Išskleisti meniu

Įdomiausios pasaulio vietos

Smagiausios pasaulio pramogos

Smagiausios pasaulio pramogos

| 2 komentarai

Daugelis pramogų panašios visame pasaulyje. Visur gali žaisti boulingą, eiti į kiną ar maudytis ežere. Bet kai kurios pramogos yra tik vienoje šalyje. Arba vienoje šalyje jos visiškai kitokios, nei kitur.

Ir kai keliauji į tą šalį, tikra nuodėmė ten neišbandyti tos pramogos.

Čia tokių “vietinių” pramogų, man įstrigusių labiausiai, sąrašas.

 


Onsenai Japonijoje

Tikroji Japonijos užmiesčio pažiba – onsenai, karštosios versmės. Žemė po šia šalimi tiesiog verda. Pila vulkanų lavą ir nuolat dreba. Japonai prie to taip įpratę, kad net kai per kabuki spektaklį prasidėjo nedidelis žemės drebėjimas (5,5 balo), reakcija apsiribojo pagarsėjusiais šnabždesiais. Visgi, ši stichija gali būti labai pavojinga (kaip įsitikinau pats per ankstesnį 2011 m. apsilankymą Tokijuje). Onsenai – gražioji jos pusė.

Japonai taip mėgsta maudynes karštosiose versmėse, kad atvykę į kokį onsenų miestelį maudosi visose iš eilės, nusipirkę specialų dienos abonementą. “Versmių vonių” – gausybė. Jas turi ir dauguma riokanų, viešbučių.

Vienas daugybės vonių pastatų Šibu onsenų kurorte (dešinėje)

Onsenuose privaloma maudytis prieš tai nusiprausus po dušu ir išimtinai nuogiems. Tradiciškai moterys su vyrais tą daro kartu (kanjoku), nors dabar daugelyje onsenų atskirai. Didžiausia klasika – rotemburo, arba onsenai lauke. Ypač žiemą, tarp sniegų. Panirus į be proto karštą onseną kūnas taip sukaista, kad išlipęs šalčio nebejauti.

Vonia, kur maudžiausi, buvo nešildomoje patalpoje, tačiau vis tiek įkišus koją didelio noro lįsti vidun nebuvo – šitaip degina… Paskui, jau sėdint, vos pajudėjus svilinimo jausmas grįždavo, o išlipus svaigo galva, norėjosi tik miego. Ryte paklausiau riokano savininko, kokia vandens temperatūra – sakė, esą tik +42,5, užsieniečiams atskiedė iki šaltesnės, o japonai prie tokios, būna, skundžiasi, kad jiems per šalta…

Onsene kaitinasi... beždžionės

Onsene kaitinasi… beždžionės

Skaityti daugiau: Japonija. Moderni! Amžina…

 


Hamamas Maroke

Hamamas – tai ne šiaip „marokietiška pirtis“, tai patirtis – toks pramoninis prausimasis. Tai, kas hamamais vadinama kokiuose vandens parkuose, toli gražu nėra hamamas, o tik hamamo įkvėpta patalpa.

Hamamas nėra vien pramoga. Tai ir būdas gerai nusiprausti: tikrai ne visi marokiečiai turi galimybę praustis namie. Hamamas – ir vieta pabendrauti.

Klasikiniai hamamai stovi šimtus metų. Šimtus metų kasdien ten atliekama ta pati procedūra. Klasikiniame hamame marokiečiai prausia, šveičia vienas kitą. Vyrai – vyrus, moterys – moteris. Skirtingoms lytims – skirtingi laikai: kartu su vyru ar žmona į tikrą hamamą nenueisi. Bet nesvarbu, nes nepažįstami ten prausia nepažįstamus: tiesiog jei kas nuprausia tave, turėtum pasisiūlyti nuprausti jį.

Poilsis po hamamo paskutiniame kambaryje

Poilsis po hamamo paskutiniame kambaryje

„Žaliam“ į tokį hamamą eiti sunku – nesuprasi, ką kada daryti, nesusikalbėsi. Tad pradžiai apsilankiau modernesniame, kur už priemoką nuprausia ir ką daryti parodo darbuotojas. Prausimas vyko „konvejeriu“. Nusirengi iki glaudžių. Eini po dušu. Sėdies, kad tave išteptų muilu. Eini į garinę pirtį. Eini po dušu. Guliesi ant gulto, kur tave stipriai (net skausmingai) iššveičia kempine – priekį, nugarą, atsisėdus – kojas. Eini po dušu. Tada – į šaltą bendrą vonią. Paskui – į „poilsio“ kambarį pagulėti, nudžiūti. Tada apsirengi ir eini lauk.

Kai kelionių vadovuose skaičiau „Tik nesupraskite klaidingai – jei kitas vyras siūlosi jus nuprausti, tai nieko nepadoraus nereiškia!“, galvojau – „Kokia nesąmonė, kas taip galėtų pagalvoti?“. Bet kai atsidūriau hamame patyriau lengvą kultūrinį šoką. Daugelį darbuotojų sutikęs Lietuvoje tikrai manyčiau, kad jie gėjai (pagal kalbėjimo manierą, rūpinimąsi savo kūnu ir kt.).

Na ir nesi įpratęs, kad kitas vyras tau muiluoja kojas, prisiliečia prie klyno ar šveisdamas ranką priliečia ją prie savojo. O ženklą, kad jau atėjo laikas apsiversti ant kitos pusės duoda pliaukšteldamas per užpakalį.

Ir kultūriniai skirtumai. Maroke homoseksualūs santykiai netgi uždrausti – tačiau visokie prisilietimai, netgi bučiniai tarp vyrų nėra toks tabu, kaip Lietuvoje. Nenustebčiau, tiesa, ir jei į homoseksualumą linkę Maroko vyrai eina dirbti į hamamus – tai daugiausia, ką jie Maroke gali padaryti legaliai.

Beje, yra Maroke ir visokių spa, ypač geruose viešbučiuose. Jie irgi gali vadintis hamamais. Tokiame irgi esu buvęs. Bet nuėjęs ten vienas tiesiog pabuvau patalpoje, ir tiek – ne ta tikroji „pramoninio prausimo“ magija.

Skaityti daugiau: Marokas – lengvai pasiekiama pietų egzotika

 


Norebangai (karaokė) Pietų Korėjoje

Karaokė – pramoga, kai gali dainuoti pagal skambančią muziką ir sekdamas ekrane pasirodančius dainos žodžius. Tą žino visi.

Karaokė salono fasadas

Karaokė salono fasadas

Bet Korėjoje ši pramoga – kultūros dalis ir ne ką mažiau populiarus laisvalaikio būdas nei, tarkime, naktiniai klubai ar barai. Karaokės salonų (norebangų) net mažuose miestuose – daugybė, o karaokės kambariai ten plyti per daugybę aukštų. Yra mažyčių kur vos telpi atsisėsti, yra su scenomis šokiams ir valgiams.

Karaokės kambaryje

Karaokės kambaryje

Draugų ar bendradarbių kompanijos, poros ir net pavieniai korėjiečiai išsinuomoja sau tokį kambarį – kas valandai, kas vakarui, kas porai dainų – ir dainuoja, šėlsta. Smagu. Nesunku išbandyti ir turistui, nes be korėjietiškų ar kitų azijietiškų dainų norebanguose gausu ir žymių angliškų.

Dainvaimas ant scenos norebange

Dainuoju ant scenos norebange

Korėja nebūtų Korėja, jei ir karaokės čia nebūtų užėmusios supermodernios technologijos: vien pultą išsianalizuoti su automatiniu vertėju užtruko keliolika minučių: nuo visokiausių papildomų “bytų” iki netikrų plojimų, nuo “už gerą dainavimą” tarsi realybės šou kompiuterio skiriamų taškų (skatinama korėjietiška konkurencija!) iki galimybės ekrane rodyti natas, nuo diskotekinių šviesų iki automatinių (tiesa, su muzika nelabai susijusių) videokllipų ekrane: kokių galimybių tik neprigalvojo korėjiečiai.

Mikrofonai su vienkartiniais antgaliais Čedžu karaokės salone. Korėjoje būta užsikrėtimų karaokėse, kai sergantysis dainavo į mikrofoną, o paskui atėjo sveikasis - dėl to ieškoma būdų, kaip apsisaugoti. Iš darbuotojų prie įėjimo gavome tokius antgalius ir užėję, prieš dainuodami, pasikeitėme senus į naujus

Mikrofonai su distanciniu, kuriuo reguliuojama karaokės sistema

Laimė, norebanguose įprasta, kad laiko šeimininkai duoda daugiau, nei sulygta: pirkome valandą, o iš pradžių pratęsė iki 1:30, vėliau ir iki 1:40, tai laiko viskam užteko ir net balsai prasirėkė.

Korėjiečiams, tuop tarpu, viskas karaokėse paprasta ir sava: kaip mes mokame atidaryti butelį atidarytuvu, taip jie žino, kaip čia elgtis. Tai jų kultūros dalis – kad ir nauja.

Skaityti daugiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus

 


Čimdžilbangai Pietų Korėjoje

Juos vadina „korėjietiškomis pirtimis“, bet iš tikro pirtis tik maža čimdžilbangų dalis. Geras čimdžilbangas – kartu ir baseinas, ir spa, ir restoranas, ir pramogų erdvė, ir net hostelis.

Čimdžilbangas - ne tik pirčių ar maudynių, bet ir popilsio kompleksas

Čimdžilbango interjeras

Jame yra ir daugybė pirčių (karštų kambarių), tiesa, europiečiui daugelis jų neatrodys kaip pirtys, nes temperatūra nėra labai karšta. Skirtingose pirtyse ji varijuoja nuo, tarkime, +30 iki +80 (pastarųjų mažiau). Pirtyse būnama apsirengus pirčių drabužiais (paprastai įeina į kainą arba yra nuomojami), kurie dengia beveik visą kūną. Ten ne, kaip įprasta mūsuose, užeinama pasikaitinti ir tada sprunkama, o sėdima, gulima, flirtuojama su savo antrąja puse, bendraujama su draugais. Nustebau, kad daugelis pirtyse žaidžia ar dirba mobiliaisiais telefonais, bet Korėjoje jie beveik kūno dalis.

Pirties viduje. Porelė priešais kartu žiūri filmą

Pirties viduje. Porelė priešais kartu žiūri filmą

Be pirčių gerame čimdžilbange gausu ir nešildomų poilsio erdvių – gultų, fotelių, ar tiesiog vietų tįsoti ant šildimų grindų. Pastarasis variantas – tradicinis; vienintelis baldas – medinės „pagalvės“. Galima žiūrėti televizorius, žaisti kompiuteriais ir kt. Televizoriai gali būti įrengti ir pirtyse.

Poilsio foteliai su televizoriais. Šis čimdžilbangas kiek suvakarietintas, nes paprastai gulima ant žemės

Poilsio foteliai su televizoriais. Šis čimdžilbangas kiek suvakarietintas, nes paprastai gulima ant žemės

Čimdžilbango širdis – maudymosi erdvė (formaliai ji nesiskaito čimdžilbangu, bet visada yra kartu). Priešingai nei kitur čia privaloma būti nuogiems (glaudės, maudymosi kostiumėliai draudžiami, pirčių rūbai irgi). Maudymosi erdvės griežtai vienos lyties: vyrų arba moterų. Jose – įvairios temperatūros baseinai kiekvienam skoniui (pvz. +15, +25, +36, +38, +40, +42, +43, +45), kai kurie su srovėmis. Kai kurie pritaikyti gulėti, kai kurie – gerti gėrimus iš baro, kai kurie – mirkstant žaisti go, žiūrėti televizorių ir pan. Gali būti druskos, ženšenio, alaus vonios.

Nesunku rasti tau patinkančią temperatūrą, eiti iš vieno baseino į kitą. Apskritai, palyginus su Vakarų vandens parkais, čimdžilbanguose itin akcentuojamos temperatūros ir labai gausu skirtingų temperatūrų variantų – tiek pirtyse, tiek baseinuose.

Geras čimdžilbangas naudoja mineralinį vandenį ir giriasi jo gydomosiomis savybėmis.

Čimdžilbangas yra Korėjos „bangų“ (viešųjų kambarių) kultūros dalis: Korėjoje neįprasta kviestis draugus namo ir apskritai ką nors namie veikti, išskyrus privačiausius dalykus (daugelis gyvena labai ankštuose butuose). Čimdžilbangas yra veina erdvių kur galima susitikti su draugais ar draugėmis, leisti laisvalaikį, pakeisti aplinką.

Pirtis, kurioje gulima ant specialių medinių burbuliukų

Pirtis, kurioje gulima ant specialių medinių burbuliukų

Bilietas į čimdžilbangą dažniausiai leidžia jame būti ilgą laiką – pavyzdžiui, 12 valandų. Daugelis čimdžilbangų dirba 24 valndas per parą. O tai reiškia, kad čimdžilbangas yra viena pigiausių Korėjos nakvynės vietų, ypač, jei esi vienas. Itin juos pamėgę, tarkime, girti vyrai, kurie nenori tokie parsirasti namo pas žmonas. Per 12 val. nesunkiai gali išsikaitinti, išsiprausti ir išsimiegoti kur nors pasitiesęs viešą čiužinį ant šildomų grindų. Mėgsta juos ir keliautojai, kuprinėtojai. Kai kurie čimdžilbangai netgi turi savotiškas kapsules nakvynei.

Didžiausiame Seulo čimdžilbange Dragon Hill Spa miegui išvirtę žmonės

Didžiausiame Seulo čimdžilbange Dragon Hill Spa miegui naktį išvirtę žmonės

Čimdžilbangas – ir puiki vieta apsiprausti, susitvakryti, nes geruose gausu įvairiausių dušų (stovimų, sėdimų ir t.t.), prausimosi reikmenų, kosmetikos (plaukų želė, tonikai, pieneliai, skutimosi putos…). Būna čimdžilbanguose ir mokamų spa procedūrų (pvz. masažas), bet tai užima tik mažą dalį patalpų.

Skaityti daugiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus

 


Gilio grybukų kokteiliai

Gilio paplūdimių baruose čia reklamuojami viešai “Magiški grybukai” – kai kurie turistai specialiai ten plaukia jų paragauti. Tai – tokie į „Sprite“ ar „Coca Cola“ „suplakami“ grybai Vakarų pasaulyje (ir Lietuvoje) uždrausti kaip narkotikas. Tiesa, prie jų neįmanoma priprasti – tačiau jie, sakykim, kokioms 6 valandoms pakoreguoja pasaulio suvokimą.

Magiškų grybukų kioskas Gilio Travangano šiaurės rytuose

Magiškų grybukų kioskas Gilio Travangano šiaurės rytuose

Mane, nerūkantį ir niekada gyvenime nebuvusį girtu, grybukai paveikė smarkiau: Travanganas nušvito naujomis įspūdingesnėmis spalvomis, pirmą kartą gyvenime šitaip gerėjausi gamta ir žvaigždynais, pasijutau it kokioje negyvenamoje priešistorinėje saloje. Vyną mėgstančią mano žmoną, tuo tarpu, Travangano grybukai tiesiog supykino, atėmė jėgas. „Plytelių raštai šiek tiek juda, ir viskas“ – sakė. „Kam gi dar šiame rojuje dar ieškoti kažkokių nenatūralių potyrių?“ – pyko ji ant mano noro savo kailiu išbandyti (ir šiame tinklaraštyje aprašyti) viską, kas turistus vilioja į kiekvieną šalį, miestą ar salą.

Rimtesni narkotikai Gilyje viešai nereklamuojami ir tikrai nelegalūs, bet ir jų rasti lengva: ne kartą ir ne du „praeiviai“ gatvėje ar paplūdimyje siūlė pirkti žolės, berods net kokaino: policininkai netoli, bet nieko nedaro. Paradoksalu: Indonezijoje narkodileriams juk numatyta (ir net užsieniečiams vykdoma) mirties bausmė, mūsų lėktuvui leidžiantis Balyje net pilotas du kartus apie tai perspėjo. Bet Giliui padaryta nebyli išimtis. Tai, kaip ir musulmoniškame krašte turistų dėvimi ultraseksualūs apdarai, nesukelia kontroversijų todėl, kad Gilis yra niekieno tėvynė: kai salos apgyvendintos tik neseniai, indoneziečiai jose tokie patys atvykėliai, kaip ir turistai. Kiek jie atmena, tiek Gilis buvo labiau „pašėlusių turistų“, o ne „padorių musulmonų“, žemė. Australai atplaukia į Gilį pailsėti ir pašėlti, indoneziečiai – iš jų užsidirbti. Abiems pusėms gerai, kaip yra.

Išgėrę grybukų kokteilį turistai pradeda 'kelionę' žiūrėdami panašius vaizdus. Kai kurie aplink, atrodo, jau buvo kitame pasaulyje

Išgėrę grybukų kokteilį turistai pradeda ‘kelionę’ žiūrėdami panašius vaizdus. Kai kurie aplink, atrodo, jau buvo kitame pasaulyje, šoko, šėlo

Gerai ir tiems, kurie net į grybukų pusę pažiūrėti nenorėtų. Mačiau paplūdimyje šokantį vyrą ar žvaigždžių pasižiūrėti ant smėlio sugulusią kompaniją – bet jokių ekscesų, muštynių, niekada nesijaučiau nesaugiai. Gilis per toli, kad jį siektų „degradavę narkomanai“ – atskrenda ir paskui atplaukia nebent hipiuojantis, auksinis ar dar koks jaunimas.

Skaityti daugiau: Gilis – malonumų, laisvės ir gamtos rojus

 


Aprašytos vietos žemėlapyje

Loading map...

Loading

 


Kitos įspūdingos pramogos

Žemiau aprašytos pramogos gal nėra unikalios visame pasaulyje, bet vis tiek keliaujant į tas šalis labai verta jas ten išbandyti.

Hena pietų šalyse

Daugybėje pietų šalių moterys prisidengusios gerokai labiau, nei mūsų kraštuose, bet rankos visada išlindusios. Gal todėl ten itin daug dėmesio skiriama jų puošimui, o to viršūnė – hena, ypač mėgstama nuotakų: ant rankų padaromi laikini piešiniai.

Mano žmonai daroma hena Mauritanijoje

Mano žmonai daroma hena

Ledo barai Argentinos Patagonijoje

Pietų Amerikoje nėra tikros žiemos. Na, nebent kalnuose. Net tolimiausiuose pietuose, kur ledynai, temperatūra retai būna minusinė. Gal todėl tenykščiai gyventojai susikūrė dirbtinę žiemą – atsirado visa eilė “ledo abrų”, kur duoda šiltus drabužius ir įleidžia pagerti ir pašokti. Ne iš linksmumo – kad būtų šilčiau.
Plačiau: Argentinos Patagonija – ledynai, Andai, vandenynai

Ledo baras Glaciariumo ledynų muziejuje. Nusiperki atskirą bilietą, gauni teisę būti 25 minutes ir šiltą aprangą - bet tik viršui, ne kojoms. Per tą laiką gali gerti kiek nori - ir alkoholio

Ledo baras Glaciariumo ledynų muziejuje. Nusiperki atskirą bilietą, gauni teisę būti 25 minutes ir šiltą aprangą – bet tik viršui, ne kojoms. Per tą laiką gali gerti kiek nori – ir alkoholio

Islandijos karštosios maudyklos

Islandai neturi tokios karštųjų versmių tradicijos, kaip japonai, bet taip toli šiaurėje maudytis karštame vandenyje vis tiek žavu. Pavyzdžiui, pasnigus.
Plačiau: Islandija – keturių stichijų šėlsmas

Žydrosios lagūnos maudykla Islandijoje

Žydrosios lagūnos maudykla Islandijoje

Saulėlydžio barai Tailande

Ištisa praonė: vakarinėje salos pusėje yra barų ir restoranų linija, kur visi kurorto žmonės suirenka stebėti nuostabiausiojo iš visuotinių gamtos spektaklio – saulėlydžio. Į vandenyną su visom salelėm tolumoje ir bangom arčiau.
Plačiau: Tailando kurortai – karštis, pramogos, kultūra

Populiariausias Saulėlydžio baras Ko Phan Gan saloje "Amsterdam"

Populiariausias Saulėlydžio baras Ko Phan Ngan saloje

Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalas

Abejingų jis nepaliks: tos languose besistaipančios prostitutės atrodo kaip iš kito laiko ar kito žemyno, bet tai Europa. Tai laisvoji Olandija.
Plačiau: Amsterdamas – kanalų, dviračių, nuodėmių miestas

Vitrinų su prostitutėmis fotografuoti negalima, taigi, čia tik nekalčiausios Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartalo iškabos - pvz., parduotuvė sadomazochistams (SM)

Vitrinų su prostitutėmis fotografuoti negalima, taigi, čia tik nekalčiausios Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartalo iškabos – pvz., parduotuvė sadomazochistams (SM)

Sūpynių parkai Balyje

Ne, jie neskirti vaikams. Labiau suaugusiems. Ir labiau ne žaisti, o fotografuotis. Kažkas sugalvojo ir, kaip būdinga Indonezijoje, tuoj šalimais, paskui ir toliau radosi dešimtys kopijų. Dabar tai – tokia nauja “turistkultūrinė” tradicija.
Plačiau: Balis – įvairi it visas žemynas sala

Balio sūpynių parkas. Kinė išsinuomojusi specialią netikroviškai ilgą suknelę ir nusisamdžiusi fotografą (parkas tai siūlo). Užlipo keliems pasupimams ant supynių ir pagal komandas sukioja galvą į kairę, į dešinę. Fotografai jau moka paprašyti kiniškai: kur tik tokie nuotraukų parkai, ten gausu kinų. Kai kuriems jų, atrodo, nuotraukos svarbesnės už kelionę

Balio sūpynių parkas. Kinė išsinuomojusi specialią netikroviškai ilgą suknelę ir nusisamdžiusi fotografą (parkas tai siūlo). Užlipo keliems pasupimams ant supynių ir pagal komandas sukioja galvą į kairę, į dešinę. Fotografai jau moka paprašyti kiniškai: kur tik tokie nuotraukų parkai, ten gausu kinų. Kai kuriems jų, atrodo, nuotraukos svarbesnės už kelionę

Žaidimų automatų salonai Japonijoje

Didžiumoje pasaulio – ir Lietuvoje – žaidimų automatai buvo toks ~1990-2000 m. reikalas, kuris paskui nunyko, kai visi įpirko kompiuterius namie. Tik ne Japonijoje. Japonijoje jie kultūros dalis ir jų salonai tebėra 4 ar 6 aukštų, pilni įvairiausių modernių automatų, kurie pas mus taip ir neatėjo – nes mūsiškiai salonai išnyko anksčiau.
Plačiau: Japonija. Moderni! Amžina…

Žaidimų automatų salone. Tai - tik pirmas iš šešių aukštų ir tik jo dalis.

Bambukiniai plaustai Šiaurės Tailande

Raftingas, bet kitoks. Ili plaustai labai stabilūs – bet jų vidurinė dalis visuomet gerokai skęsteli ties kriokliais.
Plačiau: Šiaurės Tailandas – neatrasta Tailando siela

Plaukimas bambukiniais plaustais - viena šiaurės Tailando pramogų

Plaukimas bambukiniais plaustais – viena šiaurės Tailando pramogų

Kazino Las Vegase

Pasaulio lošimų sostinė, kur lošimų pasiūla – atrodo begalinė.
Plačiau: Las Vegasas – suaugusiųjų Disneilendas

Lažybų arena Las Vegase

Lažybų arena Las Vegase

Pačinko Japonijoje

Japonai geba ne tik išlaikyti senas, bet ir kurti naujas tradicijas, visiškai kitokias, nei kur kitur pasaulyje. Viena jų – pačinko, unikalus azartinis žaidimas-automatas, kur leidi kamuoliukus ir tuo daugiau laimi, kuo ilgiau jie neiškrinta.
Plačiau: Japonija. Moderni! Amžina…

Prie spalvingų pačinko automatų daugiausiai sėdi vyresni japonai

Šuoliai per ugnį Ko Phan Ngane (Tailande)

Atsitiktinumas – į krantą išmetė ilgą jūržolę į nuostabų Ko Phan Ngano salos krantą, kažkas ją padegė ir žmonės ėmė per ją šokinėti. Taip gimė viena beprotiškiausių turistinių pramogų ber kur pasaulyje: barai masiškai organizuoja šokinėjimus per degančias virves, lindimus po jas, o apgirtęs Vakarų jaunimas masiškai tą daro, nusidegina, vėl šokinėja.
Plačiau: Tailando kurortai – karštis, pramogos, kultūra

Šokinėjimas per ugnį

Šokinėjimas per ugnį Ko Phan Ngane

Arbatos gėrimo ceremonijos Japonijoje

Amžių tradicija. Ne tranki pramoga, o susikaupimas, Ritualas. Čia svarbu kaip prisėsti ant žemės (seiza), kada suvalgyti tradicinį vagaši saldainį iš ryžių ir pupų, kaip pasimėgaujant sušliurpti paskutinį neįtikėtinai kartaus gėrimo gurkšnį, kaip pasukti puodelį – pradžioje paveikslėliu nuo savęs, atsigerti, tuomet į save.
Plačiau: Japonija. Moderni! Amžina…

Prieš arbatos gėrimo ceremoniją

Prieš arbatos gėrimo ceremoniją

Drezinos Pietų Korėjoje

Visą eilę nebenaudojamų geležinkelio atšakų Pietų Korėja atidavė „bėgių parkams“ (Rail Park), kuriuose – galimybė keletą kilometrų nuvažiuoti minama ar net motorine drezina. Pro nuostabius gamtovaizdžius, pro šviesomis ir muzika dekoruotus tunelius, net su VR akiniais, patenkant į „kitą realybę“. Smagi ir įdomi „santuoka“ tarp amžino (gamtos) ir modernaus, atspindinti visą Pietų Korėją. Po to, kai drezinų nuomos išpopuliarėjo, pastatytos net įspūdingos naujos trasos tokioms ekskursijoms – pavyzdžiui, virš paplūdimio.

Minamoje drezinoje

Minamoje drezinoje


Plačiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus

Rungčių ruožai Pietų Korėjoje

Pietų Korėjoje be galo populiarūs “rungčių šou”, primenantys “Takeši pilį” (žymiausias – “Running Man”). Norint juos išvandyti, į televiziją nereikia: pakanka užsukti į kokį “Rungčių parką” ir galėsi pažiūrėti, kiek gali iškybot ant skersinio, kokia tavo atmintis ar reakcija spaudinėjant mygtukus, kaip garsiai gali rėkti ir pan.

'Running man' kliūčių ruože

‘Running man’ kliūčių ruože. Čia reikia greitia perkėlinėti svorį nuo vienos kojos ant kitos – ir šiokia tokia treniruotė.

Plačiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus

Fotografavimosi muziejai Pietų Korėjoje

Jų “eksponatai” – fonai įspūdingoms nuotraukoms: tikroviškos sienų freskos, dioramos. Kai kurie muziejai turi savo programėles telefonui, įgalinančias nuotraukas vieno mygtuko paspaudimu papuošti virtualiais slibinais, monstrais ir dar kuo. Taip, visokių “Iliuzijų muziejų” yra net Lietuvoje, bet jiems toli iki korėjietiškų muziejų tinklų apimčių ir specializacijos: Meilės muziejus, Kakučių žemė, Išlikimo muziejus, netgi fotografijos muziejumi paverstas apeistas atrakcionų parkas, į kurį įėjimas kainuoja ne pigiau, nei į veikiantį… “Kur fotografuosimės šiandien?”.

Trickeye muziejuje. Nuo lietuivškų Iliuzijų muziejų skiriasi tuo, kad čia pridedami spec. efektai (tikrovėje gyvatės nėra). Ypač efektinga ne nuotraukose, o filmuotoje medžiagoje, nes gyvatė juda, puldinėja.

Trickeye muziejuje. Parsisiuntus programėlę, pabaisą kurią kompiuterinė grafika, vaizdas iš tikro apverstas – belieka vaidinti išsigandusį


Plačiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus

VR salonai Pietų Korėjoje

Jei VR salonas jums yra VR akinių nuoma, Korėjoje tai permąstysite. Korėjos VR salonuose – kurių pilna kiekvieniame mieste – kiekvienam žaidimui skirtas atskiras įrenginys, imituojantis atvaizduojamas situacijas. Skrendi su raketine kuprine ir tave stovintį paverčia į priekį ar atgal; šaudai zombius iš besileidžiančio lifto – ir tikrai esi „lifte“, kurio grindys dreba; šaudaisi su draugais dideliame kambaryje, o kai į tave pataiko, suspaudžia krūtinę. Tai tik dalis to, ką pats patyriau pirmame išbandytame Korėjos VR salone. Toks VR ir 4D kino derinys.

Seulo VR salone. Deja, dar modernesnių / įvairesnių aparatų nepavyko nufotografuoti, nes ten buvome dviese

Seulo VR salone. Deja, dar modernesnių / įvairesnių aparatų nepavyko nufotografuoti, nes ten buvome dviese


Plačiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus

DVD kambariai Pietų Korėjoje

Už kino bilieto kainą čia išsinuomoji visą kino salę. Tiksliau, salytę su projektoriumi, ekranu, gera garso įranga ir vieta kokiems 2-6 žmonėms. Iš didelės kolekcijos išsirenki filmą ir seansas prasideda kada tik tu esi pasruošęs ir, jei pageidausi, su subtitrais. Puiki vieta pamatyti retesnius korėjietiškus ar azijietiškus filmus su titrais! Čia – Korėja, tad DVD kambarys, kuriame lankėmės, neturėjo kėdžių: sėdima (ar gulima) ant minkštų grindų atsirėmus į pagalves, duodamas pledas užsiklojimui. Be to, priešingai nei tikrame kine, popkornas, ledai, vanduo ir kava įėjo į kainą (tik reikia paprašyti „seubisu“)! Puikus būdas pasižiūrėti filmą su nedidele kompanija kartu pabendraujant, nors turbūt labiausiai DVD kambarius pamėgę įsimylėjėliai… Tiesa, kaip ir tikrame kine, DVD kambariuose filmą paleidžia darbuotojas ir nėra pauzės ar „stop“.

DVD bange

DVD bange


Plačiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus

Masažai Tailande

Didžiojoje pasaulio dalyje masažas yra prabanga: už keliasdešimties minučių pramogą sumoki tokią kainą, kurią toje pat šalyje uždirbtum per visą dieną, visi salonai prabangūs, skirti retam atsipalaidavimui. Tik ne Tailande. Čia tik mažuma masažų brangiuose spa – jie daromi ir prekybos centruose, ir tiesiog kur ant kėdės gatvėje, ir ištisose eilėse tarpusavy konkuruojančių salonėlių. Atitinkamai skiriasi ir kainos, o masažą daugeliui turistų nesunku įpirkti nors ir kasdien. Ir, aišku, masažo specialistai tajų puikūs, viso pasaulio masažo salonai tokių nori.

Masažų reklamos Patajoje. Prie durų sėdintys vieno masao darbuotojai paprastai - tos pačios lyties (dažniausiai moterys), tačiau tikrai nereikia galvoti, kad visos masažinės - viešnamiai

Masažų reklamos Patajoje.


Plačiau: Tailando kurortai – karštis, pramogos, kultūra

Paranormalios ekskursijos JAV

Amerikiečiai be galo tiki vaiduokliais. Rimtai pasakoja, kas vaidenasi jų namuose, senuose viešbučiuose rasi “susitikimų su vaiduokliais aprašymų” knygas. Ir kiekviename mieste pilna “vaiduoklių turų”, o “stipriausi” jų – “vietose, kur vaidenasi labiausiai”, kaip Waverly Hills ligoninė Lūvilyje su savo begaliniais koridoriais. Teisybės dėlei, nieko paranormalaus nemačiau, bet gidų prašymai vėlėms pasirodyti, šviesų išjungimai, istorijos apie visokius dabar baisiai atrodančius gydymo metodus, nuo artimųjų atskirtus pacientus, tikrai paliko įspūdį. Vieni čia eina tikrai tikėdami – netgi su prietaisais dvasioms kviesti; kietiems įdomu tos istorijos – bet niekur kitur pasaulyje to nėra tiek daug ir į tai nežiūrima taip rimtai, kaip JAV.

Waverly Hills ligoninėje vaiduoklių ekskursijos dalyviai mėgina išvysti ką paranormalaus šachtoje, kuria gabenti į katafalkus mirę pacientai

Waverly Hills ligoninėje vaiduoklių ekskursijos dalyviai mėgina išvysti ką paranormalaus šachtoje, kuria gabenti į katafalkus mirę pacientai

Plačiau: JAV – viskas, ką reikia žinoti keliaujant


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , ,


Didžiausi pasaulio inžinerijos stebuklai

Didžiausi pasaulio inžinerijos stebuklai

| 0 komentarų

Pastatų kompleksai, kurie prilygsta didmiesčiams! Paprastai turistai nelanko pramoninių ir inžinerinių statinių – tai taip paprasta, proziška. Bet į šiuos kasmet atvyksta šimtai tūkstančių ar milijonai turistų – nes visame pasaulyje nėra jiems lygių. Begaliniai koridoriai, pasaulio rekordai: tikrai verta tai pamatyti. Tai vietos, kur žmonija pasiekė neįmanoma, tarsi žaisdama Dievus.

 


Itaipu hidroelektrinė

Vieta: Brazilija ir Paragvajus

Igvasu kriokliais kiekvieną sekundę prateka 1750 litrų vandens: šešiskart daugiau, nei Nemunu Kaune. Kokio įspūdingumo tada turėtų būti galingiausi pasaulyje Gvairos kriokliai – 13000 litrų per sekundę vandens sienos (43 Nemunai)! Vietovardis „Salto de Guaira“ Pietų Amerikos žemėlapyje įrašytas 200 km į šiaurę nuo Igvasu. Tenykštė upė – nebe vidutiniška Brazilijos mastais Igvasu, bet septintoji pagal vandeningumą pasaulyje Parana, į kurią Igvasu ir įteka.

Deja, to vaizdo nemačiau ir niekada nebeišvysiu. Gvairos krioklių nebėra. 1982 m. Brazilija ir Paragvajus juos paskandino, pastatydami milžinišką Itaipu užtvanką. Trokšdami išvysti paskutinius Gvairos krioklių vaizdus tais metais žuvo 40 žmonių – tilteliai neatlaikė minių svorio. Tie žmonės paskendo kriokliuose, o patys kriokliai per 14 dienų – Itaipu mariose.

Itaipu užtvankos fragmentas. Vanduo, kadaise tekėjęs Gvairos kriokliais, dabar teka čia matomais baltais vamzdžiais ir suka turbinas. Kadangi iš nuotraukos sunku suvokti visa ko mastelius, pasakysiu, kad vos dviem iš šių vamzdžių kas sekundę prateka tiek vandens, kiek per visus Igvasu krioklius kartu paėmus

Itaipu hidroelektrinės vardan apsemta ir daug miškų, kaimų, kuriuose per amžius gyveno indėnai. Tačiau yra kita medalio pusė: tai daugiausiai energijos per metus (90 TWh) pagaminanti elektrinė visame pasaulyje, apšviečianti penkiasdešimties milijonų žmonių namus, parduotuves, gamyklas… Ir brazilai ja didžiuote didžiuojasi. Aplink pastatė savotišką pramogų parką, kuriame – ir gyvūnai, ir pasivažinėjimo elektromobiliu galimybės. Jei Lietuvoje elektromobiliai yra pseudoekologija (juk jų suvartojama elektra vis viena gaminama taršioje Elektrėnų elektrinėje) tai Brazilijoje Itaipu jėgainės dėka tikrai gali važinėti mažai teršdamas gamtą.

Jei, aišku, pamiršim visus užtvindytus plotus…

Apie Gvairos krioklius joks Itaipu gidas nė žodeliu neužsimena, o Itaipu “pramogų parke” įvairiomis kalbomis rodomas pristatomasis filmas savo tonu ir patosu priminė tarybines kronikas. Komentatorius bėrė statistiką: Itaipu jėgainėje tiek metalo, kiek 380 Eifelio bokštų, betono kiek 210 Marakanos stadionų, žemių iškasta tarsi būtų pastatyti 8,5 Eurotunelio.

Itaipu valdymo skydas. Teoriškai dešinė kambario pusė – Paragvajuje, kairė – Brazilijoje. Remiantis Itaipu valdymo tarptautine sutartimi, brazilams ir paragvajiečiams darbininkams turi būti skirta vienoda pinigų suma, bet kadangi Paragvajuje mažesni mokesčiai, už tą pačią sumą paragvajiečių nusamdoma daugiau

Itaipu betoninis monstras – lyg žmonijos proto atsakas tyrai gamtos galiai. Jis – toks milžiniškas, kad specialios ekskursijos metu žvelgdamas tolyn koridoriais nematydavau jų pabaigų, o pažvelgęs žemyn į tuščiųjų užtvankos ertmių gylį, ne visada suprasdavau, kur dugnas. Tarsi tai būtų ne realybė, o kokio fantastinio filmo specialieji efektai. Žvelgiant iš šalies, nuo apžvalgos aikštelės, net sunku suvokti visa ko tikruosius mastelius: atrodo, užtvanka kaip užtvanka, kol palyginimui nepasižiūri, kokio dydžio yra turistus vežiojantys dviaukščiai autobusai bei šešių aukštų administracinis pastatas.

Deja, galbūt įspūdingiausio vaizdo neišvydau: latakai, nuleidžiantys perteklinį vandenį, atidaromi tik įpusėjus liūčių sezonui. Pasak užtvankos įmonės direktoriaus, būtent šie latakai pakeitė paskandintus Gvairos krioklius: vandens kiekiai panašūs.

„Begalinis“ drėgnas koridorius palei daugiatones Itaipu turbinas

Skaityti daugiau: Igvasu – nuostabiausias krioklių pasaulis

 


Panamos kanalas

Vieta: Panama

„Panamos kanalas“ – išgirdus Panamos valstybės pavadinimą nuo pat vaikystės man tai pirma asociacija. Dar per geografijos pamokas aiškina, kad jis jungia Atlanto ir Ramųjį vandenynus, jo dėka laivai sutaupo 20 parų. 5% visų pasaulio krovininių laivų praplaukia šiuo kanalu!

Jo didenybė Panamos kanalas. Laivas kerta Agua Clara šliuzus. Nuotrauka neperteikia visų pastatų mastelių

Jo didenybė Panamos kanalas. Laivas kerta Agua Clara šliuzus. Nuotrauka neperteikia visų pastatų mastelių

Na, bet kol neišvydau savom akim atrodė ką jau čia – industrinis statinys ir tiek: valandos-kitos jam pamatyti užteks. Bet Kanalas mane pavergė! Iš trijų savaičių, kurias praleidau Panamoje, kokią savaitę skyriau vietoms, susijusioms su kanalu.

Nes Panamos kanalas nėra tik kažkokia dirbtinė perkasa. Panamos kanalas – tai ir gamta. Daug, daug gamtos. Didžioji kanalo dalis netgi nėra iškasta – didieji laivai plaukia Gatuno ežeru (tvenkiniu), kuris suformuotas užtvenkus Čagreso upę. To ežero (ir apskritai kanalo) pakrantėse šmirinėja agučiai, medžiuose kybo tinginiai, tai – viena geriausių vietų pasaulyje stebėti paukščius. Tiesa, Panamoje to gero pilna visur: nesu didelis paukščių ar drugelių mylėtojas, bet išvydęs tokius pasakiškai spalvingus nori-nenori ilgai juos stebėdavau. O kai dar atskrisdavo jų dešimtys ar šimtai…

Vienas daugybės aplink Panamos kanalą sutiktų žvėrelių (koatis)

Vienas daugybės aplink Panamos kanalą sutiktų žvėrelių (koatis)

Į Atlanto vandenyną palei Panamos kanalą nutįsusi salų grandinė. Dalis jų sujungta sankasa su nuostabiais vaizdais į miestą ir laivus. O tolimesnės – jau žygeivių džiaugsmas beveik be automobilių.

Panamos kanalas – tai ir istorija. Jo iškasimas – didžiulis žmonijos triumfas. Idėja kilo dar XV a., bet pirmieji pabandė prancūzai 1880 m. Nepavyko: nuo maliarijos, geltonojo drugio mirė 22000 darbininkų, o kompanija bankrutavo. 1902 m. projektą perėmė amerikiečiai ir 1914 m. kanalas atidarytas – įgalino ne tik patogiai gabenti krovinius iš Azijos į rytų Ameriką ar iš vakarų Amerikos į Europą, bet ir greitai “permesti” JAV Atlanto vandenyno laivyną į Ramųjį vandenyną ar atvirkščiai.

Tabogos salos vaizdas nuo Cerro de La Cruz kalno

Tabogos salos vaizdas ‘Kanalo žiotyse’ nuo Cerro de La Cruz kalno (matosi daug laivų, gal plauksiančių kanalu)

Tiesą pasakius, Panamos šiandien išvis nebūtų, jei ne kanalas. Iki 1903 m. ši teritorija buvo Kolumbijos užkampis. Jei kas ir siekė jos nepriklausomybės, tai buvo “beviltiški marginalai”. Tačiau tuo metu Kolumbija atsisakė suteikti JAV teisę statyti Panamos kanalą. JAV tada sulošė kaip geras pokerio lošėjas: parėmė Panamos nepriklausomybės judėjimą ir, šiam triumfavus, sudarė sutartį dėl kanalo statybų su jau nepriklausoma Panama.

Už paramą ir kanalo statybą pagal tą sutartį kanalas „amžiams“ atiteko JAV. Ne tiesiog kaip nuosavybė, o kaip JAV kolonija, atskira šalis, „Panamos kanalo zona“ (virš 8 km į abi puses nuo kanalo). Iki pat 1977 m., kai JAV kanalą perdavė Panamai, ten galiojo JAV įstatymai, vartota anglų kalba. Ir tai atsispindi to krašto tarpukarinėje art deco architektūroje (ypač buvusioje Kanalo zonos sostinėje Balboa). Ir būtent todėl aplink Panamos kanalą išliko tiek gamtos: iki pat 1999 m. daug kur plytėjo JAV karinės zonos ir bazės, todėl niekas nestatė dangoraižių.

Panamos kanalo štabo rūmai Balboa

Panamos kanalo štabo rūmai Balboa – užrašas fasade vien angliškas

Panamos kanalas lėmė ir Panamos daugiakultūriškumą: būtent jo statyti suvažiavo karibiečiai, europiečiai, kinai ir daugybė čia liko. Be to, 40% Panamos ekonomikos susijusi su Panamos kanalu.

Bet, aišku, Panamos kanalas – tai visų pirma laivai. Milžiniški laivai: iki 427 m ilgio. Apsistojome bute su vaidu į Panamos kanalo įplaukimą – be galo įdomu buvo stebėti, pažinti tuos laivus, skaityti apie juos informaciją specialiose programėlėse: iš kur į kur jie plaukia, kiek dienų tai trunka, kam priklauso, ką veža. Retai susimąstome, kokia tai svarbi mūsų pasaulio dalis (juk be jų neturėtume jokių pigių drabužių, elektronikos, bananų ir t.t.): tik prie Panamos kanalo laivai iš „tiesiog transporto“ dėl savo dydžių ir kiekių tampa įdomia turistine pramoga.

Dirbant prie Panamos kanalo vartų visada yra kur pailsinti akis: pažiūrėti, kokie laivai ir kur plaukia

Balkone į Panamos kanalo vartus

Laivai matosi nuo visos Panamos miesto pakrantės, plaukiant į salas, nuo Panamos miesto kalvų. Iš ten atsiveria ir galybė uosto kranų, geležinkelis, oro uostas, greitkeliai: toks transporto mazgas, kokio nemačiau niekur kitur, priminė „Transport Tycoon“ žaidimą: štai praplaukia laivas, kyla lėktuvas, išvažiuoja traukinys. Ir konteineriai, konteineriai, konteineriai…

„Galingiausia“ Panamos kanalo patirtis – šliuzai. Tos vietos, kur superlaivai per tris slenksčius pakeliami iš vandenyno į Gatuno ežerą ir kitoje pusėje nuleidžiami atgal. Didžiausi, pritaikyti turistams su regykla – Agua Clara šliuzai. Ten dirba net komentatorius, komentuojantis praplaukiančius laivus… Ir, aišku, gamtos takai aplinkui.

Na ir jei kanalo dar būtų negana, šliuzais gali praplaukti ir pats – su specialia ekskursija.

Panamos kanalas nuo Ancon kalno - matosi šliuzai

Panamos kanalas nuo Ancon kalno – matosi šliuzai

Plačiau: Panama – super-kontrastai, Amerikos širdis

 


Kanaveralo kyšulio kosmodromas

Vieta: Florida, JAV

Pasaulyje yra vos keli kosmodromai ir vienintelis Kanaveralas lengvai pasiekiamas turistams. Tai – JAV (NASA) kosminių misijų širdis, iš kurios paleisti visi žmonės į mėnulį ir begalė kitų pasaulio ir mokslo istoriją pakeitusių misijų.

Tai – ištisas kosmoso miestas, kuriame dirba per 13000 žmonių, o plotas – didesnis nei Vilniaus miesto, teritorijoje pastatytos net automagistralės. Šitiek reikia, kad aptarnautų ir paleistų raketas ir kosminius laivus.

Raketų surinkimo pastatas, vienas didžiausių pasaulyje pastatų

Raketų surinkimo pastatas, vienas didžiausių pasaulyje pastatų

Kanaveralas seniai nebėra tik to fantastiškiausio pasaulyje transporto – kosminių skrydžių – bazė. Tai kartu ir milžiniškas muziejus, kuriame galima lipti į kosminius laivus, savo akimis išvysti, tarkime, paleidimo aikšteles ar senų kompiuterių pilną salę iš kurios – kaip neįtikėtina, su ~1960-1970 m. technologijomis – buvo valdoma skrydžių į mėnulį programa. Yra ir atsronautų šlovės galerija, gausybė 4D tipo filmų, paskaitų, simuliatorių, užsiėmimų vaikams – na, kaip ir tikrame mieste, čia yra ką veikti visą dieną, o gal net ilgiau.

Angaras-muziejus Kanaveralo kyšulyje

Kanaveralo kyšulio mėnulio paviljone – raketa, kokios skrido į mėnulį

Bet didžiausią įspūdį Kanaverale neabejotinai paliko raketos paleidimas. Tai retas stebuklas, be to, apie daugelį paleidimų pranešama tik likus kelioms dienoms, tad nesusiplanuosi. O net jei ir susiplanuosi, gamta gali pakišti koją: taip atsitiko tiems, kas laukė raketos paleidimo dieną anksčiau. Ir visai netikėtai paleidimą atkėlė į tą dieną, kai lankiausi aš.

Raketų miškas Kanaverale

Raketų miškas Kanaverale

Jaučiausi lyg sporto varžybose: tribūnos, šimtai žmonių nukreipia žvilgsnius čia į už ~10 km stypsančią raketą, čia į atgal tiksintį laikmatį. Karts nuo karto laikmatyje laikas padidėja – paleidimas atidedamas. Jei atidės valandai, tai tądien nepaleis išvis… Lauki paleidimo, tarsi kokios savo komandos pergalės: juk tik viskam susiklosčius puikiai tu išvysi tą analogų neturintį reginį. „Jau pradeda pildyti benziną“ – pasako vedėjas ir tolumoje raketą apsupa baltos dujos. Vienas po kito. Bet niekada nežinai – dieną prieš paleidimas buvo atšauktas likus 11 sekundžių dėl oro pasikeitimo… Kai paleidimas kainuoja 50 milijonų dolerių, niekas nerizikuos.

Šatlo ekspozicija Kanaveralo kyšulyje

Šatlo ekspozicija Kanaveralo kyšulyje

Man labai pasisekė. 5, 4, 3, 2, 1. Raketą apuspo ugnis ir ji iš lėto (iš tikro be galo greitai) šovė į viršų per dangų, kol pranyko debesyse. Tada smogė garsas (jis juk lėtesnis už šviesą), ūžė, paskui tratėjo. Nugara ėjo pagaugais. Po aštuonių minučių, išvedusi kosminį laivą į orbitą, raketos žemutinė dalis liepsnodama nusileidžia (anksčiau jie sudegdavo, nukrisdavo, bet dabar žmonija jau sugeba juos naudoti kelis kartus).

Raketos paleidimas

Raketos paleidimas

Skaityti daugiau: Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis

 


Dirbtinės Dubajaus salos

Vieta: JAE

Džumeiros Palmė – didžiulė išraityta dirbtinė sala, kurios krantų ilgis – 520 km (penkis kartus daugiau, nei visas Lietuvos pajūris). Kiekvienas jos pastatas turi nuosavą paplūdimį. “Kamiene” – daugiabučiai, “šakose” – privačios vilos, salą supančiame mole – milžiniški viešbučiai, kuriuose nepernakvosi už pigiau nei 250 eurų. Du garsiausi – Atlantis kompleksai, prie jų visad gausu fotografų.

Džumeiros palmės dirbtinis salynas

Džumeiros Palmės dirbtinis salynas

Kaip ir daug ką Dubajuje, Palmę gali patirti daugybę kartų. Ypač gražus vaizdas nuo Palmės molo promenados (17 km ilgio!) atgal į miestą, į Dubai Marina arba į Burž Al Arab. Dar kitoks – išėjus į vieno Palmės viešbučių paplūdimį ir pažvelgus į Palmės šakas. Tačiau Palmės genialumą geriausiai supranti pažvelgęs į ją iš viršaus – antraip tai atrodys tiesiog paplūdimiai ir jūra – o juk visa esmė salos formoje! Tam, aišku, irgi daug galimybių: “strateginėje vietoje” stūksantis Ain Dubai apžvalgos ratas, View at the Palm dangoraižis Palmės kamieno centre (jame – ir Palmės muziejus, pasakojantis apie jos statybas). Bet niekas “nenukerta” vaizdo iš dangaus. Jį čia nori pamatyti tiek žmonių, kad prie sraigtasparnių susidariusios ištisos eilės, nors jie dangų raižo nuolat ir ši pramoga nepigi. Verta paimti ilgesnį skrydį: pamatyti ir Dubajaus dangoraižių linijas, ir visokius įdomių formų tvenkinius. “Nutrūktgalviams” – savos galimybės: leistis į Palmę parasparniu ar parašiutu, mat šalia pastatytas ir oro uostas. Kurdamas lankytiną vietą Dubajus iš karto viską apmąsto iš visų pusių.

Džumeiros palmės fragmentas iš View at the Palm

Džumeiros Palmės fragmentas iš View at the Palm

Dubajus moka traukti pinigus – tačiau, priešingai daugeliui brangių Vakarų pasaulio miestų, juos išleidęs Dubajuje kažkaip nesijaučiu apgautas. Reklaminiame filme View at the Palm papėdėje herojus sako – “Daug kur buvau, daug mačiau, bet kažkaip trūksta to ‘vau’, to ‘čia tai kitaip'”. Ir tikrai – na, tūkstančiai pasaulyje puošnių rūmų, didingų bažnyčių, aukštų pastatų. Bet Džumeiros Palmė išvis sukūrė sau naują lygą, kurioje nėra konkurentų! Supilti salyną, dydžiu prilygstantį miestui, kuris savo forma kartu ir tarsi meno kūrinys? To niekas niekada daugiau nedarė! Žmonijos galimybių triumfas pasiekia naujas aukštumas…

Palmės paplūdimyje (beje, smėliukas ne toks geras, kaip tikėjausi, bet vaizdai atperka)

Palmės paplūdimyje (beje, smėliukas ne toks geras, kaip tikėjausi, bet vaizdai atperka). Matosi abudu “Atlantis” viešbučiai

Tiesa, greta Dubajaus supilta dar viena “Palmė” – Džebel Ali palmė (ją turėjo apsupti emyro eilėraštis, pastatais ant polių išrašytas vandenyje). O taip pat “The World” – pasaulio žemėlapio formos salynas. Deja, krizė atėjo per anksti ir ten tik bangelės plauna smėlį, o statybų datos vis nukeliamos. “The World” kai kas jau statoma – bet net sunku svajoti, kada viskas baigsis, kai praėjo jau virš dešimtmečio, o daugelis salų – tik dykuma. Likusias palmes, tuo tarpu, emyras išvis pašalino iš žemėlapių ir sraigtasparniai iki Džebel Ali neskraidina. Bet ir to, kas padaryta, per akis, kad tai būtų viena įspūdingiausių vietų pasaulyje!

Pasaulio salynas žvelgiant iš sraigtasparnio

Pasaulio salynas žvelgiant iš sraigtasparnio

 


Trijų tarpeklių hidroelektrinė

Vieta: Kinija

Galingiausia pasaulio elektrinė! Ji tapo lankytina turistų vieta: štai kalnas pažiūrėti į užtvanką, štai gera vieta stebėti laivų šliuzų darbą, trykšta fontanai, turistų minias kelia eskalatoriai, o už papildomą priemoką galima pačiam nusileisti laivų liftu.

Trijų tarpeklių užtvankos laivų šliuzai - sunkiai įsivaizduojamo dydžio, bet artyn prieiti negalima, todėl iš toli jų dydį sunku suvokti

Trijų tarpeklių užtvankos laivų šliuzai – sunkiai įsivaizduojamo dydžio, bet artyn prieiti negalima, todėl iš toli jų dydį sunku suvokti. Turistai ten tikrąja to žodžio prasme juda konvejeriu – net lauke prie šių gražiausių vaizdų juos veža eskalatoriai

Žiūrint iš viršaus sunku suvokti visa ko mastelius, bet pamėginkite palyginti dydžius – pastatų ir automobilių, autobusų, laivų. Palyginus su užtvanka, atrodo, gyvename nykštukų pasaulyje. Elektrinės galingumas – 22500 MW. Tiek, kiek užtektų visoms Pabaltijo šalims ir dar daug liktų. Palyginimui, Kauno hidroelektrinės galingumas – 100 MW. 225 kartai! Visų Lietuvos elektrinių kartu paėmus galingumas – ~4000 MW, arba vos penktadalis vienos Trijų tarpeklių elektrinės.

Užtvanka – paskutinė Trijų tarpeklių kruizo – populiariausio upių kruizo pasaulyje – stotelė. Ir nors buvo kalbų, kad pastačius užtvanką tarpkeliai paskęs, kruizas populiaresnis, nei kada anksčiau, ir dar gavo įspūdingą atomazgą.

Elektrinė tokia milžiniška, kad kitas jos galas paskendęs rūke

Elektrinė tokia milžiniška, kad kitas jos galas paskendęs rūke

Skaityti daugiau: Trys tarpekliai Jangdzėje – upių kruzių karalius

 


Didžiausių pasaulio inžinerijos stebuklų žemėlapis

Aplankęs daugiau šitokio įdomumo inžinerijos stebuklų ir superpastatų-miestų šį sąrašą plėsiu.

 


Kiti ypatingi pasaulio inžinerijos stebuklai

Žemiau aprašyti kiek mažesni statinių kompleksai – bet vis viena labai įspūdingi.

Mercedes Benz gamykla (Vokietija)

Zindelfingeno Mercedes Benz gamykla organizuoja nemokamas ekskursijas: be galo įspūdinga pamatyti, kaip automobilius surinkinėja milžiniški robotai, o gamykla sulig miestu. Puiki proga pamatyti, kaip atrodo šiuolaikinė supergamykla.

Singapūro oro uostas

Daugelis pasaulio oro uostų yra tiesiog skirti tarnauti paskirčiai: ateini, registruojies, išskrendi, pamiršti. Sinagpūras, skatinantis persėdimus, žengė žingsnį toliau. Ko tik nerasi milžniškame jo oro uoste: nuo kinetinių (judančių) skulptūrų iki reguliariai rodomo videošou Singapūro kultūros tema. Net suolai čia ne šiaip suolai, o įvairiausių dizainų, skirti keleivių patogumui. Tai vienintelis oro uostas, į kurį tikrai verta atvykti prieš 3 val. ar dar anksčiau!
Plačiau: Sinagpūras – kitoks! Ateities! Miestas!

'Senamiesčio' erdvė Singapūro oro uosto 4 terminale. Vidurinių namų fasadai iš tikro yra ekranas - sienos kartais išnyksta ir parodomas meilės istorijos filmukas su gražia muzika

‘Senamiesčio’ erdvė Singapūro oro uosto 4 terminale. Vidurinių namų fasadai iš tikro yra ekranas – sienos kartais išnyksta ir parodomas meilės istorijos filmukas su gražia muzika

Batado ryžių terasos (Filipinai)

Tai unikali vieta, kur visų pirma žavi gamta (kalnai), bet ta gamta – kartu ir žmogaus darbo vaisius. Per tūkstantmečius netgi stačiausius kalnus Luzono salos gyventojai pavertė ryžių plantacijomis. Įspūdingiausias – Batado „ryžių terasų amfiteatras“, urio šlaituose ir dugne plyti kaimeliai, pasiekiami vien žygiu pėsčiomis.
Plačiau: Lusonas – ryžių terasos, Manila, Filipinų širdis

Batado ryžių terasos

Batado ryžių terasos


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentuoti
Straipsnio temos: , ,


Įspūdingiausios pasaulio olos, urvai ir požemiai

Įspūdingiausios pasaulio olos, urvai ir požemiai

| 0 komentarų

Nusileidęs į pirmąją gyvenime milžinišką olą, negali neatsigerėti įspūdingomis uolienomis, požeminėmis upėmis, stalagtitais ir stalagmitais. Tačiau aplankius keletą tokių olų viskas ima kartotis: aplinka visose labai panaši, nepriklausomai nuo šalies ar žemyno. Bet žemiau išvardytos olos išsiskiria iš visų kitų – jų didybė pribloškė, nors jas lankiau toli gražu ne pirmas.

Be nepaliestų gamtinių olų čia yra ir tos, kur žmonės įrengė šventyklas, naktinius klubus, net geležinkelius – taip suteikdami oloms naują atmosferą.

 


Postojnos olos

Vieta: Slovėnija

Beveik pusėje visos Slovėnijos vyksta karstiniai reiškiniai ir šalyje yra 10 000 olų – . Karstinių reiškinių (ilgų požeminių urvų, upių, stalagmitų, stalagtitų) Slovėnijoje tiek daug, kad net pats žodis “karstas”, spėjama, kilo iš slovėnų kalbos. Olų iš viso ten 10 tūkstančių, o didžiausios jų savo stalagtitais ir stalagmitais kasmet žavi šimtus tūkstančių turistų

Postojna – turbūt įspūdingiausia ola, kurią esu kur pasaulyje lankęs. Į daugumą olų gidai įveda, parodo pakraščius, geriausiu atveju paplukdo požemine upe ir pasako, kad ten, toliau, olos, menkai neištyrinėtos, driekiasi daugybę kilometrų. O Postojnoje pro tavo akis lėkte pralekia 5 kilometrai, mat čia važiuoji… atviru bestogiu traukiniu, primenančiu atrakcioną. Bėgiai įrengti dar 1872 m. tuo metu valdžiusios Austrijos-Vengrijos. Tiesa, net ir tai tėra penktadalis viso Postojnos gylio.

Postojnos viduje. Įvairiausių spalvų stalagtitai ir stalagmitai.

Postojnos pabaigoje – 10 000 žmonių talpinanti puikios akustikos natūrali “koncertų salė”, kurioje, be visų renginių, traukti 2013 m. Europos krepšinio čempionato burtai. Tokio dydžio požemiuose net yra endeminių gyvūnėlių, vadinamų olmais – primena žmogaus odos spalvos kirmėlę su kojytėmis (truistams pastatytas jų terariumas).

Netoli Postojnos – Predjamos pilis, pastatyta pusiau oloje, kurią išvydome jau sutemus, vis žaismingai ir paslaptingai mainantis apšvietimo spalvoms.

Postojnos urve Slovėnijoje

Skaityti daugiau:
Slovėnja: dangiškai kaimiška žemė

 


Mogao grotos

Vieta: Kinija

Įspūdingiausia Kinijos šilko kelio vieta – Budistinės olos (grotos). Sunku žodžiais apsakyti Mogao grotų (budistinių olų) didybę tuo momentu, kai užeini į vieną jų ir, užvertęs galvą aukštyn, pamatai viduje stūksatnt 40 m aukščio Budos statulą. Arba dešimtis statulų ir tūkstančius tikrų asmenybių ir mitinių figūrų freskų. Ir kai išgirsti, kad daugybei jų – net ir 1500 metų.

Įėjimas į vieną žymiausių Mogao grotų - tą, su 40 m aukščio Buda. Grotų viduje fotografuoti negalima, todėl daugelis vaizdų, kuriuos rasite - išorės, nė iš tolo neperteikiantys olų didybės.

Įėjimas į vieną žymiausių Mogao grotų – tą, su 40 m aukščio Buda. Grotų viduje fotografuoti negalima, todėl daugelis vaizdų, kuriuos rasite – išorės, nė iš tolo neperteikiantys olų didybės.

Sausas klimatas, tamsa leido išlikti vieniems nuostabiausių tokio mažiaus darbų. Bergždžia ieškoti nuotraukų internete – nuotraukos tegali apimti vieną ar kitą ankštos olos sieną, bet ne visą tą atmosferą, kai užeini į tamsią erdvę ir privalomas gidas vieną po kitos žibintuvėliu paryškina nuostabiai ištapytas scenas, uolų mecenatus su tūkstančio metų senumo madų drabužiais ir makiažu, ištisus to meto Kinijos miestus, Bodisatvas, Budas ir budizmo demonus. Kai supranti, kad tokios grožybės tave supa iš visų pusių, net viršaus. Beje, gidas puikiai kalbėjo angliškai: juk Mogao olos viena Kinijos turizmo pažibų. Net bilietus ten tenka pirkti iš anksto: “vietoje” neparduodami. Ir kasdien gidai atrakina vis kitas olas, kad turistų ordos nenubūtų tų pačių. Pasirinkimas pribloškiamas: 492 olos su 2100 spalvintų statulų ir 45000 kvadratinių metrų freskų!

Dazu budistinėmis statulomis paverstos uolos

Deja, Mogao grotose negalima fotografuoti – tad čia Dazu uolų, kur panašiso budistinės skulptūros yra atvirai, vaizdas

Skaityti daugiau:
Kinijos šilko kelias – grotos, kinų siena, dykuma

 


Kapadokijos požeminiai miestai

Vieta: Turkija

Kapadookija garsėja įspūdingomis olomis, bet kitas jos “stebuklas” – požeminiai miestai. Prieš 3000 ir daugiau metų – gerokai iki pasirodant tiek graikams, tiek turkams – hetitų civilizacijos iškasti keturių, aštuonių aukštų požemiai. Didžiausiame, Derinkuju požeminiame mieste, spėjama, gyveno 10 tūkstančių žmonių, augino gyvulius, valgė, meldėsi. Tiesa, gyveno ne nuolat, o tik užklupus priešų pavojui – tačiau tai galėdavo užtrukti mėnesius. Tad miestas turėjo ventiliacijos angas į viršų, vandens šulinius į apačią – ir visa tai (tiksliau, ne visa, o tik menką miesto dalį) šiandien lanko turistai. „Atvertų“ požeminių miestų yra ne vienas ir ne du, bet jie panašūs vienas į kitą, tad daugeliui pakanka aplankyti vieną.

Viena Derinkuju požeminio miesto patalpų

Viena Derinkuju požeminio miesto patalpų. Būta ir gyvulių tvartų, ir lavoninių (kur lavonai laikyti iki bus saugu lipti viršun palaidoti. Iš hetitų Kapadokiją perėmę graikai miestais naudojosi iki pat XX a., tačiau juos ištrėmus, naujieji gyventojai turkai apie juos nieko nežinojo ir tik netyčia atrado vėl

Nebent važiuotumėte per patį sezono įkarštį ir be „vieno įspūdingiausių“ (tikriausiai Derinkuju ar Kaimakli) dar norėtumėte pamatyti tokį „mažiau atrastą“, kur netenka grūstis su ekskursijų grupėmis, laukti ilgose eilėse prie tokių siaurų praėjimų, kad net man, 1 m 80 cm ūgio, teko lenktis ar eiti „žąsiuku“. Aišku, ekskursijos turi ir privalumų: net ir nesamdžius gido, lengva nugirsti pasakojimų nuotrupas, be kurių būtų sunku suprasti kas ir kam tuose požemiuose yra.

Derinkuju požeminiame mieste be e turistų ir gidų budi ir apsaugininkai – ties siauriausiais praėjimais jie šaukia, kada galima lsti į tunelį. Mat tuneliai tokie siauri ir žemi, kad mane, 1 m 80 cm ūgio, jau kiek išsunkia pasilenkinėjimas, pritūpimai – o susitikus dviems žmonėms iš priešpriešių vietomis prasilenkti būtų neįmanoma

Derinkuju požeminiame mieste. Be turistų ir gidų, mieste budi ir apsaugininkai – ties siauriausiais praėjimais jie šaukia, kada galima lsti į tunelį. Mat tuneliai tokie siauri ir žemi, kad mane, 1 m 80 cm ūgio, jau kiek išsunkia pasilenkinėjimas, pritūpimai – o susitikus dviems žmonėms iš priešpriešių vietomis prasilenkti būtų neįmanoma

Skaityti daugiau:
Kapadokija – fėjų kaminai, požeminiai miestai

 


Džunijos olos

Vieta: Libanas

Džunija garsi ir savo olomis. Dauguma stalagtitų-stalagmitų ertmių panašios, bet didžiulė menė Džunijos olų ėjimo ir plaukimo pabaigoje ir mane pribloškė.

Skaityti daugiau:
Libanas – įvairiausia maža valstybė

 


Zipakiros druskos katedra

Vieta: Kolumbija

Garsiausia Bogotos vieta, tiesą pasakius, net nėra Bogotoje – bet paprasčiausia ten nuvažiuoti būtent iš Bogotos. Tai – Druskos katedra 42 km į šiaurę Zipakiros mieste. Sunku ją ir apibūdinti – tai ne pastatas, o visa eilė požeminių erdvių buvusioje druskos kasykloje, iki 200 metrų po žeme. Tuščiose iškasus druską likusiose milžiniškose erdvėse paeiliui padarytos Kristaus gyvenimą menančios koplyčios – labai meniškos, simbolinės, be jokių ten statulų, tik kryžiai, įvairios šviesos. Gale – pačios katedros erdvė.

Druskos katedroje Zipakiroje

Druskos katedroje Zipakiroje

Kadaise viskas prasidėjo nuo šachtininkų sau įsirengtos požeminės koplyčios, kuri 1932 m. virto bažnyčia (priminė Veličkos druskos kasyklas Lenkijoje). Bet ši bažnyčia tapo nestabili, buvo uždaryta. Tuo metu ji jau buvo tapusi pakankamu Kolumbijos simboliu, kad Kolumbija be tokios druskos bažnyčios nebegalėtų gyventi – ir 1991-1995 m. pastatė šį naują kompleksą.

Viena koplyčių. Iš pirmo žvilgsnio europiečiui pozavimas atrodo kiek šventvagiškas - bet gal Lotynų Amerikoje, kur religija daug mažiau atskirta nuo gyvenimo į tą 'nepasiekiamo šventumo' lygį, tai normalu

Viena koplyčių. Iš pirmo žvilgsnio europiečiui pozavimas atrodo kiek šventvagiškas – bet gal Lotynų Amerikoje, kur religija daug mažiau ‘pakelta’ virš gyvenimo į tą ‘nepasiekiamo šventumo’ lygį, galbūt tai normalu

Jame – ne vien bažnyčia, o ir visas požeminis pramogų parkas, primenantis kokios Palangos Basanavičiaus gatvės pramogas: su 3D filmu, neaišku kaip susijusiu Tutanchamono muziejumi, daug iš druskos pagamintų statulėlių ir smaragdų parduotuvių ir t.t.

Požeminis ežeras-veidrodis 'lunaparko' zonoje

Požeminis ežeras-veidrodis ‘lunaparko’ zonoje

Skaityti daugiau:
Bogota – gyva vėsi Kolumbijos sostinė

 


Mamuto urvas

Vieta: Kentakis, JAV

Tai – ilgiausia pasaulyje urvų sistema! Urvų ilgis – ~700 km, arba kaip nuo Vilniaus iki Klaipėdos ir atgal.

Priešingai daugeliui urvų šiame straipsnyje, Mamuto sistemoje nėra stalagtitų ar stalagmitų. Tačiau urvas tiesiog pribloškė dydžiu – begaliniais požeminiais koridoriais į priekį, į šonus, “tarpekliais” žemyn, kur, kažkur apačioje, urvai jau užlieti vandens, ar “kaminais” į viršų. Temperatūra čia visai nepriklauso nuo to, kas viršuje.

Vienas daugybės patekimų į mamuto urvus. Vos priėjus prie įėjimo iš išorės padvelkė šaltis iš urvo vidaus

Vienas daugybės patekimų į mamuto urvus. Vos priėjus prie įėjimo iš išorės padvelkė šaltis iš urvo vidaus

Gali vaikščioti valandas ir pamatysi tik nedidelę jo dalį. Yra skirtingos ekskursijos po urvą, dalies kurių keliai visiškai nesusikerta – jos ir patenka į požemį, ir vaikšto visiškai skirtinguose urvo fragmentuose. Skirtingoms ekskursijoms reikia skirtingo pasirengimo, o ten, kur driekiasi ilgiausios ekskursijos, net po žeme įrengti tualetai.

Ši urvų dalis vadinama 'storulių siaubu', nes praėjimas darosi siauras

Ši urvų dalis vadinama ‘storulių siaubu’, nes praėjimas darosi siauras

Mes rinkomės populiariausią “Istorinį turą” (Historic Tour). Istorinį todėl, kad čia pasakojama ir olos istorija – kaip ją atrado žmonės, kaip dar XIX a. čia vietiniai gidai vesdavo turistus (su žibalinėmis lempomis) ir kiek ilgai tai užtrukdavo. Tuo metu skirtingos urvų dalys priklausė skirtingiems savininkams ir jie konkuravo tarpusavyje, griebdavosi net apgavysčių, kad turistai eitų į būtent jų urvo įėjimą.

Ekskursijos metu

Ekskursijos metu

Dabar, aišku, čia Nacionalinis parkas, toje, populiariausioje, zonoje, viskas paprasčiau – įvestas apšvietimas – bet daugybė kitų zonų dar yra kur kas “senoviškesnės”. O išjungus šviesą visur yra aklina tamsa.

Mamuto urvuose

Mamuto urvuose

 


Gražiausių pasaulio olų žemėlapis

 


Kitos įspūdingos pasaulio olos

Chameos del Agua (Ispanija)

Lanzarotės salos (Kanarai) architekto-genijaus Cezario Manrikės, savo pastatus visada įterpdavusio į gamtą, šedevras: naktinis klubas lavos tunelyje, kuriame tyvuliuojančiame tvenkinėlyje gyvena unikalūs balti omariukai.
Plačiau: Lanzarotė – ugnikalniai ir menas

Chameos del Agua - naktinis klubas oloje, kurioje gyvena unikalūs balti omarai

Tam Khao Luang (Tailandas)

Milžiniška ola Pečaburio mieste paversta didžiule budistų šventykla: pastatytos stupos, Budų statulos ir dar daug kas. Tačiau ola tokia milžiniška, kad gamta vis viena užgožia žmogaus kūrinius, bet tie kūriniai gamtą puikiai papildo.
Plačiau: Tailandas – šalis visiems, bet ne visų

Viena iš Tam Khao Luang olos erdvių

Viena iš Tam Khao Luang olos erdvių

Kakliko ola (Turkija)

Daug pasaulio olų turi gražių stalagtitų ir stalagmitų, tačiau Kakliko ola – vadinama požemine Pamukale, greta kurios yra – garėja struktūromis, kokių kitur pasaulyje olose nepamatysi. Tai – terasos, per kurias bėga vanduo.
Plačiau: Pamukalė – stebuklas, bet nebūtinai kokio tikitės

Požeminė Pamukalė - Kakliko ola. Nesezono metu nuo pradžios iki pabaigos čia buvome visiškai vieni - tik vietinių benamių šunų banda, prieš tai gulinėjusi, atsibudo, kad mus pasitiktų

Požeminė Pamukalė – Kakliko ola. Nesezono metu nuo pradžios iki pabaigos čia buvome visiškai vieni – tik vietinių benamių šunų banda, prieš tai gulinėjusi, atsibudo, kad mus pasitiktų

Vaitomo olos (Naujoji Zelandija)

Vaitomo olos Naujojoje Zelandijoje garsėja savo “švytinčiomis kirmėlėmis” (glowworms). Turistai šiomis olomis plaukia laiveliais požemine upe ir, pasak reklamų, apsidairę pamato tarsi švytinčius žvaigždynus olos palubėje. Reklamos gal kiek perdėtos – nuotraukos specialiai retušuotos. Tačiau tai vis tiek įspūdinga – kadangi unikalu (Naujojoje Zelandijoje yra ir daugiau panašių olų, bet šitos didžiausios ar lengviausiai pasiekiamos keliautojui).
Plačiau: Naujoji Zelandija – žalia pasaulio provincija

Julino olos (Kinija)

Šios grotos, pilnos senovinio budistinio meno ir sukurtos iš Šilko kelyje uždirbtų lėšų, gal kiek atsilieka įspūdingumu nuo garsesnių Mogao grotų – bet čia galima prieiti arčiau meno ir su mažiau kitų turistų.
Plačiau: Kinijos Šilko kelias – grotos, kinų siena, dykuma

Tarpeklis, kuriame - Julino grotos

Tarpeklis, kuriame – Julino grotos. Deja, viduje negalima fotografuoti, bet tai tik dar labiau sustiprina spūdį: realybė pranoksta lūkesčius

Vardzia (Gruzija)

Milžiniškas gruzinų vienuolynas olose – tikras miestas, kadaise glaudęs keliolika tūkstančių vienuolių. Keli gyvena iki šiol, bet daugelis lankytojų – turistai.
Plačiau: Gruzijos svajonės pabaiga?

Vardzia

Maravillas urvas (Dominikos Respublika)

Milžiniškame urve – ne tik stalagmitai ir stalagtitai, bet ir indėnų tainų menas. Šiai indėnų tautai urvai būdavo šventas ryšys tarp šio ir anapusinio pasaulių, čia atliktos apeigos ir laidoti žmonės – ne išimtis ir įspūdingiausias Dominikos Respublikos urvas.
Plačiau: Dominikos Respublika – (ne tik) saulė ir jūra

Tai ne Maravillas urvas, nes šiame negalima fotografuoti - tačiau Dominikos Respublikoje urvų, svarbių tiek gamtiškai, tiek kultūriškai, yra ir daugiau

Tai ne Maravillas urvas, nes šiame negalima fotografuoti – tačiau Dominikos Respublikoje urvų, svarbių tiek gamtiškai, tiek kultūriškai, yra ir daugiau

Veličkos druskos kasyklos (Lenkija)

Milžiniškos druskos kasyklos, kur po žeme įrengta netgi bažnyčia.


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , ,


Įdomiausi Azijos civilizacijų stebuklai

Įdomiausi Azijos civilizacijų stebuklai

| 2 komentarai

Azijos civilizacijos visai kitokios nei Europos. Ir nors romėnų, graikų, ar egiptiečių griuvėsius puikiai žino kiekvienas europietis, tik nedaugelis žino, kas įspūdingo iš laikų prieš 1000 ar 2000 metų išliko tolimojoje Azijoje. Aplankiau ne vieną įspūdingą apleistą Azijos civilizacijų kompleksą ir čia aprašau įspūdingiausius.

(“Azija” – turiu omeny tolimąją Aziją. Artimųjų Rytų civilizacijos – Persija, Egiptas – pažintos daug geriau ir jų įspūdingiausios istorinės vietos aprašytos kitame straipsnyje)

 


Didžioji Kinų siena

Vieta: Kinija

Tai ilgiausias žmogaus statinys: Kinų siena rangosi 21000 km per visą šiaurinę Kiniją. Kadaise gynė tą civilizuotą imperiją nuo “laukinių mongolų”.

Kur beaplankytum kinų sieną, pamatysi tik nedidelį jos fragmentą. Ir jie labai skirsis. Vienur siena atstatyta ir suremontuota, kitur – apleista. Vienur ji driekiasi pro miestus, kitur – per laukus ar dykumas.

Didžioji Kinų siena smoge prie Pekino

Pirmąsyk lankiau Badalingą, turistams iščiustytą Kinų sienos atkarpą prie Pekino. Pilkšvas mūrinis sliekas, kone 3000 metų vingiuojantis Mongolijos pasienio kalvomis išties palieka neišdildomą įspūdį. Tiesa, Pekinas šalia, todėl Kinų siena buvo paskendusi smoge.

Kitokią Kinų sieną išvydau jos pabaigoje, Džiajuguano forte, viduryje dykumos, kur driekdavosi Kinijos ir Romos Imperijas jungęs Šilko kelias.

Džiajuguano fortas - Kinų sienos pabaiga

Džiajuguano fortas – Kinų sienos pabaiga. Priekyje matosi patranka, skirta turistams – gali šaudyti į taikinį. Netoliese – galimybė dykuma pasivėžinti keturračiais motociklais. O ir pats fortas gerokai atstatytas: bet kinams tokia ‘sušiuolaikinta’ istorija, kurios aplinkoje gali papramogauti – labai žavi.

Aišku, yra dar šimtai visokiausių kinų sienų ir tikiu, kad Kinijoje yra žmonių, kurie visuomet keliauja vien pasižiūrėti vis kitą jos atkarpą, o kartu – ir vis kitokią Kiniją.


Skaityti daugiau: Pekinas – XXI a. Roma? (Kelionė į Pekiną), Kinijos Šilko kelias – grotos, kinų siena, dykuma

 


Terakotos armija

Vieta: Kinija

1974 m. atkasts vieno žymiausių Kinijos imperatorių Ši Huangdi įkapės – 8000 terakotinių statulų eilės – iš karto tapo viena svarbiausių senovės pasaulio vietų, langas į 2000 metų senumo Kiniją. Tai – tarsi staiga suakmenėjusi tikra ano laimečio armija: kiekvieno kario veidas – skirtingas, matosi ano laikmečio ginklai, drabužiai. Kiekviena statula stulbina ir pavieniui (daugelis jų nė neįskilusios!), bet dar labiau – kaip dalis mūšiui išrikiuotos formuotės, paskirstytos po kelias kasinėjimų duobes. Kinai tiki, kad šiame gyvenime užkasti ar sudeginti daiktai taps tikrais „anapus“ – tad galbūt imperatorius, „nusisiuntęs“ sau į pomirtinį gyvenimą kariuomenę, žadėjo užvaldyti ir jį…

Pagrindinis - pirmasis - Terakotinės armijos paviljonas

Pagrindinis – pirmasis – Terakotinės armijos paviljonas

Ši Huangdi kape, manoma, yra ir daugiau skulptūrų, bet jis specialiai nekasinėjamas: mat išvilkus Terakotinę armiją į dienos šviesą, bemat nunyko žmogaus dydžio kareivių dažai. Todėl archeologai užgniaužę kvapą laukia geresnių konservavimo technologijų.

Šios Terakotinės armijos skulptūros suskaldytos užgriuvus tunelių, kuriose jos sustatytos, stogams

Šios Terakotinės armijos skulptūros suskaldytos užgriuvus tunelių, kuriose jos sustatytos, stogams


Skaityti daugiau: Sianas – Azijos Roma vėl atrasta

 


Borobudūras ir Prambananas

Vieta: Java, Indonezija

Nors šiandieninė Indonezija – musulmoniška, svarbiausios istorinės jos vietos – budistų ir hinduistų šventyklos. Pats žymiausias- IX a. statybos Borobudūras.

Borobudūras iš toliau

Borobudūras iš toliau

Pasaulyje daug budistų šventovių, bet nieko panašaus daugiau nėra, nes Borobudūras – tai dirbtinis kalnas, visa esybe perteikiantis budizmo filosofiją. Jo apačia – tai simbolinis budistų troškimų pasaulis Kamadhatu, jo vidurys – formų pasaulis Rupadhatu, o jo viršus – beformis Arupadhatu, kur tiesias sienas pakeičia apvalios stupos su Budų skulptūromis viduje, paskui – be skulptūrų ir viskas užsibaigia didžiule pagrindine stupa su tuštuma viduryje.

Stupos netoli Borobudūro viršūnės

Stupos netoli Borobudūro viršūnės. Vienintelį kartą pavyko užfiksuoti vaizdą be žmonių, kiekvieno turisto-fotografo svajonę. Kiti, išvarginti ‘kolegų’, piktokai mojo jiems traukis iš kadro

Piligrimai kiekviename iš šešių aukštų apeidavo ratą, stebėdami budizmo išmintį ir istorijas perteikiančius bareljefus, ir tada kopdavo į sekantį aukštą, taip simboliškai žengdami link dangaus ir nušvitimo. Apačioje bareljefai atvaizduoja nuodėmes ir bausmes (deja, daugelis jų uždengta), per vidurį – kelią į nušvitimą, o viršuje vaizdų nebelieka – tik simbolinės formos.

Borobudūro viršūnė

Borobudūro viršūnė.

Borobudūras – populiariausia Indonezijos lankytina vieta, ypač sezono metu ar per indoneziečių atostogas, perpildyta žmonėmis. “Apeiti minias” galima įsigijus “saulėtekio bilietą”. Tiesa, tai kainuoja – jau ir taip Borobudūro bilietai užsieniečiams brangūs (ne tik Indonezijos mastais), o už saulėtekį primokėjome papildomai, keltis teko 3 val. ryto. Bet buvo verta: dar naktį vaikštai vienas po šventovę, įduotu žibintuvėliu apšviesdamas čia vieną, čia kitą 1200 metų amžiaus bareljefą. Paskui tolydžio švinta, ryškėja stupos, į tave žvelgia akmeninės Budos. Žmonių nemažai, bet visi spiečiasi viršūnėje, tiesmukai supratę “saulėtekio stebėjimą” ir laukdami iš anapus kalnų pasirodančios saulės.

Apžiūrinėjame bareljefus su žibintuvėliu prieš saulėtekį

Apžiūrinėjame bareljefus su žibintuvėliu prieš saulėtekį

Vaizdas nuo dirbtinio kalno irgi nuostabus – rūkas glosto slėnius, ryškėja kalnai, stupas nudažo rausva šviesa. Bet jei Borobudūrą per saulėtekį lankyčiau darsyk, mažiau laiko skirčiau buvimui viršuje tarp stupas nusėdusių ir plepančių Vakarų Europos jaunuolių, o verčiau ilgiau vienas pavaikščiočiau pamažu ryškėjančiomis dirbtinio kalno terasomis mąstydamas apie tuos, kurie Borobudūrą statė ir tuos, kurie XIX a. jį, seniai pamirštą, vėl išvilko į dienos šviesą. Čia tikroji saulėtekio Borobudūre patirtis.

Borobudūro statulos žemesnėse terasose

Borobudūro statulos žemesnėse terasose

Prambanano šventykla

Prambanano šventykla

Netoli Borobudūro – jau hinduistų šventykla, Prambananas. Jos širdis – šešios milžiniškos šventyklos, aukščiausia kurių, dievo-griovėjo Šivos, 47 m aukščio. Aplinkui – šventyklos dievui-globėjui Višnui ir dievui-kūrėjui Brahmai, o priešais jas – šventyklos tų dievų gyvūnams (pvz. garudai, kuriuo joja Višnus).. Kiekvienoje šventovėje – atitinkamos dievybės statula (jei išliko).

Mažesniosios iš Prambanano šventovių skirtos dievų gyvūnams

Mažesniosios iš Prambanano šventovių skirtos dievų gyvūnams

Kadaise Prambananas tikriausiai buvo ne mažiau įspūdingas už Borobudūrą, bet laikas mažiau jo pasigailėjo. Virš 200 mažesnių šventyklų, supusios šešias pagrindines, visos sugriuvo (dabar trys atstatytos).

Vienas daugelio bareljefų ant Brahmos šventyklos atvaizduojančių Ramajanos istoriją

Vienas daugelio bareljefų ant Brahmos šventyklos atvaizduojančių Ramajanos istoriją

Tiek Prambananas, tiek Borobudūras tetarnavo nepilną šimtmetį – tada Javos politinė širdis pasitraukė į salos rytus, šventovės pamažu apleistos, o Javai atsivertus į islamą visai neteko prasmės. Tik Indoneziją užėmę Europos kolonistai vėl jomis susidomėjo – šitokie įspūdingi atrodė tie pastatai. Dabar į Prambananą ir Borobudūrą kartais vėl atvyksta maldininkai, bet iš esmės tai muziejai, o nebe šventyklos. Dievų statulos Prambanane “paaiškintos” aprašais, nebereikalaujama padoriai rengtis ar rištis pagarbos diržo (kaip Balio hinduistų šventovėse). Ir, aišku, reikia pirkti bilietą – užsieniečiams brangų.

Vienos Prambanano šventyklų fasadas

Vienos Prambanano šventyklų fasadas


Skaityti daugiau: Java – ugnikalnių ir civilizacijų sala

 


Ajutaja

Vieta: Tailandas

Ajutaja yra senoji Tailando sostinė. Tai kai ją sugriovė birmiečiai Siamo karaliai persikėlė į Bankoką. Ajutaja, sakoma, buvo milijoninis miestas, vienas didžiausių pasaulyje, stebinęs visus šventyklomis, stupomis, rūmais, Budų statulomis.

Vienas šimtų Ajutajos griuvėsių

Vienas šimtų Ajutajos griuvėsių

Griuvėsiai liko, šiandien jie stūkso tarp šiuolaikinių pastatų. Į pagrindinius reikia pirkti bilietus, tačiau mažiau žymių net norėdamas neišvengtum: jie kone šalia kiekvienos gatvės, net gatvių vidury. Nori-nenori lygini Ajutają su Roma: Ajutaja buvo panašaus dydžio, kaip Senovės Roma, o griuvėsių išliko daugiau, nes sugriauta vėliau.

Trys iš daugybės stupų Ajutajoje

Trys iš daugybės stupų Ajutajoje

Ajutaja – toks lyg išgalvotas miestas, kuriame tarp šiuolaikinių pastatų ir medžių vis išnyra senovė.

Medžio šaknų "praryta" Budos galva - vienas Ajutajos simbolių

Medžio šaknų “praryta” Budos galva – vienas Ajutajos simbolių


Skaityti daugiau: Bankokas – rytietiška pasaulio turizmo sostinė

 


Sukhotajus

Vieta: Tailandas

Šiaurės Tailande turistai prasisklaido, gali būti beveik vienas. Romantiškiausiai gali pasivaikščioti po Sukhotajų. Kadaise tai buvo didmiestis, Tailando sostinė, bet 1583 m. karalius įsakė jį apleisti, visus žmones iškelti: ir viskas liko kaip buvo tada. Laikas bėgo, mediniai gyvenamieji namai supuvo ir sunyko, o mūrinės šventyklos liko stūksoti laukuose ir miškuose, primindamos buvusią didybę. Įspūdingiausias pagrindinis Sukhotajaus istorinis parkas apima pagrindines šventyklas, tvenkinius. Kaip įprasta Tailando parkams vakarais, mums vaikštinėjant, nuskambėjo Tailando himnas ir tajai sustingo vietose.

Sukhotajaus Wat Mahathat

Sukhotajaus Wat Mahathat šventykla

Į šiaurę nuo ten yra daugiau šventyklų.

Mes automobiliu (galima ir dviračiu, motociklu) važiavome ir toliau, lipome ant kalno šventyklos, nuo kurios – ir vaizdas į Sukhotajaus apylinkių miškus. Į skirtingas Sukhotajaus šventyklas bilietai – atskiri, tačiau Wat Saphan Hin tiesiog nebuvo bilietų pardavėjo: sezono metu tikriausiai neapsimoka samdyti.

Suchotajuje sugriuvusioje šventykloje išlikusi restauruota Budos skulptūra

Suchotajuje sugriuvusioje Wat Si Čum šventykloje išlikusi restauruota Budos skulptūra

O galima ir išvis tiesiog mesti žemėlapis ir GPS į šalį ir važinėti keliukais aplink Sukhotajų, ir vienas po kito prieš akis išnirs šimtamečiai griuvėsiai – tokie, kuriuos tu aplankysi vienintelis per visą dieną. Ir jokių bilietų ten netikrina niekas niekada.

O tarp šventyklų verta pasistiprinti Sukhotajaus makaronais – vienas skaniausių patiekalų duagybėje Tailando regioninių virtuvių, kokį ragavau.

Sukhotajaus miesto stulpas ir aukos jam (kairėje)

Sukhotajaus miesto stulpas ir aukos jam (kairėje)


Skaityti daugiau: Šiaurės Tailandas – neatrasta Tailando siela

 


Įdomiausių Azijos civilizacijų griuvėsių žemėlapis

 


Kiti labai įdomūs Artimųjų Rytų civilizacijų griuvėsiai

Šiose vietose išlikę mažiau statinių, nei aprašytose aukščiau – bet pakankamai, kad į jos vis tiek būtų bet kurios kelionės į atitinkamus kraštus sudėtinė dalis, bent jau jei jus domina senovės paveldas.

Chadžurahas Indijoje

Jos nedidelės, bet jų daug ir jos garsėja bene nešvankiausiu pasaulyje dekoru: sekso ir net zoofilinės scenos.

Chadžuraho šventyklos

Chadžuraho šventyklos

Plačiau: Šiaurės Indija – viduramžiška šalis be taisyklių


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentarai
Straipsnio temos: , ,


Įspūdingiausi pasaulio šou ir reginiai

Įspūdingiausi pasaulio šou ir reginiai

| 2 komentarai

Šitie šou ir pasirodymai negastroliuoja ir neatostogauja. Daugybę metų (kai kurie – dešimtmečius ar šimtmečius) jie yra rodomi tose pačiose vietose daugybės trupių, dažniausiai – kasdien. Ištisos scenos ir arenos pritaikytos specialiai jiems. Todėl nesvarbu kada beatvyktumėte į miestą – visada galėsite juos pamatyti.

Įspūdingiausi šou, kuriuos esu matęs:

 


Las Vegaso naktis

Vieta: JAV

Nemokamų renginių Las Vegase tiek, kad užtenka net labai aktyviam savaitgaliui. Viską finansuoja išsiskirti (ne vien Vegase, bet visame pasaulyje) trokštantys megakurortai. Štai prie “Belaggio” kas valandą pagal muziką šoka 140 m aukščio fontanai, “Mirage” papėdėje vakarais vis “veržiasi” vulkanas, “Circus Circus” apvalioje scenoje nuolat keičiasi artistai, o nuo “Luxor” piramidės viršūnės į dangų šviečia galingiausias pasaulio žibintas (kas vakarą įžiebiamas, deja, sudegina nemažai paukščių).

Belaggio fontanų šou

Visą dieną pravaikščiojome iš kazino į kazino, o tepralošėme tris dolerius automatuose. Tiek daug ten ką veikti ir atrasti be to.

Kai nemokamos Vegaso pramogos yra tokios, už kurias Lietuvoje paklotum keliolika eurų, norintieji parduoti į savo renginius bilietus turi pasiūlyti ką nors superišskirtinio. Ir pasiūlo. Iš aibės kas vakarą rodomų šou išsirinkome Cirque du Soleil pasirodymą Elvio Preslio tematika (Las Vegase nuolat dirba 7 Cirque du Soleil trupės – kiekviena su savo šou). Žodžiais nenupasakosi, reikia tai pamatyti – vaizdas užburiantis. Vėliau lankiausi Cirque Du Soleil ir Vilniuje, bet ne tas pats: juk Las Vegase visa arena specialiai įrengiama vienam spektakliui, kurį – tik jį vieną – ta pati trupė vaidina kas keletą dienų metai iš metų. Pasirodymas nugludintas beveik iki tobulumo – praktinių ar piniginių kliūčių tam Las Vegase nėra.

Prie Mirage megakurorto veržiasi ugnikalnis. Tai - nemokamas reginys.

Beje, Elvis pasirinktas ne šiaip. Jis – Vegaso istorijos dalis, čia vėl atkūręs prigesiusią karjerą. Spindintis dykumų miestas dešimtmečius yra dažna visų žvaigždžių stotelė. O šaligatviuose vakarais uždarbiauja jų antrininkai.

Bet joks gatvės pasirodymas nenustelbtų paties Las Vegaso naktinio vaizdo. Sutemus Las Vegasas sužimba milijardais šviesų – neabejotinai įspūdingiausiai apšviestas miestas, į kokį esu keliavęs. Dieną kazino potuščiai, o sutemus kai kur laisvo stalo nerastum. Las Vegasas niekada nemiega, čia visuomet sezonas. Net kai 1951 m. netoliese buvo daromi branduoliniai bandymai viešbučiai siūlė iš viršutinių aukštų stebėti atominius “grybus”.

Viva Elvis šou. Fragmentas iš oficialaus tinklapio.

Skaityti daugiau: Las Vegasas – suaugusiųjų Disneilendas

 


Londono Vestendas

Vieta: Jungtinė Karalystė

Londono Vestminsterio rajonas – politinė Junginės karalystės širdis. Bet sutemus oficialią atmosferą ten keičia vienas nesibaigiantis vakarėlis: rajone – ir daugybė barų, restoranų “išsinešimui”, ir Londono Vestendo teatrai, rungtyniaujantys su Niujorko Brodvėjaus teatrais dėl geriausių pasaulio miuziklų. Buvau ne viename ir visi – išties puikūs. Jie nugludinti iki tobulumo, nes rodomi kasdien, kartais – po kelis kartus. Įprasta tvarka tokia: spektaklio prodiuseriai išsinuomoja teatrą, ir spektaklį be perstojo rodo, kol jis nenusibosta. Garsiausi, kaip Endriu Loido Vėberio “Operos fantomas”, šitaip pasilieka scenoje ištisus dešimtmečius, o kai dauguma londoniečių juos pamato, vietas senuose puošniuose teatruose (“Jos didenybės teatras” ir pan.) užima turistai. Kai visas teatras pašvęstas vienam spektakliui, dekoracijos irgi “išdirbamos” iki tobulumo – juk jų nereikia kas vakarą demontuoti, paskui montuoti vėl. Tik, prieš pirkdami bilietus, pasižiūrėkite: kai kurios pigios vietos – visai geros, bet iš kai kurių scena vos matosi; šiandieniniai teatrų architektai tokių išvis neprojektuotų.

Operos fantomo fragmentas (fotografuoti renginio metu negalima, tad nuotrauka - iš oficialaus puslapio)

Plačiau: Londonas – Britų Imperija viename mieste

 


Džema El Fna aikštė

Vieta: Marokas

Aikštės, panašios į Marakešo Džema El Fna, visame pasaulyje nėra.

Džema El Fna aikštė saulėlydžio metu

Džema El Fna aikštė saulėlydžio metu

Ši aikštė – tai ir parduotuvė, ir restoranas, bet, svarbiausia – teatras.

Dieną aplink sulčių spaudėjus būriuojasi visokiausių paslaugų teikėjai, kai kurie jų aikštėje tęsia tėvo, senelio pradėtą darbą. Moterys kitoms moterims rankas ir kojas dabina hena, tradiciškai apsirėdę vandens pylėjai gali parduoti šalto vandens iš varinio indo, o fotografai – paskolinti nuotraukai beždžionę ar gyvatę (gyvūnų mylėtojai nesidžiaugia išvydę kokį cypsinčių beždžionėlių narvą).

Nauji ir tradiciniai Džema El Fna prekijai. Dešinėje - šalto vandens pylėjas (šimtametė profesija), kairėje - juodaodis imigrantas, stumdantis marškinėlius vakariečiams turistams

Nauji ir tradiciniai Džema El Fna prekijai. Dešinėje – šalto vandens pylėjas (šimtametė vietinių arabų profesija), kairėje – juodaodis imigrantas, stumdantis marškinėlius vakariečiams turistams

Bet tikrąjį veidą Džema El Fna parodo vakarais. It iš po žemių išdygę virėjai atsistumia vežimus, kuriuos kažin kaip stebuklingai per kokį pusvalandį išlanksto į lauko restoranus. O paskutinį aikštės trečdalį užima tikroji Džema El Fna pažiba: meno ir pramogų rateliai: muzikantai, akrobatai, istorijų pasakotojai, gyvačių kerėtojai, loterijų organizatoriai kiekvienas pradeda šou, o praeiviai gali sėstis žiūrėti (pakanka nedidelės aukos). Kas kitur vyksta teatre ar koncertų salėse Marakeše – tiesiog ant šaligatvio.

Butelių žvejojimo žaidimas - vienas daugelio pramogų ratų Džema El Fna po saulėlydžio

Butelių žvejojimo žaidimas – vienas daugelio pramogų ratų Džema El Fna po saulėlydžio

Dar prisibijantiems panirimo į tą šurmulį – aibė kavinių su vaizdu į Džema El Fna, kur visą vaizdą gali stebėti per saugų atstumą. Tik jei nori geriausių vietų, reikia užsiimti prieš saulėlydį.

Kavinė su vaizdu į Džema El Fna. Apie pietus visos vietos buvo užimtos, bet vieną dar radome. Saulėlydžio metu neradome jau nė vienos su vaizdu į aikštę nė vienoje kavinėje. Kitą dieną atėjome pora valandų prieš saulei nusileidžiant – vietų prie išsvajotojo krašto buvo pilna

Kavinė su vaizdu į Džema El Fna. Apie pietus visos vietos buvo užimtos, bet vieną dar radome. Saulėlydžio metu neradome jau nė vienos su vaizdu į aikštę nė vienoje kavinėje. Kitą dieną atėjome pora valandų prieš saulei nusileidžiant – vietų prie išsvajotojo krašto buvo pilna

Kaip greitai prabėgo kelios valandos ten, stebint čia kokį sulčių spaudėją, čia šokėjų grupę ir bergždžiai bandant „atrasti“ tokias esą aikštėje gyvuojančias profesija, kaip dantų traukėjai (neįperkantiems dantisto – replės miesto aikštėje be jokio nuskausminimo).

Džema El Fna aikštė

Džema El Fna aikštė

Užvis įdomiausia Džema El Fna aikštėje nuo kavinių balkonų pasirodė stebėti visokiausius apgavikus. Niekada nemačiau jų darbo „nuo pradžios iki galo“: kaip sistemingai jie mulkina turistus – ir kaip išradingai kai kurie keliautojai išsisuka.

Štai atvažiuoja „tradicinių šokėjų grupelė“ dvi valandas pašokti. Vos pamato kur fotografuojantį turistą – susirodo kuriam jį užsipulti: „Duok pinigų už nuotrauką!“. Prieina keliese, piktai gestikuliuoja – kai kurie turistai „pasiduoda“ ir susimoka. Kiek beduotų, „šokėjams“ visada nepakanka: kaulija daugiau, seka, kol turistas nueina. Toks „atidirbtas“ veiklos modelis. Kol turistų nėra, jie mėgina uždėti savo kepures-fesus praeiviams ir įtikinti juos „nemokamai“ fotografuotis – o tada kaulija pinigų, jų gavę – kaulija vėl.

Štai henos apgavikės, nukreipusios dėmesį („Saugok telefoną, kad nepavogtų“) pastvėria ranką ir per pora minučių nupiešia tradicinį piešinį – „Mokėsi, kiek norėsi“ – sakė. Paskui ištraukė mėgėjiškai atspausdintą „katalogą“ – neva toks piešinys kainuoja 32 eurus! Vieni sumoka, kiti derasi ir vis tiek permoka, treti žino tikras kainas ir moka kiek pridera, na o ketvirti pasitraukia – tada heną jiems skubiai nuvalo.

Džema El Fna tradiciniai šokėjai-mulkintojai Marakeše

Džema El Fna tradiciniai šokėjai-mulkintojai Marakeše užsipuolę turistus (kairėje)

Skaityti daugiau: Marakešas – rausvas, atviras pietų megapolis

 


Tailando superšou

Vieta: Tailandas

Jei nori, kad renginys užgniaužtų kvapą, tiesiog privalai nueiti į vieną iš Tailando superšou. Po tokį turi didieji kurortai (Puketas, Pataja) ir sostinė Bankokas, jiems pastatyti atskiri teatrai, ir jie vyksta kasdien. Ugnimis, vandeniu, šimtais aktorių, robotais, net drambliais scenoje čia perteikiama tajų kultūra. Sunku pasakyti, kas tai per meno forma: truputis šokio, cirko, vaidinimo, iliuzionizmo, dainų, bet tikrasis koziris – scenografija.

Labiausiai patiko “Kaan” Patajoje (stipriausias scenarijus, išradingiausios dekoracijos). Puketo “Phantasea” investicijos didžiausios (ištisas žibantis kaimas aplink, daugiausiai dramblių), tačiau pasirodymas chaotiškas, stokojantis aiškios idėjos.

Kaan šou fragmentas. Kai viskas juda (laivas plaukia per sceną) ir t.t. - viskas dar įspūdingiau

Kaan šou fragmentas. Kai viskas juda (laivai plaukia per sceną, artistams šokant ir rodant triukus) ir t.t. – viskas dar įspūdingiau. Gal todėl šou metu nė nedraudžiama fotografuoti: vis tiek nuotraukos visko neperteiks

O Bankoko (vėliau – Puketo) “Siam Niramit” priminė staiga kelioms minutėms atgijusių paveikslų seriją: “Lanos karalystė senovėje”, “Tailando pietūs senovėje”, “Budistinis pragaras”. Kai kiekviename tų paveikslų vaidina dešimtys aktorių, gyvūnų, judančių daiktų – patikėkite, pribloškia.

Skaityti daugiau: Tailandas – šalis visiems, bet ne visų

 


Kečakas ir Balio šokiai

Vieta: Balis, Indonezija

Balio tautinių šokių priskaičiuojama keliolika. Visi jie labai skirtingi, unikalūs ir dažnas keliautojas į Balį ne vieną vakarą paskiria pasižiūrėti vis kitą ir kitą šokį. Tai paprasta: kasdien turistams jie šokami dešimtyse skirtingų salos vietų, tereikia nusipirkti bilietą.

Balio šokiai, tiesą pasakius, ir buvo ta priežastis, kodėl turistai kadaise atrado Balį. Dar apie Pirmojo pasaulinio karo metus kolonistai olandai siūlė trijų dienų vizito Balyje programą. Europos džentelmenai sakydavo, kad ilgai plaukia laivu dėl įspūdingos vietinės kultūros ir šokių, bet svarbiausia dažnam buvo tai, kad tradicinį legongą balietės paauglės šokdavo pusnuogės. Toje „belle epoque“ tai buvo arčiausiai pornografijos, ką baltaodis aristokratas per gyvenimą galėdavo išdrįsti svajoti pamatyti.

Balietiškų šokių herojai

Balietiškų šokių herojai

Tarpukariu į Balį (ypač Ubudo miestą) jau kone masiškai traukė vakarų menininkai, sužavėti gilesnės balietiškos kultūros. Ir visai tuo pačiu metu kiti baltaodžiai Kutos paplūdimyje pastatė pirmuosius poilsio bungalus.

Taip iki pat šių dienų sala liko tarsi padalinta. Vieniems turistams Balis yra karštis, laisvė, pramogos, ir tokių centras yra Kutos kurortų linija. Kitiems Balis – tai menas, šokiai, religija, kultūra, ir jų „sostinė“ yra Ubudo regionas.

Tiesa, Balio menas, kuriuo taip džiaugiasi antrieji, galima sakyti, bendras baliečių ir vakarų menininkų kūrinys. Mat iki XX a. baliečiai išvis nesuprato žodžio „menas“, jiems visa tai buvo gyvenimo ir tikėjimo dalis: paveikslai – tik šventykloms puošti, šokiai – dievams pašlovinti. O vakariečiai „pamokė“, kaip viską padaryti akiai patraukliau, parduoti. Gimė ištisos naujos meno formos.

Jangerio šokis

Jangerio šokis

Šiandien Balio šokių (kurie primena ir teatro vaidinimus) priskaičiuojama keliolika ir daugeliui turistų jie kelionės į Balį pažiba: vieni eina Ubude kas vakarą į kito šokio pasirodymą, kitiems pakanka į jų viešbutį atvežto pagrindinių Balio šokių popuri. Nesu šokių gerbėjas – paprastai užtenka kartą pamatyti šalies liaudies šokį ir viskas. Bet žiūrint balietiškus pagauna azartas atrasti vis naujus: jie tokie skirtingi.

Tiesa dalis tų „tradicinių“ šokių atrodo visai kitaip, nei prieš 100 metų. Nekalbu vien apie tai, kad svarbiausiojo legongo merginos nebešoka nuogomis krūtinėmis. Daugelis turistų to nė neįtaria – bet dažną šiandieninį „balietišką šokį“ apskritai įkvėpė Europos ar Amerikos menininkai.

Šiuolaikinė legongo šokėjų apranga (Garuda Višnu Kenčana parkas)

Šiuolaikinė legongo šokėjų apranga (Garuda Višnu Kenčana parkas)

Pavyzdžiui, populiariausias iš visų Balio šokių – kečakas, turistams dar vadinamas „ugnies šokiu“. Tai – vaidinimas pagal hinduistų epą Ramajaną, kurio metu grupė vyrų yra ir „muzikos instrumentai“ (kuria atmosferą įvairiais tempais ir intonacijomis kartodami „čak, čak, čak, kečak, kečak“), ir „dekoracijos“ (suformuoja sienas, kambarius, kuriuose veikia kaukėti aktoriai). Be galo įspūdinga, nieko panašaus gyvenime nebuvau matęs! Bet sukūrė kečaką vokiečių dailininkas Valteris Spiesas ~1930 m., sumanęs „apjungti“ balietiškus transo pasiekimo ritualus su Ramajanos vaidinimais.

Kečakas: Ramajanos aktoriai centre, dalis vyrų-skanduotojų priekyje

Kečakas: Ramajanos aktoriai centre, dalis vyrų-skanduotojų priekyje

Antras pagal populiarumą šokis-vaidinimas barongas, kur dviejų žmonių valdomas „kaimo sargybinis“ Barongas stoja į kovą su demonu rangda. Siužete daug magijos, todėl tradiciškai po „spektaklio“ būdavo aukojama višta „dievams nuraminti“. Aišku, to nebepamatysi.

Kai kurie kritikai sako: „vakariečiai pasiėmė ištisą Balio kultūrą ir iš jos paliko tik meną“. Bet gimė naujos be galo įdomios saviraiškos formos. Tai ne tik Balio, o ir visos žmonijos paveldas.

Skaityti daugiau: Balis – įvairi it visas žemynas sala

 


Brodvėjaus teatrai

Vieta: Niujorkas, JAV

Turbūt garsiausias pasaulyje teatrų rajonas. 41 teatras, kiekvienas talpina 500 ar daugiau žiūrovų, ir kiekvienas kasdien rodo spektaklius – paprastai vis tuos pačius, nugludintus iki tobulumo ir su įvairiais specialiais efektais.

Beje, jei Brodvėjus atrodytų per komercinis, Niujorke dar yra off-Brioadway (mažesni teatrai) ir off-off-Broadway (visokie eksperimentiniai). O Brodvėjaus teatro rajoną geriausiai simbilizuoja Times aikštė, esanti jo centre – vieta, kur žmonės specialiai eina pasižiūrėti reklamų, nes jų ten šitiek daug ir jos taip spindi. Daug tų reklamų – Brodvėjaus spektaklių: gali pasirinkti, čia pat pirkti bilietą.

Times aikštė Niujorke - vieta, kur turistai specialiai susirenka pažiūrėti reklamų, čia spindinčių ant kiekvieno pastato

Times aikštė Niujorke

Skaityti daugiau: Niujorkas

 


Dubajaus fontanai

Vieta: JAE

Aukščiausi pasaulyje fontanai! 275 m ilgio čiurkšlių serija pagal melodiją kas pusvalandį šoka į 150 m aukštį (aukščiau, nei Vilniaus Europos dangoraižis). Net šiurpuliukai nugara lakstė stebint tuos vaizdus, o juos regėjau daug kartų, įvairiausiais rakursais: iš papėdės, nuo Burdž Chalifa viršūnės, iš laivelio, plaukiančio tame tvenkinyje.

Didžiausių pasaulio fontanų fragmentas. Už nugaros – naujo Verslo uosto rajono dangoraižiai.

Fontanai nuostabiai suderinti su muzika, ko daugeliui vadinamų “muzikinių fontanų” trūksta: čiurkšlės čia ir šaudo, ir kreipiasi tai į vieną, tai į kitą, šoną, priklausomai nuo muzikos tempo ir natų, apšviesti 25 projektoriais ir 6600 švieselių. Muzika – tai arabiška, tai vakarietiška, kaip visas Dubajus jungianti abi kultūras.

Lyg to būtų maža, fontanai yra aukščiausio pasaulio pastato – Burdž Chalifa – papėdėje. O visas šio pastato fasadas virsta LED ekranu, kuriame vyksta jau šviesos šou, pastiprinti galingais į šalis šviečiančiais žibintais. Kartais fontanų ir šviesų šou vyksta kartu! Šviesų temos ir fontanų melodijos nuolat skiriasi – tikrai verta ten pasilikti ilgiau. Net kaklas įskaudo nuo galvos užvertimo žvelgiant į tą aukščiausią pasaulio pastatą. Burdž Chalifa sindromas!

Tokia mokslinės fantastikos atmosfera!

Skaityti daugiau: Dubajus – naujoji pasaulio sostinė

 


Amerikietiškos imtynės JAV

Vieta: JAV

Tai – „muštynių teatras“, kur į keisčiausius vaidmenis įsijautę kovotojai stoja vienas prieš kitą tokiame „koviniame spektaklyje“. Jo viršūnė – „žiaurios“ muštynės su gausybe permeitmų, išmetimais iš ringo ir – kartais – net daužymais kėdėmis per galvą. Bet prieš štai seka įžanga – visokie „imtynininkų“ ir teisėjų barniai, riksmai, juodi-balti vaidmenys, turintys „įaudrinti“ žiūrovus (koks nors ten kovotojas-blogiukas visus keikia ir muša moteris ir štai prieš jį stoja koks kovotojas-riteris – dar ir su riterio drabužiais)…

Amerikeitiškas imtynes daugelis yra matę per televizją (WWE ir pan.), bet ne mažiau įspūdinga jas buvo pamatyti gyvai, eiliniame Virdžinijos valstijos miestelyje, eilinėje sporto salėje. Keliaujanti imtynių lyga atvežė savo „Skorpioną“, „Psichą“ ir naujai įsteigtą „Šiaurės Amerikos čempiono“ diržą, dėl kurio vyko pagrindinė kova.

Amerikietiškos imtynės

Amerikietiškos imtynės

Įdomu buvo matyti žiūrovų reakcijas: nors visi žino, kad viskas – suvaidinta, jie reaguoja taip, lyg būtų tikra, suaugę ir senukai lygiai kaip ir maži vaikai garsiai apsižodžiuoja su „blogiukais“ ringe, kurie atremia įžeidimus it geri komediantai-improvizatoriai. Imtynininkai įsijaučia į vaidmenį gerokai prieš įeidami į areną (štai vienas „blogiukas“ tiesiog nusišlapino automobilių aikštelėje, kai ten rinkosi žiūrovai), o ringe vyksta ir muilo operos. Štai prieš pirmą kovą vienas kovotojas, kuris nė „neturėjo tądien kautis“, užėmė ringą ir nieko į jį neįleido, neklausydamas nė piktų žiūrovų skanduočių „Lauk iš ringo!“, kol „lygos direktorius“ nepažadėjo ir jam leisti dalyvauti kovoje dėl čempiono titulo – bet, kadangi toje kovoje jau buvo numatyti du kovotojai, tai, lygos direktoriaus sprendimu, kovoje vienu metu teko kautis trise. Tai – tipinė Amerikietiškų imtynių istorija…

Per pertrauką imtyninkai rodosi žiūrovams atstovaudami įvairias išgalvotas komandas 'kietais' pavadinimais

Per pertrauką imtyninkai rodosi žiūrovams atstovaudami įvairias išgalvotas komandas ‘kietais’ pavadinimais

Iš pradžių atrodo juokinga ir kvailoka, bet šitas „muštynių teatras“ turi gilias tradicijas. Kadaise, XIX a., po JAV miestelius keliaudavo tikri kovotojai, o miestelėnai mokėdavo pinigus, kad pamatytų jų kovas. Tačiau ilgainiui tie kovotojai suprato, kad žiūrovams nesvarbu, kas laimi – jie vis tiek tų kovotojų nežino. Jiems kur kas svarbiau gražūs veiksmai, gražios istorijos apie kokį ten „autsaiderį, kuris štai pirmą kartą įveikė lyderį“. Taigi, kovotojai pradėjo vis labiau ir labiau tartis tarpusavy, kad kovos atrodytų įspūdingiau, būtų patiems saugiau – ir žiūrovams labiau patiktų. Tartis, kas kada smūgiuos, kaip, ką kas sakys prieš kovą ir t.t.

Beveik 'nukautas' kovotojas dar šnibžda teisėjui, kad nepasiduoda

Beveik ‘nukautas’ kovotojas dar šnibžda teisėjui, kad nepasiduoda

Šiaip suprasti amerikietiškas imtynes ne ką paprasčiau, nei perprasti operą ar baletą. Tai – senas, tradicijomis apaugęs menas. Yra ištisas „Amerikietiškų imtynių žodynas“, kuriame žodžiai turi visai kitas prasmes. Pvz. „Face“ – gerietis kovotojas, „Heel“ – blogietis, „Jobber“ – tas, kuris pralaiminėja ir t.t. Nepasikaustęs tarpusavy kalbančių fanų nė nesuprasi! Yra ten net savi „fizikos dėsniai“, kurie galioja beveik visose lygose (pvz. imtyninkas gali įtempęs ringo virves nuo jų pasileisti save tarsi akmenuką iš laidynės – ir iš to turėti tiek galios, kad daužys viską pakeliui).

Ir pralaimėti, beje, Amerikeitiškose imtynėse sunkiau, nei laimėti: juk reikia mokėti nesusižeisti krentant ir t.t.

Amerikietiškose imtynėse dažni lipimai ant ringo virvių ir pan.

Amerikietiškose imtynėse dažni lipimai ant ringo virvių ir pan.

 


Kečakas ir Balio šokiai

Įdomiausių šou žemėlapis

 


Kiti unikalūs pasaulio šou

Kiti ypatingi pasirodymų žanrai, kuriuos gali pamatyti konkrečiose užsienio šalyse:

Tango šou Argentinoje

Buenos Airėse – bent keliolika tango teatrų, kas naktį surengiančių tango pasirodymus, apimančius šokį, teatrą ir vakarienę. Tai – puikus būdas atsiplaiduoti ir kartu pažinti Argentinos kultūrą, kuri ir pagimdė šį šokį, tarpukariu su trenksmu “paėmusį” visą pasaulį.
Plačiau: Buenos Airės – nusigyvenęs pietų Paryžius

Tango spektaklis

Tango spektaklis Buenos Airėse

Dervišų šokis Turkijoje

Tai ne šiaip šokis, o religinis ritualas: kiekviena aprangos detalė, muzikos garsas, šokių eiliškumas čia turi prasmę, o sukdamiesi aplink savo ašį dervišai kyla dievop. Deja, Kemalis Atatiurkas dar prieš šimtmetį dervišus uždraudė. Dabar tai jau tik – kasdieniai pasirodymai turistams: Stambule, Antalijoje, Kapadokijoje. Ir vis tiek įspūdingas langas į šimtametę turkų kultūrą.

Plačiau: Turkija – viskas, ką reikia žinoti keliaujant

Dervišų šokis Stambule. Jų pasirodymai vyksta ir Kapadokijoje, kurortuose, o garsiausi - Konjoje, kur palaidotas dervišų ordino įkūrėjas Mevlana

Dervišų šokis Stambule

Robotų restoranas Tokijuje

Robotų restoranas, tiksliau, kabaretas – labai nauja, bet labai įspūdinga ir labai japoniška pramoga, kur priešais lankytojus inscenizuojamos robotų kovos, papildytos senais ir naujais Japonijos kultūros atributais – visokiuose “kas įdomiausia Japonijoje?” sąrašuose ji jau skina laurus.

Plačiau: Japonija. Moderni! Amžina…

Robotų restorano pasirodymo fragmentas. Jame gražiai suplaktos senos ir naujos japonų tradicijos: nindzės ir samurajai, anime įkvėptos karingos merginos, mitologiniai pabaisos jokajai.

Ping pong šou Tailande

Ping pong šou, ping pong šou” – vakarais šią frazę Patonge ir Patajoje girdėsi dažniau, nei “taksi” ir “tuk tuk”. Įkyrūs prekijai bruks nešvankius piešinėlius “kas jūsų laukia”. Nutarėme nueiti – juk šitokie šou tikra šiuolaikinio Tailando tradicija, neaprašius to kelionių vadovas būtų nepilnas! Prekijas pavėdėjo į barą atokiau gatvės. Ant scenos besiraičiusios merginos tuojau perėjo prie cirko triukų su savo lytiniais organais: pūtė jais balionus, rašė klientų vardus, traukė cigarečių dūmus, kišo ten skutimosi peiliukus (kaip ir kardų rijimas, išsitreniravus tai nepavojinga). Nereikia nė sakyti, kad ir ping pongo (stalo teniso) kamuoliukus artistės ten “paduoda” ne su rakete…

Plačiau: Tailandas – šalis visiems, bet ne visų

Vienas gausybės kvieslių į ping pong šou Puketo centrinėje Banglos gatvėje

Vienas gausybės kvieslių į ping pong šou Puketo centrinėje Banglos gatvėje. Įsidėmėkite, kad visi šou mokami, o jei sako “nemokamas”, bus privalomi brangūs gėrimai ir pan.

Naktiniai šviesų-lazerių-vandens šou Singapūre

Singapūras, ypač jo Sentosos sala, garsėja savo naktiniais “automatiniais” šou, kur (beveik) nėra aktorių, užtat įspūdį kuria lazeriai, šviesos, garsai ir vandens srovės. Kiekvieną vakarą bent keli jų stulbina žiūrovus.

Plačiau: Singapūras – kitoks! ateities! miestas!

Gervių-robotų, kurių sparnai - iš vandens srovių, meilės istorija Steampunk stiliumi Sentosos saloje. Beje, nemokama.

Gervių-robotų, kurių sparnai – iš vandens srovių, meilės istorija Steampunk stiliumi Sentosos saloje. Beje, nemokama.

Makao naktis

Lošimų apimtimis Makao jau aplenkė Las Vegasą. Pramogų, nemokamų vaizdinių apimtimis Makao dar toli iki savo “Amerikos brolio”, bet ir čia jau yra nuostabių šou (“House of Dancing Water”, sakyčiau, Las Vegasą net pranoksta) bei kasdienių nemokamų grožybių.

Plačiau: Makao – naujai sena pramogų sostinė

Drakono iškilimas – vienas nemokamų vaizdinių, kuriuos Makao kazino kasdien kuria praeiviams

Transvestitų šou Tailande

“Ladyboy” arba “katoei” Tailande laikomi tarsi trečia lytimi. Tai vyrai, kurie rengiasi kaip moterys – o šiais laikais dar ir daro įvairias plastines operacijas (pvz. krūtų didinimo). Transvestitų šou Tailande (ypač Patajoje) pastatyti ištisi teatrai ir šou vyksta daug kartų per dieną. Nors šokių ar muzikos kokybe daug kas skundžiasi (gal nepakanka visiems talentingų transvestitų), šou turi savo genijus, kurie, tiesa, net nepasirodo scenoje: plastikos chirurgai. Pagal lyties keitimo operacijas Tailandas pirmauja pasaulyje.
Plačiau: Tailandas – šalis visiems, bet ne visų

Transvestitų šou Patajoje

Transvestitų šou Patajoje. Iš tikro jame nėra nieko nešvankaus, ir vietiniai ten vedasi net mažus vaikučius. Jei tau nepasakytų, turbūt nė neuprastum, kad čia – transvestitai

Mormonų tabernakulio choras JAV

“Geriausio Amerikos choro” koncertai vietiniams – tarsi mišios; išgirdę “Aleliuja” visi be išimties atsistojo, iš tribūnų Velykinį pasirodymą stebėjo bažnyčios prezidentas ir dvylikos apaštalų kvorumo nariai. Mormonams religija – neatskiriama gyvenimo dalis, Solt Leik Sitis – jų švenčiausias miestas, o aplink Tabernakulį – švenčiausia jo vieta. Į šventyklą nemormonai neįleidžiami, todėl tabernakulio choro pasirodymai – vienas būdų geriau pažinti tą didžiausią Vakarų pasaulyje užgimusią religiją, mastais jau lenkiančią judaizmą.
Plačiau: Juta – gamtos ir tikėjimo didybė

Mormonų tabernakulio choras Jutoje

Mormonų tabernakulio choras Jutoje


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , ,


Įspūdingiausi pasaulio ledynai ir poliariniai peizažai

Įspūdingiausi pasaulio ledynai ir poliariniai peizažai

| 0 komentarų

Šiauriausi ir piečiausi pasaulio toliai sunkiai pasiekiami, bet tai – ir vienos gražiausių pasaulio žemių. Jose mažai žmonių, užtat daug įspūdingų ledynų, taigų, galingų upių.

Įspūdingiausi pasaulio poliariniai peizažai, kuriuos esu matęs per savo keliones į daugiau nei 100 šalių:

 


Perito Moreno ir aplinkiniai Argentinos ledynai

Vieta: Argentina

Kelionė į Patagoniją daugeliui tai – kelionė į Patagonijos ledynus. „Ko čia lietuviams žiūrėti ledynus“, „Aš jau mačiau ledynus Alpėse“ – man sakė skeptikai. Bet tie ledynai su Argentinos ledynais turi tiek pat bendro, kiek Aukštojo kalva su Monblanu. Patagonijos ledo laukas yra didžiausias pasaulyje (išskyrus Antarktidą ir Grenlandiją, bet ten sunku nukeliauti). O dar svarbiau, kad Perito Moreno ledynas – vienintelis, kurį gali stebėti iš arti, iš priekio, nuo natūralių „balkonų“, tarsi teatro sceną. Matyti, kaip ta nuolat slenkanti ledo upė pasiekia „liepto galą“, tirpsta, atlūžta milžiniškais gabalais ir krenta į didžiausio Argentinos ežero įvairiaspalvius vandenis.

Perito Moreno ledynas

Perito Moreno ledynas

Pagauna tikras azartas! Išgirsti „triokšt“ – ieškai akimis kur. Bet jei jau išgirdai, būna vėlu: pamatai tik kulminaciją, kaip krentančiuos ledo uolos sukelia ežere bangas. Tarsi 11 metrų baudinį mėginantis uždengti futbolo vartininkas, tu privalai atspėti, kur žiūrėti… Taip sėdėdami tai vienam, tai kitam „balkone“, vaikščiodami panoraminiais takais nė nepastebėjome, kaip Perito Moreno nacionaliniame parke praleidome didžiąją dienos dalį. Ir vis tiek atrodo – tik nusisuksi, tik nueisi, ir praleisi didžiausią dienos… Nueiname į miško taką. Triokšt! Kone garsiausias dienoje…

Spegacinio ledynas. Skirtingas ledo spalvas lemia skirtingas tankis.

Spegacinio ledynas. Skirtingas ledo spalvas lemia skirtingas tankis.

Kitą dieną plaukėme laivu prie dviejų tolimesnių ledynų – Upsalos, nuolat „besispjaudančio“ ledkalniais, ir paties aukščiausio Spegacinio (aukštis – 100 m: lenkia aukščiausius Lietuvos bažnyčių bokštus, o juk tai ne bokštas, tačiau siena). Tas gana stabilus, tad galima priplaukti arčiau. Ir visgi stebėti ledynus iš pergrūsto laivo denio – ne tas pats. Tą buvau daręs ir kitur, tarkime, gretimoje Čilės Patagonijoje. O štai į Perito Moreno ledyno patirtį panašios nėra niekur. Drąsiai rašau ją tarp 10 įspūdingiausių planetos gamtinių patirčių, greta Igvasu krioklių kitame Argentinos gale.

Nuo Upsalos ledyno atskilęs ledkalnis, aukščio sulig mūsų laivu

Nuo Upsalos ledyno atskilęs ledkalnis, aukščio sulig mūsų laivu

Skaityti daugiau:
Argentinos Patagonija – ledynai, Andai, vandenynai

 


Vatnajiokudlio ledynas

Vieta: Islandija

Vatnajiokudlio ledynas toks milžiniškas, kad dengia dešimtadalį viso Islandijos paviršiaus, plotu prilygsta visai Vilniaus apskričiai.

Vasaromis jis byra į Jokulsarlon lagūną, iš kurios aisbergai plaukia į vandenyną. Ši lagūna – viena labiausiai pribloškiančių Islandijos vietų, ją regėdamas gali pasijusti it grįžęs į ledynmetį.

Nuo Vatnajiokudlio ledyno į Jokulsarlon lagūną atskylantys aisbergai

Tačiau pakanka pakitimų giliai po paviršiumi ir grožis virsta katastrofa: štai 1996 m. po Vatnajiokudliu išsiveržęs vulkanas staiga ištirpdė tiek ledo, kad paplūdęs vanduo nuplovė pirmojo plento tiltus. Laimė, Islandija taip retai gyvenama, kad joks žmogus tai mirtinai bangai nepasipainiojo. Nors ir yra savotiški stichijų įkaitai, islandai moka kai kurias jų numatyti gana tiksliai.

Ką reiškia gyventi saugantis Islandijos gamtos kaprizų 2010 m. buvo pajutę visi europiečiai, kai išsiveržus Ejafjadlajokudlio vulkanui teko visame žemyne “tupdyti lėktuvus”.

Skaityti daugiau:
Islandija: keturių stichijų šėlsmas

 


Danko salos apylinkės

Vieta: Antarktida

Totaliai antarktidietiškas peizažas. Sąsiauryje pilna ledkalnių, salose, kaip Danko ir Kulvervilis – milžiniškos pingvinų kolonijos.

Ruonis ant ledo lyties

Ruonis ant ledo lyties

Nepakartojama čia buvo tiek vaikščioti salose, stebint pingvinų gyvenimą, tiek plaukioti sąsiauryje, gėrintis “gamtos skulptūromis” ledkalniais, iš gretimų kolonijų plaukiojančiomis pingvinų voromis.

O užvis “stipriausias” buvo vaizdas nuo salos viršūnės, kuriame – ir pingvinai, ir ledkalniai, ir nutolęs mūsų laivas. Puiki Antarktidos iliustracija!

Pingvinų kolonija

Pingvinų kolonija Kulvervlio saloje prie Danko

Koks tai žvarbus kraštas nesunku suprasti ir iš jo pavadinimo kilmės – pavadintas žuvusio belgų poliarininko Danko garbei. Jų ekspedicija buvo įšalusi leduose Antarktidoje visai žiemai. Dar ir dabar šios vietos pasiekiamos tik vasarą…

Skaityti daugiau:
Antarktida – viskas, ką reikia žinoti keliaujant

 


Lemairo kanalas ir “ledkalnių kapinės”

Vieta: Antarktida

Lemaire kanalas – daugelio kelionių į Antarktidą pažiba. Čia bet kuris kruizinis laivas tampa “nykštuku” apsuptas milžiniškų snieguotų kalnų iš abiejų pusių, kuriuos sukaustę plyšių pilni ledai (matai tikrą jų skerspjūvį). O vandenyje – mažesni ledo gabalai, kuriuos laivui tenka išstumdyti.

Lemero sąsiauris

Lemairo kanalas

Nors daugelis vietų Antarktidoje tyrinėjamos pėsčiom ar mažais laiveliais, “arčiau gamtos”, Lemaire kanalas, pasak mūsų laivo kapitono, toks įspūdingas, kad ir jo stebėjimas iš savo laivo denio – superpatirtis. Negaliu nesutikti – sutiko ir bendrakeleiviai, kurių į denį sugužėjo daugiau nei kada dar kelionės metu… Man Lemaire kanalas priminė kokius Kinijos Tris tarpeklius, tik viskas sušalę, užšalę, žvarbu.

Ledkalnių grožis

Ledkalnių grožis jų ‘kapinėse’

O dar nuostabesni peizažai atsivėrė anapus Lemaire kanalo! Ten – “ledkalnių kapinės”. Kadangi gana seklu, dideli ledkalniai “įstringa” ten įplaukę ir lieka “su visam” kol per dešimtmečius pamažu ištirpsta. Kiekvienu jų “gyvenimo” metu jie atrodo vis kitaip, kitokių formų. Tai – didžiausios “gamtinės” ledo skulptūros, kokias tik mačiau Antarktidos žemyne.

Na ir dar paskutinis akcentas, lyg būtų maža – Petermano, Planeau salos, pilnos pingvinų kolonijų…

Ekskursija zodiaku

Ekskursija zodiaku po Ledkalnių kapines

Skaityti daugiau:
Antarktida – viskas, ką reikia žinoti keliaujant

 


Torres Del Paine nacionalinis parkas

Vieta: Patagonija, Čilė

Čilės Patagonija – didi, vėjuota ir labai retai gyvenama. Tolstant nuo “piečiausio pasaulio miesto” Punta Arenaso asfaltuotas kelias netruko virto žvyrkeliu (oficialiai turinčiu 9-osios magistralės statusą).

Atšiaurus Torres Del Paine nacionalinio parko peizažas. Saloje - viešbutis.

Ženklai paskelbė prasidedant Paskutinės vilties (Ultima Esperanza) provinciją. Pavadinimas labai tinka nykiam medžių stokojančiam peizažui. Jį davė jūrininkas Chuanas Ladriljeras, čia plaukęs 1557 m. Jo “paskutinė viltis”, kad pagaliau priplaukė Magelano sąsiaurį, pasirodė buvusi bergždia: pasirinktasis vandens kelias tebuvo fjordas, pasibaigęs ledynu.

Antrasis pagal dydį piečiausio Čilės regiono miestas Puerto Natalesas laukė už 248 km nuo Punta Arenaso, bet jo dydis – jau tik kaip Druskininkų (18000 žmonių). Degalų pakeliui teko piltis kaimo krautuvėje, kurios pardavėjas greta maisto bei gėrimų atsiveža ir vieną kitą kanistrą – statyti degalinės neapsimoka.

Gvanakų (laukinių lamų) kaimenė.

Dar už 100 kilometrų laukė Paino bokštų (Torres del Paine) nacionalinis parkas – ten civilizacija galutinai užleido pozicijas gamtai. Nuo vietomis apsemtų automobilių kelių ir pasivaikščiojimo takų ten atsiveria vienas už kitą įspūdingesni vaizdai: aštrūs kalnai (“bokštai”), visa aibė ežerų.

Tačiau žaviausi ten – ledynai, didžiojo Pietinio ledo masyvo liežuviai, vasaromis aptirpstantys, žiemomis vėl užšalantys. Iki Grėjaus ledyno neprivažiuosi, pėsčiomis – 8 val. į vieną pusę, bet galima ir plaukti nuo jo tirpsmo užgimusiu ežeru. Tai irgi nebuvo paprasta: prieš baisų vėją nukreiptas laivelis beveik stovėjo vietoje, nors varikliai veikė visu pajėgumu. Nieko keisto: Patagonijos vėjas siūbuodavo net didelį išsinuomotą pikapą, o eiti prieš jį atviroje vietoje reikalaudavo pastangų.

Grėjaus ledyno menka dalelė iš laivo.

Skaityti daugiau:
Čilės Patagonija: vėjuotas didus pasaulio galas

 


Pietų Aliaskos ledynai

Vieta: Aliaska, JAV

Pietų Aliaska yra lyg toks priešistorinis poliarinis pasaulis. Ten pilna ledynų, o žmonių kūriniai – laivai, miesteliai – palyginus su jais atrodo nykštukiniai. Aplinkui yra ir visos kitos gamtos jėgos: kalnai, kriokliai, vandenynas ir gyvūnai. Pavyzdžiui, Kenajaus nacionalinaime parke jūrų liūtai apsigyvenę ant nuo ledynų atskilusių ledo lyčių.

Ledynas Kenajaus nacionaliniame parke

Ledynas Kenajaus nacionaliniame parke

Didžiausi pietų Aliaskos ledynai teka ne į ežerus, o į Ramųjį Vandenyną. Ir masteliais jie lenkia daugelį. Tiesa, tą mastelį sunku suvokti: kai stovėjau laive, atrodė, kad ledynas gal yra mažesnis, tiesiog arčiau. Bet kai suvokiau, kad iki ledyno dar daug kilometrų, o jis vis tiek atrodo šitoks milžiniškas – užgniaužė kvapą.

Laivas iš tikrųjų dar gana toli ledyno

Laivas iš tikrųjų dar gana toli ledyno

Prie mažesnių ledynų galėjome priplaukti mažesniais laivais, o didžiausias – Habardo ledynas – pasiekamas net didžiausias kruiziniais laivais. Tiesa, mums nepasisekė: buvo rūkas; Aliaskoje visada esi gamtos įkaitu, klimatas ten atšiaurus.

Net viršum Aliaskos sostinės Džuno kyla savas ledynas – Mendenholas – ir būtent jis, o ne kokie miesto pastatai, yra to miesto pagrindinė lankytina vieta.

Mendenhalo ledynas

Mendenhalo ledynas

Skaityti daugiau:
Aliaska – begalinės Gamtos apsupty

 


Įspūdingiausių pasaulio ledynų ir poliarinių peizažų žemėlapis

 


Kiti įspūdingi poliariniai peizažai

Šie peizažai gal neužgniaužia kvapo taip, kaip aukščiau suminėtieji, bet taip pat yra labai žavūs.

Naujosios Zelandijos ledynai

Naujoji Zelandija garsėja pakrantėmis, fjordais, ežerais, augalais – tačiau jos pietinė sala pakankamai toli į pietus, kad turėtų ir ledynų. Tiesa, tik tarp kalnų.
Plačiau: Naujoji Zelandija – žalia pasaulio provincija

Svalbardas

Šiauriausia pasaulyje sala, į kurią galima nuskristi reisiniais lėktuvais, kur yra viešbučiai, muziejus, universitetas ir t.t. – Norvegijos Svalbardas. Gamta čia dyka, nyki, bet kartu didinga: savo tuštuma, poliarinėmis naktimis, sniegais.
Plačiau: Svalbardas – Šiauriausias žmonijos forpostas

Pūga Svalbarde

Pūga Svalbarde

Atabaskos ledynas (Kanada)

Vienas lengviausiai pasiekiamų ledynų pavaikščiojimui juo. Ledyno paviršiumi ten vaikščiojome, prieš tai nuvežti 25 tonas sveriančiu „autobusu“, kurio kiekvienas iš ratų dydesnis už ištisą automobilį. Vienas kainuoja virš milijono, o jų analogai važinėja Antarktidos mokslininkų bazėse. Prie Atabaskos jie važiuoja „stačiausia Šiaurės Amerkos įkalne“ ištisą ledyninę upę kaip niekur nieko pervažiuoja. Vaikščiojimas ledynu – patirtis, kurią verta bent sykį gyvenime patirti. Nustebino, koks ledynas neslidus. Vietomis jis tirpdamas bėga upėmis, kitur, atrodo, jau čia pata vanduo – bet galėjau visu svoriu stotis, nieko neatsitiko.
Plačiau: Alberta – ryškiausi Kanados kalnai ir prerijos

Ant Atabaskos ledyno, atvažiavus milžinišku 'autobusu'

Ant Atabaskos ledyno, atvažiavus milžinišku ‘autobusu’

Niufaundlendo aisbergai (Kanada)

Niufaundlendas piečiau už Lietuvą, bet dėl šaltųjų vandenyno srovių klimatas ten šaltas. Tos srovės kasmet pavasarį “atplukdo” ir galybę ledkalnių – jų galėjome prisižiūrėti ir vasaros pradžioje. Stebėtina juos matyti taip toli į pietus, o dar aplink plaukiojo daugiau banginių, nei mačiau kada gyvenime! Beje, vienas Niufaundlendo ledkalnių paskandino legendinį “Titaniką”.
Plačiau: Niufaundlendas – didinga Kanados pabaiga

Aisbergai prie Niufaundlendo

Aisbergai prie Niufaundlendo

Rojaus įlanka (Antarktida)

Rojaus įlanka (Paradaise Bay) Antarktidoje garsėja ne tik nuostabiais peizažais ir vienais aukščiausių Antarktidos pusiasalio kalnų aplink. Čia taip pat gausu ir mokslinių bazių tyrinėjančių poliarinę gamtą, gyvūniją – kai kurios jau uždarytos, visiškai “paskendusios” toje gamtoje. Britų Port Lockroy dabar labiau tarnauja kaip piečiausias pasaulio paštas, britų Damoy Hut kadaise buvo pagrindinis Britų Antarktidos oro uostas, o Argentinos Brown stotis vasaromis dar veikia, bet, lankant prieš sezoną, pasirodė kaip apleistų namų rinkinėlis. Aišku, visur pilna pingvinų, ruonių, banginių.
Plačiau: Antarktida – viskas, ką reikia žinoti keliaujant

Buvęs Damoy terminalas (trobelė apačioj) ir kilimo takas

Buvęs Damoy oro uosto terminalas (trobelė apačioj) ir ‘kilimo takas’ (tiesiog ledas)

Šarlotės įlanka (Antarktida)

Pilna gražių ledkalnių, pingvinų, ruonių, banginių, nuostabių peizažų. Netoliese – ir paskendęs banginių medžiotojų laivas “Governoren”.
Plačiau: Antarktida – viskas, ką reikia žinoti keliaujant

Portal Point peizažas su ruoniu

Portal Point peizažas su ruoniu


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentuoti
Straipsnio temos: , ,