Kelionių organizavimas

Kai keliauju į tam tikras vietas, aplinkiniai klausia “Ir kaip nebijai?”. Pasaulyje tikrai yra baisių vietų, visgi dauguma tokių baimių – visiškai nepagrįstos. Dažniausiai įgąsdina pavienės žiniasklaidos istorijos, kai tuo tarpu kur kas baisesnių, bet žiniasklaidos neaprašomų dalykų nė nepastebime.

Nebaisu: Reti dalykai, kuriuos dažnai rodo per užsienio naujienas

Labiausiai žiniasklaidoje aprašomi – ir labiausiai bijomi – tie įvykiai, kurie vienu kartu nusineša daug aukų – bet tylima apie tuos, kurie žudo (ar kitaip kenkia) tyliai, po vieną žmogų, tačiau yra daug dažnesni ir todėl tikimybė nuo jų nukentėti daug didesnė.

Kas tie pirmieji – retieji – įvykiai? Tai aviakatastrofos, traukinių ar laivų nelaimės, terorizmas, žemės drebėjimai. Net ir Rusijoje ar Afrikoje, kur lėktuvų krenta daugiau nei Europoje, tikimybė nuo to žūti maža; mažai ir šansų nukentėti nuo terorizmo net Izraelyje ar arabų šalyse. Gamtinėse katastrofose žūti šansų daugiau, bet ir tai nėra didžiausia grėsmė.

Dažnai visai nepagrįstai manoma, kad pavojus padidėjęs. Nereikia bijoti to, kas:

A)Buvo “neseniai”. Tai, kad prieš mėnesį šalį nusiaubė taifūnas ar cunamis niekaip nereiškia, kad ir dabar ten padidėjusi nelaimės tikimybė. Dažniausiai tai pasakytina ir apie karus, ypač vykusius prieš ne vienerius metus. Žiūrėkite dabartinę situaciją. Kai 2013 m. lapkričio 21 d. vykau į Sardiniją, kai kas kalbėjo, kad pavojinga, nes per cikloną “Kleopatra” ten buvo neseniai paskendę keliolika žmonių. Aišku, liūtys jau buvo pasibaigusios, be to, vyko kitoje salos dalyje. Paaiškėjo, kad kur kas pavojingiau man tądien būtų buvę lankytis Rygoje (kur sugriuvo “Maxima”). Aišku, būtų kvaila, jei būtume ėmę bijoti eiti į “Maximas” ar važiuoti į Rygą.
B)Vyksta gretimose šalyse. Dauguma karų ir konfliktų vyksta tik tam tikroje vienoje šalyje/šalyse ar jų regionuose. Aplinkinėms šalims tai įtakos nedaro. Gali atrodyti baisu vykti į Iraną, nes greta Afganistanas ar Irakas – bet jeigu koks užsienietis bijotų vykti į Lietuvą, nes greta Rusija, o ten – Čečėnija, Ingušija – turbūt ir jums patiems atrodytų juokinga.
C)Vyksta kažkur kitame tos šalies krašte. Lietuva – mažytė šalis. Bet pasaulyje yra šimtus kartų didesnių valstybių. Padėtis skirtinguose tokios šalies regionuose gali skirtis kaip diena ir naktis: tiek gamtinių kataklizmų, tiek konfliktų, tiek nusikalstamumo atžvilgiu. Reikia atkreipti dėmesį į konkretų regioną ar miestą, į kurį vyksite.

Aplankiau per 100 šalių, tarp jų ir tokias, į kurias kai kas vykti bijo, bet nesu nukentėjęs nuo karų, terorizmo ir panašios politinę potekstę turinčios veiklos. Lygiai taip nesu patyręs ir aviakatastrofos, laivo ar traukinio nelaimės.

Jau baisiau: dažni dalykai, kurių per užsienio naujienas nerodo

Nuo ko tikimybė nukentėti didesnė? Nuo štai ko:

A)Nusikalstamumo. Vienas nužudymas ar apiplėšimas nesukelia pasaulio žiniasklaidos dėmesio, bet iš tokių pavienių įvykių susidėjusi statistika toli lenkia aviakatastrofas ar nuskendusius laivus. Hondūre kasmet 100 000 gyv. tenka 91,6 žmogžudystės, Lietuvoje – 6,6. Iš viso Lietuvoje kasmet nužudoma ~200 žmonių, Hondūre – ~7000, nors gyventojų ten daugiau tik dvigubai. Net jeigu Lietuvoje kasmet įvyktų po rugsėjo 11 d. atakų masto teroristinį išpuolį, žūti nuo svetimos rankos Lietuvoje tikimybė neprilygtų Hondūrui. Taip pat skaitykite: “Nusikaltimai kelionėse – ką daryti ir kaip saugotis“.

Aišku, ir nusikalstamumą reikia vertinti objektyviai: dauguma jo vyksta tam tikruose rajonuose, tarp vietinių gaujų. Atsargiai suplanavus vietas, kurias toje šalyje lankysi, laiką ir pan., nebus taip pavojinga.

Pats nuo nusikaltimų užsienyje esu kentėjęs Kenijoje, Brazilijoje (du kartus) ir… Vokietijoje. Gal ne taip ir keista, kad nukentėjau net ir “saugioje” Vokietijoje – būdamas “trečiajame pasaulyje” saugaisi daug labiau. O juk šiais laikais seniau saugios šalys pilnos imigrantų iš nesaugių šalių, kurie daro nusikaltimus. Tik keli turtingi miestai dar saugūs, tokie kaip Tokijas, menkai paliestas migracijos – jame net mačiau, kaip mergina palieka ant kėdės kavinės vidury rankinuką ir eina į kitą aukštą užsakyti maisto.

Nužudymų statistika pasaulyje: kuo šalys tamsiau mėlynos, tuo ten saugiau, kuo tamsiau raudonos – tuo nesaugiau. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad karo, anarchijos apimtose šalyse (Somalis ir pan.) valdžia nėra net pajėgi suregistruoti visų nužudymų – bet daugelyje šalių nužudymai registruojami tinkamai. Nors nužudymas nėra tas nusikaltimas, su kuriuo keliautojai susiduria dažniausiai, paprastai ten, kur negerbiama žmogaus gyvybė, daug ir kitų nusikaltimų.

B)Apgavysčių. Kiekvienam nusikaltimui, nuo kurio esu nukentėjęs kelionėse, tenka daug dešimčių ar net šimtai apgavysčių ar bandymų apgauti. Apgavystė gali kainuoti net daugiau, nei vagystė. Apgaudinėja labiausiai tam tikrų specialybių žmonės, dažnai susiduriantys su turistais: taksistai, turistinių rajonų darbuotojai, tai pat prašalaičiai tokiose vietose, išmokę užkalbinti ir apgaudinėti turistus. Mažiau apgavysčių ten, kur kainos ir tvarka aiškios, parašytos. Todėl taksi nesinaudoju – naudojuosi visuomeniniu transportu ar autonuoma, kur įmanoma, Uber atitikmenimis. Autonuomoje, kaip turistinių paslaugų įstaigoje, tiesa, irgi pasitaiko apgavysčių, bet 5 ar 10 kartų didesnės kainos, kaip taksistui, mokėti neteks. Taip pat skaitykite straipsnį “Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti“.

C)Teisėtų trukdžių. Iš kuprinės ištraukta piniginė ar 100 eurų vietoje 10 paėmęs taksistas – žiaurus dalykas, bet keliaujant galima prarasti panašias pinigų sumas ir visai teisėtai. Pavyzdžiui, pavėlavus į lėktuvą gali tekti pirkti naują bilietą už šimtus eurų; dar kiti dalykai gali sutrukdyti jums kelionę taip, kad tiesiog negalėsite padaryti ko suplanavęs. Tarp “teisėtų trukdžių” – streikai, valstybiniai ribojimai. Visa tai nevienodai būdinga įvairioms šalims (pvz. daug streikuoja graikai, prancūzai, suomiai). Verta pažymėti, kad ir kataklizmų, kurių labiausiai baiminamasi (karai, žemės drebėjimai) atveju žūti ar susižaloti tikimybė menka, užtat patirti trukdžių – gana didelė. Kai 2011 m. kovo 11 d. buvau per žemės drebėjimą Tokijuje tame mieste nenukentėjo nei vienas turistas; užtat daug muziejų, turistinių objektų paskui buvo uždaryta, nutrauktas eismas geležinkeliais. Panašias pasekmes turistui gali sukelti ir paprastas streikas. Žemės drebėjimo nenumatysi, bet kai kuriuos trukdžius “apeiti” galima.

D)Ligų ir “eilinių” nelaimių. Kaip galite susirgti ar susižeisti namie – taip galite ir kelionėje, o ten gydytis gali būti gerokai brangiau, tai gali sutrikdyti ir kelionės planą. Viena išeičių – draudimas. Daugelyje kelionių tikimybė susirgti ar susižeisti nėra didesnė, nei būnant namie, bet, aišku, yra išimčių. Tai – kai kurios tropinės šalys su savo ligom, pvz. maliarija (žr. straipsnį apie skiepus). Taip pat – kai kurie pavojingesni kelionių būdai, kaip alipinizmas. Visada atrodo “Man taip nebus” ir tikimybė, kad kas nors įvyks konkrečioj kelionėj, visada mažai – bet jei keliausi daug tik laiko klausimas, kada kurioje nors kelionėje susirgsi ar susžeisi (gali būti ir po daug metų). Pavyzdžiui, esu kelionėje susilaužęs kojos pirštą, ne kartą sirgęs su temperatūra ir pan.

E)Savo paties laidų. Dėl šitų dalykų žmogus gali kaltinti tik pats save, bet neįsivaizduojate, kiek daug pinigų ir nervų ląstelių keliautojai dėl to praranda! Ne tai datai užsakyti bilietai, pamiršta laiku pasigaminti viza ar pasas, ką jau kalbėti apie smulkmenas, kaip nesiderėjimas kur tai būtina ir t.t. Labai svarbu turėti omenyje dažniausias ir brangiausias klaidas – dažnai didžiausias pavojus keliautojui yra jis pats.

P.S. Keliaudami po nelaimės zonas vietiniams tik padedate

Nereikia manyti ir kad keliaudami po stichines nelaimes išgyvenusias šalis kaip nors trukdote vietiniams. Beveik visuomet yra priešingai. Didelė dalis nuostolių, kuriuos patiria turistinės valstybės dėl tokių nelaimių, kyla ne nuo sugriovimų, o dėl “išsigandusių ir neatvykusių” turistų – pajamų netenka restoranai, viešbučiai, muziejai, nebesuplaukia jų mokesčiai į biudžetą, darbuotojai negauna algų, savininkams gresia bankrotas. Įsivaizduokite, kokia to reikšmė tokiam Libanui, kur turizmas įprastai “atneša” 27% bendrojo vidaus produkto, ar Seišeliams (39%).

Valgydami maistą ar gerdami vandenį tokiose šalyse tikrai iš nieko jo neatimate. Jei kas neturi maisto, tai todėl, kad po nelaimės neįmanoma į jo kaimą/miestelį maisto nugabenti, o ne todėl, kad maisto nėra išvis. Leisdami pinigus nusiaubtoje šalyje faktiškai perleidžiate juos vietiniams, kad galėtų atkurti infrastruktūrą bei įprastinį gyvenimą. Tai nėra labdara – vietiniai gyventojai čia netampa prašytojais, o tiesiog gali dirbti savo kasdienį darbą, išlaikyti kvalifikaciją – nelikus turistų tai taptų neįmanoma. Dar skaitykite “Etiškos kelionės – kaip keliauti, kad padėtumėte“

Po ilgų skrydžių į kitą pasaulio pusę dauguma jaučiasi smarkiai nuvargę, pirmos kelionės dienos. Man pavyksta šito išvengti.

Kaip? Tai nesudėtinga, tačiau reikia valios ir tam tikro laiko planavimo dieną prieš skrydį. Mat nuovargį stipriai lemia neišsimiegojimas bei nesugebėjimas prisitaikyti prie naujos laiko juostos. “Persukti savo biologinį laikrodį” būtina iš karto – paskui bus vis sunkiau, kelionė neteiks malonumo jei dienomis miegosite ar norėsite miego, o naktimis būsite žvalūs.

Prisitaikyti prie laiko juostos reikia iš karto

Todėl privalote nuo pat pirmos kelionės dienos eiti miegoti ir keltis pagal tą laiką, koks yra šalyje, į kurią atskridote.

Tai sudėtinga tik tada, jei darai tai netinkamai. Norint, kad miegoti, kai reikia, o ne kai nori, pirmąją kelionės dieną būtų lengviau, verta žinoti, kad įvairios “ėjimo prieš vidinį biologinį laikrodį” rūšys yra nevienodai sudėtingos:

1.Paprasčiausia yra prabusti bet kuriuo metu: pakanka nusistatyti žadintuvą. Bėda tik ta, kad atsikėlęs po mažai miego jausitės mažiau darbingas – bet tai labai laikina bėda, palyginus su neprisitaikymu prie vietinio laiko. Todėl patį pirmą kelionės rytą nusistatykite žadintuvą ir neleiskite sau užmigti vėl.

2.Nėra sunku ir neišsibudinti ryte po ilgo miego, kai jau norėtumėte keltis. Svarbiausia čia – visikai nieko nepradėti veikti. Vos nubundate, jei žinote, kad tą dieną turite ilgiau miegoti – vėl užmerkite akis ir užmigsite. Nes jeigu imsitės net trumputės veiklos – išsibudinsite ir užmigti gali tapti neįmanoma (žr. 4 punktą). Tad jei kelionėje prabundate naktį, mėginkite vėl užmigti.

3.Kiek sunkiau yra neužmigti, kai labai norite (pvz. po labai ilgos dienos). Kad neužmigtumėte, užsiimkite aktyvia veikla: pavyzdžiui, vaikščiokite lauke (o ne skaitykite knygą ar žiūrėkite televizorių). Būna tam tikri momentai, kuriais labai norisi miego, bet juos atlaikius pasidaro lengviau. Miegoti eikite tik tada, kai šalyje, kurioje esate, bus vakaras.

4.Sunkiausia – užmigti, kai visai nenorite. Tai gali būti net ir neįmanoma, todėl geriausias sprendimas: pasirūpinti, kad tuo metu, kai turėsite miegoti, miego norėtumėte: t.y. būtumėte buvęs prabudęs pakankamai ilgai, pavargęs. Tam naudokitės 1-3 punktais. Turėkite omenyje, kad nepatogiose vietose, tokiose kaip lėktuvas ar oro uostas, užmigti gali būti sunkiau, nei lovoje, tam bus reikalingas didesnis nuvargimas. Todėl jei skrisite naktį (pagal atvykimo šalies laiką) verta prieš tai kuo ilgiau nemiegoti arba daryti itin fiziškai varginančius darbus – tokiu būdu lėktuve išsimiegosite ir atvykus bus daug paprasčiau prisitaikyti (nieko nėra blogiau, nei atskristi ryte po nemiegotos nakties ir dienos prieš tai – tuomet be galo norėsis miego, o reikės ištverti bent iki vakaro).

Kaip aklimatizuotis skrendant į Vakarus

Jeigu skrendate į vakarus, skrydžio diena jums bus ilgesnė nei įprastai. Pavyzdžiui, Niujorke laikas yra 7 val. anksčiau nei Lietuvoje. Tai reiškia, kad skrisdami Vilnius-Niujorkas skrydžio parą turėsite ne 24 valandas, bet 31. Tai yra daug. Kadangi skrydžio metu pavargsite, tikėtina, norėsis gulti anksti Lietuvos laiku – o kai Lietuvoje bus 22 val., Niujorke bus tik 15 val., taigi, nuėję gulti pražiopsotumėte didžiąją dienos dalį, be to, prabustumėte naktį ir t.t.

Bet visų šių “aklimatizacijos” problemų paprasta išvengti, jei užuot vadovavęsi įpročiais, kelionės dieną elgsitės kiek kitaip.

1.Jei įmanoma, kai skrendate į vakarus, skrydžio dieną atsikelkite kuo vėliau. Pavyzdžiui, jeigu atsikelsite 13:00 dienos, tai net ir pasukus laikrodį 7 val. atgal ta diena nebeatrodys tokia ilga. Tam, kad taip vėlai atsikeltumėte, iš vakaro vėliau gulkitės, o ryte neleiskite sau išsibudinti.

2.Jei atsikelti vėliau neįmanoma, nes skrendate ryte – pamėginkite pamiegoti to rytinio skrydžio metu, išnaudoti nusnūdimui akimirkas oro uoste. Šitaip kiek įmanoma prailginsite savo rytinį miegą ir todėl vakare ilgiau žvaliau jausitės, vėliau norėsis eiti gulti.

3.Kad ir kas būtų, nuvykęs į vietą eikite gulti pagal tenykštį laiką (bent jau kokią 21:00), o ne tada, kai užsimanote. Pasidavęs organizmo poreikiui eiti miegoti Lietuvos laiku jūs tik perkeltumėte nepatogumo jausmą į kitą dieną, kuomet prabustumėte naktį, paskui vėl norėtumėte gulti dieną. Šitaip elgiantis aklimatizacija gali trukti ir savaitę.

Kaip aklimatizuotis skrendant į Rytus

Kai skrendate į rytus viskas būna atvirkščiai – laikas sukamas pirmyn, o skrydžio diena tampa trumpesnė. Pavyzdžiui, skrisdamas į Tokiją tą dieną neteksite 6 val., reiškia, para truks vos 18 val. Taigi, jei nieko specialiai nedarysite, Tokijuje norėsite eiti gulti labai vėlai, o paskui – labai vėlai keltis. Vėl nepatogumai. Skrendant į rytus, darykite šitaip:

1.Skrydžio dieną atsikelkite kuo anksčiau – pvz. jei atsikelsite 03:00 tai Tokijuje tuo metu bus 10:00.

2.Kitas variantas – išvis atsisakykite vienos nakties. Tai yra, jei, tarkime, skrendate sekmadienį, šeštadienį atsikelkite kaip galima vėliau, gal net 17:00 ar pan. (penktadienį galite dėl to labai vėlai nueiti gulti). Tuomet naktį iš šeštadienio į sekmadienį išvis nemiegokite.

3.Kaip ir skrydžio į vakarus atveju, nuskridę į vietą iš karto gyvenkite vietos laiku. Stenkitės eiti gulti normaliu metu ir net jei nepavytų ilgai užmigti, vis tiek kelkitės ryte, o ne dieną – šitaip kitą vakarą jau užmigsite normaliai.

Planuodamas savo keliones esu pastebėjęs daug niuansų kaip keliauti pigiau. Čia jais pasidalinsiu.

Kada pirkti bilietus?

1.Dauguma skrydžių yra brangiausi likus nedaug laiko iki išskridimo. Taip aviakompanijos daugiausiai pinigų pasiima iš tų, kam skristi būtina.
2.Tačiau pirkti prieš 7 ar 10 mėnesių irgi gali būti ne geriausias sprendimas. Mat aviakompanijos tada sudeda bandomąsias kainas, o jei pardavimai sekasi prasčiau, daro nuolaidas (akcijas). 1-2 mėnesiai iki skrydžio gali būti geras laikas pirkti, bet reguliariai tikrinkite, ar nėra akcijų.
3.”Paskutinė minutė” (kai pirkti pigu prieš pat kelionę) galioja tik poilsiniams skrydžiams (“Novaturas” ir pan.), ypač kelionėms su įskaičiuotais viešbučiais. Nes čia nebūna žmonių, kuriems staiga prireiktų skristi, kaip tik priešingai – paskutinę minute galinčių ir norinčių išeiti atostogų yra mažai.
4.Jei įmanoma, skriskite nestandartiniu metu. Ypač – žiemą. Taip pat, trumpoms kelionėms – ne savaitgaliui (jei savaitgaliui – bent ne per šventes). Sutaupysite ir skrydžiams, ir viešbučiams.

Kur pirkti bilietus?

1.Geriausia patikrinti situaciją bilietų pardavimo portaluose, nes siūlomi įvairių aviakompanijų reisai. Neblogas portalas yra skyscanner.net, jis rodo ir pigių skrydžių bendrovių, ir įprastinius reisus, kaip juos siūlo įvairios agentūros. Žr. straipsnį “Kaip ir kur pirkti lėktuvo bilietus”.
2.Visgi net ir visais šiais būdais rasite ne visų aviakompanijų pasiūlymus. Galite patikrinti Vikipedijos straipsnį apie oro uostą, į kurį norite skristi – ten bus parašyta, kokios aviakompanijos į kur iš jo skraido. Tai matosi ir Flightradar24.com. Tada žiūrėkite atitinkamų aviakompanijų puslapius.
3.Pigių skrydžių bendrovių reisai (Ryanair, Wizzair) dažniausiai bus pigiausi. Bet jei skrendate su persėdimu ir pirmasis skrydis pavėluos antro neteksite (jei nesate apsidraudę; bet jei draudžiatės, skaitykite sąlygas, nes dažnai ten būna pvz. minimalus persėdimo laikas). Be to, už daug ką (lagaminus ir kt.) teks mokėti papildomai, o oro uostas į kurį skrendate gali būti atokiau nuo miesto (patikrinkite nuvykimo iš ten laikus ir kainas).
4.Skrendant į tolimus kraštus bilietai iš pagrindinių Europos oro uostų (pvz. Londono) gali būti gerokai pigesni nei iš Vilniaus. Tokiu atveju gali apsimokėti iki tų pagrindinių oro uostų pirkti atskirus Ryanair/Wizzair bilietus.
5.Kai kuriais atvejais būna pigesni pasiūlymai iš Rygos, o ypač Varšuvos (į kuriuos galima nuvažiuoti autobusu/traukiniu/automobiliu). Patikrinkite šiuos variantus.

Kaip planuotis kelionę, kad būtų pigiau?

1.Neturėkite konkrečių planų kuriuo metu norėtumėte vykti, tiesiog sekite kainas (gal bus akcijos). Kadangi akcijos paprastai būna likus gana daug laiko iki skrydžio (1-6 mėn.) nėra taip sudėtinga susiplanuoti tik tuomet.
2.Neplanuokite ir vienintelės tikslios vietos, kurią norėtumėte aplankyti. Siekiant “pagauti” geras kainas geriausia ir neturėti susiplanavus konkretaus miesto ar šalies, kur norite vykti. Pasaulyje daug įdomių vietų, geriau sudaryti tam tikrą sąrašą šalių, kur vykti norėtumėte, ir sekti akcijas. Jei taip darysite daug metų, tikėtina, nukeliausite į daugelį to sąrašo vietų – tiesiog kiekvienais metais vyksite ten, kur būtent tada labiausiai apsimokės.
3.Galvokite ne vien apie skrydžio kainą. Prie skrydžio kainos iš karto galite pridėti nusigavimo į oro uostus ir atgal kainas, lagamino pervežimo kainą (jei mokama ir jei jį imsite), nakvynės tarpiniuose oro uostuose kainas (jei reikės ir imsite viešbutį) ir pan. Tai – irgi tiesioginės nukeliavimo išlaidos. Tik viską sudėję lyginkite, kuris skrydžio variantas geresnis.
4.Sužinokite, kas jūsų skrydžio bendrovėje mokama papildomai ir pasirūpinkite, kad neprireiktų: kad nereiktų pirkti lėktuve maisto pasiimkite savo, stenkitės neimti abejotino būtinumo daiktų ir nereiks registruoti bagažo (jei tai mokama) ir pan. Kaip taisyklė aviakompanijose visos papildomos paslaugos nesveikai brangios, nes tai yra esminė pigių skrydžių bendrovių verslo dalis.

Kas yra “pigu”?

Čia rašau orientacines “eilines kainas” (tik skrydžių) į įvairias vietas (ir atgal). Tokiomis kainomis galima nuskristi iš Vilniaus (ir atgal) daugmaž visada. Nebloga kaina – mažesnė už šias, labai gera kaina – gerokai mažesnė. Šios kainos galioja tik į kai kuriuos regiono didmiesčius; skrydžiai į kitus didmiesčius kainuos 50%-100% brangiau, į smulkius miestelius ir 200-300% brangiau (bet dažnai galima skristi į “pigiausių kainų” didmiesčius ir važiuoti, arba ieškoti pigių vietinių reisų iš ten į galutinį tašką – tam pasidomėkite, kokios krašte, į kurį skrendate, yra pigių skrydžių bendrovės):

(Kainos į abi puses – iš Vilniaus ir atgal):
Vakarų Europa – 50 EUR
Rytų Europa – 125 EUR (su keliais pigesniais miestais)
Balkanai – 200 EUR
Artimieji Rytai, Šiaurės Afrika, Vidurinė Azija – 300 EUR (su keliais pigesniais miestais)
JAV, Kinija – 400 EUR
Indija – 450 EUR
Japonija, P. Korėja, Pietryčių Azija – 550 EUR
Juodoji Afrika – 700 EUR
Pietų Amerika – 800 EUR
Australija – 1000 EUR

Pigus skrydis – dar ne viskas

Pigus skrydis – dar ne viskas; juk kelionės metu reikės mokėti už maistą, viešbučius.

1.Viešbučius apsimoka pirkti kartu su kelione (“kelionių paketą”) jei skrendate į poilsinio turizmo kraštus (Egiptas ir pan.), į kuriuos kitaip pigiai nenuskrisi, ir ketinate praleisti laiką vienoje vietoje (poilsinė kelionė).
2.Skrendant į poilsinio turizmo kraštus net jei ir nesinaudosite / ne visą laiką naudositės į kainą įeinančių viešbučių paslaugomis gali būti verta pirkti kelionės paketą (su pigiausiu viešbučiu), nes taip pigiau, nei pirkti atskirai skrydį.
3.Kitu atveju iš anksto užsisakyti viešbučius (internetu) apsimoka tik skrendant į turtingas šalis, tuo tarpu “egzotiškuose” kraštuose apsimoka ieškotis viešbučių vietoje, nes ten per internetą dažnai skelbiasi tik keli brangesnieji, be to, vietoje galima derėtis. Tiesa, kai kuriose šalyse reikalaujama oro uoste ar prašant vizos pateikti viešbučio rezervaciją (dažniausiai pakanka rezervacijos pirmajai nakčiai).
4.”Egzotiškuose” kraštuose vietose (viešbučiuose, restoranuose), kurios atrodo vakarietiškos, tenka mokėti net ir kelis kartus brangiau. Norėdami sutaupyti žiūrėkite, kur valgo ar apsistoja vietiniai (komfortas/higiena, tiesa, gali neatitikti mums įprastų).
5.Turtingose šalyse pigiausias būdas pavalgyti – greitojo maisto restoranai (“McDonald’s”, “Burger King”). Neturtingose šalyse tuo tarpu šie restoranai yra prie brangesnių, nors vis tiek gali būti tarp pigesnių jei žiūrėti vien vakarietiškų higienos standartų maitinimo įstaigas.
6.Pasidomėkite nemokamomis nakvynėmis per CouchSurfing, HospitalityClub ir pan., arba per emigravusius pažįstamus.
7.Turtingose šalyse pigiau nuomotis automobilį (išskyrus jei keliaujate vienas), o neturtingose – keliauti viešuoju transportu. Taksi nevažinėju beveik niekuomet nes ten – dažnos apgavystės, geriau “Uber” ir jo atitikmenys.
8.Palyginkite ir šiaip kainas šalyse, į kurias norite vykti vizos, viešbučių, restoranų, transporto. Gali būti, kad, kur brangesnis skrydis, bus pigiau visa kita ir per atostogas išleisite mažiau. Taip būna dažnai, mat pigiausi skrydžiai į brangias Vakarų Europos šalis (jei Norvegijoje pigiausiame restorane, jei pasiseks, valgysite už 13 EUR, tai Irane panašus maistas atsieis 0,3 EUR ar 0,6 EUR).
9.Ieškokite individualių būdų sutaupyti, priklausančių nuo valstybės. Tarkime, Japonijoje, jei važinėsite daug traukiniais tai gali atsieiti perpus pigiau jei pirksite “Japan Rail Pass”, o Indijoje yra galimybė už kelis eurus pernakvoti specialiuose traukinių stočių viešbučiuose “retiring rooms” (tiek kainuoja visas kambarys, o ne lova) – tačiau tą reikia žinoti, rezervacijų svetainėse tų viešbučių nėra.
10.Jei eisite į konkrečius renginius ar turistinius objektus, paieškokite internete, ar nėra bilietų su nuolaida.
11.Žiūrėkite, kurią kelionės dieną ką daryti apsimoka labiau Kai kurios pramogos ar viešbučiai kai kuriose labai turistinėse vietose atsieis smarkiai pigiau ne savaitgalių metu – tokius dalykus tuo metu ir bandykite.

Iš patirties žinau, kad geras būdas greitai nustatyti turistams reikalingų paslaugų (viešbučių, restoranų) kainų lygį šalyje yra pažiūrėti “Coca Cola” kainas. Tai geriau nei žymesnis “Big Mac” indeksas, nes McDonald’s yra sąlyginai nedaug šalių (Coca Cola – visur). Taigi, 0,5 l “Coca Cola” buteliukas parduotuvėse Azijoje (išskyrus turtingas šalis kaip Japonija), būna, kainuoja ir iki 0,3 EUR, Lotynų Amerikoje 0,5 EUR, Rytų Europoje ir Juodojoje Afrikoje 0,8-1 EUR, Vakarų Europoje 1-1,5 EUR, Norvegijoje ir dar daugiau.

Žemos kainos gali padėti sutaupyti ne tik kelionėje! Pavyzdžiui, gali apsimokėti nusipirkti drabužių šalyje, kurioje pigu, ir dėvėti juos Lietuvoje.

Prieš keliaujant į užsienį mėgstu pasižiūrėti dokumentinių filmų apie šalis, kurias lankysiu. Lyginant su knygomis, privalumų – daug:

1.Filmai ne tik pasakoja, bet ir parodo. Ypač vertingi filmuoti archyviniai kadrai, autentiški tradicijų vaizdai, kompiuterine grafika atkurta senovė. Perskaityti, tarkime, diktatoriaus kalbos ištraukas ne tas pats, kas pamatyti jos įrašą (su intonacijomis, vaizdu ir t.t.); perskaityti apie religines apeigas ne tas pats, kas pamatyti jų vaizdą.

2.Filmai leidžia pamatyti tai, ko būdamas kelionėje nepamatysi: praeities įvykių, taip pat to, kas neskirta turistams ar vyksta kitu metu. Tačiau to pažiūrėjimas leidžia geriau suvokti tai, ką matysi kelionėje. Pvz. prieš lankantis Berlyne verta pažiūrėti filmus su autentiškais kadrais apie Berlyno padalijimą, sieną, mėginančius per ją pabėgti ir jos griūtį.

3.Filmus galima žiūrėti kartu su žmonėmis, su kuriais keliausi. Kartu aptarti, kelionės metu prisiminti ir lyginti su matomais vaizdais.

Tiesa, dokumentinis filmas nelygus dokumentiniam filmui. Gal išgirdęs šį žodžių junginį kai kas net nusišypsos, nes šiandien “dokumentika” pavadinami ir daugybė propagandinių, politizuotų ar abejotinas sąmokslo teorijas populiarinančių kūrinių. Nors pastarieji dažnai sulaukia didžiausio dėmesio (nes jų rėmėjai labiausiai užsiangažavę), greta jų yra tūkstančiai informatyvių, “tikrų” dokumentinių filmų.

Geras šaltinis dokumentiniams filmams apie įvairias valstybes yra Film Numud (anglų k.). Čia jie išrūšiuoti pagal šalis, tad paprasta pasirinkti jus dominančią. Visur pateikiamos nuorodos į nemokamas filmų peržiūras Youtube ar panašiose svetainėse.

Tam net nebūtina ruoštis kelionei: gal norite kitaip pažvelgti į šalį, kurią jau lankėte, kurioje gyvena jūsų ar tiesiog domina kurio nors pasaulio krašto kultūra, istorija ar dabartis.

Pastaruoju metu lietuviškame internete išpopuliarėjo bent kelios svetainės, kurių esmė tokia: žmonės giriasi, kaip jie tą ar kitą vietą aplankė už juokingas sumas – litą, dešimt litų, šimtą litų… Internetiniai komentatoriai su savotiška pikdžiuga rašinėja, kaip jie sugeba nuskristi už 80 Lt ten, kur kiti moka 800 Lt.

Tokios bilietų kainos tikrai įmanomos su pigių skrydžių bendrovėmis: Ryanair, Wizzair.

Bet ar tikrai nusipirkę bilietą už, tarkime, 50 lt, už tiek ir keliausite? Seniau pigių skrydžių bendrovės tiesiog klaidindavo: pamenu, kai Wizzair pirmąsyk pradėjo skraidyti į Kauną (reisu Kaunas-Varšuva-Londonas) jų bilietas visada kainuodavo kokį litą, bet bandant jį pirkti pasirodydavo papildomi mokesčiai: kuro, registracijos, oro uosto ir kiti. Perskaičius kokių septynių mokesčių sąrašą tapdavo neaišku, už ką gi mokamas tas pirmasis litas – juk viskas išvardyta atskirai…

Dabar to jau mažiau (uždraudė ES), bet vis dar tebėra. Ryanair prie pradinės bilieto kainos dar prideda sunkiai išvengiamą kortelės mokestį – 20 Lt už skrydį. Skrendate į abi puses – štai jau bilietas kainuoja nebe 80, o 120 Lt. O jei dar ir su persėdimu – prisidės jau visi papildomi 80 Lt. Mokesčio išvengti galima, bet tam reikia pasidaryti specialias korteles, kurios (ir jų išlaikymas) irgi kainuoja papildomai – vertindami, kiek kainuoja jūsų pigūs skrydžiai, išdalinkite šią sumą ir pridėkite prie kelionių kainų.

Visi turbūt žino, kad pigių skrydžių bendrovėse beveik viskas mokama papildomai ir yra tikrai brangu: bagažas, maistas, geresnė vieta, pamiršimas laiku registruotis… Sakote, jums vis viena šių “papildomų paslaugų” neprireiks? Pagalvokite, ar tikrai niekada iki šiol neprireikė. Jeigu prireikė, gali prireikti ir darsyk. Šias sumas taip pat reikia įskaičiuoti į “pigių skrydžių” kainą. Nei Ryanair, nei Wizzair neužsiima labdara. Ryanair dirba labai pelningai ir žmonės, kurie nusiperka pigius bilietus, o paskui dar kelis kartus tiek išleidžia “papildomoms paslaugoms”, kurių kitose aviakompanijose jiems nė neprireiktų (nes ten yra nemokamas bagažo vienetas, nemokama registracija prieš pat skrydį ir kt.), yra viena tų didžiulių pelnų priežasčių.

Dar dažniau pigių skrydžių klientai pamiršta papildomas išlaidas “ant žemės”, kurios bus būtinos dėl pigaus skrydžio. Ryanair dažnai skraido į atokius oro uostus. Jei iš Vilniaus į Karmėlavos oro uostą ir atgal nuvykti ir parvykti kainuoja bent 40 Lt (bet tai irgi ne kas kita, kaip jūsų “pigaus skrydžio” kainos dalis, jei esate vilnietis), tai analogiško atstumo nuvažiavimas viešuoju transportu Skandinavijoje ar Jungtinėje Karalystėje bus nepalyginamai brangesnis, gali kainuoti ir virš 200 Lt (kai tuo tarpu į pagrindinius oro uostus ir atgal galima nuvykti metro už kokius 15 Lt).

Taip pat dažnai pigūs skrydžiai yra reti, nepatogiu grafiku. Pavyzdžiui, išvyksta iš Lietuvos vakare ir/arba grįžta ryte. Ką tai reiškia? O gi papildomą naktį viešbutyje užsienio šalyje. Kadangi ši papildoma naktis nepridės jums papildomo realios kelionės laiko, lyginant su tuo atveju, jei išvyktumėte kitos dienos ryte, o grįžtumėte vakare, tai viskas, ką sumokėsite tokiu atveju už nakvynę tėra papildomi paties nuvykimo šį vietą kaštai. Juos irgi reikia pridėti prie Ryanair kainos tam, kad sužinoti nematomąją kelionės kainą. Jei skrendate Ryanair su persėdimu reikia pridėti ir kaštus tarpiniame oro uoste ir, jei tokį perkate, kelionės jungties draudimą. O jei neperkate – įvertinti riziką, kad pirmasis reisas pavėluos, ir jau teks mokėti ne keliasdešimt, o šimtus litų. Jeigu kartą taip įvyko, išdalinkite šią “baudą” ir pridėkite prie visų likusių “pigių” kelionių kainų, nes su ne pigiais skrydžiais taip nerizikuotumėte.

Pagaliau dėl ilgesnio nusigavimo į vietą ir grįžimo (dėl toliau esančių oro uostų) sugaišite daugiau laiko. Reiškia, reali kelionės trukmė bus mažesnė. O juk pirkdami kelionę perkate ne ką kitą, kaip įdomų laiką užsienyje. Jei šito laiko mažiau – tai ir vienos užsienio mieste ar kurorte praleistos valandos kaina išeis santykinai didesnė. Tai aktualu, jeigu jūsų atsotogos, kaip daugumos mūsų, ribotos, ir dėl to, kad užuot keliavę į galutinį tašką ir atagl po 4 valandas, keliausite po 8 valandas, negalėsite pailginti kelionės trukmės.

Neneigiu, kad su Ryanair galima skristi labai pigiai – pats irgi neretai naudojuosi jų paslaugomis. Bet teigti, kad kelionė jums kainavo 80 Lt vietoje 800 Lt dažnai yra savęs ir kitų klaidinimas, nes tikrasis skirtumas daugeliu atveju gerokai mažesnis.

Pvz. šią žiemą skridau Kaunas-Stokholmas-Kaunas su Ryanair. Bilietai į abi puses kainavo iš viso 70 Lt. Tuo pat metu Estonian Air siūlė Vilnius-Stokholmas-Vilnius už 550 Lt. Tačiau pridėjus prie Ryanair reiso nuvykimo į Kauną ir iš jo, taip pat iš atokiai esančio Skavstos oro uosto į Stokholmą ir atgal išlaidas, o taip pat papildomą naktį Švedijos mastais pigiame viešbutyje (mat Ryanair atvykimas į Stokholmą buvo vakare, o Estonian būtų atskraidinę kitą rytą), reali Ryanair bilieto kaina pasiekė 350 Lt. Vis tiek pigiau už Estonian – bet stebuklų nebėra, atsižvelgiant į gerokai daugiau sugaišto laiko. O juk aš sąžiningai nepirkau jokio maisto lėktuve, neregistravau bagažo, laiku registravausi, nepirkau prioritetinių vietų, kadangi pažįstamas turėjo tam skirtą kortelę sugebėjau išvengti kortelės mokesčio ir t.t. – čia vien papildomi nusigavimo iki vietos ir atgal bei papildomos nakvynės kaštai. Bet kurios “papildomos paslaugos” pirkimas būtų bemat privertęs tikrąją kelionės su Ryanair kainą pavyti ar net aplenkti Estonian.

Planavau vieną vasaros savaitgalį praleisti Stokholme. Deja, nepavyko – greitai po to, kai nusipirkau bilietus, skrydžiai Vilnius-Stokholmas buvo atšaukti. Suprantu aviakompaniją – ne visi skrydžiai pelningi, o reisų Vilnius-Stokholmas užpildymas buvo itin prastas. Tačiau didelės problemos su klientų aptarnavimu paskatino mane parašyti šį įrašą. Žemiau pateikiu faktus. Galbūt jie padės kitiems į panašią situaciją pakliuvusiems, ypač jei jiems skrydis bus svarbesnis ir labiau neatidėliotinas nei buvo man.

Gegužės 7: Užsisakau bilietus Vilnius-Stokholmas-Vilnius su Wizzair biržėlio mėnesį. Užsisakau ir viešbutį Stokholme.

Gegužės 12: Wizzair panaikina galimybę įsigyti naujus bilietus į visus reisus Vilnius-Stokholmas-Vilnius po gegužės 31 d., įskaitant ir į tuos, kuriais turėjau skristi aš. Tai – ženklas, kad reisai atšaukiami. Reisų atšaukimą savo bloge patvirtina ir Vilniaus oro uosto komercijos direktorius Simonas Bartkus.

Gegužės 13: Kitas nusipirkęs skrydžius šiam laikotarpiui žmogus tame pat bloge parašo, kad skambino į Wizzair klientų aptarnavimo centrą (kaina ~3,5 Lt už minutę) – ir buvo patikintas, kad skrydžiai įvyks, o informacija apie jų atšaukimą yra klaidinga (“galite būti tikri, kad skrydis į Stokholmą įvyks”. Sako “jūs ne pirmas skambinate, nežinau, kaip čia toks gandas pasklido”. Po to – “galbūt čia tinklapio konfigūracijos klaida, kad kainų nerodo, pabandykite kada vėliau, turėtų veikti“).

Gegužės 13: Ryte parašau Wizzair pretenziją (anglų k.): 1.Girdėjau, kad Wizzair atšaukė skrydžius į Stokholmą, įskaitant i rmanuosius. 2.Wizzair manęs neinformavo. 3.Jau esu užsisakęs Stokholme viešbutį ir prašau pagal ES reglamentą pakeisti atšauktus skrydžius į artimiausius įmanomus, kad tuo laikotarpiu būčiau Stokholme. Pagal ES reglamentą 261/2004 (jis Lietuvoje privalomas kaip ir įstatymai) Wizzair privalo keisti dėl savo kaltės atšauktus skrydžius ir į kitų aviakompanijų, nors tai ir būtų jiems ekonomiškai nenaudinga.

Gegužės 16: Gaunu atsakymą iš Wizzair, kad mano rezervacijos nėra pakeistos (t.y. jokie skrydžiai neatšaukti), o jeigu kas nors keistųsi, Wizzair mane informuotų.

Gegužės 17: Oficialiai paskelbiama, kad Wizzair reisai Vilnius-Stokholmas-Vilnius birželio mėn. nutraukiami. Šie reisai, ir visi jų užsakymai, tiesiog ištrinami iš viešai prieinamos Wizzair duomenų bazės. Nei su manimi, nei su kitais užsakiusiais reisą, Wizzair nesusisiekia.

Gegužės 18: Atrašau Wizzair atstovei, gegužės 16 d. atrašiusiai į mano pretenziją, kad dabar jau Wizzair pripažino, kad reisus atšaukė, ir pakartoju prašymą. Gaunu automatinį atsakymą, kad šios darbuotojos darbe nebus iki gegužės 25 d. Todėl vėl iš naujo užpildau Wizzair tinklapyje pateikiamą pretenzijos formą.

Gegužės 19: Wizzair atsiunčia sąskaitą (invoice), surašytą vengriškai. Sąskaitos suma “-88 Lt”. Iš to galiu suprasti, kad grąžinami pinigai už skrydį. Tačiau tai nėra visa kaina – už skrydį mokėjau 124 Lt. Negrąžinamas 36 Lt vadinamasis užsakymo mokestis. Laiško tekste nėra jokių paaiškinimų, dėl ko ši sąskaita ir ar tai susiję su atšauktu reisu, tik siūloma iškilus neaiškumams skambinti į Wizzair, o skambučio kaina, pavertus į litus, yra 3,5 lito už minutę.

Gegužės 20: Wizzair atsiunčia laišką, kad skrydis atšauktas ir pažada su manimi susisiekti aptarti galimybes. Jei skubu, siūlo paskambinti vienu iš čia nurodytu telefonų ir žada, kad bus taikomos vietinio ryšio kainos: http://wizzair.com/useful_information/schedule_change/?language=EN .

Gegužės 23: Skambinu Wizzair nurodytu telefonu grafoje “Lithuania”. Tinklapyje rašoma, kad šiuo numeriu konsultuojama vienintele kalba – “English”. Tačiau atsiliepia lenkiškai. Po įrašyto monologo ištaria vieną anglišką sakinį “For English speaking consultant please press 2″.

Paspaudžiu “2″ – atsiliepia konsultantė: “Dzień dobry”. Klausiu “Do you speak English?”. Liepia luktelėti ir perduoda kitam konsultantui. Jis angliškai jau kalba.

Pagal ES reglamento 261/2004, privalomo tiek Lietuvoje, tiek Vengrijoje (kur registruota Wizzair), 8 straipsnį, jie turi man leisti pasirinkti vieną iš trijų variantų: A)Pakeisti atšauktąjį skrydį į artimiausią galimą, B)Pakeisti atšauktąjį skrydį į skrydį kitą dieną arba C)Grąžinti pinigus. Kadangi birželį iš Vilniaus į Stokholmą tebeskraidys Estonian Air, o Wizzair – nebe, paprašau užsakyti man bilietą Estonian Air. Jie privalo tą padaryti – tačiau atsisako ir teigia, kad keičia bilietus tik į Wizzair skrydžius. Klausiu, gal pasiūlytų kokį kitą Wizzair skrydį vietoje atšaukto – iš Vilniaus jie skraido į ne vieną miestą. Šiaip ar taip, keliauju turistiniais tiksais, galiu planus ir pakeisti. Atsako, “Galime pasiūlyti tik į Stokholmą”. O juk Wizzair reisai į Stokholmą nutraukiami jau po savaitės. Kas beliko – prašau grąžinti pinigus. Perklausia “Is this your final decision?”. Sakiau “Yes”. Kai užsimenu, kad atsiųstame “invoice” nurodyta mažesnė suma, nei mokėjau už bilietą, pažada grąžinti visus 124 Lt – per 7 dienas. Lauksiu.

Galbūt ši istorija oro bendrovių bankrotų išvargintiems lietuviams nepasirodys įspūdinga. Tačiau skirtumas čia tas, kad Wizzair, skirtingai nei FlyLAL ar Star 1 yra didelė veikianti bendrovė, esanti toli nuo bankroto. Dauguma čia įvardytų klientų aptarnavimo trūkumų yra gana nesunkiai – ir svarbiausia, nebrangiai – išsprendžiama.