Išskleisti meniu
Juodkalnija – naujasis Viduržemio perlas

Juodkalnija – naujasis Viduržemio perlas

| 44 komentarai

Juodkalnijos vardą dar ne kiekvienas europietis žino. Tačiau jau pirmąją savo kelionės ten dieną supratau: tai – tik laiko klausimas.

Ši mažytė Viduržemio jūros šalis, tik 2006 m. paskelbusi nepriklausomybę nuo Serbijos, turi ką pasiūlyti kiekvienam keliautojui. Gamtos mylėtojams – kalnų takai, žydros raftingo upės per giliausius Europos kanjonus. Kultūros mėgėjams – ankšti Viduramžių Venecijos miestai, stačiatikių vienuolynai. O po turiningų dienų laukia pajūrio kurortai “kiekvienai kišenei”: nuo kambarių “pas močiutes” iki megajachtų prieplaukų.

Ko Juodkalnijoje mažai – tai tipinių nuobodžių gigantiškų viešbučių. Nors ir vis pilnesni turistų, jos miesteliai išlieka saviti. Čia juodkalniečiai turi patirties: iki Jugoslavijos jų šalis ilgai džiaugėsi laisve, valdoma “vyskupų-kunigaikščių”.

Kotoro įlanka, žymusis 'Juodkalnijos fjordas', nuo gretimų kalnų.

Juodkalnijoje viskas orientuota į turistus

Juodkalnijos plotas – kaip šeštadalis Lietuvos, tačiau greitai jos aplėkti nepavyks. Pusė valstybės yra aukštesniame, nei kilometro aukštyje, ir beveik visi keliai čia vingiuoja nuolatiniais serpantinais. Kai kurie tokie siauri, kad susitikus iš priešpriešio automobilį tekdavo trauktis atbulomis iki artimiausios vietos, kur tarp skardžio ir uolų bent truputėlį plačiau.

Tačiau tai – bene vienintelis Juodkalnijos nepatogumas (o ir jį atperka vaizdai žemyn). Nors Juodkalnija skurdesnė už Lietuvą, net nustebau, kaip ten viskas kokybiška, orientuota į turistą. Net atokiausių plentų danga lygi, o miestelių gatvės pilnos gražių kavinių, barų, bevielis internetas (wifi) beveik visose nemokamas ir greitas.

Skadaro ežeras tarp Juodkalnijos ir Albanijos - didžiausias Balkanuose, o jo salose gyvena vienuoliai (kai kurie - atsiskyrėliai). Čia jis matomas nuo siauručio Ulcinjo-Virpazaro kelio - vieno vaizdingiausių Juodkalnijoje. Čia - kelio išplatėjimas apžvalgos aikštelei, šiaip jis daug siauresnis

Atsiskaitoma eurais (Juodkalnija nėra ES narė, bet vienašališkai įsivedė šią valiutą). Net oficialios iškabos rašomos ir angliškai, neretai – ir rusiškai (Juodkalnija – viena vos kelių Europos šalių, į kurią rusams nereikia vizų, ir jų ten keliauja šimtai tūkstančių).

Kartą prisėjo paskambinti į policiją (vienas viešbučio savininkas kaltino, neva pavogėme 5 eurus kainavusį rankšluostį) – ten irgi angliškai puikiai šnekėjo, situacija išsisprendė.

Herceg Novio kurorto, populiaraus tarp serbų, centrinė aikštė su lauko kavinėmis

Tačiau “patogu” nereiškia “kaip visur”. Pavyzdžiui, daugumoje Juodkalnijos kurortų nerasi užsienio virtuvių restoranų. Kiekvienoje lauko kavinėje patiekiami tie patys balkaniški patiekalai – maltos mėsos čevap(čic)ai, paplotėlis pleskavica, įdaryta paprika, jūros gėrybės, kai kur vietinis “Negošo” sūris ir kumpis. O taip pat picos, spagečiai: itališki patiekalai juodkalniečiams – beveik nacionaliniai. Viskas skanu, mintimi “vis tiek turistas išvažiuos, tad galima patiekti bet ką” paprastai nesivadovaujama – tik aptarnaudavo labai ilgai.

Kotoro įlanka – pasakiškas pietų “fjordas”

Daugiausia liaupsių sulaukianti Juodkalnijos vieta – Kotoro įlanka. Reklama turistams, kad Kotoras – vienintelis Viduržemio fjordas – nėra visai teisinga, bet žvelgdamas į čia siaurėjantį, čia platėjantį aukštų kalnų supamą Kotorą išties būčiau galėjęs patikėti pakliuvęs į Norvegiją. Jei ne +33 laipsnių karštis.

Tik, geriau įsižiūrėjus, “juodųjų kalnų” pakrantės ten ne laukinės, o pilnos žavių miestukų su Venecijos pirklių statytomis bažnyčiomis bei rūmais. Jų gatvelės tokios siauros, kad, lyg Venecijoje, tegalima vaikščioti pėsčiam. Dažna tokia stati, kad virsta laiptais.

Herceg Novio kurortas žvelgiant iš jo tvirtovės. Daugybė tokių paprastų namų šlaituose priima turistus ir iš jų balkonų matosi Kotoro įlankos pradžia.

Rausvi ir pilkšvi Viduramžių mūrai puikiai papildo gamtos peizažą. Nenuostabu, kad Perasto kaime (su 17 bažnyčių, 2 cerkvėm, bet tik 350 gyventojų) vienerius iš 16 rūmų nusipirko Maiklas Duglasas ir Ketrina Zeta Džouns.

Nors Kotoro įlanką galima perplaukti keltu, džiaugiuosi, kad apvažiavome automobiliu. Juk iš kiekvienos kelio atkarpos, kiekvieno miestelio įlanka atrodo vis kitaip, o įspūdingiausi vaizdai – nuo kalnų kelio į Cetinę.

Perasto panorama iš vienos jo bažnyčių varpinių.

Tiesa, vieno turistų džiaugsmo Juodkalnijai trūksta – gerų paplūdimių. Didžioji dalis krantų uolėti, o reti smėliuko ar (dažniau) akmenukų ruožai siauručiai it prie Lietuvos ežerų. Kone kiekvienas jų brangus centimetras perduotas “administruojančioms įmonėms” nuomojančioms šezlongų ir skėčių eiles (kad poilsiautojų tilptų daugiau, būna, supila į jūrą betoninius “kyšulius” ir siūlo kaitintis saulutėje ant jų).

Prieš kiekybę Juodkalnijoje triumfuoja kokybė. Greta didesnių paplūdimių buvę kaimai seniai suaugo į kilometrinius kurortus su romantiškų kavinių pilnomis pajūrio promenadomis. Kiekvienas turi savo veidą. Tie su įspūdingiausiais senamiesčiais brangesni ir pamilti atvykėlių iš toliau (ypač Budva), kiti pigesni, bet tiems, kam pakanka jūros ir pramogų, nemažiau smagūs (pvz. Sutomorė).

Budva - didžiausias 'tarptautinis' Juodkalnijos kurortas. Bet jis irgi didžiuojasi venecijietišku senamiesčiu

Ulcinjo kurortas pačiuose pietuose tarsi apjungia abu dalykus: ten ir gražus įtvirtintas senamiestis, ir žemesnės kainos. Tačiau dauguma gyventojų jame albanai, tad atmosfera chaotiškesnė, senamiestis apgriuvęs.

Juodkalnijoje – milijonierių žaidimų aikštelės…

Bet labiausiai Juodkalnija trokšta tų turistų, kurie pinigų išvis neskaičiuoja. Jiems – Sveti Stefano sala su venecijiečių miesteliu, kuri visa dabar – vienas viešbutis, šitoks prabangus, kad kiekvienam svečiui tenka po keturis darbuotojus. Tie, kas nesusimoka ~1500 eurų siekiančios minimalios nakvynės kainos, net neįleidžiami pasižvalgyti po jo aikštes ar keturias bažnyčias.

Tikriausiai niekur pasaulyje į Sveti Stefaną nerasi nieko panašaus – kam gi pavyktų supirkti visą istorinį miestelį? Ironiška, kad šį turtuolių rojų įkūrė komunistai. Įkalbinėti vietinius gyventojus parduoti savo giminės namus jiems neteko: po Antrojo pasaulinio karo komunistinė Jugoslavija tiesiog viską nacionalizavo, rekonstravo ir ėmė į Sveti Stefaną vilioti Holivudo žvaigždes ir jų dolerius (izoliuotos nuo skurdžios Jugoslavijos realybės ten poilsiavo Elizabet Teilor, Sofi Loren). Po komunizmo žlugimo ir Jugoslavijos karų merdėjusį kurortą 2007 m. šiuolaikinei prabangai prikėlė rusiškas tinklas “Aman Resort”.

Nors Sveti Stefan ne svečiams uždarytas, šio gražiausio jo vaizdo - nuo gretimo kalno - iš eilinių turistų atimti niekas negali. Norintys prieiti arčiau dar gali apsilankyti viešbučio paplūdymyje - tiesa, tai kainuos 50 eurų, o už mašinos pastatymą tektų pakloti dar 12. Nėjome.

Beveik vien rusų kalbą girdėjau ir naujojoje Juodkalnijos milijonierių turizmo sostinėje – “Porto Montenegro” Tivate. Vietinis viešbučio šeimininkas vardijo, kieno gi daugiaaukštės superjachtos išrikiuotos iki 600 vietų plečiamoje prieplaukoje: Džiokovičiaus, Šumacherio… Tačiau rusiški laivų pavadinimai, denyje švenčiančios vidurinio amžiaus rusakalbės neleido nė išdidžiai plazdančioms Bermudų, Maršalo salų ar Barbadoso vėliavoms nuslėpti, kad dauguma “Porto Montenegro” prisišvartavusiųjų – naujieji rusai. Prie jų priderintos ir kainos naujame krantinės miestelyje: išleidus bent 10 eurų parkingas mums būtų buvęs nemokamas, bet patyrinėjęs antkainius supratau, kad geriau apsimoka tiesiog “palikti” 4 eurus už automobilio stovėjimą.

Kur dabar “Porto Montenegro” kadaise buvo piečiausioji Austrijos-Vengrijos, paskui Jugoslavijos karo bazė ir tai primena muziejus, kuriame galima net pasivaikščioti po tikrą karinį povandeninį laivą. Įdomu. Tačiau be mūsų per gerą valandą ten neužsuko nė vienas svečias. Turbūt tai prasčiausia “Porto Montenegro” šeimininkų investicija ir jie gailisi neatidarę dar vieno madingai skambančio “slow food” restorano…

Jugoslavų povandeninio laivo viduje. Tapusi nepriklausoma Juodkalnija daugumą karinės įrangos sunaikino ar atidavė muziejams. Dabar privaloma gidė pasakoja, kur susigrūdę ir sukaitę miegodavo beveik 30 jūreivių, kaip jie dalydavosi vienu tualetu laivugalyje

…ir eilinės Balkanų liaudies kurortai

Dauguma turistų Juodkalnijos pajūryje į milijonierių erdves težiūri iš tolo. Jie apsistoja “pas vietinius” – tiesa, tai dažniausiai ne kambariai kažkieno bute, o specialiai pastatyti keliaaukščiai namai. Dauguma numerių vadinami apartamentais, nes turi ne tik vonią, bet ir virtuvę.

Logiška: milžiniški turistų srautai taip sukėlė Juodkalnijos kainas, kad restoranai ten – dvigubai, kartais keturgubai brangesni nei kaimyninėse šalyse ar Lietuvoje. Serbijos ir Kosovo vasarotojai net buvo ėmę vežtis ką valgyti visai savaitei iš tėvynių. Pildydama biudžetą Juodkalnija nurodė muitininkams konfiskuoti maistą, viršijantį 1 kg vienam žmogui.

Sutomorės pajūris. Šis kurortas Vakaruose taip nežinomas, kad kelionių vadovai jo net neaprašo, bet serbų jaunimas pamėgęs tenykščius pajūrio klubus be to, čia paplūdimys - plačiausias, kokį mačiau Juodkalnijoje. Beje, nakvyne gerame pajūrio kambaryje su vaizdu kaip iš šios nuotraukos atsiėjo 30 eurų - nakvynės 'nesuperturtingiems' siūlytojų konkurencija didelė

Tačiau ir pačios Juodkalnijos parduotuvėse maistas pigesnis, nei Lietuvoje. Kol kas aukštyn šovė tik tų prekių ir paslaugų kainos, kurias perka turistai. Ir driokstelėjo jos ne juokais: štai 2010 m. kelionių vadove dar rašoma, kad 500 m nuplukdymas į Perasto miestelio bažnyčią dirbtinėje saloje kainuoja 1 eurą, o 2014 m. leidime – jau 5 eurus (tiek mokėjome ir mes).

Teigiama pokyčių pusė: skirtumas tarp “sutvarkyto” ir “(pa)prasto” akis bado vis mažiau kur. Jau daugiau nei pusė gatvelių gražios, švarios, malonios leisti laiką. Mažųjų miestų Juodkalniečiai mėgsta džiaugtis gyvenimu po atviru dangumi: teatrai, koncertų “salės”, net oficialių klubų krepšinio aikštės ir vandensvydžio baseinai neturi nei sienų, nei stogų – tik į viršų kylančias kėdes žiūrovams ant jūros kranto ar pašlaitėse.

Perasto bažnyčia dirbtinėje saloje. Sala supilta ten, kur 1452 m. atrastas Mergelės Marijos paveikslas. Istoriškai Kotoro įlanka, valdyta Venecijiečių ir Austrų, buvo katalikiška, tačiau po Antrojo pasaulinio karo prijungta prie Juodkalnijos ji tapo stačiatikiška

Juodkalnijos kalnuota širdis – Cetinė ir Lovčenas

Juodkalnijos pakrantė šiandien yra toks šalies veidas, kad net sunku patikėti, kad didžiąją savo istorijos dalį Juodkalnija net neturėjo išėjimo į jūrą. Jį iškovojo jėga tik 1878 m., sugriaudama istorinį Osmanų Senojo Baro miestelį (pilkus fotogeniškus jo griuvėsius pamilo turistai). Iki tol du šimtmečius Juodkalnija buvo stačiatikiška kalniečių žemė, kurią nuo galingų kitatikių imperijų (krikščioniškos Austrijos ir musulmoniškų Osmanų) gynė tie patys sunkiai pražengiami kalnai.

Svarbiausiajam iš didžiųjų senosios Juodkalnijos valdovų – tokiu jį pripažins bet kuris juodkalnietis – Petrui II Petrovičiui-Negošui (1813-1851) – ant Lovčeno kalno pastatytas aukščiausias planetoje mauzoliejus. Atleidusi, kad Negošas buvo ir vyskupas, jį šitaip pagerbė ateistinė Jugoslavija. Mat šis Juodkalnijos valdovas sukūrė “jugoslavizmą” – idėją kad visus pietų slavus reikia suvienyti į vieną jugoslavų valstybę. Juodkalniečiai tada save laikė serbais – vieninteliais laisvais, ir todėl pačiais geriausiais, Jugoslavijos vienijimo avangardu. Negošas, dar ir rašytojas, net sukurpė serbų nacionalinį epą “Kalnų vainikas” (Gorski vijenac). Kai 1918 m. Juodkalnija prijungta prie Jugoslavijos, daug gyventojų džiūgavo, ir net 1990 m., Jugoslavijai griūvant, laisvės dar ilgai neprašė.

Negošo 'mauzoliejus debesyse' mažas, bet didingos gamtos dėka jis - vienas įspūdingiausių pasaulio kapų. Į viršukalnę lipama plačiu pėsčiųjų tuneliu, o pagaliau išlindus laukan pribloškia 'juodųjų kalnų' panoramos. Kariatidžių saugomą memorialą su Negošo statula viduje vizualiai išplečia grįsti takai, apžvalgos aikštelės

Iki pat šiol juodkalniečiai nesutaria, ar jie yra atskira tauta. Tie patys žmonės vienuose surašymuose prisistato kaip juodkalniečiai, kituose – kaip serbai (pastaroji proporcija: 45%-29%). Dažnas laiko save “ir serbu, ir juodkalniečiu”. Populiariausi ant pastatų išteplioti grafičiai – kaip Serbijoje: “NATO – ne”, “Kosovas yra Serbija”.

Šiaip ar taip, serbai ir juodkalniečiai kalba ta pačia kalba, išpažįsta tą pačią religiją ir juos skiria nebent istorijos vingiai. Per referendumą už nepriklausomybę Juodkalnijoje balsavo vos 55% piliečių, o lemtingi buvo… tautinių mažumų balsai (albanai ir bosniai tiesiog nebenorėjo gyventi XX a. pabaigoje juos žudžiusių serbų valdomoje šalyje, ir net ~90% jų palaikė Juodkalnijos laisvę).

Tarp juodkalniečių laisvės labiausiai troško istorinės sostinės Cetinės Lovčeno papėdėje gyventojai – miestelio su keliolika gražių XIX a. užsienio ambasadų, kukliais valdovų rūmais. Kiek mažiau – šiuolaikinėje jugoslaviškai nuobodžioje sostinėje Podgoricoje (kur patriotizmą kursto, rodos, begalybė gatves puošiančių vėliavų ir vimpilų), antrajame pagal dydį universitetiniame mieste Nikšičiuje, pilname šiuolaikiškų barų.

Cetinė pilna tokių rūmų kuriuose gyveno prieškario Juodkalnijos elitas, veikė svarbiausios 'anos Juodkalnijos' įstaigos. Tiesa, ta šalelė buvo mažytė, todėl svarbiausi jos pastatai yra Lietuvos kaimo dvarų dydžio ir, kaip paskutinio kunigaikščio-vyskupo rūmai, jie įspūdingesni iš vidaus, jei tik šis išliko. Čia nufotografuotuose rūmuose - Juodkalnijos muziejus; beveik visi pagrindiniai šalies muziejai yra Cetinėjė ir net prezidentas gyvena ten

Giliausi Europos kanjonai – raftingo rojus

Į šiaurės rytus nuo miestų, toliausiai nuo krantų laukė pati dramatiškiausia Juodkalnijos gamta.

Ten – Durmitoro nacionalinis parkas ir Taros kanjonas, pasak turistinių bukletų antrasis pagal gylį pasaulyje po JAV Didžiojo kanjono (1300 metrų). Deja, daugumą vaizdų į jį užstoja medžiai – tačiau nuo Taros tilto tas žalias slėnis atrodo pribloškiamai.

Taros kanjono vaizdas nuo Taros tilto su lynu lekiančiu turistu

Populiariausia rytų Juodkalniją pažinti aktyviai. Greta Taros tilto virš kanjono žmonės “lynais skraidė” be paliovos. O į švarias, iki dugno skaidrias kalnų upes kas rytą išplaukia dešimtys plaustų. Taros kanjone pirmąsyk gyvenime pusdienio raftingą išbandžiau ir aš: tai puiki vieta “pirmam kartui”, slenksčių ir rėvų mažai.

Labiau patyrę “raftintojai” renkasi Taros ruožą arčiau Bosnijos sienos, kur tėkmė “įžūlesnė”. Ten ir antrasis, Pivos kanjonas: oficialiai mažesnis, pilnas tvenkinių, bet kur kas geriau matomas nuo tunelėtų kelių.

Raftingo valtis sustojo trumpai ekskursijai prie krioklių, kur trumpa upė išteka iš po žemių kad įtekėtų į Tarą. Apylinkės ten gražios, bet pati paslauga atrodė gana pigi. Į kainą įėję pietūs nekokie, priešingai nei įprasta Juodkalnijoje, gidas kalbėjo vien savo kalba ir tik slovakės bendrakeleivės dėka supratome pasakojimo detales. Gal sutapimas bet Taros kanjonas ir vienintelė Juodkalnijos vieta, kur dominavo vakariečiai turistai

Dar vienas JuodKALNijos simbolis – Ostrogo vienuolynas, įrengtas olose, kurioms, lyg namui, pastatytas puošnus fasadas. Išvysti Šv. Vasilijaus relikvijas klausydamiesi “gospodi pomiloj” ten traukia piligrimai. Regėdamas tuos mūrus aukštai kalnuose, vaizdus į tolimus slėnius, galėjau suprasti, kodėl šios stačiatikiškos valstybėlės, gyventojų skaičiumi šiandien vos lenkiančios Liuksemburgą (600 tūkst.), didingos imperijos retai ilgam pavergdavo. Kaip įveiksi tokius gamtinius įtvirtinimus Viduramžiška technika? Ar apsimoka?

Ostrogo vienuolynas. Dabartinis jo fasadas pastatytas tarpukariu po gaisro. Apačioje yra kitas, mažesnis vienuolynas. Piligrimai nuo jo lipa pėsčiomis, kiti - važiuoja raitytu kalnų keliu, vietomis primenančiu kompiuterinių žaidimų trasą

Paskubėkite, kol vakariečiai neatrado Juodkalnijos

O štai keliauti į Juodkalniją tikrai apsimoka… Kol kas.

Jau dabar šią šalį kasmet aplanko triskart daugiau turistų, negu joje yra gyventojų. Kaip gali kurortus nustelbti turistų tvanas, pavyzdžių nereikia toli ieškoti. Kroatijos Dubrovnikas stūkso taip arti Juodkalnijos, kad ten galima nuvažiuoti ryte ir vakare sugrįžti. Šio miesto nuostabus Viduramžių senamiestis pamažu virsta antrąja Venecija iš pačios neigiamiausios pusės: paslaugų kokybė prastėja, kainos darosi plėšikiškos (pavyzdžiui, automobilio statymas daugiaaukščiame parkinge – 5 eurai už valandą), o kartu skridę lietuviai, girdėjome, skundėsi trynęsi siaurose gatvelėse su turistų miniomis. Kai 2010 m. ten keliavau pietinė Kroatijos pakrantė dar atrodė tuščia, autentiška, o šiandien nebežinau, ar ją rekomenduočiau ilgesnėms atostogoms.

Tuo tarpu Juodkalnijos “masiniai turistai iš Vakarų” dar neatrado, dar neišlepino vietinių savo eurų pluoštais. “Game of Thrones” ir panašaus kalibro serialų, priešingai nei Dubrovnike, Juodkalnijoje niekas nefilmavo (Džeimso Bondo lošimas išgalvotame Juodkalnijos “Casino Royale” šalį pristatė pasauliui, bet net ir tos scenos suvaidintos Čekijoje). Tik amerikiečių kruiziniai laivai rytais įplaukia į Kotoro uostą, bet jų kajučių gyventojai, nusipirkę iš apspitusių vietinių trumpas ekskursijas, dar tą patį vakarą išplukdomi kitur.

Naujųjų rusų jachtos prie naujojo Porto Montenegro 'prabangos miestelio'

“Ar jūs iš laivo?” viltingai manęs klausė Kotoro prekijas. Išgirdęs neigiamą atsakymą, išsyk nukiūtino šalin… Kai į Juodkalnijos oro uostus “Ryanair” ir “Wizzair” atidarys aibę reisų iš Vakarų Europos, tokių klausimų niekas nebeuždavinės. Tada jau ne vien kruizų ir jachtų keleiviai juodkalniečiams atrodys pertekę pinigais.

Todėl nukeliauti į Juodkalniją verta paskubėti. Tiesa, tam dar reikia šiek tiek išradingumo. Jei nenorite važiuoti savo automobiliu iš Lietuvos, geriausia Juodkalniją pasiekti kaip į ją nuvykau aš: skristi į Dubrovniką, o iš ten važiuoti nuomotu automobiliu. Dubrovniko oro uostas – arčiau Juodkalnijos, nei didžiausiojo Kroatijos kurorto, tad pastarojo net pravažiuoti neprivalėsite. Juk Juodkalnija pilna savų “Dubrovnikų”: kuklesnių, bet irgi pasakiškai senoviškų. Karštas – bet ne pats brangiausias – birželis pasirodė geras laikas juos pamatyti savo akimis.

Kruizinio laivo keleiviai būriuojasi prie senųjų Kotoro miesto vartų. Ant jų, beje, vis dar iškalta Jugoslavijos diktatoriaus Tito citata

Juodkalnijos lankytinų vietų ir įdomybių žemėlapis. Galbūt jis padės jums susiplanuoti savo kelionę


Visi kelionių po buvusią Jugoslaviją aprašymai

1. Buvusi Jugoslavija: tautų ir tikėjimų mozaika (įžanga)
2. Kroatija: viduržemis kaip kadaise
3. Serbija: nugenėtoji Jugoslavija
4. Kosovas gimė iš naujo
5. Slovėnija: dangiška kaimiška žemė
6. Makedonija. Senutėje žemėje - naujausia Europos tauta
7. Juodkalnija: naujasis Europos turizmo perlas
8. Bosnija: trijų žavių kultūrų frontas
9. Albanija: Azija Europoje

Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

    44 komentarai

  1. Laba diena,kodėl apie Ulcinj nerašote?Ten geriausias smėlio pliažas 13km.ilgio.Tik nesumaišyti su senamiestyje esančiu nedideliu plažiuku:)

    • Deja, į Ulcinją nepavyko užsukti. Tuo metu, kai nuvažiavome, ten galbūt buvo kažkokia avarija ar didelis renginys, nes praktiškai nuo pat įvažiavimo driekėsi vienas didelis menkai judantis automobilių kamštis. Kažkiek pastovėję sugrįžome, nes dar tądien važiavome Skadaro ežero pakrante, paskui į Ostroho vienuolyną, tai pasilikome daugiau laiko tam.

      Todėl gali būti, kad Ulcinjas išties vertas paminėjimo, bet kadangi nebuvome nei Senamiestyje, nei kuriame nors iš paplūdimių, negaliu vertinti.

  2. Norime skristi į Juodkalniją birželio mėn su Novaturu,nors nepigios kelionės, bet patogiau, nes su visais pervežimais. Dėl maisto – ar verta imti viešbutyje pusryčius ir vakarienę, ar pigiau ir skaniau išeitų paragauti juodkalniečių maistą?

    • Tai priklauso nuo to, už kiek pusryčius ir vakarienę parduoda Novaturas. Juodkalnija nėra pigi šalis, bet nėra ir tokia brangi, kaip Italija ar Ispanija. Kurortuose galima tikėtis, kad pavalgyti restoranuose išeis brangiau, nei išeitų Lietuvoje už panašų restoraną nors vis tiek dar pigiau, nei Italijoje ar Ispanijoje. Tai žinant galima numatyti, kiek pinigų išeis valgant savarankiškai. Aišku, savarankiškas valgymas yra kitokia patirtis, galima paragauti vietos virtuvės. Be to, kai kam gal kartais užtektų neiti į restoraną, o nusipirkti ką iš parduotuvės – tada išeitų pigiau nei jei valgytumėte tiesiog restoranuose. Parduotuvėse daug kas Juodkalnijoje šiek tiek pigiau, nei Lietuvoje (turiu omeny didesnes parduouves. Tuo tarpu kurorto parduotuvėje prie jūros gali būti brangiau).

  3. Ar pakanka savaitės Juodkalnijoje, kad pamatyti šalį. Ar vis dėlto geriau vykti 2 savaitėm.Norisi ir pailsėti, ir pamatyti Juodkalniją.

    • Viską, kas aprašyta šiame straipsnyje apie Juodkalniją, pamačiau per 4 su puse dienos. Tačiau labai intensyvias dienas – su nuomotu automobiliu, nė karto neinant į paplūdimį. Maršrutas, kuriuo važiavome:

      1 dienos vakaras – atvykimas iš Dubrovniko į Herceg-Novi.
      2 diena – Kotoro įlanka. Kotoras, Perastas, Tivatas. Nakvynė Tivate.
      3 diena – Cetinjė, Lovceno mauzoliejus, Budva. Nakvynė Sutomorėje.
      4 diena – Senasis Baris, Skadaro ežeras, Ostroho vienuolynas. Nakvynė Žabljake (Taros kanjonas).
      5 dienos rytas ir popietė – Raftingas Žabljake. Taros, Pivos kanjonai. Išvykimas į Bosniją.

      Norint dar ir pailsėti, pridėkite prie tų 4 ar 5 dienų tiek dienų, kiek norėsite ilsėtis.

      Taip pat galite patrumpinti maršrutą, pavyzdžiui, nevykdami į Žabljaką ir taip sutaupydami 1-2 dienas.

      Žodžiu, savaitės užteks, jei arba turėsite 2-3 dienas poilsio ir 4-5 dienas aktyvaus keliavimo, arba skirsite poilsiui daugiau laiko, bet ir mažiau ką lankysite.

      Jei norite ir viską aplankyti (galbūt kiek mažesniais tempais), ir pailsėti, tarkime, 5-6 dienas nieko neveikiant, tai reikėtų pusantros savaitės ar dviejų.

  4. Ačiū už išsamų atsakymą.Kadangi vykstame su novaturu, tai teks rinktis 7 dienas, nes 14 d labai brangu. Optimaliausias variantas būtų 10 d. Deja, tokios trukmės kelionę atšaukė.

  5. Labai gražus tekstas! O kaip yra dėl nuomoto automobilio Dubrovnike ar už tai, kad kirtote sieną į Juodkalniją, reikėjo įspėti nuomos punktą ir mokėti už tai papildomai? 🙂

    • Dėkui!

      Rinkdamasis autonuomą Dubrovnike atidžiai paskaitydavau taisykles. Taisyklėse rašoma, ar galima išvažiuoti į kitas šalis ir jei taip – kurias. Pasirinkau Sixt autonuomą, kuri leido išvažiuoti į kitas šalis. Dėl visa ko, dar parašėme el. laišką su paklausimu, ar, jei užsisakysime, bus galima be papildomų mokesčių išvažiuoti į Juodkalniją ir Albaniją. Atsakė, kad bus galima.

      Išties, su Juodkalnija problemų nebuvo. Deja, kalbant apie Albaniją, autonuomos darbuotojas jau atsiimant automobilį staiga pasakė, kad, norint važiuoti į Albaniją, reikia pirkti papildomą draudimą, kuris nuomos kainą didintų kelis kartus (manau dėl prastų kelių Albanijoje). Argumentai, kad rašė, kad nereiks primokėti, nesuveikė.

      Nenorėdami gaišti laiko tada nusprendėme pakeisti kelionės maršrutą ir vietoje Juodkalnijos ir Albanijos aplankyti Juodkalniją ir Bosniją.

      Kaip suprantu, daug nuomos kompanijų leidžia iš Dubrovniko važiuoti į Juodkalniją ir Bosniją, bet kur kas mažiau į Albaniją. Dėl visa ko patikrinkite prieš mokėdami pinigus, jei nepavyks sutarti – nuomokitės kitur.

  6. Sveiki
    Norejau pasiteirauti kiek laiko uztruko nuvaziuoti nuo Dubrovnik iki Petrovac iskaiciuojant sienos kirtima?
    Aciu

    • 2 dienas – bet todėl, kad pakeliui žiūrėjome vietas, išsukinėjome – Herceg Novį, Kotoro įlanką, Cetinje, Lovceną.

      Vien tik važiuojant manau apie 3-4 val. Atstumas tik 132 km, bet keliai vingiuoti, nemagistralės.

      Muitinėje mūsų atveju laukti išvis nereikėjo. Tačiau kai grįžinėjome į Kroatiją per Bosniją tai ant Bosnijos-Kroatijos sienos ties Dubrovniku reikėjo laukti 3 val. Taigi, gali būti, kad priklauso nuo laiko ir gali būti, kad kažkokiu kitu metu ir ant Kroatijos-Juodkalnijos sienos gali tekti palaukti kiek ilgiau.

  7. Vaziavau su Guliverio kelionės, visa kelione truko 12 dienu, kaina buvo pigiau ne novature. Pusriciai ir vakariene buvo, Ulcine prabuvom 5 dienas.Labai patiko miestelis afigienas.
    Ir aplamai visa kelione labai patiko. Nes be ulcino pamatem dar net 6 salis. Zodziu buvo ispudziu adrenalino, net ir lino trasa.
    Vaizdas užfiksuotas: liep. 2016© 2020 GoogleSąlygosPrivatumas

    Red Rock Zipline
    🇲🇪

    Plevlios opština
    Google
    Apsimokejo vaziot su guliveriu.

  8. Sveiki. Apsistosime Budvoje 7 nakvynėms.
    Planuojame 4 dienoms nuomotis automobilį.
    Perskaičiau apie jūsų patirtis. Norėčiau susiplanuoti 4 dienų keliones po Juodkalniją. Gal galėtumėte preliminariai patarti, kokiomis kryptimis paskirstyti savo kelionę. Iš anksto dėkoju.

    • Jei norite išvykimų iš Budvos 4 dienoms, manau būtų logiški tokie:
      1.Kotoro įlanka.
      2.Cetinjė ir Lovčeno mauzoliejus.
      3.Ostrogo vienuolynas, į vieną pusę važiuojant palei Skadaro ežerą.
      4.Senasis Baras su Ulcinju (ar gal grįžimu į Kotoro įlanką, jei ten bus labai patikę).

      Alternatyva kuriai nors iš dienų – Taros kanjonas ir Pivos kanjonas. Čia didesnis atstumas vairuoti (apie 3-3,5 val. į vieną pusę nuo Budvos), taigi, priklauso nuo to, kiek norite vairuoti, bet tai gražiausia Juodkalnijos gamta. Tokiu atveju galima Ostrogo vienuolyną prijungti prie Cetinjės/Lovceno ar Senojo Baro dienos, o ketvirtą dieną skirti Pivos ir/ar Taros kanjonams, galbūt su raftingu. Tačiau logiškiau prie Taros ar Pivos, jei ten važiuoji, vieną naktį pernakvoti.

      Bet paskaitykite straipsnyje apie tas vietas, ar jos jus domina. Pvz. yra žmonių, kuriuos domina tik gamta, ar tik istorija – tai tada reiktų koncentruotis į atitinkamas vietas.

  9. Laba diena Gerb., Augustinai.Man reikia Jusu Patarimo. Noriu Rugsejo men., poilseti Juodkalnijoi.Koki mesta vieta kurorta man pasirinkti? Megstu saule Jura gamta .Kaip nebrangei pasekti Jodkalija Tivata,? Busiu vienas. Man 55 metu. Ačiu.

    • Priklauso nuo to, ko norėtumėte: žemesnių kainų ir pramogų bei geresnio paplūdimio (Sutomorė) ar gražaus seanmiesčio (Kotoro apylinkės, Ulcinjas) ar didelio kurorto (Budva). Saulė, jūra, gamta yra visur – tik gamta gal ne pačiam kurorte (nes kurortas – tai miestelis), bet aplinkiniuose kalnuose, kurie yra palei visą Juodkalnijos kurortų ruožą. Galite pažiūrėti bilietų į Dubrovniką ir važiuoti iš ten (kartais būna pigiau, nei į pačią Juodkalniją), čia – straipsnis, kaip ieškoti skrydžio bilietų.

  10. laba diena. Kada bus atsakimas.?

    • Jau atsakiau – buvote parašęs klausimą po straipsniu “Apie autorių”, buvau atsakęs tenai. Dabar perkėliau jūsų klausimą ir savo atsakymą čia, po straipsniu apie Juodkalniją (žr. aukščiau).

      • Atleskit Jus galite man patarti kaip pigiau išnuomoti busta domina Makarska rievera, Ačiu. P,S Apie booking Airbnb zinau brangu.

        • Booking, AirBnB pagrindiniai būdai per internetą. Tačiau aš Juodkalnijoje ieškojau nakvynės ir vietoje. Ten gausu “viešbutėlių” kur kažkas savo namie įsirengia kambarių nuomai (panašiai, kaip Palangoje). Yra ir skelbimų ant sienų su telefonų numeriais. Kai gyvai, galima derėtis – jeigu ateini, tarkim, vakare, ir mato, kad kambarys neužsakytas, tai gali būti linkę nuleisti kainą. Kadangi toks viešbučio radimo būdas būdingas “artimo užsienio” turistams (serbams ir pan.), kurie jautresni kainai, tai tie, kas dirba taip, gali turėti mažesnių kainų.

          Bet, aišku, gyvai yra ir daug minusų. Visų pirma, gaištasi daug kelionės laiko. Antra, nemažai viešbučių gali būti jau užsakyti, nes vasara. Ir šiaip vasarą yra brangiau, tai gali ir nenorėti nuleisti kainų nemaža dalis. Be to, jei neturi automobilio, tai paprasta daryti tik ten, kur daugiau viešbučių ar svečių namų vienas šalia kito. Mes buvome su automobiliu, tai buvo paprasčiau.

          Galima būdą “gyvai” ir “internetu” suderinti – pažiūrėti Booking.com kainas ir, užuot užsakius internetu, bandyti eiti į tų, labiau tinkančių, vietą ir derėtis nuo tų kainų. Tai dažniausiai veikia tik mažuose privačiuose viešbučiuose, kur kalbi tiesiai su savininku (bet tokių ten daug). Minusas, kad taip nepatenki į tuos, kurių nėra Booking.com, o tokie gali būti dar pigesni, nes nemoka “parduoti” daug mokantiems užsieniečiams.

          • Labas vakaras Ačiu. Su Juodkalnija nezinau kaip bus biletas Labai Brangus i Tivata 500 eru su Novaturu.Vezbutis Villa Bella Bečiči nuo rugsejo 1 iki rugsejo 11 diena. pas mania senai uzsakitas Uz 220 euru.

  11. Atleiskit Jus buvot Kroatijoi,? Ira su Wizzair iš Vilniu i Splita.Nebrangu lektuvu.

  12. Sveiki, planuojame kelionę į Juodkalniją automobiliu. Gal galite patarti, per kurias valstybes geriau važiuoti? Dar vienas klausimas ar užtenka kelionėje tik lietuviškos asmens tapatybės kortelės? Minėjote, kad kirtote Bosnijos sieną, ar pasienyje būtinas pasas, ar pakako asmens tapatybės kortelės

    • Kelių į Juodkalniją yra įvairių – priklauso nuo to, kiek jums aktualu tiesiog kuo greičiau ten nuvykti, galbūt pakeliui šen bei ten sustojant, o kiek norite ir pakeliui pamatyti ką labai įdomaus ir dėl to galite daryti lankus.

      Bet šiaip manau yra tokie keliai:
      *Greičiausias, nors ilgiausias ir brangiausias iš šitų (nes yra daugoka mokamų kelių, vinječių) – Vilnius-Varšuva-Brno-Viena-Gracas-Zagrebas-Dubrovnikas-Juodkalnija. Pliusas – nuostabi Kroatijos pakrantė pakeliui, jei jos dar nesate matę, bet šioje pakrantėje gali praleisti tikrai daug laiko.
      *Šio kelio alternatyvaus galas nuo Brno – per Bratislavą, Budapeštą ir Sarajevą. Nedaug ilgiau, bet jei Kroatiją jau matėte, galite rinktis.

      Antras maršrutas:
      *Vilnius-Varšuva-Liublinas-Košicė-Budapeštas-Belgradas-Juodkalnija. Čia galite pakeliui aplankyti Vengriją, Serbiją.
      Alternatyvi pabaiga nuo Budapešto – per Sarajevą.

      Čia irgi bus kelių mokesčių, bet kiek mažiau. Jų galima ir išvis išvengti, važiuojant per Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Bosniją, Serbiją nemokamais keliais, bet prisidės kokios 4 val. gryno važiavimo.

      Manau logiška į priekį ir atgal važiuoti skirtingais keliais, bet vėlgi, priklauso nuo to, kiek laiko turite.

      Aš visuomet keliauju su pasu – manau tai logiška, nes pasiimti jį nesudėtinga ir tikrai esi garantuotas, kad visur praleis, nereiks ir kas kartą gaišti laiko domintis, kur pakanka kortelės. Tad su kortele nebandžiau. Bet pagal Migracijos departamento puslapį turėtų praleisti su asmens tapatybės kortele.

  13. Sveiki. Skrendam i Dubrovniko oro uosta,o iš ten važiuojam i Juodkalnija. Automobili planavom išsinuomot jau Juodkalnijoj. Ka galit patart apie viešaji transporta is oro uosto i Tivata? Ir po vieta, pvz : iš Tivato imanoma autobusu pasiekt išsinuomuotus apartamentus už 10km ?
    Auto samoningai nenorime imti nuo pirmos dienos. Bet planai negalutiniai 🙂 Dékui

    • Iš Dubrovniko į Tivatą yra autobusų, bet nebūtinai bus patogus laikas (priklausomai nuo to, kada atvyksta skrydis). Dėl antro klausimo – priklauso nuo to, kur apartamentai.

      Tokiu atveju, kai norima atvykti į apartamentus viešuoju transportu, geriausia jau apartamentus rinktis pagal tai, kur yra viešojo transporto maršrutai / stotelės. Nes į vieną pusę 10 km gali būti autobusas (jei šalia kokio pagrindinio kelio), bet į kitą pusę gali nebūti.

      Šiaip su automobiliu tikėtina būtų paprasčiau / mažiau būtų sugaišta laiko, jei automobilį vis tiek norima nuomotis. Mes išsinuomavom automobilį Dubrovniko oro uoste ir keliavome į Juodkalniją ir Bosniją be problemų (bet reikia žiūrėti autonuomos agentūros taisykles).

  14. Sveiki, planuojame kelionę automobiliu iš Lietuvos į Juodkalniją ir Albaniją. Planas- 5 dienos Juodkalnijoje ir 5 dienos Albanijoje, pravažiuojant Kroatijos pakrantę. Klausimas- ar užteks tiek laiko, kad kažką pamatyti ir pabūti prie vandens?

    • Tai įmanoma, bet, aišku, nepravažiuosite visos Albanijos ar visų Juodkalnijos vietų.

      Kiek pravažiuosite – priklauso nuo to, kiek laiko norite pabūti prie jūros daug neveikdami bei kiek tinka per dieną vairuoti.

      Matyt, logiškiausia būtų važiuoti iš Kroatijos Juodkalnijos pakrante, Kotoro įlanka, gal užsukant į Ločeną ir Cetinję, bet nesukant gilyn į šalį. Albanijoje daugiau įdomybių pietuose – tik Komano ežeras šiaurėje (žr. mano straipsnį apie Albaniją čia), tad verta nuvažiuoti piečiau, bet tai galima.

  15. Sveiki, ar iš Budvos galima nusipirkti ekskursijų autobusu ar laivu?

  16. Laba rytą, Augustinai. Praktiškai neradau informacijos apie orus. Nors artėja birželio vidurys, prognozuojami lietūs su perkūnija non stop. Ar taip tik šiemet, ar tai “tradiciniai orai”? Ačiū

    • Vasaromis lietingumas Juodkalnijos pajūryje ir Lietuvoje panašus – taip kad, turbūt ir nepasisekė (na, bet Lietuvoje irgi gali būti tokių “periodų”, kai daug lyja, perkūnija). Visgi, Juodkalnija nėra iš tų vietų, kur “niekada nelyja” ar “beveik niekada” – kaip sakau, vasaromis panašu kaip Lietuvoje.

      O žiemomis, pavasariais ir rudenimis Juodkalnijos pajūris išties gerokai (kartais) lietingesnis, nei Lietuva.

  17. Sveiki,
    Kaip patartumėt teisingiausiai ir optimaliausiai susidėlioti kelionę į Juodkalniją? Norėtumėm važiuoti apie rugsėjo mėnesį, bet autobusu nesinori, automobiliu taip pat. Norisi nuskristi ir ten vietoje arba automobilį išsinuomoti, ar vietines keliones užsisakyti.
    Gal yra kas nors kas padeda taip keliones organizuotis? Pvz Kretoje yra lietuvių, kurie padeda su organizavimu.
    Ačiū.

    • Taip, galima vietoje išsinuomoti automobilį. Arba galima, kaip darėme mes vieną iš kartų, kai keliavome į Juodkalniją, skristi į Dubrovniką (Kroatija), išsinuomoti automobilį ten ir važiuoti į Juodkalniją.

      Dėl kelionių organizavimo nežinau – pats visuomet organizuoju savo keliones. Jei keliausite nuomotu automobiliu tai tikrai nesunku – tiesiog pasinaudokite šiuo straipsniu ir žemėlapiu ir nesunkiai apvažiuosite Juodkalniją.

  18. Sveiki,
    Norėjau pasiteirauti dėl veiklų vaikams. Apsistosime Budvoje; vaikams 14 ir 10 metų. Ar galėtumėte patarti, ką būtent su vaikais būtų galima nuveikti šiame regione. Iš anksto dėkoju.

    • Juodkalnija nėra superstipri ties vaikams skirtomis pramogomis – ten nėra visokių milžiniškų pramogų superparkų ir pan., kaip koks Loro parkas Tenerifėje ar Dubajaus pramogų parkai…

      Bet tikiu, kad vaikams patiks bendro pobūdžio pramogos, pvz. plaukimas laivu. Na ir visokių “smulkių” “Palangos stiliaus” pramogų, aišku, yra ir Juodkalnijos kurortuose – jų galima rasti vietoje.

      Yra Budvoje ir vandens pramogų parkas (Водени парк “Будва”).

  19. Sveiki, kodėl Viduržemio jūros šalis, jei yra prie Adrijos jūros? Dėkoju.

    • Adrijos jūra yra Viduržemio jūros dalis (žr. https://www.vle.lt/straipsnis/adrijos-jura/ ir kt.). Adrijos jūros pakrantės šalys dažniausiai prisistato Viduržemio šalimis. Pvz. Kroatijos turistinis šūkis ilgą laiką buvo “Mediterranean as it once was” (Viduržemis kaip kadaise), nors ši šalis irgi prie Adrijos jūros.

      Taip yra todėl, kad Viduržemio jūrą žino daugiau kas ir visos jos pakrantės šalys yra sąlyginai panašaus klimato (kurortinis sezonas – pavasarį-rudenį), panašiai lengvai pasiekiamos iš Europos. Europos turistai dažnai renkasi atostogų kryptį iš jų tarpo ir jiems nėra tiek svarbu prie kurios Viduržemio jūros dalies poilsiauti (Adrijos jūros, Jonijos jūros, Tirėnų jūros) – taigi, šalims tikslinga pabrėžti Viduržemio pakrantę (nes tai daugeliui turistų reiškia “karšta vasara, šiltas ruduo ir pavasaris, netolimas skrydis”), o “nesismulkinti” su ją sudarančiomis mažesnėmis jūromis, kurias žino mažiau žmonių.

      • Ačiū, už išsamų atsakymą.

  20. Laba diena. Gal galite rekomenduoti gida po Juodkalnija. Busime geguzes 29d., Budvos m.
    Aciu.

  21. Gegužės 29 atskrisime į Budvą 6 dienoms. Norime ekskursijų su lietuviškai kalbančiu gidu. Gal galite padėti? Domina visos lankytinos vietos. esame 1 kartą

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *