Kelionių organizavimas

Į šituos straipsnius sudėjau visą patirtį, kurią sukaupiau per keliones į 120+ šalių. Tikiu, kad rasite visus atsakymus, kurie padės puikiai susiplanuoti kelionę ir smagiai keliauti. O jei ko trūks – rašykite į komentarus, papildysiu.

Kaip pasirinkti kur keliauti?

Apie tai, kaip kelionių kryptis renkasi “naujokai” ir “patyrę keliautojai” – šis straipsnis:
Kaip pasirinkti kur keliauti?

O įkvėpimo ir idėjų kelionėms tikrai suteiks šie įspūdingiausių pasaulio vietų sąrašai, į kuriuos po kiekvienos savo kelionės įtraukiu tai, kas unikaliausia – ten jau yra kone 1000 “pasaulio stebuklų”, suskirstytų į kategorijas.

Čia visi įspūdingiausių pasaulio vietų sąrašai su aprašymais ir nuotraukomis:

Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Bumo miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai

O “savą” kelionę padės pasirinkti ir susivokimas savyje: koks tu esi keliautojas, ko tau iš kelionių reikia? Savotiškas testas – straipsnis apie 12 keliautojų tipų.

Kaip susiplanuoti kelionę?

Viskas apie nepriklausomos kelionės planavimą yra šiame straipsnyje:
Kaip susiplanuoti nepriklausomą kelionę?

O apie kiekvieną konkrečią šalį esu parašęs kelionių vadovą šiame tinklapyje (iš viso apie 100 šalių). Reikiamą kelionių vadovą geriausia rasti dviem būdais:

1.Pasinaudojant šiuo kelionių vadovų žemėlapiu, kur pakanka pasirinkti reikiamą vietą ir skaityti
2.Pasinaudojant visų “AŽ kelionės” kelionių vadovų sąrašu.

Ko tikėtis šalyje, į kurią keliausite, padės atrasti ir šie žemėlapiai.

O jei norėsite įsigyti kelionių knygą – šis straipsnis padės pasirinkti tinkamą.

Kaip gauti vizą ir patekti į šalį?

Taip pat svarbu, kad žinotumėte visus niuansus dėl patekimo į šalį:
1.Vizos lietuviams – kas ir kaip
2.Skiepai kelionėse – viskas, ką reikia žinoti

Kaip susidėti daiktus ir nieko nepamiršti?

1.Ką imti į kelionę? Daiktų sąrašas ir patarimai
2.Bagažas lėktuve – dydžiai, ribojimai, kainos
3.Ką padaryti namie prieš kelionę?

Kokiu būdu keliauti?

Nežinote, koks kelionių būdas tinkamiausias, ar norite išbandyti ką naujo? Visų kelionių būdų pliusai ir minusai šiame straipsnyje:
Kelionių būdai – kurį rinktis?

O jei jau pasirinkote kelionės būdą – sužinokite viską, ką reikia, kad kelionė juo praeitų be nesklandumų:

1.Kelionės automobiliu – viskas, ką reikia žinoti
1.1.Autonuoma užsienyje – viskas, ką reikia žinoti
1.2.Mokami keliai ir vinjetės užsienyje
1.3.Kaip važiuoti per valstybių sieną (muitinę)
1.4.Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas – kas ir kaip
1.5.Kaip (ne)mokėti už automobilio statymą užsienyje?

2.Kelionės lėktuvu
2.1.Kaip ir kur pirkti lėktuvo bilietus?
2.2.Kaip skristi lėktuvu ir ką daryti oro uoste
2.3.Prieš kiek laiko atvykti į oro uostą?
2.4.Laukimas oro uoste gali būti smagus!
2.5.Bagažas lėktuve – dydžiai, ribojimai, kainos
2.6.Laukimas oro uoste gali būti smagus!
2.7.Pigiais skrydžiais į egzotiškus kraštus? Įmanoma!
2.8.Kaip įveikti aklimatizacijos sunkumus (laiko juostų keitimasis ir kt.)
2.9.Kaip skristi su persėdimu? Viskas apie jungiamuosius skrydžius
2.10.Ar verta pirkti lėktuvo bilietus iš tarpininkų svetainių?

3.Kelionė kemperiu – viskas, ką reikia žinoti

4.Kelionės viešuoju transportu – viskas, ką reikia žinoti
4.1.Kelionės traukiniais – viskas, ką reikia žinoti

5.Kelionės laivais – viskas, ką reikia žinoti
5.1.Kruizai – viskas, ką reikia žinoti prieš išplaukiant
5.2.Baltijos jūros “kruiziniai keltai” – ką reikia žinoti keliaujant
5.3.Jūros liga (jūrligė) – viskas, ką reikia žinoti

6.Kelionės jojant – viskas, ką reikia žinoti

7.Taksi ir pavėžėjai kelionėse: ką reikia žinoti

Kada ir kiek keliauti?

Kelionės “dvasia”, stilius, patirtis labai priklauso nuo trukmės ir laiko, kurį keliauji.

Visų pirma, kelionės trukmė:
1.Kaip pasirinkti kelionės trukmę?
1.1.Savaitgalio kelionės – viskas, ką reikia žinoti
1.2.Atostogų kelionės
1.3.Ilgalaikės kelionės – kur? Kaip? Iš ko?

Keliaujant ilgą laiką, bus aktualu ir šitai:
Kaip dirbti per atstumą iš užsienio?

Antra, “kada keliauti”. Tai – labai asmeniška. Viską sudėlioti į savo vietas padės šie straipsniai:
1.Kada keliauti?

Kai kuriais laikais kelionės ypatingos – sužinokite čia, kas aktualu:
1.Kelionės per naujuosius metus – ką žinoti?
2.Kelionės per šventes

Kaip rinktis viešbučius, ekskursijas ir kita?

Šitie straipsniai padės ir sutaupyti, ir gauti kuo geresnės kokybės prekes ir paslaugas kelionėse:

1.Nakvynė užsienyje – kaip, kada ir kur apsistoti
2.Gidai ir ekskursijos kelionėse – viskas, ką žinoti
3.Suvenyrai – ką parsivežti iš kelionių?
4.Internetas ir ryšys kelionėse “už centus”. Kaip?

Na o jei prisieitų kada nakvoti “nestandartinėmis aplinkybėmis” (oro uoste, stotyje ar pan.), padės šis straipsnis:
Kaip užmigti ir pailsėti BET KUR? Lėktuve, automobilyje, stotyje ir t.t.

Kaip elgtis su pinigais? (keitimas, derybos)

Du “kertiniai” straipsniai, kurie padės neprarasti daug pinigų kelionėse lygioj vietoj:
1.Pinigai kelionėse – keitimas, bankomatai, kortelės
2.Kaip derėtis kelionėse?
3.Kaip keliauti po brangias šalis pigiai?

Kaip kelionėje išlikti saugiam?

Kelionės kai kam kelia baimę, nerimą – “o kas jeigu”. Tačiau daug nuogąstavimų perdėti (nors kai kuriems kitiems pavojams skiriamas nepakankamas dėmesys). Visų pirma, šis straipsnis padės susiorientuoti, kas ir kaip:
Kelionių saugumas – ko verta saugotis, o kas nepavojinga

Na o toliau – asmenine patirtimi pagrįsti straipsniai apie susidūrimus su konkrečiais kelionių pavojais. Kad nereiktų mokytis iš savų klaidų, mokykitės iš svetimų 🙂 (aprašau ir kaip nukentėjau, ir kaip nukentėjimo pavyko išvengti, tikrų pavyzdžių – šimtai):

1.Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti

2.Nusikaltimai kelionėse – ką daryti ir kaip saugotis

3.Kaip gydytis kelionėje? Vaistai, ligoninės, draudimas…

3.1.Skiepai kelionėse – viskas, ką reikia žinoti

Kaip bendrauti kelionėje? (su bendrakeleiviais ir su vietiniais)

Kelionę gali ir labai praturtinti, ir sugadinti kiti žmonės, todėl jei ruošiatės keliauti kompanijoje, labai verta susipažinti su šiuo straipsniu:
Kaip kelionėje nesusipykti (ir kaip pasirinkti su kuo keliauti)?

Taip pat nesvarbu, ar keliaujate su kažkuo, ar vienas, labai patariu kelionėje bendrauti su vietiniais bei su kitais keliautojais. Čia rašau kaip užkalbinti, palaikyti įdomų pokalbį, rasti bendrų veiklų:
Kaip užmegzti pažintis kelionėse?

Nemokėdami kalbos gilių pažinčių gal neužmegsite, bet įdomiai ir kokybiškai keliauti tikrai galima. Štai kaip:
Kaip keliauti nemokant kalbos

Kelionių nuotraukos, suvenyrai, prisiminimai…

Iš kelionių daugeliui norisi kažkokio prisiminimo: nuotraukų, vaizdo įrašų, suvenyrų… Deja, dažnai kelionės metu to norisi, fotografuoji, filmuoji, perki, bet vėliau iš to mažai naudos, to nežiūri, nesinaudoji: nes nekokybiška, nes svarbiausių akimirkų neužfiksavai ir t.t. Šie straipsniai padės naudingai užfiksuoti keliones:

1.Kaip fotografuoti kelionėse?
1.1.Kaip kelionėje nusifotografuoti save?

2.Kaip filmuoti keliones? Patarimai nuo A iki Z

3.Dronas kelionėse – viskas, ką reikia žinoti

4.Kaip rūšiuoti (ir greitai rasti) kelionių nuotraukas

5.Suvenyrai – ką parsivežti iš kelionių?

6.Kaip pažymėti savo keliones? Tokius žemėlapius turėtų turėti kiekvienas keliautojas!

Kaip keliauti etiškai?

Vis daugiau keliautojų nori ne tik keliauti, bet ir kad jų kelionė padėtų (ar bent nepakenktų) vietos žmonėms. Deja, kartais jų gerais norais pasinaudoja tie, kas neturi gerų ketinimų… Todėl jei norite kur savanoriauti, padėti vietiniams, labai rekomenduoju pirma perskaityti šį straipsnį:

1.Etiškos kelionės: kaip keliauti, kad padėtumėte

2.Turizmo ribojimai arba kokių turistų nemėgsta vietiniai? (7 priežastys)

Kelionės į ypatingas šalis (šaltis, karštis, skurdas, brangumas…)

Kai kurios šalys ekstremalesnės už kitas: ypatingai karštos, ypatingai šaltos, ypatingai skurdžios, ypatingai brangios… Čia – patarimai kaip elgtis ten.

Kaip prisitaikyti prie karšto ar šalto klimato:
1.Kaip keliauti žiemą ar kur labai šalta?
2.Kaip keliauti kur karšta? (apranga, ką pasiimti, pavojai ir kt.)

Kaip keliauti po itin skurdžias ar itin brangias šalis:
1.Kaip keliauti po skurdžias šalis? (patogiai, saugiai, etiškai)
2.Kaip keliauti po brangias šalis pigiai?

Kaip prisitaikyti šalyse, kur daug biurokratinių ribojimų (pvz. diktatūros):
Kelionių biurokratija: kaip tvarkytis

Kelionių patarimų video laidos (kelionių programėlės)

Kai kuriuos dalykus sunku aprašyti – reikia parodyti. Pavyzdžiui, kaip naudotis įvairiom “išmaniom” programėlėm ieškant geriausių pasiūlymų viešbučiams, skrydžiams ir t.t. Taigi, aš tai ir rodau – video cikle “AŽ kelionių patarimai” išnarstau visas tokias “išmanias” kelionių organizavimo galimybes ir ne tik (spauskite ant įrašų ir žiūrėkite):

Prenumeruokite kanalą

«

Prev

1

/

2

Next

»

Kur pirkti skrydžius? Pliusai ir minusai | AŽ kelionių patarimai

Sužinok kainas bet kurioj šaly akimirksniu! | AŽ kelionių patarimai

Kaip sužinoti koks oras bet kur pasaulyje? | AŽ kelionių patarimai

Kaip rasti ekskursijas visose šalyse? (Viator) | AŽ Kelionių patarimai

Kaip pamatyti visus skrydžius? (Flightradar24) | AŽ Kelionių patarimai

Booking.com apgavikai - kaip atpažinti ir išvengti? - AŽ kelionių patarimai

Kaip užsakyti geriausią safarį Afrikoje? (Safaribookings) | AŽ Kelionių patarimai

Kur keliauti įdomiausia? | AŽ Kelionių patarimai

Didžiausios klaidos nuomojantis automobilį? | AŽ Kelionių patarimai

Kelionių vadovai internete lietuviškai + nemokamai! | AŽ Kelionių patarimai

Protingiausias būdas išsinuomoti automobilį! (Skyscanner) | AŽ Kelionių patarimai

Kaip sudaryti savo kelionių žemėlapį? (My Maps, GPXSee) | AŽ Kelionių patarimai

Kaip rasti nemokamas ekskursijas visur pasaulyje? (Guruwalk) | AŽ Kelionių patarimai

Geriausias būdas rasti viešbučius! (Google Hotels) | AŽ kelionių patarimai

Lėktuvo bilietus geriausia pirkti per Google?!! | AŽ kelionių patarimai

Kaip registruotis į lėktuvą internetu ir neprarasti pinigų (Wizzair) | AŽ kelionių patarimai

AirBnB: kaip rasti ir užsakyti geriausią butą nakvynei? | AŽ kelionių patarimai

Viešbučių užsakymas internetu: kaip "nepasimauti" | AŽ Kelionių patarimai

Automobilis virsta kemperiu per 3 minutes! Kaip? | AŽ Kelionių patarimai

Kaip sugalvoti, kur pigiai keliauti? (Kiwi) | AŽ Kelionių patarimai

«

Prev

1

/

2

Next

»

Pabaigai…

Čia į vieną straipsnį sudėjau visas kelionių klaidas, kurias dažniausiai daro keliautojai:
Didžiausios kelionių klaidos ir kaip jų išvengti?

Apie skurdžias šalis yra daugybė stereotipų. Vieni bijo ten keliauti – nes “bus nepatogu”, “bus pavojinga”, “visi apgaudinės”, “tai neetiška”.

Kiti kaip tik tas šalis idealizuoja: “ten labai geros kainos”, “ten nesugadinti žmonės”.

Aplankęs daug dešimčių skurdžių šalių be emocijų surašysiu viską kas ir kaip – galėsite nuspręsti, ar ten keliauti ir kaip keliauti tinkamai.

Kurios šalys skurždios?

Šiame žemėlapyje matosi, kurios šalys skurdžiausios:

Pasaulio šalių turtingumas pagal BVP (PPP). Žalios šalys – turtingesnės už Lietuvą, raudonos – skurdesnės. Geltonos – panašaus turtingumo, kaip Lietuva. Kuo žalesnė ar raudonesnė šalis – tuo skirtumas nuo Lietuvos didesnis.

Kuo šalis skurdesnė, tuo labiau joje pasireiškia dalykai, aprašyti šiame straipsnyje. Jei šalis tik nedaug skurdesnė už Lietuvą – tai tų dalykų pasireikš daug mažiau.

Labai svarbu nesuplakti skurdžių šalių į vieną vietą – net jei kažkada nukeliavęs į vieną skurdžią šalį suprasite, kad tai “ne jums”, kelionė į kažkiek turtingesnę, bet visgi skurdžią, šalį gali būti maloni.

Ar keliauti po skurdžias šalis patogu? (su kuo teks susitaikyti)

Kuo skurdesnė šalis, tuo daugiau dalykų, kurie mums savaime suprantami, yra prieinami nebent tik turtingiems vietiniams – tad ten jų arba nėra išvis, arba yra tik didmiesčiuose ir kurortuose (į kuriuos atvežami užsieniečiai), arba yra labai brangūs. Nors kai kurie „įsigudrina“ keliauti po skurdžias šalis ir turėti vakarietiška kokybę, tai smarkiai riboja kelionę (bus labai nedaug „tinkamų“ viešbučių, restoranų, kelionių organizatorių, o savarankiškai taip keliauti bus išvis beveik neįmanoma).

Itin skurdžios Mauritanijos Ataro mieste restoranai tokie.

Dalykai, su kuriais dažnai tenka susitaikyti skurdesnėse šalyse, ypač anapus sostinės ar kurortų (ir kaip prie to prisitaikyti):

1.Užsienio virtuvių (ir ypač restoranų tinklų) nebuvimas. Reikia rasti ką skanaus vietinėje virtuvėje, dažniausiai tikrai įmanoma.

2.Higienos trūkumas, daug šiukšlių, negalima gerti krano vandens.

Šventajame Indijos varanasio mieste – šiukšlių laukas, jo kiaulės ir nusišlapinti sustojęs dviratininkas

3.Žemesnis remonto, tvarkos standartas (atplyšusios plytelės, apsilupusios sienos ir pan. – normalu).

4.Mažiau patogus ir lėtesnis transportas. Viešajame transporte žmonės labiau sugrūsti, keliai prastesni, greitųjų geležinkelių nėra ir pan.

Sėdint keturiese ant maršrutinio Grand Taxi galinės sėdynės Maroke

5.Žemesnis transporto saugumas. Gali būti prasta nuomoto automobilio ar autobuso techninė būklė, jokių ten kėdučių vaikams, duobės gatvėse į kurias lengva įsmukti ir pan. Kaip ten bebūtų, tikimybė, kad kas atsitiks, vis tiek labai maža, o „perdėtas saugojimasis” būdingas tik patiems turtingiausiems, kurie jau nieko kito gyvenime nestokoja tai gali sau leisti nervintis, kad tikimybė susižeisti yra 0,001%, o ne 0,0001%. Žemesnis saugumas dažnai turistams, kurie leidžia sau eiti su saugumu į kompromisus, išeina ir į pliusą – nes galima išvengti įvairių „trukdymų“, pvz. daug skurdžių šalių gali vairuoti motociklą be teisių jam, nesisegti saugos diržų ir pan.

Indonezijos šaligatviuose gausu tokių duobių

6.Žemesnis prisitaikymas prie klimato. Karštose skurdžiose šalyse gali trūkti kondicionierių, o šaltose – būti mažiau šildoma nei tikėtumeis. Jei itin nekomfortabilu, kai karšta ar šalta, tai geriausia išeitis į tokias šalis keliauti tokiu metų laiku, kai lauko temperatūra optimaliausia.

7.Kai kurie mums „savaime suprantami“ dalykai ten gali būti „šiokia tokia prabanga“, kuri bus ne visur ir reikia domėtis, jei tai aktualu. Pvz. ne kiekvienam viešbuty ar bute gali būti šiltas vanduo.

Kambaryje tik su ventiliatoriumi vietoj kondicionieriaus Indonezijoje

8.Žemesnis medicinos standartas, kuris atsispindi ir mažesnėje gyvenimo trukmėje. Patekus į rimtą bėdą, gali reikti „medicininės evakuacijos“, keliauti gydytis į kitą šalį.

9.Mažiau informacijos internete, ypač apie mažiau turistines vietas, ypač tarptautine kalba. Reikia ją rinktis klausinėjant vietinių, mažai patogiai.

Deramės dėl kelionės motociklu-taksi Benine, kadangi maršrutinio transporto čia nėra. Susirašinėjame automatiniu vertėju – bet, atrodo, vairuotojai, kaip daug Benino žmonių, nemoka skaityti, tad paprašė praeivės pagalbos

Ar yra galimybė turistui „pailsėti nuo skurdo“?

Skyrelio pavadinimas skamba nelabai gražiai – nes, šiaip ar taip, daugelis net taupiausių keliautojų vis tiek visada gyvens daug turtingiau, nei daugelis vietinių skurdžiose šalyse, valgys geriau, nakvos patogiau ir t.t. Pats nematau nuo ko „pailsėti“, stengiuosi įsigyventi į tas šalis, pažinti, kaip gyvena vietiniai.

Bet nusprendžiau parašyti šį skyrelį, nes manęs to gana dažnai klausia – ypač jei kelionės į skurdžias šalis ilgos, su vaikais ir pan., arba klausiantieji dar taip nekeliavę.

Atsakymas – ir taip, ir ne.

Paprastai yra taip – šalių užkampiuose neįmanoma, bet sostinėje, didžiausiame mieste, ir (ypač) prie lankytinų vietų ar užsieniečiams skirtuose kurortuose būna „vakarietiškų vietų“, jos gali net vyrauti (pvz. Egipto kurortuose mažai ir pajauti, kad tai – skurdi šalis). Tiesa, kainos ten gali būti ir kaip Vakaruose, tos vietos gali būti retos – reikia žiūrėti internete komentarus, klausti vietinių, išvaizda dar ne viskas.

Jei, kad jaustumėtės komfortabiliai, būtina „pailsėti“, nueiti į vakarietišką restoraną ar pagyventi tvarkingame švariame viešbutyje – tai tą poilsį reikia suplanuoti „pagrindinėse vietose“ (miestuose, kurortuose), nes kitur galimybių gali ir nebūti.

Taip pat pačiose skurdžiausiose pasaulio šalyse tokių vietų gali nebūti išvis – bet tai tik labai nedaug šalių. Kuo šalis turtingesnė, tuo daugiau ten yra miestų, kurortų, ištisų regionų, kur prekių ir paslaugų lygis aukštesnis (o kainos aukštesnės nebūtinai tiek pat).

Benino sostinės Kotonu elito bare prie oro uosto – geriausias restoranas, kokį radome Benine

Benino Ganvi miestelio viešbutis-restoranas

Ar keliauti po skurdžias šalis pigu?

Daugeliui keliautojų tai didžiausias kelionių į skurdžias šalis privalumas – daugybė šių šalių labai pigios. Išties, daugelyje skurdžių šalių pigiau kainuos viešbučiai, maistas, viešasis transportas. Už, tarkime, mėnesį atostogų prie jūros kokioje skurdesnėje Pietryčių Azijos šalyje gali sumokėti tiek, kiek už kelias dienas turtingos Vakarų Europos kurorte.

Nuostabiame Rio De Žaneiro bute už kainą, mažesnę nei pigiausi JAV ar daugelio Europos šalių viešbučiai

Visgi pigumui yra išimčių. Yra dalykų, kurie skurdžiose šalyse net brangesni, nei turtingose. Daugiausiai tai – „egzotiniai“ daiktai ir paslaugos, kurie vietiniams yra absoliuti prabanga ir vietiniai jais nesinaudoja, o naudojasi beveik vien turistai:

Autonuoma. Skurdžiose šalyse jos sąlygos dažnai žymiai blogesnės nei turtingose. Gali būti ir brangiau, ir prastesni automobiliai, ir didesni ribojimai (nėr draudimo ar pan.). Po itin skurdžias šalis nuomotu automobiliu beveik nekeliauju, nes visiškai neapsimoka.

“Vakarietiškos kokybės“ viešbučiai. Tokie viešbučiai dažnai priklauso užsienio korporacijoms ir ima atitinkamas kainas. Juk palaikyti „vakarietišką tvarką“ (švarą, remonto lygį) skurdžiose šalyse, kur vietiniai patys tokios tvarkos nesilaiko ar neišgali laikytis, itin brangu ir sunku. Jeigu eisite į „nedidelius kompromisus“ ir rinksitės kažkiek labiau vietinę kokybę, sutaupysite daug kartų. Taip pat verta ir ieškoti viešbučių ne tik „turtingų šalių metodais“ – pvz. Booking.com skurdžiose šalyse gali būti tikrai ne visi pigūs viešbučiai.

Britiškos tvarkos oazė Egipto Asuane “Old Cataract Hotel” – ir beveik už britiškas kainas

“Vakarietiškos kokybės“ restoranai. Kadangi vietiniams visokia „aukštoji virtuvė“ visai nesuvokiamas reikalas, tokie restoranai veikia užsieniečiams ir dažnai yra brangūs. Net užsieniniai greito maisto restoranai, kaip „McDonald‘s“ ir atitikmenys, skurdžiose šalyse gali kainuoti panašiai, kaip kainuoja Lietuvoje (jei apskritai jie ten bus net sostinėje), kai tuo tarpu „vietinio standarto“ restoranai – daug kartų pigesni, nei eiliniai restoranai Lietuvoje.

“Vakarietiško standarto“ ekskursijos. Ekskursijos anglų kalba, pardavinėjamos internetu ir pan. – tokios ekskursijos gali kainuoti net brangiau, nei analogiškos turtingose šalyse. Verta paieškoti gidų vietoje, kai kurioms ekskursijoms gal net nebūtina kalba (žygiams po kalnus ir pan.), nes už anglų kalbą daug kur priemoka.

Ekskursija valtimi su vietiniu Benine. Savarankiška kelionė išėjo daug kartų pigesnė, nei būtų organizuota vakarų agentūros, kaip ten keliauja didelė dalis turistų

Importinės prekės (ypač prabangūs prekių ženklai, specifinės maisto prekės). Jų skurdžiose šalyse parduodama palyginus mažai, brangiai kainuoja jų atvežimas – tad jos dažnai kainuoja net brangiau, nei turtingose šalyse. Raskite vietines alternatyvas, pasidomėkite vietos virtuve.

Lankytinos vietos turistams. Kai kurios skurdžios šalys laiko vienokias lankytinų vietų kainas „saviškiams“ ir kitokias (kartais ar net dešimtim kartų didesnes) – užsieniečiams. Tokiu būdu šios šalys iš užsieniečių „paima“ tiek, kiek šie susimokėtų už lankytinas vietas brangiose šalyse, tačiau vietiniams leidžia jas aplankyti už jiems priimtinas kainas (antraip juk vietiniai neišgalėtų nueiti į savo šalies muziejų ar nacionalinį parką…). Galima tuo piktintis, o galima žiūrėti, kad tai kaip parama skurdžiai šaliai. Kaip ten bebūtų, legaliai apeiti tokias didesnes kainas dažnai neįmanoma.

Egipto lankytinos vietos kainodara: užsieniečiui 255, egiptiečiui – 10,5 svaro

Svarbu, kad tai, kokios prekės yra „egzotinė prabanga“ vietiniams, priklauso ir nuo šalies skurdumo. Ką aprašiau aukščiau būdinga vidutiniškai skurdžioms šalims.

O pigiausia skurdžiose šalyse – tai, kas reikalauja daug vietinio darbo, nes ten mažesnės algos. Tie žmonės iš Europos ar Amerikos, kurie gyvena skurdesnėse šalyse, dažnai net turi savo tarnus, nors tėvynėse apie tai nepasvajotų. Daug pigiau gali atsieiti ir, tarkime, vairuotojas (ar viešasis transportas), ne į užsieniečius orientuotas gidas ir pan. (bet tik jei tokios paslaugos ten įprastos ir nėra „egzotiškai prabangios“).

Ištisa vila Balyje su dviem tarnais, atsiėjusi 55 eurus nakčiai (tiesa, toliau nuo jūros)

Tačiau pačiose skurdžiausiose šalyse, tarkime, „Afrikos gilumoje“, tokie dalykai kaip restoranas, viešbutis, transportas savaime yra „egzotinė prabanga“, nes vietiniai ten užsiaugina sau maistą ir niekur nevažiuoja iš savo kaimo. Keliauti po tokias šalis bus brangu visuomet – tiesiog, apskritai kas ta kelionė ten supranta tik keletas, dažnai tie patys yra nevietiniai imigrantai, ir jie laiko aukštas kainas.

Ar keliauti po skurdžias šalis saugu?

Priešingai stereotipams, šalies skurdumas su nusikalstamumu neturi daug bendro. Yra saugių turtingų šalių ir yra saugių skurdžių šalių – ir atvirkščiai.

Taigi, tarp šalių, skurdesnių už Lietuvą, tendencijos tokios:
1.Daugelis musulmoniškų arabų ir Azijos šalių – saugesnės, nei Lietuva.
2.Nusikalstamumo situacija Pietų ir Pietryčių Azijoje, taip pat Rytų Europoje yra panaši, kaip Lietuvoje, ar nedaug blogesnė.
3.Juodoji Afrika ir Lotynų Amerika – gerokai nesaugesnės, nei Lietuva.

Aišku, kiekviename regione yra išimčių – žiūrėkite statistiką būtent toje šalyje, kur keliausite.

Nužudymų statistika pasaulyje: kuo šalys tamsiau mėlynos, tuo ten saugiau, kuo tamsiau raudonos – tuo nesaugiau. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad karo, anarchijos apimtose šalyse (Somalis ir pan.) valdžia nėranet pajėgi suregistruoti visus nužudymus – bet daugelyje šalių nužudymai registruojami tinkamai.

Jei visgi keliausite po nesaugias skurdžias šalis, gali būti vienas skirtumas, nuo nesaugių turtingų šalių – būtent, nesaugiose skurdžiose šalyse gali būti didesnė tikimybė, kad vogs ir tokius daiktus, kurių Lietuvoje niekas nevogtų. Pvz. gali išdaužti mašinos langą dėl kokio palikto drabužio ar nedidelės pinigų sumos, kai brangesnėje šalyje būtų rizikinga palikti tik visą kuprinę ar telefoną. Taip pat skurdžiose šalyse net toks daiktas, kuris turtingoje šalyje visiškai įprastas, gali tave išskirti iš minios kaip „turtingesnį už vietinius“ ir todėl banditų taikinį (tam tikri „Europoje vidutiniški“ prekių ženklai, geresnis automobilis ir pan.).

Plačiau skaitykite straipsnyje Nusikaltimai kelionėse – ką daryti ir kaip saugotis

Ar keliauti po skurdžias šalis etiška?

Vienareikšmiškai taip – keliaudami po skurdžias šalis joms padedate, nes atvežate ten ir išleidžiate savo svetur uždirbtus pinigus, kurie, net jeigu keliausite gana taupiai, vietiniams bus didelė suma. Duosite uždirbti restoranų šeimininkams, viešbučių savininkams. Jei turizmas išauga, šie turistų aptarnavimui turi samdyti daugiau darbuotojų ir mokėti jiems algas, uždirbtus pinigus darbuotojai irgi leis daugiausiai savoje šalyje, taip duodami uždirbti ir kitiems. Todėl, jei norite, kad jūsų kelionės neštų naudą, keliaukite į skurdesnes šalis, o ne į turtingas, kurios pinigų ir šiaip turi daug! Tiesą pasakius, daugybė skurdžių šalių „išlipo iš skurdo“ daugiausiai dėl to, kad tapo turistinėmis ir turistai ten atvežė daug pinigų.

Paminklas 50-osioms turizmo pradžios metinėms sostinėje Malėje, Maldyvuose. Šią šalį turizmas ištraukė iš skurdo liūno ir dabar ji turtingiausia visame Pietų Azijos regione.

Aišku, yra visokių niuansų, kurie gali padaryti jūsų kelionę mažiau naudinga šaliai į kurią keliaujate:

1.Jei pirksite prekes ir paslaugas iš kitų užsieniečių (pvz. užsienio kelionių organizatorių, užsieninių viešbučių tinklų) tai, nors šaliai į kur keliausite vis tiek kažkiek pinigų paliksite, paliksite daug mažiau nei pirkdami daugiau iš vietinių.

2.Kai kurie turistai „pasimauna“ ant visokių prašinėtojų ir elgetų – tikisi, kad davę jiems pinigų, padės kovoti su skurdu. Bet taip tikrai nėra ir daugelis protingų ir darbščių vietinių pyksta už tokį turistų elgesį. Mat tie prašinėtojai, kurie sugeba iškaulyti pinigų visokiom išgalvotom istorijom apie skurdą, tikrai nėra skurždiausi – jei iškaulija pinigų iš vieno turisto, iškaulija iš daugybės. Daugelis jų yra tiesiog apgavikai, kurie gyvena tos šalies mastais turtingai. Be to, kaip pasakojo ne vienas sutiktas žmogus skurdžiose šalyse, duodami pinigų ar dovanų, tarkime, „kaulytojams vaikams“ skatinate juos ir toliau taip elgtis, užuot mokiusis. Taigi, dalinti pinigus ir dovanėles „už nieką“ ar „už tai, kad prašo“ – tikrai neetiška, nors dažnam atrodo priešingai. Jums gali atrodyti tai „niekutis“, bet pagal vietos algas tai bus brangus daiktas, rimta „alga už įkyrumą / melus“.

Duoti tam, kam reikia, ne taip ir lengva – ypač sunku išsiaiškinti būnant užsieniečiu. Tie, kas labiausiai gražbyliaus ir įtikinamiausiai papasakos apie „galimybes padėti“, bus tiesiog „verslininkai“, išmokę „daryti pinigą“ iš patiklių užsieniečių naudodamiesi savo šalies skurdu kaip prekės ženklu. O tie, kam reikia, nesugebės to pasakyti įtikinamai ir suprantama kalba. Dalis turistų tokiose šalyse savanoriauja, tačiau čia irgi problemiška, nes yra savanorių organizacijų, kurios realiai nieko naudingo nedaro, tik renka pinigus iš savanorių, ir yra kaip verslas, kuris net priklauso ne vietiniams. Taigi, norint padėti labiau (labdara, savanorystė ir pan.) reikia atlikti labai, labai daug namų darbų – tačiau, laimė, net ir paprastas turizmas perkant iš vietinių prekes, paslaugas, smarkiai padeda.

Plačiau apie etiškas keliones skaitykite čia: Etiškos kelionės: kaip keliauti, kad padėtumėte.

P.S. Visiškai klaidingas stereotipas, esą keliaudami į skurdžią šalį, kur daug ko trūksta, turistai atima prekes iš vietinių, todėl “keliauti neetiška”. Taip tikrai nėra. Šiais laikais prekių beveik visur įmanoma nuvežti pakankamai – tik vietiniai dažnai neturi pinigų, kad jas įpirktų. Keliaudami padedate jiems uždirbti tuos pinigus, kuriuos jie gali išleisti kam nori ir kam reikia. Jei nekeliautumėte ten vietiniai galimybių turėtų tik mažiau, o ne atvirkščiai.

Vienintelė išimtis, kur *iš tiesų* gali būti prekių trūkumai – visokie regionai, ką tik nukentėję nuo žemės drebėjimų, karų. Ten tikrai gali nebūti net būtiniausių dalykų nes, pvz. sugriauti ar užblokuoti keliai ir jų tiesiog neįmanoma atvežti. Po tokias vietas tikrai geriau nekeliauti – bet tikriausiai nei norėtumėte, nei pavyktų ten nuvažiuoti.

P.P.S. Klaidingas ir kitas stereotipas, kad skurdžių šalių žmonės “tikresni”, jiems esą nereikia materialių dalykų. Daugelis vietinių tų dalykų norėtų, deja, neįperka. Aišku, yra vietų, kurios itin gerai išlaikiusios savo tradicinę kultūrą, religijas. Bet tokių vietų yra ir tarp turtingesnių, ir tarp skurdesnių šalių – ir tuo pačiu tarp skurdžių šalių yra vietų, kurios visiškai tą kultūrą praradusios, persisėmusios kokių buvusių kolonistų kultūra. Tai jau ne visai susiję su turtu. Kartais net toje pat šalyje yra ir tokių, ir tokių variantų – pvz. Indonezijoje baliečiai kur kas geriau išlaikę vietiniai kultūrą, nei kai kurios kitos tautos, nors baliečiai nėra skurdžiausi.

Kelionė žiemą ar į šaltus kraštus tikrai gali būti patogi!

Esu keliavęs į daug itin šaltų vietų – nuo Antarktidos iki žiemiškų Kazachijos stepių.

Niekur nesušalau ir čia pasidalinsiu, kaip rengtis ir ką turėti omeny, kad kelionė būtų maloni.

Kodėl apskritai keliauti kur šalta?

Vieni gražiausių ir unikaliausių gamta pasaulio kraštų visada yra šalti ar vėsūs. Antarktida, Grenlandija, Aliaska, Islandija, šiaurės Norvegija, Kanada…

Kitose vietose būna ir šilta vasara, bet keliauti ne sezono metu yra gerokai pigiau (viešbučiai, skrydžiai), mažiau turistų (vasarą užgrūstas vietas žiemą turi pats sau), o ir gamta savita (pvz. tik atšiaurių šalių žiemom matomos šiaurės pašvaistės).

Ką rengtis šaltuose kraštuose?

Nėra blogo oro – tik bloga apranga. Deja, keliaudami daug turistų pernelyg dažnai paima tokius rūbus, „kokie tinka namie“ ir paskui kenčia peršlapę, sušalę, o kai kuriose šalyse reikia visai kitokių. Atkreipkite dėmesį į visus šiuos punktus – ir jei kažkur kažko jums trūksta, prieš kelionę įsigykite. Ir prisiminkite – batai nelygu batams (net panašiai atrodantys), striukė striukei, šalikas šalikui – rinkitės ne vien pagal išvaizdą, kaip gal rinktumėtės Lietuvoje kur „kai šalta lauke būnate tik neilgai“, bet ir pagal šalčio standartą. Geros vietos įsigyti rūbus, kur jų atsparumas šalčiui aiškiai aprašytas – “Decathlon” parduotuvės. Ten prie kiekvienos prekės aiškiai parašyta, kokiam šalčiui skirta, kiek neperšlampama ir pan. (žr. medžioklės, žvejybos, alpinizmo, žygiavimo skyriuose).

Štai mano patarimai, parašyti pagal oficialiais rekomendacijas kelionei į Antarktidą, kurios labai pasiteisino:

1.Bent keturių sluoksnių drabužiai viršuje, nuo arčiausiai kūno iki toliausiai:
-Šilti prie kūno prigludę apatiniai marškiniai ilgom rankovėm (ne paprasti apatinukai).
-Flisinis džemperis.
-Kuo storesnė striukė.
-Pilnai neperšlampamas (100%) ir neperpučiamas vėjo rūbas su kapišonu. Yra aprangos, kuri visiškai neperšlampama. Tikrai taip – kiek belytų, ji niekada neperšlaps, išbandyta. Keliaujant į lietingas vėsias šalis verta tokią turėti – daug patogiau, nei skėtis. Ta pati medžiaga padeda ir nuo vėjo. Ėjau Šv. Jokūbo keliu ne sezonu, kai temperatūra gali būti tik kažkiek virš nulio ir dažnai labai stipriai lyja. Niekada nesustojau dėl lietaus, ėjau per didžiausias liūtis, bet mano rūbas niekada neperšlapo ir apatiniai rūbai nesušlapo.

Ne sezono metu einu Šv. Jokūbo keliu su neperšlampamu rūbu ir skrybėle.

Pagal aplinkybes, dalį šių rūbų bus galima nusirengti (pvz., nesant vėjo ir kritulių nesirengti neperšlampamo/neperpučiamo viršaus, o pasidarius šilčiau iš aprangos “pašalinti” striukę). Tiesa, turėkite omenyje, kad oras gali greitai keistis, todėl jei einate ilgam be galimybės grįžti (pvz. į žygį), verta pasiimti daugiau. Prie fizinio aktyvumo (pvz. lipant į kalną) sušylama greičiau – tokiu atveju greičiausiai teks nusirengti rūbų ir juos neštis. Kad būtų patogu neštis nusirengtus rūbus, tokiom aplinkybėm verta turėti kuprinę.

Žygio metu Pietų Šetlando salose (prie Antarktidos). Kadangi dėl ėjimo sušilau, viršutinius rūbus prasisegiau, tad matosi trys viršutiniai sluoksniai – neperšlampamas, striukė, ir kas po ja.

2.Trijų sluoksnių kelnės:
-Kalisonai, prigludę prie kūno.
-Įprastos kelnės.
-Neperšlampamos ir neperpučiamos kelnės ant viršaus.

3.Šilti batai. Tie, kurie pakankamai šilti nueiti Lietuvoje žiemą iki darbo, nebūtinai tiks ilgesniam vaikščiojimui lauke kelionėje. Jei gali tekti braidžioti per sniegą, reikia pilnai neperšlampamų batų su ilgu aulu.

Neperšlampamos kelnės ir didelio aulo batai Antarktidoje. Kelnių vidinė pusė sukišta į batą, išorinė uždėta ant viršaus, kad geriau saugotų nuo peršlapimo.

4.Šiltos kojinės ar dvejos kojinės.

5.Pirštinės. Kumštinės pirštinės šildo geriau, nei pirštuotos, o šios – geriau, nei prakarpytais pirštų galais. Nors pastarosios – patogiausios, nes patogiau naudotis telefonu, technika, bet dažnai mažiau sušąli kai keliauji su šiltesnėm pirštinėm ir jas nusiimi trumpam prieš naudodamas techniką. Aišku, pirštinės nėra absoliuti būtinybė – alternatyva gali būti geros kišenės striukėje, kur rankas laikyti šilta.

6.Kepurė. Galite rinktis ne tik įprastą megztą kepurę, bet ir dengiančią kaklą ar balaklavą. Ant kepurės viršaus galima užsidėti neperšlampamo/neperpučiamo rūbo kapišoną.

7.Akiniai nuo saulės. Paradoksalu, bet jie praverčia ir kur šalta – nes saulė, atspindėta sniego, gali būti irgi žalinga. Tiesą pasakius, gerai, kai akiniai dengia akis iš visų pusių (ir šono). Beje, jei nešiojate akinius dėl regėjimo, fotochrominiai stiklai (aptemstantys nuo saulės) šaltose šalyse yra netinkami: prie šalčio jie užtemsta gerokai per smarkiai, dėl ko su jais keliauti nepatogu. Geriau akiniai be fotochrominių stiklų ir juodi akiniai uždedami ant viršaus.

Su akiniais nuo saulės, uždėtais ant mano įprastinių akinių, šiltesnę dieną Antarktidoje

8.Jeigu keliaujate į kalnus, aktualu ir kremas nuo saulės, nes nors gali būti šalta, bet dėl aukščio saulė degins daug labiau.

Kartą nukeliavę žiemą, įsidėmėkite ar užsirašykite, kurie drabužiai tinkamai saugojo nuo kokio šalčio, kad geriau žinotumėte, ką rengtis kitą kartą, nes skirtingi žmonės sušąla skirtingai greitai.

Tokios aprangos pakako kovą antroje pagal šaltumą pasaulio sostinėje Astanoje

Yra papildomų daiktų, kurie gali praversti – pvz. cheminės šildyklės. Jas “įjungus”, jos kurį laiką pasidaro šiltos, gali šildyti rankas, kojas.

Aišku, kai kurie dalykai yra aktualesni žygiams po gamtą ar kalnus – bet net jei vaikščiosite tik po miestus, gali būti komfortabilu juos turėti ar išbandyti. Jei rūbai bus tinkami, niekada nesakysite „man šalta, greičiau einam į vidų“, o juk tai svarbu kiekvienoje kelionėje, nes daug įdomių dalykų, gražių vaizdų yra lauke.

Beje, aukščiau parašytos drabužių rekomendacijos Antarktidai skirtos pavasariui, kai ten buvo nedaug žemiau nulio. Bet tokių drabužių kaip tik užteko. Nereikia nuvertinti vėjo, kritulių poveikio – atrodo šalčiau nei rodo termometras. Be to, daugelis klimatą vertina pagal “namų standartus” – jei namie -20, tai į lauką eini labai trumpam (iki mašinos ir nuo mašinos), o juk kad būtų įdomi kelionė turėtum laisvai ten galėti maloniai vaikščioti kaip ir vasarą. Tuo tarpu pabuvus su lengvesniais rūbais net ir prie kokių -5 ir vėjo lauke kelias valandas, sušąlama daug labiau.

Plaukiant baidarėm Antarktidoje

Čia surašiau daiktus, būtinus nenakvojat lauke – jei ketinate nakvoti palapinėje ar bivuake, reikia ir atitinkamo miegmaišio ir kt. Tai irgi įmanoma – pavyzdžiui, Antarktidoje ant sniego išsimiegojau tikrai gerai, buvo šilta. Šaltis visada reliatyvus, nes su šiuolaikinėm technologijom (rūbų, miegmaišių, šildymo ir t.t.) galima bet kokiam klimate būti ir keliauti komfortabiliai. Aišku, ne viskas yra visiems – ir visiškai suprantama, jei, tarkime, kažko daryti nenorėsite – tai to ir nedarykite.

Nakvosime bivuake Antarktidoje

Taip pat, žygiams gamtoje gali reikėti ant batų uždedamų sniegbačių (kad koja neprasmegtų giliame sniege), “kačių” (kad neslystų ant ledo) ar pan. – bet kelionei labiau miestuose ar kai temperatūra sukasi apie nulį ir sniegas pratirpinėja to nereikia.

Su sniegbačiais Antarktidoje, kur labai giliame sniege koja vietomis antraip bemat įsmunka

Kaip elgtis šaltose šalyse?

Svarbiausia, aišku, ne tik pasiimti tinkamus rūbus, bet ir juos tinkamai apsirengti kiekvieną kartą – susikišti marškinius į kelnes (kad neliktų tarpų) ir pan., negalvoti, kad „Ai, čia tik trumpam einu“, nes ir per trumpą laiką, jei labai šalta, jei pučia vėjas, gali sušalti tikrai smarkiai, be to, kartais tenka neplanuotai užtrukti ilgiau.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šildymą. Ne visur jis bus ar bus pakankamas, kai kuriuose viešbučiuose gali trūkti šiltos patalynės ar pan. Jei ieškote viešbučio vietoje, prašykite parodyti kambarį – ar ten šilta? Jei jums tai aktualu ir užsakinėjate viešbutį ar butą internete, žiūrėkite, ar nėra prirašyta komentarų, kad „ten šalta“, „buvo per vėsu“.

Marokas vasarom karštas, bet žiemą Fese šiame 400 metų senumo tradiciniam riade buvo tikrai vėsu.

Kai kurie viešbučiai žiemai (ne sezono metu) išjungia šildymą, o įjungia tik kambariuose, į kuriuos atvyksta turistai, kelios valandos prieš šiems atvykstant. Tokiems reikia pranešti apie atvykimo laiką iš anksto ir/ar paprašyti pašildyti kambarį.

Visa kita – panašiai kaip elgtumėtės žiemą Lietuvoje. Kadangi Lietuva turi gilias žiemas, aiškinti nereikia… Tik reikia suprasti, kad šaltesnėse šalyse kai kurie “lietuviškos žiemos niuansai” gali būti dar aštriau išreikšti, pvz.:
-Mažiau valomi ir slidesni keliai.
-Didesni varvekliai ar nuo stogų krentančio sniego “lavinos”.
-Didesnės balos pavasarį, kai ištirpsta visas žiemos “įšalas” (nes šaltose šalyse, kaip Kazachstanas, visas sniegas ištirpsta tuo pat metu, nebūna, kaip Lietuvoje, atitirpimų žiemą).
-Didesni (ir labiau šaldantys) vėjai, dėl ko ta pati temperatūra atrodo dar šaltesnė.

Varvekliai žiemą prie Nagano Japonijoje – vienoje snieguočiausių pasaulio vietų

Tai pastebėjus, reikia elgtis dar atsargiau.

Kur verta ir neverta keliauti žiemą?

Keliauti žiemą (ar bent ankstyvą pavasarį / vėlyvą rudenį) labiausiai verta į pačius turistiškiausius kraštus. Vasaromis (sezono metu) jie būna perpildyti turistų ir gerokai brangesni, o žiemą turi daug ką sau. Ypač gerai, jei lankytinos vietos yra kultūrinės – gražūs pastatai, muziejai – kadangi tokiom vietom vienodai gali džiaugtis bet kuriuo metų laiku. Džiaugiuosi žiemą aplankęs tokias vietas, kaip Venecija, Graikija ir t.t. – ten, šiaip ar taip, ir nebūna labai šalta.

Epidauro Senovės graikų teatre beveik vienas, o ir nėra taip šalta

Taip pat keliauti žiemą vertą ir į kai kurias gamtines vietas – ar net verta jas pamatyti ir vasarą, ir žiemą. Pavyzdžiui, šiaurės Europoje žiemom nuostabios šiaurės pašvaistės, žiemiška gamta irgi savaip graži, nors daugeliu atveju neprilygsta vasarinei.

Aišku, keliauti žiemą verta ten, kur stiprus žiemos sportas, kurį praktikuojate (slidinėjimo trasos ir pan.) ir neverta keliauti ten, kur viskas sukasi tik apie vasaros veiklas (paplūdimiai ir pan.).

Slidininkai Šimbulako slidinėjimo kurorte Kazachijoje

Keliauti ne sezonu (žiemą) neverta ir į tokius kraštus, kur vietos gyventojų mažai, viskas yra tik dėl turistų, ir žiemos itin atšiaurios, tad žiemom viskas užsidaro. Tai būdinga mažesnėms saloms ir miesteliams.

Kita vertus, dalis tokių kraštų yra taip atokiai, kad net ir vasarom ten klimatas pakankamai atšiaurus, kad būtų verta vadovautis šiuo straipsniu – pvz. tiek Aliaskoje, tiek Islandijoje keliavau rugpjūtį, bet abiejose vietose ir snigo.

Rugpjūčio rytas Aliaskoje – ir ne, tai nėra aukštikalnės, tai arti jūros lygio

Taip pat verta turėti omenyje, kad jei kraštas toli šiaurėje ar pietuose, tai žiemą dienos bus trumpos. Kadangi daug vietų smagu lankyti šviesiu paros metu, tai yra rimtas argumentas prieš keliones į tokias vietas žiemą. Jei visgi keliausite, išnaudokite šviesų paros metą iki maksimumo – pvz. išvažiuokite prie lankytinų vietų dar prieš aušrą (kuri bus vėlai), kad visą šviesų paros metą galėtumėte jas lankyti. Tačiau ne visos šaltos vietos yra toli šiaurėje ar pietuose – tiesą pasakius, daug šaltų regionų yra net piečiau, nei Lietuva, ir dienos žiemą ten tik ilgesnės (pietų Kanada, šiaurės JAV išskyrus Aliaską, Vidurinė Azija ir t.t.).

Pūga Svalbarde per poliarinę naktį

Taksistai – apgavikai. Deja, kelionėse tai tikra tiesa: turbūt niekas dažniau nebando turisto apgauti tiek, nei jie.

Kaip elgtis, kad neapgautų, bet patogiai keliautumėte? Patarimus sudėjau į šį straipsnį.

Taksi ir jo tipai

Štai kuo skiriasi pasaulio taksi – dažnai toje pačioje šalyje yra kelios taksi rūšys. Prieš keliaudamas, jei reiks, sužinau, kas yra toje šalyje.

1.Pagal „pagavimo“ būdą: Taksi gali būti iškviečiamas telefonu (gali iškviesti pats arba, jei nemoki kalbos, paprašyti restorano ar viešbučio) arba susistabdomas gatvėje. Paprastai gatvėje stabdyti geriau ir greičiau, nebent šalis nesaugi (ir dalis vairuotojų užpuola keleivius) arba mažai taksi arba reikia ypatingu metu (pvz. naktį į oro uostą). Jei esi šalutinėje gatvėje, ieškant taksi geriau paeiti iki pagrindinės.

Taksi Benine

2.Pagal įprastą apmokėjimo būdą. Jų būna keli skirtingi. Labai svarbu žinoti, koks būdas praktikuojamas tame mieste, antraip taksistai mėgins apgauti, sakydami, kad reikia mokėti jiems palankesniu būdu. Galimi būdai:
-Taksometras, tiksliai paskaičiuojantis kainą pagal nuvažiuotą atstumą. Jei jie yra, visada reikia prašyti įjungti, antraip vairuotojas visuomet reikalaus daugiau nei priklauso. Naudoti taksometrą paprastai privaloma pagal teisę, tačiau pamatę turistą kai kurie vairuotojai iš paskutiniųjų mėgins atsisakyti jį jungti. Kartais tenka „paleisti“ vairuotoją ir sulaukti kito, kuris sutiks. Kartais, deja, atsisako net keli iš eilės.
-Fiksuota kaina. Pvz. tame mieste visada vežama už kainą X kiek bevažiuotum (būdinga mažiems miesteliams), arba iš oro uosto į tam tikrą rajoną visada kaina X. Jei tokia kaina yra, būtina ją susižinoti iš anksto. Oro uostuose tokia kaina kartais būna parašyta informacinėse lentose.

Infolenta su taksi kainomis į įvairius miesto rajonus prie Santa Kruzo oro uosto Bolivijoje. Bolivijoje tokios lentos įprastos, bet kai kurie taksistai, kol nebesdavau pirštu į lentą, vis tiek reikalaudavo daugiau.

-Sutarta kaina. Tokią kainą būtina sutarti su vairuotoju dar prieš važiuojant. Tai dažniausiai mažiausiai palanku turistui, nes vairuotojai visuomet prašo didesnių kainų, nei iš vietinių, dažnai kartais. Aišku, reikia derėtis, rodyti, už kiek vežtų pavėžėjai ir pan., jei pavėžėjų nėra – prieš tai pasiklausti vietinių netaksistų, kiek turėtų kainuoti toks važiavimas. Taip pat, jei tik yra galimybė – nesutikti išvis su tokiom derybom, reikalauti jungti taksometrą ar vežti už fiksuotą kainą. Blogiausia yra neaptarti kainos prieš važiuojant – tokiu atveju jau nuvažiavęs vairuotojas gali paprašyti ir dešimtis kartų didesnės sumos.

3.Pagal oficialumą. Dalis taksi yra oficialūs, pažymėti kaip toje šalyje žymimi taksi (spalva, simboliai, plafonas, taksi numeriai ir pan.). Kiti – neoficialūs. Daug kur nerekomenduojama važiuoti neoficialiais, nes nesaugiose šalyse tarp tokių taksistų pasitaiko banditų, be to, jie visai nekontroliuojami ir todėl gali mėginti pareikalauti dar didesnės kainos. Kita vertus, yra šalių, kur „neoficialūs taksi“ (ar savotiškas „mokamas autostopas“) gana įprastas būdas keliauti ir veikia gerai, ten gali stabdyti atsitiktines mašinas – pvz. įvairiose buvusios SSRS vietose. Vėlgi, reikia susižinoti prieš kelionę. Kai kuriose šalyse į oro uostus gali važiuoti tik kai kurie taksi, paprastai brangesni – tokiose šalyse atskridus gali vertėti išeiti iš oro uosto zonos (ne pastato, bet dar toliau) ir ieškoti taksi ten. Kur yra oficialūs taksi, jie dar gali skirtis spalvomis pagal tai, kur gali važiuoti (pvz. vieni tik mieste, kiti ir į užmiestį).

Oficialiai pažymėtas taksi Žaliajame Kyšulyje

4.Pagal transporto priemonę. Europoje įprasti taksi automobiliai ar (didesniam skaičiui žmonių) taksi mikroautobusai, bet kitur pasaulyje yra pačių įvairiausių taksi. Afrikoje ir Azijoje populiarūs taksi motociklai (kurie gali arba vežti tik po vieną žmogų, arba kitose šalyse ir po du), taip pat triračiai tuktukai/autorikšos (gali tilpti du, trys žmonės ar daugiau), motociklai su priekabomis, rikšos (dviračiai-taksi) ir t.t. Priklausomai nuo šalies, vienos transporto priemonės gali būti pigesnės už kitas. Taip pat vienoms gali būti papildomų ribojimų (pvz. Maniloje tuktukai gali vežti tik tame pačiame rajone, o automobiliai ir į kitus rajonus; Maroke mažesni taksi automobiliai gali vežti tik 3 keleivius, nors tikrai tilptų ir 4). Verta juos sužinoti, taip pat sužinoti, kaip turėtų skirtis taksi kainos priklausomai nuo transporto priemonės. Dažniausiai pvz. motociklas ar tuktukas bus pigiau nei automobilis – bet pamatę nesigaudantį turistą vairuotojai bandys iš jo pareikalauti tiek, kiek kainuotų važiavimas automobiliu, ar dar daugiau. Na ir, aišku, saugumo klausimas: motociklai ar tuktukai avarijos atveju tikrai nesaugesni, už automobilius, ir dažnas tokių vairuotojas turi pasakojimų apie rimtas traumas tiek jiems, tiek keleiviams, juoba, daugybėje šalių motociklininkai-taksistai neturi šalmų keleiviams.

Benine lipu ant motociklo-taksi, ten vadinamo zemžanu

5.Pagal maršrutą. Kai kuriose šalyse būna tokie pusiau taksi, pusiau autobusai – lengvasis automobilis, bet važiuoja maršrutu, priima žmones pakeliui. Į tokį lipant, reikia žinoti jo kainą, nes ji už bilietą yra fiksuota, ir tiesiog paduoti tą sumą, pagal paprotį, įlipant ar išlipant (bet jei nežinosi, gali iš turisto prašyti daugiau). Tiesa, dažną maršrutinį taksi gali, sutaręs kainą, ir nusamdyti kaip “tikrą” taksi, kad vežtų kur reikia.

Maršrutinių taksi stotis Benine. Taip, tai taksi, ir taip, jie turi savo maršrutus – nors nežymėti. Reikia klausti.

Pavėžėjimo paslaugos: Uber ir kt.

Pavėžėjai (Uber ir kt.) sukėlė tikrą revoliuciją. Jei tik galiu, naudojuosi jais, o ne taksi – ir patogiau iškviesti (tiesiog per programėlę), ir kainą matai iš karto bei mažiau vietos apgavystės. Tiesa, ne visur taip pigiau.

Tačiau tai, kas veikia Lietuvoje, ne visai taip veikia kitur.

Visų pirma, pavėžėjimo programėlių pasaulyje labai daug ir kiekvienoje šalyje veikia tik po kelias jų. Be to, vienos programėlės veikia geriau už kitas (daugiau vairuotojų ir greičiau atvažiuoja). Vienos programėlės yra pasaulinės, kitos – regioninės, trečios – veikia vienoje šalyje. Prieš keliaudamas sužinau ir instaliuojuosi tas programėles, kurios geriausiai veikia ten (vien tai, kad „Ten veikia Uber, o aš jau turiu Uber“ nepakanka, nes galbūt „Uber“ veikia mažiau miestų ar turi mažiau vairuotojų ir juo mažai kas naudojasi).

Kai kurias programėles, tiesa, bus galima aktyvuoti tik turint vietos telefono numerį – tad pirma teks įsigyti SIM kortelę.

Skirtingos pavėžėjimo programėlės veikia kiek skirtingais principais. Pagrindiniai skirtumai:

1.Kaina arba iš karto rodoma galutinė (t.y. jos vairuotojas neturi teisės keisti, iš karto bus nurašyta ta suma) arba preliminari. Pastaruoju atveju ji gali išaugti – jei vairuotojas važiuos per aplinkui ar lėčiau. Jei tai įvyksta dėl apgavystės, reikia apeliuoti pavėžėjimą sistemai. Tokiu būdu, pavyzdžiui, Brazilijoje mus „Uber“ vairuotojas vežė pirmyn-atgal ilgu tuneliu, nes pats nežinojo, kur važiuoti; „Uber“ iš pradžių nurašė pinigus pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą; apeliavome ir atgavome dalį pinigų.
2.Kai kuriose programėlėse pavėžėjimą gali apmokėti tik prisegta kortele, kitose – ir „įsikėlęs“ pinigų į sistemą („įneši“ grynus tam tikrose parduotuvėse arba įkeli nuo kortelės), o trečiose galima apmokėti ir grynais (tiesa, vairuotojai dažnai neturi ar apsimeta, kad neturi, grąžos).
3.Kai kurios pavėžėjimo programėlės yra suprogramuotos kokybiškai, rodo tikslią vairuotojo vietą tau ir tavo vietą vairuotojui. Tu užsakai ir nereikia jokio susirašinėjimo. Tai idealiausia turistui, nes nereikia vietos kalbos žinių. Bet kitos rodo prasčiau ir vairuotojas vis tiek skambina ar rašo tau – aišku, vietos kalba – prašo paaiškinti, kur tiksliai lauki. Tam reikia pramokti vietos kalbos.
4.Skirtingos transporto rūšys, kurias gali užsakyti. Automobiliai būna įvairių „kokybės kategorijų“ bet paprastai ir žemiausia yra pakankama, nebent žmonių daug ir reikia mikroautobuso (jei tiesiog daug bagažo, galima sudėti ant sėdynės, nebūtinai į bagažinę). Kai kuriose šalyse ir kai kuriose sistemose yra įdomesnių transporto kategorijų, kaip motociklas-taksi ar tuktukas.

Galimybė pasirinkti skirtingą transportą afrikinėje Gozem programėlėje

Prieš pirmą kartą važiuodamas su nauja programėle, paanalizuoju jos galimybes. Jeigu į programėlę galima įsikelti pinigus, neverta jų keltis daug – deja, man yra buvę, kad mano paskyrą užblokavo, nes gal sukėlė įtarimų, kad pervedžiau pinigus iš Lietuvos. Tada pinigus „įšaldė“ (laimė, jų buvo nedaug). Tai įvyko su “Gozem” sistema Benine. Todėl bent jau iki esu važiavęs daug kartų persivedu pinigų tik tam vienam važiavimui.

Pastaba: šiais laikais užsakius per pavėžėjimo sistemas, gali atvažiuoti ir taksi. Tai vis tiek vadinu pavėžėjimu, nes svarbiausi pavėžėjimo pliusai lieka: tiksliai nurodai vietą iš kur ir į kur važiuoti, matai bent preliminarią kainą.

Visgi, jei pavėžėjimo paslaugų toje vietoje nėra, ar vairuotojai neatvažiuoja, gali tekti naudotis ir „tikru“ taksi – kurį aprašau apačioje.

Tačiau, jei yra galimybė, net ir prieš naudojantis tikru taksi geriausia patikrinti pavėžėjo siūlomą kainą tam nuotoliui – taksi kaina turėtų būti panaši, gal kiek brangesnė, bet jei prašys dvigubai brangiau – tai beveik garantuotai apgavystė. Derybose taksistui reikia rodyti, kokią kainą siūlo pavėžėjai – daugelis taksistų atlyžta ir pasiūlo panašią ar tokią pat kainą.

P.S. Ar pavėžėjimas pigesnis, nei taksi? Nebūtinai. Yra šalių, kur išeina brangiau, kartais net dvigubai. Tačiau net ir tokiose šalyse kartais tenka naudotis pavėžėjais – nes tiesiog didelė dalis taksistų turistą bando apgauti labiau.

Dažnos taksi ir pavežėjų apgavystės ir kaip jų išvengti

Tipinės taksi apgavystės:

1.Kai pasakai, kur važiuoji, vairuotojas reikalauja daug didesnės sumos, nei priklausytų. Atsisako jungti taksometrą, net kai privalo.

KAIP IŠVENGTI: Reikalauti jungti taksometrą, jei privaloma, ir nelipti į taksi kitaip. Kitu atveju susiderėti iki tinkamos kainos, kurią gali pamatyti pažiūrėjęs, kiek mokėtum užsakęs pavėžėją per sistemą, arba iš vietinių žmonių, arba, jei jau anksčiau važiavai taksi toje šalyje – kiek mokėjai tada (jei neapgavo). Visa tai naudoti kaip argumentus derybose.

Tuktikas Tailande. Nė vienas jo vairuotojas man niekada nepasakė ‘tikros’ kainos, o tik labai brangią turistinę – vietiniams pigiau važinėti tuktukais, bet man buvo pigiau taksi su taksometru

2.Kai įlipi, vairuotojas nei sako kainą, nei jungia taksometrą. Sako „Paskui sutarsime“. Jau nuvažiavęs užgieda neįtikėtinai didžiulę kainą.
KAIP IŠVENGTI: Jokiais būdais, niekada neįlipti į taksi ir neišvažiuoti prieš tai nenustačius arba galutinės kainos, arba kaip ta kaina bus apskaičiuojama. Viena išimtis – jei kaina tame mieste fiksuota. Tokiu atveju, tiesiog išlipant paduoti fiksuotą kainą.

3.Įjungęs taksometrą (ar net su pavėžėjimo sistema, kur mokama pagal nuvažiuotą atstumą) vairuotojas „suka ratus“, važiuoja ne tiesiausiu keliu.
KAIP IŠVENGTI: Jei važiuoji su pavėžėjimo sistema ir vairuotojas turi planšetę, rodančią kelią – žiūrėk, ar seka jos nurodymais. Jei dažnai neseka, klausk kodėl. Kitu atveju sek važiavimą savo telefono GPS žemėlapyje ir klausk, kodėl važiuoja ne taip, kaip turėtų.

Lipu į Taksi Kazachstane

4.Vairuotojas sako, kad neturi grąžos, duoda per mažai grąžos (pvz. 10 vietoje 100) arba duoda grąžą netikrais pinigais.
KAIP IŠVENGTI: Visuomet tikrinti grąžą. Pasistengti turėti smulkių pinigų, kad sumokėti vairuotojui kuo tiksliau.

5.Vairuotojas sako, kad privaloma važiuoti su juo, nes „autobusai nevažiuoja“, „Uber ir pavėžėjai čia neveikia“. Dažnai tai apgavystė.
KAIP IŠVENGTI: Netikėti, tikrinti viską kituose šaltiniuose ir/ar klausti kitų, su pavėžėjimais nesusijusių žmonių.

6.Vairuotojas sako, kad jūsų pasirinkta vieta kažkuo negera (uždaryta, neįdomi) ir siūlo važiuoti į kitą – tolimesnę arba siūlančia vairuotojui komisinius.
KAIP IŠVENGTI: Netikėti vairuotojais, tikrinti pačiam, laikytis savo.

7.Vairuotojas (net pavėžėjas) sako, kad yra kažkoks papildomas mokestis prie taksometro kainos (pvz. „Už važiavimą vakare“, „Už paėmimą nuo oro uosto“, „Už iškvietimą“) kurio iš tikro nėra.
KAIP IŠVENGTI: Pasidomėkite tais mokesčiais iš anksto. Dažniausiai jie – apgavystė, taksometras (arba pavėžėjimo sistema) nurodo galutinę kainą.

8.Vairuotojas prašo pinigų už mokamą kelią. Tai nebūtinai apgavystė – jei taip sutarėte iš anksto. Bet kartais vairuotojai už mokamą kelią reikalauja didesnės sumos nei jam kainavo arba reikalauja sumos už mokamus kelius, kai tą sumą jau automatiškai nurašo pavėžėjimo sistema, “matanti”, kad važiuota mokamu keliu.
KAIP IŠVENGTI: Prašyti nevažiuoti mokamu keliu, o jei prašysite važiuoti – iš anksto išsiaiškinti, kiek tai kainuos, iš pradžių iš pavėžėjimo sistemos, paskui pavėžėjo. Žiūrėkite, kiek kainuoja mokami keliai kai pravažiuosite mokėjimo punktus.

Labai svarbu laikytis savo. Jei jūs teisus, taksistas kada nors „atsitrauks“. Kraštutiniais atvejais gali net reikti žadėti iškviesti policiją. Jei taksistas mėgino iš jūsų paimti 100 dolerių už atstumą, kurį nuvažiuoti kainuoja 10 dolerių, aišku, jis niekaip prieš jokius pareigūnus to „nepateisins“, nes pareigūnai puikiai žino, kiek kas kainuoja. Taksistai sėkmingiausiai apgauna tuos, kurie nesigina ir susitaiko su apgavyste. Aišku, jei skirtumas mažesnis, pvz. 13 dolerių vietoje 10 dolerių, gali būti sunkiau, bet tai ir nėra bjauriausios apgavystės, bjauriausios kai iš turistų ima kartais daugiau.

Taip pat skaitykite išsamų straipsnį apie apgavystes kelionėse:
Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti

Taksi ir pavėžėjimo alternatyvos

Apskritai taksi ir pavėžėjais naudojuosi gana retai – tiesiog alternatyvos paprastai geresnės. Štai jos:

1.Autonuoma. Dažniausiai keliauju šitaip. Išskyrus miestus, kur mažai parkingo ar jis brangus, taip išeina greičiausiai, o dienos autonuoma dažnai kainuoja tiek, kiek kokie vienas-trys ilgesni pravažiavimai taksi (tikslus santykis priklauso nuo šalies). Net jei atrodo, kad jums nereikia autonuomos, gerai pažiūrėkite – kartais būna, kad net kai važinėsi nedaug, pvz. tik iš oro uosto į viešbutį, atgal ir dar į kelias tolesnes vietas – vis tiek išeis pigiau autonuoma, nei visur važinėti su taksi ar pavėžėjais, net ir be apgavysčių (tarkim, nuvažiuoti iš oro uosto į viešbutį kainuos 25 eurus ir tiek pat atgal, o dienos autonuoma irgi 25 eurai + kuras). Plačiau apie autonuomą šiame straipsnyje: “Autonuoma užsienyje – viskas, ką reikia žinoti“.

2.Viešasis transportas. Jei mieste yra metro, tai juo nuvažiuoti gali būti ne tik pigiau, bet ir greičiau, nei su taksi ar pavėžėjais (net įskaičiuojant ėjimą į stotelę). Jeigu yra tik autobusai, troleibusai ir pan., paprastai bus gerokai lėčiau, bet ir gerokai pigiau, be to, labiau pasižiūrėsi vietos gyvenimą. Plačiau apie keliones viešuoju transportu šiame straipsnyje: “Kelionės viešuoju transportu – viskas, ką reikia žinoti“.

Kamštyje strigęs taksi. Tokius kamščius galima palenkti metro.

3.Ėjimas pėsčiom. Nedidelių atstumų (2 km ir pan.) taksi nevažinėju – kelionės metu juk smagu prasieiti per svetimą miestą, geriau įsižiūrėti į tai, kas aplink. Nebent būtum su lagaminais ar labai skubėtum.

4.Ekskursija. Jei nori, kad tave kas vežiotų iš vietos į vietą svečiame mieste, kartais labiau apsimoka ekskursija – apvežios daug vietų, prie vietų palauks, o dar apie jas papasakos gidas. Tiesa, ekskursijos irgi būna labai įvairios ir kai kurių kainos, kaip ir kai kurių taksi, labai išpūstos – reik pasirinkti tinkamą. Plačiau apie ekskursijas šiame straipsnyje: “Gidai ir ekskursijos kelionėse – viskas, ką žinoti“.

Keliavau po daugelį brangiausių pasaulio šalių – bet daugelis mano kelionių atsiėjo nebrangiai.

Kaip? Kelionė į brangią šalį mažiau smogs piniginei, jei laikysitės šių taisyklių.

Kas brangiose šalyse brangu ir kas ne taip?

Brangiose šalyse beveik viskas brangiau – tačiau kai kurie dalykai tik šiek tiek brangesni, o kiti – daug kartų brangesni.

Labai svarbu suprasti, kas yra daug brangiau, nei namie – ir, užuot keliavus “kaip įpratus”, šiek tiek priderinti kelionę.

Smarkiausiai brangesnės tos prekės ir paslaugos, kurių gamybai ir patiekimui reikia daug vietinių darbuotojų darbo. Taip yra todėl, kad brangiose šalyse algos daug didesnės.

Tai žinant, iš kelių “kelioninių” alternatyvų brangiose šalyse reikia rinktis tą, kuriai vietinių darbuotojų darbo reikia mažiausiai. Tai gali reikšti, kad reiks pakeisti kelionių įpročius.

Valgymas. Labiausiai brangiose šalyse “išauga” maisto restorane su aptarnavimu kainos, mažiau išauga greito maisto restoranų kainos (kur pats paimi patiekalą), o dar mažiau – maisto kainos parduotuvėse. Jei pigiose šalyse pasigaminti maistą iš parduotuvės, valgyti kokiame “McDonald’s” ir valgyti lėto maisto restorane gali kainuoti netgi panašiai, tai brangiausiose šalyse kainos kiekviename iš šių laiptelių skirsis bent kelis kartus – vengdamas restoranų su aptarnavimu sutaupau itin daug. Be to, daug brangių šalių dar įprasta restoranuose su aptarnavimu palikti labai didelius arbatpinigius.

JAV dažniausiai valgome greito maisto restoranuose – jų ten labai daug ir įvairovė didelė, taigi, nėra, kad valgytum tą patį

Transportas. Labiausiai brangiose šalyse “išauga” taksi ir pavėžėjimo kainos, kiek mažiau – viešojo transporto, o mažiausiai (su kai kuriom išimtim) – autonuomos ir benzino. Taigi, jei pigiose šalyse viešuoju transportu ir kartais net taksi keliauti išeina pigiau, nei nuomotis automobilį, tai brangiose šalyse kartais net kai keliauji vienas (ar juoba dviese) apsimoka nuomotis automobilį, bent jau jei važinėsi ne tik po vieną miestą. O vienas suvažinėjimas taksi ar net dviese tarpmiestiniu autobusu brangioje šalyje gali atsieiti dienos autonuomos išlaidas. Kadangi automobilio nuomos išlaidos nepriklauso nuo žmonių skaičiaus, tai itin apsimoka keliauti keturiese (pvz. taip keliavome po Londono apylinkes nuomotu automobiliu – išėjo daug kartų pigiau, nei tą patį maršrutą daryti viešuoju transportu). Kiek skiriasi kainos? Na, tarkime, pigiose šalyse miesto autobuso bilietas gali kainuoti keliolika eurocentų, o brangiose – kelis eurus (10-30 kartų skirtumas). Benzino kainos, tuo tarpu, išskyrus kelias išimtis, skirsis maksimaliai 2-3 kartus. Gi autonuoma pigiose šalyse neretai būna dar brangesnė, nei brangiose – pigiausiai automobilį gyvenime esu nuomojęsis Graikijoje, Ispanijoje (ne sezono metu), o kokioje Maniloje (šiaip pigiuose Filipinuose) mokėjau apie 5 kartus brangiau. Tiesa, parkavimo kainos brangiose ir pigiose šalyse irgi skiriasi dešimtim kartų (dėl žemės kainų), tad keliauti po miestus nuomotu automobiliu brangiose šalyse gali neapsimokėti.

Nuvažiuoti į Niufaundlendą iš likusios Kanados 2000 km Translabradoro keliu išėjo gerokai pigiau, nei skristi

Prekės. Vietinės prekės brangiose šalyse bus daugybę kartų brangesnės, nei vietinės prekės pigiose šalyse; tuo tarpu importinių prekių (drabužių iš Azijos ir pan.) kainos skirsis daug mažiau. Jei prireikia ir yra laiko, kartais pigiau į brangią šalį atsisiųsti prekes per internetą (bet žiūrėkite ar netaikys kokių didelių mokesčių).

Gidai ir ekskursijos. Brangiose šalyse labiausiai „išbrangsta“ keliavimas su vietiniu asmeniniu gidu, kiek mažiau – su grupinėm ekskursijom, o mažiausiai – nepriklausoma kelionė. Aišku, visose šalyse keliauti su privačiu gidu bus brangiau, nei su grupine ekskursija, o su grupine ekskursija – nei nepriklausomai; bet jei pigiose šalyse kaina gali skirtis nežymiai, tai brangiose skirsis daug kartų. Tad po brangias šalis keliauju išimtinai nepriklausomai.

Asmeninės paslaugos. Brangiose šalyse daug brangesnės asmeninės paslaugos, kaip kirpimas, grožio salonai ir pan. – sutaupysite, jei šiomis paslaugomis pasirūpinsite prieš ar po kelionės į brangią šalį.

Prieš skrisdamas į Šveicariją ir Ispaniją, nuėjau į kirpyklą pigiame Tunise

Remontas ir kitokia daiktų priežiūra. Brangiose šalyse itin „išbrangsta“ remontas, taisymas, tvarkymas ir pan. – net jeigu pigesnėje šalyje apsimokėtų nešti remontuoti daiktą, brangesnėje gali labiau apsimokėti nusipirkti naują.

Nakvynė. Čia brangiose šalyse sutaupyti sunkiausiai, nes ten panašiai „išbrangsta“ viskas (ir kempingai, ir hosteliai, ir viešbučiai, ir AirBnB butai), o nakvynės juk negali atsisakyti. Taip yra todėl, kad visoms nakvynės vietoms reikia panašiai vietinių darbuotojų aptarnavimo (įregistruoti, sutvarkyti), bet dar labiau dėl to, kad nakvynės kainas smarkiai lemia nekilnojamojo turto kainos (pastatų, žemės pirkimo ir nuomos), o jos brangiose šalyse dažniausiai itin smarkiai didesnės, nei pigiose. Tad čia taupyti galima nebent renkantis prastesnę kokybę, nei pigiose šalyse (pvz. hostelį vietoje viešbučio ar nakvynę ne kempinge vietoje nakvynės kempinge, nors kai kurių šalių įstatymai nakvynę kemperyje ar palapinėje ne kempinge riboja).

Toks hostelis Manhetene kainavo ~100 eurų

Lankytinos vietos. Brangiose šalyse labiausiai „išbrangs“ privačios lankytinos vietos, mažiau – valstybinės (taip pat žiūrėkite žemiau kas nemokama).

Viskas, ką aprašiau viršuje – tik tendencijos. Visada bus išimčių. Daug priklauso ir nuo šalies politikos – pvz. gali būti šalis brangi, bet joje mažesni akcizo mokesčiai alkoholiui ar benzinui, dėl ko alkoholis ar benzinas ten bus net pigesni, nei Lietuvoje, ar pan. Analogiškai įvairios „kovos už ekologiją“ priemonės gali branginti ar piginti tam tikrus kelionių būdus (pvz. būti apmokestinti kai kurie keliai, bet subsidijuojami traukiniai). Tačiau, nors visada galėsite rasti pavyzdžių „Ne, toje brangioje šalyje taip nėra“, bendros tendencijos yra tokios ir jei 1 dalykas iš 10 ten bus kitaip, tai kiti 9 iš 10 – būtent taip, kaip aprašiau šiame straipsnyje.

Brangiose šalyse daug kas nemokama!

Paradoksas, bet brangiose šalyse gali gauti daug daugiau dalykų nemokamai, nei pigiose! Taip yra todėl, kad:

1.Brangiose šalyse žmonės uždirba daugiau ir turi daugiau laisvo laiko – taigi, skiria jį savanoriškoms veikloms, kai kurios jų praverčia ir turistams. Pigiose šalyse, tuo tarpu, vietiniai dažniau nori pasinaudoti kiekviena galimybe kiek nors „prisidurti“.

2.Brangiose šalyse ta pati suma pinigų (prekės kaina) mažiau ką reiškia, taigi, valdžia ar net privačios kompanijos gali nuspręsti duoti tai nemokamai.

3.Dėl didelių algų brangiose šalyse gali tiesiog neapsimokėti įdarbinti bilietus pardavinėjančių darbuotojų, tad leidžiama lankytis nemokamai.

Nemokamas vienų didžiausių pasaulyje muzikinių fontanų šou Las Vegase (apmoka gretimas kazino, jam tai kaip reklama)

Tipiniai dalykai, kuriuos paprasčiau gauti nemokamai brangiose šalyse, nei pigiose:

Ekskursijos. Brangiose šalyse daug daugiau nemokamų turų – tiek „Free Tours“ po miestus (už arbatpinigius, bet jie gerokai mažesni nei ekskursijos kaina tokiose šalyse), tiek savanorių vedamos ekskursijos po muziejus (tik reikia pasidomėti, kada jos vyksta). Pavyzdžiui, tokių įdomių ekskursijų apturėjau Londono muziejuose.

Nemokama ekskursija, kokių daug Europoje

Turizmo informacija. Brangių šalių turizmo informacijoje (dažnai jau oro uoste) galima rasti ir visai gerų nemokamų knygelių, brošiūrų apie šalį ir jos lankytinas vietas – kai pigiose šalyse tai retai dalinama, o „turizmo informacijos“ dažnai tėra komercinės kelionių agentūros.

Vartau dar oro uoste gautas nemokamas knygeles apie Meliljos (Ispanija) architektūrą. Beje, muziejai mieste – irgi nemokami.

Muziejai ir lankytinos vietos. Kai kurios lankytinos vietos, ypač valstybinės, brangiose šalyse išvis nemokamos ar nemokamos, tarkime, visam jaunimui – pigiose šalyse tai būna rečiau. Brangioje šalyje neretai gali rasti visą eilę kokybiškų nemokamų lankytinų vietų, kurių, jei nori, užteks ištisai kelionei. Tuo tarpu pigiose šalyse atvirkščiai – jos ne tik mokamos, bet dar užsieniečiams dažnai būna didesnės kainos.

Gervių-robotų, kurių sparnai – iš vandens srovių, meilės istorija Steampunk stiliumi Sentosos saloje. Buvo nemokama.

Autostopas. Čia jau daug išimčių, bet, bendrai paėmus, brangiose šalyse lengviau rasti kas pavežtų ir nesitikėtų už tai pinigų, nei pigiose šalyse (kur net susistabdžius autostopą dažnai tikisi pinigų). Panašiai su Couchsurfing ir panašiomis nemokamomis nakvynėmis.

Transportas. Kartais būna nemokamo transporto – autobusų, keltų ir pan.

Nemokamas Majamio ‘trolley’ ir nemokamas Metromover ant tako viršuje

Išmesti daiktai. Brangiose šalyse žmonės linkę išmesti daug geresnius daiktus, nei pigesnėse (nes neapsimoka remontuoti, nes uždirba daug ir kaina daug nereiškia ir pan.). Tai kontroversiška, bet kai kurie keliautojai tuo naudojasi pasiimdami išmestų daiktų.

Tai nėra visai nemokamas dalykas, bet brangiose šalyse paprastai atlaidžiau žiūri į visokius papildomus dalykus. Pvz. net tame pačiame restoranų tinkle (pvz. “McDonald’s”) gali būti, kad brangesnėse šalyse galėsi už vieną kainą neribotai pildytis gėrimo ir padažų imti nemokamai, o pigesnėse tai bus apmokestinta. Panašiai su daug prekių ir paslaugų. Tai žinant jau šiaip ar taip susimokėjęs daugiau brangioje šalyje gali tai išnaudoti, pasiimti daugiau to, kas įeina į kainą.

Staten Island Ferry plaukia pro Laisvės statulą. Keltas – nemokamas, bet iš jo atsiveria nuostabūs Niujorko vaizdai

Pagrindinės taisyklės norint pigiau keliauti po brangias šalis

Daug šitų taisyklių galioja ne tik brangiose šalyse, bet brangiose šalyse jos itin svarbios ir padeda sutaupyti itin daug.

1.Rinkis paslaugas, kur vienu metu darbuotojas aptarnauja kuo daugiau žmonių, o ne tik tave vieną (pvz. viešasis transportas vietoj taksi).

2.Rinkis paslaugas, kur „gyvas darbuotojas“ tave aptarnauja kuo trumpiau (pvz. greitas maistas vietoje atnešamo ar atvežamo maisto; autonuoma vietoje viešojo transporto ar taksi)

3.Rinkis prekes, pagamintas pigesnėse šalyse.

4.Ką gali atsivešk su savim, kad nereiktų pirkti; „ilgalaikes paslaugas“ (kirpimas, daiktų remontas ir pan.) pirk pigesnėse šalyse prieš ar po kelionę.

5.Pasidomėk, kas toje vietoje nemokama (lankytinos vietos, ekskursijos…) ir kada.

6.Gal kai kurios šalies dalys bus greta pigesnės gretimos šalies – jei taip, gali užsukti ten (pvz. nakvoti truputį pigesnėje Prancūzijoje, o brangesnius Monaką ar Ženevą aplankyti dienos metu).

Tiesa, juk keliaujate dėl įdomumo, kad aplankytumėte vietas. Tai netaupykte “pernelyg labai”. Logiška atsisakyti tų dalykų, kurie nerūpi – bet jei yra svarbių lankytinų vietų, be kurių nesijausite aplankęs šalį, ar kitokių patirčių, svarbių jums (pvz. paragauti kokio vietinio patiekalo ar gėrimo) – patirkite jas. Juk tam ir taupote, kad liktų pinigų tam, kas išties svarbu.

Aliaskos geležinkeliai, aišku, labai brangūs – bet šiuo atveju padariau išimtį, nes šis ‘klasikinis’ geležinkelis įdomi patirtis su nuostabiais vaizdais

Laukia kelionė kur teperatūra bus gerokai virš +30, gal net +40? Gali atrodyti smagu, bet gali ir greitai imti varginti.

Labai svarbu elgtis tinkamai! Keliavęs po daug šalių, kur oro temperatūra viršijo +40 ar net artėjo prieš +50, čia rašau viską, kaip rengtis, ko nepamiršti ir kita, keliaujant po karštuosius kraštus.

Kaip rengtis karštose šalyse? Išsinuoginti ar užsidengti?

Keliaujantieji į karštus kraštus neretai kuo labiau išsirengia. Šortai ar trumpi sijonai, marškinėliai trumpom rankovėm ar be jų, nuogu pilvu ir pan.

Išties, kuo daugiau rūbų – tuo šilčiau, prakaituoji, tad tokiame sprendime yra logikos. Bet visgi aš dažniausiai vaikštau ilgom rankovėm ir kelnėm, dėl kelių priežasčių:

Du būdai rengtis karštame klimate – kuo atviresnis ir kuo uždaresnis

1.Nuogos vietos itin greitai nudega, ypač kur karšta tropinė saulė. Labai svarbu nuogas vietas pasitepti kremu nuo saulės. Atrodo, „Savaime suprantama“, bet daug keliaujant po karštus kraštus galiausiai ateina momentas, kai to nepadarai laiku ar pilnai (pvz. tenka išeiti į lauką netikėtai greitai, ar netyčia praleidi kažkurią vietą). O ten gali skausmingai raudonai nudegti ir per keliolikos minučių pabuvimą saulėje.

2.Jei kelnės ir drabužiai šviesūs (ypač balti), jie atspindi saulę, taigi, nėra daug karščiau, nei kai nuoga oda (o nėra bėdų su nudegimu). Dėl šių priežasčių, tarkime, arabai vyrai iš dykumų rengiasi ilgais baltais rūbais. Aišku, svarbu ir tinkama medžiaga, kad rūbai nebūtų stori.

Tradicinė apranga karštuose arabų kraštuose

3.Kai kuriose karštose šalyse (ypač Afrikoje) gausu ligas platinančių moskitų (dengė karštinę, maliariją) – aišku, galima nuo jų purkštis (žr. žemiau) ar vartoti vaistus (žr. šį straipsnį), bet ilgi rūbai – papildoma apsauga.

4.Kai kuriose karštose šalyse rodyti nuogas kojas, nuogus pečius, nuogą pilvą nepriimtina – arba visiems, arba tik moterims, arba tik vyrams. Tai – religingos musulmoniškos šalys (o musulmoniškų šalių neproporcingai daug ten, kur karšta), bet taip pat ir kai kurios nemusulmoniškos Azijos šalys. Aišku, kai kurie turistai šių kultūrinių normų nepaiso – daugelyje šalių jos nėra privalomos, tačiau netinkamai apsirengęs sulauksi keistų ar piktų žvilgsnių ir reakcijos, na, kaip Lietuvoje sulauktų žmogus, išėjęs į Vilniaus gatves su glaudėmis ar bikiniu. Aišku, kuo daugiau turistų (kurortai ir pan.), tuo tokių reakcijų mažiau, nors tai nereiškia, kad vietiniams tai patinka. Apie aprangą musulmonų šalyse žr. straipsnį “Islamas – ką reikia žinoti apie musulmonų kraštus“.

Nors turistai mėgsta išsirengti, iš pradžių nustebdavau, o paskui jau nustojau stebėtis, kad vietiniai (ypač šviesiaodžiai) daugelyje karščiausių šalių elgiasi priešingai – kuo labiau dengiasi. Taip daro ne tik dėl kultūrinių priežasčių, bet ir kad neįdegtų, netgi dengia veidus kaukėmis ir pan., jei yra priversti būti saulėje ilgai. Tai padeda sveikatai – Australijoje, kur karšta ir rengiamasi atvirai, kas trečias žmogus per gyvenimą suserga odos vėžiu.

Atviru pikapu važiuojantys darbininkai Tailande nuo saulės užsidengę veidus kaukėmis

Visgi, turistas ir vietinis ne tas pats. Didžiausias pavojus yra tada, kai leidi laiką šalyje ilgai (pvz. bent jau praleidi ten lietuvišką žiemą). Aš taip pat nemažą gyvenimo dalį praleidžiu karštose šalyse. Tuo tarpu nuvykęs savaitei-kitai atostogų tiek pavojaus nepatirsi. Taigi, jei patinka atviri rūbai – tikrai galima juos rengtis, tik svarbu turėti omenyje tai, ką rašau aukščiau (kremai nuo saulės, purškalai nuo uodų ir pan.).

Be to, “už” atvirus rūbus irgi yra medicininių priežasčių: Lietuvoje dažna bėda – vitamino D trūkumas, jis gaunamas iš saulės. Jei laiko saulėtose vietose per gyvenimą turite mažai, galite jį išnaudoti vitaminui D “parinkti” – uždari rūbai tam trukdo (dėl to karštose šalyse, kuriose labiausiai slepiamasi nuo saulės, irgi dažnas vitamino D trūkumas tarp vietinių).

Temperatūra kai keliavau po Asuaną Egipte

Kokius daiktus turėti su savim karštuose kraštuose?

Šiuos daiktus reikia arba paimti iš namų, arba įsigyti netrukus atvykus, ir nešiotis su savimi bei naudoti visada:

1.Kuo didesnio SPF kremas nuo saulės – 50 ir daugiau. Jį naudoti kas kartą išeinant į lauką, patepant visas nuogas vietas, išskyrus nebent plaštakų viršų. Nemąstyti „Lietuvos standartais“ – „Ai, čia būsiu lauke tik pusvalandį“, „Ai, taigi ne degintis į paplūdimį einu“, „Ai, tai čia mieste, dažniausiai šėšėlyje nuo pastatų būsiu“, „Ai, saulė šviečia tik probėkšmiais, kitu laiku užstoja debesys“. Karštose šalyse įdegti gali daug greičiau ir stipriau, nei Lietuvoje, be to, ten ir oras gali keistis greitai. Taigi, net jeigu ryte lyja, ir išeini visai dienai iš viešbučio, verta turėti su savim kremą nuo saulės, nes tropinė liūtis gali netrukti pasikeisti į kaitrią saulę ir giedrą. Jei eini maudytis į jūrą – vėl teptis greitai po išlipimo, net jei “jau tuoj eisi į viešbutį”. Taip pat svarbu pasitepti „nuoširdžiai“, o ne simboliškai – kiekvieną vietą, nes jei kažkur nepasitepsi gali greitai „įdegti plėmais“. Viskas išbandyta savo kailiu – esu rimtai nudegęs ir per keliolika minučių po išlipimo į krantą, o žmona įdegusi plėmais nes gatve ėjo tam tikrų vietų nepasitepusi. Yra specialių programėlių, kurios kartu su orų prognoze rodo ir UV faktorių – kuo jis didesnis toje vietoje, tuo smarkiau ir greičiau įdegama. Kaip taisyklė, nudegimą lemia ne vien saulės stiprumas, bet ir vietos aukštis: jei vietovė yra aukščiau, nudegama smarkiau.

Net ir trumpai pavaikščiojus karštuose kraštuose tinkamai nepasitepus, greitai įdegama. Po vaikščiojimo su rūbu kairėje Maldyvuose, Aistės įdegis atrodė kaip dešinėje.

2.Akiniai nuo saulės. Svarbu, kad būtų ne tik tamsūs, bet ir realiai saugotų nuo saulės. Akiniai nuo saulės priskiriami 4 kategorijoms: reiktų bent 3 kategorijos (tokių yra dauguma). 4 kategorijos akinių (stipriausių) gali reikti jei lipsite į aukštus kalnus.

Jei nešiojate akinius dėl regėjimo (kaip aš) – galite įsigyti antakinius arba didesnius akinius nuo saulės, kurie dedami ant akinių. Tokius „užsiperku“ iš anksto, nes tikrai ne visur jų yra (daug karštų šalių yra skurdžios ir ten daug ko trūksta). Vadinamieji „fotochrominiai stiklai“, kurie užtemsta nuo saulės, karštose šalyse mažai naudingi – nes kai labai karšta, jie užtemsta mažai, kadangi jie reaguoja ne tik į UV spindulius, bet ir į temperatūrą, ir geriausiai veikia “lietuviškesnėje” +20-30 temperatūroje.

Atlenkiami antakiniai nuo saulės – automobilyje laikau pakeltus, o kai reikia užlenkiu

3.Jeigu karštoji šalis viena tų, kur uodai platina įvairias ligas (o tokių šalių yra daug „karštajame pasaulyje“) – purškalas nuo uodų, geriausiai – su kuo daugiau DEET (ne visur tokių yra, arba daug kur būna tik su labai mažai DEET), nes kuo didesnis DEET, tuo ilgiau saugo apsipurškimas. Kaip ir su kremu nuo saulės, purškalo „negailėti“. Visokie „natūralūs purškalai“, palyginus su DEET, neveikia ar beveik neveikia, tad joks rimtas keliautojas nepatars jų naudoti, tarkime, maliarinėse zonose. Tiesa, maliariniai uodai aktyvesni naktį. Galima miegoti po tinklu.

Maliarijos žemėlapis: pavojingiausios vietos. Tačiau, be maliarijos, būna ir kitų uodų platinamų ligų – zika, dengė.

4.Daug gėrimų (dažnai – vandens). Nors mieste jų įsigysi lengvai, jei leidiesi į žygį į gamtą, niekada nenuvertink, per kiek laiko per karštį ištrokši ir kiek norėsi gerti. Turėk tinkamą rezervą.

5.Kepurė, dengianti galvą (nuo saulės smūgio), o dar geriau skrybėlė su bryliais, kurie dengtų akis ir veidą nuo įdegimo. Aišku, juodi akiniai ar kremas nuo saulės tai gali pakeisti, bet papildoma apsauga vis tiek gerai. Yra žmonių, kurie šitam jautresni, nei kiti ir saulės smūgį patiria greičiau.

Su skrybėle ir juodais akiniais, uždedamais ant akinių regėjimui Benine

Išrasta visokių priemonių vėsinimui – pvz. vėduoklės ar net nežiojami ventiliatoriukai. Man asmeniškai jie mažai padeda ar, tiksliau, nuolat juos nešiotis yra didesnis nepatogumas, nei kiek jie padeda. Bet išmėginkite – gal jums pasiteisins.

Su nešiojamu ventiliatoriuku ant kaklo Abu Simbelyje (pirmą ir paskutinį kartą)

Jei keliaujate keliese, ypač su vaikais, pasirūpinkite ir bendrakeleiviais, priminkite, tarkime, pasitepti kremu nuo saulės, nes jei žmonės neįpratę būti karštuose kraštuose, gali pamiršti.

Taip pat jei norite įdegti gražiai ir lygiai, nenaudokite daiktų, kurie uždengia dalį kūno odos (laikrodžiai, apyrankės, drabužiai su stilingomis skylėmis ir pan.) – net jei atrodo su jais būsite trumpą laiką, o deginsitės paplūdimyje be jų, per tą trumpą laiką likęs kūnas irgi smarkiai įdegs ir susidarys spalvos skirtumas.

Kondicionierių keliai ir klystkeliai

Keliaujant į karštas šalis, jei karštis itin trukdo jaustis komfortabiliai ar užmigti, verta pasirūpinti, kad ten, kur būsite, būtų kondicioneriai. Štai vietos, kuriose kondicionieriai gali ir būti, ir nebūti, tad prieš užsakant tai reikia išsiaiškinti (atkreipti dėmesį):

1.Nakvynės vieta. Pigesni viešbučiai gali neturėti kondicionierių ar turėti tik ventiliatorių. Tam pačiam viešbuty gali būti ir tokių, ir tokių kambarių (AC Room – su kondicionierium, Fan room – be). Taip pat AirBnB butuose gali būti, pavyzdžiui, kondicionierius tik vienam kambary.

Į svečiams nuomojamą kambarį Rygoje žiemai šeimininkas atitempęs savo dviratį

Kambaryje tik su ventiliatoriumi Indonezijoje

2.Automobilis. Jei jį nuomositės – nors daugelis turi kondicionierių, yra ir išimčių.

3.Transportas. Tiek autobusai, tiek traukinio vagonai gali būti ir su kondicionieriumi, ir be. Svarbesniuose maršrutuose važinėja ir tokie, ir tokie – su kondicionieriais brangesni. Taksi taip pat būna ir su kondicionieriumi, ir be ar jo nejungiantys iš taupymo. Tiek autobusus, tiek taksi be kondicionierių lengvai atpažinsi pagal atlapotus langus.

Kaip taisyklė, kuo skurdesnė šalis, tuo mažiau kur bus kondicionieriai, o mažesniuose Afrikos miestuose gali būti sunku jų rasti išvis (viešbutį su kondicionieriumi ar autobusą su kondicionieriumi). Tuo tarpu turtingose karštose šalyse bus kondicionuojama net tai, kas neįsivaizduotum, kad galėtų būti – pvz. kondicionuojamos miesto autobuso stotelės.

Tiesą pasakius, turtingose šalyse ar skurdesnių šalių prabangiose vietose turistai dažniausiai skundžiasi kita problema – kondicionuojama per daug. Net jei kokiam prekybos centre kondicionuojama iki +20 laipsnių, atėjus iš lauko kur +40 laipsnių atrodo tikrai šalta, juoba, ir apsirengti rūbai pritaikyti daug karštesniam orui (ypač jei rengiamasi apsinuoginusiai). Tačiau karštose šalyse „superkondicionavimas“ yra ir turto, prabangos ženklas, tad brangesnėse vietose visad tvyros „prabangus šaltis“.

Tie, kam tai trukdo, nešiojasi papildomą rūbą, kurį rengiasi kondicionuojamose erdvėse.

Taip pat užsakant viešbutį gali pasidomėti, ar ten kondicionierius yra reguliuojamas kambaryje. Tokių viešbučių – dauguma, bet esu buvęs ir tokiuose, kur kondicionierius reguliuojamas „iš centro“ ir pats rinktis temperatūros negali, tad numeryje visada būdavo vėsoka.

Šiame aukščiausiame pasaulio viešbutyje Dubajuje kondicionieriaus reguliuoti iš kambario negalėjai – šilumą didinome ir atsidarę balkoną

Moderniuose kondicionieriuose galima nustatyti kokios temperatūros norite kambaryje. Jei viešbučio kondicionierius turi tokią funkciją, reikia iš karto nustatyti kokią komfortabilią temperatūrą, pvz. +23 ar +25, kad kondicionierius ją pasiektų ir palaikytų. Kartais iš pradžių parėjus viešbutin iš karščio norisi įjungti „maksimalų šaldymą“, bet paskui pasidaro per šalta, reikia išjungti, o tada vėl per karšta… Jei yra automatika, geriausia naudotis ja. Jeigu norisi kondicionierių išjungti, nes „per šalta“, reiškia, tiesiog buvai nustatęs per žemą temperatūrą, kai nustatyta tinkama – visada komfortabilu.

Dienos planavimas karštuosiuose kraštuose

Karštuose kraštuose įprasta, kad aktyviausias darbas, ypač lauke, būna ryte ir vakare, o dieną, kai karščiausia – tam tikra pertrauka.

Jei jums karštis trukdo, galite ir jūs taip planuoti dieną, kad aktyvus jūsų keliavimas būtų ryte ir vakare, o vidudienį – būtumėte ar viešbutyje, ar važiuotumėte kondicionuojamu automobiliu, ar bent jau kad karščiausiu metu nevaikščiotumėte lauke.

Kai kuriose šalyse tokį planavimą gali paskatinti ir aplinkybės, nes ten būna siesta – t.y. restoranai, net lankytinos vietos užsidaro, tarkime nuo 13 iki 16 val., tai yra, priežasčių eiti į lauką mažiau. Kita vertus, tai ir problema, nes sumažėja galimybių leisti laiką viduje. Siesta yra ne visur ir, kur yra, būna skirtingu laiku – pasidomėkite.

Karštas vanduo

Karštoms šalims, ypač (bet ne tik) skurdesnėms, būdinga, kad daug kur nėra šilto vandens, jis atrodo nebūtina prabanga ar kaip tik nepageidaujamas („geriau praustis vėsiu ir atsigaivinti“). Tai keista, ypač žinant, kad vandens sušildymui tereiktų įrengti vandens bačką ant stogo…

Tačiau jeigu net ir kai karšta norite praustis šiltu vandeniu, tokiose šalyse turite pasidomėti, ar jo viešbutyje ar bute bus. Dažniau karšto vandens nebūna skurdžiose karštose šalyse, bet net ir kokiuose JAE esu buvęs tokiose vietose.

Keliavau laivais visuose septyniuose žemynuose. Nuo didžiųjų kruizinių laivų iki keltų iki motorizuotų luotų.

Sudėjau į vieną straipsnį visą informaciją apie tai, kaip keliauti laivais, kuo jie skiriasi tarpusavy, kur tai daryti verta, o kur – geriau neprasidėti. Taip pat ir atsakymus į dažniausius klausimus.

Laivų rūšys ir labai skirtingos kelionės laivais

Kelionės laivais būna kelių labai skirtingų rūšių – skiriasi viskas, nuo laivo iki bilietų įsigijimo tvarkos. Štai tos rūšys:

1.Jūrų kruizas (vadinamas ir tiesiog “kruizu”). Į tokį kruizinį laivą perki bilietą nustatytam dienų skaičiui – dažniausiai savaitei arba dviems. Visą tą laiką laivas plaukia nustatytu maršrutu, pakeliui stodamas visai dienai įvairiuose uostuose – ryte keleiviai gali išlipti, o vakare vėl grįžta į laivą nakvynei. Į kruizo kainą įeina nakvynės laivo kajutėje (primenančioje viešbučio numerį), maitinimas, kurortiniai reikalai deniuose (baseinas ir pan.) ir stipri pramoginė programa pačiame laive. Ekskursijos krante dažniausiai neįeina. Daugelis kruizų plaukia “ratu” – keleiviai baigia kruizą tame pačiame uoste, kaip ir pradėjo (“bazinis uostas”). Kruiziniai laivai milžiniški, o jų keleiviai labai skirtingi: vieni nori “ramių atostogų” ir išlipinėja trumpam / ne visur, kiti siaučia laivo klubuose ir kazino bei uostų baruose, o aš kruizinius laivus mėgstu naudoti kaip “plaukiojančius viešbučius”, kur kas kartą nubundu su kitu vaizdu pro langą ir galiu eiti tyrinėti visokias atokias salas, į kurias kitaip patekti brangu ir nepatogu. Jūrų kruizai populiariausi Karibuose ir Viduržemio jūroje, bet taip pat išplito Aliaskoje, Baltijos ir Šiaurės jūrose, Persijos įlankoje, pietryčių Azijoje. Plačiau apie jūrų kruizus: Kruizai – viskas, ką reikia žinoti prieš išplaukiant

Kruiziniame laive

Tipinis jūrų kruizo maršrutas iš didžiausio kruizinio uosto Majamio (šiuo plaukiau pats)

2.Kruizinis keltas (angl. cruiseferry). Juo plaukiama iš taško A į tašką B per naktį arba kelias paras. Žodis “kruizinis” vartojamas reklamos tikslais, nes čia irgi yra šiek tiek pramogų, restoranai – bet kiek jų bus, priklauso nuo kelto dydžio. “Keltas” todėl, kad gabena ir automobilius. Viena pagrindinių priežasčių plaukti tokiu keltu, o ne skristi, – galimybė kartu pasiimti automobilį, kemperį ar motociklą ir “kitame krante” keliauti juo. Kruizinio kelto bilietai būna įvairūs – gali “pirkti” kajutę (čia balkonų jau nebus), lovą kajutėje, o gali tik vietą salone. Už automobilio gabenimą ar maitinimą paprastai mokama atskirai. Kruizinių keltų yra daugiausia mažesnėse jūrose (ypač Baltijos) arba plačiuose sąsiauriuose – maždaug 10-48 val. maršrutuose. Ilgesniuose nuotoliuose maršrutiniai jūrų laivai praktiškai išnykę, juos pakeitė lėktuvai. Plačiau paie kruizinius keltus: Baltijos jūros “kruiziniai keltai” – ką reikia žinoti keliaujant

Baltijos kruiziniai keltai atplaukia į Mariehamno uostą Alanduose

3.Ilgų nuotolių kruizas (angl. repositioning cruise). Tie patys kruiziniai laivai, kurie sezono metu “suka ratus” jūrų kruizuose, tarp sezonų perplukdomi iš vieno pasaulio krašto į kitą: pvz. pavasarį plaukia per Atlantą iš Karibų į Viduržemio jūrą, o rudenį – grįžta atgal. Į tokius perplaukimus irgi pardavinėjami bilietai. Priešingai jūrų kruizams, sustojimų čia būna vos keli, didžiąją dienų dalį laivas vien plaukia. Kajutės, pramogos, maitinimas – kaip jūrų kruize (tai tie patys laivai). Taip keliauja turintys laiko žmonės, norintys šiais laikais jau retos “vandenyno perplaukimo” patirties ar tie, kuriems pats kruizinis laivas smagesnis, nei išlipimai uostuose. Jei turi laiko (pvz. dirbi nuotoliu) gali šitaip plaukti laivu vietoje skrydžio per Atlantą (pliusas: gali paimti daugiau daiktų).

Du kruiziniai laivai

4.Upių kruizas (angl. river cruise). Šie laivai plaukia didžiausiomis bei gražiausiomis pasaulio upėmis: ypač populiarūs kruizai Reinu, Dunojumi, Jangdze, Nilu. Jie gerokai mažesni, nei jūrų kruizų laivai, tad, nors kajutės irgi aukšto lygio, pramogų ir restoranų čia mažiau. Užtat nuolat matosi krantai (gražūs vaizdai), taip pat dar dažnesni sustojimai gražiuose paupio miestuose (dienų, kai tik plaukiama, čia paprastai nebūna). Į upių kruizų kainą dažnai įeina ne tik kajutė ir maitinimas, bet ir ekskursijos (bet pasidomėkite). Įprastai ten, kur galima keliauti upių kruizu, patogiai galima keliauti ir kitais būdais (automobiliu, viešuoju transportu), nes palei upes yra keliai, geležinkeliai. Tačiau upių kruizus mėgstu rinktis ten, kur dar ir upės krantai labai gražūs – nes krantų keliaudamas kitais būdais nepamatysi (pvz. Jangdzės trijų tarpeklių regionas). Upių kruizai būna į vieną pusę. Pasroviui tą patį atstumą nuplaukia greičiau, nei prieš srovę.

Upių kruiziniai laivai Jangdzės upėje Čongčingo uoste

5.Ekspedicinis kruizas. Kaip ir jūrų kruize, perki bilietą į laivą nustatytam laikui, tačiau čia panašumai ir baigiasi. Ekspedicinių kruizų laivai – mažesni; vietoje trankių ar poilsinių pramogų – paskaitos ir aktyvios pramogos; viskas skirta pažinti vietos kultūrą, gamtą. Šie laivai gali įplaukti ten, kur didesni jūriniai laivai negali: tiek į mažesnius uostus, tiek į atokiausius pasaulio kraštus. Tarp populiariausių vietų tokiems kruizams – Arktis ir Antarktida. Jei jūrinių kruizų laivai dažnai be perstojo plaukioja vienu ir tuo pačiu maršrutu, tai kiekviena ekspedicija skiriasi labiau. Ekspediciniai kruizai gerokai brangesni ne įprastiniai jūrų kruizai. Jų kokybė varijuoja smarkiau: geriausi laivai, pastatyti specialiai kruizams, bet dar daug ir laivų, “perimtų”, tarkime, iš jūrų laivynų.

Išlipau iš ekspedicinio kruizinio laivo Antarktidoje

6.Jachta. Išsinuomojama visa jachta, kurioje ir nakvojama. Tai gali būti ir nedidelis laivas (tarsi plaukiojantis kemperis), bet dydžiui ir prabangai ribų nėra: milžiniškos megajachtos galimybėmis prilygsta kruiziniams laivams, bet jos – privačios. Paprastai jachtą nuomojasi didesnė draugų kompanijos. Galima nuomotis tiek be įgulos (bareboat, turint atitinkamas teises), tiek ir su įgula. Jachtomis keliaujama vietose, kur daug mažų gražių uostų, ypač po salynus – tarkime, po Graikijos saleles. Bet kiti leidžiasi į ilgesnes keliones jachtomis, net per vandenyną. Kai kurie turi nuosavas jachtas – vėlgi, arba valdo patys, arba samdo nuolatinę įgulą (tai prieinama tik patiems turtingiausiems, o nuosava megajachta – tikras milijardieriaus simbolis). Dalis jachtų burinės – buriavimas savaime yra hobis, “gamtiškesnė” kelionė, “kova su vėju” / “vėjo pasikinkymas”.

Jachtos Mindelo uoste Žaliojo Kyšulio salose. Čia stabteli tie, kas kerta jachtomis Atlantą

7.Keltas. Kelia per upę, mažesnius sąsiaurius ir į netoli nuo kranto plytinčias salas. Kajučių, vietų ilsėtis ar skirtingų bilietų nėra, nes kelionės trukmė paprastai nuo keliasdešimt minučių iki kokių 7 valandų. Gali būti parduotuvėlė maistui. Dalis keliautojų keliasi su automobiliais, bet ne visi. Galima leisti laiką automobilyje (ne visur), viduje arba atviruose deniuose, iš kurių smagu stebėti aplinką. Plaukia apie 20-30 km/h greičiu.

Kelte iš Sebu į Bantajaną Filipinuose

8.Greitasis maršrutinis laivas. Greitesnė alternatyva keltams, jei keliesi be automobilio. Dažnai plaukioja tais pačiais maršrutais kaip ir keltai. Primena autobusą ar traukinį su daug sėdimų vietų viduje. Plaukia ir 70 km/h, tad atplaukia daug greičiau, nei keltas (maždaug dvigubai-trigubai), bet paprastai yra ir gerokai brangesnis. Be to, tokiuose laivuose negali išeiti į denį gėrėtis vaizdais.

Greitajame maršrutiniame laive Filipinuose

9.Maršrutinis upėlaivis. Nykstanti rūšis. Kadaise kelionės upėlaiviais buvo patogiausios ir greičiausios – bet juos nukonkuravo paupių keliai, geležinkeliai, lėktuvai. Upėlaiviai liko tik regionuose, kur modernaus transporto mažiau – ypač Amazonijoje. Upėlaiviai, tarsi ilgo nuotolio traukiniai, gali plaukti ištisas paras iš taško A į tašką B, stodami pakeliui. Prieš srovę plaukia daug lėčiau, nei pagal srovę. Kelionė tokiu laivu – tikras nuotykis ir savotiška “laiko mašina”.

Tradiciniai Amazonijos maršrutiniai upėlaiviai

10.Ekskursinis laivas (miesto kruizas, vienadienis kruizas). Vienadienės (paprastai – 1-4 val.) ekskursijos laivu po gražų miestą, gražiomis pakrantėmis pasižyminti regioną (fjordu, prie ledyno ir pan.) ar kur gausu jūrų gyvūnų (banginių, delfinų). Į kainą dažnai įeina gido pasakojimas apie vaizdus aplink, kartais – pietūs / vakarienė, gėrimas, vietinės muzikos koncertas. Tai – geras būdas pamatyti vietą naujai, nuo vandens ir smagiai praleisti dieną ar vakarą. Daugelis ekskursijų laivais yra be išlipimų (viską pamatai iš laivo), tačiau pasitaiko ir ekskursijų laivais su trumpais išlipimais.

Kelių valandų ekskursija laivu Detroite

Kelių valandų ekskursija prie ledynų Kenajaus nacionaliniame parke Aliaskoje

11.Povandeninis ekskursinis laivas. Tokie laivai siūlo trumpas (30-60 min.) ekskursijas regionuose, kur itin graži povandeninė gyvūnija (koralai ir kt.). Jais paprastai plaukia tik tie, kas nenardo: kas nardo, gali pamatyti visa tai dar iš arčiau, tačiau “nenardytojams” verta bent kartą gyvenime išbandyti tokį laivą. Visgi, daugiau kažin ar verta: vaizdai kartojasi, tokie laivai nenuplaukia toli nuo kranto, giliai ir pan.

Povandeniniame laive Gran Kanarijoje

12.Miesto maršrutinis laivas. Kai kuriuose miestuose laivai tarnauja tarsi miesto autobusai: stoja stotelėse (prieplaukose) pakeliui, gali įlipti ir išlipti su viešojo transporto bilietėliu. Kur tokie laivai yra, jie gerokai pigesni nei ekskursiniai laivai, o pamatai tą patį (tik be gido ar kitų pramogų). Maršrutiniai laivai būdingi miestams su plačiom upėm, kanalais, įlankom arba išsidėsčiusiems aplink sąsiaurius (pvz. Niujorkas, Stambulas, Sidnėjus, Venecija) ir, kur jie yra, visuomet stengiuose praplaukti.

Staten Island Ferry maršrutinis laivas Niujorke plaukia pro Laisvės statulą

13.Laivas-taksi. Miestuose, supamuose itin daug vandens, ar vandens pilnuose regionuose (pvz. salynuose), įprasti tokie plaukiojantys taksi, kuriais naudojamasi taip pat, kaip taksi automobiliais. Tai gali būti kateriai, motorinės valtys. Jei nerandi taksi, dažnai įmanoma kaip taksi “nusamdyti” ir nedidelį maršrutinį laivą, pasiūlius pinigų.

14.Tradicinis laivas. Šie laivai gali būti arba maršrutiniai (paprastai trumpuose maršrutuose), arba taksi, arba vienadieniai kruizai – bet kelionės esmė čia ir išbandyti patį laivą. Skrtinguose pasaulio kraštuose tradiciniai laivai labai skirtingi – ar tai arabų davai, ar “ilgauodegiai laivai” Tailande, ar “motorizuoti luotai” Panamoje, ar gondolos Venecijoje. Šiais laikais iš tolimų distancijų ar masinio keleivinio transporto tokius laivus išstūmė “standartiniai modernūs”, tačiau tradicinių laivų liko mažesniuose atstumuose kur gabenama mažiau turistų, arba (kaip gondolos Venecijoje) turistinėse vietose jie siūlomi turistams kaip pramoga.

Per liūtį su indėnais plaukiame motorizuotu luotu Panamoje, į tik taip pasiekiamą kaimą

15.Krovininis laivas. “Užkietėję keliautojai”, būna, pasidalina pasakojimais, kaip plaukė per vandenyną krovininiu laivu laisvoje kajutėje. Tai įmanoma ir kai kur labiau įprasta, nei kitur – tačiau reta ir šiais laikais (išskyrus keletą vietų) iš esmės neturi jokios prasmės, nes kiti kelionės būdai pigesni, greitesni ir/ar patogesni. Todėl ir vienos aiškios bilietų įsigijimo tvarkos paprastai nėra, reikia kontaktuoti su laivų kompanijomis. Tačiau tai savaime yra nuotykis.

Kodėl kelionės laivais brangios (ir kokie jų privalumai)?

Dėl didesnių kuro sąnaudų plaukimas laivu kainuoja brangiau, nei tokio pat atstumo važiavimas keliais. Tai atsispindi visur – pvz. nuplaukti maršrutiniu laivu 20 km į kokią salą visuomet atsieis daug kartų brangiau, nei nuvažiuoti toje šalyje 20 km autobusu; nusamdyti laivą-taksi brangiau, nei automobilį-taksi; o mažos jachtos nuoma brangiau nei kemperio. Net skristi lėktuvu, kai yra galimybė, dažniausiai būna pigiau, nei plaukti laivu, netgi į gretimą salą (pvz. kokį skrydį Tenerifė–Gran Kanarija visada randu pigiau, nei plaukimą, bent jau perkant iš anksto).

Įprastai laivu plaukiu dėl tokių priežasčių:
1.Kai kitaip neįmanoma (pvz. oro uostai toli, tiltų nėra).
2.Keltais – kai kartu noriu nusivežti automobilį, kemperį, kitoj pusėj keliauti juo, o tiltų nėra.
3.Kai kelionė laivu savaime yra trokštama patirtis. Man taip yra ten, kur nuostabūs vaizdai nuo vandens. O dar didesniems “laivų fanams” (pvz. turintiems savo jachtas) tai beveik visada yra ta tobuliausia kelionės patirtis.

Šiuos vaizdus Trijuose Jagdzės tarpekliuose galėjau pamatyti tik iš laivo

Tačiau visgi kartais kelionė laivu gali ir apsimokėti. Taip būna jūrų kruizuose ir kai kuriuose kruiziniuose keltuose. Mat šių laivų savininkai didelę pajamų dalį gauna iš kitur – pavyzdžiui, suvenyrų, ekskursijų, gėrimų pardavimo laive, laivo kazino, užtat pigiausi bilietai parduodami “žemiau savikainos”: jei sugebėsi atsispirti visokių ekskursijų pirkimui pačiame kruiziniame laive ar “alternatyviems mokamiems restoranams” ir neimsi pačių brangiausių kajučių, plaukdamas kruizu ir daug sutaupysi.

Taip pat, palyginus su visom kitom transporto priemonėm (lėktuvais, autobusais, traukiniais), laivas “erdviausias”. Tai reiškia, daugiausiai galimybių laive judėti, pasiimti daugiau bagažo, pramogauti, patogiau ilsėtis. Taip pat daugiau galimybių susipažinti su kitais žmonėmis, nes po laivą lengvai gali judėti visi.

Kur įsigyti laivo bilietus?

Tai labai priklauso nuo laivo tipo.

1.Kruizinių laivų bilietus galima įsigyti iš svetainių apie kruizus, kelionių agentūrų ar pačių kruizinių laivų kompanijų tinklapių. Paprastai jie perkami internetu ar gyvai agentūroje.
2.Kruizinių keltų bilietų reikia ieškoti tų kompanijų puslapiuose arba bendresniuose kruizinių keltų puslapiuose – arba “gyvai” tos kompanijos kasose.
3.Vietinės reikšmės maršrutinių laivų bilietus, o taip pat maršrutinių laivų bilietus trečiame pasaulyje, paprastai reikia įsigyti vietoje, uoste, bet gali būti ir internete.

Jūros liga – kada ji kyla ir kaip jos išvengti

“Visi būtų jūrininkai, jei ne jūros liga” – sako jūros mėgėjai.

Jūros ligą sukelia jūros supimas. “Bjauriausias simptomas” – pykinimas ar net vėmimas, bet yra ir kitų, pvz. mieguistumas.

Skirtingi žmonės skirtingai “atsparūs” jūros ligai. Kuo žmogus mažiau atsparus, tuo:
(1) mažesnio ir trumpesnio supimo pakanka, kad jam pasireikštų jūros liga
(2) daugiau ir stipresnių vaistų jam reikia panaikinti ar bent sumažinti jūros ligos poveikį;
(3) stipresni simptomai.

Dreiko sąsiauryje pasviręs laivas

Pavyzdžiui, mano žmona mažiau atspari jūros ligai nei aš. Kai plaukėme ekspediciniu kruizu į Antarktidą per banguočiausią pasaulyje Dreiko sąsiaurį, mūsų reakcijos buvo tokios:
-Žmona jau prieš įplaukiant į Dreiko sąsiaurį vakare išgėrė vaistų. Kitą rytą jos nepykino, bet plaukti buvo nemalonu (ne tas pats, kaip ant žemės). Vakarop vėl ėmė pykinti, reikėjo gerti vaistų iš naujo.
-Aš pirmą vakarą jokių vaistų negėriau. Įplaukus į Dreiko sąsiaurį, rytą jaučiausi gerai, tačiau įdienojus, nors ir nepykino, darėsi nemalonu plaukti. Tada išgėriau vaistų ir pradėjau jaustis vėl kaip ant žemės (plaukti malonu) – tiesa, kai kurie poveikiai liko (pvz. mieguistumas). Kitą vaistų dozę pakako gerti kitą dieną.

Banga smogia į restorano langus laivui plaukiant Dreiko sąsiauriu

Tačiau nei mano žmona, nei aš, nesame “kraštutinumai”. Pvz. mano žmona niekada gyvenime laive nevėmė – o daugybė žmonių vemia. Būna ir žmonių, kurie ir tokio poveikio, kaip aš, nejaučia. Bet tai yra nuolatinis polinkis: pvz. žmoną supykina kiekviename laive, plaukiančiam per audringesnę jūrą, o manęs – ne.

Jūros ligą stiprina toks elgesys:
-Skaitymas, darbas kompiuteriu ir pan.
-Horizonto nematymas.

Vaistų nuo jūros ligos yra kelių rūšių. Stipriausiu laikomas skopolaminas, paprastai klijuojamas kaip pleistrai – bet jis turi šalutinių poveikių (man buvo laikina toliaregystė, gerklės skausmas, galvos skausmas). Optimalus būtent man kraštutinėmis sąlygomis pasirodė meklizinas. Natūralūs imbiero preparatai pasirodė labiau placebas. Tačiau kitiems gali veikti kitaip.

Skopolamino pleistras

Skaityti daugiau: Jūros liga (jūrligė) – viskas, ką reikia žinoti

Saugumas laive

Ar pagrįsta baimė nuskęsti? Ir taip, ir ne. Nelaimės tikimybė maža, bet, priešingai nei su lėktuvais, kurie visur prižiūrimi bent vidutiniškai gerai, požiūris į laivų saugumą labai varijuoja skirtingose šalyse. “Pirmame pasaulyje” mažesniuose laivuose turistui bus privaloma plaukti su gelbėjimosi liemene ar ji bent jau bus šalia, prieš išplaukiant didesniam laivui bus saugumo instrukcija ar net evakuacijos repeticija. “Trečiame pasaulyje”, tuo tarpu, dažnai gali ir išvis nebūti gelbėjimosi liemenių, bent mažesniuose laivuose, ir didžiausios istorijoje transporto nelaimės įvyko būtent su laivais. Nuskendus kokiam vietiniam keltui Afrikoje ar Filipinuose žūva ir tūkstančiai žmonių.

Jei jums tai aktualu, galite pasižiūrėti, ar yra gelbėjimosi valtys, liemenės. Paprastai saugiausia yra plaukti didžiaisiais kruiziniais laivais, ypač tarptautinių kompanijų – o mažiau saugu vietiniais keltais, nesaugiausia – mažais vietiniais laiveliais.

Su privalomom gelbėjimosi liemenėm plaukiant Antarktidoje zodiaku iš kruizinio laivo į krantą

Kelionių laivais istorija

Laivai – seniausias žmonijos ilgų nuotolių transportas. Tad iki XIX a. daugelis tolimų kelionių vyko laivais – jūromis, vandenynais, upėmis. Iš pradžių jos buvo neorganizuotos: reikėdavo sutarti su įgula, kad paimtų – tačiau XIX a. atsiradus garlaiviams tapo įprasti reguliarūs reisai, sujungę žemynus. Tiesa, plaukti į kitą žemyną reikėdavo ne vieną savaitę, tad turizmo nelabai galėjo būti: plaukdavo dirbti, migrantai. Tik pavieniai turtuoliai galėdavo sau leisti kelias savaites plaukti į vieną pusę dėl kelionės. Daugiau turistų plaukdavo vietiniais garlaiviais – upėmis, tarp salų.

XIX a. upėlaivius pradėjo stumti geležinkeliai – taip keliauti buvo ir pigiau, ir greičiau. Upėlaiviai iš pradžių išnyko turtingame pasaulyje, XX a., kai geležinkelius “papildė” autobusai – ir daug kur kitur.

XX a. pradžioje atsiradę reisiniai lėktuvai iš pradžių buvo prieinami tik turtingiems, bet jau XX a. viduryje pradėjo stumti maršrutinius laivus, nes pakankamai atpigo. Tolimų distancijų keleiviniai laivai tada pritaikyti naujam dalykui: kruizams, kur pats plaukimas turėjo tapti malonumu, o ne tiesiog kelione iš taško A į tašką B. Vėliau kruizų rinka išaugo taip, kad pradėta statyti dar didesnius ir patogesnius laivus specialiai vien kruizams. Kruizai vis labiau populiarėja, apima vis naujus žemynus ir jūras. Savo ruožtu, nors automobiliai ir autobusai iš dalies nukonkuravo trumpų nuotolių maršrutinius laivus, jie ir suteikė jiems atgimimą, nes reikia keltų, kurie galėtų juos perkelti per vandenį.

Tad nors nebėra taip, kad visur gali nuplaukti keleiviniu laivu, kaip kokiais 1900 m. – tų galimybių gausu ir vis daugėja ir tai yra unikalus kelionės būdas, suteikiantis ypatingus vaizdus ir daug galimybių bendrauti su žmonėmis.