Išskleisti meniu

Tarptautiniai renginiai

2013 m. Pasaulio viktorinos čempionatas – Įdomioji statistika

2013 m. Pasaulio viktorinos čempionatas – Įdomioji statistika

| 0 komentarų

Jauniausiam PVČ 2013 dalyviui – 15 metų, vyriausiam – 61. Amžiaus vidurkis – 28 metai, lyderių dešimtuko amžiaus vidurkis – 33 metai. Lyginant su pernai dalyviai kiek atjaunėjo (tada buvo 29 ir 36). 76 žmonės dalyvavo Vilniuje, 17 Klaipėdoje ir 10 Panevėžyje. Rekordinis skaičius dalyvavo Vilniuje (pernai 67).

Tarp dalyvių 78 vyrai ir 24 moterys (21 Vilniuje (27,6% dalyvių), 3 Panevėžyje (30%) ir nė vienos Klaipėdoje (0%)). Lietuvoje viktorinų gerbėjų daug tarp jaunimo, tuo tarpu Britanijoje, kur viktorinų tradicija senesnė, vyrauja vyresni žmonės.

Kokias temas perkąsti lengviausia?

Lyginant su 2012 m. klausimai kiek pasunkėjo: pernai vidutiniškai vienas dalyvis atsakydavo 35, šiemet 32,4 klausimo. Lengviausios temos pasirodė Gyvenimas (7,44 atsakyto klausimo vidurkis), Pasaulis (5,56) ir Mokslas (5,05), o sunkiausios Sportas (3,07), Komunikavimas (3,12) ir Kultūra (3,32).

Sportą sunkiai sekėsi atsakinėti ir pernai (3,38). Gal keista, bet sportas turbūt yra sritis, mažiausiai paveikta globalizacijos, nes kiekvienoje šalyje plačiai žinomi tik savo atletai ir kelių ten populiariausių sporto šakų įvykiai. Lietuvoje – krepšinio/futbolo, JAV – krepšinio/beisbolo/amerikietiško futbolo/NASCAR, Kanadoje – ledo ritulio/lakroso, Indijoje – kriketo/žolės riedulio, Australijoje – regbio/australiško futbolo/kriketo ir t.t. Ši sporto ypatybė šiaip leidžia visiems didžiuotis: kai svarbios tik tos sporto šakos, kuriose pajėgiausi nuosavi atletai, tai pergalės būna dažnai. Bet PVČ dalyviams ši Sporto savybė suteikia mažai džiaugsmo.

Tuo Sportas labai skiriasi nuo Mokslo, kur žinios objektyvios ir visur vienodos. Istorijoje ar Pasaulyje viskas jau subjektyviau, bet vis viena išsilavinęs žmogus paprastai žino daugiau nei vien apie savo kraštą. Jei žmogus buvo žymus lyderis ir užkariavo milijonus kvadratinių kilometrų niekas neginčys, kad tai didelis pasiekimas. Tuo tarpu aukso medalis olimpinėse žaidynėse irgi atrodo svarbus, bet juk jų išdalijama šimtai, didelė dalis ne ilguose turnyruose (kaip krepšinio), o trumpose varžybose, kur atranka ir finalai užtrunka kelias minutes gryno sporto (kaip sprintas ar plaukimai).

Nors žymioji taisyklė, kad vertinamos tik 7 temos iš 8, buvo sukurta paskatinti moterų dalyvavimui (preziumuota, kad dauguma jų sporto nemėgsta ir neišmano ir todėl norės, kad ši tema nebūtų skaičiuojama), tačiau turbūt dėl sporto lokalumo ši tema buvo paskutinė ir ne vienam vyrui. Štai į pasaulinį dešimtuką patekęs amerikietis Stivenas Peris iš visų temų atsakė bent 20 klausimų, o iš sporto – 10. Kitas dešimtuko atstovas velsietis Markas Grantas pasirodė dar prasčiau (8 sporto atsakymai). Atvejų, kai į pirmąjį penkiasdešimtuką pasaulyje patekę dalyviai iš sporto neatsakė nė 10 klausimų – gana daug, o kitose temose to beveik nepasitaiko.

Vyrai, moterys ir miestai

Lietuvoje vyrų taškų vidurkis – 35,5, moterų – 29,6. Moterims geriau nei vyrams sekėsi atsakinėti dvi temas iš aštuonių: Gyvenimas (7,63 prieš 7,38) ir Mokslas (5,25 prieš 4,99). Prasčiausiai PVČ dalyvės išmanė Sportą, kur atsakė vidutiniškai po 1,83 klausimo (vyrai – 3,45). Vyrams sunkiausia tema buvo Komunikavimas, nors joje jie ir lenkė moteris (3,23 prieš 2,58), o Sportas – antra pagal sudėtingumą.

Klaipėdos taškų vidurkis 42,5, Vilniaus 33,53, Panevėžio 24,9. Tačiau šiuos vidurkius smarkiai iškreipė tai, kad Klaipėdoje dalyvavo kitų miestų lyderiai: du iš pernykščio Vilniaus penketuko (įskaitant Lietuvos čempioną) ir Panevėžio čempionas. Dėl šios priežasties Klaipėdoje žaidusieji vidutiniškai geriausiai atsakinėjo ir visas temas, išskyrus Gyvenimą (kur pirmi buvo vilniečiai 7,63 prieš 7,25). Visose kitose temose vilniečiai buvo antri, išskyrus Sportą, kur antri buvo panevėžiečiai (3), o vilniečiai paskutiniai (2,9).

34 dalyviai bent iš vienos temos atsakė 10 ar daugiau klausimų. Vos 3 dalyviai bent iš vienos temos atsakė 15 ir daugiau (t.y. bent pusę) klausimų. Pernai tokių buvo atitinkamai 43 ir 9.

Atskirų žmonių rezultatai

Lyginant atskirų dalyvių (lyderių dešimtukų ir miestų čempionų) rezultatus pokytis toks: Šarūnas Dirmeikis -5, Antanas Manstavičius +1, Česlovas Šimkevičius -11, Paulius Ambrazevičius 0, Rimantas Grikienis -6, Ugnius Antanavičius -1, Justė Adakauskaitė -3, Vytautas Danilevičius +4, Edvin Stankevič +4, G. Baranauskas -10, Z. Žvikas +1, A. Zimaitis +3. Iš pernykščių lyderių šiemet nedalyvavo vicečempionas A. Puklevičius (buvo užsienyje) bei A. Kuliešas; vienintelė PVČ naujokė, patekusi tiesiai į lyderių dešimtuką – Aistė Matijošaitytė, o Edvin Stankevič į jį pakilo iš 16 vietos. Likę žmonės lyderių dešimtuke – tie patys. Bendros tendencijos – šiemet klausimai truputį sunkesni, tai matosi ir iš užsienio rezultatų. Visgi klausimų lygis pakankamai vienodas, nes tų pačių asmenų rezultatai skiriasi mažai (dažniausiai – 5 taškų ribose, beveik visada – 10 taškų ribose).

Pats prieš Pasaulio viktorinos čempionatą visuomet išmėginu klausimus. Mano rezultatas šiemet būtų buvęs (jei salės atmosfera nebūtų sugadinusi) 80 (pernai – 93), taigi, tiek šiemet, tiek pernai būčiau likęs trečias. Atrodo, su Š. Dirmeikiu, gal ir A. Puklevičiumi konkuruoti neturėčiau vilčių prie bet kokių klausimų (jei tik jų būtų pakankamai daug, kad dingtų sėkmės faktorius, ir jie būtų iš visų PVČ temų); su kitais dalyviais realus rezultatas priklausytų nuo klausimų. Iš temų, kaip ir dažniausiai, stipriausias būčiau buvęs Pasaulyje (16) ir Kultūroje (14), bet tik Kultūroje to galėjo pakakti pirmajai vietai Lietuvoje. Tradiciškai silpniausias esu Pramogose – nuo 2009 m. dar nebuvo PVČ, kur žinočiau daugiau kaip 3 Pramogų atsakymus. Mano klausoma muzika smarkiai nutolusi nuo populiarios pasaulyje, o tai PVČ nėra gerai.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , ,


Pasaulio viktorinos čempionatas 2013 – pranešimas spaudai

Pasaulio viktorinos čempionatas 2013 – pranešimas spaudai

| 0 komentarų

Z. Meškelevičius ir V. Greičius 2012 m. čempionate.

Pasaulio viktorinos čempionatas – vėl Lietuvoje

Pasaulio viktorinos čempionato organizatoriai šiemet vėl kvies lietuvius susikauti dėl protingiausio pasaulio žmogaus titulo. Kovojama bus tą pačią dieną visame pasaulyje – visur užduodami tie patys klausimai, todėl rezultatai iš karto palyginami ir paskelbiami šalių nugalėtojai bei pasaulio čempionas.

„Kova arši ne tik tarp žmonių, bet ir tarp valstybių. Juk dalyvauja didžiosios šalys: JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Indija, Rusija. Sąlygos visiems vienodos, nes klausimai išverčiami į vietines kalbas. Bet daugiausia laimi britai, kur viktorinų tradicijos giliausios.“ – pasakojo Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovas Lietuvoje Augustinas Žemaitis – „Lietuvoje laukia ir rimtos varžybos tarp didmiesčių. Vilniaus atotrūkis pernai sumažėjo“.

2012 metų Lietuvos čempionas, iš LRT laidos „Lyderiai“ pažįstamas Šarūnas Dirmeikis teigė, kad Pasaulio viktorinos čempionatas įdomus ir todėl, kad tai – individuali, o ne komandinė viktorina. „Dar patiko, kad klausimų daug ir jie išbarstyti po įvairias sritis – taip sumažinamas sėkmės faktorius“ – sakė 24 m. amžiaus ekonometrijos specialistas, pernai netikėtai nukarūnavęs 2011 m. čempioną laidų vedėją ir rašytoją Aidą Puklevičių. Paklaustas, ar taps pirmuoju istorijoje, apgynusiu Lietuvos čempiono titulą, Š. Dirmeikis abejojo: „A. Puklevičių pernai įveikiau tik keliais taškais. Be to, turbūt ir tarp nedalyvavusių čempionate yra ne vienas, kuris galėtų labai gerai pasirodyti“. Jaunojo viktorinų meistro laukia ne mažesni iššūkiai iš užsienio: Rusijos nugalėtoją Aleksejų Bogoslovskį pernai jis aplenkė vos vienu teisingu atsakymu.

Dalyviai Panevėžyje laukia klausimų (2012 m.)

Be Lietuvos viktorinos čempiono titulo mūsų šalyje bus teikiami ir kiti: miestų čempionų bei atskirų sričių žinovų. Žaidimo metu iš viso bus užduota 240 klausimų, suskirstytų į 8 sritis (kultūra, gyvenimas, komunikavimas, pasaulis, pramogos, istorija, mokslas, sportas). Čempionato trukmė – du kėliniai po 1 val. Kai kurie klausimai bus paįvairinami iliustracijomis.

Organizatorių ir rėmėjų dėka dalyvio mokesčio Lietuvoje mokėti nereikės. Šiais metais intelektualių žaidimų mėgėjai bus laukiami birželio 1 d. šeštadienį, 13:45 Vilniuje (VU Matematikos ir informatikos fakultete Baltupiuose), Klaipėdoje (PC „Studlendas“ knygyne „Vaga“) ir Panevėžyje (PC „Babilonas“ restorane „Katpėdėlė“).

Registracija į Pasaulio viktorinos čempionatą vyks iki gegužės 30 d. svetainėje http://kvizai.awardspace.info

Komentuoti
Straipsnio temos: , , ,


PVČ artėjant. 2012 m. Panevėžio čempiono A. Zimaičio interviu

PVČ artėjant. 2012 m. Panevėžio čempiono A. Zimaičio interviu

| 0 komentarų

Lietuva – ne vien Vilnius. Pasaulio viktorinos čempionatas jau trečius metus vyks ir kituose miestuose. Nuo 2011 m. jis organizuojamas ir Panevėžyje, prekybos ir pramogų centre “Babilonas”. Jūsų dėmesiui – interviu su 2012 m. Panevėžio čempionu 28 m. amžiaus teisininku Andriumi Zimaičiu.

Ko tikėjaisi iš Pasaulio viktorinos čempionato? Ar pateisino lūkesčius?

A. Zimaitis: Buvo smalsu palyginti savo turimų žinių apimtį Lietuvos ir pasaulio lygiu. Kadangi planuoju dalyvauti ir šiemet, lūkesčiai, matyt, buvo pateisinti.

Ar buvo įdomu dalyvauti?

A. Zimaitis: Man iš esmės įdomios visos viktorinos – žaidžiau lietuviškame „Kas? Kur? Kada?“ TV žaidime, dalyvauju Roberto Petrausko protų kovose, teminėse (futbolo, krepšinio, roko) viktorinose, todėl išmėginti jėgas PVČ buvo daugiau nei įdomu.

Ar tikėjaisi tokio rezultato (1 vieta Panevėžyje, 25 vieta Lietuvoje)?

A. Zimaitis: Kai savo malonumui sprendžiau ankstesnių metų užduotis, pastebėjau, jog surinktų taškų pergalei Panevėžyje būtų užtekę, todėl turėjau viltį laimėti. Visgi dar sykį pasitvirtino taisyklė, jog sėdint namie viskas atrodo žymiai paprasčiau – žaidimo metu surinktas taškų skaičius buvo ženkliai mažesnis, nei tikėjausi prieš žaidimą. Taigi, nors laimėjimas Panevėžyje džiugina, visgi surinktų taškų skaičiumi patenkintas nesu ir 25 vietą Lietuvoje vertinu vidutiniškai.

Kas Pasaulio viktorinos čempionate patiko labiausiai?

A. Zimaitis: Visų pirma tai, kad renginys nėra lokalinis – smagu suvokti, kad dalyvauji pasaulio čempionate. Kitas svarbus aspektas susijęs su PVČ Lietuvos turnyru – pastebiu, kad jis metai iš metų auga. Yra smagu dalyvauti ne išsikvepiančiame, o atvirkščiai – stipriai besiplečiančiame projekte. Analizuojant patį turnyrą, patiko tai, kad dalis klausimų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti absoliučiai neatsakomi, yra daugiau, nei paprasti – tereikia pasitelkti ne tik faktines žinias, bet ir logiką. Pavyzdžiui, 2012 metų čempionate buvo toks klausimas: kuo vardu buvo Mauritanijos karalius, kurį ant savo žemėlapių rinkinio viršelio nupiešė Gerardas Merkatorius? Atrodytų, kad tai yra neišmąstomas klausimas, į kurį atsakymą žinai, arba nežinai. Visgi išgirdus atsakymą, kad šis karalius yra vardu Atlasas, viskas pasirodo daug paprasčiau. Ir tokių pavyzdžių turnyre buvo ne vienas.

Kas Pasaulio viktorinos čempionate buvo sunkiausia?

A. Zimaitis: Kadangi klausimų paketas buvo suformuotas siekiant užtikrinti, jog nė viena šalis ar regionas neturėtų per didelio pranašumo, dalis klausimų turnyre būna iš tokių temų, kuriomis niekada gyvenime nesu domėjęsis – turnyre gali pasitaikyti klausimų apie kriketo istoriją, Indonezijos pop sceną, tautinius Vietnamo rūbus etc. Bet čia jau nieko nepakeisi – čempionatas ne Lietuvos ar Europos, o pasaulio.

Kaip manai, kaip seksis šiemet? Ar bandysi ginti Panevėžio čempiono titulą?

A. Zimaitis: Sieksiu pagerinti pernai surinktų taškų skaičių. Į konkrečias vietas nesitaikau, kadangi neaišku kokio pajėgumo varžovai dalyvaus šiemet ir kiek jų bus. O Panevėžys šiemet tikrai turės naują čempioną – taip jau sutampa, kad tą pačią dieną, kai vyks PVČ, žaisiu Roberto Petrausko protų kovų finale Palangoje, prieš tai bandydamas spėti sudalyvauti PVČ Klaipėdoje.

Ar manai, kad vilniečių dominavimas Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos etape baigsis?

A. Zimaitis: Visko gali būti. Be abejo, favoritai yra vilniečiai – prieš Aidą Puklevičių, Šarūną Dirmeikį ar Paulių Ambrazevičių laimėti yra labai sudėtinga. Tačiau žinau nemažai pavardžių, kurios gali mesti ir mes rimtą iššūkį lyderiams.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , ,


Iš didelių sporto renginių verslui laukti stebuklų – naivu

Iš didelių sporto renginių verslui laukti stebuklų – naivu

| 0 komentarų

Kai tik mūsų regione įvyksta koks stambus sporto renginys
atsiranda žmonių (ypač tarp barų, viešbučių savininkų) kurie tikisi stebuklo, didina
kainas keleriopai ar net dešimtis kartų. Taip buvo, kai 2011 m Lietuvoje vyko
Europos krepšinio čempionatas. Visai neseniai panašiai buvo Ukrainoje, kur
vyksta Europos futbolo čempionatas.

Tokie renginiai tikrai smarkiai padidina žmonių srautus,
suteikia galimybių uždirbti. Bet tie, kas tikisi per kelias savaites pasiekti vos
ne metų ar pusmečio rezultatą – visuomet nusivilia. Kodėl?

Tiesiog tarptautinės organizacijos, tokios kaip FIBA, FIFA
ar Tarptautinis olimpinis komietas, skirsto renginius taip, kad gavusiose teisę
rengti šalyse būtų pakankamai viešbučių ir kitos infrastruktūros. Paprastai
šnekant, Lietuva tikrai nerengs olimpinių žaidynių, o Škotija (viena) –
pasaulio futbolo čempionato, kad ir koks populiarus ten futbolas.

Šalys, kurios yra tokios mažos, kad renginys savo dydžiu
galėtų turėti stebuklingą įtaką jų ekonomikai, teisės rengti tų renginių
tiesiog niekada negaus – niekas nenori, kad sirgaliams tektų už nakvynę mokėti
dešimttūkstantines sumas dėl mažos pasiūlos.

Europos krepšinio čempionatas manau buvo tikrai didžiausias
renginys, kurį Lietuva, atsižvelgiant į jos dydį ir ekonominę padėtį, galėjo
gauti teisę surengti, ir tai čia dar smarkiai prisidėjo didelis krepšinio
populiarumas Lietuvoje, nes šiaip Lietuvos dydis pagal renginio mastą buvo labai
“ant ribos”. Nuo pat tarpukario Europos krepšinio čempionato nerengė jokia kita
vos 3 mln. gyventojų turinti šalis.

Į 2012 m. Europos futbolo čempionatą, kadangi futbolas
populiaresnis turtingesnėje vakarų Europoje, atvyks daugiau sirgalių, nei pernai
atvyko į Europos krepšinio čempionatą Lietuvoje. Tačiau Europos futbolo
čempionatą rengia dvi šalys – Lenkija ir Ukraina. Bendrai jose gyvena net 84
milijonai žmonių – arba 28 kartus daugiau, nei Lietuvoje.

Reiškia, net jeigu į Europos futbolo čempionatą atvyktų 28
kartus daugiau žmonių, nei į pernykštį krepšinio čempionatą, įtaka Lenkijos ir
Ukrainos ekonomikai būtų tik maždaug tokia pati, kaip Europos krepšinio
čempionato – Lietuvos ekonomikai. Stebuklų vėl nebus.

Beje, iš tikrųjų mažoms šalims būtų net nenaudinga rengti
pernelyg didelius renginius. Kodėl? Pažiūrėkite į Graikiją, kuri iki šiol
negrąžina skolų už 2004 m. Atėnų olimpiadą. Reikalas tas, kad šalys dėl teisės
rengti renginius konkuruoja tarpusavyje ir moka mokesčius tarptautinėms
organizacijoms. Tuos mokesčius reikia susigrąžinti iš fanų palikto PVM, taip
pat iš renginių bilietų kainų. Didesnės, ekonomiškai stipresnės šalys už
bilietus visuomet surinks didesnes pinigų sumas – taigi, galės pelningai
siūlyti tarpatutinėms organizacijoms didesnius mokesčius už teisę rengti
renginį. Be to, į tas šalis paprasčiau ir atvykti lėktuvu (palyginkit atvykimo
galimybes ir kainas į Londoną ir Vilnių pavydžiui iš Balkanų, kur populiarus
krepšinis). Tai reiškia ir daugiau fanų iš užsienio.

Lietuviai skundėsi didelėmis Europos krepšinio čempionato
bilietų kainomis, bet iš tikro kai tokie renginiai vyksta Vakarų Europoje,
kainos būna gerokai didesnės. Tiesiog rinka ten tokia didelė (o ir atlyginimai
didesni), kad pirkėjų vis tiek atsiranda.

Manau, tikrai nuostolingas bus Pasaulio futbolo čempionatas
2022 m. Katarui. Kataras jį gavo naftos pinigais (žadėjo, pavydžiui, visus
pastatytus stadionus paskui išmontuoti ir padovanoti skurdžioms šalims). Jei
tikėti skandalais – ir papirkinėjimu. Tačiau akivaizdu, kad Kataras siekia ne
pelno, o įvaizdžio gerinimo. Bet skirti tokias sumas įvaizdžiui gali tik arba
didelės, arba nafta turtingos valstybės. Vienas dalykas, kai olimpiados
išlaidos gulė ant 1,3 milijardo kinų (2008m. Pekinas), kitas – ant dešimties
milijonų graikų pečių (2004 m. Atėnai).

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , ,


Po 2012 m. Pasaulio viktorinos čempionato

Po 2012 m. Pasaulio viktorinos čempionato

| 2 komentarai

Praėjo 2012 m. Pasaulio viktorinos čempionatas. Jis didžiausias iki šiol tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje – Lietuvoje vyko trijuose miestuose, dalyvavo 105 žmonės.
Džiugu, kad kiekvienais metais įsitraukia vis daugiau žmonių, o lyderių rezultatai – gerėja. Smagu pažiūrėti, kaip sekasi pažįstamiems, su dalimi kurių žaidžiu vienoje komandoje komandinėse viktorinose. Žaidžiant komandoje žaidėjų žinių lygis įvairiose sritise ėra taip lengvai pastebimas, nes dažnai būna, kad atsakymą žino keli žmonės iš karto, o tai, kuris pasako pirmas, priklauso ne tik nuo užtikrintumo, bet ir nuo asmeninių savybių.
Kai gavęs klausimus vertimui juos pats pabandžiau, galvojau, kad šiemet klausimai lengvesni nei pernai. Mat pats šiemet atsakiau 93, o pernai – 75 (+18 taškų). Tačiau greičiausiai klausimai tiesiog buvo kažkiek man palankesni. Nes dauguma dalyvių neparodė tiek geresnių rezultatų. Štai pernykštis čempionas A. Puklevičius “pasigerino rezultatą” nuo 91 iki 98 (+7), P. Ambrazevičius nuo 80 nukrito iki 74 (-6), Ugnius Antanavičius nuo 69 iki 65 (-4), R. Grikienis nuo 68 iki 71 (+3), V. Danilevičius nuo 60 iki 62 (+2), Edvinas Stankevič nuo 59 iki 55 (-4). Dar didesnį šuolį, nei mano, parodė Česlovas Šimkevičius, kurio rezultatas pagerėjo nuo 58 pernai iki 78 šiemet (+20).
Bet šiaip bendros tendencijos čia išlieka ir didesnis nei 10 taškų pokytis per metus – retenybė.
Priešingai nei kai kuriose baro viktorinose, kur vieną dieną ta pati komanda gali būti pirma, kitą dieną – kažkur per vidurį, Pasaulio viktorinos čempionato klausimai visuomet puikiai subalansuoti. Ne vien visuomet ta pačia proporcija suskirstyti į 8 didžiąsias temas (po 30 klausimų kiekvienoje). Tų didžiųjų temų viduje klausimai irgi negali būti tarpusavyje pernelyg panašūs: pvz. Istorijos temoje niekada nebus taip, kad vyrautų vien Antikos, vien Viduramžių ar vien Naujųjų laikų klausimai.
Jokioje temoje nebus taip, kad pernelyg daug klausimų būtų susiję su konkrečiu žemynu. Tarp tokių potemių santykis irgi išlieka fiksuotas. Todėl PVČ itin mažai sėkmės, jis gerai įvertina žmogaus žinias atitinkamose srityse. Mažai kintantys dalyvių rezultatai parodo, kad klausimų autoriams puikiai sekasi kasmet sukurti objektyviai labai panašaus sudėtingumo viktoriną, nors ir su naujais klausimais.
Teoriškai žiūrint, ilgainiui žmogaus rezultatai turėtų, nors ir lėtai, kažkiek keistis – juk kinta domėjimosi sferos, atsiranda naujų žinių, o senos pasimiršta. Tačiau Pasaulio viktorinos čempionatas Lietuvoje dar vyksta nepakankamai ilgai, kad būtų galima tą analizuoti.
Beje, Vilniuje, restorane “Belgai”, kur aš vedėjavau, šįsyk išbandėme naują vertinimo sistemą – kur vedėjas skaito atsakymus, o tuo pačiu žaidėjai vertina vieni kitų atsakymų lapus. Manau ši vertinimo sistema pasiteisino – sutrumpėjo dalyviams neįdomaus laiko, kai tenka tiesiog laukti, kol organizatorai pataisys atsakymus. Pats atsakymų skaitymas irgi tampa įdomesnis, kai prieš akis dalyviai mato klausimus ir konkurento mėginimus atsakinėti.
Be to, dabar tapo įmanoma pirmojo kėlinio rezultatus paskelbti dar prieš prasidedant antrajam kėliniui, tokiu būdu sukeliant daugiau įtampos ir konkurencijos.

Komentarai
Straipsnio temos: , ,