Bostono lankytinos vietos

Naujoji Anglija. Šitos mažytės JAV valstijos aplink Niujorką alsuoja kitokia dvasia nei likusi Amerika!

Čia – ir geriausi pasaulio universitetai, ir liūdni žlugusios pramonės „getai“. Ir senutis Bostonas, kur prasidėjo kova už JAV laisvę, ir turtingiausi Amerikos muziejai, kuriems praeities milijardieriai dovanojo savo meno kolekcijas. Čia – ir 100+ metų skaičiuojantys lietuvių rajonai, ir „gražiausi pasaulio rudenys“ Atlanto vandenyno pakrantės kurortuose ir miškuose.

Esu keliavęs po visas šešias Naujosios Anglijos valstijas ir ne po kartą, kiekvienoje turiu daug pažįstamų ir dalinuosi, kas ten įdomiausia – bet pradedu nuo Bostono, kuriame daugelio kelionė Naujojoje Anglijoje prasideda ir baigiasi…

Vienos turtingiausių JAV Vanderbiltų dinastijos pajūrio rūmuose Niuporte, Rod Ailande

Bostonas – raudonų plytų JAV laisvės miestas

Bostono raudonų plytų senamiestis slepia šitiek istorijų ir legendų!.. JAV patriotai čia didžiuojasi savo šalies drąsa stoti į kovą dėl laisvės prieš Britaniją. Klegančių mokyklinukų tuntai tiesiog džiaugiasi atostogomis. O svetimšaliai turistai fotografuojasi prie senų daugiabučių ir bažnyčių, valgo jaukiuose brangiuose restoranuose, prieš tai dar daugiau susimokėję už parkingą. Ir viskas vyksta aplink Laisvės kelią (Freedom Trail), 4 km maršrutą su istorijas aprašančiom lentom.

“Bostono arbatėlės” vieta. Čia protestuodami prieš Angliją amerikiečiai 1773 m. išpylė anglišką arbatą – šis įvykis laikomas JAV kelio į nepriklausomybę pradžia

Kam tikros Bostono istorijos „per sunkios“, gauna dozę išgalvotų legendų kasvalandiniuose „vaiduoklių turuose“ (kur jas pasakoja kraupiai persirengę gidai) ar bent jau miesto dangoraižių panoramų iš autobuso-amfibijos.

Bostono senamiestyje

Bostonas – didžiausias Naujosios Anglijos miestas, ir čia galima paragauti visko, ką Naujoji Anglija turi įdomiausio! Štai išvažiavau iš jo centro į vakarus – ir pasitiko Harvardo universiteto mūrai. Jis – seniausias iš „Ivy League“ prestižiškiausių JAV aukštųjų mokyklų. Bet visa Ivy League – šiaurės rytų JAV ir visos vienas už kitą gražesnės, puošnesnės, tarsi kokios proto šventovės. Kartą ten įstoję iki gyvenimo galo tą prisimena: net pensininkai vilki marškinėlius ir puošia automobilius lipdukais su savo „alma mater“ logotipais. Nepamiršta kur studijavę ir testamentuose: ištisi universitetų meno muziejai gimė iš kolekcininkų alumnų palikimų, “Harvard Art Museums” – vieni turtingiausių ir geriausių.

Harvardo suvenyrų parduotuvė

Pasukau iš Bostono centro į pietus – ir laukė šimtametis Lietuvių rajonas: mažai lietuvių ten begyvena šiandien, bet sekmadieniais tebesirenka į Šv. Petro lietuvių bažnyčią su lietuviškais vitražais, trispalve: virš 100 metų čia ne tik lietuviškai meldžiasi, bet ir didžiulėje rūsio salėje užsiima tautinėmis veiklomis. Lietuviškų kryžių siena bažnyčios priekyje atsirado ne šiaip sau: juos 2004 m. sunešė lietuviai protestuodami prieš amerikiečių ketinimus bažnyčią uždaryti. Bažnyčia išgelbėta, bet kiek dar vietų teliko vyresnių lietuvių atsiminimuose! Lietuvių tautininkų namai ir pastatai, kuriuose pokariu lietuviai inteligentai išleido pirmąją pasaulyje lietuvišką enciklopediją („Bostono enciklopedija“). Bet dar galėjau aplankyti keturių aukštų Lietuvių klubą, Stepono Dariaus garbei pavadintą sankryžą…

Bostono lietuvių klubas (dešinėje) ir pastatas, kuriame išleisti pirmieji Bostono enciklopedijos tomai (kairėje)

Pasukau iš Bostono centro į vakarus – ir pasiekiau dar vieną didingą aikštę, Christian Science Plaza, kurią įkūrė tokia XIX a. religinė „sekta“, teigianti, kad geriausiai pagydo ne medicina, o malda… Vienas iš daugelio „marginalių“ religinių judėjimų, „sudygusių“ Naujojoje Anglijoje, kur niekados nebuvo oficialios religijos. Bet kartu labai unikalus: ko vertas vien Maparium gaublys, į kurio vidų gali užeiti stebėdamas šalių sienas tokias, kokios buvo 1935 m.

Christian Science Plaza

Bostonas, priešingai daugeliui Naujosios Anglijos miestų – tebėra turtingas, vedantis į priekį pasaulio mediciną, farmacijos pramonę. Bet pakako nusukti „truputį į šoną“ turistų, verslininkų ir studentų kelių, ir kartkartėm išvysdavau kitą Naujosios Anglijos veidą: benamių kolonijos patiltėse ir parkuose, gatvėse narkotikus besileidžiantys „zombiai“, prie jau perdozavusių (ar nuo dozės „išprotėjusių“) skubančios greitosios pagalbos, policijos mašinos… Na ir aišku visos vaivorykštinės vėliavos su papildomomis spalvomis translyčiams bei dvidvasiams (twin-spirited), reveransai visoms kitoms „titulinėms mažumoms“. Iš visų JAV būtent Naujojoje Anglijoje ši JAV Demokratų partijos palaikoma ideologija stipriausia, o religija (ir Respublikonų partija) – silpniausia.

Žodžiu, Bostonas – tokia Naujosios Anglijos miniatiūra, bet Naujojoj Anglijoj yra daug daugiau!

Bostono centro gatvė

Šlovingieji universitetiniai miestai

Naujosios Anglijos miestus likimas nuvedė dviem keliais.

Keletas jų, ypač universitetiniai miestai – pilni jaunystės, gyvybės, švarūs. Man labiausiai patinka Niu Heivenas Konektikute, iki kurio Jeilio universiteto „Amerikos Versalio“ didybės net ir bostoniškiam Harvardui toli. Tuose šlovingomis citatomis išdabintuose mūruose ir iščiustytuose parkuose akies krašteliu galėjau išvysti tą gyvenimą, apie kurį svajoja kiekvienas Amerikos paauglys. Hipsteriniai barai, „žolės“ kvapas, uliavojančios „slaptos“ brolijos ir seserijos su nuosavais bendrabučiais-rūmais. Ir tikrasis visų studentų, dėstytojų ir šiaip miestelėnų pasididžiavimas: universiteto sporto komandos. Su didesniais stadionais ir arenomis nei kada nors svajosime apskritai turėti Lietuvoje, su tiek šauksmingų reklamų, kad net Kauno „Žalgiriui“ iki to toli…

Vieni Jeilio universiteto rūmų Niu Heivene

Kelių prabangaus studentavimo metų kainos – sunkiai suvokiamos: šimtai tūkstančių dolerių už metus ne riba. Už vienus sumoka turtingi ar „visą gyvenimą tam taupę“ tėveliai; kiti gauna nemokamą ar pigesnę vietą vien už tai, kad priklauso tam tikroms „kadaise diskriminuotoms“ visuomenės grupėms (pvz. juodaodžiai); o treti paskui visą gyvenimą neišsimoka kreditų.

O patys garsiausi, geidžiamiausi studentai – tie, kurie „pagal žinias ir sugebėjimus“ neįstotų net į prasčiausius koledžus… Tai – universitetų sportininkai, visada studijuojantys nemokamai ir priimami „be eilės“. Ir geriausiai apmokamas kiekvieno universiteto darbuotojas niekada nebūna rektorius, dekanas ar profesorius: mokslo darbuotojai iš tolo nemato tų milijonų, kurie mokami universiteto Amerikietiško futbolo ar NCAA krepšinio komandos treneriams. Kodėl? Nes moksleiviai kur studijuoti renkasi ne pagal ateities perspektyvas, o pagal universiteto „brendo“ garsumą. Ir futbolo komanda čia ne mažiau svarbi, nei fakultetų rūmų didybė ar reitingų pozicijos žurnaluose (kuriuose, šiaip ar taip, reitingų dedamosios iš karto parinktos tokios, kad garsiausi „brendai“ visada laimėtų: nes „ką žmonės pagalvos apie mūsų reitingus, jeigu jų viršūnėje nebus Jeilio ir Harvardo“…).

Jeilio universiteto rūmai

Vaikštinėjant po tuos universiteto miestelius mane visada apninka dvejopas jausmas. Viena vertus, tikra architektūrinė atgaiva akims po visos tos „vienodų pastatų ir frančizių“ Amerikos. Antra vertus, sielon nuolat smelkiasi kažkokie tolimi šaltos distopinės realybės aidai, sunkiau apčiuopiami ir sutalpinami į sakinius nei Orvelo „Didysis brolis“ ar Hakslio socialinė hierarchija… JAV universitetai tarsi koks laimės žiburys traukia milijonų svajones, bet iš ko gi iš tikro susideda jo akinami spinduliai?..

Kvietimas dalyvauti tyrimų grupėje skelbimų lentoje

Naujosios Anglijos getai ir žlugusi pramonė

Tačiau kad daugelio kitų Naujosios Anglijos miestų „laimės žiburys“ seniai sugriuvęs. Fabrikai, XIX a. pritraukę ten milijonus „Amerikietiškos svajonės“ ištroškusių europiečių, stūkso apleisti, kol koks gaisras jų nesupleškina iki pamatų. Mėgstu pasivaikščioti pro tuos raudonų plytų mūrus, didesnius, nei bet kokios Europos gamyklos, pro rotušes su Europos katedroms prilygstančiais bokštais, įsivaizduoti prabėgusius laikus… Nors amerikiečiai visad pataria nekišti nosies į tokius miestus: juose tik skurdas, narkotikai, banditai.

O kadaise kiekvienas tų miestų plakė kokios vienos konkrečios pramonės ritmu. Štai Merimako slėnio upė itin tiko tekstilės pramonei. Lorensas [Lawrence], Lovelas [Lowell], Našuja [Nashua], Mančesteris gimė ir gyvavo iš tekstilės ir vardan tekstilės.

Begaliniai ~1900 m. tekstilės fabrikai Lorenso mieste Merimako slėnyje

Kiek istorijų ten slypi! Tokia štai pramonė davė pradžią visai JAV galybei. Bet gyvenimas ten buvo be galo sunkus: darbininkų anūkai ar proanūkiai pasakojo apie susižeidusius ir „išmestus kaip nereikalingus“ senelius, apie vienos dienos atostogas gimdymui, apie atleidimą už atėjimą į darbą bent minutę po nuskambėjusio pamainos pradžios varpo… Bet vis tiek prie fabrikų rytais driekdavosi bedarbių minios: Naujoje Anglijoje buvo daug geriau, nei to meto Europoje, algos didesnės, Amerika tapo viso pasaulio svajonių šalim.

Lovelo miesto Merimako slėnyje rotušė

Bet laikai keitėsi, rajonas nukonkuravo ankstesnius audinius, o profsąjungų sunkiai išsikovotos geresnės darbo sąlygos pasirodė buvusios Pyro pergale: išbrangus darbo jėgai gamyklos bankrutavo, gamyba išsikėlė Azijon. Perspektyvesnis jaunimas iš tų miestų išsivažinėjo, o liko tie, kam darbo ir nereikia, nes gyvena iš pašalpų, nusikaltimų… Prasidėjus tokiam procesui, jį sustabdyti sunku: išaugus nusikalstamumui, vandalizmui, vietos mokyklose likus tik asocialių tėvų vaikams, išsikelia ir labiausiai užsispyrę „savo miestų patriotai“, ypač bijantieji dėl savo vaikų. Taip nelieka mokesčių mokėtojų – ir savivaldybė nebeturi pinigų gatvių tvarkymui, trūksta net policijai, gaisrinei. Ir tada išsikrausto (beveik) paskutiniai „normalūs žmonės“. Miestas tampa „getu“. Pastatai iš laikų, kai net gamyklas statydavo gražesnes, nei šiandien bibliotekas ar rotušes, nyksta iš lėto… Kol eilinis gaisras staiga nepadeda taško paversdamas pelenais. Arba „miesto piktžaizdes“ užsimojusi pravalyti savivaldybė tiesiog nenugriauna. Vietoje ištisų senų rajonų tokius miestus išvagoja greitkeliai, o centre didingus pastatus keičia parkavimo aikštelės: kad tie, kas „pasikeitusio miesto“ nekenčia, galėtų patogiai iš savo priemiesčių atvykti dirbti į ilgiausiai neišsikraustančias valdiškas institucijas.

Narkomanai prie apleisto buvusio lietuvių klubo Providense, Rod Ailande

Net praėjusių dešimtmečių turistų numylėtos pramogos, kaip Voterberio Holy Land pramogų parkas Biblijos tematika, dūla vandalų nusiaubtos, iš „Lonely Planet“ persikėlusios į „Atlas Obscura“…

Apleistame Holy Land parke

Aišku, kai Naujoje Anglijoje būta šitiek įžymybių, išradimų, viskas tiesiog negalėjo sunykti! Štai Springfilde, Masačusetso mieste, kuriame išrastas krepšinis, tebeklesti Naismito krepšinio šlovės galerija, žymiausias pasaulio krepšinio muziejus, į kurio garbingus sąrašus įtraukti ir Sabonis su Marčiulioniu. Niuportas turi panašią Teniso šlovės galeriją: būtent ten į Ameriką atėjo tenisas.

Naismito krepšinio šlovės galerija. Nuo kupolo žvelgia garsiausių krepšininkų nuotraukos – tarp jų ir lietuvių

Kai kurie Naujosios Anglijos miestai galbūt atgims: naujosios kartos vėl mato žavesį senoj architektūroj, o banditus keičia pigaus būsto ieškantys dori imigrantai – dabar jau iš Lotynų Amerikos. Ar istorijos ratas apsisuks – žiūrėsim.

Naktį iš tolių į bet kurį motelį vis ataidi traukinio signalas. Per surūdijusį masyvų santvarinį tiltą džeržgia senas lokomotyvas. Štai labiausiai man atminty įstrigę to deindustrializuoto regiono „tipiniai“ vaizdai ir garsai!

1889 m. geležinkelio tiltas per Hadsono upę netoli Naujosios Anglijos dabar tarnauja tik pėstiesiems

Naujosios Anglijos tautos ir lietuvių rajonai

JAV pramonė kilo ir gyvavo ant imigrantų iš Europos: kiekviena tauta turėjo savo klubus ir didingas bažnyčias, daug kurių šiandien – mišriose šeimose nutautėjus ir į turtingesnius didmiesčius išsilaksčius jų anūkams ir proanūkiams – stovi apleistos. Viena svarbiausių tautų, kūrusių Naujosios Anglijos pramonę – lietuviai. Įdomu atrasti to meto Ameriką per lietuviškas vietas. Pavyzdžiui Voterberio lietuvių rajoną Konektikute, jo Vyčiu ir lietuviškais šūkiais puoštą didžiulę mokyklą bei lietuvių bažnyčią.

Prie Voterberio lietuvių mokyklos

Ar Lorenso lietuvių kapines Merimako slėnyje, kurias įkūrė lietuviai katalikai, atsiskyrę nuo Vatikano. Beje, Lorensas, tada dar gausių vietos lietuvių dėka, buvo pirmasis JAV miestas, pripažinęs Lietuvos nepriklausomybę – tai padarė dar 1990 m. balandį, ir įspūdingu bokštu puoštos „aukso amžiaus“ jo savivaldybės viduje iki šiol kabo šį unikalų faktą menanti atminimo lenta. O priešais savivaldybę – paminklas JAV darbo teisęs istoriją pakeitusiam “Duonos ir rožių streikui” – ant jo puikuojasi ir lietuviška Smolsko pavardė (darbininko, kurį mirtinai sumušė, nes nešiojo profsąjungos ženklelį).

Prie atminimo lentos Lietuvos pripažinimui su Jonu Stundžia, žmogumi, 1990 m., su kitais, iškovojusiu šį savivaldybės sprendimą

Tai, ką susikūrė lietuviai, kituose rajonuose ~1850-1930 m. sau statė ir airiai, italai, vokiečiai, prancūzai, lenkai… Naujosios Anglijos miestai buvo it suvežti gabalais iš visos Europos. Miestelėnai kalbėjo skirtingom kalbom, gėrė „savuose“ salūnuose, bet plušo tuose pačiuose fabrikuose, nešdami turtus „tikrų amerikiečių“ verslo elitui…

Viename tokių pramoninių Naujosios Anglijos miestų – Niu Britene – gimė ir „miško brolių“ vadas Adolfas Ramanauskas Vanagas, kurį, Lietuvai 1918 m. tapus laisva, tėvai parvežė į tėvynę (taip tada grįžo gal trečdalis Amerikos lietuvių!). Bet jo krikšto bažnyčią 2021 m. be ceremonijų amerikiečiai uždarė, Lietuvos lėšomis ten pakabintą atminimo lentą išėmė, lietuvišką paminklą su trispalve nugriovė. O naujo paminklo Vanagui Lietuvai statyti neleido – nes vietiniai politikai patikėjo rusų propaganda, kad Vanagas buvo nacių kolaborantas… Iš Lietuvos rimtos reakcijos nebuvo… Ech, tiek daug lietuvių istorijos Naujojoje Anglijoje buvo, kiek pastangų ištisos kartos įdėjo saugoti tą atmintį, remti Lietuvą – ir kaip staiga buvo visa tai pamiršta, pasiduota!

Niu Briteno paminklas lietuviams, stovėjęs prieš bažnyčią, kurioje krikštytas A. Ramanauskas Vanagas 2017 m. ir 2023 m.

Juk Naujoji Anglija tapo ir namais daugeliui dipukų, pabėgėlių nuo Sovietų okupacijos: jie čia pastatė Putnamo vienuolyną ir ALKA muziejų su garsiausiais Amerikos lietuvių meno darbais. Daugiau apie lietuvišką Naująją Angliją skaitykite Gabaleliailietuvos.lt.

Simbolinėje “Mindaugo pilyje” miške prie Putnamo vienuolyno, kurią pastatė buvęs Štuthofo kalinys Stasys Yla

Naujosios Anglijos gamta ir kurortai

Jei pietinė Naujoji Anglija – it nesibaigiantis didmiestis: čia klestintis, čia žlugęs, o pačiuose pietuose jau praktiškai Niujorko priemiestis – tai regiono šiaurė (Vermontas, Meinas, Naujasis Hempšyras) – šimtus kilometrų besidriekiantys miškai, kalvos, ežerai… Turistai čia užplūsta rudenį pažiūrėti visame pasaulyje išgarsinto „Naujosios Anglijos rudens“. Pats esu jį matęs dukart. Iš vienos pusės norisi sakyti – „Kad ir Lietuvoj turim geltonus lapus, keturis metų laikus“, iš kitos – Naujosios Anglijos rudenys kažką palietė mano sieloje, atrodė net spalvingesni, nei kada mačiau Europoje (gal kad daugiau raudonuojančių klevų?).

Naujosios Anglijos ruduo ir ruošimasis Helovynui

Naujosios Anglijos gamta lietuviškai nuosaiki – ir tik nedaug šiltesnė. Tad nacionalinis parkas čia tėra tik vienas, ir tikrai ne to kalibro kaip JAV vakaruose: Akadijos nacionalinis parkas, labiausiai garsėjantis nuostabiais vaizdais į pakrantės salas. Jie man priminė kokią Indoneziją. Tačiau buvo vėsu, nuolat lijo net liepą, o vandens temperatūra paplūdimyje ~+13…

Akadijos nacionaliniame parke

Visgi Naujosios Anglijos pakrantė pilna žavių (tik ne pagal klimatą brangių) kurortų kurių, kaip ir mūsiškės Palangos, jūros tiltai, smėlėti paplūdimiai ar pajūrio lentų takučiai (boardwalk) atgyja tik vasaromis. Ten – ir vaivorykštinės vėliavos, ir pavienės respublikoniškos parduotuvės: „ginklai, vestuvinės suknelės, šaltas alus“. Kaip Meino Old Orchard Beach ar Kenebunkportas, kur gyveno ir buvęs JAV prezidentas Bušas. Jame – įspūdingas lietuvių pranciškonų vienuolynas su paminklu žuvusiems už Lietuvos laisvę ir lietuvišku viešbučiu, sutraukiančiu ir Amerikos lietuvius, ir „Work and Travel“ studentus iš Lietuvos (viskas įkurta dar ~1950 m. nuo sovietų okupacijos pabėgusių lietuvių ir iki šiol kasmet traukia lietuvių renginius).

Old Orchard Beach kurorto jūros tiltas Meine – ne sezono metu

Kuo arčiau Niujorko, tuo kurortai prabangesni ir didingesni: medinius namus keičia didingi XIX a. „Paauksuotojo amžiaus“ (gilded age) turtingiausių Amerikos verslininkų dvarai. Vien Niuporte Rod Ailande tokių dešimtys, į daugybę galima užeiti, HBO ten suka istorines „muilo operas“. Garsiausiuose – Vanderbiltų dinastijos „The Breakers“ – išvydau, kaip atkakliai tie praturtėję fabrikų ir geležinkelių šeimininkai siekė imituoti Europos aristokratijos gyvenimą: ir išdabino neobarokinių menių lubas (išgalvotu) giminės herbu, ir „kilnių“ kasdienybės ritualų prisilaikė, ir dukrą už kažkokio vengrų dvariškio išleido… Tada JAV dar buvo tik sparčiai turtėjanti pasaulio provincija. Bet netrukus Naujosios Anglijos turtai viską pakeitė: dar keliasdešimt metų ir jau Europa ėmė sekti Amerika…

The Breakers rūmų interjeras

Bet daugiausiai nūdienos elito tikriausiai „nusėdo“ Keip Kodo [Cape Cod] pusiasalyje ir gretimose salose: kai kurie poilsiauja, kiti važinėja iš ten į darbą Bostone. Nakvynės kainos – tas Naujosios Anglijos miestų saugumo ir prabangumo „lakmuso popierėlis“ – ten kelis kartus didesnės, pigiausi moteliai vasarą brangesni už 5* viešbučius kitur. Kopos tikrai gražios, senamiesčiai iščiustyti, istorija gili (būtent ten 1620 m. išsilaipino Mayflower kolonistai “piligrimai”). Bet viskas tankiai užstatyta, išvagota keliais: brangi žemė tuščia nestovi. Pusiasalio gale – Provinstaunas, LGBT-iškiausias kurortas, kurio naktinėse istorinėse gatvėse jau mes, heteroseksuali pora, pasijutome itin reta „seksualine mažuma“: aplink vien gėjų ir lesbiečių poros bei trijulės, translyčiai žmonės ir „dragų klubai“.

Vakaras Provinstaune

Naujosios Anglijos pabaiga: Naujasis Džersis, Delaveras, Filadelfija?

Tradiciškai laikoma, kad Naujoji Anglija pasibaigia ties Niujorku – tačiau jos atmosfera dar tęsiasi tolyn ir tolyn į pietus: Naująjį Džersį, Delaverą, Merilandą, rytų Pensilvaniją. Naujojo Džersio kurortai ar Delavero Rehobotas irgi vilioja pajūrio takais ir „senovinėmis“ šeimų pramogomis, o ne amžiais karštu vandenynu. Naujojo Džersio Niuarkas – dar baisesnis „žlugęs getas“ už visokius pamirštus Konektikuto pramonės mietus, o vos valanda kelio piečiau stovintis Prinstonas – aristokratiškiausiai atrodantis JAV universiteto miestelis, po kokį tik esu vaikščiojęs. Merilando sostinė Anapolis – vienas geriausiai išlikusių senųjų JAV miestų, o Pensilvanijos Filadelfija savo svarba JAV laisvei ir raudonų plytų senamiesčiu nenusileidžia Bostonui: būtent Filadelfijoje 1776 m. nepriklausomybė ir paskelbta.

Rehoboto lentučių takas (boardwalk) vasarą

Sunku pasakyti, kur tiksliai baigiasi ta „Naujoji Anglijos dvasia“. Galbūt ties Vašingtonu, JAV sostine, kuri 1790-1800 m. pastatyta nuo nulio tarsi kokia „Amerikos Roma“. Ties pietine Virdžinija tos atmosferos nelieka išvis. Ten – kitokia Amerika, JAV pietūs. Ten – religingi respublikonai patriotai. Ten kurortai, kuriuose niekada nesninga. Vietoje „lyčių laisvių“ pietiečiams šventa teisė nešiotis ginklą, vietoje vaivorykščių plazda Amerikos Valstijų Konfederacijos vėliavos. Policija ten tebėra gerbiama ir prie praeivių besikabinėjančius narkomanus bemat sulaikytų (tad jų ten ir nėra), o į Naujosios Anglijos „didžiausius siaubus“: klimato kaitą, visokius (…)izmus, sveiką gyvenseną ten žiūrima su ironiška šypsena pro milžiniškų pikapų langus.

Naujojoje Anglijoje visada gali pamatyti ‘naujausius’ vaivorykštinės vėliavos variantus

Ir kai XIX a. Naujojoje Anglijoje jau klestėjo verslo magnatai, kai didžiausias pasauly gamyklas jau jungė tankiausi pasaulyje geležinkeliai, Jav pietų ekonomikoje tebedominavo vergų pilnos cukranendrių ir medvilnės plantacijos.

Tiesą pasakius, tie JAV Pietūs (pietryčiai) ne tik kad nebėra Naujoji Anglija – tai yra didžiausia Naujosios Anglijos priešingybė, kokia tik gali būti ir, aišku, apie juos parašiau visai kitą straipsnį.

Naujoji Anglija – esminis JAV veidas

Naujoji Anglija – vienas svarbiausių JAV veidų. Gal ne toks garsus ir pribloškiantis kaip Niujorkas ar Las Vegasas, kaip Didysis kanjonas ar Disnėjaus pasaulis – bet itin svarbus.

Portlando miesto Meine panorama žvelgiant iš seno švyturio

Iš Naujosios Anglijos po pasaulį plinta naujos mintys, keičiančios pasaulio kultūrą. Čionykščiai universitetai perkeičia mokslą. O Naujosios Anglijos miestuose atsispindi JAV istorijos, rasių kovų, pramonės žlugimo paliktos žaizdos. Ir visa tai supa miela, jauki gamta, senų medinukų pilni kaimai ir miesteliai.

Nepažinęs JAV pramoninio regiono, pilnai nepažinai Amerikos. O viena geriausių vietų jai pažinti – Naujoji Anglija.

Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai

Trumpai apie viską:

JAV - viskas ką reikia žinoti keliaujant

Kelionės po vakarų JAV

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).

Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
Los Andželas - Holivudo karštis tarp vienodų namų
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas
Didysis kanjonas ir laukinė Arizona
Jeloustounas - JAV nacionalinių parkų karalius
Pietų Dakota - primirštas Amerikos gamtos perlas

Kelionės po rytų JAV

Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.

Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - JAV didybė, supermuziejai, politinė širdis
Filadelfija - miestas, kuriame gimė Amerika

Kelionės po pietų (pietryčių) JAV

Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).

Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kelionės po JAV salas ir Aliaską

JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.

Aliaska - begalinės Gamtos apsupty
Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai

Lietuviškos JAV vietos

JAV lietuviški pastatai, paminklai, rajonai - be galo įspūdingi ir svarbūs. JAV gyvena iki milijono lietuvių ir jie ten sukūrė daug labai svarbaus. Esu sudaręs lietuviškų JAV vietų žemėlapį "Tikslas - Amerika", enciklopediją ir surengęs daug ekspedicijų informacijos rinkimui apie tas vietas - ekspedicijų dienoraščiai irgi čia.

Tikslas - Amerika lietuviškų vietų JAV žemėlapis
Tikslas - Amerika 2017 (JAV rytų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2018 (Vidurio Vakarų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2019 (Kanados ir dalies šiaurės rytų JAV) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2021 (Vakarų JAV) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2022 (Vakarų JAV) ekspedicijos dienoraštis

Kelionių vadovai po JAV žemėlapyje

Spauskite ant žymeklio žemėlapyje ir ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą vietą!