Išskleisti meniu
Kelionės automobiliu – viskas, ką reikia žinoti

Kelionės automobiliu – viskas, ką reikia žinoti

| 20 komentarai

Automobiliu iš Lietuvos keliauti lengvai galima į dešimtis valstybių. Pats savo automobiliu esu aplankęs daugiau nei 20 šalių.

Kelionė automobiliu gali būti ir tikras smagumėlis, ir kančia: viskas priklauso nuo pasiruošimo.

Šis straipsnis padės nuspręsti, ar keliauti automobiliu, kaip suplanuoti kelionę, bei atsakys opiausius klausimus: kainos, kelių mokesčiai, muitinės ir kt.

Rašau daugiausia apie keliones savo automobiliu; apie keliones nuomotu automobiliu yra atskiras straipsnis.

Ar apsimoka keliauti automobiliu?

Ar apsimoka į šalį keliauti automobiliu iš Lietuvos, priklauso nuo daug ko. Šiais pigių skrydžių laikais dažnai būna, kad netgi pigiau yra skristi lėktuvu ir paskui išsinuomoti automobilį, jei to reikia.

Dažniausiai automobiliu apsimoka važiuoti, o ne skristi, į daugelį Rytų Europos šalių.

Rinkdamasis kelionės būdą, visuomet įvertinu šias aplinkybes.

Visų pirma, kiek papildomai man kainuos kelionė automobiliu:

*Kiek kainuos kuras? Sudarykite apytikslį maršrutą Google Maps ir pažiūrėkite, kiek rodo kilometrų. Kiek jūsų automobilis suvartotų tam kuro? Kiek jis kainuotų Lietuvoje (kol kas neverta gilintis į kitų šalių kainas)?

*Kiek sudarys papildomos išlaidos pakeliui, kurių nebūtų, jei skristumėte? Priklausomai nuo to, kaip ir kur keliaujate, tai gali būti, tarkime, ~30 eurų už kambarį motelyje, ~15 eurų kasdien maistui, gėrimams.

Degalai dažniausiai sudaro daugiau nei pusę tolimų važiavimų išlaidų

Degalai dažniausiai sudaro daugiau nei pusę tolimų važiavimų išlaidų

Antra, įvertinu kiek papildomai kainuotų kelionė ne savo automobiliu (paprastai lėktuvu):

*Kiek atsieitų skrydis visiems asmenims, jei skristumėte? Paprastai būna gerų pasiūlymų į Vakarų Europą, dėl ko ten apsimoka važiuoti savo automobiliu nebent esant keturiese ar daugiau. Tuo tarpu į Rytų Europą gali apsimokėti važiuoti ir dviese ar net vienam, nes skrydžiai (lyginant su atstumu) ten dažnai brangesni.

*Kiek jums atsieitų transportas vietoje, jei neturėtumėte savo automobilio? Ar kelionės metu vis tiek automobilį nuomotumėtės? Jei taip, pridėkite nuomos kainą.

Tuomet palyginu abi sumas.

Konkretus pavyzdys – mano 2019 m. kelionė dviese į Turkiją. Automobiliu nuo Lietuvos iki Stambulo yra 2500 km, į abi puses – 5000 km. Mūsų automobilis “valgė” ~9 litrus 100 km, taigi, iš viso 450 litrų kuro, arba apie 500 eurų. Skaičiuojant, kad pakeliui iš viso bus keliaujama 4 paras, išlaidos parai dviems žmonėms – 30 eurų ir tiek pat nakvynė, išeitų dar 120 eurų – papildoma kelionės automobiliu kaina 620 eurų.

Važiuoju per Turkiją

Važiuoju per Turkiją

Pigių skrydžių į Stambulą nėra – kainos prasidėjo nuo ~160 eurų žmogui. Dviems žmonėms būtų 380 eurų. Tačiau neplanavome apsiriboti Stambulu – norėjome ~20 dienų pakeliauti po Turkiją automobiliu. Automobilio nuomos tokiam kainos prasidėjo nuo ~200 eurų. Rezultatas – 380+200=580 eurų. T.y., vien pinigine prasme iš esmės tas pats, kas važiuoti savo automobiliu. Aišku, rezultatas būtų kitoks, jeigu Turkijoje būtume norėję pavažinėti ne 20, bet tik 10 dienų (480 eurų lėktuvu prieš 620 automobiliu) arba jeigu keliautume keturiese (840 eurų lėktuvu prieš 620 eurų automobiliu) arba jeigu keliautume tik į Stambulą (380 eurų lėktuvu prieš 620 automobiliu) arba jei turėtume ekonomiškesnį automobilį.

Bet kuriuo atveju, pinigai – ne viskas. Ypač jei sumos skiriasi nežymiai, pagalvokite apie tai:

*Laikas ir lankytinos vietos pakeliui. Keliaudami automobiliu jo iššvaistysite daug. Aktualu, jei atostogos labai ribotos. Bet ar tikrai iššvaistysite? O gal galite rasti įdomių vietų pakeliui, važiuoti lėtesniu tempu, aplankyti jas? Mūsų kelionės į Turkiją atveju, pakeliui dar galėjome aplankyti Bulgariją, Rumuniją: laikas pakeliui ir kaina išaugo, bet šios šalys buvo ne mažiau įdomios, nei pati Turkija, o jas aplankyti atskirai nelengva (skrydžiai irgi nepigūs). Kitaip yra, jei beveik viską pakeliui esu matęs: pvz. Latvijoje, Lenkijoje. Ten belieka važiuoti nesustojant ir važiavimo laikas tikrai yra sugaištas laikas.

Linksmųjų kapinių antkapiai. Pirmajame plane - paties drožėjo. Dabar naujus antkapis daro jo mokinys. Vos keli kapai miestelio kapinėse - kitokio stiliaus.

Linksmųjų kapinių antkapiai Rumunijoje su meniškais atvaizdais apie kiekvieno žmogaus gyvenimą ir mirtį. Tai – viena vietų, kur specialiai turbūt nevažiuosi – bet pakeliui stabtelti smagu.

*Ar patinka vairuoti ir kiek žmonių vairuoja? Yra žmonių, kuriems tai kančia, tad ir dėl kokių 30 eurų sutaupymo nevertėtų gadintis atostogų bemiegėmis naktimis už vairo. Kita vertus yra, kam vairuoti patinka. Mano žmonai patinka – ji nuvairuoja ir 1000 km per dieną, o, jei ką, galiu perimti vairą ir aš.

*Kiek daiktų norite vežtis (parsivežti)? Vieni įpratę keliauti su mažai daiktų, bet kitiems tai gali teikti diskomfortą. Automobiliu gali pasiimti kiek nori daiktų, o lėktuve bagažas ribotas. Dar svarbiau ne kiek daiktų norite nusivežti, bet kiek – parsivežti. Yra labai pigių šalių, kur apsimoka apsipirkti – bet kai lėktuvo bagažas ribotas, ne ką iš ten teparsiveši. O jei iš tikro kažko “reikia”, tai vien sutaupymas gali padengti didelę dalį kelionės išlaidų. Ypač sutaupyti galima su drabužiais, batais, interjero detalėmis. Pvz. Turkijoje ar Makedonijoje lengvai nusipirksi gerą suknelę vestuvėms pigiau 100 eurų, pasirinkimas didelis.

Atsižvelgdami ir į šias aplinkybes, į Turkiją nusprendėme važiuoti automobiliu.

Mano kelionės į Turkiją galutinis maršrutas. Raudonai pažymėti keliai pirmyn-atgal į abi puses, o mėlynai - važiavimas pačioje Turkijoje

Mano kelionės į Turkiją galutinis maršrutas. Raudonai pažymėti keliai pirmyn-atgal į abi puses, o mėlynai – važiavimas pačioje Turkijoje

Kelionės automobiliu laikas

Sprendžiant, ar verta keliauti automobiliu, pagalvokite ir apie kelionės laiką: kažin, ar verta keliauti automobiliu, jei didžiumą dalį kelionės sudarys važiavimas pirmyn ir atgal.

Mano principai maždaug tokie:
*Savaitgalis automobiliu – apsimoka važiuoti į Latviją, Karaliaučiaus sritį, LDK pilis Baltarusijoje, Lenkijos dalis šalia Lietuvos.
*Ilgasis savaitgalis (~4 dienos) automobiliu – dar prisideda Estija, visa Lenkija.
*Savaitė ar 10 dienų automobiliu – prisideda Vokietija, Vidurio Europa (Čekija, Slovakija), Ukraina.
*Dvi savaitės ir daugiau automobiliu – galima važiuoti ir į buvusią Jugoslaviją, Rumuniją, Bulgariją, Prancūziją ir t.t.

Aišku, realios galimybės priklauso ir nuo to, kiek per dieną planuojate važiuoti (žr. skyrelį “Kiek važiuoti per dieną?”).

Kiek važiuoti per dieną?

Kelionė automobiliu tokiu pačiu maršrutu gali būti ir smagi, ir tokia, kurią prisiminsite su kartėliu: nuovargį, barnius ir pan.

Kad ji praeitų smagiai, būtina planuoti tinkamai.

Visų pirma, svarbu apskaičiuoti laiką, kurį sugaišite važiavimui. Atstumas nėra lygu laikas. Vokietijos greitkeliuose per 8 valandas gali lengvai nuvažiuoti 1000 km, Albanijos kalnų keliais kartą per 8 val. tenuvažiavome 200 km.

Būsimą važiavimo laiką gana tiksliai parodo Google Maps – įveskite, kur važiuojate, ir jums pasakys, kiek truks. Bet ten bus tik važiavimo laikas: dar juk stosite degalinėse, galbūt – pavalgyti, pernakvoti ar aplankyti kokią lankytiną vietą pakeliui.

Stengiuosi, kad galutinėje kelionės šalyje atstumai būtų tokie, kad per dieną nebūtų daugiau 2-3 valandų gryno važiavimo pagal Google Maps (realybėje tai reikš ~3-4 val. su visokiais užsukimais į miestus, parkingo paieškomis). Toks tempas man komfortabilus. Išeina dar ~8 val. miego, ~2 val. kitokio buvimo viešbutyje (prausimasis ir pan.), ~2 val. valgymams ir lieka dar ~8 val. “įdomiajai” kelionės daliai (lankytinoms vietoms, poilsiui, pramogoms).

Aišku, jei kažkurioje atkarpoje lankytinų vietų mažai, ten galima važiuoti ilgesnį atstumą per dieną.

Kur kas ilgiau per dieną galima važiuoti ir pakeliui – pvz. per Lenkiją, jei važiuojate į Vokietiją. Bet pasižiūrėkite, kad kelionė netaptų kančia. Jei, tarkime, numatysite važiuoti 14 valandų per dieną, dėl visokių stabtelėjimų (tualetas, degalinės, valgymas) tai gali išvirsti į 16-17 val. Miegui liks 7-8 val. – bet juk dar į tą laiką įeis ir apsistojimas, daiktų užnešimas, prausimasis ir t.t. Aišku, galima taupyti papildomai laiko valgant važiuojančiame automobilyje (dešrainiai, mėsainiai ir pan.) ar net miegant automobilyje – bet atsakykite sau, kiek tai jums priimtina. Aš paprastai stengiuosi, kad, jei nakvoju viešbutyje, būtų ne daugiau ~12 val. vairavimo per dieną, nors, aišku, darau išimtis.

“Kraštutinis variantas” – vairuoti visą naktį. Ypač kai vairuoja bent du žmonės: kol vienas vairuoja, kitas pailsi, pamiega. Didžiausias jo pliusas: sutaupytas laikas. Tarkime, per parą taip dviese su žmona nuvažiavome iš Rumunijos į Lietuvą – kai šiaip tam reikėtų dviejų dienų.

Mano žmona Aistė, vairavusi iki tol, miega, kol aš vairuoju.

Mano žmona Aistė, vairavusi iki tol, miega, kol aš vairuoju, jau važiuoajnt per Lenkiją (iš Rumunijos).

Priešingas kraštutinumas – lėtesnė kelionė automobiliu. Užuot važiavus 12 val. “į priekį ir atgal”, nusprendžiate važiuoti per dieną 8 val. (pagal Google Maps), o “išloštas” 4 val. skirti trumpiems stabtelėjimams prasiblaškyti kokiame gražiame senamiestyje, muziejuje ar pan. Tokiu atveju, tarkime, iš Lietuvos į Rumuniją reiktų važiuoti tris dienas, bet tai nebūtų vien važiavimo, o ir įdomios kelionės dienos. Ar verta taip keliauti daug priklauso nuo to, ką pakeliui jau esate matę: jei tai pirma ar trečia jūsų kelionė automobiliu iš Lietuvos, galimybių įdomiai praleisti laiką bus dešimtys, bet jei taip keliaujate jau, tarkime, penkioliktą kartą – tikriausiai visos vietos “pakeliui iš Lietuvos” bus pabodusios.

Kiek važiuoti per dieną priklauso ir nuo to, kas keliauja kartu. Ar vairuotojas vienas, ar keli? Ar mėgsta ilgai vairuoti? Ar yra žmonių, kuriems ilgai važiuoti automobiliu sunku (ypač taip būna su vaikais)?

Kaip kirsti muitinę automobiliu?

Skaityti plačiau: “Kaip važiuoti per valstybių sieną (muitinę)?

Važinėdamas po Europos Sąjungą, muitines jau gali būti pamiršęs: išties, kirsti Lietuvos-Lenkijos ar Lenkijos-Vokietijos sieną taip pat trivialu, kaip Vilniaus ir Trakų rajonų ribą. Yra, kas tų sienų nė nebepastebi. Pamenu, sėdėdamas interneto kavinėje Palangoje girdėjau, kaip kažkoks anglakalbis greta pasakojo telefonu namiškiams, kad jis šiuo metu Latvijoje…

Tačiau už ES ar Šengeno ribų, patikrinimai stiprūs kaip bet kada seniau. Pavyzdžiui, ant Lietuvos-Rusijos ar Lietuvos-Baltarusijos sienų. Ant Lietuvos-Baltarusijos sienos pastarąjį kartą į abi puses laukiau apie 3 valandas nors automobilių beveik nebuvo. Stovėjimo muitinėje laiko nenumatysi ir dažniausiai stengiuosi muitinę kirsti vakare: iš bėdos mažiau tą naktį miegosiu, bet “nesugrius” visos dienos planai.

Ties Rumunijos-Bulgarijos siena lenkiame sunkvežimių eilę. Nežinia, kada jie pravažiuos pasienį.

Ties Rumunijos-Bulgarijos siena lenkiame sunkvežimių eilę. Nežinia, kada jie pravažiuos pasienį. Laimė, lengvaisiais automobiliais į sunkvežimių eilę stoti nereikia

Daugelis sienos perėjimo punktų susideda iš keturių dalių (sustojimų). Pirmosios šalies pasieniečiai, pirmosios šalies muitininkai, antrosios šalies muitininkai, antrosios šalies pasieniečiai.

Pasieniečių patikrinimo metu reikia visada duoti pasą (išlipti prie langelio arba prieina pareigūnas). Dažniausiai dar – ir automobilio dokumentus. Į kai kurias šalis papildomai reikia automobilio įgaliojimo, jeigu savininkas ne jūs (pvz. reikėjo į Turkiją): būtinai pasidomėkite; žinau, kas nepasidomėjo ir buvo “apgręžtas” namo. Beje, įgaliojimą į Turkiją pasidarėme turkišką – dėl visa ko. Pamatę, kaip tenykščiai pareigūnai nemoka angliškai, nepasigailėjome. Pasieniečiai gali ir klausti, kur važiuojate. Kai kurios šalys dar reikalauja automobilio kortos (Carnet de Passages en Douane), bet tai paprastai liečia tik tuos, kurie keliauja į itin egzotiškus kraštus (Afriką, pietų Aziją).

Muitininkai, tuo tarpu, žiūri, kad negabentumėte ko nelegalaus, nedeklaruoto ar nesusimokėję privalomų mokesčių. Jie dažniausiai liepia atidaryti bagažinę, kapotą, kartais – ir visokias kitas ertmes.

Eilės pabaiga. Rodyklės rodo, kur stoti lengviesiems automobiliams

Prieš pirmąjį patikrinimą

Kelių eismo taisyklės užsienyje

Kelių eismo taisyklės pasaulyje panašios, o ypač šalyse, kurios pakankamai arti Lietuvos, kad nuvažiuotum automobiliu. Belieka pasitikrinti kelis dalykus, kurie skirtingose šalyse skiriasi:
*Kokie yra maksimalūs greičiai gyvenvietėje, kelyje, magistralėje?
*Kiek išgėrus leidžiama vairuoti? (jei aktualu)
*Ar yra mokamų kelių ir jei taip, kurie ir kaip už juos sumokėti? (žr. žemiau skyrelį “Mokėjimas už kelius”)
*Kiek kainuoja parkavimas ir kur jis mokamas? (šitas jau priklauso nuo miestų; kai kuriuose miestuose net gali būti logiška palikti automobilį toliau centro ir važiuoti viešuoju transportu, pvz. taip darėm Prahoje)

Eilutė mokėti už parkingą automate

Eilutė mokėti už parkingą automate Lenkijoje

Dar vienas skirtumas – kelių eismo taisyklių laikymasis. Pietuose to gerokai mažiau: daugiau pypiama, rečiau praleidžiami pėstieji, kai kurie net važiuoja per raudoną šviesą ar suka ne iš tos juostos nes “taip greičiau”. Ypač pavojingai Europoje vairuoja albanai, o anapus Europos ribų (šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose) pagarba kelių eismo taisyklėms irgi stipriai krenta. Visgi, nereikia būgštauti.

Sudėtingi keliai užsienyje?

Lietuvoje to nevertiname, bet mūsų keliai iš tikrųjų yra labai geri. Tarkime, jau ir kaimyninėje Latvijoje beveik nėra magistralių ir jei Lietuvoje 333 km atstumą nuo Vilniaus iki Palangos taisyklingai galime nuvažiuoti per 3 val. 15 min., tai Latvijoje panašų atstumą reikia važiuoti 4 val.

Dar labiau tempai sulėtėja ten, kur kalnų keliai. Kadangi kalnų keliais lietuviai važiuoti nepratę, yra daug vairuotojų, kurie to bijo, vengia tokių šalių išvis.

Gamtinis Europos žemėlapis. Žaliai pažymėtos lygumos; kuo rudžiau - tuo aukštesni kalnai

Gamtinis Europos žemėlapis. Žaliai pažymėtos lygumos; kuo rudžiau – tuo aukštesni kalnai

Kaip ir prie visko, prie kalnų kelių galima priprasti. O sugaištą laiką gal kompensuos nuostabūs vaizdai.

Aišku, Europoje yra ir kitų kraštutinumų, kaip Vokietija, kur magistralės driekiasi beveik visur, o greičiai neribojami. Be to, keliai nuolat gerėja: jei ~2010 m. Lenkija dar beveik neturėjo magistralių, tai dabar jų tinklas jau kone vokiškas (na, greičiai ribojami, bet ribojimas 140 km/h). Tačiau jums visų tų ypatybių žinoti nebūtina – Google Maps tai įvertins ir paskaičiuos jums kiek laiko užtruks važiuoti bei parinks geriausią kelią. Pažiūrėję kiek, pagal Google, nuvažiuosite per vieną valandą, suprasite, kokie keliai. Jei per valandą nuvažiuosite 100 km ar daugiau – reiškia, laukia magistralės. Jeigu 80-90 km – gana normalūs keliai. Jeigu 40-50 km – labai prastas kelias.

Vingiuoti kalnų keliai - ypač tie, palei jūrą - ir labai gražūs. Nuotraukoje kelias tarp Antalijos ir Kašo.

Vingiuoti kalnų keliai – ypač tie, palei jūrą – ir labai gražūs. Nuotraukoje kelias tarp Antalijos ir Kašo.

Mokėjimas už kelius: kur ir kaip

Skaityti daugiau: Mokami keliai ir vinjetės užsienyje – ką žinoti

Lietuvoje keliai lengviesiems automobiliams nemokami. Taip pat ir Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Olandijoje, Belgijoje, Ukrainoje. Bet daugybėje šalių aplinkui mokami.

Mokami keliai būna kelių tipų:
*Mokamos tik geriausios magistralės, sumokama vietoje. Paprasčiausia: važiuoji magistrale, būna mokėjimo postas, susimoki. Kitas variantas: įvažiuodamas į magistralę paimi čekį, išvažiuodamas tą čekį parodai ir susimoki. Abiem atvejais kaina daugmaž priklausys nuo nuvažiuoto atstumo. Svarbu važiuoti tomis juostomis, kurios skirtos apmokėjimui vietoje. Tokia sistema yra Lenkijoje, Bosnijoje, Serbijoje, Kroatijoje, Baltarusijoje, Rusijoje.

Mokėjimo punktas Argentinoje

Mokėjimo už kelius punktas

*Mokamos tik geriausios magistralės, reikia specialaus įrenginio. Iš esmės tas pats, kas aukščiau, tik gerokai mažiau patogu turistui. Čia neįmanoma sumokėti vietoje, reikia pirkti specialų įrenginį, klijuoti prie stiklo, į to įrenginio sąskaitą įnešti pinigų, kurie paskui automatiškai nurašomi važiuojant mokamomis magistralėmis. Kur įsigyti įrenginį užsieniečiui gai būti ne visada aišku, jis gali būti parduodamas ne visur, pardavimo punktų darbo laikas gali būti ribotas. Tokia sistema yra Turkijoje ir ten teko įrenginį pirkti pašte (aišku, darbo laikas ribotas, angliškai ten nekalbėjo).

*Mokamos tik magistralės, reikia kelių vinjetės. Šios šalyse mokamos praktiškai visos magistralės ir, jei norėsite jomis važiuoti, verta vos įvažiavus nusipirkti kelių vinjetę. Vinječių pardavimo punktai gerai pažymėti – paprastai būna prie muitinės arba degalinėse greitai už jos. Minusas: dažniausiai neįmanoma vinjetės pirkti dienai ar dviems. Net jei tebūsi šalyje kelias valandas (tranzitas), turėtum pirkti vinjetę savaitei, dviems ar net mėnesiui. Kaina už kelių valandų pravažiavimą magistrale išeina didžiulė ir todėl, važiuojant tranzitu, magistralių labai apsimoka vengti išvis. Tokia vinječių sistema yra Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Austrijoje.

*Mokami (beveik) visi keliai, reikia kelių vinjetės. Kelių vinjetė šiose šalyse yra iš esmės privaloma, tarsi įvažiavimo į šalį mokestis. Išvažiuojant gali pareikalauti parodyti, kad ją turėjote. Tokia tvarka Bulgarijoje, Rumunijoje.

Tais atvejais, kai mokami ne visi keliai, mokamų kelių galima išvengti pasinaudojant Google Maps – reikia pažymėti funkciją “vengti mokamų kelių” ir jums parodys, kaip greičiausiai nuvažiuoti nemokamai. Galite palyginti, kiek skirsis važiavimo mokamais ir nemokamais keliais laikas – kartais tesiskiria, tarkime, vos 5 minutėmis, kartais – visa valanda.

Rumunijos kelių vinječių pardavimo punktas iš karto anapus Bulgarijos-Rumunijos sienos

Rumunijos kelių vinječių pardavimo punktas iš karto anapus Bulgarijos-Rumunijos sienos

Kaip orientuotis keliaujant automobiliu? (žemėlapiai, GPS ir kt.)

Pradėjau keliauti, kai apie GPS dar niekas nė nesvajojo – bet dabar vietoje popierinių žemėlapių daugiausiai naudoju būtent GPS sistemas. Tiesa, atskirų aparatų tam nereikia – patogiau su telefonu.

Pirmoji pasirinkimo programa – “Google Maps”. Ji ne tik rodo apytikslį nuvažiavimo laiką pagal kelių kokybę, bet ir pagal eismo sąlygas tuo metu.

Tačiau “Google Maps” minusas – visiems jos privalumams reikia interneto (nors ES dabar mobilus internetas labai pigus, tačiau Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje – kas kita ir, jei neturi vietinės SIM kortelės, tikslinga internetą išjungti).

Todėl dar turiu “Open Street Map” prorgamėlę, į kurią vieno mygtuko paspaudimu gali parsisiųsti visos šalies ar regiono žemėlapį. Šių programėlių duomenų bazės atskiros. Daugelyje šalių “Google Maps” yra “stipresnis”, tačiau ne visur. Todėl “Open Street Maps” gali būti ir kaip rezervas tada, kai “Google Maps” vietos (pvz. kokios kavinės) nerandate – gal ji bus “Open Street Maps”.

Svarbu “Open Street Maps” parsisiųsti į visų keliaujančių telefonus – o kas, jei kuris išsikraus (nors, aišku, idealiausia turėti automobilinį kroviklį).

Idealiausia, jei greta vairuotojo sėdi šturmanas, kuris seka žemėlapį. Tačiau žemėlapis gali būti ir prieš vairuotojo akis ir vairuotojas jį sekti pats (tam reikėtų pritvirtinti telefoną ant prietaisų skydelio). Tokiu atveju verta įjungti garsą, kad sakytų, kur važiuoti.

Papildomi daiktai kelionei automobiliu

Be daiktų kuriuos imtumėte ir į kelionę lėktuvu, galite pasvarstyti apie šiuos (jie būtini ne kiekvienam):
*Mobiliojo telefono kroviklis. Aktualu beveik visiems ir visada.
*Inverteris (leidžiantis prijungti automobilyje ir kompiuterį ar kitus rimtesnius pritaisus). Aktualu jei turėsite kompiuterį ar dar ką.
*Kompiuteris/ai ar kitokie pramogų įrenginiai (pvz. kad keleiviai gale galėtų žiūrėti filmą ar žaisti ilgo važiavimo per Latviją ar Lenkiją laiku). Aktualu keliaujant su vaikais, trise/keturiese, arba jei kelionės metu reikia ir dirbti (čia jau suaugusiems).

Įprastinė mano darbo vieta automobilyje, prijungus kompiuterį per inverterį

Įprastinė mano darbo vieta automobilyje, prijungus kompiuterį per inverterį

*Atsarginis kuro bakas (tiek tam atvejui, jei kas pamirštų įsipilti degalų, o degalinių truktų, tiek, jei esate taupūs, galimybei įspilti pigesnėje šalyje – tik žiūrėkite muitinių taisykles). Aktualu taupiems arba tiems, kurie važiuos į visiškus “užkampius”, kokių šiaip jau Europoje nedaug.
*Pripučiamas čiužinys (jei tektų nakvoti automobilyje – nulenkus galinę sėdynę bus patogu). Aktualu jei apskritai svarstytumėte nakvoti automobilyje ir keliaujate dviese.

Po nakties palei gatvę Suomijoje. Universalo perdarymo į minikemperį idėją "nusižiūrėjome" Pietų Korėjoje

Po nakties ant čiužinio Suomijoje. Universalo perdarymo į minikemperį idėją “nusižiūrėjome” Pietų Korėjoje

*Maistas, gėrimai. Aktualu taupiems keliaujant į brangią šalį, arba turint kažkokių “numylėtų” maisto produktų, kurių svetur nėra.

Kuro kainos – dyzelis, benzinas

Degalų kainos yra viena pagrindinių kelionės automobiliu išlaidų ir jos skirtingose šalyse labai skiriasi dėl skirtingų degalų akcizų (mokestis valstybei). Pvz. šio straipsnio rašymo metu litras benzino Rusijoje kainavo 0,65 euro, Lietuvoje – 1,13 euro, Estijoje – 1,34 euro, o Norvegijoje – 1,67 euro.

Apytiksliai dabartines kuro kainas įvairiose šalyse gerai parodo Global Petrol Prices svetainė: 95 benzino kainos, dyzelio kainos, suskystintų dujų kainos.

Atkreipkite dėmesį, kad kainos skirtingose degalinėse skiriasi, bet toje svetainėje pateikiami vidurkiai, nuolat atnaujinami.

Taip pat verta žinoti, kad vienose šalyse benzinas brangesnis už dyzelį, kitose – dyzelis brangesnis už benziną. Tad jei, tarkime, turite galimybę važiuoti ir dyzeliniu, ir benzininiu automobiliu, galite rinktis pagal šalį, į kurią keliausite.

Straipsnio temos: , , , , , , , , , , ,

    20 komentarai

  1. Sveiki.
    Dėl mokamų kelių Slovakijoje – ne tiesa. Nereikia pirkti savaitėms ar mėnesiams ir nekainuoja kosmoso. Ir mokėti galima patogiai kortele per aplikaciją ar internetinėje svetainėje. Savaitė, berods, kainavo 10 EUR.

    • Tai jūs tik patvirtinote, kad dėl Slovakijos tai – tiesa. Rašiau “Bet jei tebūsi šalyje kelias valandas (tranzitas), turėtum pirkti vinjetę savaitei, dviems ar net mėnesiui”.

      Slovakijoje minimali trukmė 10 dienų, o kaina – 10 eurų.

      Tarkime, mums reikėjo kirsti Slovakiją nuo sienos su Čekija Brodske iki sienos su Vengrija Rajka. Tai – dažnas Slovakijos kirtimas, nes būtent čia “Google Maps” rodo greičiausią kelią iš Lietuvos į Balkanus, įskaitant ir Rumuniją, Bulgariją. Atstumas šiuo keliu – mažiau nei 81 km. Trukmė, jei mokamais keliais, pasak “Google Maps”, šiuo metu yra 45 min., o nemokamais – 63 min.

      Ar verta dėl 18 min. sutaupymo mokėti 10 eurų? Juoba, dalis iš tų 18 min. bus panaudota vinjetės pirkimui (su aiškinimusi, kaip tai padaryti, gali būti ir dar ilgiau, nei 18 min.).

      Ir situacijos su ne vienos nedidelės šalies kirtimu tranzitu panašios.

      • Augustinai, laba. Noriu pasidalinti: iš PL arba Cieszyn CZ ir į SK 1autobaną, arba tiesiai PL Żywiec į SK 1autobaną. CZ apvažiuoju mokamo kelio gabalą be po er Česky Ciešyn. CZ dejatendencingai plečia mokamų kelių tinklą ir bet dar nesunku apvažiuoti

        • Laba diena,kokiu būdu Italijoje nustatoma automobilio klasė (lengvasis class A ar minivenas class B) važiuojant per autominius mokėjimo punktus

          • Kiek matau, pagal aukštį – virš 1,30 m laiko B klase.

            Italijoje minivenu mokamais keliais nesu važiavęs, tačiau esu važiavęs Portugalijoje – tenai iš tiesų pagal aukštį priskyrė brangesnei klasei, tad tvarka, kaip suprantu, panaši.

  2. Sveiki. Kiek laiko galima keliauti ES teritorijoj (valstybėje) automobiliu su lietuviškais numeriais? Turiu omeny, kiekviena šalis atskirai ar tiek, kiek galima būti toje teritorijoje be papildomų dokumentų turistaujant? (90d, 180d ir pan.) Dėkoju.

    • Bendras įprastas ES principas toks, kad turi persiregistruoti automobilį jeigu oficialiai keiti gyvenamąją vietą (registruojies toje šalyje), bet, jei esi kaip turistas, oficialiai gyveni Lietuvoje (kad ir pvz. iš kitos šalies dirbi per atstumą, žiemoji ir pan.) tai neprivalai persiregistruoti automobilio.

      Tikslaus dienų skaičiaus nėra – jei persiregistruoji, kad gyveni kitoje šalyje, tai turi perregistruoti ir automobilį, nors ir nedaug būtų praėję laiko; o jei oficialiai gyveni Lietuvoje, tai gali neribotai važinėti po ES.

      Kitaip sunkiai ir būti galėtų. Juk ES (Šengene) nėra sienų kontrolės. Neįmanoma patikrinti, kiek laiko esi toje ES šalyje. Visada gali sakyti “Buvau grįžęs į Lietuvą ir vėl atvažiavau”, “Atvažiavau tik neseniai” ir pan., nors jau ir metus ten važinėtum. Todėl paprastai ir yra sąsaja tik su oficialia registracija gyvenamosios vietos, kuri matosi iš dokumentų.

      Čia plačiau rašo anglų k. https://europa.eu/youreurope/citizens/vehicles/registration/registration-abroad/index_en.htm

      • Dėkoju, nesitikėjau tokio greito atsakymo. Praktiškai, “dėl šventos karvės”, galima pasidaryt gyvenamosios vietos deklaraciją anglų kalba – ėst neprašo 🙂

  3. Labas! Aktualus klausimas dėl įgaliojimo vairuoti automobilį Turkijai, kurį paminėjai (kur vertėt į turkų kalbą). ar čia turi būti kažkaip notariškai jis patvirtintas, ar užtenka tiesiog su parašais?

    • Pas mus buvo įgaliojimo vertimas, patvirtintas notaro. Ar tai būtina, sunku pasakyti. Bendrai paėmus, su “egzotiškesnių” sienų kirtimu dažnai būna taip, kad kas “būtina” priklauso ir nuo pareigūno. Vieni gali “pražiūrėti” tai, kas oficialiai būtina ar pasiūlyti kokį apėjimą (pvz. važiuojant į Padniestrę buvo privalu nurodyti viešbutį, kuriame apsistosime, o mes ketinome išvykti dar tą pačią dieną – tai pasieniečiai pasiūlė “rašyti bet kokį viešbutį į tą grafą ir viskas”). Kiti, tuo tarpu, gali reikalauti to, kas kaip ir nebūtina (pvz. reikalauti vertimo į oficialią šalies kalbą kažkokio dokumento, nes kitaip “kaip aš perskaitysiu?”). Kai kur tai yra užmaskuotas kyšio reikalavimas (bet jo nebūtų jei ne “pažeidimas”), kitur rimtai neįleistų. Todėl stengiamės geriau būti kad ir pernelyg atsargūs, apsirūpiname dokumentais.

  4. Kadangi Jūs su žmona esat tikri Keliautojai, o mes kaip tik ruošiamės į ypač didelę kelionę į Madagaskarą (pagyventi ilgesniam laikui), tai mums iškyla daug visokių klausimų ir klausimėlių. Mes planuojam keliauti automobiliu Toyota Land Cruiser 1994 m. Per Europą ir visą Vakarų Afriką. Galimai su mumis dar keliaus du draugai su dar vienu automobiliu. Norim pasiektį Tanzaniją, o iš ten keltis keltu į Madagaskarą. Taip pat norim pasiimti du savo šunis (abu turi pasus, su kuriais gali skristi ir lėktuvu). Kaip manot, ar neiskultų dėl šunų problemų, keliaujant per Afriką? Ir gal dar turėtumėt kokių specifinių patarimų dėl šios grandiozinės kelionės?

    • Tai, ką planuojate, vadinama “overlanding” – milžiniškų atstumų įveikimas automobiliu, ištisų žemynų pervažiavimas. Yra žmonių, kuriems tai tikras hobis, ir Afrikos miestuose kartais vis pamatysi su galingais džipais atvykusius europiečius Europos numeriais.

      Pats, deja, per Afriką tokio tipo kelionės kol kas neturėjau – gal kada ateityje. Esu važiavęs tik konkrečiose Afrikos šalyse su ten nuomotais automobiliais (Gambiją, Namibiją, Egiptą ir kt.).

      Bet, kiek esu girdėjęs iš kitų keliautojų, “overlanding” per Afriką nėra taip paprasta:
      -Daug biurokratijos, pvz. automobiliui daug kur reikia Carnet de Passages en Douane.
      -Daug korupcijos. Pvz. į kokį Senegalą teoriškai draudžiama importuoti senesnius automobilius, arba tenka mokėti didžiulius mokesčius. Teoriškai tai galioja tik jei norėtum automobilį ten parduoti. Bet pasieniečiai, pasak įvairių keliautojų, kurie bandė ten įvažiuoti iš Mauritanijos, reikalauja tų mokesčių iš visų, kieno automobilis senesnis, net keliautojų (gal deda į kišenę), į kalbas nesileidžia.
      -Patikrinimo postai šalies viduje (daug kur Afrikoje jie stovi kas keliasdešimt km). Kaip dažnai matau, daug vietinių ten iš karto tiesia kyšį, o tų postų daug. Kita vertus, ir be kyšių pro visus kokios Gambijos postus esu pravažiavęs. Labai svarbu nepažeisti jokių taisyklių, kad neduoti preteksto prisikabinimui (pvz. prie manęs pareigūnas prisikabino, kad iš kelto išvažinėdamas buvau, kaip keleivis, neprisisegęs diržo, ėmė tiesiai šviesiai reikalauti kyšio). Mauritanijoje važiavom su vairuotoju – kai kalbėjomės dėl kainos mums iškart pasakė, kad į kainą įeina ir kyšiai; kai paklausiau, kodėl moka, jei viskas tvarkoje, sakė, kad antraip policija ilgam užlaikytų ar pan., nors galiausiai ir praleistų. Pats mačiau, kaip mokėjo kyšius.
      -Čia manau ir su šunim gali būti problemų ne vien dėl to, kokie oficialūs reikalavimai, bet ir dėl to, kad tai dar vienas galimas pretekstas kam nors prisikabinti, reikalauti kyšio. Dėl oficialių reikalavimų reikia žiūrėti kiekvienos šalies taisykles.

      Taigi, keliauti po Afriką automobiliu nepaprasta ir, jei žiūrėti vien iš patogumo ir kainos pusės, turbūt labiau apsimokėtų kitais būdais. Kita vertus, “nepaprasta” nereiškia “neįmanoma” ir ne tai, kad daug kas, bet yra kas tą sėkmingai daro. Tai, aišku, turi teikti malonumą savaime – tai, kad negali kažko planuoti ir pan., nes Afrikoje, ypač į pietus nuo Sacharos, niekad negali. Na bet neįleis į kažkokią šalį? Gal pavyks apvažiuoti, Afrikoje šalių daug. Čia nuotykis.

      Tačiau manau reiktų pabendrauti su tais, kas “overlanding” darė. Anglų k. yra informacijos, bet iš lietuvių, girdėjau tokią ekspediciją “Afrika LT 2020” darė vieni su džipais. Ten išėjo blogai – tai buvo 2020 m., prasidėjo karantinai, be to, mirė nuo maliarijos dalis dalyvių. Bet nemažai Afrikos jie pervažiavo ir manau daug informacijos buvo surinkę apie sienų kirtimus ir kitą – galite pamėginti susisiekti.

  5. Sveiki pasigedau Jūsų straipsnyje apie tikru problemu sprendima automobiliu t.y. gedimai, nes jie tikrai gali apkartinti visa kelione jei to nera tiketasi.Paimkim kaip pavyzdi netolima kelione Lenkija,Vokietija, Estija
    1.Atvejis smulki ar didesne avarija ivaziavo kitas auto ismuse rata ar kitaip pazeistas automobilis negali pats judeti net ant troso buksyru.
    2.Atvejis sugenda variklis, sankaba ar automatine deze. Kokie gryzimo variantai ?
    a) ieskoti vietinio serviso ir vietinio tralo iki jo .
    b) palikti masina ir gryzti autobusu,lektuvu o masina su bagazu pargabentu automobiliu gabenimo imone uzsiimanti masinu prekyba “tralas”
    c) Pasidaryti tipo kasko draudima su pargabenimu is europos saliu.
    e)prasyti draugu is LT partemti ant buksyro ar ant tralo (tralo varymas pirmyn atgal ir jei dar su vairuotoju butu manau kosmosas)
    d) sis variantas turbut pats blogiausisas. Nusipirkti dar viena auto is tos salies ir parsibuksiruoti iki LT ir Lietuvoj bandyt parsiduoti nupirkta auto 🙂

    • Dėkui už komentarą. Tiek jūs, tiek kiti, kas skaito – jei tik turite patirties su skirtingais variantais – rašykite, kaip sekėsi!

      Šiame tinklapyje stengiuosi rašyti tik tai, su kuo turiu patirties, kas yra išbandyta “savo kailiu”. Laimė, kol kas mano patirtis su tokiais atvejais ribota – avarijų būta, bet visais atvejais automobilis važiavo. Rimčiausia buvo Lenkijoje, kur automobilio kėbulas deformavosi ir tam tikru būdu pasukus vairą lietė ratą. Lėtai parvažiavom, bet padangą sugadinome. Draudimas kompensavo, kadangi nesamdėme tralo – supranta, kad greičiausiai būtų kainavęs brangiau, nei padanga (kasko būtų dengęs, turėjome).

      O į jūsų klausimą manau nėra vieno atsakymo, nes priklauso nuo tokių dalykų kaip:
      1.Kiek turi laiko? Jei, tarkim, dirbi per atstumą, tai gali užsiimti remontu vietoje.
      2.Kokios kainos toje šalyje? Vienokia tralo ir remonto kaina Šveicarijoje, kitokia – Albanijoje, ir skirtumas gali būti labai daug kartų. Vokietijoje ir Lenkijoje irgi skirsis.
      3.Kas per automobilis? Ar garantinis ir nenorėtumėte duoti remontuoti šiaip kam? Ar senas kledaras, kurio gal remontuoti neapsimoka ar “na Lietuvoje remontuoti apsimokėtų bet jei pridėti visas papildomas išlaidas, nebeapsimoka”?
      4.Koks draudimas (kiek kompensuotų kokiu atveju – parvežimo, remonto vietoj? Reiktų pranešti apie draudiminį įvykį ir kalbėti, analizuoti taisykles po to, kai taip atsitiko)
      5.Kaip toli nuo Lietuvos (nuo to priklauso ir tralo kaina, ir galimybė “pasikviesti draugą” – Augustavas nelygu Frankfurtui)?
      6.Kas per gedimas (kiek laiko truktų remontuoti vietoje, kiek kainuotų)?
      7.Ar moki šalies kalbą arba turi kas padėtų kalbėti su remontininkais ir pan. ta kalba? (jei neturi, bus kiek sunkiau, be to, mėginant rasti paslaugas angliškai gali būti didesnės kainos)

      Be jūsų įvardytų variantų dar realūs, priklausomai nuo situacijos, ir tokie:
      f)Automobilį parduoti vietoje (ar atiduoti utilizavimui, priklausomai nuo sudaužymo lygio), grįžti viešuoju transportu ar lėktuvu.
      g)Remontuoti vietoje minimaliai – tik tiek, kad galėtum parvažiuoti (pvz. jei koks deformuotas bamperis trukdo, gal jį nuimti), o remontus tęsti Lietuvoje.
      h)Pačiam remontuoti bent jau iki tokio lygio, kad galėtum parvažiuoti (tinka jei užsiimi su automobiliais ir turi laiko arba gedimas nerimtas).

  6. Sveiki, pirmą kartą planuojame kelionę sh prikabinamu nameliu į Švediją.Automobilis Volvo. Ar reikalingas kelių mokestis keliaujant Ačiū

    • Švedijoje yra mokami kai kurie tiltai, taip pat yra mokestis už įvažiavimą į kai kurių miestų centrus. Dar mokama sunkvežimiams. Bet šiaip daugiausiai Švedijoje keliai nemokami.

  7. Sveiki,
    ar nėra tekę girdėti apie lietuvius, automobiliais turizmo tikslai keliaujančius į Vidurinės Azijos šalis? Ar automobiliu tai įmanoma ar ne, nes nėkart neteko skaityti tokio nusigavimo į ten būdo, nors techniškai lyg ir įmanoma… Keliai jungiantys Lietuvą su tomis 5 šalimis tai aišku yra, juk į tas šalis ir iš jų į Lietuvą važinėja daug krovininio transporto – argi keliaujant turistiniais tikslais kažkas būtų kitaip? Kaip suprantu, daugumą tikriausiai atbaido tai, jog tektų ilgai stovėti muitinėse, kertant bent kelias sienas, kurių dauguma yra už Šengeno erdvės ribų, taip pat- kad tektų kirsti Rusiją? Šiuo metu išvis painu, kokia tvarka norint tranzitu kirsti tą šalį, ar apskritai ji įsileidžia lietuvius (žinant, kad Lietuva nebeįsileidžia rusų piliečių). Čia norisi apgalvoti ir tokį dalyką – kiek esant dabartinei (geo)politinei situacijai saugu vykti į/per tokias valstybes, su kuriomis Lietuva šiuo metu susipykusi ir paskelbusi jas nedraugiškomis? Gi gali teoriškai būti, kad pasieniečiai ko nors prašys, uždavinės visokius klausimus ar net uždarys į areštinę, t.y. prisikabins prie paprasto žmogaus dėl politikų veiksmų, griežtos mūsų retorikos tų šalių atžvilgiu. Ar logiška automobiliu sausuma vykti į KAZ, UZ ir kt. šalis? Ar tos šalys kartais nepareikalautų tos “Žalios kortos” ar kitų popierių? Su Turkmėnija apskritai gali būti painiau, nes net ir skrydžių į ten yra mažai, sudėtinga vizos gavimo procedūra. Gal pats kada planavote ten nuskristi? Būtų įdomu paskaityti apie tokią mažiau žinomą šalį. Štai į kaimyninį Uzbekistaną galima rasti nemažai lietuviškų atsiliepimų, o štai apie Turkmėnistaną – vienetai.

    • Taip, būna lietuvių, kurie važiavo ar važiuoja į Vidurinę Aziją.

      Tačiau tai jau vadinamasis “overlandingas”, nes atstumai dideli, taigi, kyla minusai, būdingi ilgalaikėms kelionėms: nuvažiavimas daug užtrunka (įprastų atostogų neužtenka arba jei ir užtenka suvažinėti, tai juk norisi ir vietoje pabūti), o dėl kuro, nakvynių pakeliui ir kainuoja nemažai. T.y. dažniausiai ir pigiau, ir patogiau skristi, todėl “overlandingas” (ar į Vidurinę Aziją, ar į Artimuosius Rytus, ar į Afriką, ar dar kur) visada yra ir bus tam tikra niša. Taip, muitinėse riekia stovėti, bet čia didesnė problema pats atstumas (bei prastesni nei Europoje keliai, ilginantys važiavimo laiką): pagal Google Maps, tarkime, Vilnius-Taškentas yra 4320 km ir reikia važiuoti 57 val. gryno laiko į vieną pusę, kirsti tris “tikras” muitines (palyginimui Vilnius-Barselona 2859 km ir 28 val. be jokių “tikrų” muitinių, bet jau ir į Ispaniją juk dauguma skrenda ir važiuoja mažai kas, nebent pvz. žiemojimui).

      Na o geopolitiniai reikalai dar labiau viską komplikuoja – važiavimas per Rusiją turi savų problemų, galimi užlaikymai ties muitinėmis ir, taip, teoriškai galimi ir kokie sulaikymai, suėmimai, niekada nežinai. Bendrai paėmus, diktatūrose, kokia yra Rusija, viskas priklauso nuo vieno ar kelių žmonių valios, tad prognozuoti sunku kas ką sugalvos. Reiktų užklausti ambasadų, tačiau vien ambasados atsakymas vis tiek negarantuoja įleidimo. Be to, gali atsitikti, kad į priekį nuvažiuosi, o kai prisieis grįžti atgal jau bus kokios sienos uždarytos dėl geopolitinių procesų (panašiai kaip buvo su žmonėmis, kurie išvyko prieš COVID karantiną ir paskui sunkiai galėjo grįžti, nors tuo atveju priežastys ir buvo kitos). Žodžiu, be milžiniško atstumo, yra papildomų rizikų, kurios manau didesnės nei keliaujant į daugelį kitų šalių.

      Turkmėnija, kiek žinau, išduoda tranzitines vizas (pvz. šalies kirtimui iš Uzbekijos į Iraną), bet šiaip toje šalyje turizmas ribojamas, daug ką ten gali daryti tik su gidais, kas ir brangu – štai kodėl mažai atsiliepimų ir ten buvusių (tuo Turkmėnija kažkiek primena Šiaurės Korėją). Šiuo atveju tranzitinė viza kaip tik pliusas, nes tai vienas retų būdų šalyje pabūti be privalomos ekskursijos, nors galimybės “nuklysti nuo maršruto” tada ribotos. Kada nors galbūt, pagal galimybes, ten nuvyksiu.

      • Dėl Vidurinės Azijos šalių kelių kokybės sunku įvertinti dar ir todėl, kad tik viena iš tų 5 valstybių yra bet kiek prafotografuota su Google street view, tad po likusių šalių kelius virtualiai nepasivaikščiosi. Štai Rusijos, bent jau europinės dalies pagrindinių magistralinių kelių būklę pamatyti galima neišeinant iš namų.
        O su šalimis, kurių politiniai/diplomatiniai santykiai ne kokie, kiek realu, kad tų šalių pasieniečiams tai taps pretekstu sulaikyti, tardyti ir t.t. jiems nedraugiškos šalies pilietį? Gal viskas priklausys nuo konkretaus darbuotojo, o gal kartais tos šalies valdžia gali būti išleidusi kokį nors bendrą įsakymą visiems pasieniečiams, kad pvz. lietuvius užlaikyti ilgiau, tikrinti telefoną, ar nėra pėdsakų, apie paramą pinigais Ukrainai. Gi kai Baltarusija pratęsė bevizį rėžimą Lietuvos piliečiams, VSD sakė įsivertinti, ar tikrai ten vykti būtina, nes galimos provokacijos, bandymai užverbuoti. Bet kažkodėl apie masinius lietuvių sulaikymus ar kankinimus pasienio būdelėse girdėti neteko.
        Apie Turkmėnijos vizas viskas surašyta gan painiai, irgi neaišku, ar tranzitinę vizą galima gauti ir pasienyje, ar tektų eiti kryžiaus kelius siunčiant dokumentus į ambasadą, kurios Lietuvoje nėra: https://migration.gov.tm/en/information/getting-a-visa-list-of-required-documents/
        Dar viena vieta, į kurią logiška, bet gali būti nesklandumų, vykstant su mašina – tai Užkaukazės šalys, tik ten sunkiau pataikyti, pro kur būtų greičiau/logiškiau vykti sausumos transportu – ar pro Europos rytinį pakraštį ir Turkiją, ar pro Rusiją, ar dar kaip 3 variantas – keltu iš Bulgarijos Varnos miesto į Sakartvelo uostamiestį Potį. Tarkime, Vilniuje esu matęs vilkikų su azerbaidžanietiškais numeriais ir niekaip nesuprantu, kokiu maršrutu jie į mūsų šalį būna nukreipiami. P.S. O kad AZ-AM siena dėl dvišalių santykių uždaryta, tai čia jau seniai žinoma.

        • Dėl sulaikymo, tardymo ir pan., viskas labai priklauso nuo vietos, bet manau yra taip – dėl suprastėjusių santykių, tam tikrų šalių žmones tikrai gali labiau tardyti, klausinėti kažko, didesnė tikimybė, kad jų neįleis. Na, pvz., iraniečius manau JAV pasienyje daug labiau klausinės, nei lietuvius. Ir, tarkime, jei esi tiesiog buvęs Irane ir vyksti į JAV ar Izraelį, tai irgi, tikėtina, klausinės pasienyje apie tavo vizitą į Iraną, ką ten veikei. Nuo tavo šalies gali priklausyti ir visoks “pasienio tarnybų geranoriškumas” jei kažko trūksta: pvz. jei privaloma rezervuoti viešbutį, o tu neturi rezervavęs, gal vienaip žiūrės, kai esi iš “draugiškos šalies iš kurios mažai nelegalų”, ir kitaip kitu atveju.

          Kalbant apie visokius suėmimus, tai jie dažnai būna dėl tikrų įstatymų pažeidimų, bet tie įstatymai yra tokie, kokių tavo šalyje nėra. Na, tarkime, Rusijoje draudžiama tam tikra kritika Sovietų Sąjungai, Rusijos valdžios veiksmams ar pan. – tai realiai jeigu tu esi kažkur parašęs internete tokią kritiką savo vardu ir jie pagūglins, teoriškai gali prisikabinti. Tikimybė maža ir, kaip teisingai pastebi, jei dažnai vyktų, apie tai būtume girdėję – bet, toliau prastėjant santykiams, gali prasidėti. Na, tarkime, suims Lietuva kokį Rusijos šnipą ir Rusija tada norės suimti kažkokį lietuvį, kad galėtų paskui išsikeisti, ar pan., jei šnipų nebus ar nepagaus, tai gali “pritempti” prie kokio eilinio lietuvio, kuris gal tiesiog išsitraukė mobilų fotografuoti pasienio zonoje (teoriškai negalima, bet praktiškai daug kur niekas į tai nekreipia dėmesio) ar pan.

          Panašių pavyzdžių yra kitur – pvz. Irane sulaikyti australai keliautojai, kurie ten filmavo dronu ir netyčia nufilmavo kažką, ko negalima (vėlgi, jei nebūtų Australijos piliečiai, galbūt būtų žiūrima atlaidžiau ir tiesiog pareikalauta ištrinti video, bet Australija buvo sulaikiusi iranietį už tai, kad šis pažeidinėjo sankcijas Iranui; galiausiai, kaip manoma, turistai buvo paleisti mainais už to iraniečio paleidimą: https://www.theguardian.com/australia-news/2019/oct/06/australian-travel-bloggers-released-in-iran-were-freed-in-apparent-prisoner-swap ).

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *