Kelionių organizavimas

Vaikystėje sunkiai galėdavau užmigti ne lovoje, ne tyliai ir ne tamsoje.

Bet šiandien moku užmigti praktiškai bet kur ir visur puikiai pailsiu. Čia nėra kažkoks “įgimtas sugebėjimas”: to galima išmokti ir čia rašau kaip. Metodų daug – reikia išsirinkti tinkamus sau.

Gebėjimas miegoti bet kur kelionėse labai svarbus. Puikiai pailsiu skrydžiuose ar transporte ir kitą dieną esu pilnas jėgų. Pailsiu kiekviename viešbutyje: kad ir prie judrios magistralės ar naktinio klubo iš kurio plyšauja muzika. Be to, nė nereikia “būtinai ieškoti viešbučio”, kai tai nelogiška (pvz. kai turi iš viso 8 val. tarp skrydžių, ar kai keliauji automobiliu ir viešbučiai toli iš kelio): galiu nusnūsti bet kur ir sutaupyti laiko.

Išmokti miegoti bet kur gali beveik kiekvienas. Kitose kultūrose tai įprasta, čia tik europiečiai/vakariečiai nuo vaikystės migdomi patogiai ir todėl to neišmoksta. Bet niekada nevėlu pradėti. Būtinai perskaitykite straipsnį iki galo – ne viskas tinka visiems žmonėms.

Japonijos traukinyje, kur masiškai miegama taip: japonai užmiega nepaisant garsų, šviesų ir nepatogios padėties

Afrikoje miegama ir taip…

Kas labiausiai trukdo miegoti (ir kaip sumažinti nepatogumą)?

Pirmiausiai verta suprasti, kas tau iš tikrųjų trukdo miegoti. Lengva tiesiog numoti ranka “Aš negaliu užmigti ne viešbutyje”, bet iš tikro yra konkretūs dalykai, kurie trukdo labiausiai. Pasimėginkite. Kai kuriuos iš labiausiai trukdančių dalykų galima panaikinti ar apriboti.

Tipiniai žmonių miegui trukdantys dalykai (ir būdai tuos trukdžius “nuimti”):
Šviesa. Padeda akių raištis.
Garsas. Dažnai rekomenduojami ausų kamštukai, bet jie garsą uždengia ribotai. Kur kas geriau – geros garsą neutralizuojančios ausinės (arba ausinės ir kamštukai). Ausinėse galima paleisti ir raminančią muziką, jei padeda.
Nepatogi poza. Neretai net ir blogomis sąlygomis galima rasti šiek tiek geresnę pozą, patogesnę vietą (kaip tą padaryti rašysiu žemiau). Yra specialiai tam sukurtų daiktų (pvz. pripučiamos pagalvėlės), bet patogumą galima pasididinti ir panaudojus eilinius daiktus: pvz. pakišus po galva sulankstytą minkštą rūbą ar pan. Kai kurios nepatogios pozos diskomfortą sukelia ne iš karto, bet po truputį (pvz. nutirpsta koja ar įskausta nugara). Tokiose pozose gali užmigti – tikėtina, po valandos-kitos nubusi, ir tada galėsi pozą pakeisti (bet žr. žemiau skyrelį “Kaip vėl užmigti netyčia nubudus?”). Nuskaudusi vieta atsigaus, o jei per tą laiką nuskaus kita vieta – bus galima grįžti į pirminę pozą. Gali būti, kad bus pozų, miegant kuriose kas nors įskaus ilgam – įsidėmėkite jas ir jų venkite, bet tų, kur nuskausta trumpam, vengti nereikia.
Baimė, ypač būti apvogtam. Tai sprendžiama pasirinkus saugesnę vietą bei susidėjus daiktus taip, kad jų būtų neįmanoma paimti nepažadinus (apsivyti kuprinės petnešas aplink koją ar ranką, piniginę ir telefoną persidėti į vidinių rūbų kišenes (ant kurių dar aprengtas kitas rūbas) ir pan.). Jei keliauji keliese, galima miegoti “pamainomis”.
Šalta, karšta. Pasirinkti tinkamą aprangą. Miegui reikia šiltesnės aprangos, nei, tarkime, vaikščiojimui prie tokios pat temperatūros.

Šiam žmogui turbūt sunku užmigti kiečiau, tad vežiojasi pagalvėlę. Čia – oro uostas.

Aišku, visus trukdžius galima susimažinti pasirinkus tinkamą vietą. Pvz. jei miegate viešbutyje – kambarį su langais į kiemą (dėl garso) ar su kondicionieriumi (dėl karščio).

Man asmeniškai, tiesa, jokių čia specialių priemonių nebereikia. Lazda turi du galus: jei nuolat naudosi akių raištį, tai niekada neišmoksi miegoti prie šviesos. Aišku, jeigu visada ir galėsi vežiotis tą akių raištį – gal mokytis nė nereikia… Bet aš nenoriu apsikrauti papildomais daiktais, todėl išmokau bet kur miegoti ir be jų.

Miegu oro uoste

Korėjiečiai įpratę miegoti tradicinių pirčių čimdžilbangų prieigose ant žemės – taio prilyginama savotiškam viešbučiui, nusiperki bilietą nakčiai, nors daugeliui europiečių tai neatrodytų patogu

Kaip užmigti sudėtingom sąlygom? Ir kaip to išmokti?

Ar bus lengva užmigti labiausiai priklauso nuo nuovargio. Net ir lovoje juk užmigti vidury dienos gali būti sunku. Tačiau jei esate labai pavargęs, ilgai nemiegojęs, tai galite imti “knapsėti” net tokiom sąlygom, kai nė už ką to nenorėtumėte (giminių susitikime, teatre, už vairo ar pan.). Na o nemiegojus labai liga jau *neužmigti* pasidaro sunku, nesvarbu kur.

Nuovargio limitai kiekvienam žmogui skirtingi. Bet principas tas pats: kuo labiau esi nuvargęs, tuo nepatogesnėm sąlygom gali užmigti.

Taigi, jei numatai, kad tą naktį reikės miegoti tau nepatogiai, pasistenk susiorganizuoti dieną taip, kad būtum tuo metu kuo labiau pavargęs.

Nuovargis priklauso nuo trijų dalykų: laiko, kurį esi nemiegojęs; kiek miegojai naktį prieš tai; bei ką veikei dieną (rimtai sportavai? Tiesiog žiūrėjai televizorių?). Tu kontroliuoji visus šiuos dalykus – t.y. nuovargį gali bet kada pasididinti.

Tarkim, tau sunku miegoti lėktuve, o nusimato naktinis skrydis. Tai pasistenk skrydžio dieną atsikelti kuo anksčiau – gal 3 nakties, net jei tai būtų savaitgalis. Kai į lėktuvą įlipsi nemiegojęs beveik 24 val., bus tikrai paprasčiau užmigti, nei jei būtum atsikėlęs normaliu metu.

Tikslaus recepto, “Kiek nuvargti?”, nėra, kaip ir “Kas ta nepatogi nakvynė?”. Jūs save žinote geriausiai ir, kelis kartus pabandę, gerai pajusite savo organizmą.

Dabar linksmiausias dalykas! Kiekvieną kartą miegoti tomis pat sąlygomis bus vis paprasčiau! Tarkim, dar visai neseniai nemokėjau užmigti ant važiuojančio automobilio priekinės sėdynės, buvo praktiškai neįmanoma, bet kokie posūkiai ar stabdymai trukdydavo. Miegoti eidavau ant galinės sėdynės, kur jau buvau išmokęs išsimiegoti – bet ji juk ne visada laisva.

Pirmus kartus ant priekinės sėdynės pavyko užmigti ir išsimiegoti tik kai buvau labai labai pavargęs. Bet su kiekvienu kitu kartu to nuovargio tam reikėjo vis mažiau. Nes organizmas priprato, kad tokia padėtis miegui tinkama, “saugi”. Analogiškai su miegu lėktuve, su šviesa, su garsais ir t.t. – tik prie šito prisipratinau daug seniau.

Dar yra dalykų, prie kurių nepripratau. Pavyzdžiui knarkimas. Kodėl nepripratau? Nes nesitreniravau. Tiesiog aplinkoj nėra knarkiančių žmonių, o tuos kartus, kai teko tarp jų miegoti, nebuvau pakankamai pavargęs. Tuo tarpu ten, kur dažnai tekdavo užmigti labai pavargus – prie lėktuvų garso, traukinių garso, automobilių garso, muzikos garsų iš gretimo naktinio klubo, šokių – dabar miegu puikiai ir kai esu mažai pavargęs.

Kaip vėl užmigti netyčia nubudus?

Įprastas atvejis, kad nepatogiai miegodamas nubusi – gal koja bus nuskaudus, nes prispausta, o gal lėktuve ims garsiai kalbėti per garsiakalbį ir pan.

Tokiu atveju reikia *iš karto* vėl stengtis užmigti (pvz. pakeitus poziciją, jei buvo nepatogu), net neatsimerkti. Kol dar esi “įsimiegojęs”, vėl užmigti bus daug paprasčiau. Tačiau jeigu bent kiek “išsibudinsi” (pvz. nutarsi pasitikrinti Facebook ar ko užkąsti ar net tiesiog ką nors pasakyti bendrakeleiviui), tai tomis pačiomis sąlygomis vėl užmigti gali ir nebepavykti, kadangi jau būsi šiek tiek pasnaudęs, reiškia, šiek tiek mažiau pavargęs, “nebepakankamai pavargęs” tokiam nepatogiam miegui. Aišku tas “nepakankamai pavargęs” yra apgaulingas jausmas: gerai išsiilsėjęs tikrai nesijausi bei kitą dieną jausi nuovargį, bus sunku atlaikyti neužmigus (nes pvz. dar būsi miegojęs tik 2 val.).

Gera treniruotė išmokti “vėl užmigti” – tiesiog eilinę naktį nustatykite žadintuvą, kad skambėtų dviem valandom per anksti. Kai suskambės – atidėkite pusvalandžiui ir iškart užmiginėkite vėl. Vėl suskambės – dar pusvalandžiui. Iš pradžių gali būti sunku vėl užmigti, galiausiai po tokių treniruočių imsite po kiekvieno suskambėjimo užmiginėti iš karto.

Kaip miegoti lėktuve?

1.Pasirinkite reikiamas lėktuvo vietas. Kai kuriose avialinijose tai mokama, kitose oficialiai pasirinkimo nėra išvis, bet paprašęs registracijos stalelio darbuotojo net ir ten dažnai gali gauti tam tikras vietas. Miegui gali padėti šie variantai:
-Vieta prie avarinio išėjimo – daugiau vietos kojoms, kas aktualu, jei jums jos nuskausta / nutirpsta.
-Vieta prie lango – atsiranda papildoma galimybė dėti galvą ant lango.
-Vieta kartu su artimaisiais – galite dėti galvą vienas ant kito.
-Aukštesnė klasė – ten sėdynės didesnės, o geriausiose klasėse/avialinijose atsilenkia horizontaliai tarsi lovos. Bet tai kainuoja labai brangiai, tokiose vietose skridęs nesu ir viskas, ką čia rašau, galioja ekonominei klasei. Kadangi ekonominėje klasėje miegu puikiai, tai mokėti brangiau ir nėra reikalo.

2.Galimos miego pozos lėktuve:
-Atlenkti sėdynę iki galo atgal ir atsilošti. Tiesa, ekonominėje klasėje labai smarkiai ji neatsilenks. Kartais galvos atlošas išsilanksto taip, kad galėtum padėti galvą šonu. Kitu atveju tam galima panaudoti pripučiamą pagalvėlę, jei turite.
-Galvą (kaktą) atremti į priekinę sėdynę, gal pasidėjus paminkštinimui striukę ar kokį rūbą.
-Galvą atremti šonu į langą, gal pasidėjus paminkštinimui kokį rūbą (įmanoma tik sėdint prie lango).
-Atlenkti staliuką ir galvą padėti ant staliuko (tinka tik ten, kur daug vietos kojoms arba žemesnio ūgio žmonėms).
-Galvą padėti ant bendrakeleivio, kuris sėdi šalia (aišku tik jei bendrakeleivis – tavo draugas ar artimasis ???? )
-Jeigu pasiseka ir sėdynės greta jūsų laisvos – galite išsitiesti per kelias sėdynes tarsi lovoje (paprastai tam reikia trijų sėdynių, taigi, tai reta).

Miegas galvą atrėmus į priekinę sėdynę – skrybėlė suteikia šiek tiek minkštumo

Miegas atsirėmus į langą (aš) ar į bendrakeleivį (Aistė)

Įsidėmėkite, kurios pozos jums patogiausios. Dažniausiai per skrydį pakeičiu kelias iš šių pozų: būna, kad kas nors nuskausta ar nutirpsta, atsibudęs pereinu į kitą. Pripratus tokie atsibudimai visiškai netrukdo – iš karto užmiegu vėl ir pailsiu. Šiaip ar taip net ir lovoje miegodami daug kas bent kelis kartus per naktį atsibunda (nebūtinai tai ryte prisimena). Tik svarbu iš karto vėl užmigti! (žr. aukščiau “Kaip vėl užmigti netyčia nubudus?”)

Kaip miegoti autobuse?

Miegas autobuse panašus į miegą lėktuve (perskaitykite skyrių “Kaip miegoti lėktuve”), tik čia atsiranda papildomas trukdis – autobusas nėra stabilus. Jis stabdo, sukinėjasi, o prastame kelyje dar ir dreba.

Dėl to, tarkime, atsirėmus į langą autobuse miegoti ne visada išeina – kartais krato per smarkiai, langas virpa. Dar jis šaltas, drėgnas (nors tai sprendžiama pasidėjus ką nors tarp galvos ir lango, pvz. drabužį).

Bendrai paėmus, miegui autobuse dažniausiai reikia būti labiau pavargusiam, nei miegui lėktuve.

Vienas geras dalykas: jeigu autobuse, ypač kalnų keliuose, jus pykina, tai tikrai nereiškia, kad negalėsite autobuse miegoti. Neretai žmonių, kuriuos pykina, miegant nepykina: svarbu tik užmigti laiku (pvz. prieš prasidedant kalnų keliui). O trumpam nubudus dar svarbiau nei kam kitam vėl greitai užmigti.

Atkreipkite dėmesį, kad autobusas autobusui nelygui ir kartais tuo pat maršrutu gali važiuoti patogesni autobusai su patogesnėm, didesnėm vietom. Tiesa, tikrai miegamieji autobusai yra reti, ir dažniausiai vis tiek tose vietose nėra taip patogu miegoti, kaip lovoje.

Miego padėtis autobuse (aš atsirėmęs į langą, Aistė į mane). Skara tarp mano galvos ir lango suteikia pakankamai paminkštinimo – bet tik Korėjos keliams. Panašiai Filipinų keliuose užmigti buvo sunkiau, nes autobusas labiau kratė dėl nelygaus kelio ir nedidelis paminkštinimas nekompensavo kratymo

Patogesniame miegui naktiniame autobuse Indonezijoje

Patogesniame Korėjos autobuse

Taip pat, ypač jei turite išlipti nepaskutinėje stotelėje – nepamirškite nusistatyti žadintuvą net jei galvojate, kad “tikrai nubusite”.

Kaip miegoti traukinyje?

Miegas traukinyje panašus į miegą lėktuve (žr. skyrių “Kaip miegoti lėktuve”). Tik traukinyje daugiau vietos, nei lėktuve, ir gali būti daugiau galimybių patogesnėms sėdynėms – išanalizuokite jas. Pavyzdžiui gali būti:
-Vietos su didesniu stalu, ant kurio gali padėti galvą.
-Miegamosios vietos, miegamieji vagonai (ten jau miegi tarsi lovoje). Tokias paprastai reikia užsisakyti už priemoką, bet priemoka dažniausiai mažesnė, nei už verslo klasę lėktuve.

Kazachijos traukinio plackarte – miegamajame vagone

Miegas traukinio miegamajame vagone

Priešingai nei autobusas, traukinys važiuoja gana stabiliai – taigi, jei yra galimybė rinktis, ar naktinis autobusas, ar naktinis traukinys, paprastai visada verta rinktis traukinį, net jei miegotumėte kėdėje.

Kaip ir autobuse, ypač jei turite išlipti nepaskutinėje stotelėje – nepamirškite nusistatyti žadintuvą net jei galvojate, kad “tikrai nubusite”.

Miegu pasidėjęs galvą prie stiklo Tailando traukinyje

Kaip miegoti automobilyje?

Miegoti stovinčiame automobilyje – panašu, kaip lėktuve ar traukinyje (žr. skyrelius aukščiau), o važiuojančiame automobilyje – kaip autobuse (žr. “Kaip miegoti autobuse?”). Tik atsiranda papildomos galimybės:
-Miegoti smarkiai atsilenkus priekinę sėdynę: automobilio sėdynės atsilenkia labiau nei ekonominės klasės bet kokiam lėktuve ar autobuse.
-Miegoti ant šono ant galinės sėdynės. Ten gali normaliai atsigulti tarsi trumpoje lovoje. Man miegoti ant galinės sėdynės – patogiau, nei priekinės, bet kiek patogu labai priklauso nuo automobilio dydžio. Didesni yra ir platesni, o maži – siauri, tad ant galinės sėdynės mažai išsitiesi. Aišku, galimybė išsitiesti priklauso ir nuo ūgio: žemiems žmonėms paprasčiau.
-Miegoti nulenkus galines sėdynės (galioja universalams, visureigiams) ir galbūt ten pasidėjus čiužinį. Išeina toks “minikemperis”, miegas primena lovą – kaip tai atrodo, rodome šiame Youtube video.

Miegame sustojusiame automobilyje

Miegas ant priekinės sėdynės ją atsilenkus (Aistė miega kol aš vairuoju).

Aistė miega ant galinės sėdynės. Čia nėra optimalus variantas, nes reiktų pasidėti ką po galva, bet Aistė, kaip ir aš, moka užmigti bet kokiom sąlygom, tai to nebereikia

Miegas nulenkus galines sėdynes ir pasidėjus čiužinį (aš jau atsikėlęs)

Jei miegosite stovinčiame automobilyje, svarbu tinkamai pasirinkti sustojimo vietą. Kokia geriausia vieta – asmeniška. Aš mėgstu rinktis vietas, kur šviesu, prie judresnių gatvių (bet ne barų) – nes taip saugiau, visą naktį daug kas aplinkui vaikščios, važinės. Tačiau kam trukdo šviesa, garsas, gali rinktis kitokias vietas. Plačiau apie vietos nakvynei pasirinkimą rašau straipsnyje apie kemperius – miegant automobilyje galioja tie patys principai.

Jei miegosite sustoję, nueikite prieš tai į tualetą ar pastatykite netoli viešo tualeto ir/arba pasistenkite daug prieš miegą negerti. Priešingai nei stoty ar lėktuve, automobilyje tualeto neturėsi. Moterims mėnesinių metu reikia atitinkamai laiku pasirūpinti tinkamomis priemonėmis.

Jei miegosite važiuojančiame automobilyje, verta pagalvoti ir apie saugumą avarijos atveju. Ant galinės sėdynės pavojingiau (negalėsite prisisegti; be to, pagalvokite apie smūgį iš to šono, kur bus jūsų galva). Miegant ant priekinės saugiau neatsilenkti pernelyg smarkiai, kad tinkamai veiktų saugos diržas, oro pagalvė. Aišku, viskas yra kompromisai: labai gali būti, kad “itin saugioje padėtyje” užmigti nepavyks, ką gi, būna, miegu ir ne taip saugiai (ypač seniau, kai nemokėjau, tarkime, miegoti ant priekinės sėdynės).

Kaip miegoti oro uoste ar stotyje?

1.Skirkite laiko kuo patogesnės miego vietos suradimui. Vertindamas patogumą atsižvelkite į tai, kas labiausiai trukdo užmigti. Jei garsas – kur mažiau garso; jei šviesa – mažiau šviesos ir pan. Variantų bus daug, nes stočių ir oro uostų dideli. Dažna klaida: žmonės gulasi miegoti pirmoje pasitaikiusioje vietoje (pvz. pasidairę tik minutę-kitą) arba ten, kur jiems reikės būti ryte (pvz. prie vartų, kur laipins į jų lėktuvą). Verčiau prieš miegą apvaikščiokite visa pastatą, pažiūrėkite kas ir kaip, ir rasite, kur mažiau žmonių, daugiau vietos, patogesni miegojimo variantai. O jau ryte galėsite eiti, kur reikia.

2.Variantai miegui nuo patogiausių man iki mažiausiai patogių:
-Specialiai miegui skirtos kėdės, beveik lovos (būna tik kai kuriuose oro uostuose).
-Kelios kėdės viena šalia kitos be ranktūrių tarpe – miegoti išsitiesus.
-Dvi kėdės viena priešais kitą – miegoti pasidėjus kojas ant kėdės priešais.
-Ant grindų palei sieną.
-Vienoje kėdėje.

Vieni gausybės įvairiausių patogių fotelių Singapūro oro uoste. Deja, tokie oro uostai reti – bet viena-kita “miegamoji kėdė” kartais būna kur užslėpta net ir kai nesitiki

Kiek patogesnėje kėdėje nei įprasta – tokių jau būna daugiau oro uostų, bet ne visur

Daugelyje oro uostų ar stočių gali rasti kelias laisvas kėdes be ranktūrių tarpe

Vienas būdų išsitiesti oro uoste – padėjus kojas ant kėdės priešais

Miegas ant oro uosto grindų

3.Pasiruoškite vietą – jei reikia, pasidėkite po šonais kokią striukę, kad būtų minkščiau, po galva kitų rūbų ar pan. Daugelis nakvynės vietų oro uoste labai kietos (metalinės kėdės, apie miegojimą ant žemės nė nekalbu) ir tai anksčiau man būdavo problema – bet pripratau ir prie to.

4.Į oro uostų bendrąją zoną ir ypač stotis gali užeiti visokio plauko žmonės, tad svarbu saugumas, ypač mažiau saugiose šalyse. Miegokite taip, kad daiktų nebūtų galima pavogti jūsų nepažadinus (kuprinės petnešos apsivijusios apie kojas, brangūs daiktai vidinėse kišenėse ir pan.).

5.Nusistatykite žadintuvą net jei galvojate, kad “tikrai nubusite”.

Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriose pasaulio vietose stotyse miegoti gali būti draudžiama, bet tai reta.

Beje, oro uostuose ir kai kuriose stotyse dažnai būna patalpos, vadinamos “lounge”, kur miegoti patogiau. Tiesa, jos neretai mokamos. Bet galbūt jums įeina į kainą, jei skrendate ar važiuojate aukštesnėmis klasėmis.

Oro uostuose ir stotyse taip pat paprasčiau ir su tualetu, prausimusi.

Kaip miegoti lauke?

Laukas (“ant suoliuko mieste”, “ant smėlio paplūdimyje” ir pan.) – viena sudėtingiausių vietų miegoti, nes čia susdeda daug galimų problemų: šaltis, nusikaltimai, draudimai, uodai, valkataujantys gyvūnai… Todėl, jei įmanoma, dažniausiai geriau užeiti, tarkime, į traukinių stotį ir apsimesti, kad lauki kažkokio traukinio. Taip pat nakvynių lauke verta vengti nesaugiose šalyse, ypač jei esi vienas. Jei visgi miegosite lauke:

1.Pasirinkite tinkamą pagal temperatūrą aprangą, kad nebūtų šalta, jei yra galimybė – miegmaišį, ką pasitiesti ir pan.

2.Pasidomėkite įstatymais – ar tai ten nedraudžiama (jei draudžiama ir vis tiek nuspręsite miegoti, reikia vengti lengvai matomų vietų).

3.Pasirinkite vietą. Geriausia vieta labai priklauso nuo situacijos ir dažnai “lazda turi du galus”. Pvz. atokesnė vieta reikš, kad jūsų daug kas nepastebės, gal nebus ir šviesos, garso. Kita vertus, jei kas nors visgi “prisikabins” – gali nebūti galimybių rasti pagalbos. Nebloga vieta gali būti tokia, kurios šiaip jau nesimato, bet “vos už kampo” kokia judresnė gatvė ar šiaip žmonių srautas (aišku, naktį jis vis tiek išseks).

4.Itin svarbu saugumas. Miegokite taip, kad daiktų nebūtų galima pavogti jūsų nepažadinus (kuprinės petenšos apsivijusios apie kojas, brangūs daiktai vidinėse kišenėse ir pan.). Verta turėti priemonių gintis (nebūtinai nuo žmonių – gal ir šunų; tikimybė, kad puls vabzdžiai, lauke irgi didesnė).

Žmonės miega paplūdimyje. Tiesa, čia po Full Moon Party vakarėlio Tailande – alkoholis, matyt, palengvino

Rytas Nidos kopose – buvom pasirinkę vietą kiek žemiau viršūnės, kur žmonės nevaikšto

Kelionės jų mėgėjams – smagiausias gyvenimo metas. Bet grįžus pasidaro liūdna: viskas jau praeityje. Ir stipriausi prisiminimai pamažu nyksta.

Kaip užfiksuoti keliones, kad jas prisimintumėte, galėtumėte parodyti draugams ir visiems būtų įdomu ir naudinga, o ne nuobodu?

Iš pradžių irgi darydavau daug klaidų, bet po šimtų kelionių supratau, kaip geriausia jas užfiksuoti. Dalinuosi patarimais.

Žmonės užvertę galvas fotografuoja aukščiausią pasaulio pastatą Burž Chalifa Dubajuje

Kelionių nuotraukos

Kone kiekvienas, kas keliauja, fotografuoja, bet retas tai daro taip, kad nuotraukas būtų malonu žiūrėti ir pačiam, ir kitiems. Kad nereiktų nei gailėtis neužfiksavus to, kas svarbu, nei “pervetinėti” šimtus “išplaukusių” kadrų, kur užfiksuota daugmaž tas pats.

Mano patarimai:

1.Supraskite, ką verta fotografuoti, o ko ne, ir to laikykitės. Verta fotografuoti:
*Save prie įvairių vietų.
*Gražius vaizdus, įspūdingas vietas (be savęs pačių kadre). Jos atspindi vietas būtent tokias, tokiu oru ir pan., kokias jas patyrėte būtent jūs – o ne kažkoks profesionalus fotografas, kurių nuotraukas galite rasti internete.

Igvasu kriokliai (nuotrauka iš Brazilijos pusės)

*Įdomias ar ypatingas kelionės akimirkas. Netgi ir tuo metu ne visai malonias (pvz. kaip vėjas nugriovė palapinę ar blaškėtės po miestą atšaukus skrydį)
*Šalies kultūros atributus. Vietinį maistą, religines tradicijas ir t.t.
Taip pat, jei keliaujate keliese, verta padaryti bent kelias nuotraukas, kuriose matytumėtės jūs visi kartu (paprasčiausia ko nors paprašyti, kad nufotografuotų).

Jangerio šokis Balyje

Ypač kelionės praždioje gali norėtis fotografuoti “bet ką”, nes kelionė, smagu – bet verta susilaikyti, žiūrėti nebus įdomu. Pasidžiaukite kelione ir ne pro objektyvą. Nėra tikslo padaryti kuo daugiau nuotraukų – svarbu, kad jos įdomiai atspindėtų kelionės esmę. Nėra tikslo fotografuoti tą patį patiekalą ar pribloškusį gamtos vaizdą tuo pačiu rakursu dešimtis kartų, nebent pirma nuotrauka nepavyko.

Banfo nacionaliniame parke

2.Supraskite, kada jūsų technika neveikia kokybiškai ir tokiu metu nefotografuokite, arba supraskite kokiais režimais galite apeiti trūkumus. Pvz. daugelis telefonų nekokybiškai fotografuoja naktį, arba tam reikia įjungti specialų režimą. Taip pat nors, tarkime, oficialiai gal telefonas artina iki 10x, bet neprarasdmas kokybės tik iki 3x – tai tada neverta artinti toliau 3x.

Raketos paleidimas Kanaveralo kyšulyje – priartinimas numušė kokybę, bet stebėti buvo galima tik iš taip toli, tai geriau nei nieko

Kelionių vaizdo įrašai

Filmuoja keliones mažiau žmonių, nei jas fotografuoja. Turbūt todėl, kad kartą-kitą nufilmavo ir nusivylė: kokybė prasta, video kadrų patys nelabai žiūrėjo, o viską nufilmuoti užtrunka ilgiau, nei nufotografuoti. Norint kokybiškų video reikia daugiau technikos, nei kokybiškų nuotraukų, o tokią techniką vežiojasi paprastai tik tie, kuriems video reikalingas dar kažkam (turi Youtube kanalą ir pan.), arba kam video itin svarbus hobis. Kita vertus, net ir su mažiau ar jokios technikos, nedarant klaidų, galima pasidaryti gerų kadrų. Svarbu kokybė, o ne kiekybė!

Filmuoti verta tik vaizdus, kuriuose turi reikšmę judesys ir garsas. Vadovaukitės principu: “Jeigu filmuotas kadras nepasakys bent trigubai daugiau nei nuotrauka – nefilmuok, o fotografuok”. Tinka filmavimui:
*Vietinės tradicijos ir/ar savo dalyvavimas jose. Šventės, šokiai, dainos, neaišku kaip valgytinų vietos patiekalų ragavimas ir t.t.
*Judantys gyvenimo vaizdai, glaudžiai susiję su ta šalimi ir perteikiantys jos atmosferą (gal pralekiantis greitasis traukinys Japonijoje ar turgaus šurmulys arabų kraštuose).

Paplaukus po Niagaros kriokliu

*Judantys gamtos vaizdai (neįprastai smarki audra, krioklys, į aukštą uolą dūžtančios bangos ir pan.).
*Gyvūnų elgesys ir jūsų santykis su jais (pvz. safariuose).
*Svarbūs ir/ar netikėti kelionės momentai ir jūsų reakcijos. Verta filmuoti net nevisai malonius dalykus (pavyzdžiui, pasiklydote džiunglėse ir ieškote kelio) – tuo metu atrodys “kam?”, bet paskui šiuos dalykus prisiminsite gal net labiausiai iš visos kelionės.

Rio de Žaneiro karnavale

Dažniausios filmavimo kelionėse klaidos:

1.Prasta kokybė. Mobilieji telefonai – ir net fotoaparatai bei videokameros – kokybiškai filmuoja daug mažiau aplinkybių, nei kokybiškai fotografuoja. Net jei pritemus ar priartinus dar fotografuoja normaliai, filmuos jau nekokybiškai.

Naktinis kadras tam nepritaikytu telefonu.

2.Kameros (fotoaparato) drebėjimas (pvz. nes operatorius vaikšto), nuolatinis kameros sukinėjimas. Geriausia filmuoti viena kryptimi ir sustojus vietoje – antraip žiūrėti nemalonu (aišku, kiekvienai taisyklei yra išimčių – veiksmo kameros ir pan.).

3.Labai ilgi video. Kelionėje smagu, gali norėtis laikyti įjungtą kamerą ir 5 minutes, bet žiūrėti paskui bus nuobodu. Geriausia – 10-40 sekundžių įrašai, atskleidžiantys esmę. P.S. Labai trumpi video (kameros įjungimas 2-3 sekundėms) ne ką geriau – tada jau geriau daryti nuotrauką.

Formulės 1 trasoje. Užfiksuoti 30 sekundžių dalyvavimo tame video – logiška. Nufilmuoti visą ar gerą gabalą varžybų – tikrai ne (vis tiek galėsi parsisiųsti geresnių įrašų iš interneto, o greičiausiai išvis antrąsyk nenorėsi žiūrėti)

Kelionių nuotraukų saugojimas

Telefonu ar fotoaparatu darytas nuotraukas visada persikopijuoju į saugesnę vietą. Tai darau kas kelias dienas dar kelionės eigoje. Ne tik kad, šiaip ar taip, visos gyvenimo nuotraukos į telefoną netilps, bet telefoną rizikinga ir prarasti: vagystė, gedimas, sušlapimas ir taip toliau.

Tuo tarpu, jei bus antra duomenų kopija, nuotraukos išliks.

Perrašau nuotraukas

Kitas variantas – „debesis“ („Google Photos“, „One Drive“ ir pan.). Yra galimybė tiesiai iš mobilaus telefono automatiškai kelti nuotraukas į „debesį“, kur jos atsidurs serveryje internete ir bus pasiekiamos iš visur. Tiesa, daug debesų yra mokami kas mėnesį, ypač jei kalba pasisuka apie daug nuotraukų ar videoįrašus. Be to, reikia nustatyti, kad nuotraukos nebūtų keliamos ne per WiFi, antraip gali kainuoti labai brangiai.

Šiaip ar taip, net ir laikant nuotraukas debesyje, verta turėti ir kopijas pas save.

Kai kas saugo nuotraukas tik socialiniuose tinkluose (Facebook, Instagram), o pas save ištrina, bet tai nėra saugu, nes socialiniai tinklai, kaip rodo istorija, nėra amžini, be to, įkeliant nuotraukos kokybė suprastinama.

Plačiau, kaip saugoti, rūšiuoti, atrinkti nuotraukas, rašau čia.

Kelionių nuotraukų, videoįrašų ir kt. atrūšiavimas

Jei keliausite daug, fotografuosite ir filmuosite nemažai, ateis toks momentas, kad, norint surasti gerų nuotraukų (pvz. darant kokią peržiūrą su draugais ar savo prisiminimui), sunku tą padaryti. Jei taip atsitinka, nuotraukų turi daug, bet jų nelabai žiūri ir naudoji…

Kad to išvengčiau, visų pirma nuotraukas (jau perrašytas į kompiuterį) rūšiuoju į katalogus pagal kelionės etapus. Tarkime, yra katalogas „Brazilija“, o jame – „Rio de Žaneiras“, „Salvadoras“, „Pantanalis“, „Santaremas ir Amazonė“ ir pan. Taip bus paprasčiau rasti ko reikia, nereikia peržiūrėti tūkstančių visos kelionės nuotraukų. Tai ir paprasta padaryti.

Tada po kelionės ar jos eigoje geriausias tos kelionės nuotraukas atrenku ir įsirašau atskirai – jei prireikia pažiūrėti ar parodyti įdomiausius būtent tos kelionės vaizdus, pakanka atsidaryti tą katalogą, o ne visų nuotraukų katalogą. Rinkdamas „geriausias“ atmetu ne tik nekokybiškas, bet ir ne tokių įdomių vietų nuotraukas, taip pat, jei daug nuotraukų yra panašios (tos pačios vietos ir pan.) tai palieku vieną geriausią. Beje, jokių nuotraukų netrinu (na, nebent kišenėje nusispaudė…) – tiesiog prastesnių neatrenku į geriausių katalogą. Šiais laikais trinti neapsimoka – vieta labai pigi, o, kaip rodo patirtis, net ir kai kurios mažiau kokybiškos nuotraukos kada nors praverčia (nes reikia nufotografuoto būtent to, kas ten užfiksuota).

Kai kuriems azijiečiams kelionių fiksavimas ir dalinimasis neretai atrodo net svarbesnis, nei pats keliavimas – jie gali ir valandų valandas foografuotis, pozuoti

Iš šių geriausių kiekvienos kelionės nuotraukų dar atrenku geriausias „gyvenimo kelionių“ nuotraukas apskritai ir jas laikau „One Drive“ debesyje, kur jos man pasiekiamos iš bet kur. Kai prireikia kam nors parodyti gražiausių vaizdų iš kelionių apskritai, nesunku tai padaryti.

Greitam kadrų rūšiavimui padeda kai kurios programėlės, kaip “ImageGlass” ar “Q-Dir”.

Taip pat sukeliu kelionių nuotraukas į „Google Photos“. Ši sistema turi funkciją, leidžiančią paprastai ieškoti pagal vietą, datą, ar net objektus, kurie užfiksuoti nuotraukose. Todėl, tarkime, draugams paprašius parodyti nuotraukų iš Indijos, ar iš kelionių automobiliu, ar iš paplūdimių, nesunku įvedus vieną žodį į „Google Photos“ tai rasti.

Mano žemėlapis iš Google Photos (kur darytos nuotraukos)

Plačiau, kaip saugoti, rūšiuoti, atrinkti nuotraukas, rašau čia.

Kelionių timelapse, sulėtintas filmavimas, speciali technika ir t.t.

Norite dar geresnių, įvairesnių, malonesnių žiūrėti nuotraukų ar video? Įmanoma, nors čia reikės daugiau laiko arba technikos ir tuo paprastai užsiima tik maža keliautojų dalis:
-Timelapse (pagreitintas filmavimas). Taip verta filmuoti ilgus procesus, kurie būtų nuobodūs filmuojant įprastu greičiu.
-Sulėtintas filmavimas. Tinka greitai judantiems dalykams.
-Dronas ir nuotraukos bei video iš viršaus.
-Stovai, stabilizatoriai, kabikliai, leidžiantys pastatyti kamerą ar fotoaparatą ant žemės, stalo, prikabinti prie automobilio stiklo ir pan.

Stabtelėjome pasigerėti spalvingu Albertos prerijų saulėlydžiu. Nuotrauka iš drono.

Kelionių dienoraščiai, tinklaraščiai, aprašymai

Visų pirma, tai skirta sau pačiam: išdėstyti mintis, viską apmąstyti, paskui – prisiminti. Bet jeigu seksis gerai, galėsite ir publikuoti draugams ar plačiau – bloge, Facebook, Youtube ar pan.

Kelionės videodienoraštis. Filmuojatės save ir pasakojate įspūdžius, savijautą. Kažkiek tai darau savo Youtube kanale. Teoriškai videodienoraštį daryti paprasčiau, nei rašyti – kita vertus, ir gerokai sunkiau prireikus rasti pažiūrėti, kas aktualu.

Darau videodienoraštį prie ant uoų kabančių karstų Sagadoje, Filipinuose

Kelionės rašytinis dienoraštis (tinklaraštis, Facebook įrašai) Rašote įspūdžius, apie šalį, į kurią keliaujate. Tradiciškai į kokią knygelę, bet kur kas patogiau į kompiuterį. Galite parašyti ir greitai grįžę, jei nenorite tam gaišti kelionės laiko. Man dienoraštį atstoja šis tinklapis, nors čia jau rašau specialiai skaitytojui – t.y. atrenku tas patirtis ir informaciją, kuri būtų naudinga ir kitiems. Kai rašai vien sau, tai nesvarbu. Daug kas šiais laikais tokius įrašus deda į Facebook – jie ir vieši, ir laikini, nes paprastai niekas metų senumo Facebook įrašų nebežiūri (bet pats gali prisiminti – tiesa, saugoti kelionių prisiminimus vien tokiose platformose, kaip Facebook ar Instagram, atrodo nelabai saugu, nes platformos neretai keičiasi, senus duomenis ištrina (ne viena kadaise populiari socialinių tinklų platforma taip išnyko). Jei norėsite prisiminti po 5 metų ar 10 metų – gali būti, kad tų įrašų nebebus.

Kelionių žemėlapis. Susižymite, kur esate buvę (siūlymai, kaip tą padaryti – čia).

Mano nuvažiuotų ir nuplauktų kelių pasaulyje žemėlapis, sudarytas aukščiau aprašytu būdu (iki 2022 m. birželio)

Kelionių išlaidos, skkrydžių duomenys ir kita informacija

Kelionės metu fiksuojame ir jų išlaidas. Tokiu būdu galima paskaičiuoti, kiek atsiėjo kelionė, be to, dažnai ir draugai klausia, kiek kainavo tas ar kitas dalykas (autonuoma, viešbutis ar pan.), o prisiminti po kiek laiko jau būna sunku. Aišku, tai tikrai nėra būtina – tai gali užimti nemažai laiko ar, jei nesate rimtai nusiteikę to daryti, šiaip ar taip būti netikslu, nes fiksuotos tik kai kurios išlaidos. Kai kuriems žmonėms tai įdomu ar naudinga, kitiems – erzinantis laiko gaišimas; jei taip atrodo jums, neužsiimkite.

Išlaidas rašome į „Access“ duomenų bazę, bet galima naudoti ir „Excel“ programą. Kiekvienoje eilutėje reikėtų įrašyti bent jau išlaidos dydį, vietą, tipą (pvz. „nakvynė“ ar „restoranas“ ar „skrydžio bilietai“), datą. Jei išlaidos dydį rašote vietos valiuta, reikėtų ir konvertavimo į pagrindinę valiutą, nes kursai irgi užsimirš, jie keičiasi. Pagal tipus galima automatiškai paskaičiuoti, kiek iš viso kainavo nakvynės ar maistas, kiek kainavo per kelionės dieną ir pan.

Taip pat visus gyvenimo skrydžius susirašau į my.flightradar24 platformą, bei susirašau į atskirą Access duomenų bazę, kiek laiko kokioje šalyje praleidau – šitaip galiu pamatyti visai įdomią statistiką ir informaciją, palyginti keliones.

Mano skrydžių žemėlapis (iki 2022 m. bižrelio) iš my.flightradar24 – platforma tokius žemėlapius sudaro ir paskaičiuoja pagal įvestus skrydžių duomenis

Be kita ko, katalogus su kiekvienai kelionei reikalingais dokumentais (skrydžių bilietais, vizom, viešbučių rezervacijom ir t.t.) irgi po kelionės saugau kompiuteryje – neužima daug vietos, o neretai kam nors prireikia (pvz. kai kas nors paklausia, kokiame viešbutyje buvai apsistojęs).

Aišku, kad ir kaip fiksuotumėte keliones, nuotraukų peržiūra nebus tas pats, kas iškeliauti iš naujo. Tad keliaukite!

Visi straipsniai apie kelionių fiksavimą

1. Kaip fotografuoti keliones?
2. Kaip filmuoti keliones?
3. Dronas kelionėse
4. Kaip kelionėse fotografuoti save?

Kelionėse fotografuojate, filmuojate, turite tūkstančius nuotraukų – bet retai kada jas bežiūrite, nes visoje toje “failų krūvoje” sunku rasti geriausias?

Pažįstama situacija? Gal net pasiilgstate laikų, kai nuotraukos buvo popierinės ir jų buvo mažiau?

Ne, su skaitmenine fotografija viskas gerai! Tik reikia nuotraukas tinkamai atrūšiuoti. Kai atradau būdų greitai tą daryti, kelionių nuotraukos vėl labai svarbios ir naudingos. Štai kaip tą darau.

Nuotraukų ir kadrų perrašymas ir rūšiavimas

Visų pirma, nuotraukas iš telefonų, fotoaparatų perrašome į kompiuterį. Šitaip jos ir išlieka ilgiau (nes telefonai genda, jie keičiami), be to, ten jas paprasčiau rūšiuoti.

Kiekvienai kelionei sukuriu po atskirą katalogą (folder), į kurį surašau tos kelionės nuotraukas ir videokadrus iš visų aparatų. Pavyzdžiui “Egiptas 2020”, “Filipinai 2022”, “Lotynų Amerika 2019” ir pan.

Mano kelionių nuotraukų katalogai

Tačiau, kai kelionės ilgos, to nepakanka: nes ir tame kataloge failų būna labai daug, tad, kai reikia rasti konkretaus miesto nuotrauką, sunku, be to, kompiuteris katalogą įkrauna lėtai. Todėl kataloge sukuriu pakatalogius pagal kelionės etapus. Paprasčiausia, kai kelionė driekiasi per kelias vietas – tai vienas etapas (pakatalogis) tada apima vieną vietą ir kelias dienas. Ten surašau visas to etapo nuotraukas iš visų aparatų. Idealiausia kai jų kiekviename pakatalogyje nėra daugiau nei keli šimtai.

Kelionės į Egiptą nuotraukų pakatalogiai

Perrašinėju ir kelionės metu, tokiu būdu pasidarydamas nuotraukų kopijas (jei pvz. kelionės pabaigoje telefonas būtų pamestas, pavogtas ar pan.). Tačiau jei kelionė neilga, neturite kelionėje kompiuterio, logišką tą padaryti po kelionės. Kopijų darymui tinka ir debesis (cloud) – OneDrive, Google Photos ar pan. Iš dalies aparatų kelti į debesį galima automatiškai.

Perrašau iš esmės visas nuotraukas. Kai kurie žmonės linkę trinti “prastesnes”. Tai galbūt logiška, jei kalba eina apie išplaukusius, nesufokusuotus kadrus. Bet neretai žmonės trina nuotraukas, kurios tiesiog jiems atrodo prastesnės. Dažniausiai taip daro todėl, kad nuotraukų tinkmai nerūšiuoja ir nenori, kad jų būtų “per daug”. Tačiau manau kiekvienas yra ištrynęs tai, ko paskui gailėjosi (nebent tų nuotraukų išvis beveik nežiūri – bet čia vėlgi problema su rūšiavimu). Šiais laikais vieta kietuosiuose diskuose be galo pigi ir jos daug, tad trinti neverta, o išrūšiavus ir atrinkus (žr. žemiau) bus paprasta greitai atrasti reikiamas nuotraukas.

Analogiškai matau, kad kai kurie žmonės mažai fotografuoja ne dėl to, kad jiems tai būtų nesvarbu, bet dėl to, kad mano, jog bus “daug nuotraukų kurių niekas nežiūrės”. Čia tikroji problema irgi ta, kad nuotraukų jie niekaip nerūšiuoja, neatrenka geresnių (žr. žemiau). Niekada nesigailėjau ką nors nufotografvęs, bet daug kartų gailėjausi, kad tam tikros kelionės akimirkos liko neužfiksuotos ir nebeįmanoma jų pažiūrėti.

Kai kurių nuotraukų reikšmę supranti ar atsiranda tik paskui. Pavyzdžiui, šį romėnų bokštinį kapą Palmyroje Sirijoje po mano kelionės nugriovė Islamo Valstybė. Ši vieta dar garsi, jos nuotraukų padarė ir kiti žmonės – bet per keliones esu užfiksavęs ir ne vieną vėliau sunykusią vietą, kurios jokių kitų nuotraukų internete nėra

Taip pat, visas nuotraukas sukeliu į “Google Photos” sistemą internete. Taip atsiranda dar viena kopija, bet kur kas svarbiau – paieškos galimybės (žr. žemiau). Tiesa, nuo tam tikro kiekio gigabaitų “Google Photos” yra mokamas. Norint taupyti, verta ten nekelti video (išjungti funkciją, kur kai kurie telefonai kelia automatiškai).

Gerų nuotraukų ir kadrų atrinkimas

Taip pat po kelionės atrenku geriausias kiekvienos kelionės nuotraukas. Tai – tos nuotraukos, kurias rodysiu draugams, be to, jas dedu į “AŽ kelionės” kelionių aprašymus-vadovus šiame tinklapyje. Tie, kas neturi tinklaraščio geriausias, deda į socialinius tinklus.

Tarp geriausių nuotraukų atrenku tas, kurios gražiausios. “Atmetu” prasčiau išėjusias. Jei keliose nuotraukose iš eilės nufotografuoti panašūs dalykai, tai iš tų atrenku tik vieną. Bet šiaip tų “geriausių nuotraukų” gana daug: gali būti koks ketvirtis ar šeštadalis visų kelionės nuotraukų. Čia tikslas nėra atrinkti “kelias nuotraukas kokiam konkursui”, tikslas – turėti gerų kelionės nuotraukų katalogą, kurio nebūtų nė kiek nuobodu žiūrėti, kiekviena nuotrauka būtų svarbi tam, kad papasakotų, primintų tam tikrą kelionės momentą, būtų vizualiai graži ir pan.

Geriausias nuotraukas atrinkti galima tiesiog pirmąkart peržiūrint nuotraukas po kelionės – nereikės jokio papildomo laiko! Tam naudoju programą “ImageGlass”. Tai gera nuotraukų peržiūros programa, tačiau ji turi papildomą funkciją – peržiūrint nuotraukas vieno mygtuko (ar mygtukų kombinacijos) paspaudimu galima tuo metu rodomą nuotrauką nukopijuoti į iškarpinę. Svarbu, kad vienu metu galima vienu metu nukopijuoti neribotą skaičių nuotraukų. Vėliau, po peržiūros, beliks paspausti “Paste” ir visos peržiūros metu nukopijuotos nuotraukos bus įklijuotos toje vietoje.

Taigi, peržiūrinėdamas kelionės nuotraukas, tiesiog spusteliu kopijavimo mygtuką kai rodo nuotrauką, kuri atrodo gera, ir, po visko, paspaudžiu “Paste” naujame kataloge. Šitaip sudarau atskirą katalogą, tarkime, “Geriausios Egipto nuotraukos”. Ten jau neskirstau į pakatalogius.

Geriausių Egipto nuotraukų katalogas. žiūrint per File Explorer thumbnail režimu Nuotraukos su pavadinimais dėl to, kad kėliau jas į “AŽ kelionės” – pavadinimai tikrai nebūtini, nes esmė matosi iš thumbnail

Tai dar ne viskas. Iš visų katalogų “Geriausios kelionės X nuotraukos” renku kitą katalogą, kur dedu geriausias gyvenimo kelionių nuotraukas. Ten jau patenka, tarkime, keli ar keliolika kadrų iš kelionės. Tai jau tokios nuotraukos, kurios “vertos konkursų” arba atskleidžia tam tikrą kelionių aspektą, ar konkrečią šalį (pvz. kelionė Indijos traukiniu), ar unikalias akimirkas (pvz. žemės drebėjimas Japonijoje). Tą katalogą naudoju, kai noriu prisiminti įspūdingiausis akimirkas arba kai kas nors prašo “parodyti nuotraukų iš savo kelionių”. Tai gali būti draugai, gali būtų žinisklaida, jei duodu interviu ar dar kas. Kol neturėjau to katalogo, būdavo labai sunku: milžiniškas darbas atrinkti nuotraukas “iš viso gyvenimo”, o ir skyręs tam “toną laiko” vis tiek neatrinksi geriausių. Ir kai vėl prireiks to paties po metų, reiks viską kartoti… Todėl vieną kartą prisėdau ir atrinkau į atskirą katalogą, o dabar po kiekvienos kelionės jį pildau. Sukūriau analogiškus katalogus ir kitoms savo veikloms, ne tik kelionėms.

Realiai turime kelis tokius katalogus – vienas nuotraukų su manim, kitas su žmona, trečias nuotraukų su mumis abiem, ketvirtas mūsų darytų nuotraukų be mūsų pačių kadre (nelygu ką ir kam reikia rodyti). Tačiau tai nėra būtina tai skirstyti.

Fragmentas iš gyvenimo kelionių nuotraukų katalogo

Su video rūšiavimu kiek sunkiau, nei nuotraukų, nes “Image Glass” tipo programos ten nėra, be to, video failų dydis labai didelis. Naudoju “Q-Dir” programą, kuri yra “File Explorer” pakaitalas, bet ji leidžia žiūrėti video failus jų neatidarius, tad viskas vyksta greičiau. Tiesa, nedarau geriausių kiekvienos kelionės video katalogo – tiesiog užimtų per daug vietos. Bet darau geriausių gyvenimo video katalogą, kur dedu po kelis ar keliolika video iš kiekvienos kelionės. Jis praverčia, kai kas nors prašo parodyti video kadrus. Atrenkant geriausius video, daugiau kriterijų: be ryškumo, įdomumo, svarbu ir kad nedrebėtų vaizdas, nebūtų monotoniška ir pan.

Yra ir kitų variantų, kaip pasiekti panašių rezultatų. Vienas jų – vertinti nuotraukas ir video žvaigždutėmis (Windows yra tokia galimybė). Tiesa, vertinimas žvaigždutėmis pakeičia failo modifikavimo datą į įvertinimo datą, o tai paskui trukdo atrasti reikiamas nuotraukas rūšiuojant pagal datą (žr. žemiau).

Taigi, rezultate turiu tokius katalogus (pavyzdžiai iš kelionės po Egiptą):
1.Katalogas “Egiptas 2020”, kuriame pakatalogiai “2 – Hurghada”, “3 – Kusairas, Marsa Alamas”, “4 – Asuanas, Abu Simbelis” ir t.t. Į juos išdalintos visos nuotraukos ir video iš kelionės.
2.Katalogas “Geriausios Egipto nuotraukos”, kuriame – apie ketvirtis ar šeštadalis visų Egipto nuotraukų (geresnės).
3.Katalogas “Geriausios gyvenimo kelionių nuotraukos”, kuriame, tarp kitų kelionių nuotraukų – keliolika Egipto nuotraukų.
4.Katalogas “Geriausi gyvenimo kelionių video”, kuriame, tarp kitų kelionių video – keliolika Egipto video.

Kaip rasti reikiamas nuotraukas ir video?

Kai prireikia, bet kokią nuotrauką ar nuotraukų rinkinį galiu rasti labai greitai.

Tipiniai atvejai:

1.Reikia rasti konkrečą nuotrauką ar video ar konkrečios vietos nuotrauką. Einu į reikiamos kelionės katalogą, reikiamą pakatalogį. Ten nusistatau, kad File Explorer rodytų nuotraukų atvaizdus (thumbnail) jau naršant ir tie atvaizdai būtų dideli (galima įspausti Ctrl ir sukti pelės mygtuką žemyn). Jeigu buvo fotografuota keliais aparatais ir pavadinimai skiriasi, nustatau, kad būtų surikiuota pagal datą (paspausti ant “Date modified” viršuje). Jei reikia tik nuotraukų ar tik video, galima surikiuoti pagal failo tipą (“Type”). Greitai randu reikiamą nuotrauką ar video.

2.Reikia parodyti konkrečios kelionės nuotraukas – peržiūra draugams, atrinkimas “AŽ kelionės” straipsniui ar pan. Tiesiog rodau “Geriausios Egipto nuotraukos” katalogą.

3.Reikia kam nors nusiųsti tik kelias pačias geriausias nuotraukas (ar video) iš kelionės, pasidalinti kokiame socialiniame tinkle ar pan. Atsidarau “Geriausios gyvenimo kelionių nuotraukos” katalogą, išrikiuoju pagal datą ir žiūriu, kas ten yra iš šios kelionės. Analogiškai su video ir “Geriausi gyvenimo kelionių video”.

4.Reikia parodyti nuotraukas (ar video) iš kelionių apskritai – pvz. koks naujas pažįstamas, susidomėjęs mano kelionėmis, prašo “parodyk kokių nuotraukų iš kelionių”. Rodau “Geriausios gyvenimo kelionių nuotraukos” katalogą ar “Geriausi gyvenimo kelionių video” katalogą.

5.Reikia parodyti, atsiųsti tam tikros temos nuotraukas – tarkime, domina tik gamta, ar tik miestai. Atsidaręs “Geriausios gyvenimo kelionių nuotraukos” pasidarau, kad rodytų thumbnail, ir taip greitai sužymiu reikiamas nuotraukas.

6.Reikia labai konkrečios temos ar konkrečios vietos nuotraukų ar konkretaus asmens nuotraukų ir tikėtina, kad į geriausias tokių nepateko ar pateko tik viena-kita, o reikia daugiau. To prireiia, tarkim, rašant teminį “AŽ kelionės” straipsnį arba darant kokią teminę paskaitą. Čia gelbsti “Google Photos”. Ši sistema turi puikią paieškos sistemą: ji nėra neklystanti, bet įvedus kokius žodžius, tarkim, “restoranas” ar “automobilis”, meta atitinkamas nuotraukas. alima rašyti kelis žodžius iš karto, pvz. “Aistė automobilis”. Be to, gali pats įvardyti ir kiekvieną žmogų, ir veidų atpažinimo sistema ras jį visose nuotraukose vedus jo (ar jos) vardą. Galima vesti ir vietovardžius. Be to, su telefono programėle, tam tikroje vietoje padarytas nuotraukas gali rasti ir tiesiog tą vietą pritraukęs žemėlapyje.

Mano Google Photos darytų nuotraukų žemėlapis (kairėje) ir pačios nuotraukos

Alternatyva Google paieškai, kurią daro kai kurie rimtesni fotografai – prie kiekvienos nuotraukos prirašo metaduomenis, kas ten pavaizduota. Metaduomenys fiksuojami pačiame faile. Tai gali būti tiksliau (mažiau klaidų), bet labai daug darbo. Be to, ne visada ir suprasi, kokių duomenų prireiks (na, gal rašydamas metaduomenis nepagalvojai, kad reikia įrašyti, tarkime, transporto priemonę, kuria keliauji, o paskui kam nors reiks parodyti ar norėsi peržiūrėti nuotraukas, kaip keliavai su kemperiu – ir nebus galimybės rasti; tuo tarpu Google Photos parodytų tokias nuotraukas).

Google Photos įvedius “Aistė automobile”. Kai kurios nuotraukos nesusijusios, kai kurių usijusių neranda – bet jei reikia rasti, tarkime, nuotraukų kelionių automobiliu, kur Aistė vairuoja – tai puikiai greitai rasi

Nuotraukas prižiūrėti verta

Kai pradėjau tvarkyti skaitmenines nuotraukas ir kadrus, kelionių nuotraukos iš pusiau pamirštos “failų krūvos” (mintyse nusikeikdavau, jei kas prašydavo iš ten ką nors atrinkti) tapo reikalingomis, naudojamomis, padedančiomis gyvenime ir primenančiomis gražias akimirkas.

Jei pas jus kol kas to nėra, linkiu apsitvarkyti skaitmeninę lentyną ir jums – tai paprasta, o vertė didelė.

Visi straipsniai apie kelionių fiksavimą

1. Kaip fotografuoti keliones?
2. Kaip filmuoti keliones?
3. Dronas kelionėse
4. Kaip kelionėse fotografuoti save?

Kelionėse sunkiausia pasidaryti geras savo nuotraukas.

Jei keliauja šeima ar draugų kompanija – labai dažnai grįžę supranta, kad nepasidarė kelionėje nė vienos nuotraukos, kur būtų visi kartu, arba tos nuotraukos prastos. Juk paprastai fotografuoja vienas iš draugų ar šeimos narių (tad jo paties nuotraukoje nėra), o jei daraisi asmenukę, kaip taisyklė, kas nors netelpa, o fone nieko gražaus (nes viską užstoja patys žmonės).

Seniau ir mes neturėdavome gerų nuotraukų kartu iš kelionių, bet pradėjau rašyti tinklaraštį ir kurti “Youtube” video, teko šią spragą užpildyti. Jei ir jums kelionėse trūksta bendrų savo nuotraukų, štai geriausios idėjos, kaip jas pasidaryti (su pliusais ir minusais).

Asmenukė (selfie)

Tiesiog nusifotografuoji save telefonu ištiesus ranką.

Vienintelis pliusas – paprasta ir nereikia nieko papildomo.

O minusų daug: tilps tik veidas, o ne visu ūgiu. Jei daugiau žmonių – sunkiai tilps į kadrą. Kad ir kas bebūtų fone (kalnai, miestas ar kt.) to jau praktiškai nesimatys – t.y. net nelabai matysis, kad nuotrauka daryta kelionėje ar kitoje šalyje.

Asmenukė gali būti logiškas sprendimas, kai ir svarbiausia parodyti veidus: pvz. kokią karnavalinę šukuoseną, kaukę ar papuošalus keliaujant į šventę.

Jei visgi nėra kitų priemonių ir galimybių ir norima asmenuke nufotografuoti daugiau žmonių, paprastai jos fotografui verta paeiti toliau į priekį. Tada fotografas matysis prasčiau, bet kiti žmonės tilps labiau, nors fonui greičiausiai vis tiek vietos neliks.

Asmenukės darymas laikant telefoną ranka. Filipinai.

Asmenukė. JAV nepriklausomybės diena Filadelfijoje. Tačiau fotografuojant asmenukę tiesiog ranka mažai telpa fono – šiuo atveju, tiesa, liepos 4 d. dvasia matosi ir iš užkabinamų papuošimų

Asmenukė su daugiau žmonių (mūsų susitikimas su Edmontono lietuviais). Aistė – fotografė – arčiau.

Asmenukė, kur fotografas (aš) arčiau ir todėl telpa daugiau

Asmenukių lazda

Tai ta pati asmenukė, prieš tai uždėjus telefoną ant specialios lazdos galo, kad fotografuotų iš toliau nuo veidų.

Palyginus su asmenuke ištiesus ranką, į kadrą tilps daugiau – daugiau žmonių, visu ūgiu, ir daugiau matysis to, kas už nugaros. Tiesa, reiks vežiotis papildomą daiktą (nors jis gali tilpti ir į kišenę). Verta išsirinkti gerą asmenukių lazdą: tokią, kuri sulanksčius užima nedaug vietos, tačiau ištraukus ją yra ilga. Ir dar tokią, kuri gali tarnauti ir kaip stovas (žr. žemiau). Geros asmenukių lazdos dar turi bluetooth distancinius, tačiau jie problematiški (dažnai nustoja veikti, užtrunka laiko sujungti, o kelionėse jo mažai), tad aš tiesiog išmokstu visokias telefono komandas, kuriomis telefonas fotografuoja ir be distancinio (pvz. Samsung telefonai gali fotografuoti automatiškai parodžius delną ar pasakius tam tikrus žodžius).

Fotografuojant nuo asmenukių lazdos svarbu parinkti tinkamą kampą, kad nuotraukoje nesimatytų pačios lazdos (nereikia jos tiesti į priekį, bet labiau į apačią).

Fotografuojantis su asmenukių lazda telpa daug fono, o, tinkamu kampu laikant, asmenukių lazdos nesimato. Niujorkas.

Fotografavimasis su asmenukių lazda, žvelgiant iš šono. San Paulas.

Klaida – matosi asmenukės lazda. Blogai ir su apšvietimu: tokius dalykus sunkiau sužiūrėti, kai aparatas toli. Todėl nuotraukas būtina patikrinti ir, jei nepavyko, padaryti dar vieną.

Prašymas nufotografuoti nepažįstamajam

Paprašyti nufotografuoti praeivio, kito turisto ir pan.

“Klasikinis” būdas gauti savo nuotraukas. Daugelis “prašalaičių” sutinka nufotografuoti, bet tik mažesnė dalis tai daro kokybiškai (gali gauti nuotraukas su “nupjauta” puse kūno, nuotraukas prie kalnų, kuriose nesimato kalnų ir pan.). Aišku, galima pažiūrėti nuotrauką ir paprašyti padaryti vėl – bet labai tuo piktnaudžiauti nesinori, be to, nemokantis fotografuoti žmogus neretai ir vėl padarys negerą nuotrauką. Todėl geriausia tiesiog paprašyti daugiau žmonių. Tokie prašymai nufotografuoti yra kur kas daugiau, nei vien būdas gauti nuotraukas – jie gali būti ir įdomaus pašnekesio pradžia, būdas užmegzti pažintis kelionėse. Aišku, tai įmanoma pvz. mieste bet ne jei leidžiatės vieni į atokų žygį.

Net ir Alamogordo smėlynuose radome praeivių, kurie mus nufotografavo, o paskui, įsikalbėjus, kad tos pramogos dar nebandėme, dar ir paskolino smėlio roges

Paprašėme nufotografuoti kitų turistų

Prašymas nufotografuoti gidui ar pan.

Nuo eilinio praeivio gidai (ir kiti asmenys, dirbantys turistinėse vietose) skiriasi tuo, kad tai nebus pirma ar dešimta nuotrauka, kurią jie ten darys. Dažnas gidas žinos, kur geriausi kampai, gražiausi vaizdai. Ypač tai pasakytina apie Azijos gidus (ir kitus turizmo pramonės darbuotojus), nes ten kai kuriems žmonėms turėti savas nuotraukas iš kelionės – bene svarbiausia kelionių dalis… Kai kada gali atrodyti, kad už nuotraukas ko prašys, bet dažniausiai daro nemokamai. Tai – vienas geriausių būdų gauti geras nuotraukas visiems kartu, bet jis įmanomas tik jei keliauji ne visai nepriklausomai ir bent kažkur samdai gidą.

Šalminis nardymas Filipinuose – čia vedlys puikiai moka ir fotografuoti

Čia jau ne mes prašėme nuotraukos, o su kinais dirbti įpratęs gidas pats neatsiklausęs nurodinėjo kur stotis – gal 20 nuotraukų padarė, ekskursija priminė fotosesiją, bet kinams tai labai patiko… Singapūras.

Bendra nuotrauka su kovotojais po sunmudo kovų demonstracijos Korėjoje – jie gerai išmokę kartu pozuoti

Stovas

Telefonas (ar fotoaparatas) pastatomas ant stovo ant žemės ir fotografuoja iš ten.

Čia jau galima fotografuotis kokiu nori atstumu – su distanciniu valdymu (tiesa, su juo būna problemų ir užtrunka) arba pasinaudojus funkcija, kur automatiškai nufotografuoja po 5 ar 10 sekundžių nuo paleidimo. Svarbu pasirinkti ne per trumpą laiką, kad ir laikmatį paleidęs fotografas spėtų atsistoti. Taip pat svarbu iš anksto pasižiūrėti, kur tiksliai fotografui stotis, kad tilptų į kadrą (pvz. “reikia stotis priešais krūmą”).

Stovas stovui nelygu. Didžiausi sveria ne po vieną kilogramą ir yra labai aukšti (net iki 2 m), bet tokius vežiojasi beveik vien profesionalai. Kelionėse logiškesnis yra nedidelis stovas – toks, kuris transformuojasi iš asmenukių lazdos (žr. aukščiau), sveria mažai ir telpa į kišenę. Tiesa, toks stovas neilgas: pastatytas ant žemės, fotografuos iš apačios (jei stovėsite), nebent rastumėte vietą pastatyti aukščiau (pvz. ant akmens) – bet rasti pakankamai lygią vietą, kad nenuvirstų, gali būti sunku, ypač ten, kur išeitų gera nuotrauka.

Profesionalūs trikojai, aišku, nevirs, bet juos sunku nešiotis.

Ruošiu stovą nuotraukai (ant smėlio stabiliai pastatyti sunkiau)

Nuotrauka nuo stovo, pastatyto ant žemės (gerai, kai fone – aukšti dangoraižiai). Filadelfija.

Nuotrauka nuo stovo, pastatyto ant aukštesnės vietos. Bahreinas.

Nuotrauka nuo stovo, pastatyto ant ant automobilio (stogo neturėtų matytis… Aišku, galima apkirpti). Jungtinių Arabų Emyratų dykuma.

Nesėkmė – nepakako laiko nueiti per paleistą laikmatį. Singapūras.

Kabikliai

Tai tarsi stovai, bet skirti statyti ne ant žemės. Jų būna dviejų rūšių: “Gorilla pod” gali stovėti ir ant žemės, bet skirti apsivyti kokį stulpą ir laikytis už jo. “Suction cup” prisitivirtina prie stiklo (pvz. automobilio). Taip, jie praplečia galimybes kartu nusifotografuoti. Bet geriausios tos priemonės, kurias turi po ranka – na o vežiotis kelis skirtingus kabiklius, turėti juos visada po ranka kada prireiks – sudėtinga ir nepatogu. Todėl realiai nors ne kartą esu pagalvojęs “O, kaip čia trūksta prikabiklio prie lango”, suprantu, kad niekada nenumatysi, kada jo prireiks, tai tektų iš esmės nešiotis visada, ir daryti tai dėl galimybės, kuri “gal bus, o gal nebus”, neprofesionalui neverta. Kita problema – koks geras bebūtų kabiklis, būna, ir nukrenta, o potenciali žala – didelė (jei kabo aukštai, gali sudužti telefonas ar, juoba, fotoaparatas). Viena retų vietų, kur dažnai gali daryti geras nuotraukas su kabikliu prie lango – automobilis (jei keliauji juo, tikrai verta turėti daiktadėžėje).

Nuotrauka automobilyje nuo kabiklio prie lango. Kanados prerijos.

Dronas

Dronas suteikia daug galimybių. Pamatyti vietovę iš viršaus, pamatyti kas anapus sienos ar kokiame vidiniame kieme, nufotografuoti nuostabių vaizdų ir juos nufilmuoti. Bet viena drono funkcijų, apie kurias galvojame mažiau, nors ji naudinga – tai pasidaryti nuotraukas žmonėms kartu. Galima daryti iš kokio nori atstumo. Minusai: ne visur dronai legalūs, be to, jei kažkas fotografuos su dronu, tai nuotraukoje jis bus su distancinio valdymo pultu (tačiau yra galimybių nustatyti laikmatį iki nuotraukos padarymo). Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad droną nešiotis sunku, nors iš tikro yra ir mažų dronų, ~250 g (tiesa, tokiu atveju distancinis sunkesnis už patį droną). Aišku, dronas sunkiau, nei asmenukių lada, bet suteikia ir daugiau galimybių.

Plačiau apie dronus kelionėse rašau čia: Dronas kelionėse – viskas, ką reikia žinoti

Nuotrauka iš drono (Kanados prerijos). Mėginu slėpti valdymo pultą…

Nuotrauka iš drono, kuris pakilęs virš į krioklį virstančios kalnų upės (Džasperio nacionalinis parkas, Kanada)

Nuotrauka iš drono apžvalgos bokšto viršūnėje (Sartai)

Pirktinės nuotraukos

Daugybėje turistinių vietų yra įsuktas tikras verslas, gal net geresnis, nei bilietai į tas vietas. Tai – nuotraukų darymas ir pardavimas. Jos dažniausiai brangios (dešimtim dolerių), o jas perka turbūt tie, kurie keliauja keliese ir staiga suvokia, kad bendros nuotraukos neturi. Deja, tos pirktinės nuotraukos neretai net būna netikros (pvz. fotografuoja prieš žalią ekraną ir uždeda foną) ir manau tikrai neverta jų pirkti, kai yra tiek būdų pasidaryti pačiam. Už tai, kiek kainuoja viena tokia nuotrauka, dažnai gali nusipirkti asmenukių lazdą ir dar stovą… Beje, kiek pastebėjau, neretai net ir vietoje, kur šiaip pardavinėjamos nuotraukos, gali paprašyti ir darbuotojo ar gido, kad nufotografuotų su tavo telefonu – ir tai bus nemokamai.

Pirktinė nuotrauka iš Singapūro – iš tikro daryta prieš žalią ekraną

Veidrodžiai

Fotografuoji veidrodį, kuriame matotės patys. Deja, didžioji dalis vietų, kur bus veidrodžiai, nebus labai gražios nuotraukoms – tačiau yra išimčių. Fotografuojantis per veidrodį gali būti sunku fotografuoti taip, kad telefonas ar fotoapratas neužstotų niekieno veido.

Nuotrauka per veidrodį Seulo dangoraižyje

Visi straipsniai apie kelionių fiksavimą

1. Kaip fotografuoti keliones?
2. Kaip filmuoti keliones?
3. Dronas kelionėse
4. Kaip kelionėse fotografuoti save?

Norite į kelionę pasiimti droną, įspūdingų vaizdų ir kadrų iš dangaus?

Klausimų iškils daug.
*Kur iš viso galima skraidyti dronu?
*Koks dronas tinkamiausias kelionėms?
*Ką filmuoti, fotografuoti dronu kelionėse?
*Kaip dronas praturtina keliones – ką apskritai gali pamatyti tik iš drono?

Sudėjau viską nuo pradžios iki galo į vieną straipsnį!

Filadelfija (JAV) iš drono

Kur naudoti droną užsienyje legalu?

Pasaulio šalių įstatymai dėl dronų skiriasi turbūt labiau nei įstatymai dėl bet ko kito! Net labai panašiose, gretimose šalyse jie gali skirtis kardinaliai.

Visur yra savų niuansų, bet pagrindiniai įstatymų variantai tokie:

1. Dronai uždrausti. Juos gali būti draudžiama įvežti į šalį, bent jau eiliniam žmogui iš užsienio (konfiskuojami ar „paimami saugoti“ muitinėse), ar draudžiama pakilti. Į tokias šalis gabentis drono geriau nebandyti ir net jeigu tranzitu kertate tokią šalį su dronu gali kilti problemų.

2. Daug biurokratijos kiekvienam drono skrydžiui. Pavyzdžiui, kiekvienam skrydžiui reikia atskiro leidimo (neretai dar ir mokamo, su svarstymo terminu, konkrečiai nurodomom skrydžio vietom). Iš esmės tai reiškia, kad turistams dronai neprieinami, o juos naudoja nebent profesionalai (pvz. filmams, reklamai gaminti).

3. Yra nemažai biurokratijos ir kaštų dėl teisės naudoti droną. Pavyzdžiui, privaloma išsilaikyti kokį egzaminą, ar susimokėti nemenką sumą už leidimą. Dažniausiai tokiose vietose dronus naudoja nebent rimti Youtube „influenceriai“, kuriems nuostabūs video jų darbo dalis ir jiems negaila laiko ir pinigų dėl to.

4. Reikia droną registruoti. Tai dažniausiai gana paprasta, nors gali kažkiek kainuoti (paprastai nedaug). Tokiose šalyse gali skraidyti kiekvienas. Daugelyje šalių „patekti į nemalonę“ vien dėl to, kad neregistravai drono, sunku.

5. Dronais galima naudotis laisvai. Tokios šalys geriausios vežtis droną.

Žemėlapis dėl dronų naudojimo. Mėlyna – legalu, geltona – ribojama, raudona – uždrausta, pilka – žemėlapio autoriams nežinoma.

Ši svetainė bando sekti, kokie kur pasaulyje įstatymai, ir viską pateikia vienoje vietoje:
https://www.drone-made.com/drone-laws

Ribojimai pagal vietą, aukštį, drono dydį ir kt.

Čia rašiau tik apie minimalius ribojimus kiekvienoje šalyje. Pagal juos galite apsispręsti, ar išvis vežtis droną. Tačiau minimalūs ribojimai galios ne visiems ir ne visur – kiekvienoje šalyje bus, kokiems dronams ir kokiose vietose ribojimai bus griežtesni, nei minimalūs. Įvertinkite būtent ribojimus jūsų dronui, būtent toje vietoje, kur leisite.

Griežtesni reikalavimai daug kur taikomi sunkesniems dronams (pvz. dažnas atvejis, kad drono iki 250 g, kaip DJI Mini, nereikia registruoti, o didesnį, kaip DJI Mavic serijos – reikia, o patiems didžiausiems reikia leidimų kiekvienam skrydžiui).

Trakų pilis iš drono

Griežtesni reikalavimai (įskaitant visišką skraidymo draudimą) taikomi ir tam tikroms teritorijoms bei aukščiams. Teritorijas, kuriose dronų skrydžiai ribojami, galima rasti internete. Bet teritorijos teritorijoms nelygu. Yra šalių, kur teoriškai galima naudoti dronus gana laisvai, bet iš tikro didelė dalis jų teritorijų yra dronams uždraustos. Yra šalių ir kur kai kurios uždraustos teritorijos nepažymėtos (ir jų nesimato DJI sistemoje), bet įskridimas ten sulaukia griežtos reakcijos: bendrai paėmus, visur reikia vengti skristi virš karo bazių, kalėjimų, karių, oro uostų ir aplink (jei pamatai tokius objektus, geriau droną nuleisti). Kai kuriose šalyse draudžiama fotografuoti ar filmuoti (taigi ir iš dronų) ir bet kokią infrastruktūrą (uostus, užtvankas, geležinkelių stotis, naftos saugyklas ir t.t.).

Dronai uždrausti ir kai kuriuose populiariausiuose turistiniuose objektuose (turbūt todėl, kad antraip ten jų būtų ištisi spiečiai) – pvz. JAV nacionaliniuose parkuose. Taip pat – virš stadionų – kad nesukeltų pavojaus rungtynių metu, bet draudimas dažnai galioja visuomet. Kartais nedraudžiama skristi virš vietos, bet draudžiama iš ten paleisti droną (reikia leisti iš toliau). Skirtingai ribojamas ir aukštis.

Šokolado kalnai, Boholas, Filipinai. Čia droną draudė paleisti pagrindinėje aikštelėje, bet leido leisti nuo kelio šalia.

Norint sužinoti, ar galima naudoti droną būtent toje vietoje, yra du šaltiniai: vienas – automatiniai paties drono blokatoriai, draudžiantys ten kilti ar pareikalaujantys nusileisti (DJI dronų atveju reikalaus leistis per keliasdešimt sekundžių po to, kai pagaus GPS, arba nusileis automatiškai), kitas – atitinkamų šalių informacinės sistemos su draudžiamų skristi vietų žemėlapiais. Kai kur kabos ir ženklai, tiesiogiai draudžiantys dronus. Šiuo atveju šalių svetainės yra daug patikimesnis šaltinis nei blokatoriai. Blokatoriai “klysta” į abi puses: pvz. straipsnio rašymo metu Lietuvoje DJI blokatoriai leidžia laisvai kilti ir neduoda jokių įspėjimų pasienio zonose ar prie kai kurių valdžios institucijų (nors tai draudžiama), tačiau riboja pakilimą daug didesnėse zonose aplink pagrindinius Lietuvos oro uostus, negu jis yra iš tikrųjų draudžiamas. Tiesa, DJI dronų atveju “automatinis” ribojimas nelygus ribojimui: kai kuriuos gali pats “atšaukti” per jų sistemą (“self-unlock“). Taigi, jeigu matai, kad ribojimas DJI sistemoje neatitinka realybės, gali jį pats “atšaukti”. Bet verta įsitikinti: vien tai, kad DJI leidžia “pačiam atšaukti ribojimą”, nereiškia, kad tai daryti legalu.

Singapūre teoriškai galima skraidyti dronu – nuo 250 g jį registravus. Bet, kaip matosi iš šio žemėlapio, iš tikrųjų Sinagpūre daugiau vietų, kur dronų skrydžiai ribojami, nei kur jie leidžiami (ribojami ir Singapūro centre). Be to, maksimalus leistinas srydžio aukštis – vos 60 metrų

Aišku, reikia pastebėti, kad realybė kartais būna švelnesnė už įstatymus: t.y. yra šalių, kur visokios baudos egzistuoja tik ant popieriaus ar reiktų elgtis itin įžūliai ir akivaizdžiai, kad jas gautum (na, situacija kaip su piratinių filmų siuntimusi). Bet tai labai priklauso nuo šalies, o ir nuo vietos. Negyvendamas ten (ar neturėdamas vietinių pažįstamų, kurie ten nuolat skraido) sunkiai tą realybę pajusi, todėl geriausia visuomet stengtis elgtis legaliai, nes tikrai yra vietų, kur dėl pažeidimų galima smarkiai nukentėti (didelės baudos, drono konfiskacija, o būta ir atvejų, kad turistams teko pasėdėti kalėjime už drono kėlimą prie karinių objektų). Tiesą pasakius, jei tiesiog mėginsi visur, kiekvienoje kelionėje, vežiotis ir naudoti droną niekuo nepasidomėjęs tarsi naudotum mobilųjį telefoną, tai gali būti vienas “tiesiausių” kelių anksčiau ar vėliau “netyčia” kelionėje susilaukti problemų.

Į droną geriau žiūrėti kaip į automobilio vairavimą: yra taisyklės, jų gerai būtų laikytis. Jei nesilaikysi kelių eismo taisyklių, pasekmės smarkiai priklausys nuo šalies ir vietos: kai kur iš viso nieko nebus, nes visi pažeidinėja taisykles arba į dalį taisyklių rimtai nežiūrima arba tiesiog niekas to nepastebės. Bet jei nė nežinosi eismo taisyklių ar pažeidinėsi nuolat, kiekvienoje kelionėje, tikrai kada nors susilauksi bėdos. Pliusas tas, kad dronų taisyklės yra daug paprastesnės, nei kelių eismo taisyklės, jų gerokai mažiau. Kaip ir kelių eismo taisyklių atveju, vienos taisyklės yra prižiūrimos griežčiau, nei kitos: pvz. pažeidus taisyklę “Neskraidyti prie karinių objektų ir oro uostų pakilimo takų” yra daugybę kartų didesnė rizika susilaukti nemalonės nei pažeidus dažną pasaulyje taisyklę “Leisdamas droną kiekvienu metu turi jį matyti savo akimis, o jei skraidai su VR akiniais, tai turi būti kitas žmogus, kuris stebės droną”. Palyginčiau šias taisykles su kelių eismo taisyklėmis “Nevažiuoti pro ženklą ‘eismas draudžiamas’ / prieš eismą” ir “Prieš persirikiuodamas privalai pažiūrėti į veidrodėlį bei rodyti posūkį”.

Kai kurios taisyklės savaime suprantamos…

Beje, reikia turėti omenyje, kad, kaip ir daug kur su fotografavimu ar filmavimu, galioja toks dėsnis: „Kuo akivaizdesnis fotografavimas ar filmavimas, kuo daugiau technikos atsineši, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras žmonių, kurie bandys sakyti, jog fotografuoti ir filmuoti uždrausta“. Visai nesvarbu, kaip yra iš tikrųjų, kad nėra jokių ženklų, draudimų, teisės aktų… Čia ir Lietuvoje teko girdėti, kad bandė įrodinėti žmonėms, fotografuojantiems fotoaparatais (ne dronais), kad geležinkelius fotografuoti draudžiama ar net kad architektūros paminklus fotografuoti draudžiama… Tipinės mėginančių „uždrausti kas neuždrausta“ žmonių kategorijos: visokie apsaugininkai ir pareigūnai (mėginantys taip realizuoti savo pareigų suteikiamą galią), „piktos bobutės ir diedukai“ ir pan. Dronas yra vienas labiausiai dėmesį atkreipiančių fotografavimo būdų taigi, jei aplinkui bus „norinčių prisikabinti“, tikėtina, prisikabins. Todėl net ir kai naudotis dronu pilnai galima, jeigu yra galimybė tai daryti (ypač leisti droną) ten, kur aplinkui mažiau žmonių, ypač priklausančių aukščiau minėtoms kategorijoms, geriau taip ir daryti. Jei kas bandys ką sakyti, gal jau būsite padarę reikiamus kadrus…

Oficialus draudimas naudoti droną – tokio geriau klausyti

Nepatarčiau ir klausinėti „Ar čia galima naudoti droną?“. Daugelyje pasaulio vietų apie dronų naudojimo tvarką žmonės nebus girdėję nes tokios tvarkos ten ir nėra. Jei neklaustum ir leistum droną daugelis pažiūrėtų ir tiek – bet jei pradėsi klausinėti susimąstys ir, nežinodami atsakymo, sakys, kad negalima ar kad reikia su kažkuo derinti. Štai viename Lietuvos muziejuje po atviru dangumi paklausęs bilietų pardavėjos, ar galima leisti droną, sulaukiau atsakymo „Chmm, nežinau, matyt reiktų su vadovybe suderinti“. Matydamas kad darbuotoja nelabai ką žino, droną vis tiek leidau – daug kitų darbuotojų tai matė ir nė vienas nieko nesakė. Aišku, tokiam „neklausk“ yra išmčių – visokiose diktatūrose ar daug priešų turinčiose šalyse, kur yra rimta galimybė nukentėti nuo teisės pažeidimų, įtarimų šnipinėjimu ir pan., geriau jau atsiklausti kokio pareigūno (nors į tokias šalis paprastai išvis nesivežu drono). Verta pasiklausti ir tada kai, tarkime, šalia stovi koks karys ar policininkas, o leisti kitoje vietoje neišeina.

Paleidinėju droną

„Eilinėse šalyse ir situacijose“, tuo tarpu, maksimaliai kas atsitiks paleidus ten, kur negalima (bet nėra akivaizdžiai negalima, tarkime, nėra oro uostas ar karo bazė), paprastai tiesiog sulauksite prašymo nuleisti droną (net nuotraukas ir video, kuriuos jau spėjote pasidaryti, turėsite, niekas ištrinti dažniausiai neprašo).

Dievo gailestingumo statula Filipinuose. Čia priėjo žmogus ir pasakė, kad drono leisti esą negalima (nors niekur nebuvo parašyta), bet nuotrauką jau buvau padaręs

Beje, nekalbant apie mėginimus uždrausti skraidyti dronu, dronas visada sulaukia daug dėmesio – iš vaikų, žmonių, netgi katinas yra mano droną gaudęs. Dėmesio kiek mažiau šalyse, kur žmonės prie dronų labiau pratę, nors atspėti sunku: pvz. turtingose JAV dronų iš pažiūros gerokai mažiau, nei Filipinuose, kur patys filipiniečiai juos skraidina įvairiose turistinėse vietose – ir žmonių reakcijos atitinkamos.

Našvilis, Tenesis, JAV muzikos sostinė. Tie žmonės mums už nugaros (kairėje), išvydę mus su dronu, net paprašė juos pafilmuoti – naudos savo muzikiniam klipui

Yra šalių, kur dronų naudojimas laisvas tik šalies piliečiams ar gyventojams. Be abejo, tai neaktualu turistui.

Droną naudoti galima. Ar jį vežtis?

Ar vežtis droną, priklauso nuo to, kiek jums tai svarbu, bet įvertinkite:

1.Kelionės būdą. Dronas – tai papildomas svoris, dažnai ir papildomas krepšys. Logiškiausia jį vežtis keliaujant automobiliu arba kai nuskridęs neturėsi visų daiktų tampytis su savimi visą laiką: pvz. išsinuomosi automobilį (ir daiktai bus bagažinėje) ar visą laiką gyvensi viename viešbutyje (ir, kai nereiks, galėsi droną ten palikti). Aišku, yra kas droną nešasi ir į žygius gamtoje – bet tai bus papildomas nepatogumas. 250 gramų dronas yra nesunkus – bet vis tiek reikia ir distancinio, kuris sunkesnis/griozdiškesnis, kroviklio baterijoms. Mano nuomone, kokį DJI Mini 3 su specialiu distanciniu dar nešiotis gana patogu kad ir didesnėse kišenėse (tai – puikūs kelioniniai dronai), bet didesni dronai jau didesnis trukdis ir juos naudoju tik kai nereikia ilgą laiką / visą kelionę tąsytis su savimi, o galiu išsitraukti tik kai reikia naudoti. Tokius dronus jau tenka nešiotis atskirame krepšyje, kuris – papildomas svoris ir nepatogumas. Aišku, kitiems, kas įpratę keliauti su sunkiomis žygeivių kuprinėmis, gali atrodyti kitaip, ir net 1 kg dronas (+papildoma įranga) nekelti problemų.

Žygyje Norvegijoje. DJI Mini 3 dronas kišenėse, bet kišenių reikia pakankamai didelių. Valdymo pultas matosi didelėje striukės kišenėje ant pilvo.

2.Saugumą šalyje. Nesivežu drono į labai nesaugias šalis, kur jau ir mobilusis telefonas dažnai tampa vagių taikiniu. Dronas, tuo tarpu, savaime atkreipia dėmesį iš didelio atstumo. Vidutiniškai saugiose šalyse verta naudoti droną saugesniuose regionuose (o ne pvz. lūšnyuose), pasirinkti paleidimui saugesnes vietas, net jei ir skristum į ne tokias saugias (pvz. paleisti nuo viešbučio stogo – tačiau čia yra savi pavojai, jei erdvė maža, gali būti sunku droną nuleisti).

Droną paleidome iš šio mažo balkono, bet nuleisti buvo sudėtinga – antrąkart nemėginčiau

Kaip gabenti droną lėktuvu?

Lėktuve droną su baterijom galima gabenti tik rankiniame bagaže. Baterijos negali viršyti tam tikros talpos, bet jei bus tipinis dronas su kokiom trim baterijom, problemų neturėtų kilti.

Anksčiau kai kurios avialinijos dronus vežtis drausdavo. Dar ir dabar galima pamatyti kai kurių avialinijų puslapiuose tokių draudimų – nors jie jau labai reti. Tačiau tokie draudimai realiai neįgyvendinami. Ką nešiesi į lėktuvą tikrina (peršviečia) ne aviakompanija, bet oro uostų saugumo pareigūnai. Jie taiko bendrą tvarką, ką galima ir ko negalima neštis į lėktuvą toje šalyje. Jei ten galima neštis droną, tai jie praleis, nesvarbu, kokiom avialinijom skrendi. Jeigu nesineši drono į lėktuvą atvirai rankoje tai aviakompanija neturės galimybės sužinoti, kad jį turi.

Koks dronas tinkamiausias kelionėms?

Bendra tendencija – kad kuo dronas didesnis, tuo didesnės jo galimybės (vaizdo kokybė, sensoriai ir t.t.).

Visgi, jei droną visų pirma naudojate kelionėms, patariu rinktis mažesnius, bene optimalus variantas – DJI Mini serija. Šios serijos dronų svoris 249 g, o tai svarbu, nes daugybėje šalių (JAV, ES ir kitur) 250 g yra ta pirmoji riba, nuo kurios dronų reglamentavimas griežtėja (pvz. privaloma droną šalyje registruoti). Be to, mažesnį droną paprasčiau nešiotis, jį paprasčiau paleisti iš gana ankštų vietų (tarkime, iš viešbučio balkono). Abu dalykai aktualūs kelionėje, kur dronas yra su tavimi, kur negali būti numatęs gerų vietų paleidimui.

Su Mavic Air 2S dronu

DJI Mini šiuolaikinių versijų dronų vaizdų kokybė, savo ruožtu, yra pakankama, nemėgėjiška, nors ir kiek mažesnė nei didesnių DJI dronų.

Taip pat rekomenduoju turėti specialų distancinį valdymą su ekranu. Tai kainuoja brangiau, bet padeda taupyti laiką – išsitrauki ir skrendi. Populiaresnė ir pigesnė alternatyva – distancinis be ekrano; ten kaip ekranas tarnauja tavo paties telefonas. Bet prijungti telefoną užtrunka ilgiau, kartais kas nors neįsijungia kaip reikia ir t.t.: o laikas kelionėje labai svarbus.

Su specialiu pultu valdydamas droną fotografuoju Vyčio bareljefą ant Maunt Karmelio (Pensilvanija, JAV) lietuvių mokyklos, statytos 1923 m.

Aišku, dar vienas variantas – FPV dronas valdomas su VR akiniais. Tai logiška jei svarbiau ne nuotraukos, o tas skriejimo virš vietų, po kurias keliauji, jausmas.

Ką stebėti, fotografuoti ir filmuoti kelionėje dronu?

Iš pradžių turbūt droną norėsis naudoti viskam ir visur. Bet visgi drono paleidimas užima daugiau laiko, nei fotoaparato ar telefono išsitraukimas, o daugelį kadrų ne ką blogiau gali padaryti fotoaparatu ar telefonu.

Visgi yra atvejų, kai dronas nepamainomas. Ir net ne tik foto ar video kadrų – dronas praverčia ir apsižvalgyti, pamatyti tai, ko šiaip negalėtum, kitaip pajusti vietą. Štai kur dronas praverčia labiausiai:

1.Pastatų detalių, esančių aukštai, nuotraukoms ir vaizdams (tai nėra tik dėl nufotografavimo, bet ir dėl pamatymo apskritai – net prie gimtojo miesto bažnyčios bokšto paleidęs droną, tikiu, atrasite naujo, ko nuo žemės nematote, ką jau kalbėti apie kelionę)

Maunt Karmelio (Pensilvanija) lietuvių mokykla, statyta 1923 m.

2.Miestų vaizdams iš viršaus (kampu ar tiesiai nukreipus į žemę objektyvą). Čia vėlgi galima atrasti daug naujo, pamatyti nematomą miesto veidą – stogų spalvos, kavinės ant stogų, vidiniai kiemai ir kt.

Sebu (Filipinai) skurdus rajonas iš viršaus

3.Gatvių vaizdams iš aukščiau – nebūtina kelti drono virš pastatų, vieni įspūdingiausių vaizdų yra tarkime skrendant antro ar trečio aukšto lygyje (įspūdingos ir nuotraukos, bet ypač video).

Vigano senamiestis (Filipinai)

4.Gamtos vaizdams ten, kur nėra takų arba neįmanoma prieiti (virš ežero, virš kalnų, artyn kokio neprieinamo krioklio). Ir vėl – tai ne tik dėl nuotraukos, bet ir dėl to, kad pamatytumėte pats, ko kitaip neišvystumėte. Tik atsargiai – nenuskraidinkite drono per toli, gali būti sunku susigrąžinti.

Panglao sala Filipinuose žvelgiant iš drono

5.Savęs nuotraukoms iš toli, kur nepasiektų jokia asmenukių lada, o ypač norint nufotografuoti iš ten, kur net neįmanoma nueiti (pvz. dronas kybo virš tarpeklio ir fotografuoja jus, stovinčius ant kalno viršūnės).

Nuotrauka iš drono, kuris pakilęs virš į krioklį virstančios kalnų upės

6.Video, kur dronas tolsta nuo tavęs (ir kyla aukštyn), atidengdamas platesnį vaizdą, ar priešingai, artėja į tave.

7.Video, kur dronas stabiliai seka jus iš paskos ar iš šono. Tiesa, nors daug dronų turi tokią funkciją, ja naudotis rizikinga ten, kur yra medžių, stulpų, pastatų ir t.t.: geresniu atveju dronas tiesiog nustos sekti kai trumpam “užlįsite” už kokio medžio, blogesniu – suduš. Bent jau pirmiems bandymams rinkitės vietas, kur aplink jus “oras laisvas” (važiuojate per dykumą, einate tiltu per upę ir dronas seka iš šono). Arba leiskite droną didesniame aukštyje, kad sektų iš viršaus: bet, kaip taisyklė, tokie vaizdai mažiau įspūdingi, nei jei dronas jus sektų jus žemesniame aukštyje.

Nuotrauka iš drono apžvalgos bokšto viršūnėje (Sartai).

8.Tam jausmui, kai skrendi virš vietovės tarsi paukštis (ypač tinka FPV dronams, bet ne tik).

Aišku, ne visiems visų kadrų reikia. Aprksitai, dronai yra tam tikra niša – juos mėgsta tie, kas turi „Youtube“ kanalus, taip pat tie, kas labai myli tuos “vaizdus iš paukščio skrydžio”, bet “eiliniam žmogui” dažniausiai atrodo, kad visa papildoma kaina, biurokratija, našta nešiojant droną, kai kuriose šalyse – ir abejonės saugumu, neverta tų kadrų ir patirčių. Ir tai irgi galiu suprasti – naudoti ar ne droną kelionėse yra kiekvieno pasirinkimas, kur reikia pasverti visus „už“ ir „prieš“. Tikiu, kad šis straipsnis tą pasirinkimą padarys paprastesniu.

Vilnius – ant žemės pažymėta senosios Vilniaus katedros vieta žvelgiant iš drono

Kadangi droną kelti užtrunka (kol išsitrauki, sumontuoji distancinį, nuimi apsaugas ir t.t.), verta tai daryti tik svarbiausiose vietose. Be to, paklauskite savęs ar:

1.Vieta atrodys gražiai iš viršaus. Nėra tikslo kelti droną, jei vietą iš viršaus užstoja medžiai, arba jeigu ji tokia nedidelė, kad puikiai matosi visa ir nuo žemės.

2.Jei fotografuosite ar filmuosite save, ar *už jūsų* gražus vaizdas (nesvarbu, kas prieš jus – nors būtent pamačius vaizdą priešais save dažnai labiausiai užsinori kelti droną). Tipinė vieta, kur drono kelti nuotraukoms ar video neapsimoka: priešais jus nuostabus vaizdas nuo kalno į slėnį, bet už jūsų – miškas ar uolos.

Paoajaus bažnyčia Filipinuose (asmenukė darant ją iš drono)

3.Ar yra tinkama vieta droną pakelti ir nuleisti (pakelti neretai paprasčiau).

Visi straipsniai apie kelionių fiksavimą

1. Kaip fotografuoti keliones?
2. Kaip filmuoti keliones?
3. Dronas kelionėse
4. Kaip kelionėse fotografuoti save?

Ką par(si)vežate iš kelionės? Suvenyrų, daiktų, ar tik nuotraukas ir prisiminimus? O gal norėtumėte ką parsivežti – ar parvežti lauktuvių – bet neturite idėjų?

Į vieną straipsnį sudėjau viską, ką žmonės įsigija kelionėse ir galbūt tai suteiks idėjų ir jums.

O ką jūs parsivežate iš kelionių?

Tradiciniai vietiniai rankdarbiai

Kai kurios šalys turi savo ypatingus suvenyrus, paprastai rankų darbo. Jie ten populiarūs, o kitur jų nėra ar yra mažai kur. Iš tikro didelė dalis to – ne suvenyrai, o daiktai, kuriuos vietiniai naudoja savo gyvenime, bet, kadangi jie yra vietinė tradicija, tai populiaru juos parsivežti kaip suvenyrus.

Tarkime, metaliniai Maroko žibintai, Artimųjų Rytų kilimai, indėniškų raštų drabužiai iš Peru ar Bolivijos, Panamos skrybėlės iš Ekvadoro ir t.t. Reikia pasidomėti, kas tradicinio būtent ten, kur keliauji.

Keliolika eurų kainavęs žibintas iš Maroko, kurį pasikabinome namie

Tiesa, pirkdami pagalvokite, ar tikrai tai naudosite – nes kartais būna, kad žmonės, tarkime, nusiperka kokį marokietišką žibintą susižavėję ta Maroko atmosfera, o grįžę namo taip ir nepakabina, nes nedera prie interjero ir pan.

Be to, didelė dalis tokių suvenyrų yra gana didelio formato, parsivežti ne taip paprasta, bent jau lėktuvu – pagalvokite ir apie tai. Patogiausia, aišku, jei važiuoji automobiliu. Neretai vietiniai siūlo jums prekę atsiųsti, bet iš tikro geriau “ant to nepasimauti” – siuntimo kaina – dar ne viskas. Jei gausite paštu, paskaičiuos ir didelius mokesčius (PVM, galbūt muitas), kuriuos žinojęs gal prekės išvis nebūtumėte pirkęs, nes kas buvo “gal ir nepigu, bet visai nieko kaina” virs “brangiau nei Lietuvos parduotuvėje”. Jei negaliu ko atsivežti pats, tai ir neperku.

Kilimų prekeiviai Maroke

Taip pat tose vietose, kurios yra turistinės, aplink tokius “nepigius tradicinius produktus” susiformavusi ištisa pardavimo pramonė, kur prekijai įkyrūs, “užveža” komisinius gaunančios ekskursijos, o kainos turistams išpūstos net ir kartais. Tenka arba derėtis, arba ieškoti atokesnių vietų. Logiška turguose, bet turgūs būna labai įvairūs – kai kurie yra tokie garsūs tarp turistų, kad ten kainos itin didelės ir pardavėjai nebesidera.

Turistų numylėtas senasis Stambulo didysis turgus. Čia visi prekeiviai siūlė labai aukštas Turkijai kainas ir nesileido į derybas… Bet palei turgų kainos iš karto buvo normalesnės.

Suvenyrų kolekcionavimas (“standartiniai” suvenyrai)

Kai kurie žmonės iš kiekvienos kelionės vežasi to paties tipo suvenyrus ir taip sudaro jų kolekcijas, kurias gali peržiūrėti ar parodyti kitiems. Geriausiai čia tinka daiktai, kuriuos pamatęs iš karto supranti, iš kokios tai šalies (nes tai užrašyta / nupiešta ant tų daiktų):

*Magnetukai. Tai – viena suvenyrų rūšių, kuri yra kone visur, ir net kainos dažnai gana panašios. Jų kolekciją lengva turėti ant šaldytuvo, o savo išmoningais vaizdais ir formomis kiekvienas magnetukas paprastai atspindi vietas, kur jie pirkti. Magnetukai būna suvenyrinėse parduotuvėse, bet jei rastum kitur – būtų pigiau.

Magnetukai ant šaldytuvo

*Atvirukai. Daug atvirukų atvaizduoja įspūdingiausias šalies vietas, tradicijas, todėl tai irgi yra populiarus suvenyras kolekcijoms. Iš jų galima daryti įvairius koliažus ar dėti juos į fotoalbumus. Be to, draugai keliautojai gali siųsti juos vieni kitiems paštu, tokiu būdu dar labiau individualizuodami. Atvirukai būna suvenyrų parduotuvėse, paštuose, knygynuose.

Atvirukų koliažas – tokius darydavo mano žmona Aistė, kol neėmė trūkti tam laiko

*Monetos. Jų net pirkti nereikia! Tiesiog pasistenkite pasilikti kuo skirtingesnių šalies monetų (jei gaunate naujo tipo monetą, ją atsidėti) ir parsivežti namo. Monetų kolekcijoms būna specialūs albumai, į kuriuos įdėtas monetas galima apžvelgti iš abiejų pusių. Vienodas monetas galima laikyti suskirstytas pagal šalis dėžutėse, padalintose į dalis (tokių būna “Senukuose” ir pan. parduotuvėse, jos šiaip skirtos vinims) ir jomis keistis su kitais – keistis bus su kuo, nes monetų kolekcionavimas vienas populiaresnių hobių. Nesu monetų kolekcionierius ir specialiai jų “negaudau”, bet parsivežęs surūšiuoju, o vienodas duodu tiems, kas kolekcionuoja.

Monetos albume. Kai kurios Panamos monetos netradiciškai spalvingos.

*Banknotai. Man asmeniškai jie net gražesni / įdomesni už monetas, daugiau ir didensi paveikslėliai, atskleidžiantys šalį ir jos kultūrą. Deja, šis hobis gerokai brangesnis – nors pasilikti mažesnių nominalų banknotus nieko nekainuoja, didesnių nominalų banknotai gali būti verti šimtų eurų. Tad paprastai banknotus parsivežu nebent kelis mažesnių nominalų, arba, jei užsilieka didesnių, palaikau laikinai iki kito važiavimo į tą šalį, kada išleidžiu. Banknotams laikyti priemones sunkiau gauti, bet yra specialių albumų. Jei tokių neturėtumėte, galite naudotis fotoalbumais.

Kazachijos tengės

*Pašto ženklai. Tradiciškai viena mėgstamiausių kolekcijų rūšių. Jų taip pat būna kiekvienoje šalyje, o daug pašto ženklų atspindi vietos vietas, tradicijas, istoriją ar įvykius. Juos, kaip ir atvirukus, galima siųsti vieni kitiems paštu. Pašto ženklai dažniausiai perkami pašto skyriuose.
*Marškinėliai. Juos irgi beveik visur rasi pažymėtus vietiniais ženklais, nuotraukomis, bet kaip kolekcija jie mažiau patogūs.
*Bilietai ir pan.. Kai kurie žmonės kolekcionuoja muziejų bilietus, lėktuvų įlaipinimo talonus ir pan.: tokios kolekcijos nieko papildomai nekainuoja, o primena patirtis. Tiesa, dažniausiai tie daiktai nebūna labai įspūdingi ar įdomūs – man geriau patirtis primena nuotraukos, kelionių žemėlapiai ir pan.

Mano NBA bilietas. Geriau jau nusifotografuoju, nei kaupiu fizinius daiktus.

*Perkamos nuotraukos. Daugybėje lankytinų vietų, atrakcionų ir t.t. klientai fotografuojami ir padaromos tokios nuotrakos. Tiesa, jos brangios ir paprastai jų neperku, nebent kur įeitų į kainą ar būtų pigios.

Pirktinė nuotrauka iš Singapūro

Daug tokių kolekcinių daiktų yra ir pigūs, neužima vietos, tad juos paprasta vežti kaip lauktuves daugeliui žmonių (tarkim, po vieną visiems draugams).

Aišku, kolekcionuoti galima ir daugiau ką – kokių tik kolekcijų “iš įvairių šalių” negirdėjau. Visgi, daugelis kitų suvenyrų kolekcijų retesnės, nes kiti daiktai daug mažiau atspindi šalis ir dažniausiai net negali aiškiai suprasti, iš kokios šalies tai parvežta, jei parvežęs žmogus nepasako. Na, kokios nors katinų statulėlės ar pliušiniai žaislai – visur jie panašūs.

Dar kitus dalykus kai kuriose šalyse rasi “labai vietinius”, o kitose nerasi ar rasi sunkiai (pvz. kokie atidarytuvai). Tuo tarpu atvirukų, magentukų, pašto ženklų, pinigų yra iš esmės visur.

Meno kūriniai

Priešingai nei rankdarbiai, meno kūriniai neturi jokios funkcijos – bet gali papuošti sienas. Tai – paveikslai, grafikos darbai, mozaikos ir pan. Dažnai tie kūriniai atvaizduoja vietinius šalies dalykus, arba yra tai šaliai būdingo stiliaus (pvz. Australijos aborigenų “taškinė tapyba”), arba ir tai, ir tai. Minusas, kad didelius paveikslus vežtis nepatogu, tad dažniausiai patogiau įsigyti mažus, arba sulankstomus darbus. Teoriškai juos galima ir kolekcionuoti, nors tai brangu.

Meniškų suvenyrų parduotuvėje Medeljine, Kolumbijoje

Stambulo vaizdas ant sienos

Vietiniai produktai (ypač maistas)

Paprastesnis ir pigesnis variantas už vietinius rankdrbius – tiesiog kas nors, kas pagaminta toje šalyje.

Dažnai tai būna suvartojami produktai, maistas, gėrimai, padažai. Juos perki eilinėse parduotuvėse (yra ir specializuotų). Šitaip galima nuvežti kelionės patirties dalį ten nebuvusiems giminėms ir draugams, o gal, jei koks maistas patinka, dar ir grįžus kurį laiką juo gardžiuotis.

Čimičuri padažas Argentinoje – ten itin populiarus

Tiesa, daug šalių tai paprasčiau pasakoma, nei padaroma. Aistė – mano žmona – mėgsta parvežinėti tokius suvenyrus savo draugams ir giminėms, tačiau dažniausiai iš parduotuvių išeiname nieko nepešę. Todėl, kad daugelis daiktų pažymėti “Made in China” (ar “Made in [kokia kita šalis]”) ženklais. Apskritai šalys būna dviejų tipų – vienos turi gana tvirtą savo pramonę, o kitos daug ką importuoja ir beveik niekas nėra vietinės gamybos. Gretimos šalys gali būti nuėjusios skirtingais keliais. Pavyzdžiui, Omane beveik viskas “Made in Oman”, o Irane – “Made in Iran” (ir dėl sankcijų), gi rasti ką “Made in Kuwait” ar “Made in Bahrain” pasirodė beveik “Misija neįmanoma”. Dažni įvairūs tarpiniai variantai – na, “Made in Lithuania” yra tikrai nemažai kas, kita vertus, tikrinant atsitiktines prekes Lietuvos parduotuvėje tikriausiai ne taip ir mažai užtruksite, kol prieisite lietuvišką produktą, ypač ne greitai gendantį maisto produktą.

Beje, daugelis kolekcinių suvenyrų (atvirukai, magnetukai ir pan.) irgi nevietinės gamybos, tačiau ten atvaizdas ar forma yra skirta tai šaliai.

Tiesa, su vietinės gamybos produktais yra pasitaikę ir kuriozų. Pvz. iš Maršalo Salų parsivežėme vietinį šampūną, pagamintą iš kopros. Bet Lietuvos kambario temperatūroje jis… užšalo.

Apsipirkimas kelionėse

Kelionėse galima ir tiesiog įsigyti tai, ko tau tuo metu reikia. Drabužiai? Elektronika? Aksesuarai? Visko, ką gali pirkti namie, gali ir užsienyje. Apsipirkimui užsienyje yra keli privalumai:

1.Gali būti pigiau, nei Lietuvoje. Ypač tai pasakytina apie drabužius, papuošalus, kažkiek – ir elektroniką (aišku, priklauso nuo šalies). Be to, perkant didesnes prekes, daug šalių galima susigrąžinti PVM (išskrendant oro uoste), arba PVM tose šalyse ir šiaip gali būti gerokai mažesnis. Dažnai itin smarkiai pigesnės gali būti kiniškos prekės, padirbiniai.

Su Ekvadore įsigytais megztiniais – analogiški kitur būtų gerokai brangesni

2.Tai gali būti ir įdomus vietinis daiktas – rankdarbis, ar su vietiniais ženklais, kuris primins kelionę. Pavyzdžiui, piniginė, raktų pakabukas, atidarytuvas, pelės kilimėlis ar dar kas – prisireikus tokius daiktus dažnai perku užsienyje su vietiniais ženklais. Kolekcijų nesudarinėju – tiesiog įsigiju tai, ko tuo metu reikia. Tokie daiktai “nerenka dulkių”, o yra naudingi.

Aistė su Tailando Full Moon Party rūbais – buvo ir tinkama apranga vakarėliui, ir įdomus rūbas paskui

3.Užsienyje gali būti dalykų, kurių tiesiog nėra šalyje, kur gyveni. Pvz. ne visi mobiliųjų telefonų modeliai visur vežami. Esu įsigijęs ir tokių daiktų, kurių nėra ar sunku gauti Lietuvoje: nešyklės gėrimui, konkretaus dydžio mobiliojo telefono klaviatūros, patogūs ilgintuvai, tamsinti akiniai, uždedami ant įprastinių akinių ir t.t.

Šie akiniai užsideda ant mano pagrindinių (trumparegystės) akinių. Tokių akinių nuo saulės JAV kur kas didesnis pasirinkimas, nei Lietuvoje, tad esu nemažai atsivežęs iš ten (kadangi ilgainiui jie susibraižo, reikia keisti)

4.Yra dalykų, kuriuos paprasčiau nusipirkti vietoje, nei atsivežti į kelionę. Pvz. jei nevežate registruojamo bagažo lėktuvu, negalėsite atsivežti peiliuko ar žirklučių. Tiesa, be bagažo tokių daiktų negalėsite ir paskui parsivežti: neretai tiesiog nusiperku kelionėje ir paskui palieku, nes nusipirkti žirklutes pigiau nei mokėti už registruojamą bagažą kokiame “Ryanair” ar “Wizzair”. Tiesa, ne visada mažas žirklutes ir atima oro uoste: priklauso nuo šalies.

5.Užsienyje gali būti daugiau stilių, formų ir t.t. Tai ypač pasakytina apie rūbus, papuošalus ir pan. Nors teoriškai visko gali atsisiųsti internetu, praktiškai siųstis smulkius daiktus kainuoja bent kelis kartus brangiau, nei tokius nusipirkti pigioje šalyje (tarkime, San Paulo turguje visokie papuošalai gali atsieiti 0,5-1 EUR, o parisisiųsti panašius iš interneto, kainuoja, tarkime, 2 EUR + 3 EUR siuntimas + PVM, ir čia jei pasiseka).

Per koronaviruso pandemiją Lotynų Amerika pranoko likusius pasaulio regionus kaukių įvairove. Čia – Ekvadoras

Senais laikais “lauktuvės” paprastai irgi reikšdavo visokius “naudingus daiktus”, o ne “niekučius”, nes, tiesiog, Lietuvoje (ypač sovietų okupuotoje) daug ko nebuvo, tad spragas “užkimšdavo” išvykdavę į užsienyje ar atvykdavę giminės iš užsienio. Dabar, tiesa, visko jau yra Lietuvoje, ir tokios lauktuvės būdingos nebent vyresniems. ~1995-2005 m. net būdavo, kad “lauktuves” keliautojai nupirkdavo kur Lietuvoje po kelionės, nes visko Lietuvoje jau buvo, o esmė buvo ne parvežimas, o pats dovanojimas “grįžimo proga” (ir daug patogiau nesitąsyti…).

Turistai su vien salvadorietiškais suvenyrais Salvadore, Brazilijoje

Nuotraukos, vaizdo įrašai, prisiminimai ir kt.

Tiesą pasakius, didele dalimi suvenyrai man yra praeitas etapas, o niekada jų daug ir nepirkdavau. Kai keliauji labai daug ar, kaip aš, gyveni kaip “skaitmeninis klajoklis”, tai suvenyrų būtų labai daug, jie rinktų dulkes, be to, jų su savimi dažnai ir neturėtum (juk būtum kitose kelionėse).

Tačiau yra vienas suvenyras, kuris visada gali būti su tavimi ir labiau nei bet kuris kitas primena būtent tavo keliones. Tai yra tai, ką kelionių metu sukuri pats: nuotraukos, videoįrašai, gal – kelionių dienoraščiai, žemėlapiai su sužymėtais maršrutais. Visa tai gali laikyti su savimi USB atmintinėse, išoriniuose kietuose diskuose, “debesyse”, kur bebūtum. Visą tai gali siųsti draugams (ar dalintis socialiniuose tinkluose, kur jie pamato). O visa tai gali “gaminti” kad ir savo mobiliuoju telefonu.

Būtent tai ir yra pagrindinis suvenyras, kurį parsivežu. Bet apie tai, kaip užfiksuoti keliones jau – kitas straipsnis.

Mano žemėlapis iš Google Photos (kur darytos nuotraukos) bei nuotraukų kataslogas. Leidžia greitai peržiūrėti nuotraukas pagal vietą, laiką, temą ir taip prisiminti keliones bei dalintis jų prisiminimais