Trys tarpekliai Kinijos Jangdzės upėje – vienas tų nepakartojamų gamtos vaizdų, kuriuos per gyvenimą privalai pamatyti.

Bent jau, jei esi kinas. Ir vien kinų pakanka, kad kasdien į šią “gyvenimo kelionę” kruiziniais laivais išplauktų koks 10 000 žmonių ir tai būtų populiariausias viso pasaulio kruizas upe.

Tiek žmonių neplauktų, jei nebūtų verta. Bet užsieniečių tuose laivuose dar labai mažai – gal ir todėl, kad susigaudyti, kas ir kaip, ne visai paprasta. Išbandžiau trijų tarpeklių kruizą Jangdze ir rašau, kaip jį pasirinkti ir kas ten labiausiai pribloškia.

Saulėlydis Vu tarpeklyje

Trys tarpekliai ir jų kruizas – kas tai

Trys Tarpekliai – tikriausiai pati įspūdingiausia atkarpa didžiosiose pasaulio upėse apskritai – ne vien Jangdzėje. Aplinkiniai kalnai čia stačiai šauna kone kilometrą aukštyn virš upės paviršiaus ir tokie tarpekliai tęsiasi virš 100 kilometrų – o kur dar visos atšakos. Jautiesi, tarsi didingame fjorde ir patirti visa tai gali tik plaukdamas laivu.

Pasivaikščiojimo takas viename trijų tarpeklių intakų, tačiau ir į jį gali patekti tik laivu

Trijų tarpeklių kruizo “scenarijai” yra du – pasroviui ir prieš srovę. Pasroviui kruizas trunka 3 naktis, prieš srovę – 4. Kruizai pasroviui populiaresni, nes juose įspūdingiausi vaizdai (patys trys tarpekliai) laukia pabaigoje ir taip “karūnuoja” kelionę. Plaukiant prieš srovę, juos pamatai jau pirmąją dieną. Todėl trijų tarpeklių kruizų prieš srovę ir pasroviui kainos skiriasi mažai, nepaisant to, kad plaukdamas prieš srovę gauni papildomą nakvynę, maitinimo dieną ir t.t.

Vienas daugelio įspūdingų naujų tiltų Trijų tarpeklių regione

Trys tarpekliai nėra vienintelė kruizų pažiba: toje turistų numylėtoje Jangdzės atkarpoje pilna ir kitų lankytinų vietų ir darbštūs kinai nuolat kuria naujas. Daugelis kruizinių laivų kiekvieną dieną prisišvartuoja dviejuose uostuose ir savo keleiviams siūlo ekskursijas į tokias vietas. Yra apie 10 pagrindinių lankytinų vietų ir kiekvienas kruizinis laivas iš jų sustos kokiose 5 – jei nori aplankyti konkrečią vietą, verta palyginti kruizų programas (lankytinų vietų aprašymai – žemiau). Tačiau visi kruiziniai laivai praplaukia pačius tris tarpeklius, o tos vietos, kur stoja ne visi, nėra tokios ir įdomios arba yra kelios panašios vietos.

Kruiziniai laivai sustojo ekskursijai Fengdu. Kas neima mokamos ekskursijos, išlipti negali. Ore – rūkas arba smogas. Galbūt smogas, nes jis vyravo tik aplinkui didžiausius miestus, kaip Čongčingas, o paskui dingo.

Kaip išsirinkti ir nusipirkti kruizą į tris tarpeklius

Internete nekiniškai informacijos gausu tik apie vienos kompanijos – “Victoria Cruises” – siūlomus kruizus, mat ši kompanija vienintelė priklauso amerikiečiams ir tik iš tų laivų uostuose matydavau išlipant daug baltaodžių. Mes irgi bandėme patekti į “Victoria Cruises”, bet nepavyko (reikiamą dieną laivas buvo pilnas). Tuo tik džiaugiuosi: sumokėjome mažiau, o būgštavimai, kad tik “Victoria” užtikrins ekskursijas bei informaciją anglų kalba, nepasitvirtino: viskas ir kinų laive praėjo puikiai, nors “nevietiniai” tebuvome penkiese iš kelių šimtų keleivių.

Trijų tarpeklių kruiziniai laivai laukia Čongčingo uoste

Alternatyvos “Victoria Cruises” yra įvairios:
1.Kiti “penkių žvaigždučių kruizai”. Šiuose laivuose visos kajutės dvivietės ir beveik visos – su balkonais, iš kurių gali privačiai stebėti krantus. Į kainą įeina maitinimas ir apie pusę ekskursijų laivui sustojus krante. Nors laivų bendrovės priklauso kinams, dalis jų (pvz. “China Goddess”, su kuria plaukėme mes) mėgina pritraukti klientus užsieniečius, todėl visa informacija ten skelbiama ir anglų kalba, yra angliški turai. Deja, pačios laivų savininkų kompanijos neretai stokoja normalių angliškų tinklapių, tačiau kruizus galima internetu įsigyti iš kinų agentūrų, turinčių angliškus tinklapius. Pigu nebus: kainos prasideda nuo ~300 eurų už 3 naktis.
2.”Turistiniai laivai”. Šiuose laivuose kajutės būna kelių klasių: šešiavietės, keturvietės, dvivietės; įprasta dalintis kajutę ir su svetimais. Žemiausių klasių bilietai labai pigūs (iki 100 eurų už tris naktis). Maitinimas neįskaičiuotas, ekskursijos kaip kur. Anglų k. internetu šių bilietų ilgai ieškojęs taip ir neradau (o kiniški puslapiai reikalauja kiniškos mokėjimo kortelės). Juos geriausia pirkti vietoje, uoste – tačiau, negali būti garantuotas, kad reikiamą dieną bus bilietų. Todėl, kadangi kelionės grafikas buvo sustyguotas, pasirinkome primokėti ir užsisakyti “tikrą kruizą”. Be to, šiuose laivuose viskas (ir ekskursijos) – tik kiniškai.
3.Maršrutiniai laivai. Iš tikro, tai net nėra kruizas, pro dalį gražiausių vietų plaukiama naktį ir jokių sustojimų nėra – bet labai pigu ir nuo denio vis tiek galima pasigerėti trijų tarpeklių vaizdais. Bilietai perkami tik vietoje, uoste.

Iš viso kasdien į kelionę per tris Jangdzės tarpeklius leidžiasi keliolika laivų – taigi, pasirinkimas milžiniškas.

22 val., kaip ir kasdien, du iš Trijų tarpeklių kruizinių laivų palieka Čongčingo uostą plaukimui pasroviui

Čongčingas: Kinijos pigusis Manhetenas

Plaukiau populiaresniuoju maršrutu pasroviui, o jis prasideda iš vieno didžiausių Kinijos miestų Čongčingo (kruizai prieš srovę šiame mieste baigiasi).

Kai kurie turistai Čongčingą tik “pralekia”: iš oro uosto ar traukinių stoties važiuoja tiesiai į laivą. Bet nepasigailėjau šiame mieste praleidęs tris dienas. Už sunkiai lietuviui ištariamo pavadinimo slepiasi vienas beprotiškiausių Kinijos didmiesčių, kaip ant mielių užaugęs nuo provincijos miesto iki 15 mln. gyventojų megapolio! Jautiesi it patekęs į kitą, naują pasaulį: eini per miestą, kurio pavadinimo daugelis europiečių net nežino, o tas miestas – dvigubai didesnis už Londoną ar Paryžių. Minios, dangoraižiai, spindesys tuo abejoti neleidžia, ypač Miesto centriniame verslo rajone.

Čongčingo verslo rajonas su laikrodžiu, menančiu pergalę Antrajame pasauliniame kare, per vidurį

Apsuptas dviejų upių, miesto centras iš kito kranto savo masteliais ir šviesomis primena Manheteną (ir Čongčingo dydis nelabai atsilieka nuo Niujorko). Dar prisideda reljefas: miestas labai kalvotas. Būna pastatų, kur iš vieno šono patenkama per 8 aukštą, iš kito – per 1 aukštą: šitaip smarkiai mieste varijuoja aukščiai. Itin žavu Čongčingą pamatyti nuo vandens ir net neplaukiantys į Tris tarpeklius keliautojai bent valandai prisijungia prie dviejų upių kruizo pačiame mieste: Jangdzės ir Dzialingo upes nuolat naršo švytintys laivai.

Jangdzė ties Čongčingu

Čongčingas dar tada, kai Kinija buvo skurdi, įspūdingai prisitaikė prie sudėtingo savo reljefo. Miesto elitas, vėliau – ir vidurinioji klasė nebenorėjo viešųjų laiptų kaskadomis tąsyti į savo daugiabučius pirkinių: taigi, dešimtys tūkstančių kaimiečių pasisiūlė būti nešikais. Iki šiol jie zuja nešini miesto gatvėmis dvigubais naščiais bangbang ant sprandų, tempia už save sunkesnius svorius stačiais viešaisais laiptais.

Vieni viešųjų Čongčingo laiptų, kairėje – nešikas eina į kažkieno namus. Artimas atstumas nuo vietos apačioje iki namų viršuje ir mums virto nemenku žygiu iki laiptų, tada nuo jų. Net autobusų, vežančių iš apačios į viršų ar atvirkščiai, mažai, o taksi važiuoti užtrunka ne trumpiau, nei pėsčiomis, nes kelių, jungiančių abi Čongčingo terasas – mažai

Šiandien aukšti įspūdingai apšviesti tiltai – Čongčingo grožis, bet dar prieš 10 metų nebuvo nė vieno. “Aukštutinių rajonų” gyventojams prisėjus persikelti per Jangdzę, tekdavo leistis žemyn į pakrantę, perplaukti keltu, ir vėl kopti aukštyn. Nuovargius žygius 1987 m. pakeitė kitas unikalus sprendimas – lynų keltuvai, teisiogiai sujungę aukštutines miesto terasas. Kai kurių lynų keltuvų nebėra (pakeitė tiltai), bet paskutinis veikiantis tapo tikru Čongčingo simboliu ir “skraidina” daugiausia eilę atstovėjusius turistus (jau nebe po kelis juanius). Kinijos progresas šitoks spartus, kad per neprabėgus nė vienai kartai tai, kas atsirado kaip būtinybė, tampa turistinėmis atrakcijomis tarsi praeities reliktas.

Vienas 2014 m. Čongčingo tiltų ir senasis keltuvas priešais. Eilės į keltuvą laukėme virš valandos. Daugelis kinų tuo metu išmaniuosiuose telefonuose žiūrėjo filmus ar serialus.

Azijos turistams Čončgingas jau tapo tikra savaitgalinių kelionių Meka: jis pigesnis už kokį Šanchajų ar Pekiną, bet ne mažiau modernus, kupinas gerų restoranų. Ypač garsėja “hot pot” (kur valgį prisidėjęs norimų ingredientų ant savo stalo verdiesi pats) bei “ma la tang” (kur iš šaldytuvo išsirenki ingredientus ir iš jų tau išverda aštrią sriubą) tipo restoranai. O AirBnB butą su nuostabiu vaizdu gali gauti už 20 eurų nakčiai – tiesa, ne kiekvienas savininkas sutiks priimti užsieniečius (mums pasisekė iš trečio karto). Tiesa, Čongčingas žymus ir savo “pogrindiniu gyvenimu” – gatvėse voliojasi “eskortinių paslaugų” reklamos.

Malatang restoranas. Paimi krepšelį kairėje, krauni “gėrybes” nuo lentynų dešinėje ir paduodi virėjui, kad iš jų išvirtų sriubą. Moki arba pagal svorį, arba kiekviena lėkštelė turi savo kainą.

Bet senovinius pastatus Čongčingo centre suskaičiavau tik tris – šimto arhatų šventykla su išraiškingomis Budos pasekėjų skulptūromis, imigrantų iš pietryčių Kinijos salė, senas laikrodžio bokštas. Visa kita statyta, perstatyta, tebestatoma: Čongčingas ir žavi savo gyvybe, veržlumu, naujumu. Tas faktas, kad Antrojo pasaulinio karo metais japonams okupavus didžiuosius Kinijos miestus Čongčingas buvo laikinąja Kinijos sostine beveik niekaip nebesimato.

Viršum šimto arhatų šventyklos, garsėjančios Budos sekėjų skulptūromis, kyla naujas dangoraižis

Užtat gretimame Dazu mieste – vienas senosios Kinijos stebuklų: budistinės statulos, išraižytos olose. Statulų grupių daug, bet įdomiausia yra Baodingo kalne. Belaukdami kruizo, vieną dieną skyrėme važiavimui autobusu į Dazu.

Dazu budistinėmis statulomis paverstos uolos

Kruizo preliudija – kaip kinai kinais gąsdina

Atėję į savo kruizinį laivą nustebome: darbuotojos iškart pasiteiravo, ar mes – Žemaičiai. Pasirodo, visame laive užsieniečiai – tik penki. Laivo “upės gidė”, atsakinga už to penketo “ganymą”, išsyk puolė įtikinėti, neva geriausia mums būtų pirkti “pakėlimą” į VVIP ar bent VIP restoraną – “antraip valgysite su daugybe kinų, visur aplink bus kinai, jie stumdysis”… Mandagiai atsisakėme – masinis kinų turizmo aparatas juk – irgi įdomi patirtis. Kinų turistų jau – daugiau nei vokiečių ar amerikiečių, tad kaip jie keliauja?

Pagrindinis laivo restoranas. Kiekvienas keleivis turi priskirtą staliuką (po 8 ar 10 žmonių prie stalo), bet maisto ima kiek nori iš bufeto. Maistas – daugiausia kiniškas.

Vienas skirtumas – daug kas daroma kartu, “kaip visi”. “Upės gidė” atsiprašė, kad niekaip nebus įmanoma išjungti pranešimų kajutėse, “prabylančių” dar 6:30 val. ryto – “juk jie svarbūs visiems”. O anglakalbės gidės ekskursijose nežinodavo kaip elgtis, kai jų vedami amerikiečiai išsiskirstydavo “kas sau”: vieni stodavo ko pirkti, kiti pasileisdavo fotografuoti gražių vaizdų. Kinai taip nedaro. Net kai plaukėme pro gražiausias vietas, daugelis jų spiesdavosi tame pačiame viršutiniame denyje nors iš kitų vaizdas atrodė gražesnis ir žmonių mažiau.

Kitas skirtumas nuo Amerikos kompanijų kruizų – daugiau patoso. Kapitono pasisveikinimo ir atsisveikinimo kalbos, susidaužimai stikliukais su visais keleiviais. Ir mažiau kokybiškų pramogų pačiame laive. Užtat – mažiau ir sugebėjimo pasipinigauti. Noro netrūksta – gėrimų kainos laive 10 kartų didesnės, nei ant kranto – bet kinai, priešingai nei amerikiečiai, nedraudžia atsinešti kiek nori savų gėrimų į kajutę. Iš pažiūros atrodė, kad “papildomų dalykų” nepirko beveik niekas, išskyrus nebent nuotraukas.

Plojimų laukia kruizo svarbiausieji įgulos nariai. Laivo interjeras esą turėtų perteikti Kinijos tradicijas, nors Vakaruose jis greičiausiai būtų laikomas kičiniu

Beje, net ir nepirkę jokių “pagerinimų”, vis tiek visuomet būdavome išskirtiniai. Net ir tame “kinų bufete” prie mūsų staliuko nuolat būdavo peiliai ir šakutės, o per renginius sėdėdavome pirmoje eilėje prie staliuko su raidėmis VIP. Kinai negalėdavo nuo mūsų nuleisti akių.

Kruizo pasirodymas. Nuo vakarietiškų skyrė ir šypsenų trūkumas atlikėjų veiduose

Kruizo pradžia – kinų kultūra Jangdzės krantuose

Čongčingo miesto centro krantus Jangdzės kruizai palieka vakare, kai miestas pats gražiausias ir ryškiausias. Tyliai rymo Raffles City dangoraižiai, žymintys upių santaką, laivas praslenka po visais tiltais į tamsią Kinijos naktį.

Iš civilizacijos niekur neišplauki: Jangdzės krantuose vienas po kito slenka panašūs miestai, maždaug Vilniaus ar Kauno dydžio, kuriuose dangų remia 30 aukštų daugiabučiai. Visi statyti neseniai: miestų senamiesčius 2003 m. pastačius Trijų tarpeklių užtvanką paskandino daugiau nei 100 metrų pakilęs Jangdzės vanduo ir kiekvienas miestas iš naujo pastatytas aukščiau – ten, kur buvo kalvos, o dabar – naujasis upės krantas. Iš viso perkelta 1,3 mln. žmonių!

Vienodus pastatus gražina įspūdingas apšvietimas: štai ant daugiabučių eilės baltų fasadų “rodomi” filmai ar reklamos it ant televizorių. O kiekvieno miesto pažiba – tiltas: aukštas, didingas, statytas iš spalvingo plieno, o ne nuobodaus betono. Smagu visa tai stebėti iš laivo denių ar kajutės balkono.

Vienas daugybės pakrantės miestų: iki tarpeklių, Jangdzės krantai taip tankiai gyvenami, kad miestai nesiliauja

Svarbiausiuose miestuose visas “kruizinių laivų karavanas” vienas po kito švartuojasi, o autobusų eilės veža jų keleivius į svarbiausias Jangdzės pakrantės lankytinas vietas.

Pavyzdžiui, Fengdu vaiduoklių miestą. Esą statytą prieš 2000 metų. Tačiau vienintelė istorinė vieta ten – Anapusinio pasaulio valdovo šventykla, kurioje – ir anapusinio pasaulio “policininkų”, “teisėjų” demonų statulos bei vaizdžiai parodyta, kaip kankinami nusidėjėliai. Visa kita sugriovė komunistai per Kinijos kultūrinę revoliuciją. Bet Kinija atgimė, atgimė ir Vaiduoklių miestas: įspūdingų šventovių, pagodų, jau pristatyta daugiau, nei kada seniau būta. “Valdžia stato” – sakė gidė.

Pragaro kankinimų dioramos Fengdu vaiduoklių mieste

Neįtikėtina – komunistų partijos valdžia stato šventyklas! Bet šiandieninė Kinija praktiška: pritraukia turistus, jų pinigus – reiškia, verta. Naujausias “stebuklas” – Nefritinio imperatoriaus rūmai greta vaiduoklių miesto: ant kalno – milžiniška Nefritinio imperatoriaus, taoizme – pasaulio valdovo, galva, jo “širdyje” – šventykla, o kranai stato muziejus, aikštes, parduotuvių kompleksus ir, tarp “anapusinio pasaulio imperatoriaus” pragaro ir Nefritinio imperatoriaus rojaus – trečiąjį, žmonių, pasaulį.

Nefritinio imperatoriaus skulptūra ant kalno. Iš mūsų kruizo labiausiai siūlė ekskursiją būtent čia, o nebe į tradicinį vaiduoklių miestą: nauja vieta nukonkuravo seną. Sukurtos ir naujos tradicijos: pasisveikink su Nefritiniu imperatoriumi tris kartus mušdamas gongą (silpniau už praeitį, stipriau už ateitį), atsisveikink – triskart dauždamas būgną

Visos Trijų tarpeklių lankytinos vietos plečiasi tiesiog geometrine progresija – kaip ir tokias keliones įperkančių kinų skaičiai. Ko tik jiems nesiūloma už priemoką – gal nuo Nefritinio imperatoriaus kalno nusileisti “ant užpakalio” drambliuku, gal pakilti į Fengdu vaiduoklių miestą nauju lynų keltuvu, gal pirkti nuotraukas su “vaiduoklių valdovais” (kuriuos vaidina tamsesnės odos Kinijos mažumų atstovai). Prieš visa tai gerokai nublanksta senos nemokamos pramogos, džiugindavusios dabartinių kinų tėvus: “jei pereisite šį statų tiltą ir išstovėsite ant šio akmens ant vienos kojos – reiškia, esate geras žmogus”, “pasirinkite, per kurį tiltą eiti: kairysis garantuoja sveikatą, dešinysis – pinigus” (beje, kartu ekskursavusios amerikietės ėjo per pirmą, kinė – per antrą).

Palei Jangdzę lankytinos vietos kuriamos ir nuo nulio, ir iš karto – vienos įspūdingiausių pasaulyje. Žodžių trūksta apibūdinti Trijų karalysčių šou, vieno garsiausių Kinijos romanų “Trijų karalysčių istorija” kasdien kruizinių laivų keleiviams specialiame teatre po atviru dangumi rodomą pastatymą, kur juda ir karo bokštai, ir žiūrovų kėdės, kur vandeniu užpiltoje scenoje – šimtai aktorių ir dešimtys žirgų inscenizuoja mūšius, šaudo artilerija, skraido statulos ir viskas primena Holivudą, tik vyksta gyvai.

Viena scenų po atviru dangumi “Trijų karalysčių pasirodyme” – laivų mūšis. Visas žiūrovų amfiteatras pasisuka, ir staiga jau matai visai kitą sceną – nereikia keisti dekoracijų.

Kruizo kulminacija – trys tarpekliai

Būtina kiekvieno kruizinio laivo stotelė – Baltojo imperatoriaus miestas, nes tai – Trijų tarpeklių “vartai”, pribloškiamas įplaukimas į pirmąjį Čutango tarpeklį, atvaizduotas ant 10 juanių banknoto. Tiesa, ant banknoto tarpeklis gilesnis. Negalėjau nemąstyti, kaip įspūdingai turėjo atrodyti tarpekliai iki 2003 m., kai juos užliejo Trijų tarpeklių užtvankos marios, o Baltojo imperatoriaus miestas buvo ne salelėje, tačiau ant aukšto kalno. Bet ir to, kas dabar yra – per akis.

Kruizas pasroviui plaukia per pirmąjį Čutango tarpeklį

Tiesa, už Čutango tarpeklį stačiomis uolomis įspūdingesnis man pasirodė antrasis Vu tarpeklis, nes jis – gerokai ilgesnis (45 km vietoje 8 km), tad gali ilgai stebėti pro šalį praslenkančius netikėtai aukštus kalnus ir pralekiančius kitus laivus.

Vu tarpeklis. Ilgai stovėjau galiniame denyje žiūrėdamas, kaip temo, kol Vu tarpeklis, vis aukštesni ir aukštesni pakrančių kalnai, pamažu sunyko tamsoje. Mūsų laivą pavijo tamsus kitas laivas. Spėjau, gal tuščias kruizinis – bet, kai garsiai supypęs lenkė, pamačiau, kad buvo krovininis, pilnas automobilių. Kruizinis vienas plaukė tolumoje, gerokai atsilikęs, o tie, anksčiau atsišvartavę nuo praeitos prieplaukos, gal toli priekyje. Visi plaukia tuo pat tempu, lanko tas pačias vietas.

Be to, kiekviename Trijų tarpeklių kruize siūloma ir ekskursija mažesniu laivu į Jangdzės intakus ar net intakų intakus: ten tarpekliai kiek mažiau gilūs, tačiau statesni. Sprendžiant iš atsiliepinimų internete, dažnam Jangdzės kruizo keleiviui “Mažieji trys tarpekliai” ar “Mini trys tarpekliai” palieka dar didesnį įspūdį, nei pagrindiniai.

Mažieji trys tarpekliai

Mažuosiuose tarpekliuose turistams skamba tradicinės regiono dainos, didžiuliai užrašai prie kiekvienos uolos primena, ką reikėtų įsivaizduoti žiūrint į jos siluetą (“Kiaulė meldžiasi bodisatvai Guan Jin” ir pan.). Turizmas ir technologijos ir naikina, ir saugo vietos kultūrą: kažin, ar kokie vietiniai dar vis tradiciškai velka valtis nuogi aukštyn upe, bet jei ne milžiniškos tos tradicijos nuotraukos kruiziniuose laivuose, kažin ar kas apie ją išvis prisimintų. Apsidairęs į aplinkines Mažųjų tarpeklių uolas, dar gali išvysti mistiškus “kabančius karstus”: prieš ~2000 metų vietos gyventojai savo didžiūnus laidodavo įkišdami į išskobtą medį, kurį kažin kaip padėdavo ant uolos atbrailos – tokios nepasiekiamos, kad karstai ten liko gulėti tūkstantmečius.

Mini trys tarpekliai – Mažųjų trijų tarpeklių atšaka, Jangdzės intako intakas. Čia praplaukia tik patys mažiausi laiveliai. Mus pasitiko nuo vienos uolų dainavęs kinas, vėliau, grįžtant, po eilės tik visiems kitiems (bet ne mums) suprantamų kiniškų pokštų, padainavo ir mūsų valties kapitonas.

Kruizo atomazga – didžiausia pasaulio elektrinė

“Trijų tarpeklių” kruizas yra kiek apgaulingas pavadinimas, nes pamatai tik du tarpeklius. Trečiasis – Šilingo tarpeklis – beveik visiškai paskandintas Trijų tarpeklių užtvankos mariose. Bet pati Trijų tarpeklių užtvanka tapo lankytina turistų vieta: štai kalnas pažiūrėti į užtvanką, štai gera vieta stebėti laivų šliuzų darbą, trykšta fontanai, turistų minias kelia eskalatoriai, o už papildomą priemoką galima pačiam nusileisti laivų liftu.

Trijų tarpeklių užtvankos laivų šliuzai – sunkiai įsivaizduojamo dydžio, bet artyn prieiti negalima, todėl iš toli jų dydį sunku suvokti. Turistai ten tikrąja to žodžio prasme juda konvejeriu – net lauke prie šių gražiausių vaizdų juos veža eskalatoriai

Ekskursija prie užtvankos plaukiant pasroviui – visuomet paskutinė, ir paskui jau tik autobusas palei Šilingo tarpeklio liekanas nuveža į Jičango miestą. Iš ten pasukome į gretimą Džangdziazie nacionalinį mišką, kur Kinijos gamta – gal net dar įspūdingesnė.

Šilingo tarpeklio nepaskandintoji dalis pro autobuso langą

Kinijos turistų minios vietomis gal kiek vargino (o juk buvo ne sezonas) ir suprasiu tuos, kurie sakys, kad kai kurios Trijų tarpeklių lankytinos vietos – “dirbtinės”. Tačiau gamta, patys tarpekliai – pribloškiami. Piktų liežuvių pranašystės, kad po užtvankos pastatymo ten nebebus ko plaukti, neišsipildė. Turistų tik daugėja, bet laivuose užteks denių, kad galėtum tuo gėrėtis beveik vienas.

Kinų turistų minios Fengdu vaiduoklių mieste

Tačiau pasinerti į tą kiniškų kelionių beprotybę – irgi smagu. Reikia per giliai nemąstyti, tiesiog matyti viską vaiko akimis – ir suprasi, kad Nefritinio imperatoriaus galva kalne tikrai įspūdinga, važiuoti lynų keltuvu smagiau, nei lipti pėsčiomis, o Baltojo imperatoriaus miestas po to, kai bus pabaigtas naujas šviesų šou jo papėdėje, atrodys dar įspūdingiau.

Kabantys karstai, sakoma, neša laimę, tad į karstą Baltojo imperatoriaus miesto muziejuje lankytojai nuolat grūda juanius

Be to, kinų kruiziniuose laivuose dar gali būti kone vienintelis užsienietis ir į tave nuolat kryps kinų žvilgsniai (kaip mus kas kartą stebėdavo greta pasodintas senukas, kai tik valgydavome!), iš arti pažinsi neįprastus kinų keliavimo “papročius” (leisti laiką atsidarius kajučių duris ar rūkyti nors uždrausta), o bufete galėsi išragauti keistų kinų virtuvės patiekalų.

Į Baltojo imperatoriaus miestą lynų keltuvas nepastatytas, bet kinai čia siūlo užnešti palankinais – it tikrą imperatorių

Visi kelionių po Kiniją aprašymai-vadovai

Viskas apie Kiniją viename

Kinija - viskas, ką reikia žinoti keliaujant

Kelionės po Kinijos miestus

1. Šanchajus - Kinijos variklis
2. Honkongas - šviesų ir jūrų miestas
3. Pekinas - XXI a. Roma?
4. Guangdžou-Šendženas - didžiausias rytdienos pasaulio miestas
5. Makao - naujai sena pramogų sostinė
6. Sianas - Azijos Roma vėl atrasta
7. Perlų upės delta - Kinijos langas į pasaulį

Kelionės po Kinijos užmiestį ir gamtą

1. Trys tarpekliai Jangdzėje - upių kruizų karalius
2. Džangdziadzie - dangų raižančių uolų miškas
3. Kinijos šilko kelias - grotos, kinų siena, dykuma
4. Mažasis Tibetas - Kinijos Činghajaus provincija
5. Taivanas - dvilypė turtingoji Kinija

Kelionių vadovai po Kiniją žemėlapyje

Spauskite ant žymeklio žemėlapyje ir ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą vietą!