Formulės 1 savaitgalis

Seniai norėjau Formulės 1 varžybas pamatyti gyvai trasoje.

Šį norą išpildžiau 2021 m. Abu Dabyje – tikrai įspūdingame sezono finale.

Čia – mano įspūdžiai iš pirmų „gyvų“ Formulės 1 varžybų, kurie, tikiuosi, pravers ir kitiems, galvojantiems apie kelionę stebėti Formulės varžybų.

Visų pirma – bilietų į Formulę 1 įsigijimas

Formulės 1 sezonas susideda iš ~20 varžybų, tad pirmas sprendimas – kurias varžybas pamatyti?

Man pasirodė logiškiau ne organizuoti planus pagal varžybas, bet varžybas pasirinkti pagal savo planus. Ilgą laiką sekiau, ar Formulė 1 nevyks kur nors ten, kur ir šiaip ruošiuosi keliauti. Panašiai atsitiko 2021 m.: planavau vykti į EXPO parodą Dubajuje ir, švelniai paankstinęs atvykimo datas, į šią kelionę įtraukiau ir Formulę 1. Be kita ko, laukė sezono finalas, ir, kaip paaiškėjo, labai įdomus (nugalėtoją nulėmė būtent šios varžybos).

Ėmus ieškoti bilietų, iš pradžių laukė nusivylimas: aukščiausias pozicijas „Google“ turėjo visokiausi tarpininkai, siūlę brangesnius ir prastesnius bilietus. Nuėjęs į oficialų „Yas Marina“ trasos puslapį, radau daugiau ir geresnių variantų. Aišku, pigu nebuvo (ir niekur nebus): Formulė vienos brangiausių sporto varžybų tiek organizatoriams, tiek žiūrovui.

Kita išlaidų dalis – viešbutis. Abu Dabyje (ir daug kur) Formulės savaitgalio metu viešbučių kainos išauga dvigubai, bet radome vieną visai gerą už 75 eurus už naktį (kitu laiku Abu Dabyje tai būtų brangu, Formulės savaitgalio metu – pigu). Viešbutis buvo visai pilnas.

Kiek dienų bilietas, kokios vietos Formulėje 1 geriausios?

Pirmasis sprendimas – kelioms dienoms pirkti bilietą? Kiekvienas Formulės 1 „Grand Prix“ susideda iš viso savaitgalio: penktadienį – treniruotė, šeštadienį – kvalifikacija, sekmadienį – varžybos, ir čia be visokių kitokių dalykų ir pramogų. Nusipirkau bilietus visam savaitgaliui – manau verta, jei turi laiko. Jei ne, ar sportas domina ne tiek – tai didžiausia drama pačiose varžybose, ar varžybose ir kvalifikacijoje. Nieko keisto, kad su kiekviena diena tribūnose žmonių vis daugėjo.

Antrasis pasirinkimas – vietos. Formulė, priešingai ne, tarkime, krepšinis ar futbolas, ir priešingai nei NASCAR lenktynės, kurias irgi esu stebėjęs gyvai, yra tokia, kad iš bet kurios, kad ir pačios brangiausios, vietos, tegali matyti mažą trasos fragmentą.

Taigi, pasirinkimas – kurį fragmentą. Gal kokį posūkį, prie kurio automobiliai suks lėčiau ir – jei pasiseks – įvyks koks svarbus lenkimas. Gal tiesiąją, kur jie lėks greitai. Aš pasirinkau starto/finišo tiesiąją, kur buvo galima matyti startą ir finišą, taip pat boksus ir – po varžybų – apdovanojimus. Prieš pirkdamas ieškojau komentarų, iš kur varžybas stebėti geriausia, bet tribūnų vertinimai Abu Dabio trasoje pernelyg nesiskyrė.

Be tribūnų, dar buvo „laisvos vietos“ be kėdžių, kurios pigesnės.

Formulės 1 savaitgalio įžanga ir pramogos

Abu Dabio Formulės 1 savaitgalis prasidėjo dar ketvirtadienį. Jokios varžybos nevyko, bet būtent jau tądien atsidarė „Formulės 1“ festivalis: aplink trasą pristatyta visokių pramogų (žaidimų automatai – formulės, senų formulių automobilių paroda, galimybė būti išmestam iš krano) ir daug restoranų/valgyklų (bet visos laaaabai brangios, tad pavalgyti eidavome į gretimą prekybos centrą).

Įdomiausia tą dieną buvo ekskursija pro boksus, kur galėjome išeiti į trasą, stebėti automobilius ruošiančius visų komandų specialistus. Ji įėjo į kainą (kitom dienom irgi buvo tokių ekskursijų, bet jau tik pirkusiems brangesnius bilietus nei mūsų).

Taip pat „išmokome“ pasistatyti automobilį: bergždžiai važiavome į trasos parkingą, pasirodo, reikėjo važiuoti į gretimą prekybos centrą „Yas Mall“, o iš ten kursavo autobusai. Abu Dabyje rodyklių, paaiškinimų gana mažai, tad išsiaiškinimas užtruko, bet kitom dienom to kartoti nebereikėjo.

Vakare laukė koncertas, įeinantis į kainą: ypač Abu Dabio Grand Prix yra tikras festivalis ir kiekvieną vakarą Emirates Park netoli trasos laukė tikros muzikos žvaigždės: ketvirtadienį Khalid, penktadienį Stormzy, šeštadienį Lewis Capaldi, o sekmadienį turėjo būti Foo Fighters (bet dėl „sveikatos bėdų“ atšaukus pasirodymą juos pakeitė DJ Martin Garrix).

Bendrai paėmus, suskaičiavus, kiek pinigų susidėtų perkant bilietus į tokių žvaigždžių koncertus, susidėtų gera pusė visos Formulės bilieto kainos… Tiesa, pastebėjau tendenciją, kad „Formulės 1“ trasoje ir koncertuose vyravo kitokie žmonės: Formulėje vyresni, tarsi paėmę koncerto raiščius jie būtų juos perdavę savo vaikams. Ir ten, ir ten, vyravo vakariečiai, vietinių arabų mažai – bet jei trasoje jų dar buvo, tai koncertuose visai ne. Ten – alkoholis, apynuogės moterys, šokiai, visai kita atmosfera.

Formulėje 1 – ir Formulė 2, Formulė 4, tik jos – užmirštos

Varžybos prasidėjo penktadienį. Laukė Formulės 1 treniruotės – ne pats įdomiausias momentas, tiesiog stebi pralekiančius automobilius, o rezultatai nieko nelemia. Tačiau tikiu, kad didesniam F1 gerbėjui nei aš, sekančiam viską apie pilotus, komandas, automobilius, ir tai labai įdomu.

Be Formulės 1, kiekvieną dieną laukė ir kitos treniruotės, kvalifikacijos, varžybos – Formulės 2 ir Formulės 4 (kitose trasose dar būna Formulė 3). Tai – pigesnės komandoms Formulės, kurių idėja tokia, kad tai gali būti kelias pilotams į Formulę 1. Iš tikro sistema labai negailestinga: tik mažytė dalis prasimuš aukščiau. Mūsų akyse Formulės 2 sezono čempionu tapo Piastri, bet net jis nesulaukė kitiems metams sutarties su Formulė 1. Be to, realybė tokia, kad jei „didieji“ Formulės 1 lenktynininkai gauna dideles algas, tai Formulėje 2, 3, 4, paprastai lenktynininkai (ar dažniau turtingi jų tėvai) patys susimoka didžiulius pinigus už teisę lenktyniauti.

Dar liūdniau jiems turėtų būti matyti tribūnas. Net kai varžybos vyksta kartu su Formule 1, kai galioja tie patys bilietai ir visi turėjo teisę nemokamai pamatyti ir F2 ar F4, tribūnos buvo beveik tuščios, beveik jokio palaikymo, plojimų. Į Formulės 1 treniruotes ateidavo daugiau žmonių, nei į Formulės 2 ar Formulės 4 varžybas.

Viskas taip smarkiai kitaip, nei kokiame krepšinyje ar futbole. Ten irgi yra „stipriausios pasaulio lygos“, kaip krepšinio NBA, bet, nepaisant to, netrūksta dėmesio ir Eurolygai, nacionalinėms lygoms, šimtai tūkstančių ar milijonai sportininkų pasaulyje iš to gyvena. Taip yra todėl, kad ten yra „savi klubai“, žaidžiantys tavo mieste: kaunietis rems jam artimą „Žalgirį“, kas, kad koks Chicago „Bulls“ gal žaidžia geriau. Gi Formulė 1, 2, 3 ar 4 – visos jos vienodai toli, daugelis varžybas teaplanko kartą-kitą gyvenime ar bent per metus – tai kodėl tada tiesiog nesekti pačios brangiausios ir geriausios.

Šeštadienį vyko trečioji Formulės 1 treniruotė, o vakare kvalifikacija – jau svarbi, aktuali, ir pilniausia iki tol. Pirmą kartą atmosferą jau priminė sporto varžybas: aistringas palaikymas, plojimai, švilpimai.

Vakaro varžybos labiau patiko ir dėl to, kad karšta saulė nešvietė į veidą: rinkdamasis vietas, nepagalvojau apie tai, kad jos – veidu į pietus, o Emyratai – karšta dykuma.

Formulės 1 festivalio kulminacija – varžybų sekmadienis

Sekmadienį pirmą kartą prie įėjimo į Formulės 1 trasą laukė didelės eilės – jau suvažiavo visi. Dėl Makso Verstapeno ir Liusio Hamiltono dvikovos, ypač daug atvyko olandų, kuriuos čia atvežė užsakomaisiais reisais – tribūnos nusidažė oranžine spalva. Įtampa vis kilo ir kilo, ją skatino komentatoriaus kalbos, praskridę lėktuvai (dangų nudažė Emyratų vėliavos spalvom), himnas.

Varžybų atmosfera – dar įspūdingesnė. Palaikymas, klyksmai. Atsistojančios tribūnos eilinį kartą pralekiant vis retėjančiam lenktynininkų peletonui. Daug žmonių su vėliavomis – ne tik Olandijos ar Britanijos, bet ir Meksikos (Sergio Peresui), Suomijos (Kimiui Raikonenui, tądien baigusiam karjerą) ir kt., žmonės džiaugėsi kad ir mažesniais tų lenktynininkų pasiekimais (pvz. kai Peresas stabdė Hamiltoną, kad Verstapenas jį bent kiek prisivytų).

Vienas minusas – buvo sunku suprasti, kas vyksta kitur trasoje. Abu Dabio arenoje ekranų mažai, jie toli: esamus rezultatus tegalėjau įžvelgti pritraukęs vieną tokių ekranų su telefono fotoaparatu. Kalbėjo komentatorius – bet jį tegalėjai girdėti, kai automobiliai toli. Jei varžybų pradžioje tokių momentų dar buvo daug, tai įpusėjus, kai pilotus praskirstė sustojimai boksuose, jau beveik nuolat pro šalį lėkė koks ūžiantis automobilis ir komentatoriaus nesigirdėjo. Kita vertus, „Formulė 1“ ne „Formulė 2“: čia ir taip daug žinai. Pagal automobilio spalvas atpažįsti, kokia komanda, koks lenktynininkas.

Pasidžiaugiau pasirinkęs vietą prie starto/finišo ir boksų: nors nemačiau „gyvai“ įspūdingų lenkimų, jokia vieta jų negarantuoja, juk kiekviename Grand Prix jų tikrai mažai. Užtat gyvai mačiau keturis garantuotus svarbius momentus: startą, sustojimus boksuose, finišą, apdovanojimus ant podiumo. Ir žmonių reakcijas į juos. Ir šventimus Red Bull boksuose po to, kai Verstapenas tapo čempionu.

Viską sudėjus, Formulės 1 varžybos – ar, tiksliau, visas savaitgalis – buvo tikrai įspūdingas. Jei nesi „užkietėjęs“ Formulės 1 gerbėjas, kaip tie, kurie jau ant savo marškinėlių išspausdinę, į kurias varžybas skris kitais metais, gal nėra tikslo lankyti *daug* varžybų – juoba, žiūrėdamas per televiziją pačių varžybų tikriausiai pamatai gerokai daugiau ir supranti (nes rodo iš visos trasos, iš sraigtasparnio, iš pilotų kabinų ir t.t.). Tačiau kartą nuvykti į “Formulę 1” verta kiekvienam, kas bent jos fragmentą matė per televizorių ar bent ką apie ją žino.