Jungtinės Amerikos Valstijos yra viena šalis, bet skirtumai jos viduje – gal net didesni, nei Europoje.

Keliaudamas po JAV pasistengiau išvysti kuo daugiau Amerikos veidų: ne vien iščiustytą priekį, bet ir menkai žinomus svarbius užkaborius.

Šešių straipsnių serijoje – šešios skirtingos Amerikos ir išsamus žvilgsnis į kiekvienos jų gyventojus, atmosferą bei įdomybes.

Seni ir nauji dangoraižiai supantys modernaus meno 'Debesų vartus' Čikagos centre. Didmiesčių dangoraižiai ir verslas - tikriausiai žymiausias iš Amerikos veidų.

Aplankyti JAV regionai ir įdomybės

Šeši unikalūs JAV kraštai, po kuriuos keliavau 2012 m.:

1.Detroitas yra didžiausias JAV getas. Getais Amerikoje vadinami juodaodžių rajonai ar miestai, kuriuose klesti nusikalstamumas, narkotikai, smurto kultūra, nenoras dirbti. Kiti amerikiečiai getų vengia, dažnas – paniškai bijo. Bet getai nėra lūšnynai iš palaikių bakūžių. Dauguma jų iki XX a. viduryje JAV vykusio „rasių kraustymosi“ spindėjo. Detroito gražutėliai namai (dabar griūvantys) ir dangoraižiai, puošnumu prilygstantys Vilniaus bažnyčioms (dabar apleisti), liudija, koks turtingas kadaise buvo šis miestas, kuriame gimė pasaulinė automobilių pramonė. Juodaodžiai sudaro 13% JAV žmonių.

Apleista Fisher automobilių gamykla Detroite. Amerika ne tik 'kyla į viršų' - tokiose vietose kaip Detroitas ji skubiai traukiasi.

2.Las Vegasas seniai nebėra tik lošimų sostinė, tai – Disneilendas suaugusiems. Su spektakliais, atrakcionais, parduotuvėmis, vestuvių koplyčiomis, begale įspūdingų nemokamų šou. Ten suvažiuoja pasiausti visa Amerika. Tačiau kur stovi įspūdingiausių pasaulio pastatų kopijos, dirbtiniai geizeriai ir vulkanai dar prieš 100 metų tebuvo sausa dykuma. Kaip būdinga Amerikai, ne naudingos iškasenos ar saulėti paplūdimiai, o vien tik versliška įžvalga leido iš nieko pastatyti Las Vegasą.

3.Juta žymiausia savo nuostabiais nacionaliniais parkais. Jų didžiulius negyvenamus slėnius, natūralias „arkas“ ir „tiltus“ tik XIX a. pabaigoje ištyrnėjo mormonai tikintys, kad Jėzus Kristus lankėsi Amerikoje. Jiems Juta buvo pažadėtoji žemė, ir jie iki šiol valstijoje sudaro gyventojų daugumą. Jų baltosios šventovės, šventasis miestas Solt Leik Sitis – dar vienas Jutos (ir Amerikos) veidas, kurį tyrinėdamas pajunti kultūrinio atradimo džiaugsmą. Ir mormonai – tik viena daugelio mažai žinomų religijų, nuo persekiojimų radusių prieglobstį (ir iki šiol klestinčių) Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mormonai sudaro 2% JAV žmonių.

Braiso kanjono nacionalinis parkas - vienas iš gamtos stebuklų menkai apgyvendintuose Vakaruose.

4.Indėniškoji Amerika. JAV tebėra išlikusi ištisa „indėnų šalis“ – už Lietuvą didesnis indėnų gyvenamas plotas tarp keturių valstijų. Čia kelios „senųjų amerikiečių“ tautos (navahai, hopiai, učiai…) tebeturi savo įstatymus, valdžią ir tvarką. Nors alkoholizmas ir skurdas daug kur nustelbė senąją kultūrą, pamatyti tebėra ką. Liko pavieniai tradicijų puoselėtojai, liko ir didinga Laukinių Vakarų gamta bei jos gožiami senieji indėnų kaimai (tokie kaip Mesa Verdės olų gyvenvietės). Indėnai sudaro 1% JAV žmonių.

5.Naujoji Meksika yra gyvenama daugiausiai „lotynų“ (ispanakalbių metisų) – mat iki JAV užkariavimo tai buvo Meksikos valda. Naujojoje Meksikoje istorija gilesnė nei kitur JAV: seni moliniai namai ir misionierių bažnyčios, 1607 m. įkurta sostinė Santa Fe, į rezervatus neišvaryti indėnų kaimai (pueblai). Ir garsusis 66 kelias. Kartu Naujoji Meksika – ir puiki vieta pažinti JAV „lotynų“ kultūrą; kitur JAV tai imigrantai, o čia – ir vietiniai. Lotynai sudaro 17% JAV žmonių.

Čimajo šventovė - tradicinis iš molio drėbtas Naujosios Meksikos pastatas. Kartu ji - ir bene svarbiausias JAV katalikų (kurių trečdalį sudaro lotynai) piligrimų taškas.

6.Čikaga – tai amerikietiškos svajonės miestas, dangoraižiais, pramone, išradimais ir verslais amžinai stebinęs pasaulį. Jos centro didybę dar prieškariu ir tarpukariu pastatė imigrantai iš Europos. Sugužėję ieškoti laimės jie pavertė Čikagą miniatiūriniu „senuoju žemynu“, kur kiekvienoje miesto dalyje gyventojų daugumą sudarydavo vis kita tautybė. Manęs negalėjo nestebinti Čikagos lietuviškų pastatų, bažnyčių, kapinių dydis. Prieš 100 metų Čikagoje gyveno daugiau lietuvių, nei bet kuriame Lietuvos mieste. 62% JAV žmonių yra baltaodžiai imigrantai iš Europos arba jų palikuonys.

Maršrutas ir praktiniai dalykai, žinotini keliaujant į JAV

Į Ameriką skridau reisu Varšuva-Čikaga. Mat į kelis didžiuosius Rytų didmiesčius – ypač Niujorką ir Čikagą – nusigauti pigiau, nei į visus kitus (per akcijas galima rasti iki 550 eurų į abi puses). Be to, paprastai pigiau ir nuvykti, ir grįžti iš to paties miesto su tom pačiom avialinijom – todėl ir išskridau iš Čikagos. Iš Varšuvos pasitaiko geresnių pasiūlymų tolimiems skrydžiams, nei iš Vilniaus – bet tai nėra taisyklė, ypač jei įvertinti atstumą iki Lenkijos sostinės.

Monumentų slėnis Navahų indėnų rezervate - įspūdingas, bet pasiekiamas tik su automobiliu - artimiausi oro uostai toli.

Pačioje Amerikoje keliavome su dviem vidiniais perskridimais (Detroitas-Las Vegasas ir Albukerkė-Čikaga). Nuskristi į Čikagą ir „perskristi„, tarkime, Čikaga-Albukerkė buvo pigiau, nei pirkti bilietą tiesiai iš Europos į Albukerkę, be to, taip dar galima apžiūrėti ir papildomą miestą pakeliui. Tačiau tokių pigių skrydžių, kaip kartais pasitaiko su „Ryanair“ ar „Wizzair“ Europoje, už Atlanto nelabai rasi: paprastai vidiniai skrydžiai ten atsieina po kelis šimtus dolerių. Todėl netolimas distancijas verčiau keliauti automobiliu. Taip kelionės pradžioje nuvykome iš Čikagos į Detroitą. Suradus pakeliui ką žiūrėti, automobiliu verta vykti ir didelius atstumus: mūsų kelionės „ašis“ buvo milžiniškas lankas iš Las Vegaso į Albukerkę per Jutą ir indėnų žemes (iš viso ~3200 km per dvi savaites).

Amerika – automobilizmo tėvynė visomis prasmėmis. Magistralės ten puikios, palei jas – ištisi „paslaugų miesteliai“ kas kelias dešimtis kilometrų, siūlantys daugybės tinklų restoranus, motelius, degalines. Automobilių nuoma taip pat išvystyta geriausiai pasaulyje: lengva (ir palyginus nebrangu, ypač atsižvelgiant į pigesnį benziną) išsinuomoti, iškilus problemai – pasikeisti automobilį. Mat didžiųjų agentūrų nuomos punktai yra kiekviename užkampių miestelyje. Todėl mes automobilius nuomodavomės visur. Net porai dienų Čikagoje: antraip atokesnes vietas (pavyzdžiui, lietuvių rajonus) aplankyti būtų buvę sunku, mat viešasis transportas JAV miestuose ribotas. Be to, keturiems žmonėms automobilio nuoma (grąžinant jį kitoje vietoje) dažniausiai – pigiausias užtikrintas būdas nuvažiuoti didesnį atstumą.

Tarpukariu statyti lietuvių namai (kairėje) ir bažnyčia Detroite - vienas iš maždaug dviejų šimtų istorinių lietuvybės centrų JAV. Šis, deja, dabar jau uždarytas (dar spėjau jį aplankyti, kol veikė).

Nors kai kurios prekės JAV nėra brangios (bent jau taip buvo 2012 m., kai dolerio kursas buvo kritęs), keliauti po šią šalį – brangoka. Aplūžę priemiesčių moteliai – tokie, kokiuose Holivudo trileriuose susitinka neaiškaus plauko tipai – pigūs tik santykinai. Už 60 ar 90 dolerių, kuriuos kainuoja naktis juose (be pusryčių), Azijoje galėtum apsistoti ir 4 ar 5 žvaigždučių viešbutyje. Pagal dienos išlaidas kelionė į JAV man – viena brangiausių, nors prabanga tikrai nesilepinau, valgydavau beveik vien greito maisto restoranuose (visgi JAV tai beveik nacionalinė virtuvė, ir tų tinklų – begalės).

JAV lankytinos vietos: brangu, bet kokybiška

Brangios ir lankytinos vietos, tokios kaip muziejai (20-30 dolerių). Tačiau užėjęs vidun nerasi tiesiog nuobodžiai išdėliotų eksponatų: viskas bus garsinėmis, vaizdinėmis ir kitomis priemonėmis pristatoma kiekvienam skoniui ir amžiaus grupei (išimtis: indėniškos žemės, kuriose kainos kaip JAV, bet kokybė panašesnė į Trečiąjį pasaulį). Taip pat modernios ir įvairios ir mokamos pramogos. Dauguma jų – ir gana brangios, bet paieškojęs gali rasti ir nemokamų (pvz. daromų reklaminiais tikslais), kaip įvairūs Las Vegaso šou.

Kiekvienas Las Vegaso megakazino - didžiulis kompleksas su viešbučiais. Venetian bando po stogu (saugiai nuo vasaros karščių) atkurti Veneciją

Pigesni, bet ne prasčiau pritaikyti turizmui nacionaliniai parkai. JAV tai reiškia ką kita nei Lietuvoje: juose niekas negyvena (išskyrus gyvūnus), įvažiavimas mokamas, o pagrindinė pramoga – gausybė paruoštų pasivaikščiojimo takų su gražiais vaizdais į apylinkes. Panašių parkų gausu Jutoje, lankytose indėniškose žemėse.

Dažnas nacionalinis parkas žiemai užsidaro, o pavasarį atveria ne visus kelius iš karto. Mesa Verdės parke balandį dar galėjome išvysti tik kai kurias apleistas indėnų gyvenvietės olose. Todėl prieš planuojantis kelionę verta patikrinti lankytinų vietų atsidarymo ir užsidarymo datas. Oras keliauti geriausias pavasarį ir rudenį, nes vasarą kai kur labai karšta (Las Vegase gali būti ir +45), o žiemą – šalta.

Apleisti senovės indėnų kaimai olose Mesa Verdės nacionaliniame parke. Tai - vienintelis JAV nacionalinis parkas, be gamtos dar glaudžiantis ir istorines vertybes.

„Žilos senovės“ vietų JAV beveik nėra. Didžiojoje JAV dalyje indėnai buvo klajokliai, nieko nestatė, be to, atvykę kolonistai juos išvarė iš nuosavų žemių. Todėl seniausi pastatai daugelyje miestų – vėlyvojo XIX a. (kuomet nepriklausomomis tapusios JAV įsisavino žemyną), kai kur – XVIII a. (kai britai labiausiai vystė savo kolonijas, vėliau tapusias valstijomis).

Mano aplankytas indėniškas regionas ir Naujoji Meksika – išimtys, nes indėnai iš ten nebuvo ištremti, o ispanai tas žemes kolonizavo anksčiau (XVII a.). Visgi, palyginus su Europa ar Azija paveldo ten mažoka – tačiau jis išskirtinis.

80-120 metų senumo pastatai“ neskamba žaviai, bet jie tikrai įspūdingi. Mat tai – ne kokie nors medinukai ar nedideli daugiabučiai (kokie iš tos eros išliko Lietuvoje), o milžiniški dangoraižiai, pastatyti dar vis pagal senuosius puošnius architektūrinius stilius. Niekur kitur pasaulyje iki pat Antrojo pasaulinio karo dangoraižiai nebuvo statomi – todėl tokius įspūdingus neobarokinius, neogotikinius, neoromaninius, beaux arts, art deco stilių milžinus galima išvysti tik Amerikoje (Čikagoje, Detroite, Niujorke). Gaila, JAV paveldas nelabai saugomas, tad ne vienas aukštuolis jau tapo dulkėmis.

Tai - ne rūmai, o mormonų bažnyčiai priklausančio dangoraižio Solt Leik Sityje (Juta) vestibiulis. Dangoraižiai JAV pradėti statyti pačioje XX a. pradžioje, kai architektūra dar būdavo puošni.

Taip pat, kaip jau turbūt supratote, JAV man patiko pažinti ir įvairias mažumų kultūras (kurios dažname mieste ar rajone sudaro daugumą). Pasirodė, kad amerikiečiai, nors garsiai šlovina kultūrinę įvairovę, patys dažniausiai laikosi savojoje terpėje. Gal taip ir geriau: Amerika išlieka įvairesnė, jos kultūros mažiau nuvalkiotos, mažiau suvienodėjusios. Ir atradimo džiaugsmą JAV užkampiuose galima patirti ne mažesnį, nei toli Rytuose.


Visi straipsniai iš kelionės po Jungtines Valstijas

ĮŽANGA: Šeši Jungtinių Amerikos Valstijų veidai
1. Detroitas: Getu virtusi automobilių sostinė
2. Las Vegasas: Suaugusiųjų Disneilendas
3. Juta: Tikėjimo ir gamtos didybė
4. JAV indėnų žemės: Rezervatas, didesnis už Lietuvą
5. Naujoji Meksika: Molio miestai, lotyniška dvasia
6. Čikaga: Amerikietiškos svajonės miestas

Taip pat galie pažiūrėti trumpą filmą Penki Amerikos veidai iš šios kelionės. Su juo dalyvavau trumpametražių filmų programoje „Baltas kluonas“.

Kelionės dalies po pietvakarines JAV valstijas metu nuvažiuotų kelių planas. Skirtingos spalvos žymi kelionės dalis, aprašytas skirtinguose straipsniuose

Taip pat dar kelis JAV veidus esu regėjęs kitose kelionėse. Aprašymai iš jų:

A) San Franciskas – aukso amžiaus šlovės miestas
B) Havajai – stebuklinga gamtos didybė
C) Oahu – plakanti Ramiojo Vandenyno širdis
D) Guamas: Azijos Kanarai
E) Puerto Rikas: iščiustyta Lotynų Amerika
F) JAV Mergelių Salos: Amerikos Karibai