Taksistai – apgavikai. Deja, kelionėse tai tikra tiesa: turbūt niekas dažniau nebando turisto apgauti tiek, nei jie.
Kaip elgtis, kad neapgautų, bet patogiai keliautumėte? Patarimus sudėjau į šį straipsnį.
Straipsnio turinys
Taksi ir jo tipai
Štai kuo skiriasi pasaulio taksi – dažnai toje pačioje šalyje yra kelios taksi rūšys. Prieš keliaudamas, jei reiks, sužinau, kas yra toje šalyje.
1.Pagal „pagavimo“ būdą: Taksi gali būti iškviečiamas telefonu (gali iškviesti pats arba, jei nemoki kalbos, paprašyti restorano ar viešbučio) arba susistabdomas gatvėje. Paprastai gatvėje stabdyti geriau ir greičiau, nebent šalis nesaugi (ir dalis vairuotojų užpuola keleivius) arba mažai taksi arba reikia ypatingu metu (pvz. naktį į oro uostą). Jei esi šalutinėje gatvėje, ieškant taksi geriau paeiti iki pagrindinės.
2.Pagal įprastą apmokėjimo būdą. Jų būna keli skirtingi. Labai svarbu žinoti, koks būdas praktikuojamas tame mieste, antraip taksistai mėgins apgauti, sakydami, kad reikia mokėti jiems palankesniu būdu. Galimi būdai:
-Taksometras, tiksliai paskaičiuojantis kainą pagal nuvažiuotą atstumą. Jei jie yra, visada reikia prašyti įjungti, antraip vairuotojas visuomet reikalaus daugiau nei priklauso. Naudoti taksometrą paprastai privaloma pagal teisę, tačiau pamatę turistą kai kurie vairuotojai iš paskutiniųjų mėgins atsisakyti jį jungti. Kartais tenka „paleisti“ vairuotoją ir sulaukti kito, kuris sutiks. Kartais, deja, atsisako net keli iš eilės.
-Fiksuota kaina. Pvz. tame mieste visada vežama už kainą X kiek bevažiuotum (būdinga mažiems miesteliams), arba iš oro uosto į tam tikrą rajoną visada kaina X. Jei tokia kaina yra, būtina ją susižinoti iš anksto. Oro uostuose tokia kaina kartais būna parašyta informacinėse lentose.
-Sutarta kaina. Tokią kainą būtina sutarti su vairuotoju dar prieš važiuojant. Tai dažniausiai mažiausiai palanku turistui, nes vairuotojai visuomet prašo didesnių kainų, nei iš vietinių, dažnai kartais. Aišku, reikia derėtis, rodyti, už kiek vežtų pavėžėjai ir pan., jei pavėžėjų nėra – prieš tai pasiklausti vietinių netaksistų, kiek turėtų kainuoti toks važiavimas. Taip pat, jei tik yra galimybė – nesutikti išvis su tokiom derybom, reikalauti jungti taksometrą ar vežti už fiksuotą kainą. Blogiausia yra neaptarti kainos prieš važiuojant – tokiu atveju jau nuvažiavęs vairuotojas gali paprašyti ir dešimtis kartų didesnės sumos.
3.Pagal oficialumą. Dalis taksi yra oficialūs, pažymėti kaip toje šalyje žymimi taksi (spalva, simboliai, plafonas, taksi numeriai ir pan.). Kiti – neoficialūs. Daug kur nerekomenduojama važiuoti neoficialiais, nes nesaugiose šalyse tarp tokių taksistų pasitaiko banditų, be to, jie visai nekontroliuojami ir todėl gali mėginti pareikalauti dar didesnės kainos. Kita vertus, yra šalių, kur „neoficialūs taksi“ (ar savotiškas „mokamas autostopas“) gana įprastas būdas keliauti ir veikia gerai, ten gali stabdyti atsitiktines mašinas – pvz. įvairiose buvusios SSRS vietose. Vėlgi, reikia susižinoti prieš kelionę. Kai kuriose šalyse į oro uostus gali važiuoti tik kai kurie taksi, paprastai brangesni – tokiose šalyse atskridus gali vertėti išeiti iš oro uosto zonos (ne pastato, bet dar toliau) ir ieškoti taksi ten. Kur yra oficialūs taksi, jie dar gali skirtis spalvomis pagal tai, kur gali važiuoti (pvz. vieni tik mieste, kiti ir į užmiestį).
4.Pagal transporto priemonę. Europoje įprasti taksi automobiliai ar (didesniam skaičiui žmonių) taksi mikroautobusai, bet kitur pasaulyje yra pačių įvairiausių taksi. Afrikoje ir Azijoje populiarūs taksi motociklai (kurie gali arba vežti tik po vieną žmogų, arba kitose šalyse ir po du), taip pat triračiai tuktukai/autorikšos (gali tilpti du, trys žmonės ar daugiau), motociklai su priekabomis, rikšos (dviračiai-taksi) ir t.t. Priklausomai nuo šalies, vienos transporto priemonės gali būti pigesnės už kitas. Taip pat vienoms gali būti papildomų ribojimų (pvz. Maniloje tuktukai gali vežti tik tame pačiame rajone, o automobiliai ir į kitus rajonus; Maroke mažesni taksi automobiliai gali vežti tik 3 keleivius, nors tikrai tilptų ir 4). Verta juos sužinoti, taip pat sužinoti, kaip turėtų skirtis taksi kainos priklausomai nuo transporto priemonės. Dažniausiai pvz. motociklas ar tuktukas bus pigiau nei automobilis – bet pamatę nesigaudantį turistą vairuotojai bandys iš jo pareikalauti tiek, kiek kainuotų važiavimas automobiliu, ar dar daugiau. Na ir, aišku, saugumo klausimas: motociklai ar tuktukai avarijos atveju tikrai nesaugesni, už automobilius, ir dažnas tokių vairuotojas turi pasakojimų apie rimtas traumas tiek jiems, tiek keleiviams, juoba, daugybėje šalių motociklininkai-taksistai neturi šalmų keleiviams.
5.Pagal maršrutą. Kai kuriose šalyse būna tokie pusiau taksi, pusiau autobusai – lengvasis automobilis, bet važiuoja maršrutu, priima žmones pakeliui. Į tokį lipant, reikia žinoti jo kainą, nes ji už bilietą yra fiksuota, ir tiesiog paduoti tą sumą, pagal paprotį, įlipant ar išlipant (bet jei nežinosi, gali iš turisto prašyti daugiau). Tiesa, dažną maršrutinį taksi gali, sutaręs kainą, ir nusamdyti kaip “tikrą” taksi, kad vežtų kur reikia.
Pavėžėjimo paslaugos: Uber ir kt.
Pavėžėjai (Uber ir kt.) sukėlė tikrą revoliuciją. Jei tik galiu, naudojuosi jais, o ne taksi – ir patogiau iškviesti (tiesiog per programėlę), ir kainą matai iš karto bei mažiau vietos apgavystės. Tiesa, ne visur taip pigiau.
Tačiau tai, kas veikia Lietuvoje, ne visai taip veikia kitur.
Visų pirma, pavėžėjimo programėlių pasaulyje labai daug ir kiekvienoje šalyje veikia tik po kelias jų. Be to, vienos programėlės veikia geriau už kitas (daugiau vairuotojų ir greičiau atvažiuoja). Vienos programėlės yra pasaulinės, kitos – regioninės, trečios – veikia vienoje šalyje. Prieš keliaudamas sužinau ir instaliuojuosi tas programėles, kurios geriausiai veikia ten (vien tai, kad „Ten veikia Uber, o aš jau turiu Uber“ nepakanka, nes galbūt „Uber“ veikia mažiau miestų ar turi mažiau vairuotojų ir juo mažai kas naudojasi).
Kai kurias programėles, tiesa, bus galima aktyvuoti tik turint vietos telefono numerį – tad pirma teks įsigyti SIM kortelę.
Skirtingos pavėžėjimo programėlės veikia kiek skirtingais principais. Pagrindiniai skirtumai:
1.Kaina arba iš karto rodoma galutinė (t.y. jos vairuotojas neturi teisės keisti, iš karto bus nurašyta ta suma) arba preliminari. Pastaruoju atveju ji gali išaugti – jei vairuotojas važiuos per aplinkui ar lėčiau. Jei tai įvyksta dėl apgavystės, reikia apeliuoti pavėžėjimą sistemai. Tokiu būdu, pavyzdžiui, Brazilijoje mus „Uber“ vairuotojas vežė pirmyn-atgal ilgu tuneliu, nes pats nežinojo, kur važiuoti; „Uber“ iš pradžių nurašė pinigus pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą; apeliavome ir atgavome dalį pinigų.
2.Kai kuriose programėlėse pavėžėjimą gali apmokėti tik prisegta kortele, kitose – ir „įsikėlęs“ pinigų į sistemą („įneši“ grynus tam tikrose parduotuvėse arba įkeli nuo kortelės), o trečiose galima apmokėti ir grynais (tiesa, vairuotojai dažnai neturi ar apsimeta, kad neturi, grąžos).
3.Kai kurios pavėžėjimo programėlės yra suprogramuotos kokybiškai, rodo tikslią vairuotojo vietą tau ir tavo vietą vairuotojui. Tu užsakai ir nereikia jokio susirašinėjimo. Tai idealiausia turistui, nes nereikia vietos kalbos žinių. Bet kitos rodo prasčiau ir vairuotojas vis tiek skambina ar rašo tau – aišku, vietos kalba – prašo paaiškinti, kur tiksliai lauki. Tam reikia pramokti vietos kalbos.
4.Skirtingos transporto rūšys, kurias gali užsakyti. Automobiliai būna įvairių „kokybės kategorijų“ bet paprastai ir žemiausia yra pakankama, nebent žmonių daug ir reikia mikroautobuso (jei tiesiog daug bagažo, galima sudėti ant sėdynės, nebūtinai į bagažinę). Kai kuriose šalyse ir kai kuriose sistemose yra įdomesnių transporto kategorijų, kaip motociklas-taksi ar tuktukas.
Prieš pirmą kartą važiuodamas su nauja programėle, paanalizuoju jos galimybes. Jeigu į programėlę galima įsikelti pinigus, neverta jų keltis daug – deja, man yra buvę, kad mano paskyrą užblokavo, nes gal sukėlė įtarimų, kad pervedžiau pinigus iš Lietuvos. Tada pinigus „įšaldė“ (laimė, jų buvo nedaug). Tai įvyko su “Gozem” sistema Benine. Todėl bent jau iki esu važiavęs daug kartų persivedu pinigų tik tam vienam važiavimui.
Pastaba: šiais laikais užsakius per pavėžėjimo sistemas, gali atvažiuoti ir taksi. Tai vis tiek vadinu pavėžėjimu, nes svarbiausi pavėžėjimo pliusai lieka: tiksliai nurodai vietą iš kur ir į kur važiuoti, matai bent preliminarią kainą.
Visgi, jei pavėžėjimo paslaugų toje vietoje nėra, ar vairuotojai neatvažiuoja, gali tekti naudotis ir „tikru“ taksi – kurį aprašau apačioje.
Tačiau, jei yra galimybė, net ir prieš naudojantis tikru taksi geriausia patikrinti pavėžėjo siūlomą kainą tam nuotoliui – taksi kaina turėtų būti panaši, gal kiek brangesnė, bet jei prašys dvigubai brangiau – tai beveik garantuotai apgavystė. Derybose taksistui reikia rodyti, kokią kainą siūlo pavėžėjai – daugelis taksistų atlyžta ir pasiūlo panašią ar tokią pat kainą.
P.S. Ar pavėžėjimas pigesnis, nei taksi? Nebūtinai. Yra šalių, kur išeina brangiau, kartais net dvigubai. Tačiau net ir tokiose šalyse kartais tenka naudotis pavėžėjais – nes tiesiog didelė dalis taksistų turistą bando apgauti labiau.
Dažnos taksi ir pavežėjų apgavystės ir kaip jų išvengti
Tipinės taksi apgavystės:
1.Kai pasakai, kur važiuoji, vairuotojas reikalauja daug didesnės sumos, nei priklausytų. Atsisako jungti taksometrą, net kai privalo.
KAIP IŠVENGTI: Reikalauti jungti taksometrą, jei privaloma, ir nelipti į taksi kitaip. Kitu atveju susiderėti iki tinkamos kainos, kurią gali pamatyti pažiūrėjęs, kiek mokėtum užsakęs pavėžėją per sistemą, arba iš vietinių žmonių, arba, jei jau anksčiau važiavai taksi toje šalyje – kiek mokėjai tada (jei neapgavo). Visa tai naudoti kaip argumentus derybose.
2.Kai įlipi, vairuotojas nei sako kainą, nei jungia taksometrą. Sako „Paskui sutarsime“. Jau nuvažiavęs užgieda neįtikėtinai didžiulę kainą.
KAIP IŠVENGTI: Jokiais būdais, niekada neįlipti į taksi ir neišvažiuoti prieš tai nenustačius arba galutinės kainos, arba kaip ta kaina bus apskaičiuojama. Viena išimtis – jei kaina tame mieste fiksuota. Tokiu atveju, tiesiog išlipant paduoti fiksuotą kainą.
3.Įjungęs taksometrą (ar net su pavėžėjimo sistema, kur mokama pagal nuvažiuotą atstumą) vairuotojas „suka ratus“, važiuoja ne tiesiausiu keliu.
KAIP IŠVENGTI: Jei važiuoji su pavėžėjimo sistema ir vairuotojas turi planšetę, rodančią kelią – žiūrėk, ar seka jos nurodymais. Jei dažnai neseka, klausk kodėl. Kitu atveju sek važiavimą savo telefono GPS žemėlapyje ir klausk, kodėl važiuoja ne taip, kaip turėtų.
4.Vairuotojas sako, kad neturi grąžos, duoda per mažai grąžos (pvz. 10 vietoje 100) arba duoda grąžą netikrais pinigais.
KAIP IŠVENGTI: Visuomet tikrinti grąžą. Pasistengti turėti smulkių pinigų, kad sumokėti vairuotojui kuo tiksliau.
5.Vairuotojas sako, kad privaloma važiuoti su juo, nes „autobusai nevažiuoja“, „Uber ir pavėžėjai čia neveikia“. Dažnai tai apgavystė.
KAIP IŠVENGTI: Netikėti, tikrinti viską kituose šaltiniuose ir/ar klausti kitų, su pavėžėjimais nesusijusių žmonių.
6.Vairuotojas sako, kad jūsų pasirinkta vieta kažkuo negera (uždaryta, neįdomi) ir siūlo važiuoti į kitą – tolimesnę arba siūlančia vairuotojui komisinius.
KAIP IŠVENGTI: Netikėti vairuotojais, tikrinti pačiam, laikytis savo.
7.Vairuotojas (net pavėžėjas) sako, kad yra kažkoks papildomas mokestis prie taksometro kainos (pvz. „Už važiavimą vakare“, „Už paėmimą nuo oro uosto“, „Už iškvietimą“) kurio iš tikro nėra.
KAIP IŠVENGTI: Pasidomėkite tais mokesčiais iš anksto. Dažniausiai jie – apgavystė, taksometras (arba pavėžėjimo sistema) nurodo galutinę kainą.
8.Vairuotojas prašo pinigų už mokamą kelią. Tai nebūtinai apgavystė – jei taip sutarėte iš anksto. Bet kartais vairuotojai už mokamą kelią reikalauja didesnės sumos nei jam kainavo arba reikalauja sumos už mokamus kelius, kai tą sumą jau automatiškai nurašo pavėžėjimo sistema, “matanti”, kad važiuota mokamu keliu.
KAIP IŠVENGTI: Prašyti nevažiuoti mokamu keliu, o jei prašysite važiuoti – iš anksto išsiaiškinti, kiek tai kainuos, iš pradžių iš pavėžėjimo sistemos, paskui pavėžėjo. Žiūrėkite, kiek kainuoja mokami keliai kai pravažiuosite mokėjimo punktus.
Labai svarbu laikytis savo. Jei jūs teisus, taksistas kada nors „atsitrauks“. Kraštutiniais atvejais gali net reikti žadėti iškviesti policiją. Jei taksistas mėgino iš jūsų paimti 100 dolerių už atstumą, kurį nuvažiuoti kainuoja 10 dolerių, aišku, jis niekaip prieš jokius pareigūnus to „nepateisins“, nes pareigūnai puikiai žino, kiek kas kainuoja. Taksistai sėkmingiausiai apgauna tuos, kurie nesigina ir susitaiko su apgavyste. Aišku, jei skirtumas mažesnis, pvz. 13 dolerių vietoje 10 dolerių, gali būti sunkiau, bet tai ir nėra bjauriausios apgavystės, bjauriausios kai iš turistų ima kartais daugiau.
Taip pat skaitykite išsamų straipsnį apie apgavystes kelionėse:
Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti
Taksi ir pavėžėjimo alternatyvos
Apskritai taksi ir pavėžėjais naudojuosi gana retai – tiesiog alternatyvos paprastai geresnės. Štai jos:
1.Autonuoma. Dažniausiai keliauju šitaip. Išskyrus miestus, kur mažai parkingo ar jis brangus, taip išeina greičiausiai, o dienos autonuoma dažnai kainuoja tiek, kiek kokie vienas-trys ilgesni pravažiavimai taksi (tikslus santykis priklauso nuo šalies). Net jei atrodo, kad jums nereikia autonuomos, gerai pažiūrėkite – kartais būna, kad net kai važinėsi nedaug, pvz. tik iš oro uosto į viešbutį, atgal ir dar į kelias tolesnes vietas – vis tiek išeis pigiau autonuoma, nei visur važinėti su taksi ar pavėžėjais, net ir be apgavysčių (tarkim, nuvažiuoti iš oro uosto į viešbutį kainuos 25 eurus ir tiek pat atgal, o dienos autonuoma irgi 25 eurai + kuras). Plačiau apie autonuomą šiame straipsnyje: “Autonuoma užsienyje – viskas, ką reikia žinoti“.
2.Viešasis transportas. Jei mieste yra metro, tai juo nuvažiuoti gali būti ne tik pigiau, bet ir greičiau, nei su taksi ar pavėžėjais (net įskaičiuojant ėjimą į stotelę). Jeigu yra tik autobusai, troleibusai ir pan., paprastai bus gerokai lėčiau, bet ir gerokai pigiau, be to, labiau pasižiūrėsi vietos gyvenimą. Plačiau apie keliones viešuoju transportu šiame straipsnyje: “Kelionės viešuoju transportu – viskas, ką reikia žinoti“.
3.Ėjimas pėsčiom. Nedidelių atstumų (2 km ir pan.) taksi nevažinėju – kelionės metu juk smagu prasieiti per svetimą miestą, geriau įsižiūrėti į tai, kas aplink. Nebent būtum su lagaminais ar labai skubėtum.
4.Ekskursija. Jei nori, kad tave kas vežiotų iš vietos į vietą svečiame mieste, kartais labiau apsimoka ekskursija – apvežios daug vietų, prie vietų palauks, o dar apie jas papasakos gidas. Tiesa, ekskursijos irgi būna labai įvairios ir kai kurių kainos, kaip ir kai kurių taksi, labai išpūstos – reik pasirinkti tinkamą. Plačiau apie ekskursijas šiame straipsnyje: “Gidai ir ekskursijos kelionėse – viskas, ką žinoti“.
2 komentarai
Dar nepaminėjot atvejų, kai pvz. Tailande (Bankoke) užsakius pavežėją, jis veža mokamu keliu kur savo pinigais moka už kelius įvažiavimo vietose, o paskui prašo kliento apmokėti papildomai sumokėtą sumą. Tai čia normali praktika. Bet tarkime Indijoj taksistai gali vėliau pradėti prašyti daugiau, neva važiavo mokamu keliu, tai jau sukčiavimas.
Dėkui, papildžiau!
Dar vienas variantas, kaip pavėžėjai yra apgaudinėję mane – reikalavę pinigų už mokamą kelią, kai iš tikrųjų tie pinigai jau buvo įskaičiuoti į pavėžėjimo sistemos nurodytą kainą, nes sistema matė, kokiu keliu važiavome, ir atitinkamai pridėjo mokamo kelio kainą.
Apskritai dėl mokamų kelių geriau sutarti iš anksto, pačiam pažiūrėti kaip greičiausia. Kartais būna taip, kad, pvz., mokamu keliu kokia minute greičiau ar net lėčiau, bet pavėžėjas ar taksistas vis tiek ten važiuoja ir prašo atlyginti kainą…