Pastatų kompleksai, kurie prilygsta didmiesčiams! Paprastai turistai nelanko pramoninių ir inžinerinių statinių – tai taip paprasta, proziška. Bet į šiuos kasmet atvyksta šimtai tūkstančių ar milijonai turistų – nes visame pasaulyje nėra jiems lygių. Begaliniai koridoriai, pasaulio rekordai: tikrai verta tai pamatyti. Tai vietos, kur žmonija pasiekė neįmanoma, tarsi žaisdama Dievus.
Itaipu hidroelektrinė
Vieta: Brazilija ir Paragvajus
Igvasu kriokliais kiekvieną sekundę prateka 1750 litrų vandens: šešiskart daugiau, nei Nemunu Kaune. Kokio įspūdingumo tada turėtų būti galingiausi pasaulyje Gvairos kriokliai – 13000 litrų per sekundę vandens sienos (43 Nemunai)! Vietovardis „Salto de Guaira“ Pietų Amerikos žemėlapyje įrašytas 200 km į šiaurę nuo Igvasu. Tenykštė upė – nebe vidutiniška Brazilijos mastais Igvasu, bet septintoji pagal vandeningumą pasaulyje Parana, į kurią Igvasu ir įteka.
Deja, to vaizdo nemačiau ir niekada nebeišvysiu. Gvairos krioklių nebėra. 1982 m. Brazilija ir Paragvajus juos paskandino, pastatydami milžinišką Itaipu užtvanką. Trokšdami išvysti paskutinius Gvairos krioklių vaizdus tais metais žuvo 40 žmonių – tilteliai neatlaikė minių svorio. Tie žmonės paskendo kriokliuose, o patys kriokliai per 14 dienų – Itaipu mariose.
Itaipu užtvankos fragmentas. Vanduo, kadaise tekėjęs Gvairos kriokliais, dabar teka čia matomais baltais vamzdžiais ir suka turbinas. Kadangi iš nuotraukos sunku suvokti visa ko mastelius, pasakysiu, kad vos dviem iš šių vamzdžių kas sekundę prateka tiek vandens, kiek per visus Igvasu krioklius kartu paėmus
Itaipu hidroelektrinės vardan apsemta ir daug miškų, kaimų, kuriuose per amžius gyveno indėnai. Tačiau yra kita medalio pusė: tai daugiausiai energijos per metus (90 TWh) pagaminanti elektrinė visame pasaulyje, apšviečianti penkiasdešimties milijonų žmonių namus, parduotuves, gamyklas… Ir brazilai ja didžiuote didžiuojasi. Aplink pastatė savotišką pramogų parką, kuriame – ir gyvūnai, ir pasivažinėjimo elektromobiliu galimybės. Jei Lietuvoje elektromobiliai yra pseudoekologija (juk jų suvartojama elektra vis viena gaminama taršioje Elektrėnų elektrinėje) tai Brazilijoje Itaipu jėgainės dėka tikrai gali važinėti mažai teršdamas gamtą.
Jei, aišku, pamiršim visus užtvindytus plotus…
Apie Gvairos krioklius joks Itaipu gidas nė žodeliu neužsimena, o Itaipu “pramogų parke” įvairiomis kalbomis rodomas pristatomasis filmas savo tonu ir patosu priminė tarybines kronikas. Komentatorius bėrė statistiką: Itaipu jėgainėje tiek metalo, kiek 380 Eifelio bokštų, betono kiek 210 Marakanos stadionų, žemių iškasta tarsi būtų pastatyti 8,5 Eurotunelio.
Itaipu valdymo skydas. Teoriškai dešinė kambario pusė – Paragvajuje, kairė – Brazilijoje. Remiantis Itaipu valdymo tarptautine sutartimi, brazilams ir paragvajiečiams darbininkams turi būti skirta vienoda pinigų suma, bet kadangi Paragvajuje mažesni mokesčiai, už tą pačią sumą paragvajiečių nusamdoma daugiau
Itaipu betoninis monstras – lyg žmonijos proto atsakas tyrai gamtos galiai. Jis – toks milžiniškas, kad specialios ekskursijos metu žvelgdamas tolyn koridoriais nematydavau jų pabaigų, o pažvelgęs žemyn į tuščiųjų užtvankos ertmių gylį, ne visada suprasdavau, kur dugnas. Tarsi tai būtų ne realybė, o kokio fantastinio filmo specialieji efektai. Žvelgiant iš šalies, nuo apžvalgos aikštelės, net sunku suvokti visa ko tikruosius mastelius: atrodo, užtvanka kaip užtvanka, kol palyginimui nepasižiūri, kokio dydžio yra turistus vežiojantys dviaukščiai autobusai bei šešių aukštų administracinis pastatas.
Deja, galbūt įspūdingiausio vaizdo neišvydau: latakai, nuleidžiantys perteklinį vandenį, atidaromi tik įpusėjus liūčių sezonui. Pasak užtvankos įmonės direktoriaus, būtent šie latakai pakeitė paskandintus Gvairos krioklius: vandens kiekiai panašūs.
„Begalinis“ drėgnas koridorius palei daugiatones Itaipu turbinas
Skaityti daugiau: Igvasu – nuostabiausias krioklių pasaulis
Panamos kanalas
Vieta: Panama
„Panamos kanalas“ – išgirdus Panamos valstybės pavadinimą nuo pat vaikystės man tai pirma asociacija. Dar per geografijos pamokas aiškina, kad jis jungia Atlanto ir Ramųjį vandenynus, jo dėka laivai sutaupo 20 parų. 5% visų pasaulio krovininių laivų praplaukia šiuo kanalu!
Jo didenybė Panamos kanalas. Laivas kerta Agua Clara šliuzus. Nuotrauka neperteikia visų pastatų mastelių
Na, bet kol neišvydau savom akim atrodė ką jau čia – industrinis statinys ir tiek: valandos-kitos jam pamatyti užteks. Bet Kanalas mane pavergė! Iš trijų savaičių, kurias praleidau Panamoje, kokią savaitę skyriau vietoms, susijusioms su kanalu.
Nes Panamos kanalas nėra tik kažkokia dirbtinė perkasa. Panamos kanalas – tai ir gamta. Daug, daug gamtos. Didžioji kanalo dalis netgi nėra iškasta – didieji laivai plaukia Gatuno ežeru (tvenkiniu), kuris suformuotas užtvenkus Čagreso upę. To ežero (ir apskritai kanalo) pakrantėse šmirinėja agučiai, medžiuose kybo tinginiai, tai – viena geriausių vietų pasaulyje stebėti paukščius. Tiesa, Panamoje to gero pilna visur: nesu didelis paukščių ar drugelių mylėtojas, bet išvydęs tokius pasakiškai spalvingus nori-nenori ilgai juos stebėdavau. O kai dar atskrisdavo jų dešimtys ar šimtai…
Vienas daugybės aplink Panamos kanalą sutiktų žvėrelių (koatis)
Į Atlanto vandenyną palei Panamos kanalą nutįsusi salų grandinė. Dalis jų sujungta sankasa su nuostabiais vaizdais į miestą ir laivus. O tolimesnės – jau žygeivių džiaugsmas beveik be automobilių.
Panamos kanalas – tai ir istorija. Jo iškasimas – didžiulis žmonijos triumfas. Idėja kilo dar XV a., bet pirmieji pabandė prancūzai 1880 m. Nepavyko: nuo maliarijos, geltonojo drugio mirė 22000 darbininkų, o kompanija bankrutavo. 1902 m. projektą perėmė amerikiečiai ir 1914 m. kanalas atidarytas – įgalino ne tik patogiai gabenti krovinius iš Azijos į rytų Ameriką ar iš vakarų Amerikos į Europą, bet ir greitai “permesti” JAV Atlanto vandenyno laivyną į Ramųjį vandenyną ar atvirkščiai.
Tabogos salos vaizdas ‘Kanalo žiotyse’ nuo Cerro de La Cruz kalno (matosi daug laivų, gal plauksiančių kanalu)
Tiesą pasakius, Panamos šiandien išvis nebūtų, jei ne kanalas. Iki 1903 m. ši teritorija buvo Kolumbijos užkampis. Jei kas ir siekė jos nepriklausomybės, tai buvo “beviltiški marginalai”. Tačiau tuo metu Kolumbija atsisakė suteikti JAV teisę statyti Panamos kanalą. JAV tada sulošė kaip geras pokerio lošėjas: parėmė Panamos nepriklausomybės judėjimą ir, šiam triumfavus, sudarė sutartį dėl kanalo statybų su jau nepriklausoma Panama.
Už paramą ir kanalo statybą pagal tą sutartį kanalas „amžiams“ atiteko JAV. Ne tiesiog kaip nuosavybė, o kaip JAV kolonija, atskira šalis, „Panamos kanalo zona“ (virš 8 km į abi puses nuo kanalo). Iki pat 1977 m., kai JAV kanalą perdavė Panamai, ten galiojo JAV įstatymai, vartota anglų kalba. Ir tai atsispindi to krašto tarpukarinėje art deco architektūroje (ypač buvusioje Kanalo zonos sostinėje Balboa). Ir būtent todėl aplink Panamos kanalą išliko tiek gamtos: iki pat 1999 m. daug kur plytėjo JAV karinės zonos ir bazės, todėl niekas nestatė dangoraižių.
Panamos kanalo štabo rūmai Balboa – užrašas fasade vien angliškas
Panamos kanalas lėmė ir Panamos daugiakultūriškumą: būtent jo statyti suvažiavo karibiečiai, europiečiai, kinai ir daugybė čia liko. Be to, 40% Panamos ekonomikos susijusi su Panamos kanalu.
Bet, aišku, Panamos kanalas – tai visų pirma laivai. Milžiniški laivai: iki 427 m ilgio. Apsistojome bute su vaidu į Panamos kanalo įplaukimą – be galo įdomu buvo stebėti, pažinti tuos laivus, skaityti apie juos informaciją specialiose programėlėse: iš kur į kur jie plaukia, kiek dienų tai trunka, kam priklauso, ką veža. Retai susimąstome, kokia tai svarbi mūsų pasaulio dalis (juk be jų neturėtume jokių pigių drabužių, elektronikos, bananų ir t.t.): tik prie Panamos kanalo laivai iš „tiesiog transporto“ dėl savo dydžių ir kiekių tampa įdomia turistine pramoga.
Balkone į Panamos kanalo vartus
Laivai matosi nuo visos Panamos miesto pakrantės, plaukiant į salas, nuo Panamos miesto kalvų. Iš ten atsiveria ir galybė uosto kranų, geležinkelis, oro uostas, greitkeliai: toks transporto mazgas, kokio nemačiau niekur kitur, priminė „Transport Tycoon“ žaidimą: štai praplaukia laivas, kyla lėktuvas, išvažiuoja traukinys. Ir konteineriai, konteineriai, konteineriai…
„Galingiausia“ Panamos kanalo patirtis – šliuzai. Tos vietos, kur superlaivai per tris slenksčius pakeliami iš vandenyno į Gatuno ežerą ir kitoje pusėje nuleidžiami atgal. Didžiausi, pritaikyti turistams su regykla – Agua Clara šliuzai. Ten dirba net komentatorius, komentuojantis praplaukiančius laivus… Ir, aišku, gamtos takai aplinkui.
Na ir jei kanalo dar būtų negana, šliuzais gali praplaukti ir pats – su specialia ekskursija.
Panamos kanalas nuo Ancon kalno – matosi šliuzai
Plačiau: Panama – super-kontrastai, Amerikos širdis
Kanaveralo kyšulio kosmodromas
Vieta: Florida, JAV
Pasaulyje yra vos keli kosmodromai ir vienintelis Kanaveralas lengvai pasiekiamas turistams. Tai – JAV (NASA) kosminių misijų širdis, iš kurios paleisti visi žmonės į mėnulį ir begalė kitų pasaulio ir mokslo istoriją pakeitusių misijų.
Tai – ištisas kosmoso miestas, kuriame dirba per 13000 žmonių, o plotas – didesnis nei Vilniaus miesto, teritorijoje pastatytos net automagistralės. Šitiek reikia, kad aptarnautų ir paleistų raketas ir kosminius laivus.
Raketų surinkimo pastatas, vienas didžiausių pasaulyje pastatų
Kanaveralas seniai nebėra tik to fantastiškiausio pasaulyje transporto – kosminių skrydžių – bazė. Tai kartu ir milžiniškas muziejus, kuriame galima lipti į kosminius laivus, savo akimis išvysti, tarkime, paleidimo aikšteles ar senų kompiuterių pilną salę iš kurios – kaip neįtikėtina, su ~1960-1970 m. technologijomis – buvo valdoma skrydžių į mėnulį programa. Yra ir atsronautų šlovės galerija, gausybė 4D tipo filmų, paskaitų, simuliatorių, užsiėmimų vaikams – na, kaip ir tikrame mieste, čia yra ką veikti visą dieną, o gal net ilgiau.
Kanaveralo kyšulio mėnulio paviljone – raketa, kokios skrido į mėnulį
Bet didžiausią įspūdį Kanaverale neabejotinai paliko raketos paleidimas. Tai retas stebuklas, be to, apie daugelį paleidimų pranešama tik likus kelioms dienoms, tad nesusiplanuosi. O net jei ir susiplanuosi, gamta gali pakišti koją: taip atsitiko tiems, kas laukė raketos paleidimo dieną anksčiau. Ir visai netikėtai paleidimą atkėlė į tą dieną, kai lankiausi aš.
Raketų miškas Kanaverale
Jaučiausi lyg sporto varžybose: tribūnos, šimtai žmonių nukreipia žvilgsnius čia į už ~10 km stypsančią raketą, čia į atgal tiksintį laikmatį. Karts nuo karto laikmatyje laikas padidėja – paleidimas atidedamas. Jei atidės valandai, tai tądien nepaleis išvis… Lauki paleidimo, tarsi kokios savo komandos pergalės: juk tik viskam susiklosčius puikiai tu išvysi tą analogų neturintį reginį. „Jau pradeda pildyti benziną“ – pasako vedėjas ir tolumoje raketą apsupa baltos dujos. Vienas po kito. Bet niekada nežinai – dieną prieš paleidimas buvo atšauktas likus 11 sekundžių dėl oro pasikeitimo… Kai paleidimas kainuoja 50 milijonų dolerių, niekas nerizikuos.
Šatlo ekspozicija Kanaveralo kyšulyje
Man labai pasisekė. 5, 4, 3, 2, 1. Raketą apuspo ugnis ir ji iš lėto (iš tikro be galo greitai) šovė į viršų per dangų, kol pranyko debesyse. Tada smogė garsas (jis juk lėtesnis už šviesą), ūžė, paskui tratėjo. Nugara ėjo pagaugais. Po aštuonių minučių, išvedusi kosminį laivą į orbitą, raketos žemutinė dalis liepsnodama nusileidžia (anksčiau jie sudegdavo, nukrisdavo, bet dabar žmonija jau sugeba juos naudoti kelis kartus).
Raketos paleidimas
Skaityti daugiau: Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Dirbtinės Dubajaus salos
Vieta: JAE
Džumeiros Palmė – didžiulė išraityta dirbtinė sala, kurios krantų ilgis – 520 km (penkis kartus daugiau, nei visas Lietuvos pajūris). Kiekvienas jos pastatas turi nuosavą paplūdimį. “Kamiene” – daugiabučiai, “šakose” – privačios vilos, salą supančiame mole – milžiniški viešbučiai, kuriuose nepernakvosi už pigiau nei 250 eurų. Du garsiausi – Atlantis kompleksai, prie jų visad gausu fotografų.
Džumeiros Palmės dirbtinis salynas
Kaip ir daug ką Dubajuje, Palmę gali patirti daugybę kartų. Ypač gražus vaizdas nuo Palmės molo promenados (17 km ilgio!) atgal į miestą, į Dubai Marina arba į Burž Al Arab. Dar kitoks – išėjus į vieno Palmės viešbučių paplūdimį ir pažvelgus į Palmės šakas. Tačiau Palmės genialumą geriausiai supranti pažvelgęs į ją iš viršaus – antraip tai atrodys tiesiog paplūdimiai ir jūra – o juk visa esmė salos formoje! Tam, aišku, irgi daug galimybių: “strateginėje vietoje” stūksantis Ain Dubai apžvalgos ratas, View at the Palm dangoraižis Palmės kamieno centre (jame – ir Palmės muziejus, pasakojantis apie jos statybas). Bet niekas “nenukerta” vaizdo iš dangaus. Jį čia nori pamatyti tiek žmonių, kad prie sraigtasparnių susidariusios ištisos eilės, nors jie dangų raižo nuolat ir ši pramoga nepigi. Verta paimti ilgesnį skrydį: pamatyti ir Dubajaus dangoraižių linijas, ir visokius įdomių formų tvenkinius. “Nutrūktgalviams” – savos galimybės: leistis į Palmę parasparniu ar parašiutu, mat šalia pastatytas ir oro uostas. Kurdamas lankytiną vietą Dubajus iš karto viską apmąsto iš visų pusių.
Džumeiros Palmės fragmentas iš View at the Palm
Dubajus moka traukti pinigus – tačiau, priešingai daugeliui brangių Vakarų pasaulio miestų, juos išleidęs Dubajuje kažkaip nesijaučiu apgautas. Reklaminiame filme View at the Palm papėdėje herojus sako – “Daug kur buvau, daug mačiau, bet kažkaip trūksta to ‘vau’, to ‘čia tai kitaip'”. Ir tikrai – na, tūkstančiai pasaulyje puošnių rūmų, didingų bažnyčių, aukštų pastatų. Bet Džumeiros Palmė išvis sukūrė sau naują lygą, kurioje nėra konkurentų! Supilti salyną, dydžiu prilygstantį miestui, kuris savo forma kartu ir tarsi meno kūrinys? To niekas niekada daugiau nedarė! Žmonijos galimybių triumfas pasiekia naujas aukštumas…
Palmės paplūdimyje (beje, smėliukas ne toks geras, kaip tikėjausi, bet vaizdai atperka). Matosi abudu “Atlantis” viešbučiai
Tiesa, greta Dubajaus supilta dar viena “Palmė” – Džebel Ali palmė (ją turėjo apsupti emyro eilėraštis, pastatais ant polių išrašytas vandenyje). O taip pat “The World” – pasaulio žemėlapio formos salynas. Deja, krizė atėjo per anksti ir ten tik bangelės plauna smėlį, o statybų datos vis nukeliamos. “The World” kai kas jau statoma – bet net sunku svajoti, kada viskas baigsis, kai praėjo jau virš dešimtmečio, o daugelis salų – tik dykuma. Likusias palmes, tuo tarpu, emyras išvis pašalino iš žemėlapių ir sraigtasparniai iki Džebel Ali neskraidina. Bet ir to, kas padaryta, per akis, kad tai būtų viena įspūdingiausių vietų pasaulyje!
Pasaulio salynas žvelgiant iš sraigtasparnio
Trijų tarpeklių hidroelektrinė
Vieta: Kinija
Galingiausia pasaulio elektrinė! Ji tapo lankytina turistų vieta: štai kalnas pažiūrėti į užtvanką, štai gera vieta stebėti laivų šliuzų darbą, trykšta fontanai, turistų minias kelia eskalatoriai, o už papildomą priemoką galima pačiam nusileisti laivų liftu.
Trijų tarpeklių užtvankos laivų šliuzai – sunkiai įsivaizduojamo dydžio, bet artyn prieiti negalima, todėl iš toli jų dydį sunku suvokti. Turistai ten tikrąja to žodžio prasme juda konvejeriu – net lauke prie šių gražiausių vaizdų juos veža eskalatoriai
Žiūrint iš viršaus sunku suvokti visa ko mastelius, bet pamėginkite palyginti dydžius – pastatų ir automobilių, autobusų, laivų. Palyginus su užtvanka, atrodo, gyvename nykštukų pasaulyje. Elektrinės galingumas – 22500 MW. Tiek, kiek užtektų visoms Pabaltijo šalims ir dar daug liktų. Palyginimui, Kauno hidroelektrinės galingumas – 100 MW. 225 kartai! Visų Lietuvos elektrinių kartu paėmus galingumas – ~4000 MW, arba vos penktadalis vienos Trijų tarpeklių elektrinės.
Užtvanka – paskutinė Trijų tarpeklių kruizo – populiariausio upių kruizo pasaulyje – stotelė. Ir nors buvo kalbų, kad pastačius užtvanką tarpkeliai paskęs, kruizas populiaresnis, nei kada anksčiau, ir dar gavo įspūdingą atomazgą.
Elektrinė tokia milžiniška, kad kitas jos galas paskendęs rūke
Skaityti daugiau: Trys tarpekliai Jangdzėje – upių kruzių karalius
Didžiausių pasaulio inžinerijos stebuklų žemėlapis
Loading map...
Aplankęs daugiau šitokio įdomumo inžinerijos stebuklų ir superpastatų-miestų šį sąrašą plėsiu.
Kiti ypatingi pasaulio inžinerijos stebuklai
Žemiau aprašyti kiek mažesni statinių kompleksai – bet vis viena labai įspūdingi.
Mercedes Benz gamykla (Vokietija)
Zindelfingeno Mercedes Benz gamykla organizuoja nemokamas ekskursijas: be galo įspūdinga pamatyti, kaip automobilius surinkinėja milžiniški robotai, o gamykla sulig miestu. Puiki proga pamatyti, kaip atrodo šiuolaikinė supergamykla.
Singapūro oro uostas
Daugelis pasaulio oro uostų yra tiesiog skirti tarnauti paskirčiai: ateini, registruojies, išskrendi, pamiršti. Sinagpūras, skatinantis persėdimus, žengė žingsnį toliau. Ko tik nerasi milžniškame jo oro uoste: nuo kinetinių (judančių) skulptūrų iki reguliariai rodomo videošou Singapūro kultūros tema. Net suolai čia ne šiaip suolai, o įvairiausių dizainų, skirti keleivių patogumui. Tai vienintelis oro uostas, į kurį tikrai verta atvykti prieš 3 val. ar dar anksčiau!
Plačiau: Sinagpūras – kitoks! Ateities! Miestas!
‘Senamiesčio’ erdvė Singapūro oro uosto 4 terminale. Vidurinių namų fasadai iš tikro yra ekranas – sienos kartais išnyksta ir parodomas meilės istorijos filmukas su gražia muzika
Batado ryžių terasos (Filipinai)
Tai unikali vieta, kur visų pirma žavi gamta (kalnai), bet ta gamta – kartu ir žmogaus darbo vaisius. Per tūkstantmečius netgi stačiausius kalnus Luzono salos gyventojai pavertė ryžių plantacijomis. Įspūdingiausias – Batado „ryžių terasų amfiteatras“, urio šlaituose ir dugne plyti kaimeliai, pasiekiami vien žygiu pėsčiomis.
Plačiau: Lusonas – ryžių terasos, Manila, Filipinų širdis
Batado ryžių terasos
Kitos įdomiausios pasaulio vietos
Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai
Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.
Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.
Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!
Naujausi komentarai