Kelionė kemperiu – sunkiai su kuo sulyginama patirtis, kuri turi ir savo privalumų, ir trūkumų.
Kada ir kur verta keliauti kemperiu? Kiek tai kainuos? Kokį kemperį rinktis? Kas yra ir ko nėra kemperyje? Kur nakvoti? Šis straipsnis pravers ir jeigu kelionę kemperiu tik svajojate išbandyti, ir jeigu taip pakeliavus norisi apie kemperius sužinoti daugiau.
Straipsnio turinys
Kemperio vidus ir įranga (kemperių tipai)
Tipinis kemperis atrodo taip: priekis, ratai ir kabina – kaip mikroautobuso, o gale pastatytas toks tarsi „namelis ant ratų“. Pakankamo aukščio, kad galima būtų jame stovėti ir vaikščioti. Tame namelyje paprastai būna kokios keturios sėdynės, kurios nakčiai transformuojasi į lovą/as, kriauklė, tualetas, dušas (dažname kemperyje pilasi ant tualeto), šaldytuvas, viryklė, įvairios spintos/spintelės ir pan. Dar viena lova gali būti viršuje, tad iš viso gali būti 4 ar 6 miegamos (ir sėdimos) vietos. Tarp „namelio“ ir kabinos nėra sienelės, erdvė viena.
Būtent tokie kemperiai, angliškai vadinami Class C motorhome, dažniausiai nuomojami ir tokius žmonės dažniausiai įsivaizduoja išgirdę žodį „kemperis“.
Tačiau be tipinių kemperių, yra dar keletas mašinų, su kuriomis iš vienos pusės galima keliauti kaip su kemperiu, bet iš kitos – patirtis skiriasi:
*Automobilis su lova. Tokį „kemperį“ kiekvienas gali pasidaryti per 3 minutes iš savo universalo ar visureigio. Nulenki galinę sėdynę, padedi pripučiamą čiužinį. Gali įsigyti kitų prietaisų, kaip inverterį (rozetei), nešiojamą kompiuterį ar DVD grotuvą, sulankstomus baldus išsinešimui į lauką. Yra kas savo automobilius į tokius „minikemperius“ taip persidarė „su visam“, pakeisdami galines sėdynes lova. Yra (nors ir mažai) ir gamyklinių variantų. Tokiame kemperyje tikrai nebus kriauklės, tualeto, o galbūt ir viryklės ir pan., taigi, „kemperio patirtis“ apsiribos galimybe patogiai miegoti mašinoje, naudotis kai kuriais „naminiais“ prietaisais. Praustis ar atlikti gamtinius reikalus reikės, tarkime, degalinėse ar kempinge, valgyti šiltą maistą – restoranuose ar kavinėse, arba bent jau lauko barbekiu. Tačiau faktiškai ir važiuosi ne kemperiu, o lengvuoju automobiliu ar visureigiu: su atitinkamu maksimaliu grečiu, kelių ar parkavimo kainomis, manevringumu, pravažumu, galimybėmis važiuoti kalnų keliais.
*Kemperis – minivenas (angl. „Class B motorhome“, „Camper van“, „Sleeper van“). Jis atrodo kaip (ar beveik kaip) įprastas minivenas ar mikroautobusas, tačiau viduje viskas kitaip: sėdynių gerokai mažiau (pvz. tik keturios, įskaitant vairuotoją), o atsiradęs plotas išnaudojamas staliukui, spintelėms, kriauklei, šaldytuvui, viryklei ir pan. Tualeto ar dušo įprastai nebūna (nebent koks dušas, išnešamas į lauką), tačiau tokio kemperio privalumas – mobilumas: juo paprasta važiuoti ir į miestą, nes ilgis ar plotis nesiskiria nuo mikroautobuso. Galima gana greitai lėkti, kai kurie kemperiai-minivenai visai neatpažįstami iš išorės: atrodo kaip mikroautobusai. Sėdynės išsilanksto į lovą, o dar viena lova dažnai būna viršuje – arba nuolatinė, arba sustojus reikia papildomai pakelti stogą. Taigi, iš viso tipiniame kemperyje-minivene gali važiuoti ir nakvoti 4 žmonės.
*Kemperis – autobusas (angl. „Class A motorhome“). Kemperių „karūnos deimantas“. Ištisas autobusas ar sunkvežimis, perdarytas į gyvenamąjį namą ant ratų. Plotai didžiuliai, gali būti net keli kambariai, nemaža virtuvė ar vonia. Plotą gali dar išdidnti visokios į šonus „išsišaunančios“ verandos, kurias galima ištraukti kempinge. Būna, kad tokiuose kemperiuose net yra garažas miniautomobiliui – kad, palikęs kemperį-autobusą priemiesčio kempingę, galėtum važiuoti į miesto centrą. Bet dažniau jų šeimininkai savo lengvąjį automobilį tempiasi iš paskos. Būtent manevringumas ir didelis benzino suvartojimas yra didžiausi tokių kemperių minusai. Tačiau tokių kemperių savininkai dažnai apsistoja kur ilgesniam laikui, dalis jų iš viso neturi namų ir tik juda po JAV ar Australiją – o taip „gyvenant kelyje“ svarbu, kad gyventi būtų patogu. Be to, kemperyje-autobuse telpa daugiau žmonių. Tokie kemperiai Europoje labai reti. Visiems kitiems kemperiams vairuoti pakanka B kategorijos teisių, bet kemperiui-autobusui paprastai nepakanka. Kemperiu-autobusu nesu keliavęs – jei kas esate, pasidalinkite patirtimi komentaruose po straipsniu.
*Gyvenamoji priekaba (Karavanas, angl. Trailer camper, Travel trailer). Jų būna pačių įvairiausių dydžių – nuo atitinkančių mažiausius kemperius (ar išvis primenančių palapines ant ratų) iki kemperių-autobusų atitikmenų, bet dažniausios, tikriausiai, maždaug „tipinių“ kemperių dydžio. Didžiausias jų minusas, palyginus su kemperiais – daugybė šalių draudžia važiavimo metu būti jose, o jeigu ir nedraustų, negali paprastai pereiti iš kabinos į priekabą. Taigi, negali greitai pasiimti kokio ten palikto daikto ar pan. (tuo tarpu kemperiu gali važiuoti ir jo gyvenamoje dalyje). Be to, gali reikėti ir specialių teisių vairavimui su priekaba. Pliusas – apsistojus kempinge nesunku tokią priekabą palikti, o į miestą arba kokią statesnę įkalnę išvažiuoti tik automobiliu. Automobilį irgi reiktų rinktis pagal priekabą: silpnu varikliu didelę priekabą sunkiai patempsi.
*Kemperio modulis ant pikapo. Tokių Europoje beveik nebūna, nes čia beveik nėra pikapų, bet tai tarsi priekaba, tik ne pakabinama vilkti, o uždedama ant pikapo kėbulo. Tačiau iš pikapo kabinos į „kemperinę dalį“ patekti neįmanoma, į ją įlipama tik iš galo, todėl tai panašiau į mažą kemperinę priekabą, nei kemperį. Savotiškas tarpas tarp tokio modulio ir gyvenamosios priekabos yra gyvenamoji puspriekabė, kurios priekis dedamas ant pikapo, o galas velkasi kaip priekaba.
Kelionės kemperiu privalumai ir stiliai
Kelionė kemperiu, palyginus su kitomis, turi du didžiausius privalumus:
1.Galimybė turėti namus „kur nori“. Gal ant ežero kranto, kad išsimaudytum ir per 30 sekundžių grįžtum „namo“ persirengti. Gal miesto senamiestyje, kad būtų arti vakare grįžti iš baro. Gal ant kalno, kad, išsinešęs kėdes ir stalą, galėtum piknikauti „su vaizdu“. Ir vieną dieną tavo namai gali būti vienur, kitą – kitur. Ar net ryte vienur, dieną – kitur, vakare – trečiur. Ir turi ten visus namus, su visais daiktais, kurių vežtis gali daug daugiau, nei į įprastą kelionę lėktuvu, ir tų daiktų nereikia tąsyti lagaminais. Ir nakvynės kaina nuo vietos nepriklauso.
2.Galimybė bet kada ilsėtis ir pan. Pavargai važiuoti? Sustoji ir miegi, nereikia ten privažiuoti viešbutį, registravimosi į viešbutį procedūrų ir kito. Jei keliaujate keliese, vairuotojai gali susikeisti: kol vienas vairuoja, kitas patogiai miega lovoje, šitaip nuvažiuodami gal dvigubai daugiau ir be skaudančių kaulų. Kol vienas vairuoja, kiti gali patogiai valgyti: šiltą maistą, ant stalo. Gali net nueiti į tualetą ar nusiprausti. Tiesa, ne visose šalyse tai teisėta: kai kur, teoriškai, kemperiui važiuojant visi turėtų būti prisisegę, bet daugelis pažįstamų „kemperistų“ laužo šias nuostatas: jei elgiesi protingai (nevaikštai po kemperį, tarkime, kalnų kelyje), rizika labai maža (kita vertus, jei įmanoma, galite rinktis vietą poilsiui pagalvoję, kas būtų, jei avarija jus staiga “neštų” į kemperio priekį; esu miegojęs kemperyje, kuris pateko į avariją, bet rimtų traumų išvengiau, nes šalia pat buvo riba).
Šie du kemperio privalumai diktuoja du populiarius kelionės kemperiu stilius: „stovyklinį“ stilių, kai vienoje vietoje apsistojama ilgiau (pvz. pajūrio kempinge). Ir „ekspedicinį“ stilių, kai kemperis išnaudojamas efektyvesnei kelionei ir laiko taupymui (be registracijų viešbučiuose, sustojimų restoranuose ir t.t.).
Iš tiesų, dažnai abu stiliai apjungiami: pvz. jei kemperiu važiuojama iš Lietuvos į Prancūziją, tai, galbūt, per Lenkiją ir Vokietiją bus važiuojama greitai, stojant tik nakvoti ar važiuojant net ir naktimis (susikeitus vairuotojams), kai tuo tarpu Prancūzijoje – jau lėčiau.
Nakvynės vietos parinkimas
Kai kurie „kemperininkai“ į kemperį žiūri kaip į daaaaug geresnę palapinę ir apsistoja beveik vien kempinguose. Kempingai šiais laikais turi vietas, pritaikytas kemperiams, su galimybe prisijungti elektrą ir kita. Tačiau nakvynė kempinge mokama ir kartais tik nežymiai pigesnė, nei pigiuose viešbučiuose: išeina, kad turi savo namą ant ratų, bet vis tiek moki už kiekvieną nakvynę tarsi keliautum „įprastai“.
Alternatyva – nakvoti viešoje vietoje. Galima nakvoti bet kur: šalia gatvės mieste, bet kuriame parkinge, apžvalgos aikštelėje ir t.t. Tiesa, kai kur tai būna uždrausta – tačiau tai veikiau išimtis, nei taisyklė. Jei nėra draudžiamųjų ženklų ar KET punktų kemperį galite statyti taip pat, kaip ir bet kurį kitą automobilį – paprastai su kemperiu paprasčiau, nei su palapine (palapinę sunkiai pasistatysi, tarkime, mieste ar kurorte). O jei jūsų kemperis išoriškai nesiskiria nuo eilinio automobilio, net ir kemperius draudžiantys ženklai jums neaktualūs. Saugumo dėlei mėgstu nakvoti prie judrių (net ir naktimis) gatvių, labiau apšviestose vietose, „niekieno“ zonoje (o ne prie kokio vienišo privataus namo). Galima prie visą parą veikiančių degalinių (bet geriau ne prie visą parą veikiančių barų). Smagu, jei per priekinį stiklą matosi gražus vaizdas. Vieta – dar vienas nakvojimo viešoje vietoje privalumas. Pavyzdžiui, gali nakvoti ant jūros kranto, ryte eiti maudytis, net kai tokio kempingo nėra (ar jis labai brangus, ar pilnas).
Kol kas man dar nėra buvę, kad kas naktį žadintų, prašytų išvažiuoti ar pan.
Iš tikro nakvynes kempinguose ir nakvynes viešose vietose galima „kaitalioti“: karts nuo karto nuvažiuoti į kempingą gerai (pvz. atlikti visus kemperio „formalumus“, žr. „Kemperio vairavimo ypatybės ir įrangos priežiūra“), bet tai tikrai nebūtina kiekvieną naktį.
Taip pat, pasaulyje yra ir labai nesaugių šalių, kur nakvoti kemperyje viešumoje nerekomenduočiau – tačiau dažniausiai po tokias šalis (Juodoji Afrika, Lotynų Amerika) šiaip ar taip nekeliaujama kemperiais.
Kemperio vairavimo ypatybės ir įrangos priežiūra
Įprastuose keliuose daugelio kemperių vairavimas beveik nesiskiria nuo mikroautobuso vairavimo: pakanka B kategorijos teisių. Skirtumėliai tuo didesni, kuo labiau būtent to kemperio gabaritai skiriasi nuo mikroautobuso gabaritų:
a)Didžiausias skirtumas – aukštis. Verta jį įsidėmėti ir turėti omenyje. Daugeliu kemperių (išskyrus kemperius-minivenus ar perdarytus universalus) negalima važiuoti į požemines parkavimo aikšteles, McDrive su stogeliais, o ir su kai kuriais tiltais (ne pagrindinėse gatvėse) gali būti problemų.
b)„Įprastinis“ kemperis yra ir mažiau aerodinamiškas už mikroautobusą, todėl važiuojant didesniu greičiu pradeda virpėti.
c)Verta atkreipti dėmesį ir kiek didesnis plotis, ilgis (gali būti problemų siaurose senamiesčių gatvelėse, taip pat sudėtingiausiuose kalnų serpantinuose: teko matyti, kaip norėdami nuleisti kemperį į Maską Tenerifėje “kemperininkai” turėjo ir išlipę stabdyti mašinas iš priekio, ir posūkiuose panaudoti ir atbulinį bėgį).
d)Taip pat kemperio pravažumas gali būti prastesnis (išimtis čia – “ekspediciniai kemperiai” specialiai kurti sudėtingiems keliams, pvz. ant visureigio, pikapo ar sunkvežimio bazės).
Tačiau didžiausias kemperio skirtumas nuo automobilio – papildoma jo įranga ir jos priežiūra. Nusipirkus ar išsinuomavus kemperį reikia susipažinti su to kemperio įranga. Tipiniai veiksmai, kuriuos reikia daryti kemperiuose:
*Antrojo akumuliatoriaus pakrovimas. Kemperiai dažnai turi du akumuliatorius. Vienas jų – toks, kaip visur; nuo jo užsiveda variklis. O kitas skirtas visai vidinei įrangai (šaldytuvui, rozetėms ir pan.). Važiuojant tas antrasis akumuliatorius pasikrauna nuo variklio (svarbu žinoti, kur yra tai rodantis ciferblatas). Bet jei sustosi ilgesniam laikui jis išsikraus. Todėl reikia jį „įjungti į tinklą“: tokia galimybė yra kempinguose. Kai nuomavomės kemperį Australijoje, mums sakė, kad reikėtų įjungti bent kas antrą dieną. Bet mums neprireikė: važiuodavome tokius didelius atstumus ir tiek mažai naudojomės kemperio įranga, kad niekada neišsikraudavo. Tačiau tai priklauso nuo kelionės stiliaus.
*Vandens bako papildymas. Iš vandens bako vanduo imamas kriauklei, tualeto nuleidimui. Jį reikia papildyti – pvz. kempinge, degalinėje. Labai svarbu nesumaišyti bakų ir nepripildyti vandens bako benzinu. Valymas atsieina labai brangiai.
*Kanalizacijos išpylimas. Į kanalizacijos bakus/kasetes subėga kanalizacija iš kriauklės, dušo, tualeto. Prisipildžius reikia išpilti.
*Dujų balionų pakeitimas. Aktualu, jei kemperyje yra dujinė viryklė.
Idealu šiuos „techninius dalykus“ padaryti tada, kai įmanoma – pvz. kas kartą kempinge. Nes gal kitą naktį bus neįmanoma. Pavyzdžiui, gal rytoj norėsite nakvoti ne kempinge: net jei dabar planuojate kitaip, kas žino, gal pamatysite kokią gražią pakelės aikštelę.
Norint praretinti poreikį pildyti vandens baką ar išpilti kanalizacijos baką galima mažiau naudotis kriaukle, tualetu – pvz., jei yra galimybė, eiti į tualetą degalinėje ar kempinge.
Pirkti kemperį ar nuomotis? Kiek kainuoja, ar apsimoka?
Pirkti kemperį gali būti verta tada, jei taip keliautumėte ne kartą į metus, bet dažnai: gal ir savaitgaliais ir pan. Kemperių kainos labai įvairios – kaip ir visų automobilių, smarkiai priklauso nuo amžiaus. Galima „išsisukti“ gana pigiai. Kai kemperis nuosavas, paprasčiau su daiktais: „kelioninius“ daiktus galima visada laikyti jame. Pagrindinis nuosavo kemperio trūkumas: jis visada iš pradžių bus jūsų šalyje. Tai yra, turėdamas kemperį Lietuvoje, savaitgaliui juo galėsi nuvažiuoti tik į Lenkiją ar Latviją, gal Baltarusiją ar Kaliningradą. Kas kartą, kai norėsi važiuoti kur toliau, turėsi „gaišti“ dieną-kitą nuvažiavimui ir grįžimui. Jei esate keliautojas, kuriam reikia vis ko nors naujo, iš pradžių, tikėtina, tos dienos irgi bus įdomios, nes ir Latvijoje ar Lenkijoje dar daug kas bus nematyta, tačiau po kelerių metų tai taps tiesiog „iššvaistytu laiku“. Kita vertus, jei esate keliautojas, kurį džiugina ir vis tos pačios vietos, o kemperiu gal važiuotumėte tai į Jūrmalą, tai į Sopotą, tai dar kur – tuomet tai nėra trūkumas.
Jei pati idėja kemperiu važiuoti „nuo namų“ patinka, bet dar nežinote, ar norėtumėte jį pirkti, arba norėtumėte tokį keliavimo būdą išbandyti tik kartą-kitą, galite išsinuomoti kemperį Lietuvoje. Kemperis paprastai nuomojamas su visa įranga – taigi, ir su indais, stalo įrankiais, kartais – sulankstomais baldais išsinešimui į gamtą ir pan.
Daugeliu atveju dar geresnė galimybė, nei kemperį nuomotis Lietuvoje – kemperį nuomotis užsienyje. Kemperių nuoma siūloma daugybėje šalių: šitaip turi galimybę į šalį nuskristi ir nuo pat pirmos dienos pradėti keliauti po ją (o ne „link jos“), lankyti įdomias vietas. Tiesa, nuomojantis kemperį užsienyje, dings tas kelionės kemperiu privalumas, kad gali atsivežti kiek nori daiktų iš namų.
Kemperio nuomos kainos priklauso nuo šalies bei (kiek mažiau) nuo sezono ir varijuoja smarkiai: prieš apsispręsdami keliauti kemperiu, pasitikrinkite jas internete būtent ten, būtent jūsų keliavimo metu. Beje, gerai pažiūrėkite ir kemperio nuomos sąlygas – kartais kaina atrodo normali, tačiau iš tikro būna apriboti galimi nuvažiuoti kilometrai, o papildomi kainuoja brangiai – jeigu neketinsite ilgam apsistoti vienoje vietoje, kilometrų greičiausiai neužteks. Kemperių nuomos sąlygos varijuoja daug labiau, nei lengvųjų automobilių: esu matęs netgi tokią sąlygą, kad su jumis privalomai keliaus kemperio šeimininkas!
Deja, jei vien žiūrėti į pinigus, tiesa tokia – keliauti nuomotu kemperiu daugelyje šalių neapsimoka. Kemperio nuomos kaina vienai dienai daug kur lenkia tipinę paprasto viešbučio numerio kainą. Taip, kemperis kartu ir transporto priemonė: bet net ir pridėjus kasdienius viešbučius ir „paprasto automobilio“ autonuomą dažnai galima išsisukti pigiau, nei vien kemperio nuoma. O kur dar kempingų kainos, didesnis kuro suvartojimas, kelių ir parkavimo mokesčiai, kurie taip pat kemperiui dažnai didesni, nei lengvajam automobiliui. Pavyzdžiui, turėjau idėją pakeliauti kemperiu po JAV – bet supratau, kad jau vien už jo nuomą sumokėčiau gerokai daugiau, nei už nakvynes viešbučiuose, ką jau kalbėti apie visa kita.
Taigi, daugelyje šalių kelionė kemperiu yra ne dėl sutaupymo, o kaip tik priešingai: paišlaidavimas dėl to, kas tikram „kemperininkui“ yra smagesnis kelionės būdas.
Lietuvoje kemperių nuoma irgi brangi, o jei juo norėsite važiuoti kur toliau, tai realiai dar sumokėsite ir už „dienas pakeliui“ (tiek už kemperio nuomą, tiek už sueikvotą kurą), už ką nereiktų mokėti, jei skristumėte lėktuvu.
Tiesa, yra išimčių – šalių, kur kemperių pasiūla tokia didelė, kad kainos konkurencijos smarkiai „numuštos“. Taip pat yra šalių, kur dėl ypatybių sunku keliauti kitaip. Pavyzdžiui, Australija: ten pilna regionų, kur ištisus šimtus kilometrų nėra jokio viešbučio ir tūkstančius kilometrų nėra jokio viešbučio, kurio registratūra dirbtų, tarkime, po 9 val. vakaro, užtat pilna nemokamų nakvynės aikštelių kemperiams. Ir kemperių nuoma ten gali būti gerokai pigesnė, nei nakvynės viešbučiuose.
Savo ruožtu, yra šalių, kur kemperiu keliauti sudėtinga: tai – šalys, kurios yra nesaugios ir stokoja kempingų (t.y. dėl nesaugumo nesinorėtų nakvoti ne kempinge, o kempingų labai mažai ar jie prasti, brangūs).
Taip pat kemperių nuomos kainos beveik visur kažkiek priklauso nuo sezono, o žiema žiemai nelygi. Nedaug žmonių nori keliauti žiemą po šiaurės Europą – kita vertus, keliauti žiemą kemperiu po Australiją buvo smagu (ten, kur atsiėmėme kemperį, Melburne, buvo vėsoka, ~+10, tačiau nuvažiavome šiauriau, kur ir žiemą temperatūra viršijo +20). Keliaujant vėsiu laiku verta apsirūpinti šiltom antklodėm, miegmaišiais (turėtų duoti ir nuomoje).
Visi straipsniai apie kelionių būdus
- 12 keliautojų tipų – kuriam priklausote jūs?
- Autonuoma užsienyje – viskas, ką reikia žinoti
- Baltijos jūros “kruiziniai keltai” – ką reikia žinoti keliaujant
- Ilgalaikės kelionės – kur? Kaip? Iš ko?
- Kaip skristi lėktuvu ir ką daryti oro uoste
- Kaip važiuoti per valstybių sieną (muitinę)
- Kelionė kemperiu – viskas, ką reikia žinoti
- Kelionės automobiliu – viskas, ką reikia žinoti
- Kelionės jojant – viskas, ką reikia žinoti
- Kelionės laivais – viskas, ką reikia žinoti
- Kelionės traukiniais – viskas, ką reikia žinoti
- Kelionės viešuoju transportu – viskas, ką reikia žinoti
- Kelionių būdai – kurį rinktis?
- Kelionių trukmė ir tempas. Kiek laiko keliauti geriausia?
- Kruizai – viskas, ką reikia žinoti prieš išplaukiant
- Pigiais skrydžiais į egzotiškus kraštus? Įmanoma!
- Savaitgalio kelionės – viskas, ką reikia žinoti
- Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas – kas ir kaip
14 komentarai
Geras intro pradedantiesiems!
Vienoje vietoje trumpai pamini, bet “didieji baltieji banginiai” netelpa į daug platesnį racioną kelių: siauri miško keliukai (ypač tankiau užaugę), užsienyje pvz. Prancūzijos pietuose būna sukalti McDonalds drive in ar net žemesni varteliai banginių “atfiltravimui”. Jei nėra būtinybės keliauti su visais patogumais, van type camper yra puiki vieta pradėti nuotykius, neplanuojant maršrutų akylai ir neturint apsigręžti.
Šiemet Balkanuose matėme praktiškai vien van’us. Buvo keli kemperiai, bet palyginus su ankstesniais laikais, tikrai nedaug.
Jei van’as yra su vietomis miegojimui ir kt., tai jis taip pat kemperis (B klasės / campervan). Ar turite omenyje “paprastus” van’us?
Turiu omenyje įrengtus savarankiškai. Buvo autobusiukas su sedynėmis, padarytos miegamos vietos, virtuvėlė.
Taip, iš tikro man asmeniškai tokio dydžio kemperiai labiausiai ir patinka. Pagrindinis dalykas, ko reikia iš kemperio – patogi vieta miegojimui, daiktams susidėti, “antru numeriu” – tam tikra įranga (rozetė(s), galbūt šaldytuvas). Be dušo ir pan. manau galima apsieiti. O dideli B klasės kemperio privalumai yra nedideli gabaritai, ekonomiškumas, taip pat tai, kad visur atrodo kaip paprastas automobilis (bent jau dauguma jų), kas gali būti aktualu dėl parkavimo, kelių, keltų ir t.t. Ar darytis pačiam ar pirkti kažkieno (ar “oficialiai”) padarytą – jau kitas klausimas. Gal kas nors, kas pasidarė pats, parašytų, kiek galiausiai procesas užėmė laiko ir kiek kainavo, bei kas už tai padaryta?
Tikrai taip. Pritariu visu 100%. Turejome kemperi. Eksploatavome ji 10 metu, kol buvo mazi vaikai ir dusai, tualetai, patogi virtuve buvo didelis patogumas ir privalumas. Po to vaikai paaugo. Mieliau miegojo palapinese ir kemperio epopeja baigesi
Salia kemperio tiesiog kasdienai turejome VW Multivan. Na ir laaabai akivaizdziai pamateme skirtumus. Mikliai VW atsirado lova, savadarbis virtuves blokas. Mes ji ne irengeme, o tiesiog prisitaikeme savo poreikiams.
Kemperis musu iskeliavo i geras rankas ir atgime naujai, o mes toliau dziaugiames VW, mat vaikai jau visai uzauge. Finale keliausime dviese. Buvo minciu dairytis auksto buso, bet… arba palikome ateiciai, arba visai gerai ir VW ????
Be isvardintu jusu pritaikytu vanu privalumu isskirciau dar viena esmini – vana gali eksploatuot ne vien kaip kelioniu masina. Susirinko didesne kompanija – sedynes atgal ir vaziuoji. Remontas. Reik atsivezti didesniu gabaritu daiktus – prasom. Keliauji. Sedynes out, lova in ir pirmyn. Naudoji ji gerokai daugiau, negu kemperi, kuris skirtas tik keliaut ir 11 is 12 menesiu tiesiog riogso kazkur sklypo kampe ????
esame persidarę VW T5.1, pilna stealth camper kaina yra bazė už ką nuperkat automobilį + tech. būklės pakėlimas + camper conversion. Mūsų atveju 100% busiuko vibro/termo izoliacija, baldai (spinta+virtuvės blokas), šaldytuvas, kriauklė, vyryklė, 2a baterija ir jos krovimo mechanizmas atsiėjo 3.5-4k€. Viską darėm patys, tad reikėjo nusipirkti ir nemažai įrankių, todėl pateikiu kainos intervalą. Taip pat manau kad norint galima apsisuskti su daug mažiau, pernaudojant daiktus bei turint pigų medienos šaltinį. Tech būklė ir mašinos kaina skirsis kiekvienu atveju, tad nemanau kad ją minėti verta.
Augustinai, keli pastebėjimai papildymai: aprašydamas kemperius nepaminėjai svarbiausio dabartinių kemperių skirtumo- tai yra pusiau integruotas, kai kabina ir kėbulas nėra vientisas, ten yra mažiau erdvės, ir pilnai integruotas, kai kabina ir kėbulas yra vientisas, yra daugiau erdvės, miegamąjį ir svetainę skiria durys, wc ir dušas yra atskirai, prausiantis nereikia kaskart sausai valyti wc. Antra: rašote -vairuotojai gali susikeisti: kol vienas vairuoja, kitas patogiai miega lovoje, šitaip nuvažiuodami gal dvigubai daugiau ir be skaudančių kaulų. Pati žinau, kad tikrai nemažai taip ir keliauja, bet mano vienintelis patarimas – pakentėkite jūs toje keleivio sėdynėje prisisegę diržais, tiems kaulams nieko neatsitiks. Patariu, nes turime vos tragiškai nesibaigusią patirtį – pirmos kelionės metu, grįžtant namo, PL, prie Augustavo mus iš priekio taranavo lengvoji mašina. Buvome prieš kelis 100 km susikeitę, vyras miegojo lovoje. Po smūgio jis atsidūrė priekyje, lūžo šonkauliai, vos netrūko blužnis, kemperio stalas išlėkė per duris kelis metrus lauk, viskas dužo, lūžo…Likome gyvi, nes tai buvo kemperis. Jei tai būtų lengvoji, jums čia jau nerašyčiau…Lengvosios vairuotojas irgi tik mistiniu būdu liko gyvas… kaltas buvo jis ir tai skaudžiausia – tu gali būt geriausias vairuotojas, bet svetima klaida gali tau kainuot gyvybę…namo, po sunkios nakties policijoje ir ligoninėje parvežė draugai, kemperį po kelių dienų teko parsigabenti su tralu… Trečia: rašote – Kažin, ar daug žmonių norėtų keliauti kemperiu žiemą po Europą – labai daug žmonių, tarp jų ir mes, ir dar keli Lietuvos ekipažai, keliaujame tik žiemą – Portugalija, Ispanija, Marokas, Sicilija, Turkija, Graikija, Juodkalnija, Kroatija, Albanija, Serbija – puikus klimatas, prie jūros stok, kur nori (išskyrus, aišku, Kroatiją ir dabar jau ir Portugaliją, kur labai griežtai negalima stoti, kur nepažymėta, kad čia galima kemperiams. Per paskutinę kelionę šią žiemą Ispanijoje buvome išvaryti kelis kartus, nors nebuvo jokių draudžiamų ženklų. Ketvirta: Į kanalizacijos baką subėga kanalizacija iš kriauklės, tualeto, dušo. Prisipildžius reikia išpilti – na, gal ir aš ne viską žinau, bet kiek mačiau kemperių (patys keliaujame jau 10 metų), tai wc turi atskirą kasetę, kurią pripildžius reikia išpilti, o dušo, kriauklės “juodas” vanduo kaupiasi atskirame bake, kurį irgi reikia ištuštinti. Jokios bendros kanalizacijos neteko matyti. Tai tiek, visiems gerų, saugių kelionių!
Dėkui už išsamius pastebėjimus. Pakoregavau straipsnį.
-Dėl kanalizacijos pakoregavau.
-Dėl žiemos – aš pats pilnai sutinku su jumis. Esu ir prie minusinės temperatūros ne kartą kemperyje nakvojęs (be šildymo), su šilta patalyne ar miegmaišiais buvo normalu. Bet kiek pastebiu aplinkoje daug kas nenori taip daryti, o ir keliuose kemperių akivaizdžiai daug mažiau žiemą, kai kur ženkliai skiriasi ir nuomos kainos – todėl čia rašau ką manau esant “visuomenės nuomone”. Dabar kiek sušvelninau tekstą, palikau “Šiaurės Europą”, nes turėjau omeny labiau Lietuvos aplinką, važiavimą iš Lietuvos.
-Dėl tueleto – dabar pataisiau, kad tik dalyje pilasi. Tai tiesiogiai nepriklauso nuo integruotumo, labiau nuo dydžio/dizaino, yra ir neintegruotų su atskiru dušu. Parašiau, kad yra kemperių be lovos virš kabinos, kurių geresnė aerodinamika.
-Užjaučiu dėl avarijos. Mano patirtis irgi iš Lenkijos – avarija buvo nemaža, kemperis nebevažiavo, taip pat kaltas kitas vairuotojas, “pakišęs” automobilį, tame (mažame) automobilyje sužeisti labiau. Įsivaizduoju, kad galbūt skirtumas nuo jūsų situacijos buvo ir tame, kad gulėjau vietoje, kur tiesiai prieš mane (šalia pat) buvo riba, tik iki kurios ir palėkiau, tad apsiribojau susimušimu. Dabar patikslinau straipsnyje, kad, jei jau miegi kemperiui važiuojant, gerai būtų pasirinkti vietą miegui pagalvojant, kas būtų, jei tektų “skristi į priekį” – t.y., kad atstumas nebūtų didelis, nesitrenktum galva į priekį ir pan. Aišku, net ir taip yra rizika, nors ir maža – to niekada neišvengsi. Kita vertus, net ir viską darant pagal taisykles, prisisegus, yra didesnė rizika, palyginus su nekeliavimu išvis, nors ir dar mažesnė, nei miegant neprisisegus: visada dėl savo hobio prisiimame kažkokią papildomą riziką.
Ieva Gudelyte dėl kanalizacijos: vanduo is kriauklių ir dušo keliauja į Grey water tank (pilko vandens baką) o is wc yra du variantai arba Black water tank (juodo vandens Bakas) kas yra populiaru Amerikoje arba bio tualeto kasetė Europoje beveik visi kemperiai tokie. Dabar sparčiai populiarėjantys yra kompostiniai (nezinau ar teisingas lietuviškas pavadinimas) šiuo metu tai pats ekologiskiausias ir draugiškiausias aplinkai WC.
Mažytė smulkmena,kuri ypač svarbi karštą vasarą.Jei dokumentuose yra įvardyta kaip kemperis- sustojus ne kempinge yra draudžiama atidaryti langus,negali būti šalia ar po kemperiu padėta absoliučiai nieko( ”užsirovus” ant ne kokios nuotaikos pareigūno,galima gauti baudą ir už po kemperiu padėtą batų porą).
Manau, tai priklauso ir nuo šalies, kaip ir daug taisyklių. Kokioje šalyje / šalyse žinote, kad yra tokia situacija (ar teko susidurti su pareigūnais dėl to)?
Gyvenu Italijoje.Kamperis mūsų antrieji namai.Įstatymas tikrai yra.
smagu rasti bendraminčių, pirksim ir mes kemperį, su žmona jau apsisprendėm, beliko tik gerą variantą rasti.. žmona rūpinsis paruošimu jaukiam interjerui, na, o man liks techninė dalis. ačiū už straipsnį, pravers