Malta tėra taškelis Viduržemio jūroje. Nei plotu, nei gyventojais ji neprilygsta net… Vilniaus miestui. Regint Maltos vardą ilguose “viskas įskaičiuota” kelionių kataloguose lengva įsivaizduoti, kad be geltono smėliuko, ryškios saulės ir žydros jūros ten nieko daugiau nėra.

Ilgasis savaitgalis Maltoje leido įsitikinti, kad stereotipas klaidingas. Salelė tiesiog sprogsta nuo ženklų, koks svarbus Centras kadaise ji buvo. Maltos priešistorinės šventyklos – seniausi žemės pastatai, amžiumi toli pralenkę Egipto piramides. Kryžininkų tvirtovės ir miesteliai mena jų klestėjimo šimtmečius arabams atsiėmus Šventąją Žemę. Gilios Antrojo pasaulinio karo katakombos – mažytės ir strategiškai svarbios Maltos taip ir nepalaužė Musolinio bombonešiai.

Uolėtas Maltos krantas ir 1637 m. kryžininkų bokštas.

Valeta – kryžininkų miestas-tvirtovė

Maltos sostinė Valeta – ne miestas, o rajonas, kurio masyvūs barokiniai pastatai padengę įtvirtintą kyšulį. Bet jo istorinės svarbos pakanka, kad vadinti miestu. Tai – pirmasis nuo Antikos laikų Europoje miestas, pastatytas “nuo nulio”. Gatvės čia tiesios, skersvėjų vėsinamos, tolumoje nuolat boluoja jūra. Nuo kitų rajonų skiria aukšta siena – visa Malta perpildyta rusvais senais įtvirtinimais, o Valeta atrodo it iš jūros kyšanti tvirtovė. Centre – Ordino Didžiojo magistro (faktiškai – salos karaliaus) rūmai ir puošni Šv. Jono kokatedra. Jos grindys ištisai nuklotos riterių antkapinėmis plokštėmis – tų pačių, kurie pastatė Valetą ir įsteigė Maltą kaip atskirą šalį. Juos mena ir aštuoni barokiniai rūmai (auberge), kiekvieni kurių tarnaudavo kaip atskiros tautybės (gimtosios kalbos) riterių bazė – juk Kryžiaus nešėjai iš visos Europos čia suplaukdavo. Tautybės turėjo ir nuosavas koplyčias.

Kalėdoms papuošti italų riterių rūmai Valetoje. Italų riterių vadas tradiciškai visad buvo ir Ordino laivyno admirolas.

Katedros ir rūmai yra kiekviename Europos didmiestyje, bet prabangi požeminė Viduramžių ligoninė – kažkas visiškai unikalaus. Riterių ordinas, kurį musulmonai atvijo iki Maltos, buvo hospitaljerai – prieš tapdami kariais jie rūpindavosi į Jeruzalę keliavusių piligrimų sveikata. Maltoje piligrimų nebuvo, bet prestižo reikalas jiems ir naujojoje bazėje įrengti savo “broliams riteriams” ligoninę – puikesnę už visas kitas.

Čia gydydavęsi riteriai turėjo ir tualetus, ir kiemelį pasivaiščiot. Šiandien ligoninė – konferencijų centras.

Į ligoninės bilieto kainą įėjo filmo apie Maltą “Malta Experience” peržiūra specialiame kino teatre. Tokia pramoga ten labai populiari: daug miestelių turi savo “turistinį kiną”. Nors apie Maltą jau daug žinojau, gerai paruoštas filmas sudomino.

Hospitaljerams Malta turėjo priminti Palestiną: maltiečiai kalba arabiškai. Tik istorija juos pavertė krikščionimis, o iš paskos žengė lotynų raštas, šimtai itališkų žodžių. Bet krikščioniškų tradicijų maltiečiai laikosi su musulmonišku uolumu. Bažnyčių čia 356 (viena į kvadratinį kilometrą, arba viena 1168 gyventojams). Tik neseniai įteisintos skyrybos. Kultūriškai Malta – irgi sala tarp Europos ir Šiaurės Afrikos.

Eilinė tiesi Valetos gatvė.

Europos pakraščiuose kadaise buvo daug kryžinininkų šalių (ir Lietuvą dvi tokios – kryžiuočių ir kalavijuočių – puldinėjo), bet tik vienintelę Maltą riteriai išlaikė šitaip ilgai – iki pat 1798 m.

Vienintelis Maltos didmiestis

Už storos Valetos sienos driekiasi Floriana – gražus XIX a. “Naujamiestis” – o toliau kiti rajonai, kiekvienas vadinamas miestu. Iš tikro jau labai seniai jie susijungė į vieną didmiestį, daugiau nei pusės maltiečių namus.

Žymiausi rajonai-miestai plyti anapus įlankos: Isla, Birgu / Vitoriosa ir Kalkara. Čia buvo hospitaljerų štabas iki jie užsakė statyti Valetą. Čia gatvės susivijusios, pilnos šimtamečių bažnyčių ir skulptūrų. Jų niekas negriovė: nors hospitaljerus ištrėmė Napoleonas (iš valstybės jie tapo labdaringu Maltos ordinu), paskui salą valdė britai, jie visi buvo vakarų krikščionys ir nė nemanė naikinti paveldo, kaip rusai/sovietai pas mus. Maltiečiai net rimtai svarstė tapimą tokia pat Britanijos dalimi, kaip Anglija ar Škotija. Pasirinko nepriklausomybę, bet anglų kalba liko viena oficialių. Tai masina britų pensininkus ir ofšorinių kompanijų šeimininkus.

Vaizdas į Valetą iš Vitoriosos. Vitoriosos forte dešinėje nuo 1991 m. susitaręs su Maltos valdžia vėl bazuojasi Maltos ordinas. Tiesa, jokių politinių galių nebeturi.

Šiauriau pilna modernesnių rajonų su didžiuliais viešbučiais, o pačiame gale – Pačevilis, pagarsėjęs striptizo klubais. Vakarėjant ėjau jo gatvė; siautė būsimi jaunikiai ir nuotakos, o iš daugiaaukščio viešbučio rūsio aidėjo nešvankūs angliški riksmai.

Kokia mažytė yra Malta supratau skaitydamas vietinį anglišką dienraštį. Iš ministro žurnalistas ėmė interviu apie… vienos Didmiesčio gatvės remonto aplinkiniams gyventojams keliamus trukdžius. Kai salos plotis 10 kilometrų, kiekviena vietinė problema yra ir nacionalinė.

Smėlis ir jūra

Dauguma Maltos turistų Valetą aplanko tik per vienadienę ekskursiją. Jų tikslas – žydra jūra ir saulė. Lapkritį, kai keliavome mes, tam “juodas” nesezonas ir kainos juokingos. Erdvus dvivietis viešbučio kambarys ant jūros kranto teatsiėjo 50 Lt į dieną. Balkonas atsivėrė į Šv. Pauliaus įlanką, kurioje, kaip spėjama, sudužo į Europą plaukusio Apaštalo laivas (tai aprašyta Biblijos Apaštalų darbų knygoje).

Šv. Pauliaus įlanka, vienas Maltos kurortų.

Bet ir maži pajūrio kaimeliai iš dviaukščių privačių namelių turi savo paslapčių. Po Melieha užsukau į katakombų tunelius. Čia slėpdavosi maltiečiai per Antrąjį pasaulinį karą, kai šią britų koloniją iš paskutiniųjų puolė Musolinis. Neužėmė. Gal net ir karas būtų kitaip pasisukęs, jei ne ši Sąjungininkų salelė vidury vokiečių ir italų jau valdyto Viduržemio.

Šv. Pauliaus įlankoje stovi ir galingas rusvas mūrinis bokštas. Tokiais kryžininkai XVII a. apjuosė visą salą – kad matytų, ar neartėja turkų laivynas, o šiam priplaukus – pašaudytų bei dūmais perduotų žinią apie puolimą į Valetą. Ordino gynyba nebuvo juokas: 1565 m. per didžiąją apgultį 9 000 kryžininkų atlaikė 40 000 turkų. Apie tą mūšį, sunaikinusį turkų nenugalimumo iliuziją ir pakeitusį Europos istoriją, anuomet visas žemynas kalbėdavo net labiau, nei šiandien apie Antrąjį pasaulinį karą. Ir po 200 metų prancūzų filosofas Volteras rašė: “Nieko nėra garsesnio už Maltos apgultį”.

Pilaitė netoli kranto.

Pietinėje Maltos pakrantėje gražios uolos ir Mėlynoji grota, kur plaukėme valtele. Gražus ramus vakaras. Maltos gamtos masteliai nėra superdidingi, bet smagiai išvykai grota tinka.

Malta – tai dar ne visa Malta. Skamba keistai? Gal, bet iš tikro Maltos sala yra tik 78% valstybės. Antroji sala – Gozas; ten kėlėmės keltu. Būtent jo vakarinė pakrantė turbūt gražiausia Maltoje – ar bent taip atrodė nuo gelsvų uolų stebint iš lėto artėjančią audrą.

Audra artėja į Gozą.

Senosios Maltos šventyklos

Maltos civilizacija amžiumi toli lenkia kryžininkus ir arabus. Galbūt ji lenkia ir Afriką, Europą, Aziją: būtent Maltoje išliko seniausi žemės pastatai. Iš šventyklų – tokių kaip Taršieno Didmiestyje, Agar Čimo pietuose, ar Džgantijos Gozo saloje belikę griuvėsiai. Stori mūrai, tiesa, vis dar aukštesni už žmones; matosi bareljefų, “altorių” liekanos, geometriniai raštai, pusapvaliai kambariai, pagal bažnyčias praminti “apsidėmis”, nors, aišku, dėl tikrų patalpų paskirčių archealogai tegali spėlioti.

Ir nors šventyklų stogų vietose žiojėja skylės, dar galima išvysti, kaip jos atrodė. Mat jų kopiją senovės maltiečiai įrengė po žeme. 1902 m. požeminių vandens cisternų kasėjai turėjo be galo nustebti, kai po gyvenamuoju namu aptiko šitaip puikiai išlikusį daugiatūkstantmetį Hal Saflienio požemį. Čia, manoma, buvo laidojami žmonės – prieš tai supūdžius, kad liktų kaulai. Vieta gležna ir be galo branginama, tad turistų skaičiai griežtai ribojami iki vos 60 per parą: pirkome bilietus internetu prieš mėnesį. Tikrai verta – jei šventyklų griuvėsiai įdomūs todėl, kad labai seni, tai keliaaukštis Hal Saflienio požemis gniaužia kvapą ir pats savaime. Čia žemė išsaugojo viską kaip prieš 5000 metų: nenuskilę aštrūs kampai, ryškūs dažai, siaurėjančios lubos. Niekur kitur pasauly neišvysi tokio gyvo tokios žilos senovės vaizdo.

Deja, požemyje fotografuoti draudžiama, tad čia mažiau įspūdingi Agar Čimo megalitai.

Rusvi Maltos kaimai

Maltos kaimai – mažytės Didmiesčio kopijos. Kaip ir visa Malta jie stokoja spalvų. Išskyrus šventus bažnyčių paveikslus viskas rusva/pilkšva: ir žemė, ir senieji namai, ir net rūmai. Tiesa, dar balkonai ryškūs ir net naujuose namuose meniškai raižyti.

Salos gilumoje stūkso senoji sostinė Mdina (vos 300 gyv.), arabiškai siauromis gatvelėmis be automobilių, į kurias žvelgia tylūs barokiniai ir romaniniai fasadai. Kaip ir ne vienas Maltos miestelis ji įtvirtinta, o nuo aukštų sienų mūrų gali regėti visas salos įžymybes. Tarp jų – Mostos kaimo bažnyčios kupolą, dydžiu pralenkusį Romos panteoną.

Mostos kupolas kyla virš maltietiškai rusvų namų.

Gozo salos sostinei Vitorijai pasisekė daug mažiau: tenykščiai žmonės savo barokinės bažnyčios kupolui pinigų išvis nesurinko, tad nupiešė ant lubų. Aišku, tinkamas efektas susidaro tik žiūrint iš tam tikro taško. Ten dar aplankėme seną kalėjimą, parapijos muziejų, ir, aišku, nuo miesto sienos stebėjome tolius.

Pačios Mdinos bažnyčia – kokatedra. Niekas nedrįso katedros perkelti į Valetą, tad dabar abu miestai dalinasi Vyskupijos centro šlove. Kaip ir Valetoje grindys čia klote nuklotos meniškomis antkapinėmis lentomis.

Meniškos antkapinės lentos – įprasta Maltos bažnyčių grindų danga. Garbiausiose šventovėse jos driekiasi nuo sienos iki sienos, nuo įėjimo iki altoriaus.

Pabaigai

Pažintinės ir poilsinės kelionės dažnai būna atskiros, mat įdomybės nuo atokių kurortų smarkiai nutolusios. O Maltoje galima viską puikiai suderinti, nes nuo bet kurio viešbučių iki visų salyno grožybių – ne daugiau keleto valandų kelio.

P.S. Čia leidau sau dėl istorinės-kalbinės kilmės įvardyti Maltą arabų sala. Tačiau maltiečiai, su kuriais esu bendravęs, nemėgsta būti siejami su Afrika. Konfrontaciją lemia ir didžiulė imigracijos problema: 2004 m. Maltai prisijungus prie ES Valeta tapo artimiausia Afrikai ES sostine. Nuo tada kasmet ~2000 žmonių iš Afrikos nelegaliai ten išsilaipina – palyginus su šalies gyventojų skaičiumi Maltai tenka daugiausiai prieglobsčio prašytojų visoje Europoje.

Mano nuomonė apie vertus dėmesio Maltos turistinius objektus po kelionės. Galbūt šis žemėlapis padės jums pasirengti savo kelionę.


Visi straipsniai iš kelionių po Europos salas

1. Europos salos: kurią pasirinkti kelionei? (įžanga)
2. Islandija: keturių stichijų šėlsmas
3. Madeira: visad šilta Europos pabaiga
4. Svalbardas: šiauriausias žmonijos forpostas
5. Malta: arabų kryžiuočių sala
6. Sardinija: ramioji Italijos sala
7. Kipras: kitokia kelionė į Kiprą