Pentagonas

Vašingtonas – netipiška sostinė. Daugelio šalių sostinės – tai didžiausi senieji jų miestai. O JAV Vašingtoną pastatė „nuo nulio“ lygioje vietoje prieš daugiau nei 200 metų.

Bet dar ir kaip pastatė! Vašingtone į Kauno miesto dydžio teritoriją sugrūsta viskas, kas amerikietiškai didingiausia.

Nuo garsiausių pasaulyje valdžios pastatų (Baltieji rūmai, Kapitolijus), iki svarbiausių Amerikos muziejų (į visus kurių įleidžiama nemokamai), iki rekordinio dydžio memorialų kiekvienam Amerikos didvyriui, triumfui ir tragedijai. Atrodytų dirbtinis, nelabai didelis miestas – o gali lengvai ir savaitę praleisti jo didybės apsuptyje. O jei dar išvažiuosi į aplinkinę gamtą, persmelktą JAV istorijos…

National Mall parkas – JAV valdžios širdis

Visi keliai JAV veda į Vašingtoną ir per Vašingtoną. Čia patekti svajoja kiekvienas politikas, per čia skirstomi federalinio biudžeto pinigai, čia JAV valdžią patraukti savo pusėn siekia visų šalių ambasadoriai ir visų bent kiek svarbesnių korporacijų lobistai.

Vašingtono muziejuose atsiduria svarbiausi šalies eksponatai ir tik tas yra palikęs *tikrai* didelę žymę JAV istorijoje, kam Vašingtone pastatyta skulptūra.

Baltuosiuose rūmuose gyvena – ir iš ten valdo – JAV prezidentas. Daug didesnis už juos Kapitolijus su įspūdingu kupolu ir laisvės statula jo viršūnėje – ten įsikūręs Kongresas, leidžiantis visus JAV įstatymus. Šalimais – Aukščiausiasis teismas, ne kartą pakeitęs JAV – ir, turbūt, pasaulio – istoriją vienu vieninteliu kokios bylos išaiškinimu.

Visi šie valdžios pastatai yra aplink National Mall (verčiama „Nacionalinė alėja“), visos Amerikos politinę širdį ir smegenis. Tai – 3 km ilgio zona-parkas, apsuptas romėniško stiliaus pastatų, tačiau gerokai didesnių nei kas nors, kas kada pastatyta pačioje Romos Imperijoje. Korintinės kolonos, frontonai, kupolai, obeliskai, citatos fasaduose (tiesa, angliškos, ne lotyniškos). JAV tėvai-įkūrėjai visur kur sėmėsi įkvėpimo iš senovės Romos Respublikos, ne veltui net aukštieji parlamento rūmai vadinami Senatu…

Kapitolijaus kupolas (88 m) dvigubai aukštesnis nei Romos Panteono. 152 m aukščio prezidento Vašingtono monumentas, stūkstantis National Mall viduryje, 1884-1889 m. buvo aukščiausias pasaulio pastatas – jis 3 su puse karto didesnis už aukščiausią senovės pasaulio obeliską. Ir jis – tik vienas iš daugybės superdidingų paminklų tenai – tokių, kurių būtų pavydėję Romos Imperatoriai ar romėnų dievai. Memorialas prezidentui Linkolnui su rymančia jo statula viduje, Memorialas prezidentui Džefersonui tarsi romėnų šventykla Tidal Basin tvenkinio krante…

Kiti National Mall memorialai primena tragiškus JAV istorijos epizodus: Antrąjį pasaulinį karą, Vietnamo karą.

National Mall stūkso ir didžiausia pasaulio biblioteka (Kongreso biblioteka), kurios interjero puošnumas pranoksta Europos karalių rūmus, ir „JAV dolerių spaustuvė“ (Bureau of Engraving and Printing), ir „Amerikos balso“ radijas, transliuodavęs ir lietuviškai „tikras žinias“ į sovietų okupuotą Lietuvą. Po visus tris pastatus – ir dar daug kitų – vyksta ekskursijos.

Smithsonian – didžiausia pasaulyje nemokamų supermuziejų kolekcija

Bet turistai National Mall daugiausiai laiko praleidžia „Smithsonian“ muziejuose. Kiekvienas jų skirtas kokiai nors konkrečiai temai, kiekvienas – milžiniškas, isšidėstęs per daug aukštų, ir savo srityje turintis mažai lygių. Kiekvienam jų gali paskirti ir visą dieną ar bent pusdienį. Ir visi jie – nemokami!

Tarp Smithsonian muziejų – Azijos meno, Modernaus meno, Aviacijos ir kosmoso, Amerikos istorijos, Afrikos meno, Indėnų istorijos ir meno, Gamtos istorijos, Portretų, Taikomųjų menų, Pašto, Dizaino. Visa tai pradėjo vienas vienintelis žmogus – mokslininkas Džeimsas Smitsonas. Jo palikimas 1835 m. pagal testamentą atiteko Amerikai, kad įkurtų tokį muziejų. Įdomu, kad Smitsonas buvo britas ir niekad Amerikoje nė nesilankė! Bet XIX a. JAV – ir tada dar naujas Vašingtono miestas – buvo ne tik šalis, o ir idėja. Daugybė žmonių iš Europos, kuriems rūpėjo demokratija, progresas, kuriems nepatiko Europą „sukausčiusios“ monarchijos ir imperijos, aukojo savo laiką, pinigus ir net gyvybes už JAV, už „naujovišką šalį be karaliaus“, 1776 m. drįsusią sukilti dėl laisvės prieš didžiausią pasaulyje Britų Imperiją.

Tarp atidavusių itin daug – ir JAV Nepriklauosmybės karo didvyris Tadas Kosciuška iš Lenkijos-Lietuvos valstybės, kuriam Amerika atsidėkojo statula prie Baltųjų rūmų.

Vašingtone – Amerikos karai, kariai ir visi protestai

National Mall atsiremia į Potomako upę, o daugiausia JAV karvedžių – anapus jos. Ten – Pentagonas, dar vienas Vašingtono pastatas, žinomas visame pasaulyje, iš kurio vadovaujama JAV karams. Ten Arlingtonas. Svarbiausios JAV kapinės, kur visų karų veteranai – nuo eilinių karių iki didžiausių herojų – sulaidoti po begalinėmis vienodų baltų antkapių eilėmis, tarp kurių nardo dešimtys voveryčių.

Tik nedaug kapų išskirtiniai. Tarp jų – Nežinomo kareivio kapas, kur per kasvalandinį (kitu metu – kaspusvalandinį) ritualą įspūdingai keičiasi garbės sargyba, prezidento Džono Kenedžio kapas.

Ypatingas ir Semiuelio Hariso antkapis. Puoštas Vyčiu, nes jį pastatė tarpukarinė Lietuva. Mat Semiuelis Harisas – vienintelis JAV karys, žuvęs už Lietuvą: tai įvyko 1920 m., kai jį, atvykusį į Kauną mokyti Lietuvos kariuomenės, nušovė bolševikai. Vėliau, Lietuvą okupavus sovietams, prie to antkapio lietuviai rengdavo protestus – ragindami JAV eiti vaduoti Lietuvos, padėti Lietuvai, kaip Hariso laikais. Vašingtone kiekviena tauta turi panašių istorijų, kiekvienai reikia Vašingtono paramos, kiekviena turi dideles savo emigrantų bendruomenes, kiekvienai kurių atrodo, kad JAV valdžia – ir „pasaulio valdžia“, toksai politinis Kalėdų senelis, galintis duoti viską-viską…

Kiek kartų esu buvęs Vašingtono National Mall, kas kartą mačiau ne po vieną protestą. Daugelis jų – dėl įvykių kur nors toli pasaulyje, su reikalavimais, apie kuriuos išgirsdavau pirmą kartą. Štai 2022 m. Etiopijos amharai prie Kapitolijaus susirinko reikalauti JAV paramos amharams Etiopijos pilietiniame kare prieš tigrajus ir oromus, neva šie vykdo genocidą (tigrajai ir oromai sako tą patį apie amharus…): skambėjo amhariškos kalbos ir lozungai, kurių nei praeiviai, nei JAV politikai šiaip ar taip negalėjo suprasti, o, jei nepažinočiau vėliavų ir nesidomėčiau Afrikos politika, turbūt apskritai nebūčiau supratęs, kas ir už ką ten protestuoja.

Prie Baltųjų rūmų tuo pat metu haitiečiai, žygiuodami su dainomis, protestavo prieš „rasizmu pagrįstus JAV diplomatinius santykius su Haičiu“. Pilna ir pavienių keistuolių: štai vienas pusnuogis sėdėjo ant žemės išdidžiai užsirašęs „Bado akcija už taiką. Pirma diena“, nors JAV tuo metu nevykdė jokio karo (gal jis protestavo prieš Rusijos karą Ukrainoje?).

Kitas, pasistatęs prieš Baltuosius rūmus palapinę, per 41(!) protesto metus ją aplipdė visais reikalavimais ir teiginiais, kokius tik per gyvenimą sugalvojo: nuo „JAV Aukščiausias teismas tapo nusikalstama struktūra“ iki „Uždrauskime mirties bausmę visoje šalyje“, nuo „Reikalauju išminties ir sąžiningumo“ iki „Laisvę Navalnui“, nuo „Įrodymai, kad Q-Anon – apgavystė“ iki „Izraelis vykdo palestiniečių etninį valymą“ ir t.t. Dar vienas veikėjas sukinėjo ratus po National Mall aplipdęs savo mikroautobusą piešinėliais, kad didžiausios JAV blogybės – „Donaldas Trampas ir Walmart“.

Sustoti, pažiūrėti tuos protestus kartais nemažiau įdomu, nei didingus National Mall pastatus… Ar pasidomėti praeities protestais, išpuoliais. Pavyzdžiui, garsiąją „Turiu svajonę“ kalbą juodaodžių aktyvistas Martinas Liuteris Kingas pasakė ant Abrahamo Linkolno memorialo laiptų. O patį Abrahamą Linkolną 1865 m. nušovė Vašingtono “Ford” teatre.

Vašingtonas – dirbtinė sostinė ar jau tikras miestas?

Pasaulyje yra daugiau „nuo nulio“ pastatytų sostinių: Australijos Kanbera (1927 m.), Brazilijos Brazilija (1960 m.). Bet Vašingtonas tarp jų – pati seniausia (pradėtas 1800 m.).

Aplink National Mall dar gali jausti Vašingtono „dirbtinumą“: ypač iš kavinių, restoranų, parduotuvėlių trūkumo. Prieš 200+ metų statant miestą jų nereikėjo, vieta tvarkingame, taisyklingame parke tam nepalikta: todėl vienas nedaugelio būdų pavalgyti ar atsigerti tyrinėjant Smithsonian muziejų kolekcijas – šimtai spalvingų, muzikėles leidžiančių maisto sunkvežimiukų, kasdien sugužančių į National Mall savais dešrainiais, mėsainiais, ledais ir kokakola užpildyti šios XIX a. architektų paliktos spragos.

Tačiau kuo toliau nuo National Mall, tuo labiau Vašingtonas jau panėšėja į labai tikrą, gyvą miestą: valdžios pastatai, memorialai, muziejai, užleidžia vietą daugiabučiams, patogiai pasiekiamiems metro (JAV tai reta!), Briuselį kažkodėl primenančių sublokuotų namų eilėms, paskui – individualiems namams.

Ir visgi Vašingtonas unikalus. Jis numatytas kaip „niekieno žemė“, Kolumbijos apygarda, nepriklausanti jokiai valstijai ir pavaldus tiesiogiai JAV valdžiai. Ilgą laiką dėl to vašingtoniečiai net negalėjo rinkti prezidento, o ir dabar jo atstovai parlamente neturi balso teisės! Vienas dažniausiai Vašingtone matomų atsišaukimų (pvz. ant automobilių numerių) – „[No] taxation without representation“ („[Valdžia neturėtų reikalauti iš mūsų] mokesčių, kai nesame [toje valdžioje] niekaip atstovaujami“). Bet Vašingtono siekis tapti valstija vis atsimuša į sieną. Juk jo plotas – kaip trečdalio Vilniaus, be to, garantuotai visuomet rinktų demokratų kandidatus ir, pagal JAV sistemą, turėtų tiek pat senatorių, kiek ir didžiausios JAV valstijos. Senatas tokiu atveju gal „su visam“ atitektų demokratams ir tai sunaikintų delikatų JAV dvipartinį politinį balansą…

Pasaulio (ir Lietuvos) atstovybių Vašingtone didybė

Vašingtonas yra pasaulinė galia, ir tai matosi visuose jo rajonuose. Vašingtone – daugiau užsienio šalių turi ambasadas nei bet kuriame kitame pasaulio mieste (net 177), nes jokia save gerbianti šalis negali sau leisti neturėti atstovybės JAV. Daugybė tų ambasadų – milžiniškos, senos, įspūdingos. Tarp jų ir seniausia Lietuvos ambasada pasaulyje. Tuos nedidelius rūmus Lietuva įsigijo dar 1924 m. Jie veikė per visą Šaltąjį karą, nes JAV nepripažino Lietuvos okupacijos.

Aplinkui viskas keitėsi, kaip ir daugelyje JAV miestų. Iš tvarkingo „ambasadų bulvaro“ rajonas ~1970 m. virto skurdžiu ir nesaugiu. Baltaodžius pakeitė juodaodžiai, traukęsi į „federalinį miestą“ nuo skurdo ir diskriminacijos JAV pietuose: 1970 m. jau 71% Vašingtono gyventojų buvo juodaodžiai, kai 1950 m. jų tebuvo 35%. Daugelis ambasadų išsikėlė iš rajono: liko tik tie, kas neturėjo pinigų. Okupuotos Lietuvos diplomatinė tarnyba (gyvenusi iš Latvijos skolinto aukso) ir, anapus siauručio skersgatvio, komunistinė Kuba. Šaltojo karo laikais tas skersgatvis buvo tikras frontas tarp komunizmo ir antikomunizmo! ~2000 m., pamenu, Lietuvos laikraščiuose dar skaitydavau diplomatų pasigodojimus, kad tikra gėda Lietuvai ten turėti ambasadą, reikia keltis į geresnį rajoną, bet pinigų tam neskiriama… O dabar labai džiugu, kad neišsikėlė! Rajonas aplink tą istorinį pastatą ir vėl pasikeitė: ten ėmė keltis turtingi ir „hipsteringi“. Ir visas Vašingtonas pajudėjo ta vaga. Istorija primena daugybės JAV didmiesčių, bet Vašingtone ji išreikšta labiau, nei bet kur kitur.

Kiekviena save gerbianti institucija, politinė mintis irgi privalo turėti rimtą atstovybę Vašingtone. Vašingtone (ir JAV) nevyko žydų genocidas, bet žydai šiame mieste įkūrė vieną „galingiausių“ pasaulyje Holokausto muziejų. Tautos, kurias žudė komunistai, kol kas smarkiai atsilieka, bet irgi mėgina priminti Vašingtono politikams, gyventojams ir svečiams savo tragedijas: 2007 m. pagaliau pastatytas memorialas 100 mln. pasaulinio komunizmo aukų, 2022 m. netoli Baltųjų rūmų atidarytas kol kas nedidelis, tačiau modernus Komunizmo aukų muziejus, prie kurio plėtros prisideda ir lietuviai.

Bet pačios įspūdingiausios „atstovybės“ Vašingtone yra bažnyčių. Neogotikinė Episkopalinė (anglikonų) katedra, antra pagal dydį JAV bažnyčia. Ir katalikiška Nekaltojo prasidėjimo nacionalinė šventovė, aukščiausias Vašingtono pastatas, neskaičiuojant paminklų ir stiebų (100 m). Pastaroji statyta 97 metus (nuo 1920 m. iki 2017 m.), o įspūdingiausios joje tautinės koplyčios, kurias įkūrė visos katalikų imigrantų į JAV tautos (iš viso ~80 koplyčių). Viena seniausių ir didžiausių Šiluvos Marijos koplyčia, 1966 m. įrengta lietuvių. Jos prasmė toli lenkia religiją: aukštose mozaikose ir Lietuvos pastatai, ir „Vargo mokykla“ spaudos draudimo laikais, ir tautodailės darbai, ir net prieš Kryžiuočius stoję Lietuvos raiteliai. O virš įėjimo – Vytis, šuoliuojantis nuo Kauno karo muziejaus per vandenyną iki Niujorko Laisvės statulos. Ta koplyčia tarsi – vienas milžiniškas lietuviško meno kūrinys, dar viena galinga Lietuvos atstovybė mieste, kuriame kiekvienos tautos garbės (ar, kartais, net išlikimo) reikalas turėti tų atstovybių kuo daugiau ir kuo įsimintesnių.

Aplinkui Vašingtoną – svarbiausia JAV istorija ir žalia švelni gamta

Vašingtonas yra širdyje didesnio regiono, nulėmusio JAV (ir pasaulio) istoriją: įdomu buvo visa tai apvažiuoti nuomotu automobiliu.

Išvažiavus iš Vašingtono, iš visų jo priemiesčių (kartu su jais Vašingtone 5,5 mln. gyventojų), gretimose valstijose pasitinka kitokie, daug senesni miestai ir miesteliai, tokie kaip Merilando valstijos sostinė Anapolis, pilnas (JAV tai reta) 200 ar 300 metų pastatų (55 km nuo Baltųjų rūmų).

O Virdžinijos valstijos sostinės Viljamsburgo senamiestis paverstas unikaliu „gyvuoju muziejumi“ Colonial Williamsburg (240 km nuo Baltųjų rūmų): dar tarpukariu turtingiausi amerikiečiai supirko visus jo namus ir sklypus, senuosius restauravo, naujesnius nugriovė, kad miestas atrodytų kaip ~1775 m., JAV revoliucijos išvakarėse. Jį „apgyvendino“ aktoriais: jie vilki ano laikmečio rūbus, jų tiek daug, kad akivaizdžiai matosi tarp turistų ir gali pasijusti grįžęs laiku. Geri aktoriai visiškai „gyvena vaidmenyje“, vyksta nuolatiniai spektakliai.

Štai visa centrinė gatvė virto aistringa miestelėnų diskusija apie artėjančias britų pajėgas JAV išsivadavimo kare ir „kaip reikia elgtis“, štai Džordžas Vašingtonas, pirmasis JAV prezidentas, sakė savo atsisveikinimo su politika kalbą, o paskui atsakinėjo į žmonių klausimus netrumpesnėmis kalbomis. Koks pasikaustęs jį vaidinantis aktorius! Jis tarsi tikrai tapęs Vašingtonu: atmintinai žino to laiko politines realijas, statistiką, koks Vašingtono draugas kur tuo metu yra, ir visu tuo remiasi savo argumentuose atsikirsdamas į XXI a. muziejaus lankytojų pastabas („Pone Vašingtone, jūs kalbate apie laisvę, bet jūsų šalyje pusė žmonių vergai“, „Pone Vašingtone, bet kaip vienijant JAV išsaugoti regionines kultūras?“). Taip pat dalyvavome to meto „karinėje treniruotėje“, klausėmės to meto muzikos, ir tai buvo tik maža dalis visko, nes kasdien programa skiriasi (net iki raganų ar piratų teismų, kuriuose gali tapti prisiekusiuoju).

Toliau nuo didesnių miestų – didžiausių JAV karų mūšio laukai. Amerikos nepriklausomybės karo (1775-1783 m.), kai JAV iškovojo laisvę. JAV Pilietinio karo (1861-1865 m.), kai pietinės valstijos nesėkmingai kovojo už nepriklausomybę nuo šiaurės. JAV Šiaurės sostinę Vašingtoną nuo JAV Pietų sostinės Ričmondo tada skyrė vos 160 km ir pagrindinis frontas, kruviniausi JAV istorijoje mūšiai vyko čia.

Kokie ramūs, tiesiog idiliški dabar anų mūšių laukai. Nušienauta Antitamo žolytė, žavūs kalneliai, seni memorialai, kuriuos savo žuvusieisiems pastatė įvairios JAV valstijos: ten galvas paguldė 3600 amerikiečių (108 km nuo Baltųjų rūmų). 100 km nuo Baltųjų rūmų Harpers Ferry miestelis, kuriame Pilietiniame kare buvo apsupti ir pasidavė 12419 JAV karių (didžiausia tokia nesėkmė iki Antrojo pasaulinio karo), dabar gražus istorinis nacionalinis parkas Potomako ir Šenandoa upių santakoje, kurio atstatytų pastatų interjerai primena XIX amžių. Švarų, tvarkingą, malonų pasivaikščioti. Tikrojo XIX amžiaus kraują, purvą ir skurdą terasi nebent iškabintuose muziejų aprašuose. Nors to meto ginčai dar ilgai tęsėsi: štai „Konfederacijos dukterų“ ir “Konfederatų veteranų sūnų” organizacijos 1931 m. pastatė atminimo akmenį už Konfederaciją žuvusiam juodaodžiui Heivardui Šepherdui, o priešiškos minties žmonės vėliau pastatė atminimo lentą juodaodei Perl Taten, kuri aną akmenį kritikavo.

Šenandoa upė davė vardą ir vienam garsiausių JAV nacionalinių parkų. Tarpukariu JAV Vakarų „nacionalinių parkų patirtis“, kur ištisų Europos valstybių dydžio teritorijos visiškai atiduotos gamtai, tačiau lengvai pasiekiamos automobilių keliais, jau masino visų amerikiečių vaizduotę, bet tankiau gyvenamuose JAV Rytuose vietos tokiam parkui nebuvo.

Sugalvota išganinga išeitis: nacionalinio parko kelią (170 km ilgio Skyline Drive) tarpukariu nutiesė „tuščiomis“ žalių kalvų viršūnėmis, o gamtos vaizdai nuo jo atsiveria jau į anapus nacionalinio parko esančias žemumas, Šenandoa upės vingius.

Tiesa, nepaisant visų pagyrų jam, Šenandoa nacionalinis parkas, po visos JAV Vakarų didybės, mane nuvylė. Gamta čia paprasta – neaukšti žali kalnai, kloniai, na, tik elnių, erelių gausa žavi. Vaizdai nuo kone šimto pakelės aikštelių įspūdingi, bet labai panašūs vienas į kitą ir nėra smarkiai kitokie, nei vaizdai nuo „eilinio kalnų kelio“. Dalis amerikiečių ten nė neišlipa – pafotografuoja pro automobilio langą ir važiuoja į sekančią aikštelę. Turbūt parkas toks mylimas todėl, kad iki jo nuo Vašingtono gali lengvai nuvažiuoti automobiliu ir vakare grįžti (vos 110 km nuo Baltųjų rūmų). Bet tiems, kam norisi JAV gamtos didybės, manau, neverta gaišti laiko ten, geriau pasilikti daugiau jo JAV Vakarams (Didžiajam kanjonui, Jeloustounui, Jutos nacionaliniams parkams…).

Vašingtone keliauti dieną ar savaitę?

Vašingtonas yra toks miestas, kuriame vieni praleis pusdienį ir dieną ir jau jausis viską matę: Baltuosius rūmus, Kapitolijų, Vašingtono monumentą, ir kas ten dar?..

O kiti ir po savaitės sakys, kad norėtų likti dar: nes Smithsonian muziejams, įspūdingiems JAV valdžios pastatų interjerams, subtilioms istorijoms, nulėmusioms pasaulio likimą, savaitės tikrai neužteks. O jei dar važinėsi aplinkui Vašingtoną (pilietinio karo laukai, Colonial Williamsburg ir t.t.), gali neužtekti ir kelių savaičių.

Matyt, daug priklauso nuo to, koks tu keliautojas: jei visų pirma myli gamtą ar senovės istoriją – Vašingtonas ne tau, nebent tai būtų stabtelėjimas pusdieniui pakeliui į didinguosius JAV Vakarus.

Užtat jei žaviesi muziejais ir menu, šiuolaikine (XIX-XX a.) istorija – Vašingtonas bus viena įdomiausių vietų Amerikoje, ypač kartu su visomis jo apylinkėmis, ypač jei dar suderinus su Niujorku, Filadelfija, iki kurių kelios valandos kelio.

Bet manau net ir tie, kam tai neįdomu, pripažins Vašingtono pasaulinę svarbą, o pirmą kartą atsistojus priešais daugybėje TV laidų, kino filmų, laikraščių puslapių regėtus Baltuosius rūmus kiekvienam per nugarą praeis šioks toks šiurpuliukas…

---

Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai

---

Trumpai apie viską:

JAV - viskas ką reikia žinoti keliaujant

Kelionės po vakarų JAV

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).

Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
Los Andželas - Holivudo karštis tarp vienodų namų
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas
Didysis kanjonas ir laukinė Arizona
Jeloustounas - JAV nacionalinių parkų karalius
Pietų Dakota - primirštas Amerikos gamtos perlas

Kelionės po rytų JAV

Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.

Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - JAV didybė, supermuziejai, politinė širdis
Filadelfija - miestas, kuriame gimė Amerika

Kelionės po pietų (pietryčių) JAV

Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).

Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kelionės po JAV salas ir Aliaską

JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.

Aliaska - begalinės Gamtos apsupty
Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai

Lietuviškos JAV vietos

JAV lietuviški pastatai, paminklai, rajonai - be galo įspūdingi ir svarbūs. JAV gyvena iki milijono lietuvių ir jie ten sukūrė daug labai svarbaus. Esu sudaręs lietuviškų JAV vietų žemėlapį "Tikslas - Amerika", enciklopediją ir surengęs daug ekspedicijų informacijos rinkimui apie tas vietas - ekspedicijų dienoraščiai irgi čia.

Tikslas - Amerika lietuviškų vietų JAV žemėlapis
Tikslas - Amerika 2017 (JAV rytų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2018 (Vidurio Vakarų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2019 (Kanados ir dalies šiaurės rytų JAV) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2021 (Vakarų JAV) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2022 (Vakarų JAV) ekspedicijos dienoraštis

Kelionių vadovai po JAV žemėlapyje

Spauskite ant žymeklio žemėlapyje ir ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą vietą!