Išskleisti meniu

Darbo partija

2014 m. Europos parlamento rinkimų rezultatų analizė

2014 m. Europos parlamento rinkimų rezultatų analizė

| 1 komentaras

Europarlamento rinkimų balsai – jau suskaičiuoti. Tęsdamas tradiciją (2012 m. analizavau Seimo rinkimus) pamėginsiu pažvelgti giliau į procentus ir įžvelgti platesnes Lietuvos rinkėjų bei politnių partijų sroves (kairiuosius, dešiniuosius ir centrą, populistus/protestą, tautines mažumas), kurių populiarumas metai iš metų mažai keičiasi.

Kairieji

Kairieji gavo 23,82% balsų. 2012 m. Seimo rinkimuose – 24,47%.

Socialdemokratai balsus kiek išbarstė – nuo 18,37% krito iki 17,27%. Tačiau kairiesiems jie niekur nedingo – sustiprėjo Valstiečiai, gavę vieną mandatą (nuo 3,88% iki 6,62%).

Valstiečiai ypač sustiprino pozicijas miestuose (Kaune už juos balsavo net virš 5%, Vilniuje ir Klaipėdoje – virš 3%, Šiauliuose – virš 10%): Ramūno Karbauskio veikla (“Naisių vasara” ir visa, kas su tuo susiję, indėlis į referendumą dėl žemės) ir intelektualumas, matyt, duoda rezultatų, Valstiečiai ir žalieji vis labiau laikomi nebe “ūkininkų lobistine organizacija”, o “tradicijų, gamtos ir sveikos gyvensenos gynėjais”, už kuriuos verta balsuoti ne tik kaimiečiams.

Šioms dviems partijoms padėjo, kad daugiau kairiųjų arenoje nebuvo: parašų nesurinko Frontas, 2012 m. Seimo rinkimuose gavęs 1,21% balsų. Kita vertus, tik kraštutiniai kairieji fronto balsai liko kairiesiems, o už šią partiją dėl jos prorusiškumo balsavusieji rusakalbiai greičiausiai perėjo pas Tomaševskį, taip kiek sumažindami kairiųjų ir padidindami mažumų elektoratą.

Dešinieji ir centras

Dešinieji ir centras gavo 37,39% balsų. 2012 m. Seimo rinkimuose – 31,25%.

Tėvynės Sąjunga gavo 17,34% balsų (Seimo rinkimuose 15,08%), užtat galėjo nustebinti Liberalų Sąjūdis – net 16,52% (Seimo rinkimuose 8,57%).

Kokia to priežastis? Jų, regis, yra kelios. Visų pirma, Liberalų Sąjūdis galutinai įsivyravo tarp liberalių partijų, nes Liberalcentristai ir TAIP net susivieniję tesukrapštė 1,49% (2012 m. suma buvo 3,82%). Panašu po neįveikto 5% barjero Seimo rinkimuose rinkėjai ėmė galvoti, kad “geriau jau balsuosiu už Sąjūdį, bent mano balsas nesudegs, nes Sąjūdis vis viena praeis” ir dar greičiau “išsilakstė”.

Visgi net ir visos trys liberalios partijos kartu per 2012 m. Seimo rinkimus tesurinko 12,8% balsų. Iš kur likę? Gali būti, kad dalis jų – iš protesto elektorato. Jie balsavo už Liberalus išvydę ten garsų, “politikos nesuterštą” ir gausiai reklamuotą mecenato Antano Guogos vardą.

Tam, kad už Liberalus balsavo ir populizmo/protesto rinkėjai, yra netiesioginių įrodymų. Visų pirma, Liberalų rinkėjų skaičius išaugo maždaug tiek, kiek nuo įprastinio sumažėjo populizmo/protesto elektoratas (atsižvelgus į rinkėjų aktyvumo įtaką). Tačiau dar rimtesnis įrodymas yra balsų pasiskirstymas tarp balsuotojų iš anksto ir rinkimų dieną. Reikalas tas, kad populizmo/protesto rinkėjai vidutiniškai dažniau, nei visi kiti, balsuoja rinkimų dieną – mat jie dažniau būna neapsisprendę, nemato prasmės eiti balsuoti iš anksto (geriau rizikuoja likti nebalsavę išvis, juk tai nėra jiems taip svarbu), o galutinai apsisprendžia prie urnų.

Taigi, Tėvynės Sąjunga iš anksto gavo ~18% visų savo balsų, Socialdemokratai ir Liberalcentristai ~16%, o Liberalų Sąjūdis – tik ~13%, net mažiau nei Tvarka ir teisingumas (~14%) bei Darbo partija (~15%). Kita vertus, ir 2012 m. Seimo rinkimuose Liberalai daugiau nei kitos “tradicinės partijos” gavo balsų rinkimų dieną – tad galbūt tai ir nėra vien Guogos efektas, gal už Liberalus tiesiog linkęs rinkimų dieną apsispręsti balsuoti politiškai mažiau aktyvus jaunimas.

Yra ir dar vienas dalykas, nepalankus Tėvynės Sąjungai – gali būti, kad centro ir dešinės elektoratas iš jų pusės po truputį juda pas Liberalus (bet idant suprastume ar taip yra dar reiks palaukti). Ateina rinkėjų karta, nebeprisimenanti Tėvynės Sąjungos narių indėlio į Lietuvos nepriklausomybę, o ir tą indėlį įdėjusiųjų karta (kaip V. Landsbergis) palieka politiką. Jie nebebalsuoja “Už Tėvynės Sąjungą” lyg “Už Lietuvą”, nori, kad partija atitiktų jų pažiūras. O čia Tėvynės Sąjungos problema ta, kad ji balansuoja ant dviejų postsovietinės politinės minties srovių: Vakarietiškosios ir Tautinės. Dalis jos narių yra vienos, kiti – kitos vertybinės krypties; kiekvienų pažiūrų TS rinkėjus glumina kitos krypties TS politikų tariami “ekscesai” ir skatina nusigręžti nuo TS. Šitaip dėl Tėvynės Sąjungos lyderių paniekos kai kurioms tautinėms iniciatyvoms TS išsižadėjo daug Tautinės minties Kovo 11 akto signatarų, tuo tarpu Vakarietiškos minties rinkėjams kaip tik nevisada priimtinos Tautinių pažiūrų TS politikų mintys. Maža to, Tėvynės Sąjunga svyruoja ir tarp centro kairės bei centro dešinės. Tuo tarpu Liberalai yra aiškiai Vakarietiškos srovės, aiškiai dešinieji – tad tą dalį TS rinkėjų gali pervilioti, o atsiradusi stipri Tautinės minties jėga galėtų iš TS atimti ir daug kitų rinkėjų.

Su panašia problema, beje, gali susidurti ir Socialdemokratai, už kuriuos irgi daug kas balsuoja “iš įpratimo” kaip už Brazausko įkvėptą LKP/LDDP tęsinį – bet Brazauską atmenančių irgi mažės, o Socialdemokratai taipogi balansuoja ant dviejų postsovietinės politinės minties srovių (Rytietiškos ir Vakarietiškos). Kol kas kairėje jiems mažai alternatyvų, bet atsiradusios stiprios ir ideologiškai vieningos Vakarietiškų kairiųjų-žaliųjų, Rytietiškų kairiųjų (nesusitepusių Sausio 13 d. neigimu) ir pan. jėgos galėtų atsiriekti Socialdemokratų balsų.

Tautininkai Europarlamento rinkimuose surinko TS nusivylusiųjų tautinių pažiūrų rinkėjų balsus (1,99%), kurie per Seimo rinkimus buvo išsibarstę tarp “Už Lietuvą Lietuvoje” ir “Jaunosios Lietuvos” (iš viso 1,57%).

Dar dalyvavusioms dešiniosioms partijoms padėjo bendras jų skaičiaus sumažėjimas: nebuvo Krikščionių partijos (2012 m. Seimo rinkimuose – 1,2%), Respublikonų (Seimo rinkimuose – 0,28%).

Populistinės/protesto jėgos

Populistinės/protesto partijos surinko 30,65% balsų. 2012 m. Seimo rinkimuose – 37,78%.

Kaip per 2012 m. Seimo rinkimus Tvarkos ir teisingumo sąskaita buvo išaugusi Darbo partija (atitinkamai 7,31% ir 19,82%) tai per Europarlamento rinkimus šios partijos vėl apsilygino: TT gavo 14,27%, Darbo partija 12,83%. Tačiau bendras populizmo/protesto elektoratas jau daug metų panašus. Tiesa, jis tuo mažesnis, kuo mažesnis aktyvumas: Parlamento rinkimų aktyvumas buvo 52,93%, Europarlamento – 47,28%. Tuo tarpu 2009 m. Europarlamento rinkimuose, kai aktyvumas buvo vos 20,98%, populizmas/protestas tegavo 24,67% balsų.

Per šiuos rinkimus populizmui/protestui dar galimai pakenkė ir liberalai (žr. aukščiau).

Prie šios grupės reikia priskirti ir naujai dalyvaujančią Žaliųjų partiją, kaip būdinga naujai dalyvaujančioms “valdžios duonos neragavusioms” partijoms parinkusią protetso balsų (3,55%).

Tačiau daug protesto/populistinių jėgų šiuose rinkimuose nedalyvavo ar nesurinko parašų: Drąsos kelias, Emigrantų partija, Darbo ir vienybės partija, Žmonių partija. Visgi Europarlamento rinkimai neatrodo tokie svarbūs, neapsimoka kurti naujų populizmo/protesto jėgų dėti dideles pastangas reklamuoti senoms prieš šiuos rinkimus. O tai sąlygoja ir mažesnį nei įprasta populizmo/protesto populiarumą apskritai: juk yra žmonių, kuriems ir balsuoti už jau “įsisenėjusias” Tvarkos ir teisingumo ar Darbo partijas nėra tinkamas protestas, priešingai nei už “naujus ir nesusitepusius” Tautos prisikėlimo ar Drąsos kelio atstovus per pastaruosius dvejus Seimo rinkimus. Dalis tokių dabar manau balsavo už L. Balsio Žaliuosius, bet visgi Žalieji nėra tipinė protesto jėga, stengiasi tapti ideologine “tradicine” partija, tad patraukti didesnio protesto elektorato negalėjo.

Tautinės mažumos

Tautinės mažumos (Tomaševskio blokas) surinko 8,06% balsų, kai Seimo rinkimuose surinko 5,83%. Lenkai yra aktyvūs rinkėjai, einantys prie urnų bet kokiu atveju, tad kuo mažesnis aktyvumas, tuo daugiau mažumų partija gauna balsų (pasyviuosiuose 2009 m. Europarlamento rinkimuose gavo net 8,42%). Taip pat V. Tomaševskis, kaip prorusiškiausių pažiūrų iš dalyvavusių rinkimuose partijų lyderių, toliau sėkmingai telkia aplink save ir rusakalbes mažumas, kurios anksčiau balsuodavo už Frontą ar populizmo/protesto jėgas. Pavyzdžiui rusiškajame Visagine per 2012 m. Seimo rinkimus jis gavo ~15% balsų, o per šiuos Europarlamento rinkimus – 32,91%.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , ,


Europarlamento rinkimų ir Seimo rinkimų rezultatų palyginimas

Europarlamento rinkimų ir Seimo rinkimų rezultatų palyginimas

| 1 komentaras

Jau yra 2009 m. Europarlamento rinkimų rezultatai. Galima palyginti, kiek pasikeitė politinė situacija per gana neramų pusmetį nuo Seimo rinkimų, o taip pat kiek sėkmingos buvo partijų rinkiminės kampanijos.

Tėvynės Sąjunga gavo 26,80% balsų, o Seimo rinkimuose turėjo 19,72%. Pokytis +7,08%, elektoratas pagausėjo 35,9%. Taigi, paskutiniu metu išskakyta kritika TS-LKD pozicijų nenumušė. Visų pirma, Tėvynės Sąjunga turi tvirtą nuolatinių rinkėjų bazę kurie yra pakankamai aktyvūs. Antra, Tėvynės Sąjunga sugebėjo perimti rinkėjus iš savo koalicijos partnerių (ypač Liberalcentristų) kurių pozicijos nukentėjo kur kas labiau.

Socialdemokratai surinko 18,62% balsų, o Seimo rinkimuose – 11,72%. Pokytis +6,90%, elektoratas pagausėjo 58,87%. Vėlgi, Socialdemokratai, kaip ir konservatoriai, turi nuolatinių lojalių rinkėjų gretas – esant mažam aktyvumui tai aktualu. Taip pat atrodo pasiteisino Socialdemokratų taktika iki rinkimų tempti nepripažįstant krizės, o dėl ekonomikos padėties paskui kaltę versti naująjai daugumai. Ir per Seimo rinkimus socialdemokratai buvo numušti sąlyginai ne taip žemai, o dabar greitai pakilo vėl tikėtina surinkę dalį balsų tų, kurie dėl dabartinių Lietuvos problemų kaltina dabartinę valdžią.

Tvarka ir teisingumas gavo 12,24% balsų, Seimo rinkimuose – 12,68%. Pokytis -0.44%, elektoratas sumažėjo 3,47%. Prastokas rezultatas – dar visai neseniai TT pagal apklausas buvo populiariausia Lietuvos partija, o dabar paaiškėjo, kad ji smarkiai atsiliko nuo konkurentų ir nepakartojo nė Seimo rinkimų pasiekimo. Mažas aktyvumas TT aiškiai nepalankus – už TT balsuoja nemažai tų žmonių, kurie yra nusivylę dauguma politikų, o dabar didelė dalis tokių rinkėjų iš viso neatėjo balsuoti.

Darbo partija surinko 8,81% balsų, Seimo rinkimuose – 8,99%. Pokytis -0,18%, elektoratas sumažėjo 2%. Atrodo, Darbo partijos elektoratas tam tikra prasme nusistovėjo ir galbūt Viktoro Uspaskich šiandien išsakytas siekis paversti Darbo partija nuolatine jėga turi tam tikrą šansą išsipildyti. Juoba, Darbo partijos rinkimų kampanija nebuvo įspūdinga. Kita vertus, Naujoji Sąjunga, kita aplink vieną žmogų kurta politinė jėga, galiausiai nuskendo, nors ir išsilaikė ilgai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija surinko 8,46% balsų, Seimo rinkimuose – 4,79%. Pokytis +3,67%, elektoratas pagausėjo 77,1%. Tai be abejo partija, kuriai mažas rinkėjų aktyvumas buvo naudingiausias, nes pietryčių Lietuvoje, kur gyvena daugiausiai lenkų, jis buvo didelis – LLRA gerai mobilizavo savo elektoratą. Taigi, LLRA iškovojo pirmąją rimtesnę pergalę rinkimuose Lietuvoje – šios partijos rezultatai rinkimuose nuo jos įsteigimo nuolat kyla, už ją balsuoja vis didesnė lenkų mažumos dalis. Ir nors mažai tikėtina, kad kituose Seimo rinkimuose jie gautų tokį procentą balsų, kaip Europarlamento rinkimuose, nes Seimo rinkimuose aktyvumas būna didesnis, galbūt ateis ta diena, kai LLRA peržengs 5% barjerą ir ten bei vietoje 2-3 mandatų Seime turės 8-9 ir savo frakciją.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis surinko 7,35% balsų, Seimo rinkimuose – 5,73%. Pokytis +1,62%, elektoratas pagausėjo 28,27%. Manau pasiteisino rinkimų kampanija, kurios bene 90% sudarė vieno žmogaus, ne partijos nario (L. Donskio), reklamavimas. Kaip parodė Tautos prisikėlimo partijos sėkmė Seimo rinkimuose ir kiti pavyzdžiai, tam tikrą Lietuvos rinkėjų dalį pritraukia politikoje dar nedalyvavę, tačiau kitose srityse pasižymėję asmenys. LRLS manau perėmė ir šiek tiek TPP, ir Liberalcentristų balsų. LRLS pozicijas stiprina ir tai, kad ši partija nebuvo įsivėlusi ar įvelta į skandalus.

Liberalų ir centro sąjunga gavo 3,37% balsų, Seimo rinkimuose – 5,34%. Pokytis -1,97%, elektoratas sumažėjo 36,89%. Šįsyk liberalcentristams “išplaukti” nebepavyko ir sociologinės apklausos buvo teisios. Aiškiai pasimatė, kad liberalų derbyje laimi LRLS, o Liberalcentristų gebėjimas prisikėlti ateityje abejotinas. Liberalcentristai turi tvirtas pozicijas Vilniuje, bet veikiausiai jų nepakaks pergalei savivaldybių tarybų rinkimuose, o ir iki šių dar toli. Ir Vilniuje jų pozicijos susilpnėjo nuo maždaug 12% iki 7%. Tad susijungimo su LLRS tikimybė nėra nereali, ir partijos pirmininkas matyt būtų ne A. Zuokas.

Lietuvos centro partija surinko 3,09% balsų (rinkimuose į Seimą – 0,7%). Pokytis +2,39%, elektoratas pagausėjo 341,43%. Turiu pasakyti, šios partijos rezultatas nustebino, kaip ir Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos tvirtas elektorato laikymasis (į Europarlamentą – 2,86%, į Seimą neturėjo atskiro sąrašo, bet 2004 m. Seimo rinkimuose turėjo 1,96%). Šioms partijoms manau irgi naudingas mažas aktyvumas. Centro partija buvo ir bene vienintelė demonstravusi euroskeptišką poziciją, tokiu būdu panaudodama kortą, kuri yra kur kas reikšmingesnė Europarlamento nei Seimo rinkimuose. Tačiau, atrodo, Lietuvoje euroskeptikų dar yra mažiau, nei vakarų Europoje ir euroskeptiškos partijos neturi šansų perlipti barjerą. Neiškovodamos pergalių ir negaudamos stambių valstybės dotacijų ar verslo paramos bei neturėdamos populiarių asmenybių šios dvi partijos kažin ar kada artimiausiu metu galės pakilti iki 5% barjero nacionaliniuose ar europiniuose rinkimuose.

Frontas (į Europarlamentą – 2,43%, į Seimą – 3,24%; pokytis -0,81%, elektoratas sumažėjo 25%) tebeturi kraštutinių kairiųjų palankumą. Elektoratas, tiesa, kiek išsikvėpė, galbūt prisidėjo ir partijos atstovų veiksmai per riaušes prie Seimo – bet matyt Frontas labiau neteko balsų tų, kurie balsavo už jį kaip už naują „nesusitepusią” partiją, nei tikrųjų kraštutinių kairiųjų. Frontas nebeperžengė 5% ir tose teritorijose, kur peržengė per Seimo rinkimus, kai kur jo populiarumas sumažėjo perpus ir daugiau. Visgi nemanau, kad Frontas artimiausiu metu išnyktų iš politinio žemėlapio – tai yra ideologinį, tegul ir kraštutinį, pagrindą turinti partija.

Toliau matosi Valstiečių liaudininkų sąjungos kritimas žemyn (į Europarlamentą – 1,88%, į Seimą – 3,73%; pokytis -1,85%, elektoratas sumažėjo 49,6%). Ši partija atsidūrė rinkimų užribyje pralaimėjusi net marginalinėmis neretai laikomoms jėgoms. Rinkimuose į Seimą barjerą VLS peržengė 15 apygardų iš 71, o šiuose rinkimuose – 7 savivaldybėse iš 60. Taigi, net kaimo žmonės nusisuka nuo VLS; tiesa, ši partija tebelaiko stiprias pozicijas Iganlinos rajone bei Šakių rajone (virš 10%).

Pilietinės demokratijos partija (į Europarlamentą – 1,31%, į Seimą – 1,11%; pokytis +0,20%, elektoratas pagausėjo 18%) marginaliai sustiprino pozicijas, tačiau realiai jau yra nukeliavusi į politinį užribį. Kur kas greičiau ten nukeliavo Tautos prisikėlimo partija (į Europarlamentą – 1,01%, į Seimą – 15,09%; pokytis -14,08%, elektoratas sumažėjo 93,31%) – „politikoje nedalyvavusių ir nesusitepusių garsenybių” efektas labai laikinas, o iš buvimo valdžioje TPP ir jų lyderis Valinskas patyrė turbūt didžiausią žalą iš keturių koalicijos partnerių.

Žemaičių partija (į Europarlamentą – 1,27%, rinkimuose į Seimą nedalyvavo), tikėtina, irgi gali būti laikinas darinys ir, panašiai kaip ne viena Lietuvoje įregistruota partija, savo kandidatų kituose ar dar kituose gali ir nebekelti, nors formaliai ir neišnykti iš politinio žemėlapio. Regionalizmas Lietuvoje menkas, ką rodo ir tai, kad ši partija net Žemaitijoje tik mažiau nei trečdalyje savivaldybių įveikė 5% barjerą, o 10% neperkopė niekur. Tautinė partija „Lietuvos kelias” jau dabar yra partija, savo sąrašus teikianti ne per visus rinkimus, o rezultatas Europarlamento rinkimuose (0,28%) parodo, kad savo elektorato jie iš esmės neturi. Patriotai, į kuriuos taiko „Lietuvos kelias”, matyt, labiau balsuoja už TS. Euroskeptikų balsus susirinko Centro partija. O nacionalistams galbūt nepriimtina tai, kad „Lietuvos kelio” lyderė – nelietuvė; nacionalistų ir šiaip Lietuvoje mažai.

Taigi, labiausiai elektoratą pagal procentinius punktus pagausino Tėvynės sąjunga (+7,08%) ir Socialdemokratai (+6,90%), o daugiausiai jo prarado Tautos prisikėlimo partija (14,08%) ir Liberalų ir centro sąjunga (1,97%).

Pagal santykinį elektorato pokytį geriausiai pasirodė Lietuvos centro partija (+341,43%) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (+77,1%), o prasčiausiai – Tautos prisikėlimo partija (93.31%) bei Valstiečių liaudininkų sąjunga (49,6%).

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,