Sent Lusija – viena gražiausių Karibų salų. Jos žaliam profiliui – Pitonų kalvoms – visame regione nemačiau lygių. O kur dar amžinai rūkstantis ugnikalnio krateris, nuostabios kalnų panoramos nuo kelių-serpantinų…

Tačiau Sent Lusija nėra tokia mažytė, o jos kalnų keliai – labai vingiuoti. Kruiziniai laivai švartuojasi jos šiaurėje, Kastryje. O visos gražiausios lankytinos vietos – bent valanda kelio į pietus.

Tačiau jų nepažiūrėti net ir stokojant laiko – tikrai nevalia.

Pitonai. Gražiausia Karibuose regėta panorama

Sufrieras, Pitonų kalvos ir vulkanų dūmai

Sufriero miestelis (8000 gyv.) – Sent Lusijos širdis visomis prasmėmis. Jis – salos tankiau gyvenamo vakarinio kranto centre. Jo senų kolonijinių pastatų neišgriovė gaisrai ar urganai. Ir, svarbiausia, jį supa gražiausia Sent Lusijos gamta. Pitonų kalvos, salos simbolis, nupieštas net jos vėliavoje.

Netoliese – ir ugnikalnio krateris, nepaliaujantis spjaudytis dūmais. „Vienintelis Karibuose krateris, į kurį galima įvažiuoti automobiliu“ – skelbia reklamos.

Iš kraterio rūkstantys dūmai. Ten labai dvokia – gaila, nuotrauka negali perteikti kvapo. Beje „Sufrieras“ – šiuo žodžiu regione vadinama daug miestų ir vulkanų – ir reiškia tą kvapą, nors mieste jo ir nejusti

Ir dar botanikos sodas, įveistas religingo vietos restorano, siūlančio Pitonų panoramą, savininko. Tarp spalvingiausių žiedų ten skendi religiniai šūkiai ir Biblijos tekstai, o tikroji sodo paskirtis – vestuvės. Ne Sent Lusijiečių. Amerikiečiai labai mėgsta tuoktis Karibuose, rojaus kampelyje. Kiekvienoje angliškoje kelionių knygoje apie Karibų salas rasi ištisus skyrius „Vestuvės“: kiek biurokratijos, kokie mokesčiai, prieš kiek laiko būtina atvykti į salą…

Sent Lusijos botanikos sodo neįtikėtino ryškumo spalvos

Sent Lusija – rojaus kampelis?

Sent Lusijos gamta nuostabi, tačiau ryte pasivaikščiojus sostinėje Kastryje sala į rojaus kampelį nepanašėjo. Tai – skurdžiausia iš septynių mano per kruizą aplankytų Karibų salų. Jos gyventojai savo prekes grūdo įkyriausiai, spito ir elgetos – negavęs, ko prašė, vienas pasiuntė „užsikrušti“. Pasak gidės (Sent Lusijoje vienintelėje pasinaudojome ekskursija, kad tikrai suspėtume), bedarbystė siekia 25%. Nusikalstamumas šešis kartus lenkia lietuviškąjį, daug jaunų vyrų siekia lengvų pinigų „narkoversle“. Kilus pokalbiui apie mokyklines uniformas su kaspinėliais, vietinė jas gynė ir šitaip: „Kai visi mokyklinukai su uniformomis, lengviau mokykloje atskirti įsibrovėlį“. Turbūt įsibrovėlis irgi būtų vaikas, nes kitaip jį atpažintum vien pagal amžių…

Kastris – dar ir nuobodokas miestas, mat jis kelis kartus degė (pastarąjį – 1945 m.). Išlikę vos keli senesni pastatai, tokie kaip katedra, pilna freskų iš Karibų ir Afrikos religinio gyvenimo („Ugandos kankiniai“ ir pan.). Katalikiška. Nors paskutinieji Sent Lusijos kolonistai buvo anglai, anksčiau salą valdė prancūzai: iš tų laikų – ir religija, ir kalba (maišyta anglų su prancūzų, bet vyrauja prancūziški žodžiai; tiesa, oficiali kalba – standartinė anglų).

Kastrio katedros Sent Lusijoje freskos

Žvejų kaimai ir vandenyno panoramos

Mūsiškė ekskursija po salą Kastryje nė nestabtelėjo. Surinkusi kruizo keleivius dar laive pasuko link miesto ribos. Pirmoji lankytina vieta – dviejų Nobelio premijos laureatųEudovic dailidžių studiją, pjaustančią tradicines kaukes su išskaptuotomis palmėmis. Ir Marigo įlanką – dar vienas žavus vaizdas į pakrantę.

Eudovic drožėjai. Ši stotelė buvo įdomi, nes menai čionai – tradiciniai; bet toks jau keliavimo su ekskursijomis minusas – autobusas stoja ten, kur daug komisnius mokančių prekeivių

Pakrantės kelias tai pakildavo aukštyn, tai nusileisdavo žemyn į žvejų kaimus, tokius kaip Anse La Raye su mediniais namais, valtimis. Iš pažiūros skurdūs, bet atvykėliui – ir romantiški.

Apskritai, apink turistą Sent Lusijoje lengvai sudaromas tvarkos burbulas. Geri turistiniai autobusai veža iki prabangių viešbučių (viename, įsikūrusiame tarp Pitonų, nakties kaina skaičiuojama tūkstančiais). Vienas Holivudo aktorius, mums pasakojo, už tris milijonus net paplūdimį sau vienam išsinuomavo. Kontraversiška: juk ribojama vietinių laisvė džiaugtis savo sala. Bet pajamų valstybei reikia… Štai sudegė viena keturių ligoninių. Kol statoma nauja, ligoniai priimami stadione.

Anse La Raye kaimo bažnyčia ir freska ant sienos – įvairūs Karibų žmonės, nuo ponių iki muzikantų, eina link kryžiaus

Sent Lusija graži ne vien turtuolių rezervatuose

Tačiau nebūtina keliauti į tuos „turtuolių rezervatus“, kad galėtum džiaugtis Sent Lusija. Sent Lusija džiaugtis tikriausiai lengviausiai tarp Karibų salų. Pakanka iškeliauti iš Kastrio, ir kalnų kelias ves pro gražiausius gamtos vaizdus ir panoramas, pro senus kaimų namus, pro smauglius laikančius vietinius (tikisi, kad autobusas sustos, ir visi lips nusifotografuoti už kelis dolerius?), pro bananų plantacijas ir vietinės duonos parduotuves.

Sent Lusijos bananai, beje, turbūt saldžiausi, kokius kada nors ragavau. Jie sudaro 22% viso šalies eksporto. Jų medžiai pakeitė cukranendres: net vietos romas jau gaminamas iš importinio cukraus.

Parduotuvė Sent Lusijos Anse La Raye kaime

Bananų respublika? Man labiau patinka „džiunglių vulkanų respublika“. Ji skurdoka, ypač amerikiečių akimis – bet tik tiek, kiek Egiptas ar Tunisas. Ji turi daugiau ką pasiūlyti keliautojui, nei dauguma Karibų salų. Bet kol kas yra šiek tiek mažiau išlepinta turistų. Manau, tai tikrai keisis.

Sent Lusijos lankytinų vietų ir įdomybių žemėlapis. Galbūt jis padės jums susiplanuoti savo kelionę po Sent Lusiją


Visi kelionės po Karibų salas aprašymai

1. Karibai: spalvingiausios pasaulio salos (ĮŽANGA)
2. Kruizai: viskas, ką reikia žinoti prieš išplaukiant (BENDRAI APIE KRUIZUS)
3. Puerto Rikas: iščiustyta Lotynų Amerika
4. JAV Mergelių salos - Amerikos Karibai
5. Barbadosas: maža juoda Britanija
6. Sent Lusija: džiunglių vulkanų respublika
7. Sent Kitsas: mažiausia Amerikos valstybė
8. Šv. Martyno sala. Lėktuvai ir paplūdimiai.