų, kurie tai matė, bet dabar Saudo Arabija mėgina kurti kitokį įvaizdį, tad, manau, dabar užsieniečiui ten patekti gali būti sunkiau. Kai ten buvau, į pačią aikštę neįleido – gal tuo metu ruošėsi mirties bausmei ir nepageidavo užsieniečių, nežinau. Ten mirties bausmė vykdoma kertant galvą.
Kur tikrai galima pamatyti patalpas, kur vykdytos mirties bausmės – tai šalyse, kur jų nebėra, paprastai kur tas bausmes vykdė diktatūros, nuo kurių dabartinė valdžia atsiribojo. Pvz. Teroro muziejus Budapešte, kurio pastatas naudotas komunistų valdžios laikais kaip kalėjimas ir mirties bausmių vykdymo vieta. Manau įvardytose vietose Kambodžoje taip pat. Taip pat gausybėje nacių koncentracijos stovyklų. Neseniai buvau Port Blere (Andamanų salose Indijoje), kur taip pat buvo Britų Imperijos laikų kalėjimas ir tokia patalpa, kur vykdytos mirties bausmės. Kadangi tai – praeitis, tai nėra reikalo slėpti, ypač kai ta praeitis yra siejama su režimais, kuriuos dabartinė valdžia pati niekina (pvz. buvusiais kolonistais / užkariautojais). Tokiose vietose kartais apie tai pasakoja realiai tą matę žmonės.