Miškai turi save kažką stebuklingo. Tikra gūduma, kurioje lengva pasiklysti, pilna įvairiausių – bet sunkiai pastebimų – gyvūnų. Tiesa, dauguma šiuolaikinių miškų praradę tą žavesį: jie prižiūrimi, kertami, atauginami, tvarkomi. Bet pasaulis milžiniškas, ir jame dar pilna “laukinių” miškų, džiunglių, pelkių kaip po senovei.
Tai – įspūdingiausi mano regėti miškai ir džiunglės.
Amazonės džiunglės
Vieta: Brazilija
Amazonės džiunglių plotas – beveik kaip visos Europos. Viskas ten keletą kartų įspūdingiau, nei esame įpratę: medžiai tankesni, gyvūnų rūšių daugiau, upės pločio sulig Kuršių mariomis, kasmetiniai jų potvyniai – sulig triaukščiais namais, o nepermatomose jų gelmėse žuvys užauga virš 4 metrų.
Žmonės – tik menka Amazonijos detalė. Jie, kaip ir visais laikais, gyvena tik paupiuose, tarp kaimų ir miestelių plaukioja laivais. Ir upės, ir džiunglės jiems – baugiai paslaptingos. Jose – nežinomos gyvūnų rūšys, neatrastos indėnų gentys.
Indėnų kaimas Rio Negro upės krante. Į jį neveda joks kelias.
Populiariausias būdas pažinti Amazoniją – ekskursijos upėmis į džiungles. Vienintelio džiunglių didmiesčio Manauso kelionių agentūros verčiasi per galvą, kad sutalpintų į jas viską, ką Amazonė gali pasiūlyti: plaukimą laivais, artimą kontaktą su gyvūnais ir augalais, indėnų pasirodymus.
Daug Manauso keliautojų išsiruošia į daugiadienes išvykas su nakvynėmis džiunglėse, miega hamakuose džiunglėse. Esu nakvojęs ir hamake džiunglėse, klausydamas ūbaujančių it sirenos beždžionių balsų, ir laive, plūduriuojančiame per lietaus sezoną užtvyndytoje pievoje. Nors “stereotipinės džiunglės” – tokios, per kurias kertamasi su mačete, iš tikrųjų, jeigu pasieki niekada nekirstas džiungles (toliau didmiesčių), ten gali vaikščioti beveik laisvai: krūmokšnių nėra, o visi medžiai tokie aukšti, kad jokios šakos nė kiek netrukdo. Stebėdamas susipynusias šakas, medžius smaugiančias figas, šarvuočių urvus ir gyvūnų liekanas galėjau pasijusti it grįžęs daug tūkstančių metų atgal.
Amazonės regione yra nuostabiausia pasaulyje gamtos įvairovė. Kas dešimta pasaulio organizmų rūšis gyvuoja tame rodos begaliniame miške. Deja, išvysti gyvūnus ne taip ir paprasta – užstoja dar didesnis Amazonijos turtas: medžiai. Su smulkiais gyvūnais paprasčiau: milžiniškais drugiais, spalvingais paukščiais, gal – aukštai medžiuose miegančiais tingianiais. Taip išvysti gyvūnų urvus, pėdsakus. Vieninteliai dideli laukiniai gyvūnai, kuriuos garantuotai pamatai – rožiniai ilganosiai delfinai.
Pamatai – per silpnas žodis. Delfiną ir paliečiau, paskui, gyvūnui besisukant, pajutau jo pelekų jėgą. Pramoga vadinasi „plaukimas su delfinais“: turistai plūduriuoja kuriame nors Amazonės intako intake, o gidas panarina į jų ratelį įvairias negyvas žuvis – tikrą delfinų skanėstą. Protingiausi vandens žinduoliai, tikriausiai, to tik ir laukia.
Delfinas iššoka virš vandens ir ima žuvį iš rankų. Tik iššokusį jį ir įmanoma pamatyti: vanduo toks tamsus, kad net negiliai plaukiančio didžiulio padaro nuo paviršiaus nesimato. Žinant, kad Amazonės ir jos intakų gelmėse gyvena ir dantingos piranijos, ir mirtinai krečiantys elektriniai unguriai, ir net rykliai, pramoga savaip baugi: ne viena turistė, jų kojas taranavus delfinams, aiktelėjo iš išgąsčio
Anakondos ir kaimanai paprastai gyvena upėse. Ten veisiasi ir vienos didžiausių pasaulyje gėlavandenių žuvų – arapaimos. Tai – plėšrios 3 metrų ilgio šamažuvės. Verslūs vietiniai siūlo pajusti arapaimų galią: duoda pagalį su pririšta žuvele ir nurodo merkti į arapaimų pilną baseiną. Šios „jauką“ pavagia su tokia jėga, kad „žvejai“ net aikteli. Kai 1981 m. Amazonėje nuskendo laivas „Sobral Santos“, tokios šamažuvės įtraukė po vandeniu leisgyvius žmonės (žuvo nuo 200 iki 350).
Tinginys, apsikabinęs turistę. Jie juda mažai ir lėtai, o plėšrūnų išvengia tik tuomet, jei šie jų nepastebi, palaikę medžio dalimi. Dideli tinginiai net apauga dumbliais, jų kailyje apsigyvena vabzdžiai – tikriausiai todėl palaikyti siūlomi tik maži
Priklausomai nuo to, iš kur atiteka, Amazonijoje upės būna trijų spalvų: rudos (kaip ir pati Amazonė), juodos arba skaidrios. Pastarųjų mažai, todėl žvelgdamas į upių vandenį visada žiūri į paslaptingas nepermatomas gelmes. Manoma, daugybė Amazonės žuvų rūšių dar nė nežinomos mokslui.
Didžiausias gamtos spektaklis, kurį pamato visi norintys, Manause – „Vandenų susitikimas“ (encontro dos aguas), dvispalvė Rio Negro (juodo) ir Solimoneso (rudo) santaka nuo kurios, tradiciškai laikoma, prasideda Amazonė. Upių spalvos skiriasi labai smarkiai, ir jų galingi vandenys dar daugelį kilometrų nesimaišydami teka greta vienas kito. Tokių “Vandenų sustikimų”, tik mažesnių – pilnos visos Amazonijos džiunglės.
Vandenų susitikimas iš laivo. Skiriasi ne tik abiejų upių spalvos, bet ir tekėjimo greičiai (2 km/h ir 5 km/h) bei temperatūros (22 ir 28 laipsniai). Panašių „upių santuokų“ Amazonijoje daug, bet ši prie Manauso – pati epiškiausia
Upės tebėra ir vieninteliai Amazonės “greitkeliai”. Visi miestai – prie upių, tarp jų plaukiama maršrutiniais upėlaiviais (trukmė skaičiuojama paromis, o miegama savo atsineštuose ir prie stulpų pririštuose hamakuose). Net namų, viešbučių, restoranų yra plaukiojančių viršum upių.
Pačios džiunglės – dar viena didžioji Amazonės krašto paslaptis. Jos – dydžio sulig visa Europos Sąjunga, ir tokios tankios, kad ten, manoma, gyvena dešimtys neatrastų indėnų genčių, keliančių Brazilijos valdžiai moralinę dilemą: kas geriau, palikti jas ramybėje (taigi ir akmens amžiuje) ar bandyti užmegzti ryšį. Žinant, kiek žalos indėnams pridarė kitų rasių valdžios praeityje, dabar paprastai laikomasi nesikišimo politikos. Tačiau seniau atrastos indėnų gentis noriai rodo savo tradicijas turistams.
Indėnai troboje šiaudiniu stogu demonstruoja savo šokius. Moterys krūtinių nesidengia
Skaityti daugiau: Amazonė – vaizduotę pranokstančios džiunglės ir upės
Lamingtono džiunglės
Vieta: Kvinslandas, Australija
Australijos pirmykštės džiunglės – vienos seniausių pasaulyje. Tėra išlikę pavieniai jų ruožai tačiau tai ir – didžiausios pasaulyje netropinės džiunglės. Vienos žymiausių – Lamingtono džiunglės, vadinamos ir “debesų mišku”, nes beveik nuolat skendi debesyse.
Vingiuotas siaurutis kelias į senutį O’Reilių šeimos kalnų viešbutį – visai užgožtas aukštų medžių ir lijanų, tarp kurių šokuoja mažyčiai valabiai (kengūrėlės). Miškų apsuptas viešbutėlis irgi nestokoja šarmo – atrodo lyg kaimelis su bažnytėle, juk išvykti iš gūdaus miško kadaise trukdavo labai ilgai.
Šio siauručio kelio gale - O'Reilių šeimos viešbutis ir šiek tiek kalnų pramogų. Eismas čia dvipusis, bet prasilenkti įmanoma tik kai kur, vienai mašinų visiškai sustojus.
Yra ten ir kiekvienam prieinamas medžių lajų takas. Iš apačios džiunglės tai – tankios šaknys, medžius smaugiančios figos (sunykus jų apsuptam augalui jos pačios tampa kamienu), iš viršaus – žalia lapija, lijanų gausybė.
O kur dar vaizdai žemyn nuo apžvalgos aikštelių į, rodos, iš Juros periodo “perkeltą” laukinį mišką. Čia nėra vien metafora: tai seniausi nekirsti ir gamtos kataklizmų nesuniokoti pasaulio medynai, o seniausiems notofagams – ir po 5000 metų.
Saulėlydis prie Lamingtono nacionalinio parko.
Skaityti daugiau: Kvinslandas – Australijos dvasia
Arašijamos bambukų giraitė
Vieta: Japonija
Viena romantiškiausių vietų pasivaikščiojimams Japonijoje. Tarp kietų it metalas bambukų jokiu būdu nesi toli nuo civilizacijos – juk tai labai tankiai gyvenama šalis. Bet vaizdas – išties įspūdingas.
Arašijamos bambukų giraitė Kijote.
Skaityti daugiau: Japonija. Moderni! Amžina…
Evergleidso nacionalinis parkas
Vieta: Florida, JAV
Dauguma JAV nacionalinių parkų stebina kalnais, kanjonais – bet Floridos Evergleidsas – visiškai kitoks. „Čia tikra Florida, o ne Majamis” – sakė vietinis.
Everglades pelkynai nuo Pa-Hay-Okee apžvalgos bokšto
Visa Florida dar lygesnė už Lietuvą, aukščio rekordas – 105 metrai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, nebus ką žiūrėti: „lietuviški” miškeliai, pievos, tik karšta.
Everglades milžiniškas bagis, į kurį lipama specialiais laiptais – vienas ekskursijų po pelkes būdų
Bet tada pradeda rodytis paukščiai – įspūdingiausių spalvų, milžiniški. Ir aligatoriai. Jų Everglades gyvena apie du milijonus ir jie romūs – gali prieiti per žingsnį, beveik paliesti.
Aligatoriai prie Anhinga pasivaikščiojimo tako Evergleidse
Tuos pelkynus (ar, kaip sako vietiniai, lėčiausią pasaulio upę) jau beveik šimtmetis galima tyrinėti įvairiausiais būdais. Įprasti pasivaikščiojimo takai, apžvalgos bokštai – tik pradžia.
Paukščiai prie Anhinga Trail
Alternatyvių pramogų geriausia ieškoti palei Tamiami trail kelią – patį pirmą, dar tarpukariu nutiestą per šias pelkes. Ten – galimybės praplaukti laivais su propeleriais (labiau kaip pramoga: greitis, vėjas, vaizdai) ar pravažiuoti bagiu (mūsų važiavimas buvo labiau kaip ekskursija: lėtai, bet su ilgu pasakojimu). Toje aplinkoje vienas aukščio metras viską keičia: pelkynai virsta miškais. Lėkdamas su laivu per pelkyną ir važiuodamas mišku per bagį jaučiausi tarsi skirtingose šalyse.
Laive su propeleriu. Jo grimzlė labai menka, todėl gali plaukti net kur labai negilu. Jį, tarsi lėktuvą, stumia propeleris. Davė ausų kamštukus, nors garsas ne toks jau baisus
Palei Tamiamio kelią pilna ir seminolų bei mikosukių kaimų. Floridos indėnus kolonistai sunaikino labai seniai (tik kažkoks akmenų ratas Majamio centre liko), bet apie XIX a., bėgdami nuo amerikiečių, į tuos pelkynus atsikėlė naujų indėnų ir, sumišę su pabėgusiais juodaisiais vergais, sukūrė naujas seminolų ir mikosukių gentis. Priešingai daugeliui JAV indėnų, šie – turtingi. Jiems priklauso gausybė kazino ir net pasaulinis „Hard Rock Cafe” tinklas. Prasigyveno iš turistų Tamiami kelyje, rodydami jiems savo amatus – ar, tiksliau, rodydami tai, ką turistai tikėjosi išvysti „pas indėnus”: pseudoindėniškus namus, dirbtinius totemus, aligatorių zoosodus su galimybe juos laikyti, aligatorių valdymo meną ir kt. Kažkada turistai labiausiai to ir norėjo, o pelkynai jiems tebuvo nuobodi gyventi netinkama žemė, tačiau šiais laikais ten tuštoka: daugelį domina tikra pelkių gamta.
Mikosukių kaimo statulos. Yra neblogas muziejus. Daugybė aligatorių narvų, kai kur jie – su kitais gyvūnais. Pavyzdžiui, parašyta tik ‘turtles’ – matyt, aligatoriai – savaime suprantama. Tik mikosukių beveik nėra
Skaityti daugiau: Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Kalifornijos pakrantės sekvojų miškai
„Įspūdingas miškas, įdomūs medžiai“. Kai kas nors man taip sako, lūkesčiai dideli nebūna: na, juk visi miškai, medžiai savaip panašūs, miškas – tai ne kalnas, ne kanjonas, ne krioklys!
Bet Kalifornijos pakrančių sekvojų miškai bemat privertė pamiršti bet kokias išankstines nuostatas. Jie – tarsi iš kitos planetos. Tu tarp jų – it koks kiškutis. Tai – aukščiausi pasaulio medžiai. Jie siekia 110 m, kai, tarkime, aukščiausi Lietuvos medžiai – tik 49 m. Tie medžiai tokie aukšti, kaip aukščiausi Vilniaus dangoraižiai. Užverti galvą – ir pribloškia. Nelyginant koks didelis kanjonas ar krioklys.
Kalifornijos pakrantės sekvojų miške
Ir tokie medžiai Kalifornijos pakrantėse sudaro ištisus niekada nekirstus miškus, ne vieną ir ne du nacionalinius ar regioninius parkus… Jų amžiaus nė nenustatysi, nes neturi rievių. Jei kuris nukrenta ir užvirsta kelią, taip ir lieka ten gulėti – darbininkai tik išpjauna dalį parvirtėlio, kad pravažiuotų mašinos ar praeitų praeiviai.
Pamatyti Kalifornijos „redwood“ vietų gausybė – ir mokamų, ir ne, ir trumpų pasivaikščiojimų, ir ilgų žygių, ir net pravažiavimų automobiliu.
Tai nėra kažkokia viena konkreti vieta – šie milžinimedžiai ten dažni tarsi Lietuvoje kokios pušys.
Prie mažesnių iš nuvirtusių medžių
Skaityti daugiau: Kalifornija – kalnai, dykumos, paplūdimiai ir didmiesčiai
Sekvojų nacionalinis parkas
Vieta: Kalifornija, JAV
Sekvojų nacionaliniame parke – masyviausi pasaulio medžiai! Jo gigantiškajame miške (Giant Forest) pasijutau it nykštukas, o didžiausias generolo Šermano medis ne tik yra masyviausias pasaulio medis – bet ir masyviausias gyvas organizmas apskritai. Nuvirtusios sekvojos taip ir lieka gulėti ant žemės it atkeltos iš kokio paslaptingo priešistorinio pasaulio. Viena nepatraukta net tiesiant kelią – tiesiog per kamieną „pravestas“ automobilių tunelis! Viena tų fotogeniškiausių Kalifornijos vietų, kur vasaromis (Kalifornijos kalnų sezono metu) nusidriekia nuotraukų ištroškusių turistų eilės. Medžiai šitokie, kad iki masinio turizmo, kiti amerikiečiai nė netikėjo, kad jie išvis egzistuoja: įrodymui Kalifornija nukirto kelias sekvojas ir išsiuntė į turus po JAV didmiesčius, bet tenykščiai gyventojai jas praminė… „kalifornietiška apgavyste“: esą „čia ne vienas medis, o keli“.
Tunelis per sekvoją
Yra ir kita medalio pusė: aukščiai ten dideli (2000 m ir daugiau), naktys šaltos, žiemom kalnų perėjos nepravažiuojamai užsningamos, bet didžiausios tragedijos – vasaromis. Nebūna vasaros be miškų gaisrų; kai važiavome iš Sekvojų parko, apsupo dūmai, šalimais sraigtasparniai pildėsi kibirus ežere ir skrido gesinti židinių, o niekas nė nekreipė dėmesio, nė spauda apie tokį niekingą gaisrą nerašė… Didieji miškų gaisrai sunaikina ištisus miestelius. 2017 m. Venturos gaisras pražudė ir 23 evakuotis nespėjusių žmonių, o per pastaruosius metus sudegė net 20% visų pasaulio sekvojų. Šiaip jau tie milžiniški medžiai gaisrus ištveria, su pajuodusiais randais auga dar ir 1000 metų, bet Kalifornijos liepsnos darosi per įžūliai karštos…
Sekvojų miškas
Skaityti daugiau: Kalifornija – kalnai, dykumos, paplūdimiai ir didmiesčiai
Aprašyti įspūdingiausi miškai ir džiunglės žemėlapyje
Kiti įspūdingi miškai ir džiunglės
Gal ne tokie unikalūs kaip tie, aprašyti aukščiau, bet vis tiek užgniaušiantys kvapą.
Taman Negara Malaizijoje
Taman Negara reiškia tiesiog “nacionalinis parkas” ir tai yra pačios seniausios ir žymiausios džiunglės Malaizijos pusiasalyje.
Plačiau: Malaizijos pusiasalis šauna į ateitį
Taman Negara
Suakmenėjęs miškas Argentinoje
Iš pirmo žvilgsnio, čia joks miškas – greičiau laukas. Tačiau miškas ten žaliavo prieš milijonus metų. Unikalios gamtinės sąlygos lėmė, kad medžiai nesunyko, o virto milžiniškomis fosilijomis: suakmenėję jų kamienai iki šiol voliojasi lauke.
Plačiau: Argentinos Patagonija – ledynai, Andai, vandenynai
Nacionalinis suakmenėjęs miškas Argentinoje – vienas milžiniškųjų kamienų
Beždžionių miškas Balyje (Indonezija)
Pavadinimas skamba kaip kvaila pramoga turistams – ir išties, tiems, kas yra matę beždžionių, pavadinime minimos bedžionės didelio įspūdžio nepadarys, nors čia jų daug ir jos įkyrios. Užtat visiems įspūdį paliks tankiai susivijusios šakos ir pats miškas.
Plačiau: Balis – įvairi it visas žemynas sala
Beždžionių miške Balyje
Kaurių miškas Naujojoje Zelandijoje
2000 metų amžiaus ir senesni stori kauriai – vienas iš Naujosios Zelandijos simbolių. Eiti toje storų kamienų tankmėje tikrai įspūdinga.
Plačiau: Naujoji Zelandija – žalia pasaulio provincija
Joshua Tree nacionalinis parkas Kalifornijoje, JAV
Asmeninius pasaulio stebuklus skirstau į kategorijas – įspūdingiausi kanjonai, dykumos, miškai. Bet kam priskirti Joshua Tree nacionalinį parką. Ar tai retas miškas? Ar dykuma su medžiais? Bet kad iš tikrųjų čia net ne medžiai, o žolės – trumpalapės jukos – tik atrodo kaip tokie medžiai-dinozaurai. Na, kad jautiesi ten kaip kiek kitoj planetoj tai tikrai…
Plačiau: Kalifornija – kalnai, dykumos, paplūdimiai ir didmiesčiai
Džošua Try nacionalinis parkas
Kitos įdomiausios pasaulio vietos
Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai
Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.
Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.
Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!
Naujausi komentarai