Atsakymas L. Donskiui – Ar kas pasikeistų, jeigu šalies lyderiai nebijotų sakyti savo nuomonės?

2010 m vasario 11 d.. http://blog.delfi.lt/donskis/6703/”>Perskaičiau šį L. Donskio straipsnį.

L. Donskis čia kritikuoja politikus, kurie dėl karjeros nesako savo tikrosios nuomonės o sako viešai tai, ko tikisi dauguma rinkėjų, bijo konfliktuoti su žiniasklaida.

Deja, manau čia bėda ne politikų. Kas pasikeistų, jeigu dabartiniai Lietuvos lyderiai staiga imtų aktyviau reikšti savo tikrąsias mintis, kritiką, visiškai atsisakytų populizmo? Tiesiog dauguma tų lyderių nebebūtų išrinkti, o juos pakeistų tie, kas užsiimtų populizmu. Kitaip sakant, valstybėje niekas nepasikeistų – pasikeistų veidai, bet ne valžioje esančių elgesys.

Jau ne kartą matėme, kaip į valdžią ateina tie, kurie dar nebuvo valdžioje ir žada daryti viską naujai. Ir, kaip pastebi ir L. Donskis, atėję į valdžią ima elgtis visai kitaip, negu žadėjo. Ir visai nebūtinai dėl to, kad yra korumpuoti ar nekompetentingi. Tiesiog jie privalo elgtis kitaip, nes tai ką žadėjo – neįmanoma. Nes Lietuva turi daug skolų, nes pasaulyje finansų krizė, nes Lietuvos ekonominė padėtis ne tokia kaip vakarų Europos ir per keturis metus niekas to panaikinti negali – jokia pasaulio šalis tokio staigaus šuolio niekad nepadarė (nebent būtų atradusi naftos). Deja, daug žmonių šito nesupranta. Jiems ir toliau atrodo, kad įmanoma viską pakeisti staigiai. Jie ir toliau išrenka politikus, kurie žada tuos neįmanomus staigius pokyčius. Jie ir toliau pašalina iš arenos tuos, kurie tokių pokyčių nepadaro. Todėl politikai žada. Ne visi. Bet tų, kur neužsiima populizmu, valdžios arenoje lieka mažai. Kad ten patekti ir išlikti turi sakyti tai, ko iš tavęs tikisi. Nesakysi – tave pakeis kas nors kitas. Tas, kuris sakys. Ir valdžioje vis vien bus užsiimantis populizmu.

Žmonių, tvirtai sakančių savo nuomonę, politikoje yra. Turbūt ir L. Donskis tarp jų, ir, iš kitos pusės, J. Veselka, gal A. Zuokas (nesakau, kad su pastarųjų politikų nuomone būtinai sutinku). Dar daugiau jų politikos “pakraščiuose”. Tokie politikai gali tapti Seimo nariais, bet kažin ar kada bus aukščiausiuose postuose. Bent jau kol nepasikeis daugumos požiūris ir žmonės nenustos laukę superpolitiko.

Pabaigai įdomi mintis, kurią prisiminiau: „Rinkimus laimėti ir valstybę valdyti reikia skirtingų g