Išskleisti meniu

Kaip susikrauti lagaminą

Ką imti į kelionę? Daiktų sąrašas ir patarimai

Ką imti į kelionę? Daiktų sąrašas ir patarimai

| 11 komentarai

Bagažas lengvai gali sugadinti kelionę. Ne tik, jei neįsidėsite svarbaus daikto, bet jei ir susidėsite per daug daiktų: juk teks viską ilgai krautis, tampyti, o aviakompanijos dar gali pritaikyti ir didelius mokesčius.

Todėl labai svarbu susidėti tuos – ir tik tuos – daiktus, kurių tikrai reikia.

Per keliones į daugiau nei 100 šalių ištobulinau sistemą, kokie daiktai kada reikalingi. Viską esu susirašęs į vieną vietą ir kas kartą prieš kelionę tiesiog perbėgu tą sąrašą akimis – taip įsitikinu, kad nieko nepamiršau, o daiktų susikrovimas net į 2 mėnesių kelionę teužtrunka valandą-dvi.

Nuo tada, kai kraunuosi daiktus taip, nieko svarbaus nesu pamiršęs, o viso mano bagažo svoris daugelyje kelionių ~5 kg.

Pilnas mano į kelionę imamų daiktų sąrašas – žemiau. Jei keliaujate dažniau nei kartą į metus – susidarykite tokį sąrašą ir jūs.

Susikrovimui paruošti daiktai ant stalo

Susikrovimui paruošti daiktai ant stalo. Patogiausia pirma daiktus susidėti matomoje vietoje, o paskui, patikrinus pagal sąrašą, ar nieko netrūksta, jau skirstyti po kišenes, kuprinę, lagaminą.


Būtiniausi kelionėje dalykai

Nepaėmus šito, kelionė gali žlugti ar pasidaryti žymiai sudėtingesnė.

*Pasas. Svarbu, kad jame būtų viza, jei reikia.
*Piniginė su reikiamu kiekiu pinigų ir kortelėmis. Dalį pinigų laikau paskirstęs kitur, kad, vagystės atveju, neprarasčiau visko. Piniginėje laikau ir Asmens tapatybės kortelę – du asmens dokumentai gali praversti vieną pametus.
*Mobilusis telefonas. Jame įsirašau kelionės šalies žemėlapius (kad būtų pasiekiami be interneto), taip pat e-knygas apie tą šalį ir viešbučių bei autonuomos rezervacijas, instaliuoju svarbiausių kalbos žodžių, valiutų kursų keitimo programėles – nereikia sunkių popierių.

Svarbiausi daiktai pasiimti į kelionę: piniginė, pasas, mobilusis telefonas

Svarbiausi daiktai pasiimti į kelionę: piniginė, pasas, mobilusis telefonas

*Kelionės bilietai (pvz. lėktuvo) ir įlaipinimo talonai. Paprastai dėl visa ko dar atsispausdinu.
*Išorinis akumuliatorius (powerbank). Nes telefonas, būna, išsikrauna netinkamiausiu metu – o kai ten tiek svarbių duomenų, negaliu to leisti. Be to, jo dėka, galiu naudotis telefonu ilguose skrydžiuose, kitą dieną po skrydžio. Mano akumuliatorius taip pat turi žibintuvėlio funkciją.

Išorinis akumuliatorius su žibintuvėliu (kairėje), kroviklis (viršuje dešinėje), abiems tinkamas laidas ir adapteris (jei šalyje jo reikia). Visa tai nuolat būna mano kišenėje.

Išorinis akumuliatorius su žibintuvėliu (kairėje), kroviklis (viršuje dešinėje), abiems tinkamas laidas ir adapteris (jei šalyje jo reikia). Visa tai nuolat būna mano kišenėje.

*Kroviklis. Vienas bendras viskam, su keturiais laidais – galiu vienu metu krauti savo, žmonos telefonus, išorinį akumuliatorių, išmanųjį laikrodį, fotoaparatą.

Kroviklis su keturiomis angomis, galintis krauti iki 4 aparatų vienu metu

Kroviklis su keturiomis angomis, galintis krauti iki 4 aparatų vienu metu


Kiti pagrindiniai daiktai, kuriuos visada imu į keliones

Šitie daiktai visada yra mano kuprinėje ar kitur – bet kiti žmonės galbūt gali apsieiti ir be jų. Nors daiktų atrodo daug, daugelis jų – labai maži.

*Išmanusis laikrodis ant rankos. Turi kompaso funkciją, GPS, skaičiuoja žingsnius ir kt.
*Gėrimų atidarytuvas (ant raktų pakabuko). Kai kuriose šalyse įprasta pardavinėti neatidarytus stiklinius butelius (pvz. Afrikoje).
*Sulankstomas metras (ant raktų pakabuko). Tikrai ne kartą teko matuoti ilgius, atstumus (pvz. bagažo skersmenį ir pan.).

Kiekvieną daiktą reikia išnaudoti, tad mano raktų pakabukai nėra tik raktų pakabukai. Stengiuosi, kad kiekvienas atliktų ir reikalingą funkciją. Iš dešinės į kairę: parduotuvių vėžimėlių išėmėjas, atidarytuvas, metras.

Kiekvieną daiktą reikia išnaudoti, tad mano raktų pakabukai nėra tik raktų pakabukai. Stengiuosi, kad kiekvienas atliktų ir reikalingą funkciją. Iš dešinės į kairę: parduotuvių vėžimėlių išėmėjas, atidarytuvas, metras.

*Objektyvo valiklis (Lenspen). Nes nešvarus objektyvas gadina nuotraukas (net telefono), o servetėlės taip jo nenuvalo.
*Akinių valikliai. Nes nešvarūs akiniai gadina vaizdą (įskaitant akinius nuo saulės).

Akinių servetėlės, juodi akiniai (uždedami ant kitų akinių). akinių valiklis ir objektyvo valiklis

Akinių servetėlės, juodi akiniai (uždedami ant kitų akinių). akinių valiklis ir objektyvo valiklis

*Automobilinis kroviklis – imu, jeigu kelionėje nuomojuosi automobilį. Jis leidžia krauti telefoną važiuojant automobiliu, o tai labai svarbu, jei naudojiesi telefono GPS – greitai išsikrauna. Kroviklis su 2-3 pakrovimo angom: vienu metu galima krauti kelis daiktus.
*Vaistai. Svarbiausi: nuo viduriavimo, nuo skausmo ir nuo temperatūros – tai, ko gali prireikti staiga (naktį, užmiestyje). Kitką gali įsigyti vietoje (jei nekeliaujate “už civilizacijos”).
*Maistas į lėktuvą – jeigu lėktuve neįeina maitinimas, pasiimu kokių bulvių traškučių, kad nealkti ir nemokėti brangiai, bei guminukų desertui. Kadangi šį maistą suvalgysite dar kelionės į priekį metu, jo nereikės tąsytis paskui.
*Du maišeliai. Vienas, iš pradžių pilnas, skirtas švariems apatiniams rūbams, kitas, iš pradžių tuščias – nešvariems.
*Dezinfekcinis skystis rankoms. Nes ne visada įmanoma prieš valgį gerai nusiplauti rankas.
*Dantų šepetėlis, pasta, muiliukas. Imu tada, jei keliauju į šalį, kur, tikėtina, viešbučiuose nebus, arba nakvosiu ne viešbučiuose.

Higienos reikmenys

Higienos reikmenys

*Vienkartinių nosinaičių pakelis. Tarnauja ir kaip servetėlės ir, iš bėdos, tualetinis popierius.
*Tušinukas ir lapeliai/knygelė. Dar yra atvejų, kai užrašyti telefono ekrane nepakanka: pvz. norint užrašyti kam nors savo vardą, viešbučio adresą ar pan.
*Elektroninio parašo įrenginys. Į jį įdėjus asmens tapatybės kortelę galima iš bet kurios vietos pasirašyti bet kokį dokumentą, ir tas parašas oficialiai galioja. Užsienyje ir dirbu, man to reikia.
*USB atmintinė. Turiu svarbiausių failų kopijas bei persirašau į ją nuotraukas kelionės metu, kad nesunyktų (tarkime, dėl gedimo ar vagystės).
*Mobiliojo telefono SIM kortelės atidariklis. Vienas naujausių ir smulkiausių daiktų sąraše: dabartinio telefono SIM kortelės dėklas neatsidaro paprastai, o kelionių metu dažnai nusiperku vietines SIM korteles.
*Atminties kortelių skaitytuvas. Nuskaito informaciją iš fotoaparato atminties kortelės ir gali ją rodyti telefone ar kompiuteryje, perrašyti.
*USB-C / USB adapteris. Įgalina prijungti USB atmintinę ir kitką prie mobiliojo telefono.
*Ausinės. Filmams, muzikai, kalbos mokymuisi kai aplink daug žmonių. Keliaujant dviese, imu dvigubas ausines: tas pats girdisi ir man, ir žmonai.

Daiktų atrodo daug, bet vietos jie užima be galo mažai. Iš kairės į dešinę: e-parašo įrenginys, kortelių skaitytuvas, klaviatūros prijungiklis, USB-C / USB adapteris, SIM kortelės išėmėjas, ausinės, ausinių daliklis (leidžiantis dviems žmonėms savo ausinėmis klausyti to paties). Viskas telpa į vieną nedidelę kišenę, nors, patogumo dėlei, paprastai paskirstau šiuos daiktus po dvi kišenes.

Daiktų atrodo daug, bet vietos jie užima be galo mažai. Iš kairės į dešinę: e-parašo įrenginys, kortelių skaitytuvas, klaviatūros prijungiklis, USB-C / USB adapteris, SIM kortelės išėmėjas, ausinės, ausinių daliklis (leidžiantis dviems žmonėms savo ausinėmis klausyti to paties). Viskas telpa į vieną nedidelę kišenę, nors, patogumo dėlei, paprastai paskirstau šiuos daiktus po dvi kišenes.

*Fotoaparatas. Šiais laikais daugybei žmonių jis nėra būtinas, pakanka mobiliojo telefono – bet kadangi aš naudoju nuotraukas savo tinklapiams ir reikia profesionalesnės kokybės, naudoju fotoaparatą.
*Mobiliojo telefono Bluetooth klaviatūra. Jos dėka telefonas man tarnauja beveik kaip kompiuteris, galiu greitai parašyti el. laiškus ir kt. Aktualu, jei reikia kelionių metu dirbti, daug rašyti.


Drabužiai

Drabužių imu labai mažai. Dažna pradedančių keliautojų klaida: susikrauti rūbų visiems gyvenimo atvejams, arba imti šiltus rūbus ir batus vien tam, kad nuvažiuoti Lietuvoje į oro uostą, kai skrendama į šiltus kraštus.

Aš darau kitaip. Pasižiūriu, koks klimatas šalyje, ir įsidedu rūbus tik tokiam orui (iš labai didelės bėdos juk būtų galima nusipirkti – bet dar niekad neprireikė). Skrisdamas į šiltus kraštus šiltų rūbų neimu net kai Lietuvoje žiema: verčiau tiesiog važiuodamas į oro uostą susirengiu daug rūbų iš karto. Pavyzdžiui, daug sluoksnių marškinėlių. Vietoje šiltų batų – aunuosi kad ir basutes, tačiau apsiaunu 3 ar 6 kojinių sluoksnius. Tada lėktuve daug ką nusirengiu, o nusirengtus rūbus vėliau naudoju atskirai kaip švarius, nes jie nespėja susitepti (pvz. neapatinės ir neviršutinės kojinės, neapatiniai marškinėliai).

Papildomi drabužiai ir nešiojami daiktai, kuriuos turiu kišenėse ar kuprinėje:

*Plačiabrylė minkšta skrybėlė. Dengia ir nuo saulės, ir visai pakankamai nuo lietaus – nereikia skėčio.
*Gėrimo buteliuko nešyklė, permetama per petį. Labai patogu žygiuose po gamtą ar ir miestus. Keista, kad toks daiktas neišpopuliarėjo ir dažniau parduodamas tik Lotynų Amerikoje.

Plačiabrylė skrybėlė (kairėje) ir gėrimo nešyklė

Plačiabrylė skrybėlė (kairėje) ir gėrimo nešyklė

*Tamsūs stiklai, uždedami ant akinių (paverčia eilinius akinius akiniais nuo saulės). Jeigu nenešiojate akinių, tada jums tiesiog reikia įsidėti akinius nuo saulės, bent jau jei keliaujate į saulėtas šalis.
*Atsarginiai akiniai. Jei nešiojate akinius – būtina, nes jei suluš/suduš kelionė bus gerokai sugadinta.
*Kojinės (kiek nesusimaunu iš karto).
*Kelnaitės (kiekis priklausomai nuo kelionės trukmės, tačiau ilgesnėse galima ir išsiskalbti).
*Slaptos dėtuvės. Keliaujant į nesaugias šalis, verta įsigyti dėtuvių, kad būtų galima brangiausius dalykus (pinigus, pasą) laikyti po rūbais ir kitose sunkiai pasiakiamose vietose.


Papildomi daiktai į ilgas išvykas (mėnuo ir pan.)

Šiuos daiktus imu į ilgas “skaitemeninio klajoklio” keliones, kuriose turiu ir daug dirbti. Be to, tokiose kelionėse ilgesniam laikui apsistoju vienoje vietoje, todėl nereikia tąsyti tiek daiktų su savimi (tik iki stoties ar išnuomoto auromobilio ir atgal). Jeigu keliaudami nuolat nedirbate – neimkite šių daiktų.

*Nešiojamas kompiuteris darbui. Taip pat galima naudoti žiūrėti filmams ir kt. Kartu su kompiuteriu paimu:
*Kompiuterio pelė ir pelės kilimėlis. Nes dirbti be pelės ne tas pats, o optinė pelė veikia ne ant visų paviršių.
*HDMI kabelis. Leidžia prijungti kompiuterį prie televizoriaus viešbučiuose ar butuose, naudoti jį kaip monitorių (pvz. filmams žiūrėti).
*Išorinė kolonėlė. Nešiojamo kompiuterio garsumo nepakanka, kad naudotumeis juo ten, kur didelis garsas. O mano išorinė kolonėlė pakankama net paskaitoms.
*TV tiuneris ir mini antena. Leidžia žiūrėti vietinę televiziją be televizoriaus. Praverčia, tarkime, per svarbius sporto čempionatus.

TV tiuneris, kišamas į kompiuterio USB jungtį, ir mini-antena: tiek pakanka, kad bet kur žiūrėtumėte vietinę televiziją per kompiuterį. Kad ir mašinoje.

TV tiuneris, kišamas į kompiuterio USB jungtį, ir mini-antena: tiek pakanka, kad bet kur žiūrėtumėte vietinę televiziją per kompiuterį. Kad ir mašinoje.

*Kroviklis-ilgintuvas-adapteris (vietoje daugelio jungčių kroviklio). Vienu metu gali krauti daug technikos. Ypač aktualu, kai viešbučiuose trūksta rozečių ir norisi viską palikti nakčiai krautis.

Kroviklis-ilgintuvas-adapteris su 4 rozetėmis, talpinančiomis visų rūšių kištukus, bei keturiom USB pakrovimo angom

Kroviklis-ilgintuvas-adapteris su 4 rozetėmis, talpinančiomis visų rūšių kištukus, bei keturiom USB pakrovimo angom


Kur viską susidėti? (lagaminas, kuprinė, kišenės)

Visų pirma, mano drabužiai visuomet – su daug kišenių (kelnės, liemenės, švarkai, marškinėliai). Labai patogu išskirstyti daug svarbiausių daiktų po kišenes – jie lengvai pasiekiami visur, jų niekada nepalieku ir žinau tiksliai kurioje kišenėje kas: pasas, telefonas, krovikliai, raktai, bilietai ir t.t. Be to, kišenių turinio niekas nei matuoja, nei sveria net pigių skrydžių oro bendrovėse – taigi, gali nemokamai gabenti daugiau bagažo. Absoliučiai visus daiktus, kuriuos vežiojuosi į trumpas ar vidutinės trukmės keliones, galiu susidėti į savo rūbus ir neimti jokios kuprinės ar lagamino – tiesa, taip nedarau, nes nėra reikalo, tarkime, tampyti su savimi kišenėse atsarginių kojinių.

Kiekvienas mano rūbas turi kišenių - čia ir kelnės, ir švarkas, ir liemenė. Paprastai kišenių kiek mažiau, tačiau, per visus rūbus, susidaro keliolika įvairių dydžių. Sudėtingiau tik karštuose kraštuose

Kiekvienas mano rūbas turi kišenių – čia ir kelnės, ir švarkas, ir liemenė. Paprastai kišenių kiek mažiau, tačiau, per visus rūbus, susidaro keliolika įvairių dydžių. Sudėtingiau tik karštuose kraštuose, bet liemenė ir kelnės lieka ir ten

Mano žmona nemėgsta kišenių, todėl nešiojasi bent jau nedidelį rankinuką, kur turi daiktus, reikalingus 'po ranka'

Mano žmona nemėgsta kišenių, todėl nešiojasi bent jau nedidelį rankinuką, kur turi daiktus, reikalingus ‘po ranka’

Taigi, daugumą to, kas netelpa arba nėra reikalo susidėti į kišenes, nešioju kuprinėje. Jei tenka daug vaikščioti pėsčiam, stengiuosi, kad kuprinės svoris neviršytų 4 kg – nenuspaudžia pečių. Kuprinę nešiojuosi su savimi tik kai nesu apsistojęs viešbutyje (pvz. ryte atvykau į miestą, o vakare išvyksiu) ir nesu išsinuomavęs automobilio – kitu atveju palieku kuprinę viešbutyje ar automobilio bagažinėje, o kas reikalinga “po ranka” – nešioju kišenėse.

Jei vežuosi nešiojamą kompiuterį, kuprinės svoris būna ~7 kg, tačiau tokiose kelionėse stengiuosi visų pirma nueiti į viešbutį ir pasidėti daiktus, arba daiktus laikau nuomotame automobilyje.

Aš su didžiausia iš kuprinių, kurias dar imu į kelionę, su nešiojamuoju kompiuteriu ir visa jo įranga

Aš su didžiausia iš kuprinių, kurias dar imu į kelionę, su nešiojamuoju kompiuteriu ir visa jo įranga

Skrisdamas lėktuvu kuprinę imu į saloną. Dažnai oficiali rankinio bagažo svorio riba yra 8 kg (kai kur – 5 ar 10 kg), tačiau kuprinių paprastai aviakompanijos nesveria tad ribojimas “įspėjamasis” (tiesa, yra avialinijų, kurios sveria). Taip pat svarbu, kad kuprinė nebūtų pernelyg didelė, kad neviršytų aviakompanijos nemokamo rankinio bagažo ribų. Daugelis aviakompanijų be kuprinės leidžia į orlaivio saloną pasiimti atskirą maišą ar rankinuką, kurį vadina “asmeniniu daiktu”. Jis ypač praverčia grįžtant atgal ką nors nusipirkus. Nedidelė ar vidutinio dydžio kuprinė irgi gali būti laikoma “asmeniniu daiktu” – taigi, net jei oficialiai aviakompanija leidžia vežtis tik vieną rankinio bagažo vienetą, dažniausiai realybėje galima paimti dvi tokias kuprines ar net tokią kuprinę ir nedidelį lagaminą.

Mano kuprinė, į kurią telpa viskas (jei reikia, ir nešiojamas kompiuteris su visa įranga). Niekada neimu ir netgi neturiu didesnės kuprinės.

Mano kuprinė, į kurią telpa viskas (jei reikia, ir nešiojamas kompiuteris su visa įranga). Niekada neimu ir netgi neturiu didesnės kuprinės. Tokio dydžio kuprinę aviakompanijos dažniausiai laiko ne ‘rankiniu bagažu, o ‘asmeniniu daiktu’ – ir leidžia man be šios kuprinės be papildomo mokesčio pasiimti kitą tokią pat, arba maišą, arba net nedidelį lagaminą!

Lagaminą imu tik į ilgas keliones arba jei planuoju daug pirkti (pvz. vykdamas į pigias šalis). Neimu lagamino, jei aviakompanija už jį reikalauja primokėti papildomai – neverta; viskas, ko tikrai reikia, telpa ir į kuprinę bei kišenes. Visi mano lagaminai – tik su ratukais, kad galėčiau stumti ar traukti. Taip pat geriausia turėti kuo didesnį lagaminą – maksimalų, kokį leidžia aviakompanija. Net jeigu į priekį neprikrausite pilno, galbūt ką nors nusipirksite kelionės metu. Be to, patogu, kai lagamine lieka laisvos vietos – galima geriau paskirstyti daiktus.

Dešinėje - mano pagrindinis lagaminas, kurį įsigijau Tailande.

Dešinėje – mano pagrindinis lagaminas, kurį įsigijau Tailande. Dydis artimas maksimaliam, įprastam aviakompanijose. Kairėje esantį lagaminą galima paimti į orlaivio saloną, bet tokiu atveju verčiau vežu kuprinę.


Papildomi daiktai į keliones automobiliu

Jei važiuoju savo automobiliu iš Lietuvos, daugelis ribojimų daiktams nebegalioja. Galima susidėti kiek nori drabužių ir pan. – nėra nei aviakompanijų limitų, nei poreikio kada nors viską tąsyti ant kupros. Tad čia rašau nebe kokių daiktų užtenka, tačiau kokius daiktus, apie kuriuos galbūt nė nepagalvojote, verta paimti papildomai.

*Inverteris. Leidžia prijungti kompiuterį į automobilinį elektros lizą, dirbti automobilyje.
*Sulankstoma kėdė. Kartais viešbučiuose trūksta kėdžių. Be to, ant tokios kėdės gali piknikauti ir lauke, pasistatyti kur gražus vaizdas ir pan. Turiu kėdutę, kuri tarnauja ir kaip kuprinė.

Kuprinė-kėdė

Kuprinė-kėdė

Be to, į automobilį greta įprasto lagamino ar kuprinės įsidedu ir įrankių dėžes, kurias naudoju įvairioms smulkmenoms susidėti. Namie jos tarnauja tarsi spintelės, tačiau jas paprasta nusinešti į automobilį. Apsistojus kur ilgesniam laikui, pakanka parsinešti tas dėžes į viešbutį ar butą ir jau turėsi daiktų visiems gyvenimo atvejams (pvz. baterijų, įrankių). Aišku, jei keliaujate intensyviai, apsistojate trumpai skirtingose vietose, to imti nebūtina.

Įrankių dėžė su į kelionę automobiliu imamais daiktais

Įrankių dėžė su į kelionę automobiliu imamais daiktais


Kokius daiktus ilgainiui į kelionę nustojau vežtis

Keičiantis technologijoms ir mano poreikiams, atsiranda naujų reikalingų daiktų, o kiti daiktai tampa nebereikalingi. Jeigu atsitinka taip, kad kažkokio daikto pritrūkstu, kelionių daiktų sąrašą papildau ir į kitą kelionę jį jau imu. Taip pat grįžęs iš kelionės, išsikraudamas daiktus, permąstau: ko kelionėje nepanaudojau? Jei nepanaudojau, ypač ne pirmoje kelionėje, ar panaudojau tik kartą, ir tai sunkus daiktas – gal verta jį išbraukti.

Anksčiau vežiodavausi ir šiuos daiktus, bet dabar jie mano bagaže atsiduria vis rečiau:
*Kelionių knygos. Jas naudoju, bet e-forma: įsirašau į telefoną – daug lengviau. Tuo tarpu knygų, nesusijusių su šalimi, į kurią keliauju, niekad nesivažiojau: kol yra kelionė, įdomiau paskaityti ką nors apie tą šalį.

Tik dalis mano kelionių knygų lentynos. Dabar dažniau iš jos imu knygas pasiruošimui kelionei (pvz. lygindamas įspūdingiausias vietas sprendžiu, kur keliauti), nei pačiam kelionės planavimui ar keliavimui

Tik dalis mano kelionių knygų lentynos. Dabar dažniau iš jos imu knygas pasiruošimui kelionei (pvz. lygindamas įspūdingiausias vietas sprendžiu, kur keliauti), nei pačiam kelionės planavimui ar keliavimui

*Atsarginiai batai, drabužiai. Pagalvokite, kiek kartų jų iš tikro prireikė (t.y. seni suplyšo ar pan.)? Tikrai galima apsieiti be jų. Kam nors atsitikus, nusipirksite naujus (jei šalis pigesnė už Lietuvą, tai net apsimokės). Bet man per visas keliones dar niekad neprisiėjo drabužių pirkti iš reikalo: tiesiog tikimybė, kad kas atsitiks, per menka, kad vertėtų tąsytis šitokį papildomą svorį ar juoba mokėti brangiau už bagažą skrydyje.
*Kelnaitės, kojinės kiekvienai kelionės dienai. Jei kelionė labai ilga (t.y. ne 7-10 dienų), tikrai geriau išsiskalbti.
*Peiliukas – kai į daugelį kelionių skrendu ir neturiu registruojamo bagažo – sudėtinga.
*Kompasas – dabar yra laikrodyje, telefone.
*Žibintuvėlis – dabar yra išoriniame akumuliatoriuje, o iš bėdos galima naudoti ir telefoną.
*Žemėlapiai – dabar juos įsirašau telefone.
*Spausdintos viešbučių ir kt. rezervacijos – dabar jas įsirašau telefone.
*Lazeris. Mažai kas be manęs jį vežiojasi – bet pagalvokite ar jūs neturite kokio nors “ypatingo”, daugeliui nereikalingo daikto, kurį imate į kelionę. Žalias lazeris man pasirodė įdomus rodant kelionės draugams objektus ar žvaigždes, tad nutariau jį paimti. Realybėje panaudojau gal kartą ir iš sąrašo išbraukiau.
*Planšetė. Atskiro planšetinio kompiuterio niekad nesivežiojau – bet mano telefonas buvo planšetės dydžio (Samsung Galaxy Note 8.0). Tačiau nuo to laiko technologijos patobulėjo ir į eilinio telefono ekraną dėl didesnės raiškos telpa panašiai, kaip ir planšetės: prijungi klaviatūrą ir turi minikompiuterį.

Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , ,


    11 komentarų

  1. Kelios mintys:

    Iš maisto, mano nuomone, skrydžiam ar kimarinimui oro uoste geriausia įsidėti baltyminių batonėlių (protein bar) – čia iš medžiagų subalansuotumo pusės, na ir kompaktiški jie. Sintetika, bet retkarčiais nieko baisaus, junk food’o ir tešlų atsivalgai keliaudamas, kam dar imt iš namų:) Tiesa, jei labai norisi būtent čipsų, tai ką darysi, verčiau pasiimt savo, nei pirkt oro uoste brangesnius. 🙂

    Kartais patariama turėti tuščią buteliuką vandeniui oro uoste iš čiaupo tualete įsipilti, kad nereiktų pirkti brangesnio. Esu sėkmingai pasinaudojęs, tačiau pastaruoju metu vis daugiau oro uostų čiaupus dar tokius, kad įsipilti taptų išskirtinai sunku (purškiami ir pan.), taip pat netinka oro uostams šalių, kur vandens kokybė prasta. Beje, būna atvejų, kad vanduo pigus ar nemokamas: Isfahano oro uoste vandens buteliuką pardavė už maždaug 20 centų, ir netgi radau kranelį, iš kurio galima nemokamai atsigert/apsišlakstyt, net su plastikiniais antgaliais burnai.

    Verta turėti paso spalvotų kopijų, atspausdintą kelionės draudimą, skiepų pasą, jei yra reikalavimas pasiskiepyti. Vykstant į ES/Šengeno šalis – Europos sveikatos draudimo kortelę (EHIC). Atsargos dėlei turbūt gerai ir popierinis žemėlapis, Lietuvos ar ES šalies ambasados adresas, kontaktai, darbo laikas, artimųjų telefono numeriai (tinka užsirašyt ir į minėtą knygelę). Aš URM tinklalapy kartais užsiregistruoju, jog išvykstu ten ir ten, bankai irgi kartais nori, kad juos įspėtum, bet čia gal jau kita tema. Popieriai taip pat mėgsta gerus aplankus, tokius, kurie leidžia jiem mažiau lankstytis ar sušlapti.

    “Keliautojo autostopu gidas po galaktiką” moko, ir daugsyk kartoja, kad svarbiausia su savim turėti rankšluostį. Priklauso nuo kelionės, bet jei yra šansas, kad bus galima išsimaudyt vandens telkiny ar baseine, visada turiu su savim komplektą maudynėm – glaudes ir bent tokį rankšluostį, kurio užtektų apsijuost persirengt – nebent žinau, kad galėsiu naudotis turimu nakvynės vietoj. Bet būna hostelių, kur už rankšluostį reikia primokėti.

    Šalikas – dažnai imu net ir į šiltas vietas, nes gali prireikti apsisaugoti nuo vėjo (pravertė birželio vakarais Lisabonoje), ar net kondicionieriaus (padėjo nuvyti beįsibėgėjantį peršalimą Niujorke: vaikščiojau su maike ir šaliku, visą dieną pliumpiau karštą arbatą, kur užeidamas, ir kitą rytą gerklės jau beveik neskaudėjo). Kaip bagažas daug vietos neužima, gali prasinešti ant kaklo. Taip pat pravartu rūbas su kapišonu.

    Prie dantų šepetėlio pridėčiau dar šukas:) Ilgom kelionėm turbūt ir žirklių reikia, nagus juk kerpies (o gal būna žirklių nuoma? 🙂 ). moterim dažnai tenka visko daugiau imti, higienos ir kosmetikos sumetimais, bet aš irgi, kai galiu, pasiimu savo dezodorantą ar kai kuriuos dalykus nuo alergijų. Šaltuose kraštuose pravartu vazelinas lūpoms. Karštuose gal dar ir kremas nuo saulės? Bet šitai galima nusipirkti vietoj.

    Šiltuose kraštuose turbūt geriausia būtent šviesūs rūbai, ypač lininė medžiaga. Man būtent jie gerai padėdavo dorotis su karščiu. Vietoj skrybėlės turiu tik beisbolo kepuraitę, ko gero ji mažiau saugo nuo nudegimo.

    Telefone žemėlapiai – geriausia jei “apgyvendinti” iš anksto pasižymėtom kelionei aktualiom vietom, darbo laikais (kur yra), ir, ypač, įdomiom ar patikimom vietom pavalgymui (ir kada į jas geriausia eiti) – ne visada atsitiktinai užtaikysi.

    • Kur perkate ausų kamštukus skrydžiui?

      • Nors pats ausų kamštukų skrydžio metu ir nenaudoju, esu kažkada pirkęs “Armijai ir civiliams” (bet mano ausies dydžiui netiko). O šiaip dalis aviakompanijų ilgų skrydžių metu juos duoda (duoda tokį paketelį su įvairiais dalykais, pvz. pagalvėle, ausinėmis, kojinėmis). Reiktų pažiūrėti, ar duoda ta aviakompanija, kuria skrisite. Kai kokia aviakompanija duoda tokį vienkartinių daiktų paketėlį, jį išsaugau ateičiai (turiu ir ausų kamštukų sukaupęs namie). Tiesa, reikia pasakyti, kad skaičius dalykų, kurie įeina į bilieto kainą, mažėja: aviakompanijos duoda vis mažiau.

  2. Ai, paskutiniu metu dar pamėgau derinį “pagalvėlė+ausų kamštukai+akidangčiai”, praverčia miegant ypač transporto priemonėje, ar bendroj patalpoj su knarkiančiom ypatom.

    Dar nepamaišo pleistrai, prezervatyvai (jei jie dar negyvena piniginėj by default). Pirmųjų man kelionėse neplanuotai prireikia kartais, antrųjų – ne, bet čia nuo asmeninių preferencijų turbūt priklauso. Blogiausiu atveju jie, kiek girdėjau, lygtai labai tinką dideliam vandens kiekiui įsipilti. Ar izoliuoti daiktus nuo peršlapimo suvyniojant.

    • Kainos oro uostuose. Kiek pastebėjau, daug Azijos vietų yra įprasta, kad oro uostuose kainos nėra aukštesnės, nei kitur, arba skiriasi nežymiai. Netgi Dubajuje panašiai yra (ar bent buvo kai buvau 2015 m.). Neužkeltos ne tik vandens, bet ir, tarkime, „Coca Cola“ ar maisto kainos. Neužkeltos tose šalyse ne tik oro uostuose, bet ir, tarkime, neprabangiuose restoranuose ar lankytinose vietose (Pusano TV bokšto viršutinėje kavinėje, pamenu, gėriau Coca Cola už panašią kainą, kaip apačioje). Atrodo, kad praktika „užsidirbti ant gėrimų, smulkmenų ir smulkių paslaugų“ yra labiausiai Vakarų pasaulio reikalas – kita vertus, didžioji dalis pasaulio ją perėmė dėl Vakarų įtakos.

      Buteliukas. Paprastai jo neimu iš namų, o naudoju prisipylimui paskutinį išgertą buteliuką (pvz. nusiperku kelionėje atsigerti, išgeriu, tada tą buteliuką dar galiu kurį laiką naudoti).

      Skiepai. Taip, jei reikalaujama pasiskiepyti, verta turėti skiepų pasą, bet tarp 104 šalių, kuriose lankiausi, dar nebuvo nė vienos, kur privalomi ir tikrinami skiepai („rekomendacija“ – ne tas pats). Iš esmės šalys, kuriose reikalaujama skiepų – tai šalys, į kurias daugelis lietuvių keliautojų vis tiek kojos nekėlė ir nekels, nebent gal kartą gyvenime į kokią užklys.

      Paso kopijos. Nesivežioju ir irgi niekada neprireikė. Turiu, jei ką, kelis dokumentus (pasą, kortelę, teises). Taip pat paso kopija yra telefone – galima atsispausdinti, jei prireiktų.

      Rankšluosčiai. Rankšluosčiais beveik nesinaudoju (nudžiūvu) – nelabai matau didelės naudos, kad vertėtų vežiotis, svarbu apsirengti ar įlįsti į lovą ir bus šilta bei greitai viskas, kas sušlapę, išdžius. Persirengiu po maudynių vėliau, kai yra proga; jei neturiu glaudžių, galiu maudytis ir su paprastais apatiniais, tačiau taip, glaudes į šiltus kraštus paimu. Kitų poreikiai gal kitokie, bet svarbu atskirti ko tikrai reikia tau pačiam ir ką imi tik todėl, kad taip įpratęs, ar todėl, kad kiti ima panašius daiktus. Aš supratau, kad rankšluostis man nereikalingas.

      Draudimas. ES draudimas – logiška. Tačiau spausdintų kitokio draudimo kopijų manau neverta vežtis (nebent važiuojate savo automobiliu ir tai yra to automobilio draudimas): kiek turėjau patirties su sirgimu užsienyje, visada vis tiek reikėjo pačiam mokėti, o paskui kreiptis į draudimą dėl atlyginimo. Taip, kad parodai spausdintą draudimą ir tave, tarkime, gydo nemokamai, o paskui paima pinigus tiesiai iš draudimo – iš esmės užsienyje nebūna (bent aš nesusidūriau), nors, girdėjau, kad Amerikoje taip įprasta ir Amerikos draudimai siūlo tokią paslaugą amerikiečiams (Guame ligoninėje manęs atsiprašinėjo, kad negali priimti draudimo ir man teks sumokėti pačiam, o tada prašyti atlyginimo – taip atsiprašinėjo, kad supratau, kad amerikiečiai tikrai niekada tiesiai ligoninei nieko nemoka, viską moka tiesiai draudimas, bent jau Amerikoje). Taigi, draudimo dokumentų niekam rodyti nereikia.

      Žirklės. Dėl žirklių, o pastaraisiais metais ir skysčių, mane riboja avialinijų taisyklės – dažniausiai keliauju be registruojamo bagažo, o rankiniame vežtis negalima. Žirklės paprastai yra tai, ko trūksta labiausiai (nagams nusikirpti). Na, kokiame AirBnB ar pan., būna, randu, pasinaudoju.

      Pagalvėlė-ausų kamštukai-akidangčiai. Taip, tiems, kam sunkiau užmigti – jie tikrai reikalingi. Vaikystėje man kartais būdavo sunku užmigti ir savo namie, bet dabar galiu užmigti iš esmės bet kokiom sąlygom ir padėtyje, kad ir kokia būtų šviesa, garsas, ar kūno padėtis. Matyt, dažnos kelionės daro savo, o taip pat lemia ir tai, kad niekada neverčiu savęs miegoti – einu tik tada, kai labai noriu. Tad galbūt tai vienas iš dalykų, kuris ilgainiui „išnyksta“ iš daiktų sąrašo (mano sąraše niekad nebuvo, bet gal ir dėl to, kad pradėjau keliauti nuo gana „tradicinių“ kelionių ir tik paskui pradėjau eksperimentuoti su, tarkime, nakvyne Indijos traukinio ketvirtojoje klasėje).

      Žemėlapiai. Taupydamas laiką, paprastai tikslias vietas viešbučių ir pan. (jei rezervuoti) susižymiu oro uoste. Lankytinų vietų – ir lėktuve (pagal e-knygas ir pan.).

  3. Nuo keliavimo tipo priklauso, nes pagal šitą sarašą, tai atskridęs važiuoji tik į užbookinta kambarį, nei daugiau nei mažiau 🙂

    • Keliauju su tokiu daiktų sąrašu labai įvairiai – dažnai rezervacijų neturiu, ieškau nakvynės vietoje, kartais nakvoju automobilyje ir t.t.

      Tačiau taip, jei kalba eitų apie, tarkime, kelių dienų žygį į kalnus su palapinėmis, atokiai nuo civilizacijos – sąrašas būtų kitoks, visų pirma, pradedant nuo palapinės, miegmaišio (tuo pačiu atsisakant dalies techninių dalykų).

      Šis sąrašas iš esmės skirtas kelionėms, kur nakvojama viešbutyje/hostelyje/pas ką nors namie/automobilyje/kemperyje, o ne palapinėje.

  4. Šiaip įdomus straipsnis, bet kalbant apie tech dalį tai labai ilgas sąrašas. Man pačiai užtenka telefono, fotoaparato ir power bank. Visokie kortelių nuskaitytuvai jau atgyvenęs reikalas kai nuotraukas iš fotoaparato gali per WIFI susikelti be problemu 🙂

    • Užsienyje ne tik keliauju, o ir dirbu kaip skaitmeninis klajoklis; mano veikloms reikia nuotraukų, video. Dėl to reikalinga daugiau technikos – pvz. 4K video perrašyti su nuskaitytuvu daug efektyviau. Kol užsienyje tik keliaudavau, vežiodavausi mažiau. Todėl “techninė dalis” daugiausiai patenka ne į būtinų daiktų, bet į “Kiti pagrindiniai daiktai, kuriuos visada imu į keliones” skyrelį – nes kitiems jų nebūtinai reikia.

  5. Nagams karpyti yra žnyplytės, kurias galima vežtis rankiniame bagaže 🙂

    • Taip. Iš tikro dabar pradėjau vežiotis ir žirklutes ir pastebėjau, kad nors žirklutės formaliai yra parodytos tarp draudžiamo rankinio bagažo, realybėje jų kol kas neatėmė. Kaip suprantu yra vidinė tvarka dėl ašmenų ilgio ir jei žirklutės mažos – leidžia. Aišku, nenustebčiau, jei kada nors atimtų, nes kai kuriuose oro uostuose “kabinasi” ir prie daiktų, prie kurių kituose nesikabina.

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *