Išskleisti meniu

Kulinarija

Brazilijos virtuvė – patiekalai ir tradicijos

Brazilijos virtuvė – patiekalai ir tradicijos

| 3 komentarai

Brazilai kartais save pavadina antropófago – žmogėdromis. Ne todėl, kad valgytų žmones, bet todėl, kad “valgo” kitų žmonių kultūras, tarp jų virtuves – “sukramto” ir išeina kažkas visai naujo. Mažai yra grynai braziliškų patiekalų – bet net ir pica, sušiai ar falafeliai Brazilijoje patiekiami kitaip, nei mes įpratę.

O bene unikaliausias dalykas Brazilijoje – labai populiarūs įvairiausi “alternatyvūs restoranų modeliai”, kur nereikia užsisakinėti prie staliuko ir laukti, kol atneš maistą.


Brazilijos valgymo būdai (braziliški restoranai)


Įprastiniai restoranai – kur užsisakai maistą prie staliuko iš meniu – Brazilijoje ne taisyklė, o išimtis. Tiek “brazilišką”, tiek ir ne maistą dažniausiai siūloma užsisakyti ir valgyti vienu iš “braziliškų” būdų:

*Por kilo (“Už kilogramą”) – dediesi maistą bufete lėkštę. Bufeto gale lėkštė pasveriama ir susimoki pagal svorį – visai nesvarbu, kiek dėjaisi mėsos, o kiek – ryžių ar daržovių. Tik labai retais atvejais kainos skiriasi, pvz., jei bufete yra ir sušiai, jie gali būti brangesni, tada reikia juos dėti į kitą lėkštę ir sverti atskirai.

Bufete kaip por kilo

Bufete kaip por kilo

*Buffet livre (“Laisvas bufetas”), dar vadinamas “A vontade” (“Kiek lenda”). Bufetas, kuriame, kartą susimokėjus, galima dėtis neribotai maisto. Gėrimai paprastai apmokami papildomai, o kaina dažnai priklauso nuo pasirinkimio: pavalgyti bufete su keturiais ar šešiais pateikalais gali būti neįtikėtinai pigu, bet bufetas iš daugybės įvairių virtuvių patiekalų, patiekiamų nuo skirtingų stalų, bus kažkiek brangesnis.

Užrašas 'a vontade' reiškia, akd šiame bufete mokama ne už kilogramą, o yra fiksuotas mokestis žmogui, už kurį valgoma kiek norima

Užrašas ‘a vontade’ reiškia, akd šiame bufete mokama ne už kilogramą, o yra fiksuotas mokestis žmogui, už kurį valgoma kiek norima

*Marmitex. Galima dėtis neribotai maisto, tačiau tik vieną kartą, kiek telpa į vieną dėžutę (paprastai išsinešimui).

*Rodizio. Galbūt braziliškiausias restoranų modelis. Klientai sėdi prie stalų, o padavėjai nešioja maistą ratais. Dažniausiai tas maistas būna arba mėsos, arba picos gabaliukai, arba sušiai (ir rodizio atitinkamai vadinasi arba “mėsų rodizio”, arba “picų rodizio”, arba “sušių rodizio”). Jei klientai gabalėlio nori, paprašo įdėti – padavėjai įdeda. Kaina, kaip ir bufete, yra viena – nesvarbu, kiek besuvalgytum – tačiau rodizio paprastai laikomas prabangesniu patiekimo būdu. Ant stalų paprastai būna “suktukas”, ant kurio kiekvienas klientas gali pažymėti, ar jam tuo metu nešti maistą, ar kol kas nenešti, ar nešti desertą. Gėrimai apmokami papildomai.

Rodizio padavėjai nešioja mėsos iešmus, nuo kurių čia pat gali atpjauti kiek reikia mėsos

Rodizio padavėjai nešioja mėsos iešmus, nuo kurių čia pat gali atpjauti kiek reikia mėsos

*Rodizio a la carte. Kaip ir rodizio, gali valgyti kiek nori, tačiau padavėjai čia nenešioja maisto ratais. Vietoje to, jie atneša vienkartinį meniu su surašytais visais patiekalais bei langeliais šalia jų pavadinimų. Tuose langeliuose įrašai skaičius, kokių gabaliukų kiek nori, ir tiek jų padavėjai tau atneša. Galima ir pakartoti. Tačiau palikus nesuvalgytus gabaliukus dažnai numatytos baudos. Kiek susidūriau, “rodizio a la carte” dažniausiai būna sušių. Gėrimai apmokami papildomai.

Por kilo, Buffet livre ir Marmitex populiaresni dieną (apie 11:00-15:00). Rodizio – vakare (apie 18:00-22:00). Tačiau tam tikrose judriose vietose (pvz. prie kelių) gali būti, tarkime, rodizio visą dieną, ar bufetas visą dieną, tačiau tai reta. Bufetai visą dieną (ar por kilo) populiaresni prekybos centruose, kur yra bufetų tinklai. Apskritai Brazilijoje dažnai restoranai veikia labai trumpai – pvz. gali restoranas veikti tik keturias valandas dieną ir siūlyti tik buffet livre, arba tik keturias valandas vakare ir siūlyti tik rodizio. Pastebėjau ir sąsajas su regionu: pačiuose pietuose buffet livre populiariau, nei por kilo, o šiauriau – atvirkščiai.

Picų rodizio "suktukas" su trimis pozicijomis: "Nešti įprastas picas", "Nešti saldžias picas" ir "(kol kas) nenešti"

Picų rodizio “suktukas” su trimis pozicijomis: “Nešti įprastas picas”, “Nešti saldžias picas” ir “(kol kas) nenešti”

Vienas ir tas pats restoranas gali tiekti maistą ir keliais iš šių metodų. “Produktyviausiuose” restoranuose, tarkime, gali būti, kad dienos metu bus pasirinkimas: arba už fiksuota mokestį imti buffet livre, arba už mažesnį fiksuotą mokestį marmitex, arba sverti ką paėmei (iš to paties bufeto) ir mokėti už kilogramą. O vakare tame pačiame restorane gali būti rodizio (jei klientų daug) arba rodizio a la carte (jei jų mažai ir neapsimoka nešioti maisto ratais, nes šis sugestų). Bet toks “produktyvumas” retas. Dažnai būna, kad tam tikras valgymo būdas taikomas tik tam tikrą savaitės dieną: pvz. “picų rodizio antradieniais ir ketvirtadieniais”. Vietiniai tai gerai žino, tačiau turistui yra sunkiau, nes užsimanius “dabar pavalgyti” variantų gali būti mažai, ypač konkrečiame rajone (didmiesčių centrai dažnai gyvi tik darbo dienomis darbo metu, kai kurie kiti rajonai – tik vakarais ar savaitgaliais).

Taip pat bėgant savaitei gali keistis ir meniu – pvz. visame San Paule įprasta, kad feižoada valgoma trečiadieniais ar šeštadieniais, o virado a paulista – antradieniais. Kitomis savaitės dienomis restoranai dažnai net neturi šių patiekalų meniu, o šiomis dienomis juos turi beveik visi restoranai

Taupiam žmogui svarbu gerai paskaičiuoti, kada jam apsimoka eiti į bufetą ar rodizio (t.y. nori valgyti labai), o kada – į por kilo (t.y. nori tik užkąsti).

Kartais darbo laiką galima numatyti ir iš restorano pavadinimo. Pvz. “lančonetės” paprastai dirba anksčiausiai ryte ir iki pietų (“lančonetės” – vieni retų restoranų, kur tiekiama “a la carte”; taip tiekiama ir prabangiuose restoranuose, nors prabangių rodizio irgi būna, tačiau prabangių bufetų/por kilo/marmitex – nelabai).

Tipinė Brazilijos lančonetė. Jų net stilius labai panašus - kone visos įrengtos su plytelėmis, pusiau atvira virtuvė prie įėjimo ir sėdėjimas giliau

Tipinė Brazilijos lančonetė. Jų net stilius labai panašus – kone visos įrengtos su plytelėmis, pusiau atvira virtuvė prie įėjimo ir sėdėjimas giliau

Daugybėje restoranų, nesvarbu, koks būtų patiekimo būdas (net ir jei “a la carte”), susimokama prie kasos išeinant – sąskaita prie staliuko nenešama.

Išskyrus rodizio, Brazilijos restoranai gana nespecializuoti: tai yra, viename restorane galima gauti įvairaus maisto, pvz. gerame bufete gali būti ir mėsos, ir picų, ir sušių, ir salotų, o baruose ar kavinėse taip pat dažnai būna ir ką valgyti. Net, tarkime, kinų restorane, tikėtina, bus ir nekiniško maisto.

Atskiras restoranų/barų tipas: pajūrio barai, kur sėdima ant kėdžių ant paplūdimio smėlio. Brazilai, būna, ten gali praleisti ir ištisą dieną.

Barai su gyva muzika, dažnai ant paplūdimio smėlio - būtinas Brazilijos kurortų atributas

Baras/restoranas ant paplūdimio smėlio (jūra – kairėje)

Brazilija – tikra imigrantų valstybė, ypač jos pietūs. Todėl joje gausu įvairiausių virtuvių restoranų – ypač italų ir japonų, bet taip pat korėjiečių, arabų, o po vieną-kitą restoraną gali rasti kone iš viso pasaulio – net lietuvių virtuvės. Tiesa, kai kurie pasaulyje paplitę etniniai restoranai Brazilijoje galbūt retesni, nei kitur: pavyzdžiui, kinų, meksikiečių ir indų (kadangi santykinai mažiau imigrantų iš šitų šalių).


Braziliškai paruošta mėsa, žuvis ir jų garnyrai


Brazilija – milžiniška 200 mln. gyventojų šalis ir todėl populiari virtuvė joje smarkiai priklauso nuo regiono. Visgi, tie skirtumai nėra tokie dideli, kaip, tarkime, Kinijoje. Tačiau gausu regioninių patiekalų, kuriuos “būtina paragauti” tam tikruose miestuose, gi kiti išplitę o visą šalį.

Grilio patiekalai

Mėsos ant grilio yra daugelio brazilų restoranų pažiba. Nesvarbu, ar tai būtų mėsų rodizio, ar eilinis nebrangus dieninis bufetas. Net daugelyje bufetų, be įprasto “visų patiekalų stalo”, yra atskira grilio zona, kur nuolat šviežiai čirškinama mėsa. Dažniausiai – jautiena ir vištiena, kiauliena – retai.

Feižoa (feižoada)

Feižoa yra juodų pupų padažas (jį galima užsidėti visur, ir bufetuose), o Feižoada – tas padažas su mėsa.

Virado a Paulista

Tikras skirtingų rūšių mėsos kalnas – San Paulo virtuvės patiekalas

Virado a paulista

Virado a paulista

Barreado

Jautienos, atplėštos nuo šonkauliukų, troškinys, populiarus Paranos valstijoje, ypač pakrantėje. Tikrai skanus, sodraus skonio, be kaulų.

Barreado puodas

Barreado puodas

Amazonės žuvys

Amazonės upė primena ežerą ar net jūrą. Ten plaukia jūriniai kruiziniai laivai, konteineriniai laivai. Ten plaukioja ir vienos didžiausių pasaulyje upių žuvų – tokios didelės, kad jų milžiniškus kaulus paprasta išimti (nėra ašakų), o pačių didžiausių, piraruku, net ir skonis labiau primena žemės gyvūno nei žuvies skonį.

Amazonės žuvis su ryžiais

Amazonės žuvis su ryžiais

Akaraže (Acaraje)

Falafeliai su garnyru iš jūros gėrybių (pvz. krevečių) ir aštriu padažu. Retas aštresnis patiekalas šiaip jau labai švelnioje Brazilijos virtuvėje (tačiau aštrus ne patiakalas, o padažas). Populiaru Brazilijos šiaurės rytuose.

Akaraže, tradicinis Bahijos patiekalas, primenantis falafelius su aštriais pagardais

Akaraže

Peišada [Peixada]

Žuvienė, populiari Brazilijos šiaurės rytuose ir dažniausiai patiekiama dviems.

Padažai

Brazilijos virtuvėje padažų gana mažai. Pigesniuose restoranuose galima gauti (ar ant stalo guli) maži kečupo, garstyčių, majonezo maišeliai. Bufetuose gausu pilamų skystų padažų, pvz. tabasko. Tačiau šiaip valgomas gana sausas maistas – neįprasti dideli kiekiai padažų.


Braziliški kepiniai


Braziliški kepiniai yra kaip pagrindinis valgis. Kiekviename šių kepinių specializuojasi ištisi restoranai, jų – ypač pastel – ten būna įvairių rūšių (panašiai kaip, tarkime, Lietuvoje kibininės).

Pastel

Čebureką primenantys kepiniai su įdaru.

Pastel

Pastel

Bauru

Braziliškas sumuštinis su sūriu, pomidoru, marinuotu agurku, jautiena, išrastas Bauru mieste 1934 m., bet pasklidęs plačiau. Kartais tuo vardu vadinami ir sumuštiniai su kiek kitais ingredientais.

Bauru

Bauru

Pao do quejo (Sūrio duona)

Duonos ir sūrio burbuliukai.

Mortadela

San Paulo sumuštinis su itin daaaaug dešros.

Mortadela

Mortadela


Subrazilinti užsienio patiekalai


Braziliška (San Paulo) pica

San Paulas garsėja savo italų bendruomene ir pica, o iš ten ji išplito ir po visą Braziliją. Brazilijoje picos būna su gana mažai ingredientų. Kai kurios “braziliškos picos” yra kaip ir itališkos (pvz. margarita), tačiau daugelio mums įprastų picų pavadinimų ten nerasi (pvz. iš esmės nebūna picų su jalapenais ir aštrių picų), užtat yra vietinių – pvz. daug kur rasi “Portuguesa” (portugališką) picą su kalabresa dešra ir kiaušiniu, taip pat populiarios picos su unikalaus skonio vietiniu katupiri (catupiry) sūriu.

Saldžios picos

Daugybėje picerijų saldžių picų meniu siūloma tik kažkiek mažiau, nei įprastų: pvz. picos su nutela, su Snickers, su džemu ir pan. Be galo saldžios! Rodizio įprasta, kad pabaigoje, po įprastinių picų, paimi vieną kitą gabaliuką saldžių picų. Kaip suvalgyti visą tokią picą – neįsivaizduoju, tikra skonio receptorių apgultis ir kalorijų bomba.

Saldžių picų gabalėliai picų rodizio

Saldžių picų gabalėliai picų rodizio

Esfiha

Tai tarsi mažos picukės. Jas įkvėpė ne tik itališkos picos, bet ir arabiškos sfihos. Brazilijoje yra milžiniškas greito maisto tinklas “Habib’s”, kuriame esfihos – vienas pagrindinių patiekalų.

Esfihų rinkinys garsiame Brazilijos tinkle Habib

Esfihų rinkinys garsiame Brazilijos tinkle Habib


Braziliški gėrimai


Brazilijoje gėrimai žavi kainomis. Jos – “demokratiškos”. Priešingai Vakarų pasauliui, Brazilijoje neįprasta “lupikauti iš gėrimų”. Todėl net ir brangiame restorane, “prestižinėje” vietoje, gėrimai nekainuos daug daugiau nei pigiame. O, tarkime, 200 ml gėrimo buteliukas parduotuvėje, tikėtina, kainuos trečdalį to, ką kainuoja 600 ml buteliukas.

Guarana

Tai braziliškas limonado skonis, kokio kitur nerasi. Iš esmės jo Brazilijoje ne mažiau, nei kolos skonio: kiekviename restorane ar parduotuvėje paprastai yra bent jau šie du gaivieji gėrimai, kola ir guarana. Originalas – “Guarana Antarctica”, tačiau, kaip su kolos skoniu kitur pasaulyje, yra dešimtys ar šimtai kopijų, “guaranos skonio limonadų”. Net “Coca Cola” brazilijoje pardavinėja guaranos skonio “Fanta”… Aišku, yra ir “Guarana Zero” be cukraus ir t.t.

Guarana brazilai supranta kaip savos kultūros dalį, skonį, kurio, deja, nėra niekur kitur. “Išgerkit už mane guaranos” – sakė viena braziilė klientė, dabar gyvenanti JAV, kai sužinojo, kad mes keliaujame po Braziliją.

Guarana Antarctica

Guarana Antarctica

Guaravita

Skonis primena negazuotą guaraną. Pardavinėjama ne buteliais, o tokiom užklijuotom plastikinėm stiklinėm. Tai – vienas pigiausių gėrimų su skoniu.

Guaravita

Guaravita

Asai (Acai)

Amazonės uogų (aliejinės kopūstpalmės) tirštas, ledus primenantis produktas.

Kašasa (kartais vadinama “braziliška degtine”)

Kašasa yra braziliškas alkoholinis gėrimas, distiliuojamas iš cukranendrių (panašiai, kaip romas). Skonis priklauso nuo išlaikymo trukmės.

Kašasos buteliai jos varyklos parduotuvėje

Kašasos buteliai jos varyklos parduotuvėje

Kaipirinja (caipirinha) ir kaipivodka

Didelė dalis kašasos sunaudojama gaminti kaipirinjoms. Kaipirinja – koktelis iš kašasos, citrinų sulčių ir cukraus. Tai – pats braziliškiausias alkoholinis gėrimas, kurio pilna visur, jis geriamas nuo prabangių restoranų iki paplūdimių. Kaipivodka – kaipirinja, kurioje kašasa pakeista degtine.


Visi straipsniai iš kelionių po Braziliją

1. Brazilija: džiunglių ir švenčių šalis (įžanga)
2. San Paulas: turtas ir skurdas betono miške
3. Igvasu: nuostabiausias krioklių pasaulis
4. Amazonė: vaizduotę pranokstantys drėgnieji miškai
5. Brazilija: ateities miestas iš praeities
6. Minas Žeraisas: kalnuoti Brazilijos aukso miesteliai
7. Rio de Žaneiras: gamta ir linksmybės
8. Brazilijos pietūs: turtingieji Brazilijos krantai
9. Pantanalis: Pietų Amerikos žvėrynas
10. Resifė ir Olinda: Brazilijos autentika
11. Salvadoras: auksinė Brazilijos vergų sostinė
12. Brazilijos virtuvė: patiekalai ir tradicijos
13. Rio de Žaneiro karnavalas – didžiausias šou žemėje



Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves


* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , ,


Indonezijos virtuvė – patiekalai ir tradicijos

Indonezijos virtuvė – patiekalai ir tradicijos

| 0 komentarų

Indonezijos virtuvę myli šimtai milijonų. Nes Indonezijoje gyventojų – 250 mln. Už Indonezijos ribų ši virtuvė stebėtinai neišplitus, bet daug Indoenzijos vietovių tai vieninteliai patiekalai, kuriuos galima gauti. Kai kuriose šalyse būna gaila – “ir vėl teks valgyti neskaniai” – bet Indonezijos virtuvė man patiko: dažniausiai net pigiausiame, nešvariausiai atrodančiame restorane “tradiciniai patiekalai” yra skanūs.

Goreng patiekalai

Dažniausiai sutinkami indonezietiški patiekalai yra goreng. Nasi goreng – tai ryžiai, kurie dažniausiai patiekiami su vištiena ir aštroku padažu (kai kur jis užpiltas iš karto, kitur reikia piltis patiems). Mie goreng – taip pat paruošti makaronai.

Goreng yra pigūs patiekalai „liaudžiai maitinti“ (restoranuose vieni pigiausių pasiūlymų meniu), bet visai skanūs. Indonezijoje jie valgomi ir pusryčiams (pvz. viešbučiuose), ir pietums, ir vakarienei. Goreng dažnai patiekiami kartu su panšiais traškučiais, kaip krevečių traškučiai, duodami kinų restoranuose, bei kiaušiniu ant viršaus ir šiek tiek daržovių (agurkas, pomidoras ir pan.) šone.

Nasi Goreng vienoje iš klasikinių versijų

Nasi Goreng (vienos iš klasikinių versijų)

Pačių goreng sudėtis gali kiek skirtis ir tai nebus parašyta meniu: pvz. vienur nasi goreng gali būti dar ir su krevetėm (dažniau brangesniuose restoranuose), kitur be. Reikia klausti ir, jei kažko nevalgote, sakyti, be ko daryti goreng (galima prašyti ir be vištienos, jei esate vegetaras).

Mie goreng

Mie goreng

Kartais patiekama ir kitų goreng patiekalų, pvz. bihun goreng yra analogiškai paruošti stikliniai (ryžių miltų) makaronai.

Ne viskas, kieno pavadinime yra „goreng“, yra taip paruošta – „goreng“ reiškia ir tiesiog keptą maistą, taigi, pvz. „ayam goreng“ yra tiesiog kepta vištiena.

Bihun goreng

Bihun goreng

Mėsos patiekalai

Mėgstamiausi Indoenzijos mėsos patiekalai yra bakso (lietuvišką primenantis sultinys su plaukiojančiais mėsos rutuliukais), taip pat ant pagaliuko pasmeigtos dešrelės ar mėsos rutuliukai bei vištienos juostelės ar kulšelės.

Dažnai mėsos patiekalai perkami ne porcijomis, tačiau gabalais – pvz. kaina yra už vieną pagaliuką, arba už vieną į bakso sultinį įmestą mėsos gabaliuką. Aišku, kaina labai nedidelė.

Šis greito maisto tinklas siūlo ir mėsainius (dešinėje), o taip pat dešrelę ant pagaliuko. Tokie maistai ant pagaliuko - tradicinis Indonezijos greitas maistas, siūlomas naktiniuose turguose.

Dešrelė ant pagaliuko. Čia – suvakarietinta versija, kokia patiekiama Indonezijos greito maisto tinkle

Padažai ir patiekimas

Indonezijos virtuvėje svarbūs padažai, kurie gali būti užpilti ar atnešami atskirai. Daug jų yra aštrūs. Garsiausias – sambalas, čili padažas, bet ir jo yra įvairių rūšių ir aštrumų, tai priklauso ir nuo regiono (regionai didžiuojasi savais sambalais). Tiesa, išskyrus brangius restoranus, populiariausias yra sambalas iš buteliukų (panašiai, kaip kečupas).

Taip pat populiarus juodas saldus padažas.

Mėgstamas ir riča riča padažas, irgi aštrus. Paprastai patiekalai iš karto daromi su juo.

Indonezijos patiekalai tradiciškai patiekiami ant didelio medžio lapo. Net kai patiekiami lėkštėje kartais dar ant lėkštės dedamas lapas ir tada patiekalas. Smulkūs užkandžiai, kuriuos žmonės sau pasiima, į tokius lapus susukami.

Į lapą suvyniotas indonezietiškas užkandis

Į lapą suvyniotas indonezietiškas užkandis

Indonezijos restoranai

Indonezijos restoranai yra įvairių rūšių ir beveik visi – labai pigūs. Pigiausi „restoranai“ atrodo kaip kioskai, kuriuose gaminami vienos rūšies produktai. Kartais maistas net pardavinėjamas nuo motociklo priekabos. Didelė tokių „restoranų“ sankaupa vadinama naktiniu turgumi – tokie maisto turgūs gyviausi vakarais.

Motociklas-restoranas Indonezijoje

Motociklas-restoranas Indonezijoje

Kiek brangesni yra varungai (warung) – nedideli restoranėliai su paprastomis kėdėmis ir stalais.

Tik brangiausieji oficialiai vadinami restoranais.

Nepagrindiniuose miestuose varunge gali pavalgyti pigiau euro. Tiesa, patiekalų porcijos Indonezijos restoranuose mažos – 25% ar net perpus mažesnės, nei Lietuvoje. Dažnas lietuvis Indonezijoje tikriausiai ims užsisakinėti po dvi porcijas, arba bent jau du žmonės užsisakys tris porcijas (mes taip kartais darydavome).

Daugelyje Indonezijos restoranų, lietuvių akimis žiūrint, nesilaikoma higienos. Nėra muilo rankoms nusiplauti (jo nenaudoja ir virėjai), kai kurie indai akivaizdžiai neplauti, kokiame ketvirtyje valgymo įstaigų valgant sunku atsiginti musių. Ir pelių esu matęs. Labiausiai apetitas dingdavo išvydus virtuvę kur prie tualeto. Ne tiek dėl vietos, kiek dėl nešvaros ten.

Varungas. Nuotraukoje gražesnis, nei tikrovėje, nes dar prisideda musės. Bet pavalgius čia nieko blogo neatsitiko

Varungas. Nuotraukoje gražesnis, nei tikrovėje, nes dar prisideda musės. Bet pavalgius čia nieko blogo neatsitiko

Tačiau jei Indonezijoje tikėtumeis tokios higienos, kaip Lietuvoje, kai kuriuose miestuose liktum nevalgęs. Todėl vengdavau tik pačių nešvariausių vietų. Nebuvo klaida: Indonezijoje su pilvu problemų turėjau tik kelis kartus ir nė karto nevėmiau.

Turistiniuose regionuose (pvz. Balyje) gausu ir vakarietiškai atrodančių restoranų kur bent jau pagrindinės erdvės atrodo gražiai ir švariai (virtuvės – nebūtinai taip pat). Šie restoranai gerokai brangesni, nei įprasta Indonezijoje, tačiau jų kainos vis tiek dažniausiai neviršija lietuviškų.

Itališkas restoranas įrengtas laivo stiliumi Labuan Badže (kurortas prie Komodo salos)

Itališkas restoranas įrengtas laivo stiliumi Labuan Badže (kurortas prie Komodo salos)

Padangai ir jų virtuvė bei kitos regioninės virtuvės

Ypatinga Indonezijos restoranų rūšis yra padangai (Masakan padang). Indonezija yra daugiatautė valstybė (~300 tautų), taigi, turi ir ne vieną virtuvę, bet pati įžymiausia mažumų virtuvė – minangkabavų tautybės. Būtent šios tautybės indoneziečiai ir įsteigė padangus.

Padango restoranas su maistu vitrinoje

Padango restoranas su maistu vitrinoje

Šiuose restoranuose maistas yra arba šone (tarsi bufete), arba ant stalo – moki už tai, ką paimi (čia gali būti minusas, nes kainos nesurašytos, todėl turistinėse vietose gali mėginti turistą apgauti, reikia klausti kainų).

Patiekalai kiekviename padange skiriasi (iškart matosi, kas tądien paruošta), bet žymiausias padangų patiekalas – rendang mėsa, paruošta aštriai. Kartais gali būti kietoka, bet dantimis nesunku „nutarkuoti“ gabalą po gabalo, o ir šiaip ji patiekama nedideliais gabalėliais.

Dviguba rendango porcija padange

Dviguba rendango porcija padange

Iš pažiūros panašus į padangą yra warteg bufetas, tačiau juose, priešingai nei padanguose, susimoki fiksuotą kainą už valgymą ir valgai kiek nori.

Kitos Indonezijos regioninės virtuvės išplito mažiau, bet pasaulis gerai žino balietiškąją, nes daug kas poilsiauja Balyje.

Blynai su bananais - vienas Balio patiekalų

Blynai su bananais – vienas Balio patiekalų

Indonezijos greito maisto tinklai

Indonezija yra milžiniška šalis (250 mln. gyv., ketvirtoji pagal gyventojų skaičių pasaulyje) ir didžiulė rinka. Kylant pragyvenimo lygiui indoneziečiai pristeigė galybę restoranų tinklų. Kai kurie jų jau turi per 1000 restoranų, varžosi pagal dydį su JAV tinklais. Daugelis dizainu ir pavadinimais imituoja KFC – garsiausią pasaulyje vištienos restoranų tinklą. Taigi, Indonezijoje yra CFC, AFC, JFC ir dar daug panašių tinklų, tiekiančių labai panašią produkciją.

My Best Chicken stiliumi kopijuoja McDonald's, bet maistu, kaip ir daugelis tinklų, labiau KFC

My Best Chicken stiliumi kopijuoja McDonald’s, bet maistu, kaip ir daugelis tinklų, labiau KFC

Dauguma vietinių tinklų gana pigūs ir daugelio jų pagrindinis produktas – kepta vištiena, o taip pat ryžiai. Indoneziečiai taip prisirišę prie šių patiekalų, kad net McDonald‘s ir kiti pasauliniai tinklai Indonezijoje juos tiekia. Maža to labai nustebau stovėdamas McDonald‘s eilėje ir pamatęs, kad tik mažuma žmonių perka mėsainius – dauguma net McDonald‘s perka indonezietiškus patiekalus (vištieną, ryžius)!

Rocket Chicken, vieno iš daugelio tinklų, pagrindinis produktas

Rocket Chicken, vieno iš daugelio tinklų, pagrindinis produktas

Vietiniai tinklai su mėsainiais jau beveik nežaidžia ir siūlo visų pirma Indonezijos virtuvę. Kainos ten tik šiek tiek didesnės, nei eiliniuose restoranuose ir gerokai mažesnės, nei „tikrame“ KFC – tačiau ir higienos lygis iš pažiūros mažesnis.

Dar vienas tradicinis Indonezijos greito maisto patiekalas mėsos ar dešrelės ant pagaliukų. Jos būna naktiniuose turguose, bet taip pat ir indonezietiškuose greito maisto restoranuose.

Vakarietiški restoranų tinklai yra tik didžiausiuose miestuose ir kurortuose. Ten atėję ir japoniški greito maisto restoranų tinklai, pvz. Yoshinoya, kurie siūlo netradicinius, Europoje neįprastus greito maisto patiekalus.

Beje, indoneziečiai turi ir savo japoniško maisto tinklus, pvz. HokBen.

Indonezijos gėrimai

Indonezijoje gali rasti visų pasaulinių gėrimų (tik alkoholis brangus), tačiau yra ir vietinių.

Kai kuriose vietose neparduodama Coa Cola ar net jokios sultys, o dominuoja, tikriausiai pagal sutartį, vietinis „gaivusis gėrimas“ Tehbotol. Niekaip nepavyko jo pamėgti. Pavadinimas reiškia „arbata butelyje“, bet iš tikro skonis keistesnis, palieka nekokį poskonį.

Ta pati kompanija gamina ir daugiau, tikresnių šaltų arbatų.

Kaip musulmoniška šalis, Indonezija negamina daug alkoholinių gėrimų. Vietinio alaus sinonimas yra „Bintang“, o vietos vynų esą yra, bet kai kurie jų yra pagaminti iš australiškų vynuogių tiesiog siekiant apeiti Indonezijos mokesčius.

O štai šviežiai spaustos sultys Indonezijoje visai nevertos dėmesio – jos skiedžiamos, dažnai daromos iš nesunokusių vaisių ir tada tiesiog užsaldinamos cukrumi ir pan. Nė karto negėriau skanių.


Visi mano kelionių po Indoneziją (ir aplink) aprašymai-vadovai

1. Indonezija - viskas, ką reikia žinoti keliaujant (ĮŽANGA)
2. Balis - įvairi it visas žemynas sala
3. Gilis - malonumų, laisvės ir gamtos rojus
4. Lombokas - kaip Balis prieš 30 metų?
5. Komodo - didžiausių driežų sala
6. Rytų Timoras - atgimstanti tragedijų šalis
7. Toradžai - kraupiausiai žavi tauta
8. Java - ugnikalnių ir civilizacijų sala
9. Singapūras - kitoks! Ateities! Miestas!



Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves


* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , , , ,


Rumunijos virtuvė – patiekalai ir tradicijos

Rumunijos virtuvė – patiekalai ir tradicijos

| 0 komentarų

Rumunų virtuvė, kaip lietuvių, pasaulyje iš esmės nežinoma, bet Rumunijoje man buvo malonus atradimas.

Virtuvės esmė – pigu ir sotu, bet patiekalai gerų skonių.

Mămăligă

Angliškuose meniu įvardijama ir kaip polenta. Patiekalas paprastai iš kelių sluoksnių, viršutinis kurių, tarkime, sūris, o vidurinis ir pagrindinis – kukurūzų košė. Apačioje ar pačioje košėje gali būti ir kito maisto, pavyzdžiui mėsos ar dešrų gabaliukų. Kai kada su mamaliga tanešama ir grietinė, kurią galima valgyti kartu. Mamaliga gali būti ir garnyras prie kitų patiekalų, šiuo atveju ji gali būti patiekama paprasta (be sūrio, dešros ar grietinės). Šis patiekalas yra atėjęs dar iš romėnų laikų – tik tada košė būdavo ne kukurūzų, nes kukurūzai Europoje neaugdavo.

Mamaliga

Mamaliga

Ciorbă de perișoare

Rūgštoka ir aštroka sriuba su plaukiojančiais mėsos rutuliukais. Rutuliukai nėra jos stiprioji pusė – labiau patiko srėbti skystimą, o rutuliukams skonio kiek trūksta.

Ciorba de Perisoare

Ciorba de Perisoare

Ciorbă de burta

Rūgšti sriuba su plaukiojančiais žarnokais. Žarnokai pasirodė beskoniai, bet pati sriuba – skaniai rūgšti. Valgoma su daug grietinės.

Ciorba de Burta

Ciorba de Burta

Sarmale

Šis valgis primena balandėlius. Mėsa yra susukta į rūgščius vynuogių lapus. Greta patiekama mamaliga.

Sarmale

Sarmale

Tochitură

Šis valgis – tai įvairios mėsos, patiekiamos kartu su mamaliga. Jis vadinamas nacionaliniu rumunų virtuvės valgiu – t. y. turi statusą panašų į cepelinus Lietuvoje.

Tochitura

Tochitura


Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves


* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , ,


Turkijos virtuvė – patiekalai ir tradicijos

Turkijos virtuvė – patiekalai ir tradicijos

| 0 komentarų

Turkų virtuvės įvaizdį Lietuvoje ir Europoje gerokai pagadinusios įvairios kebabinės, dažnai nė neturinčios nieko bendro su turkais. Nueinu ten kartais, bet visą kelionę vien tokiose maitintis tikrai nenorėčiau. Tačiau Turkijoje įvairiausių skanių patiekalų yra tiek, kad nė nesinorėjo ten būnant valgyti jokios kitokios virtuvės, kaip tik turkų.

Taip, vienas turkų virtuvės pagrindų – kebabai, bet čia jie reiškia daug daugiau, nei Europoje. Į mūsiškius panaši tik viena jų rūšis – dioner. Ir apskritai jei kebabas suvyniotas į duoną (pitą) jis nevadinamas kebabu, o diuriumu. Kebabai patiekiami lėkštėje ir iš esmės jie atitinka visokiausius mėsiškus patiekalus – nuo filė iki šašlyko. Yra nusistovėję kebabų pavadinimai, miestų ar išradėjų garbei, kurie padeda įsivaizduoti, koks mėsos patiekalas laukia.

Manisos kebabas. Dažnas save gerbiantis Turkijos miestas turi savo kebabą ir netoli Izmiro esanti Manisa - viena jų. Tiesa, priešingai nei Adanos ar Urfos kebabai, Manisos kebabas neišplito po visą šalį, bet Ėgėjo pakrantėje jo nesunkiai gali gauti

Manisos kebabas, viena daugybės kebabo variacijų. Šis ypač tiekiamas vakarų Turkijoje.

Šalia kebabų ir kitų patiekalų atnešamos užkandžių lėkštelės (daug kur – nemokamai), vadinamos mezze. Ypač tinka ir skanūs smarkiai marinuoti daržovių valgiai turšu (Lietuvoje taip smarkiai marinuotų daržovių negausi). Galima paprašyti kokių užkandžių norite.

Marinuotas garnyras prie turkų patiekalų

Marinuotas garnyras prie turkų patiekalų

Turkijos virtuvė – toli gražu ne vien kebabai. Vertos dėmesio pailgos „turkiškos picos“ pide, pasirinktiniai įdarais prifarširuotos keptos bulvės kumpir, taip pat turkiški natūralūs saldumynai baklava

Adanos ir Urfos kebabai

Maltos avienos „lazdelė“. Aštri šito kebabo versija vadinasi Adanos kebabas, neaštri – Urfos kebabas. Čia aštrus yra pats kebabas (mėsa) – padažai bei garnyrai, tiek aštrūs, tiek ne, patiekiami atskirai, galima paprašyti, kokių norite.

Adanos kebabas

Dioner kebabas

Tai, ką kebabu vadiname Lietuvoje ir didžioje pasaulio dalyje: malta, nuo didelio besisukančio gabalo skusta mėsa. Jei vadinama „kebabas“, patiekiama lėkštėje, jei „diuriumas“ – pitoje.

Vietinės reikšmės kebabai

Dažnas Turkijos miestas turi savo kebabą, kurio galima paskanauti tame regione. Pavyzdžiui, padažu užpiltas Manisos kebabas ar Kapadokijos kebabas, kuris yra moliniame inde: vos atnešus, indo viršus nudaužiamas.

Kapadokijos kebabas. Tai - troškinys, daromas moliniame inde; vos atnešus, molinio indo viršus nudaužiamas

Kapadokijos kebabas. Tai – troškinys, daromas moliniame inde; vos atnešus, molinio indo viršus nudaužiamas

Kumpir

Turkų greitas maistas – kepta milžiniška bulvė, prapjauta pusiau. Jos viduriai išplakami su sūriu ir dar užpildomi išsirinktais garnyrais (pasirinkimų – gausybė). Paprastai kumpir prekiaujama atskiruose tam skirtuose restoranuose.

Kumpyras specializuotame restorane

Kumpyras specializuotame restorane

Pide

Pailga aštriais galais „picukė“. Padas storokas, taip pat storokas sūrio sluoksnis. Viršuje – įvairūs patiekalai, kaip ir ant itališkos picos.

Pidė

Pidė

Baklava

Natūralūs turkiški saldėsiai daromi iš visa ko ir atrodantys ne prasčiau, nei skanūs. Turkai juos valgo ne kaip desertą, tačiau labiau kaip papildomą patiekalą, su karčia arbata, tarp pietų ir vakarienės.

Specializuota baklavos parduotuvė

Baklava iš arčiau

Baklava iš arčiau

Biorekai

Duona, įdaryta sūriu, mėsa ir dar daug kuo. Paprastai patiekiama specializuotuose restoranuose ir sveriama bei supjaustoma. Perkama tiek valgyti vietoje, tiek išsinešimui.

Biorekai

Biorekai

Giozleme

Paplotėliai su sūriu viduje. Kiek sūrūs.

Giozleme (Gozleme)

Giozleme (Gozleme)

Ezogelin sriuba

Raudona aštri sriuba. Stiprus, bet man skanus skonis. Pateikiama su citrina, kurią galima išspausti į sriubą ir gauti rūgštumo.

Ezogelin sriuba

Ezogelin sriuba

Salepas (gėrimas)

Karštas saldus gėrimas iš orchidėjų ir cinamono. Saldus, cinamono skonio.

Airanas (gėrimas)

Konservatyvesnių turkų vadinamas nacionaliniu gėrimu – tradiciškai geriamas prie kebabo.


Visi kelionių po Turkiją aprašymai-vadovai


1. Turkija - viskas, ką reikia žinoti keliaujant
2. Stambulas - nemirtinga dviejų civilizacijų sostinė
3. Ankara - pamiršta Turkijos sostinė
4. Kapadokija - fėjų kaminai, požeminiai miestai
5. Antalija ir Turkijos Viduržemis - ką pamatyti
6. Pamukalė - stebuklas, bet nebūtinai kokio tikitės
7. Turkijos Ėgėjo pakrantė - kurortai ir senovė
8. Turkijos virtuvė - patiekalai ir tradicijos



Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves


* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , ,


Argentinos virtuvė – patiekalai ir tradicijos

Argentinos virtuvė – patiekalai ir tradicijos

| 0 komentarų

Argentinos virtuvės pagrindas yra mėsa, mėsa ir darkart mėsa, ypač jautiena. Jaučių Argentinos pamose niekad netrūko. Dar XIX a., kai Lietuvoje mėsa valgyta tik ypatingomis progomis ar turtingųjų, argentiniečiai išgalėdavo ją valgyti triskart į dieną. Be to, kone visa mėsa Argentinoje itin aukštos kokybės – neverta eiti į brangų restoraną, nes greičiausiai mėsa bus ne ką mažiau kokybiška ir pačiame pigiausiame.

Ne tik patiekalas, bet ir ritualas Argentinoje yra asado – mėsos ruošimas vakare ant specialių barbekiu aparatų. Tai vyksta ir restoranuose, ir namuose.

Kepėjai čirškina restorane Asado

Kepėjai čirškina restorane Asado

Restoranuose mėsa atnešama be garnyro (kartais – su bulvėmis, bet be daugiau daržovių). Tradiciniai padažai prie mėsos – čimičuri (chimichuri) arba krioža (criolla); pastarasis labiau primena smulkiai pjaustytas daržoves nei padažą. Brangesniuose restoranuose padažo atneša mažai, o kai kuriuose pigesniuose yra galimybė užsipilti kiek nori iš buteliukų ar pakelių.

Criolla (Krioža) padažas

Criolla (Krioža) padažas

Čimičuri padažas (aštrus ir ne) iš buteliukų. Pigesniuose Argentinos restoranuose patiekiamas toks, brangesniuose - lėkštelėje

Čimičuri padažas (aštrus ir ne) iš buteliukų. Pigesniuose Argentinos restoranuose patiekiamas toks, brangesniuose – lėkštelėje

Populiarūs mėsos patiekalai – lomo (primena steiką), lomito (primena burgerį, kartais irgi vadinama lomo). Dažnai su mėsa, ypač lomito, pateikiamas kiaušinis – argentiniečiai laiko, kad su mėsa jis labai dera.

Lomo - argentinietiškas kepsnys, čia pateiktas su bulvėmis ir kiaušiniu

Lomo – argentinietiškas kepsnys, čia pateiktas su bulvėmis ir kiaušiniu

Lomito - tarsi kepsnys sumuštinyje (kepsnį uždengia sumuštinio viršus ir dešra)

Lomito – tarsi kepsnys sumuštinyje (kepsnį uždengia sumuštinio viršus ir dešra)

Įprasta, kad prieš asado atnešamas pirmasis patiekalas – duona su kokiu skaniu užtepu.

Prieš patiekalą valgau duoną su užtepu

Prieš patiekalą valgau duoną su užtepu

Taip pat Argentinoje populiari ir paprastai pigesnė milanesa – karbonadą primenantis patiekalas, dažniausiai daromas iš vištienos, rečiau – iš jautienos. Milanesos versijos yra napolitana, suprema.

Milanesa su sūriu ir pomidorais vadinama Napolitana. Aukščiau - bulvės, kurios užsakomos kaip atskiras patiekalas, nes šiame restorane (kaip ir daugybėje) prie milanesa joks garnyras nepriklauso

Milanesa su sūriu ir pomidorais vadinama Napolitana. Aukščiau – bulvės, kurios užsakomos kaip atskiras patiekalas, nes šiame restorane (kaip ir daugybėje) prie milanesa joks garnyras nepriklauso

Be šių patiekalų, argentiniečiai valgo ir kepinius. Populiariausios – empanados, primenančios Lietuvos kibinus su įvairias įdarais. Yra ir kitų rūšių. Šie kepiniai nėra valgomi rytais – tai yra kaip patiekalais; rytais dažniausiai valgomi saldumynai – net viešbučių švediškuose staluose neretai būna praktiškai vien saldumynai.

Empanados. Užrašai parodo, kur kokia, kad klientas nesusimaišytų

Empanados. Užrašai parodo, kur kokia, kad klientas nesusimaišytų

Tradiciškiausias Argentinos saldumynas / desertas yra dulce de leche, primenantis kondensuotą pieną. Jis dedamas į saldžius sausainius, vadinamus el fachor. Šiuos galima nusipirkti parduotuvėse ar degalinėse panašiai kaip šokolado batonėlius.

Kadangi į Argentiną iki Antrojo pasualinio karo imigravo daug žmonių iš Europos, o didžiausias skaičius tarp tų imigrantų buvo iš Italijos, Argentinoje „kaip sava“ ir italų virtuvė – makaronai, picos. Tiesa, yra daugiau makaronų rūšių, picos daugiausia storapadės, visos vienodo dydžio (paklausti „kokio dydžio pica?“ padavėjai sako ne centimetrus o „keturi gabaliukai“ ar „aštuoni gabaliukai“, nes kokio dydžio tie gabaliukai visiems daugmaž aišku). Taip pat italų virtuvę argentiniečiai interpretavo savaip – ant paprasičausių picų („Margaritų“, Argentinoje vadinamų „Mucarela“) dar neretai uždeda fainą, iš avinžirinių padarytą paplotėlį.

Argentinietiškos picos gabaliukai

Argentinietiškos picos gabaliukai

Patiekalai Argentinoje labai dideli ir dažnai vieno patiekalo pakanka dviems žmonėms, ypač jei yra mėsa su bulvėmis (tačiau kainos irgi atitinkamos). Dienos pietūs susideda ne iš sriubos ir patiekalo, bet iš patiekalo, deserto ir gėrimo.

Itin gausu mėsos, palyginti su garnyru: net šiaip jau visur tą patį siūlantis “McDonald’s” Argentinoje turi specialų patiekalą “Triple Mac”, kuris yra tas pats “Big Mac” su papildomu mėsos paplotėliu, o norint galima prisidėti ir dar ketvirtąjį mėsos paplotėlį. Pagrindinis vietinis greito maisto tinkas Mostaza siūlo dar mėsingesnius ir didesnius mėsainius (aišku, yra ir mažesnių, bet ne tokių mažų, kaip gali gauti Lietuvoje).

Argentina pasižymi ne tik itin pigia mėsa, bet ir itin pigiu vynu – vyno ir Coca Cola kainos panašios.

Argentinoje įprasta be patiekalų kainos imti papildomą mokestį „cubierto“, oficialiai aprašomą kaip mokestis už naudojimąsi įrankiais. Cubierto mokamas už kiekvieną valgantįjį ir nemokamas, jei patiekalai imami išsinešimui. Kai kurie restoranai reklamuojasi „neimame cubierto“.


Visi mano kelionių po Argentiną aprašymai

1. Argentina - tropikų ir ledynų tango (bendra informacija apie Argentiną)
2. Buenos Airės - nusigyvenęs pietų Paryžius
3. Argentinos Patagonija - kalnai, ledynai, vandenynai
4. Argentinos antroji širdis - pampos ir kurortai
5. Igvasu – nuostabiausias krioklių pasaulis
6. Argentinos virtuvė - patiekalai ir tradicijos

Taip pat skaitykite straipsnius apie kaimynines Urugvajų, Paragvajų, Braziliją, Čilę, bei lietuvišką paveldą Argentinoje, lietuvišką paveldą Urugvajuje



Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves


* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , ,


Korėjiečių virtuvė – patiekalai ir tradicijos

Korėjiečių virtuvė – patiekalai ir tradicijos

| 4 komentarai

Korėjiečių virtuvė – viena mano mėgstamiausių. Nenuvalkiota, kaip kinų, bet įdomi ir unikali.

Be to, ji labai turtinga – mėnesius gyvendamas Korėjoje vis atrasdavau ir atrasdavau naujų patiekalų. Košės (čok), troškiniai (čigė), blynai (čeon), sriubos (guksu), “sušiai” (kimbap) ir t.t. – yra dešimtys kiekvieno šių patiekalų variantų, kuriuos rasi tik Korėjoje ar korėjiečių restoranuose.

Kaip ir kur valgoma Korėjoje

Visų pirma, Korėjoje skiriasi ne tik patiekalai, tačiau ir jų patiekimo tradicijos. Korėjiečių restoranuose užsakęs pagrindinį pateikalą kartu gauni ir visą eilę mažų garnyro lėkštučių (įvairios salotos, dumbliai, grybai ir kt., bendrai vadinami bančan), ryžių (jei jie nėra patiekalo sudėtinė dalis), o taip pat – sriubos. Kuo geresnis restoranas, tuo daugiau bančanų rūšių: 1, 3, 6, 9 ar net 20.

Korėjoje valgoma taip: imamas kąsnis pagrindinio patiekalo, tada kąsniai garnyro ir sriūbtelima sriubos (taigi, sriuba nėra pirmas patiekalas, o irgi kaip užkandis/garnyras).

Ssabapas - Korėjietiškas patiekalas su daugybe garnyrų

Korėjietiškas patiekalas su daugybe garnyrų

Iš patirties sakau – dažnai kuris nors garnyras ir būna pati skaniausia pietų ar vakarienės dalis: net jei su patiekalu nepataikysite, nusivylę neliksite. Mat garnyrų būna labai įvairių: aštrių, rūgščių, švelnių. Nuo įvairiai marinuotų agurkų/kopūstų/ridikų iki dumblių ar mažų žuvelių, nuo šaltų makaronų iki padažų.

Netgi su vakarietišku maistu – pica ar burgeriais – atnešami “vakarietiški bančanai”, kaip juos įsivaizduoja korėjiečiai: marinuoti agurkai ar jalapenai. Klasikinis korėjietiškas valgymas, beje, – tik ryžiai ir bančanai. Restoranuose tai jau pernelyg paprasta, tačiau budistinėse šventyklose tokio maisto dar gausu.

Garnyrų (bančanų) spinta, kur galima pačiam jų pasipildyti

Garnyrų (bančanų) spinta, kur galima pačiam jų pasipildyti

Garnyrų taupyti tikrai nereikia: pasibaigus bet kuriai lėkštelių, ji bus papildyta nemokamai (arba, pigesniuose restoranuose, pats galėsi nueiti prie bančanų bufeto pasipildyti). Bent jau pačioje Korėjoje – prastesni korėjiečių restoranai už Korėjos ribų šitos tradicijos atsisakė, taigi, prieš valgydami pasiklauskite. Nuo to, kiek rūšių bančanų atnešama, priklauso restorano lygis. “Eiliniuose”, kur eini pigių pietų, paprastai duoda trijų rūšių bančanus (nors mažame miestelyje yra tekę gauti ir tik vieną bančano lėkštelę). Geresniuose – šešis, dar geresniuose – devynis. Į tokį, kur duoda dvylika, eiti neteko. Kai bančanų daug ir jie neribotai pildomi, teoriškai galima nuo jų ir pavalgyti. Dėl to kai kuriuose restoranuose yra nustatytas ribojimas, kad kiekvienas klientas privalo užsakyti bent po vieną patiekalą – šitaip išvengiama piktnaudžiavimo, kad, tarkime, trys klientai teužsako vieną patiekalą, bet realiai pavalgo visi, nes vis pildo ir pildo bančanų lėkšteles. Tiesa, korėjiečių restoranuose gausu ir patiekalų, kurie brangesni ir jau iš karto skirti dviems ar trims žmonėms – kai kur net sunku rasti, ką pavalgyti, jei esi vienas, nes, šiaip ar taip, korėjiečiai po vieną į restoraną dažniausiai neina.

Korėjiečių restorane

Korėjiečių restorane

Beje, tradiciniuose Pietų Korėjos restoranuose, nors tiekiamas alkoholis, gaivieji gėrimai, kava, arbata – reti. Jei nenorima gerti alkoholio, paprastai užsigeriama paprastu vandeniu, kurio galima įsipilti nemokamai ir neribotai iš specialių aparatų ar iš didelių indų ant stalų (arba, geresniuose restoranuose, įpila ir atneša padavėjai). Tiesa, būna restoranų, kur alkoholį užsakyti privaloma – buvau iš vieno tokio išprašytas (jie pažymėti atitinkamai, pvz. “Pica ir alus”).

Pietų Korėjoje restoranai yra nedideli, paprastai kiekvienas yra šeimos verslas. Kai kurie išvis – labiau kioskai gatvėse. Daugelio jų meniu – labai trumpas: pvz. viename restorane tiekiama tik žuvis (kokie 5-10 patiekalų iš jos), kitame – tik košės, trečiame – “korėjietiška kiniška virtuvė”. Todėl jau prieš sėsdamas turite pasidomėti, kokie ten patiekalai ir, jei norite ko nors kito – tiesiog eiti kitur. Yra netgi ištisi tam tikro maisto rajonai – visame rajone beveik vienodi restoranai, tad kartais net rajoną vakarienei tenka rinktis pagal tai, ką valgysi. “Vieno patiekalo” ar “Kelių patiekalų” kultūrą perėmė ir vakarietiški restoranai: teko valgyti restorane, kur, tarkime, tesiūlomas vienos rūšies burgeris (beje, skanus).

Gočudžangas - aštrus korėjietiškas padažas, įeinantis į daug patiekalų sudėtį

Gočudžangas – aštrus korėjietiškas padažas, įeinantis į daug patiekalų sudėtį

Korėjiečiai valgo pagaliukais, bet sriubai duoda šaukštą. Dažnai įrankiai būna stalo stalčiuje ir juos išsiimi pats. Tradiciniuose restoranuose privaloma nusiauti.

Už Korėjos ribų korėjiečių restoranai paprastai siūlo daug platesnį meniu, “padengiantį” visą virtuvę. Vakaruose ir Lietuvoje daug ir bendrų “Azijos restoranų”, kuriuose kai kurie patiekalai neva korėjietiški – bet iš tikro dažniausiai ten korėjietiški nebent pavieniai ingredientai. Pačioje Korėjoje irgi yra tokių “plataus pobūdžio” restoranų, pvz. veikiančių 24 val., bet jie daug retesni, nei specializuoti.

Karštų patiekalų turgūs Pietų Korėjoje veikia ir naktimis (nuotrauka daryta 00:30).

Dažnas užsakymo būdas – “vienkartiniai meniu”. Lapeliai, kuriuose surašyti visi patiekalai ir duodamas tušinukas, kad pažymėtum tuos, kuriuos nori užsakyti, bei atiduotum tą meniu padavėjai. Pietų Korėjoje visi tokie meniu korėjietiški; aš išmokau korėjiečių raštą, bet nemokant galima paprašyti padavėjo. Korėjietiškų patiekalų pavadinimus gana paprasta suprasti (jei bent kažkiek išmoksti korėjietiškai), nes paprastai jie yra tiesiog paeiliui išvardinti ingredientai ar paruošimo būdai. Tai yra, tarkime, jei pavadinimas baigiasi “bap” – bus su ryžiais, jei “čeon” – keptas ant keptuvės, “guksu” – sriuba ir pan. “kimčikimbap” bus kimbapas su kimči, “čidžukimbap” – kimbapas su sūriu, o “kimčičidžukimbap” – kimbapas su sūriu ir kimči. Na o pats žodis “kimbap” tai ne kas kita kaip “kim” (dumblis) ir “bap” (ryžiai) – du būtini šio sušius primenančio patiekalo ingredientai. Todėl nėra būtina mokėti visų korėjietiškų patiekalų pavadinimų mintinai (kai jų tiek daug, tai ir sunkiai įmanoma) – pakanka įsiminti kelis mėgstamiausius ingredientus ar paruošimo būdus ir žiūrėti, į kuriuos pavadinimus įeina tie žodžiai.

Blyninė (čoninė) Seulo maisto turguje

Blyninė (čoninė) Seulo maisto turguje

Įrankiai dažnai pasiimami iš stalo šono, kur yra specialus stalčius. Įrankiai – tai šaukštas (sriubai, ryžiams) ir metaliniai pagaliukai (kitkam). Taip pat kartais žirklės – jos yra vietoje peilio, jomis karpomi blynai, makaronai, mėsa. Valgant įprasta leisti garsus, sriaubti – tai mandagumo ženklas (priešingai Europai), tad Korėjos restorane nuolat aplink girdi sriaubimą, čepsėjimą.

Be restoranėlių, korėjiečiai dažnai valgo ir parduotuvėse. Net mažytės parduotuvės paprastai turi staliukus – dažnai ir viduje, ir lauke. Jose parduodamos visokių patiekalų dėžutės, kurias galima čia pat pasišildyti mikrobangų krosnelėje, makaronus užpilti virtintu vandeniu ir pan. (visa tai yra parduotuvėse). Tiesa, taip valgyti nėra pigiau, nei restoranėliuose, o kartais net brangiau (atsižvelgiant į tai, kad parduotuvėse dažniausiai bančanus tenka pirkti atskirai, arba maisto dėžutėje yra ribotas jų kiekis).

 


Kimči ir ryžiai – Korėjos virtuvės pagrindas


Kimči

Aštrūs rauginti kopūstai (ar kitos panašiai raugintos daržovės), kuriuos korėjiečiai tiek valgo vienus su ryžiais, tiek kaip garnyrą, tiek naudoja kaip žaliavą begalei patiekalų (korėjiečių restorano meniu tiesiog kimči nerasite, tačiau jis įeis į daugybės patiekalų sudėtį). Dažnai sakoma, kad prie kimči skonio reikia priprasti – bet mane jis sužavėjo nuo pirmo paragavimo. Sunku jį su kažkuo palyginti, nes kitose virtuvėse nieko panašaus neteko ragauti. Tačiau kimči verta pirkti iš tikrų korėjiečių, nes “kopijos” yra nuvylusios (per aštru/rūgštu arba nepakankamai aštru/rūgštu).

Kimči garnyro lėkštelėje

Kimči garnyro lėkštelėje

Ryžiai

Korėjietiškas maistas nėra korėjietiškas maistas, jei į jį neįeina ryžiai. Pigesniuose restoranuose paprastai tai balti ryžiai, brangesniuose – įvairūs ypatingesni. Priešingai Kinijai, Korėjoje ryžiai valgomi šaukštu, o ne pagaliukais.

Ryžiai su garnyrais - tradicinis būdas valgyti (patiekta budistų šventykloje)

Ryžiai su garnyrais – tradicinis būdas valgyti (patiekta budistų šventykloje)

 


Žymiausi korėjietiški patiekalai


Bibimbap

Garsiausias korėjiečių patiekalas. Jį užsakius, atneš bliūdelį su ant ryžių suverstais ir neišmaišytais skirtingais ingredientais (bimbimbapo rūšių – begalė). Tačiau prieš valgant reikia išmaišyti: bibimbapas taip patiekiamas tik todėl, kad įsitikintumėte visų daržovių šviežumu. Taip pat galėsite įsimaišyti kiek nori raudono padažo (kuo bus daugiau, tuo bus aštriau). Bibimbapas – šaltas patiekalas.

Bibimbapas prieš išmaišymą (kairėje)

Bibimbapas prieš išmaišymą (kairėje)

Bibimbapas jį išmaišius, kartu su visomis garnyrų lėkštėmis

Bibimbapas jį išmaišius, kartu su visomis garnyrų lėkštėmis

Kimbap

Kimbapas – tarsi japoniški sušiai, tik be žuvies ir šiltoki, dažnai didesni. Į dumblius ir ryžius įvyniotos daržovės, o ypač skanu ir tradciška su kimči (kimči kimbap). Patiekalas išpopuliarėjo XX a. pradžioje, kai Korėją valdė Japonija. Dažnai tai – vienas pigiausių korėjietiškų patiekalų. Yra gausybė jų versijų – tai, kas paminėta prieš “kimbap”, nusako įdarą, pvz. sūrio kimbapas, kimči kimbapas. Būna ir variantų su mėsa – pvz. kiaulienos kimbapas. Tačiau kad ir koks įdaras būtų paminėtas meniu, jis nebus vienintelis: kiekviename kimbape įdarai įvairūs.

Kimbapų galima nusipirkti paruoštų ir parduotuvėse, ten populiarūs ir trikampiai kimbapai.

Kimbapas su kimči ir kitomis daržovėmis viduje

Kimbapas su kimči ir kitomis daržovėmis viduje. Garnyrinė sriuba – kairėje

Mandu (korėjietiški koldūnai)

Kaip ir čeon (korėjietiški blynai), mandu yra daug versijų ir daugybė jų mažiau panašūs į lietuvišksu koldūnus ir visgi skiriasi nepakankamai, kad šis patiekalas būtų visiškai mums nepažįstamas. Jei norisi tikrai korėjietiško skonio į kurį panašaus kitur nerasi, tada, kaip visuomet, verta imti kimčimandu – koldūnus (mandu) su kimči viduje. Taip pat daug mandu besispecializuojančių restoranų siūlo rinkinius iš skirtingų mandu.

Įvairūs korėjietiški mandu

Įvairūs korėjietiški mandu

Bokumbap

Kepti ryžiai su visokiais priedais. Pvz. kimčibokumbap – su kimči ir taip pat mėsa, pvz. iš konservų, bei, kai kuriuose variantuose, sūriu (tarkime, kimčičičubokumbap). Yra skaniau nei skamba.

Bokumbapas su dumbliais

Bokumbapas su dumbliais

Čuk (korėjietiškos ryžių košės)

Korėjietiškos košės laikomos sveiku maistu, tinkamu seneliams ar ligoniams, taip pat pusryčiams – tačiau jos pakankamai populiarios, kad būtų ištisi vien košėms skirti restoranai. Košių pagrindas – ryžiai, kurie visose sudaro žymią dalį ingridientų, o likę ingridientai skiriasi (košių restorane gali būti net 10 ar 20 košių rūšių). Palyginus su didele dalimi korėjietiškos virtuvės, jos kiek prėskos, nors gali būti aštrios.

Korėjietiška ryžių košė

Korėjietiška ryžių košė

Korėjietiška ryžių košė

Korėjietiška ryžių košė

Tteokbokki

Korėjietiški ryžių paplotėliai patys yra praktiškai beskoniai (panašiai, kaip makaronai), o didžiąją dalį skonio suteikia padažas. Įprastai jis būna aštrus ir saldus – kas yra gana unikalus, retai pasitaikantis skonių derinys. Tai – vienintelis patiekalas, kuris Korėjoje kartais ir man būdavo per aštrus (nors šiaip aštrų maistą mėgstu), bet taip yra ne visada.

Tteokbokki

Tteokbokki

Tofu (tubu)

Tofu (sojų pupelių sūris) yra ne tiek patiekalas, kiek ingredientas, nes iš jo gaminami įvairūs patiekalai. Bet tai daugiau nei ingredientas, nes yra daug atskirų tofu restoranų. Pats tofu yra beveik beskonis.

 


Korėjietiški blynai ir kotletai


Dažnai juos parduodantys restoranai būna užkampiuose, pvz. prie paskutinės autobuso stotelės, dažnai po kelis iš karto. Kartais – specialiose turgų zonose. Jų beveik nerasi, tarkime, prekybos centruose. “Bendro pobūdžio” korėjietiški restoranai retai tiekia čeon, nebent užsienyje.

Čeon / budžimgė

Čeon verčiama kaip “korėjietiškas blynas”, bet iš tikro ta sąvoka apima visokius vienas į kitą nelabai panašius patiekalus, sukeptus ant keptuvės, paprastai sudėjus ten įvairių skirtingų ingredientų. Kai kurie “čeon” labiau primena kotletus, kiti – kiek panašesni į mums įprastus blynus, bet visgi kitokie. Pvz. kamčačeon – bulvinis blynas, tačiau jis šviesesnis, “žalesnis” nei mums įprasta.

Bene korėjietiškiausias yra kimčičeon su įkeptu kimči (žr. aukščiau) ir kitomis daržovėmis. Būna ir versijų su jūros gėrybėmis.

Kimčidžeon - korėjietiškas blynas

Kimčičeon – korėjietiškas blynas

Korėjietiški blynai

Korėjietiški blynai

Pindetokas

Pupų blynai. Jausmas juos valgant panašesnis į „tikrus“ lietuviškus blynus, jei palyginti su čeonais, bet vis tiek kitoks. Kaip ir čeonai, pindetokai (bindaetteok) gali būti su įvairiais įdarais – pvz. kimči.

Pindetokas

Pindetokas

Memildžeon

Maži supjaustyti suvynioti blyneliai su aštriu grikių ir mitų įdaru.

Memildžeon

Memildžeon

Tonkatsu (kiaulienos kotletas)

Sausas kiaulienos kotletas, kažkiek primenantis karbonadą. Pats vienas man būtų per sausas, bet kartu su bančanais ir ryžiais gali būti skanus.

Tonkatsu

Tonkatsu

 


Korėjietiški troškiniai / sriubos


Kimči troškiniai (kimčičigė, kimčičongol, kimčičim)

Vienas man skaniausių korėjiečių patiekalų: aštrus ir kartu rūgštus, tarsi sriuba su kimči, mėsa ir dar daug kuo. Patiekiama su ryžiais. Dažniausiai verčiama “troškinys” nors pagal konsistenciją tai labiau yra sriuba, tačiau su daug ingredientų.

Populiariausia versija vadinama Kimčičigė – tia turbūt vienas populiariausių (daugiausiai restoranų tiekiamų) korėjietiškų patiekalų apskritai.

Kimčidžigė (troškinys), atnešamas su ryžiais

Kimčidžigė (troškinys), atnešamas su ryžiais

Kimčičongol panašu kaip kimčičigė, tik dar su makaronais ir paprastai verdamas ant stalo.

Kimčičongol

Kimčičongol

Kimčičim panašu į Kimčidžigė, tačiau patiekiamas su nepjaustyta mėsa, tofu ir kimči. Juos galima susikarpyti žirklėmis. Galima virtis tiek, kiek nori.

Kimčičim

Kimčičim

Budečigė (karo bazės troškinys)

Šis patiekalas atsirado iš skurdo po Korėjos karo. Turėdami mažai ką valgyti, korėjiečiai į troškinį mesdavo, ką rasdavo: iš vienos pusės, savo įprastus patiekalus (pvz. kimči), iš kitos (tai unikalu budedžigė) ką gaudavo iš JAV karo bazių (iš čia ir pavadinimas). Tai – visokie pigūs maistai kareiviams maitinti: pieniškos dešrelės, “spam” žuvies konservai (tie patys, dėl kurių pigumo/prastumo amerikiečiai “spam” pavadino nepageidaujamus laiškus). Nepaisant tokios liūdnos patiekalo istorijos, ir Pietų Korėjai praturtėjus jis išliko ir net yra jame besispecializuojančių restoranų, siūlomas jis ir daugelyje paprastų restoranų. Tačiau man nepavyko jo pamėgti: išties, kaip patiekalas aprašytas čia, taip ir man ir jautėsi: kad valgai atliekas.

Dvedžangdžigė

Pupų sriuba / troškinys. Papildomas ingredientas – jūros gėrybės.

Dvedžangdžigė

Dvedžangdžigė

Šuniena (gėgogi) ir bošintang

Kontroversiškiausias vakariečių tarpe korėjiečių patiekalas (siekiant jų nepykdyti kai vyko Pasaulio futbolo čempionatas korėjiečiai netgi sustabdė prekybą ja). Korėjiečiams, kuriems valgyti šunieną – sena tradicija, vakariečiai atrodo veidmainiai: kodėl jie gali valgyti kiaulę ar jautį, kurie irgi protingi žinduoliai, bet šitaip pliekia tuos, kurie valgo šunis? Kaip ten bebūtų, netyčia šunienos jums tikrai niekas Korėjoje nepatieks: reikia nueiti į šunienos restoraną, kurio ieškojau ilgai.

Šuniena – minkšta, lengvai sukramtoma, kone tirpstanti burnoje mėsa. Pagrindinis šunienos patiekalas yra Bošintang sriuba, tradiciškai laikoma afrozdiziaku. Be šunienos gabalų joje pilna žolelių – vietinių teigimu, skirtų užmušti kvapą, nes šunienos jis labai aitrus; tos žolelės dažniau patenka į burną, nei šunienos gabalėliai. Pačios sriubos skonis nėra labai stiprus, bet rūgštumo/aštrumo priduoda bančanai.

Bošintang (šunienos sriuba)

Bošintang (šunienos sriuba)

Samgjetang (vieštienos su ženšeniu sriuba),

Kaip ir šunienos bošintang, laikoma labiau vaistu nei maistu ir paprastai tiekiama tuose pat restoranuose (taigi, jei kas nors iš jųs šeimos ar draugų grupės Korėjoje nenorėtų valgyti šunienos, o kiti norėtų, jie galėtų užsakyti samgjetang).

Ši sriuba irgi savotiškas kulinarinis eksperimentas, mat joje plaukioja pilnas viščiuko gabalas. Greta sriubos atnešama druskos, nes šiaip ji gana prėska. Valgoma kartu su ryžiais, kurie yra sriuboje.

Samgjetangas

Samgjetangas

 


Korėjietiškos mėsos ir barbekiu


Paprastai mėsos, jeigu yra kaip atskiras patiekalas, gaminamos restorane ant stalo, kurio centre yra speciali vieta keptuvei. Jas užsisakai pagal svorį (arba porcijomis, bet kiekviena porcija būna numatyto svorio). Tai yra tik mėsos svoris – greta to dar bus galima imti neribotą kiekį bančanų. Kartais duodama salotų lapų (ssam) – valgant reikia mėsos gabalėlius įvynioti į juos, prieš tai patepus aštriu padažu.

Tačiau analogiškos mėsos gali įeiti ir į kitų patiekalų sudėtį (pvz. burgerių) ir nebūti gaminamos ant stalo. Aišku, tai bus aiškiai nurodyta meniu.

Korėjietiškas barbekiu

Korėjietiškas barbekiu

Per vidurį stalo kepa korėjietiška mėsa

Per vidurį stalo kepa korėjietiška mėsa

Samgjeopsalas

Populiariausias iš korėjietiško barbekiu patiekalų, nors ir vienas naujesnių, išpopuliarėjęs tarp šachtininkų XX a. Tai – kiaulės pilvo mėsa su nemažai lašinių, tačiau skani.

Samgjeopsalas

Samgjeopsalas, karpomas žirklėmis

Von galbi

Jautienos šonkauliukų mėsa, paminkštinta perpjaudinėjant sausgysles. “Prabangiausias” iš korėjietiško barbekiu patiekalų.

Bulgogi

Virta marinuota saldoka mėsa. Jeigu tiesiog “Bulgogi” paprastai tai yra jautiena, bet gali būti ir “Kiaulienos bulgogi” ar pan. Kadangi panašiai kitur mėsa nėra ruošiama, “Bulgogi” dažnai laikomas korėjietiškiausiu iš mėsos paruošimo būdų.

Saldumą suteikia paruošimo metu naudojami vaisiai.

Dakgalbi

“Galbi” šiaip jau reiškia “kaulas”, bet “Dakgalbi” yra vištiena, patiekiama be kaulų, paprastai ant dar kepančios keptuvės su tam tikrais prieskoniais. Garsiausias Dakgalbi yra Čunčeono miesto dakgalbi. Būna versijų su sūriu aplinkui, į kurį reikia dažytis.

Dakgalbi

Dakgalbi

Čejuk Bokeum

Skani aštroka kepta kiauliena patiekiama smulkiais gabaliukais. Ši patiekiama jau paruošta, ne kaip barbekiu.

Čejuk Bokum

Čejuk Bokum

Korėjietiška dešra (sundė)

Dešra su makaronais, ryžiais ir kitais priedais viduje. Skonis lengvai aštrus, ji labai lengva – tarsi tirpsta burnoje – ir smarkiai skiriasi nuo mums įprastų „sunkių“ dešrų. Prie dešros patiekiamas garnyras. Ji patiekiama paruošta, ne kaip barbekiu.

Sundė dešra

Sundė dešra

 


Korėjietiški makaronai


Čadžangas ir tangsujuk (korėjietiška kinų virtuvė)

Korėjos kinai sukūrė savo virtuvę, kurios svarbiausias patiekalas yra čadžangas – ypatingo skonio saldžiu juodų pupų padažu užpilti makaronai (čadžangmjon) arba ryžiai čadžangbap). Paprastai ši virtuvė tiekiama specialiuose “Korėjos kinų restoranuose”.

Kitas korėjietiškos kinų virtuvės patiekalas – saldžiarūgštė kiauliena tangsujuk, panaši į kokią galima rasti Lietuvos kinų restoranuose (tačiau gana reta pačioje Kinijoje).

Čadžang ryžiai (čadžangbap) - dešinėje

Čadžang ryžiai (čadžangbap) – dešinėje, kitoje pusėje tangsujuk

Čadžang makaronai (čadžangmjon) - kairėje

Čadžang makaronai (čadžangmjon) – kairėje, kitoje pusėje tangsujuk

Mjon ir udon (makaronai)

Panašūs į japonišką rameną, mjon paprastai valgomi iš parduotuvėse nusipirktų vienkartinių paketų. Mūsuose tai siejame su pigiu, nerimtu pavalgymu, studentų maistu, bet Pietų Korėjoje mjon pasirinkimas labai gausus, ištisi prekystaliai jais nukrauti net mažiausiose parudotuvėse. Tai – ir vienas pigiausių būdų pavalgyti. Dažnai mjon gali pasigaminti pačioje parduotuvėje ir suvalgyti ten prie specialių staliukų.

Užpilamų makaronų pakeliai

Užpilamų makaronų pakeliai

 


Gatvės maistas


Daugelis korėjietiškų patiekalų gali būti kaip gatvės maistas (ir pvz. blynai, kimbapai), bet kai kurie patiekalai praktiškai visuomet yra gatvės maistas, parduodami kioskuose be kėdžių prisėsti.

Hatteok

Blyno formos tuščiavidurė bandelė su šiek tiek saldaus įdaro. Paprastai parduodama turguose ar gatvės kioskuose įvyniota į servetėlę ir skirta suvalgyti einant.

Hatteok

Hatteok

Šilkverpių kokonai (bondeogi)

Pardavinėjami kaip užkandžiai. Kartą gavau kaip bančaną, pardavinėjami gatvės prekeivių, o taip pat – konservų dėžutėse parduotuvėse. Kartu su šuniena, tai vienas kontroversiškiausių vakariečių tarpe korėjiečių virtuvės patiekalų. Šito kažkaip nesinorėjo ragauti.

Šilkverpių kokonai - pondeogi. Vienintelis Korėjos virtuvės 'stebuklas', kurio taip ir neišdrįsau paragauti. Čia jie atnešti kaip užkandis (bančan) prie patiekalo

Šilkverpių kokonai – pondeogi. Vienintelis Korėjos virtuvės ‘stebuklas’, kurio taip ir neišdrįsau paragauti. Čia jie atnešti kaip užkandis (bančan) prie patiekalo

Mėsa ant pagaliuko

Ant pagaliuko pasmeigtos dešrelės, kotletukai ir kita – pigu ir patogu užkąsti einant. Gali būti apkepta, užpilta padažu.

Dešra ant pagaliuko

Dešra ant pagaliuko

Kjongdžu duona

Kepinys su be galo saldžiu juodu įdaru.

Kjongdžu duona

Kjongdžu duona

Prakąsta Kjongdžu duona

Prakąsta Kjongdžu duona

 


Parduotuvių “restoraninis” maistas


Korėjoje net mažytės maisto prekių parduotuvės tarnauja ir kaip restoranai – turi staliukus, kėdes. Taip pat ir mikrobangų krosneles, kur galima pasišildyti maistą. Atsirado ištisa tokio “restoraninio” parduotuvių maisto pasiūla: tai būna taip įpakuotas maistas, kad jį iš karto gali dėti į krosnelę ir valgyti. Dalis valgo prie parduotuvės staliukų, dalis – lauke ar nešasi namo.

Dalis tokio parduotuvinio maisto yra nekorėjietiška (pvz. sumuštiniai), dalis – gatvės maistas (pvz. dešros ant paagliukų), bet susiklostė ir kelios rūšys parduotuvinio-restoraninio maisto, kuris būtų pernelyg nepatogus gatvėje ir pernelyg paprastas restorane, bet tinkamas parduotuvei.

Parduotuvėse pavalgyti nėra pigiau, nei restoranuose – kita vertus, jei esi brangiame rajone, bus pigiau, be to, anksti ryte tam tikrose vietose tai gali būti vienintelis pasirinkimas.

Parduotuvėje pasiruošiamo maisto skyrius parduotuvėje

Parduotuvėje pasiruošiamo maisto skyrius parduotuvėje

Bento

Dežutės su iš anksto sudėtais įvairiais patiekalėliais ir bančanais. Minusas, kad maža tikimybė, kad viskas bus skanu – priešingai korėjiečių restoranams, čia negali nei pasirinkti, nei pasipildyti bančanų.

Bento

Bento

Tobap

Ryžiai su ant viršaus uždėtu tam tikru maistu (pvz. kimčitobap – su uždėtu kimči).

Makaronų paketai

Juos turime ir Lietuvoje ir kai kas (pvz. mano žmona) į juos žiūri iš aukšto kaip į vargšų maistą. Bet paragavęs jų Korėjoje nesunkiai gali pakeisti nuomonę – Korėjos parduotuvėse ištisos spintos skirtos jiems, jų variacijų gausybė ir nors taip valgyti pigu, nėra prasta ar neskanu. Juos Korėjoje valgo ir vargšas, ir turtuolis.

Nedidelė dalis maisto atsargų

Makaronų paketai

Trikampiai kimbapai

Kažkodėl ši kimbapų rūšis būdinga tik parduotuvėms. Į trikampį dumblį įvyniotas ryžių pundas, o jame – kažkoks įdaras (būna įvairūs). Pakuotė būna tokia, kad dumblį nuo ryžių skiria celofanas – tikras menas ištraukti tą celofaną taip, kad kartu neištrauktum ir dumblio (palikti celofano negali, nes valgyti celofano nesinori). Man skanesni įprastiniai kimbapai, bet parduotuvėse dažnai nebūna tokio pasirinkimo.

 


Korėjietiški gėrimai


Pietų Korėjoje alkoholizmas yra problema – alkoholis čia pigus ir yra įprasta, tarkime, po darbo gerti. Tiesa, užuot gėrę Lietuvoje įprastus degtinę, vyną ar alų (nors pastarasis ir populiarėja), korėjiečiai turi savų gėrimų: Sodžu, Magoli. Jie pardavinėjami pigiai, prekyba jais nėra kontroliuojama, netgi į greito maisto restoranų pusryčių meniu gali įeiti alkoholiniai gėrimai (dažniau sidras).

Sodžu

Švelnią degtinę primenantis alkoholinis gėrimas, kurį Korėjoje geria ir vargšas, ir milijonierius, ir visi tų pačių rūšių. Nėra prabangaus ar pigaus sodžu – kainos skiriasi nedaug ir tai vienija. Populiariausias pasaulyje alkoholio prekės ženklas, beje, irgi yra sodžu. Tiesiog tik „vienijančiam“ sodžu toks rekordas įmanomas, o ne „diskriminuojančiam“ vynui, kur visi geria „pagal kišenę“, ar alui su visom „craft“ madom.

Makgoli

Ryžių pagrindo alkoholinis gėrimas, dažnai geriamas kartu su korėjietiškais blynais.

Gaivieji gėrimai

Tarp gaiviųjų gėrimų populiarūs alavijų gėrimai – nemaža dalis tų, kurie pardavinėjami Lietuvoje, irgi importuoti iš Pietų Korėjos. Pas mus jie brangesni nei, tarkime, kokakola, o ten kaina panaši. Kola brangesnė nei Lietuvoje, alavijų gėrimai – pigesni.

Restoranuose nealkoholinių gėrimų gali išvis nebūti, o įprasta užsigerti vandeniu.

Maisto papildai

Korėjos parduotuvėse daug visokių nykštukinių gėrimų buteliukų (100 ml ir pan.). Šie gėrimai suvokiami labiau kaip maisto papildai, pvz. vitaminų, ir jų yra visokiausių kainų – net ir po 10 eurų.

 


Kur paragauti korėjiečių maisto?


Geriausia, aišku, Pietų Korėjoje. Korėjiečių virtuvės nekorėjiečiai dar nėra atradę, todėl geri korėjiečių restoranai už Korėjos ribų veikia tik ten, kur gyvena daug korėjiečių: Uzbekijoje (ten korėjiečius trėmė Stalinas), Australijoje, JAV, Japonijoje, Kinijoje.


Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves


* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , ,