Kada geriausia keliauti? Turizmo sezonai, klimatas ir kt.

Kada geriausia kur keliauti? Ar tas mėnuo tinkamas kelionei? Koks ten oras? Tai vieni dažniausių klausimų planuojantis kelionę…

Šiame straipsnyje sudėjau į vieną vietą visus niuansus, kurie turėtų lemti kelionės datą. Paskaitę suprasite, kas ir kaip, ir galėsite geriau pasirinkti, į kokias vietas kada keliauti.

Kur keliauti sezono metu, kur – ne sezono metu?

Kone visur pasaulyje yra “turizmo sezonas” ir “nesezonas“.

Sezonas tada, kai į tą vietą keliauja daugiausiai turistų.

“Sezonas” keliautojui reiškia du didelius minusus ir vieną pliusą:
– Didesnės kainos (ypač viešbučių, autonuomos, lėktuvų bilietų).
– Daugiau turistų (sunkiau gauti norimą viešbutį, vietą restorane ar prie baseino, kai kurios lankytinos vietos išparduodamos į priekį ir t.t.)
+ Daugiau kelionių galimybių (nesezono metu kai kurie restoranai ar viešbučiai gali būti uždaryti, pramogų nebūti, darbo laikai trumpesni ir t.t.)

Ar verta keliauti sezono metu, priklauso ir nuo to, kiek jums trukdo tie minusai. Bet nereikia suprasti, kad “Jei man netrukdo minios ir galiu sau leisti mokėti daugiau, geriau keliauti sezono metu”. Nes priežasčių, kodėl tam tikras laikas yra sezonas, yra daug – ir nebūtinai tos priežastys aktualios jums. Tipinės priežastys:
1.Geresnis oras (mažiau lietaus; šilta, bet ne per karšta).
2.Tinkamiausios sąlygos ten populiariai turistinei veiklai (pvz. slidinėjimui, kaitavimui, žygiams, nardymui, gyvūnų stebėjimui ar pan.).
3.Nacionalinės šventės ar svarbūs renginiai (sporto varžybos ir pan.) – garsiausios šventės paprastai sukelia pačius didžiausius sezono pikus, kai net viešbučių gali trūkti.
4.Moksleivių ar studentų atostogos toje šalyje arba gretimose šalyse.

Kaip matote, jei “geresnis oras” dar aktualus daug kam, tai “tinkamos sąlygos kokiai nors veiklai” aktualios, tik jei ketinate užsiimti būtent ta veikla. Šventės ir renginiai yra pliusas dar mažiau kam: tik jeigu norite patys ten dalyvauti ar žiūrėti. Na o iš to, kad kelionės šalyje moksleivių atostogos, jums išvis jokios naudos nebus.

Tokiais momentais, kai turistų srautus išaugina jums neaktualios aplinkybės, geriausia nekeliauti: bus minios, bus aukštos kainos, o pliusais nepasidžiaugsite, nes jie nebus jums svarbūs.

Kada kurioje vietoje sezonas ir nesezonas lengva rasti informaciją internete, ją rašau ir savo kelionių vadovuose. Be sezono ir nesezono dar išskiriamas “priesezonis” (angl. shoulder season) – tai yra laikas, kai turistų skaičiai vidutiniški (vidutiniška ir visa kita: pvz. oras kiek prastesnis, nei sezono metu, bet geresnis, nei nesezono). Daug turistų kelionėms stengiasi rinktis būtent “priesezonį”.

Beje – “Sezonas” ir “Nesezonas” skirtingose pasaulio vietose reiškia ne tą patį. Svarbus sezoniškumas. Yra vietų, kur jis didžiulis: t.y. nesezono metu keliauja labai mažai kas, palyginus su sezonu. O kitur skirtumai maži. Ten, kur sezoniškumas didelis, nesezonu ir sezonu patenki tarsi į kitą šalį, nesezono metu net svarbios lankytinos vietos gali neveikti.

Didžiausias sezoniškumas yra ten kur:
1.Keliaujama daugiausiai dėl vieno dalyko, o tas dalykas įmanomas tik tam tikru metų laiku ar prie tam tikro oro (pvz. slidinėjimo kurortai, pajūrio kurortai).
2.Yra metų laikų, kai oro sąlygos itin ekstremalios (pvz. labai šalta, labai labai karšta, nuolat lyja).
3.Vietos gyventojų mažai, o turistų sezono metu labai daug, dėl ko daug parduotuvių, restoranų dirba egzistuoja tik dėl turistų (pvz. nedideli kurortai, nacionalinių parkų gyvenvietės).
4.Dauguma turistų atvyksta su organizuotom grupėm, o jos vežamos ne visus metus (pvz. kruizinių laivų uostamiesčiai Karibuose ar “viskas įskaičiuota” tipo kurortai palei Viduržemį).

O mažas sezoniškumas ten, kur oras ir aplinkybės kinta mažai ir/arba kur yra daug vietos gyventojų ir turizmo reikšmė ekonomikai mažesnė (didmiesčiai). Ten nuvykęs “nesezonu” rasi, kad viskas veikia kaip ir “sezonu”, tik gal turistų kiek mažiau.

Kai ruošiesi keliauti į labai sezoniškas vietas nesezono metu, dar prieš įsigydamas bilietus turi pažiūrėti, ar tai, dėl ko ten keliauji, iš viso tuo metu bus įmanoma: labai gali būti, kad išsvajotos lankytinos vietos bus uždarytos, pramogos nepasiekiamos, arba, tarkime, prieinamos tik savaitgaliais, o savaitgalį būti neplanuotumėte… Ne vienos geros ir pigios kelionės idėjos nesezono metu teko atsisakyti kai supratau, kad, tiesiog, keliaudamas nesezonu liksiu nepatyręs pusės to, kas šalyje svarbu.

Dar viena svarbi aplinkybė – šalies turistiškumas. Jei vieta pritraukia labai daug turistų (pvz. kokia Venecija), tai sezono metu ten gali būti “tragedija”: minių minios, ekskursija po ekskursijos, be galo išpūstos kainos. Tačiau mažiau turistinėse šalyse ir sezono metu prieš turistus dominuos vietiniai, o ar turistų dvigubai mažiau, ar dvigubai daugiau, net sunkiai pastebėsite.

Taigi, keliaujant į pačias populiariausias vietas gali būti tikrai verta keliauti nesezonu netgi tuo atveju, jei šiaip jau jums būtų maloniau sezonu. Nes labai gali būti, kad vėsesnis oras nebus jums tiek nemalonus, kiek būtų nemalonios turistų minios ir išpūstos kainos. Kita vertus, keliaujant į mažiau turistines šalis, turistų minių išvis niekada nebus, tad šitas argumentas už kelionę nesezono metu atkrenta.

Kaip iš anksto išsiaiškinti, koks bus oras?

Vienas dažniausių veiksnių renkantis kelionės laiką – oras. Pirkdamas kelionės bilietus iš anksto nežinosite, koks *tiksliai* bus oras būtent jūsų kelionės metu – bet ir ne tiek svarbu laipsnis-kitas šen ar ten, svarbu, koks klimatas apskritai tuo laiku. O tą informaciją lengva rasti internete: nuo Vikipedijos straipsnių apie kiekvieną miestą iki specializuotų svetainių.

Svarbiausia išsiaiškinti, kokie kelionės mėnesį yra šitie skaičiai (ir kokius klausimus tai padeda atsakyti):
*Vidutinė dienos temperatūra (angl. Average high) – “Kiek tikėtina bus laipsnių šilčiausiu dienos metu?”.
*Vidutinė nakties temperatūra (angl. Average low) – “Kiek tikėtina bus laipsnių šalčiausiu nakties metu?”.
*Kritulių kiekis per mėnesį milimetrais (angl. Average precipitation) – “Kiek, tikėtina, lis ar snigs?”.
*Saulėtų valandų kiekis (angl. Mean monthly sunshine hours) – “Kokia tikimybė, kad švies saulė?”.
*Vandens temperatūra vandenyne / jūroje (angl. Average sea temperature) – “Ar bus šilta maudytis?”.

Neverta kreipti dėmesio į visokiausius “šalčio rekordus” ar “karščio rekordus” – tokie gali būti tik kartą į šimtą metų.

Jums tie skaičiai nieko nesako? Atsidarykite tokią pačią informaciją apie savo miestą (pvz. Vilnių, Palangą). Matysite, kokį mėnesį kokie skaičiai “pas jus” ir galėsite palyginti, kada kelionės vietoje šilčiau, kada šalčiau, kada kritulių mažiau, kada daugiau, nei esate įpratę. Tai pasakys jums daug daugiau nei “nuogi skaičiai”. Dažnai pamatai pvz. “Toje vietoje temperatūra balandį – kaip rugpjūtį Palangoje” ar pan. ir iškart viskas aišku. Arba – “Ten tuo metu lyja dvigubai daugiau, nei Lietuvoje”.

Tiesa, kartais klimatą sunku palyginti su lietuvišku. Pavyzdžiui, kuo toliau nuo vandenyno kranto ir kuo aukščiau į kalnus, tuo labiau skiriasi dienos ir nakties temperatūros. Taigi, gali būti taip, kad, pavyzdžiui, kokiame kalnų regione vidutinė dienos temperatūra bus kaip Lietuvoje liepą, o nakties – kaip Lietuvoje balandį…

Be to, nors Lietuvoje, kur šalis nedidelė ir nėra kalnų, visur klimatas panašus, kitose šalyse nebūtinai taip: taigi, nepakanka pažiūrėti klimato viename mieste, jei važiuosi per daug šalies vietų, per kalnus ir per žemumas, reikia žiūrėti klimatą skirtingose vietose pakeliui. Bendra taisyklė – kiekvieni papildomi 1000 m aukščio temperatūrą “numuša” ~7 laipsniais, bet naktimis labiau nei dienomis.

Kada šventės ir ar verta keliauti jų metu?

Kada šalyje šventės, nedarbo dienos internete pamatyti labai lengva. Bet šventė šventei nelygu – svarbu suprasti ir jų reikšmę. Vienos bus tik nedarbo dienos, o kitos suteiks įdomių galimybių sudalyvauti ar pamatyti, kaip švenčia vietiniai.

Šventės, kurių metu reiktų vengti ten keliauti:
1.Šventės, kurios yra tik nedarbo dienos, ypač, kai sudaro ilgąjį savaitgalį. Gavę laisvadienius “pajudės” daug vietinių, užims viešbučius. Jei jau keliausite tokiu metu, pasistenkite būti ten, kur vietiniai mažiau linkę leisti šventes (pvz. jei šilta, tikėtina, vietiniai per ilgąjį savaitgalį užplūs pajūrio kurortus – tad geriau jums tuo metu keliauti po miestus).
2.Šventės, kuriose vis tiek nežadate niekaip dalyvauti ar jų stebėti.

Tačiau net jeigu pirma reakcija išgirdus “vietinė šventė” – “aišku, nedalyvausiu, ką aš ten veiksiu”, pagalvokite darsyk. Vienos įspūdingiausių patirčių kelionėse man buvo būtent šventėse: pamatai šalį, kultūrą savaip, taip, kaip mažai kas pamato. Jeigu šventė atrodo įdomi ir joje dalyvausite – tai, net jei už viešbutį susimokėsite daugiau, tai bus pliusas, unikali patirtis.

Svarbu kaip ta šventė švenčiama ten, o ne pas jus. Dažna pradedančių keliautojų klaida – norėdami pamatyti “vietines šventes” jie vyksta tuo metu, kai švenčiama Lietuvoje (ypač per Naujus metus). Bet ne visur tos pačios šventės švenčiamos, o net jei ir švenčiamos – nebūtinai jų svarba vienoda (pvz. Nauji metai Lietuvoje, galima sakyti, svarbiausia metų šventė, o kitur gali būti eilinė šventė: kainos bus išaugusios, nes daug kas keliauja tuo metu, o kažko labai įdomaus nepamatysite).

Bet kuriuo atveju, keliaudamas per pagrindines šventes automatiškai keliauji net ne tiesiog “sezono metu”, bet per patį “sezono piką”, tad viešbučius, skrydžius reikia rezervuoti anksčiau.

Kada verta “iškeliauti” iš namų?

Iki šiol rašiau kada verta keliauti tik iš tos pusės, kada tam tikroje šalyje yra “gerai” ir kada “blogai” turistui.

Bet dažnam kelionės laiką labiau nulemia asmeninės gyvenimo, darbo aplinkybės, kaip atostogos darbe (jei galima paimti ne bet kuriuo metu) ar jo vaikų atostogos mokykloje, medaus mėnuo ar dar kas. Aišku, net ir tokiom aplinkybėm, kai negali rinktis kelionės datos, visada gali pasirinkti tokią kryptį, į kurią būtent tuo metu keliauti gera.

Kartais kelionių laiką žmonės renkasi “iš inercijos”: pvz. visada atostogauja vasarą, nors tai ne(be)privaloma ir tam nėra logikos, arba visada atostogauja tuo pat metų laiku.

Jei taip darote ir jūs – pergalvokite, ar tai logiška. Labiausiai verta planuotis keliones tokiais momentais:

1.Kai yra ilgasis savaitgalis šalyje, kur gyvenate ir, jei reikia, prie ilgojo savaitgalio galite prijungti daugiau dienų, taupydami atostogas.
2.Kai jūsų šalyje yra jums labiausiai nepatinkantis klimatas ar kitos aplinkybės (pvz. jei nepatinka šaltis, logiškiau atostogauti kur šilčiau tada, kai namie – šalčiausia).

Reikia suprasti, kad kaip jums bus aplinkybių, skatinančių “iškeliauti”, taip bus ir kitiems, ir jos nebūtinai sutaps. Laiku, kai “iškeliauti nori daugelis” (pvz. per moksleivių atostogas, naujus metus, savaitgalius – ypač ilguosius), išbrangs lėktuvų bilietai, tad, jei jums tai nėra aktualu (pvz. neturite vaikų ar dirbate “slenkančiu grafiku”), tokių laikų atostogoms venkite.

Kai kurių vietų turistinį sezoną labiausiai lemia ne situacija tose pačiose šalyse, bet “stumiantis faktorius” šalyse iš kur ten atvyksta turistai. Na, kokiuose Kanaruose visad šilta – bet europiečiai užplūsta žiemą, nes vengia šaltų žiemų Europoje. O Meksikos kurortai itin “apgulami” per JAV moksleivių atostogas. Jei jums tai neaktualu, tokių momentų venkite.