Dėl pandemijos kaip niekad istorijoje padaugėjo galimybių dirbti per atstumą. Oficialiai „iš namų“, bet daugelį darbų lygiai taip pat gali daryti iš kone bet kurios vietos pasaulyje – paprasta, jei tik žinai kaip!
Tai atveria neįtikėtinai daug galimybių: žiemoti kur šilta; keliauti kai patogu/pigu, o ne kada atostogos; patirti kitas šalis ir kultūras.
Aš pats per atstumą iš viso pasaulio dirbu jau nuo 2017 m. ir jau seniai išsisprendžiau daugelį problemų – viskas įmanoma!
Jei dirbate iš užsienio neseniai ar tik svajojate apie tokį darbą, “žiemojimą svetur”, “darbostogas”, šiame straipsnyje rasite visus atsakymus – sutaupys jums daug laiko nekartoti svetimų klaidų.
(O jei ko trūksta – rašykite į komentarus, papildysiu)
Straipsnio turinys
Kaip pasirinkti šalį darbui iš užsienio?
Darbui tinka dauguma pasaulio šalių! Visų pirma, rinkitės šalį panašiai, kaip rinktumėtės kelionei. Šiaip ar taip, darbas iš užsienio iš dalies yra ir kelionė: juk dirbsite ne 24 val. per parą, laisvą laiką skirsite vietos patirtims. Taigi, kas jums svarbu kelionėje? Klimatas? Kultūra? Paplūdimiai? Aktyvus turizmas? Žygiams tinkama gamta? Pagal tai ir rinkitės vietą!
Visgi, yra išimčių. Dalis šalių yra labai smagios trumpoms kelionėms, bet nelabai tinka darbui per atstumą. Šalys, po kurias, būna, įdomiai keliauju, bet nevažiuoju iš ten dirbti:
*Labai brangios šalys. Gyvenimas ten kainuotų daug daugiau, nei Lietuvoje ir daug kartų daugiau, nei pigesnėse šalyse – o kokybė nebus geresnė. Tiesiog neverta. Juk kuo ilgiau būni šalyje, tuo labiau didelės kainos atsiliepia piniginei.
*“Trečiojo pasaulio“ šalys. Tokiose šalyse dažnai sunku rasti gerą internetą, įvairias prekes ir paslaugas – dalį kurių Lietuvoje priimame kaip „savaime suprantamas“ ir net negalvojame, kad jų galėtų nebūti. Gali nebūti ir kokybiško transporto, švarios aplinkos, daugybės įprastų prekių, šilto vandens, dinginėti elektra ir pan.
*Diktatūros ir ultrabiurokratinės šalys. Tokios, kur tenka susidurti su gausybe ribojimų. Ribojimų pavyzdžiai: sunku gauti vizą, teisės būti šalyje laikas labai trumpas, reikia deklaruoti nakvynės vietas ar registruotis policijoje, blokuojama dalis interneto svetainių ar programėlių. Taip, daugelyje šalių prie ribojimų galima prisitaikyti, juos apeiti – bet ar verta stengtis, rizikuoti, jei daugumoje kitų šalių šių trukdžių nėra?
*Atokūs užkampiai (bet kurioje šalyje). Gali atrodyti labai smagu praleisti savaitę ar mėnesį gamtos apsuptyje toli nuo visų kitų žmonių – bet kai reikia iš ten dirbti internetu smagumas dažnai greitai praeina (kaip taisyklė – prastas, lėtas ar neegzistuojantis internetas). Dažnai geriau „bazuotis“ arčiau civilizacijos, o į atokius užkampius keliauti laikinai.
Jei jūsų darbas privalo būti daromas konkrečiu metu, rinkdamiesi šalį galite atsižvelgti ir į laiko juostą.
Tačiau, be abejo, jūs galite elgtis kitaip. Galbūt uždirbate daug daugiau, nei aš, ir didesnės brangių šalių kainos smarkiai nekirs per piniginę? Gal jums dirbant internetas nuolat nereikalingas, ir atokus užkampis netrukdytų (pvz. esate knygų vertėjas ir interneto reikia tik išsiųsti darbo rezultatą)?
Be to, kai kurios stereotipiškai „Labai brangios“ šalys iš tikro nėra brangios, o daugybė stereotipiškai „Trečiojo pasaulio“ šalių tokios nėra. Laikai keičiasi, šalys vystosi. Ir galima rasti vietų, kur jaustumeis atokiai, bet iš tikro nebūtum toli civilizacijos.
Darbui iš užsienio labai svarbus interneto greitis. Vidutiniai interneto greičiai įvairiose šalyse yra čia, bet, reikia suprasti, kad jie gali labai skirtis mieste ar kaime ar net skirtinguose butuose. Tačiau yra šalių, kur su interneto greičiais problema visur – tokių geriau vengti (paprastai tai yra „trečiasis pasaulis“).
Ilgalaikis buvimas šalyje: kaip tai daryti legaliai
Vienas keistas klausimas, kurio sulaukiu – „Ar dirbti iš užsienio legalu?“. Beveik visur pasaulyje atsakymas – taip. Įprasta, kad įstatymai riboja tik įsidarbinimą toje šalyje (pvz. pardavėju, padavėju ar pan.), tačiau jei internetu dirbate savo šalies darbdaviui ar klientams – tai neribojama, nereikia mokėti jokių papildomų mokesčių.
Tačiau įprasta, kad šalyje, kurioje būsite, skaitysitės turistas. Taigi, jei norėsite ten praleisti daug laiko, atsimušite į „vizų lubas“: kiekvienoje šalyje turistui galima praleisti tik ribotą laiką. Tiesa, tas laikas gana ilgas. Dažniausias ribojimas – 3 mėnesiai. Kai kuriose šalyse – 6 mėnesiai, Gruzijoje – net metai, o Europos Sąjungoje Lietuvos piliečiams išvis ribojimų nėra.
Tačiau yra ir šalių, kur gali būti tik 1 mėnesį ar dar trumpiau. Neblogas nuolat atnaujinamas sąrašas lietuviams yra angliškoje Vikipedijoje.
Ką daryti, jei nori būti ilgiau, nei turistui leidžiama? Yra keli variantai:
*Buvimo laiko šalyje prasitęsimas (galimas ne visur; kartais tam reikia keliauti į šalį su viza, net jei į šiaip lietuviams viza nebūtina).
*“Visa run“: išvažiuojate iš šalies, iš kurios dirbate, trumpai kelionei (pvz. savaitgaliui) į kokią gretimą šalį ir tada grįžtate, tokiu būdu iš naujo paleisdami buvimo toje šalyje laikrodį (tai legalu ne visur).
*Tiesiog važiuojate į kitą šalį, pvz. kaimyninę, ir sekantį etapą leidžiate ten (tarkime, persikeliate iš Tailando į Balį): juk yra daug šalių su panašiu klimatu, kultūra ir t.t., ar būtina prisirišti prie vienos?
*Iš pat pradžių renkatės tokią šalį, kur leidžiama būti kiek jums reikia laiko (paprasčiausia; variantų daug).
Kai kurie žmonės šalyje pasilieka ilgiau, nei leidžiama, nelegaliai. Nerekomenduoju šito ir pats niekada nesu to daręs. Daugybėje šalių kai pagaliau prisiruošite išvykti oro uoste jums bus skirtos didelės baudos (pvz. 50 eurų už pradelstą dieną), be to, gali būti uždrausta į tą šalį grįžti, galite būti deportuotas, o su spaudu „Deportuotas“ pase bus sunkiau patekti į kitas šalis. Taip „tampyti likimą už ūsų“ galima nebent tose šalyse, kurios nekreipia didelio dėmesio į tokius pažeidimus.
Pastaruoju metu žiniasklaidą „užpylė“ apie įvairių šalių suteikinėjamas „skaitmeninių klajoklių vizas“, „darbo per atstumą vizas“ ir pan. Tačiau dar nesu matęs jokio gero pasiūlymo tam ir niekada tuo nesinaudojau bei kol kas neplanuoju naudotis. Iš esmės visa tai tėra viešųjų ryšių akcijos. Kaip taisyklė, tokios vizos brangiai kainuoja ir/ar turi įvairių reikalavimų (tarkime, minimalioms pajamoms, kurias reikia pagrįsti biurokratiniais dokumentais). Tačiau kažkokios aiškios naudos, palyginus su tiesiog buvimu šalyje turisto statusu, nėra. Na galbūt, tarkime, galėsi būti šalyje 12 mėnesių, o ne 3 ar 6, tačiau šitas trūkumas lengvai išsprendžiamas aukščiau aprašytom priemonėm.
Būsto nuoma užsienyje: kaip rasti
Kaip nuomotis būstą užsienyje dirbant per atstumą, priklauso ir nuo laiko, kuriam važiuoji. Jei ketini apsistoti vienoje vietoje mėnesį ar kelis – galbūt bus verta ieškoti buto nuomos vietoje. Taip gali būt pigiausia, tačiau turi daug minusų: gaištasi laikas, susikalbėti sunku, kai kuriose šalyse užsieniečiui vietiniai šiaip ar taip sakys didesnes kainas.
Vienas geriausių būtų rasti nakvynę – butai iš AirBnB (žr. mano video kaip naudotis). Dabar butus taip pat siūlo jau ir Booking.com. Butai didesni, nei daugelis viešbučių kambarių, galima jų rasti su daugiau kėdžių, patogiais darbo stalais, taip pat virtuve, neretai – skalbimo mašina ir t.t. Viso to nelabai vertintum eilinėje kelionėje – bet kai važiuoji dirbti, mėnesiui ir panašiai trukmei, tai labai svarbu. Be to, butų kainos apsistojant ilgiau dažnai geresnės, nei viešbučių.
Rinkdamasis butą visada pasidomiu, kokia ten darbo vieta. Nuo geriausios iki blogiausios:
*Darbo kėdė ir darbo stalas.
*Eilinė kėdė ir eilinis (arba darbo) stalas.
*Nėra stalo (reikia dirbti su kompiuteriu ant kelių).
Su prastesnėm darbo vietom, kaip taisyklė, greičiau įskausta nugara ir pan.
Net jeigu šalyje dirbsi ir kokius tris mėnesius, gali būti verta negyventi viename būste, o pakeisti kelis, tokiu būdu patiriant įvairesnius miestus, rajonus, butus – ką žinai, kas patiks labiausiai. Bet kokie vietos trūkumai lengviau ištveriami, kai žinai, kad jie – labai laikini; o privalumus (pvz. gražų vaizdą pro langą ar masažinę vonią) vertini labiau, kol jie – nauji. Aišku, jei persikraustymas kelia didelį stresą, tada dažnai kraustytis neverta. Žr. mano video apie įdomiausius AirBnB butus, kuriuose gyvenau.
Kiekvienam savo, bet nemanau, kad būtų patogu dirbti iš hostelių ir pan., ypač ilgesnį laiką.
Internetas ir telefonas užsienyje
Skaityti plačiau: Internetas ir ryšys kelionėje “už centus”. Kaip?
Daugelis kokybiškų darbų per atstumą neįmanomi be gerų ryšių. Lietuvoje turime gerą ir pigų internetą bei telefonus. O užsienyje, jei ten iki šiol tik keliaudavote, tikriausiai esate susidūręs su „vargais“: didelėm ryšio kainom, sunkia paieška, „dingstančiu“ internetu ir pan.
Ar tai reiškia, kad dirbti būtų sunku, brangu („vien skambučiai kiek kainuos“), rizikinga („dings internetas“), neįmanoma? Tokie stereotipai – vieni argumentų kodėl žmonės sako, kad „Darbas iš užsienio net ir vieną mėnesį – ne man, niekaip nepavyks“.
Bet visų šių nesklandumų daugelyje šalių galima išvengti:
*Jeigu tai ne ES šalis, nesinaudoti savo asmeniniu „lietuvišku“ telefonu – kainos bus didžiulės. Jei reikia paskambinti iš ne ES į Lietuvą ar kitas šalis, naudotis internetine telefonija, kuri daug pigesnė (Skype ir pan.). Yra internetinės telefonijos paslaugų, leidžiančių turėti nuosavą telefono numerį.
*Įsigyti vietinę SIM kortelę ar korteles su interneto ryšiu (daugelyje šalių tai nebrangu) visam buvimo šalyje laikui ir prireikus naudotis šiuo internetu.
*Rinktis apsistojimo vietą ir pagal ryšio kokybę, ypač jei yra svarbūs vaizdo pokalbiai – tam padeda WiFi įvertinimai, galima patikrinti ir vietoje nuvažiavus (jei neužsakai/nesumoki už nakvynę iš anksto). Taip pat verta rinktis pagal tai, ar ten yra mobilus ryšys.
Ką pasiimti keliaujant dirbti per atstumą?
Visų pirma, reikia pasiimti tuos pačius daiktus, kaip ir į įprastą kelionę (drabužiai, asmeniniai daiktai). Tačiau verta pasiimti papildomų daiktų – tiksliai kokių priklauso nuo darbo pobūdžio. Jei darbas toks, kad reikia daug rašyti ir bendrauti internetu:
*Nešiojamas kompiuteris. Jei jūsiškis labai senas, jei šiaip dirbate ne su juo (pvz. su darbovietės ar stacionariu kompiuteriu) – gal verta pakeisti prieš išvykstant dirbti iš užsienio? Ypač patikrinkite, ar kompiuteris gali ilgą laiką veikti atjungtas nuo tinklo. Taip pat jei dirbate su pele, paimkite ir ją ar kilimėlį bei kitas priemones, prie kurių esate įpratę. Lengva numoti ranka „ai, gal apsieisiu“, bet juk važiuojate ne į savaitę kelionės kurioje teks prisėsti prie kompiuterio gal tik kartą-kitą ir tikrai svarbu, kad dirbti būtų patogu.
*Išmanusis telefonas. Vėlgi, jei senas, stringantis – gal verta pasikeisti prieš išvažiuojant.
*Ausinės su mikrofonu, kurias galima prijungti tiek prie kompiuterio, tiek telefono. Nes nežinote, kada teks klausytis / žiūrėti / kalbėti kompiuteriu ar telefonu kai aplink bus triukšmas.
*Krovikliai kiekvienam prietaisui – taupant vietą, verta naudotis krovikliais, kur vienas ir tas pats gali pakrauti kelis prietaisus, bet vis tiek verta turėti atsarginį.
*Išorinis akumuliatorius (powerbank) telefonui, kuris paprastai laikomas pakrautas – nes nežinai, kada prireiks telefono ir gal nebus galimybės staigiai pakrauti.
*Ilgintuvas (su reikalingu lankomoms šalims adapteriu). Nes nežinai, kokiu atstumu bus darbo vieta nuo rozetės, be to, į vieną ilgintuvą galima kišti daugiau prietaisų ir pakanka vieno adapterio.
*Išorinis kietasis diskas su visų duomenų kopijomis – jį laikyti atskirai nuo kompiuterio. Alternatyva gali būti laikyti tai „debesyje“, bet, jei dirbate su vaizdais, garsais ar video, greičiausiai vis tiek tektų pirkti mokamą „debesies“ versiją.
*Bluetooth klaviatūra prie išmaniojo telefono telpanti kišenėje. Leidžia patogiai atrašinėti iš bet kur.
*Jei važiuosite automobiliu – automobilinis kroviklis (telefonui) ir galbūt inverteris.
Priklausomai nuo darbo pobūdžio, gali reikėti papildomų daiktų – pvz. dizaineriui – planšetės ir pan. „Auksinė taisyklė“ – imkite viską, ką įprastai naudojate darbe, išskyrus, ko pasiimti neįmanoma ar sunku (pvz. spausdintuvų), arba kas nelogiška kai darbas vyks ne gyvai.
Paslaugos užsienyje: kaip gauti?
Dirbdamas (taigi, ir gyvendamas ilgesnį laiką) užsienyje turėsi ten gauti ir tokias paslaugas, kurių šiaip kelionėje neprireikia – kirpyklos, medicina ir pan.
Tai gali neraminti, bet iš tikro viskas daug paprasčiau, nei atrodo – nesu turėjęs kur nors problemų. Galima paskaityti vietų įvertinimus internete. Kaip „susikalbėti“ nemokant kalbos plačiau parašiau atskirą straipsnį.
Kaip rasti bendraminčių ir draugų užsienyje?
Jei norite ne tiesiog dirbti vienas, laisvalaikiu gilindamasis į aplinkinę gamtą ir kultūrą, o susipažinti su kitais panašiai dirbančiais, reiktų laikytis šių metodų:
*Rinktis darbui iš užsienio populiarias šalis ir vietas – pvz. Tailando Čiang Majus ar Balio Canggu. Ten potencialių bendraminčių bus daugiau.
*Naudotis atitinkamais internetinias forumais („ekspatams“ toje šalyje) ir svetainėmis: dar prieš ten nuvykstant prisistatyti, pasiteirauti, ar niekas nenorėtų susitikti.
*Užkalbinti iš pažiūros panašiai gyvenančius (akivaizdžiai nevietinius, dirbančius kompiuteriu ir pan.) žmones kavinėse ir pan.
*Naudotis bendradarbystės erdvėmis (vėlgi, jų daug tik darbui iš užsienio populiariose šalyse).
*Naudotis „Meetup“ ir panašiomis programėlėmis, eiti į jų renginius ir ten kalbinti žmones.
Kaip planuotis laiką dirbant užsienyje?
Dirbant biure įprastas darbas būna, tarkime, nuo 8 ryto iki 5 vakaro. Tačiau dirbant per atstumą laisvės neretai daugiau – ir, tiesą pasakius, dirbti nuo 8 iki 5 kaip tik nelogiška.
Asmeniškai mėgstu geriau padirbti ryte (tik atsikėlęs) ir paskui vakare, o dieną (tarkime, nuo 12 iki 18) skirti šalies pažinimui, pramogoms, nes tai geriausias tam metas: viskas dirba, mažiau kitų žmonių. Atitinkamai gali ir turėti laisvas dienas nebūtinai savaitgalį. Bet kitą kartą gali būti logiška daryti ir kitaip: pvz. jei vakare eisite į renginį tai dirbti dieną. Kiekvieną dieną dirbu skirtingu laiku.
Labai svarbu turėti ribas, užsibrėžtus tikslus, kontroliuoti save – vien dėl to, kad įdomu daryti kažką kitą, neatidėlioti darbų. Reikia suprasti, kad darbas iš užsienio tai ne kelionė – ir gerąja, ir blogąja prasme. Gerąja todėl, kad dirbdamas būsite šalyje ilgiau, taigi, nėra būtina visko patirti iš karto. Na o blogąja – visgi negalite daugumos laiko skirti tam, ką daryti norėtųsi labiausiai (pramogoms, pažinimui, poilsiui).
Išmėginti darbą iš užsienio tikrai verta!
Manau, kad jei tik darbo pobūdis leidžia „dirbti iš namų“, tikrai verta išmėginti ir darbą iš užsienio. Tai nauja patirtis, o pamėginimas taip brangiai nekainuos, jei jį suderinsite su kelione, kurią ir šiaip planavote, ir tinkamai pasirinksite šalis (pvz. gal vietoje intensyvios 2 savaičių kelionės į Tailandą su vietų lankymu ir poilsiu galėtumėte išvykti 6 savaitėms, kartu dirbdamas ir vietas aplankydamas lėtesniu tempu).
10 komentarai
Geras tekstas. Pastebėsiu tik, kad ne visada darbas iš namų konvertuojasi į darbą iš bet kur.
Jei turi vaikų, prižiūrimų vyresnių žmonių, augintinių – sunku išvykti ilgam laikui, ypač per mokslo metus.
Jei dirbi su ribotos prieigos/slapta informacija, darbdavys gali neleisti jungtis iš užsienio, o ypač ne ES šalių.
Jei dirbi viešajam sektoriuj (o juo labiau valstybės tarnyboj), taip pat aukštose politinėse pareigose, irgi gali būti sudėtinga. Net jei nedirbi su slapta informacija, net jei nedarai nieko draudžiamo, dirbdamas iš gražių ar egzotiškų užsienio šalių rizikuoji savo ir įstaigos reputacija, nes žiniai pasklidus gali kilti subjektyvus rinkėjų/mokesčių mokėtojų nepasitenkinimas (praėjusią žiemą žiniasklaidoj buvo triukšmas dėl mokytojos, kuri dirbo nuotoliniu būdu iš šiltų kraštų). Verta į tai atsižvelgti.
Dėl slaptos informacijos, valstybės tarnybos ir pan. – tikra tiesa, yra ir oficialūs ribojimai. Tam tikrų tarnybų darbuotojai, beje, net ir keliauti ne visur gali.
Todėl įžangoje rašiau ne “visus darbus, kuriuos darai namie, gali padaryti ir iš užsienio”, tačiau “daugelį darbų”, kas, manau, yra teisinga. T.y. daugiau nei 50% darbų tikrai, nes įvardyti ypatingi darbai ir pareigybės sudaro mažesnę dalį darbų / pareigybių, kurių atstovai šiuo metu “dirba iš namų”. O dauguma dirbančiųjų iš namų nebando darbo iš užsienio ne todėl, kad jiems neleidžiama, bet todėl, kad nenori, apie tai nemąstė, galvoja “neįmanoma”, bijo ar pan.
Dėl vaikų, augintinių – dirbti iš užsienio sudėtingiau, bet tikrai įmanoma, ir pats žinau ne vieną tokį atvejį (užrašo ir į mokyklas svetur, ir moko namie, be to, iki 7 m. ir šiaip vaikai į mokyklą neina ir kt.). Aišku, reikia prisiderinti prie situacijos, dažniausiai (nors nebūtinai) vidutinis tempas gal bus lėtesnis, judėjimo mažiau, keli mėnesiai praleidžiami “bazuojantis” viename mieste / kurorte ar pan.
Čia įrašiau vieną interviu apie daugelio mėnesių keliones su vaikais su tėveliu kuris tai praktikuoja – https://www.youtube.com/watch?v=f3s_TEsHVIs .
Deja, mano darbui reikalingas išorinis monitorius. Be jo viskas užtrunka ilgiau. Net Lietuvoje, kur monitorių gali atsivežti, problemų kelia kad toli gražu ne visi butai turi stalą. Mažiukas staliukas šiuo atveju nelabai tinka..
Man irgi reikalingas antras monitorius. Bet radau gerą sprendimą su “Asus Duo” nešiojamu kompiuteriu. Šis kompiuteris turi antrą pusinį monitorių apačioje. Atrodo gal ne tas pats, kas pilnas antras monitorius – bet patogu, nes “Asus Duo” dar turi ir programinę įrangą, leidžiančią greitai “prikabinti” programas prie to ar kito monitoriaus šono, kampo ir pan., kad langas automatiškai užimtų pusę, trečdalį, ketvirtį ekrano – galima vienu metu patogiai dirbti su daugiau langų ir nebūna, kad vienas atsidaro “ant viršaus” kito ar pan. T.y. de facto išeina, tarsi yra dar daugiau monitorių, nei du – visai patogiai galima dirbti su penkiais langais, trys apatiniame monitoriuje (po trečdalį), du viršutiniame. Be to išbandžius “Asus Duo” pasirodė, kad antras ekranas po pagrindiniu ekranu yra net patogiau, nei atskiras monitorius, stovintis šone. Aišku, yra trūkumas, kad tas apatinis ekranas ne pilno dydžio, o tik “pusinio”, bet papildomas patogumas dėl ekrano pozicijos, galimybės “prikabinti” langus, bent žymią dalį to dydžio trūkumo man kompensuoja.
“Asus Duo” yra įvairių modelių, bet visus sieja du monitoriai. Nuo 14″ Zenbook Duo varianto iki 15″ supergalingo 4K ROG Duo, tinkančio ir, tarkime, video montavimui. 4K rezoliucija (ir pusė 4K apatiniame ekrane) leidžia ir dar geriau išnaudoti ekranus, atsidaryti daugiau langų. Maniškis, tiesa, “Full HD’.
Mano dabartinis kompiuteris matosi nuotraukose iš Panamos ir Niujorko. Kitose nuotraukose senesnis kompiuteris su vienu monitoriumi (bet 17” ir 4K ekranu – visgi, antro monitoriaus labai trūko).
Prieš tai, kai pasirinkau įsigyti Asus Duo, svarsčiau ir kitas alternatyvas – tarp jų nešiojamieji išoriniai monitoriai. Tokie yra lengvi ir patogūs gabenti (sveria mažiau nei 1 kg, pvz. “Asus Zenscreen” 0,78 kg), užima ir mažiau vietos ant stalo, prisijungia per USB. Tačiau jų nesu bandęs, todėl komentuoti negaliu.
Naudingas straipsnis, aciu. Svarstom tokia galimybe, jei vel paskelbs karantina pas mus. Apsunkina sia ideja, aisku, mokyklinio ir darzelinio amziaus vaiku turejimas, cia turim labai nebrangia aukle, svetur kazkaip kitaip spresti reiketu. O galetumete pasidalinti savo pigiu ir brangiu saliu sarasu? (Be egzotiniu saliu, labiau ES)
Jei iš Europos (ir nebūtinai ES), sakyčiau pigiausios Bosnija, Ukraina, Šiaurės Makedonija, Kosovas, Gruzija, Albanija.
Jei vien iš ES – tada Bulgarija, Rumunija.
Bet, bendrai paėmus, ES niekur nėra taip pigu, kaip kai kuriose Europos ne ES šalyse, o šiose šalyse, savo ruožtu, nėra taip pigu, kaip kai kuriose Azijos ar Pietų Amerikos šalyse.
Geriausia svetainė lyginti įvairių šalių kainas, mano nuomone, yra http://www.numbeo.com – tik reikia ten lyginti ne bendrą “kainų indeksą”, nes į tą indeksą įeina ir “laikinam atvykėliui” neaktualūs ar nebūtinai aktualūs dalykai (pvz. naujų automobilių kainos), bet reikia lyginti pvz. restoranų kainas (daugybės paslaugų kainos koreliuos su restoranų kainomis). Ten galima kiekvieną miestą palyginti su jūsų gyvenamu miestu pagal konkkrečių dalykų kainas, kurias “raportavo” skaitytojai.
Dekui, apie Gruzija niekad nesusimasciau, bet gal nebloga ideja. O kaip siuo poziuriu vertintimete Slovakija, Slovenija ir Kroatija? Mes kol kas svarstom sia puse.
Jei klausiate iš kainų pusės – šios šalys nėra pigios. Dubrovnikas išvis nustebino koks brangus – pagal kainas Vakarai, bent sezono metu.
Pagal Numbeo, visos trys šalys kažkiek brangesnės už Lietuvą.
Aišku, pigumas – reliatyvus dalykas. Ten tikrai ne Norvegija ar Islandija ir už “senąsias” ES šalis (pvz. Italiją, Vokietiją ar Prancūziją), viską sudėjus, bus pigiau.
Slovakija gal iš šitų trijų pigiausia (pagal Numbeo bent restoranai, o, taigi, matyt ir daug paslaugų, ten vidutiniškai pigesni, nei Lietuvoje).
Sveiki,
turiu keletą klausimų apie darbą iš užsienio:
1. Kaip keliaudamas iš skirtingų šalių mokate mokesčius? Ar esate registruotas Lietuvoje? Jei dirbate įmonėje kaip ji moka jums atlyginimą?
2. Ar keliaujate Šengeno ribose (pagal Šengeno taisyklę tik 90 dienų galima praleisti kitoje šalyje per 180 dienų)?
3. Kur susiradote darbą dirbti nuotoliu?
1.Esu registruotas Lietuvoje, moku mokesčius Lietuvoje. Užsiimu ir moku mokesčius pagal individualią veiklą.
2.Būnu ir Šengeno ribose, bet dažniausiai ne Šengeno, nes ne Šengeno šalys pigesnės.
3.Susikūriau darbo vietą pats – t.y. užsiimu individualia veikla, teikiu paslaugas klientams, jie man tiesiai moka už paslaugas pagal sutartį su klientais. Neturiu nei darbdavio, nei darbo sutarties su niekuo.