Išskleisti meniu
Kaip keliauti po brangias šalis pigiai?

Kaip keliauti po brangias šalis pigiai?

| 7 komentarai

Keliavau po daugelį brangiausių pasaulio šalių – bet daugelis mano kelionių atsiėjo nebrangiai.

Kaip? Kelionė į brangią šalį mažiau smogs piniginei, jei laikysitės šių taisyklių.

Kas brangiose šalyse brangu ir kas ne taip?

Brangiose šalyse beveik viskas brangiau – tačiau kai kurie dalykai tik šiek tiek brangesni, o kiti – daug kartų brangesni.

Labai svarbu suprasti, kas yra daug brangiau, nei namie – ir, užuot keliavus “kaip įpratus”, šiek tiek priderinti kelionę.

Smarkiausiai brangesnės tos prekės ir paslaugos, kurių gamybai ir patiekimui reikia daug vietinių darbuotojų darbo. Taip yra todėl, kad brangiose šalyse algos daug didesnės.

Tai žinant, iš kelių “kelioninių” alternatyvų brangiose šalyse reikia rinktis tą, kuriai vietinių darbuotojų darbo reikia mažiausiai. Tai gali reikšti, kad reiks pakeisti kelionių įpročius.

Valgymas. Labiausiai brangiose šalyse “išauga” maisto restorane su aptarnavimu kainos, mažiau išauga greito maisto restoranų kainos (kur pats paimi patiekalą), o dar mažiau – maisto kainos parduotuvėse. Jei pigiose šalyse pasigaminti maistą iš parduotuvės, valgyti kokiame “McDonald’s” ir valgyti lėto maisto restorane gali kainuoti netgi panašiai, tai brangiausiose šalyse kainos kiekviename iš šių laiptelių skirsis bent kelis kartus – vengdamas restoranų su aptarnavimu sutaupau itin daug. Be to, daug brangių šalių dar įprasta restoranuose su aptarnavimu palikti labai didelius arbatpinigius.

Eilinis eilinio tinklo restoranas Fynikse

JAV dažniausiai valgome greito maisto restoranuose – jų ten labai daug ir įvairovė didelė, taigi, nėra, kad valgytum tą patį

Transportas. Labiausiai brangiose šalyse “išauga” taksi ir pavėžėjimo kainos, kiek mažiau – viešojo transporto, o mažiausiai (su kai kuriom išimtim) – autonuomos ir benzino. Taigi, jei pigiose šalyse viešuoju transportu ir kartais net taksi keliauti išeina pigiau, nei nuomotis automobilį, tai brangiose šalyse kartais net kai keliauji vienas (ar juoba dviese) apsimoka nuomotis automobilį, bent jau jei važinėsi ne tik po vieną miestą. O vienas suvažinėjimas taksi ar net dviese tarpmiestiniu autobusu brangioje šalyje gali atsieiti dienos autonuomos išlaidas. Kadangi automobilio nuomos išlaidos nepriklauso nuo žmonių skaičiaus, tai itin apsimoka keliauti keturiese (pvz. taip keliavome po Londono apylinkes nuomotu automobiliu – išėjo daug kartų pigiau, nei tą patį maršrutą daryti viešuoju transportu). Kiek skiriasi kainos? Na, tarkime, pigiose šalyse miesto autobuso bilietas gali kainuoti keliolika eurocentų, o brangiose – kelis eurus (10-30 kartų skirtumas). Benzino kainos, tuo tarpu, išskyrus kelias išimtis, skirsis maksimaliai 2-3 kartus. Gi autonuoma pigiose šalyse neretai būna dar brangesnė, nei brangiose – pigiausiai automobilį gyvenime esu nuomojęsis Graikijoje, Ispanijoje (ne sezono metu), o kokioje Maniloje (šiaip pigiuose Filipinuose) mokėjau apie 5 kartus brangiau. Tiesa, parkavimo kainos brangiose ir pigiose šalyse irgi skiriasi dešimtim kartų (dėl žemės kainų), tad keliauti po miestus nuomotu automobiliu brangiose šalyse gali neapsimokėti.

Važiuojame link Labradoro

Nuvažiuoti į Niufaundlendą iš likusios Kanados 2000 km Translabradoro keliu išėjo gerokai pigiau, nei skristi

Prekės. Vietinės prekės brangiose šalyse bus daugybę kartų brangesnės, nei vietinės prekės pigiose šalyse; tuo tarpu importinių prekių (drabužių iš Azijos ir pan.) kainos skirsis daug mažiau. Jei prireikia ir yra laiko, kartais pigiau į brangią šalį atsisiųsti prekes per internetą (bet žiūrėkite ar netaikys kokių didelių mokesčių).

Gidai ir ekskursijos. Brangiose šalyse labiausiai „išbrangsta“ keliavimas su vietiniu asmeniniu gidu, kiek mažiau – su grupinėm ekskursijom, o mažiausiai – nepriklausoma kelionė. Aišku, visose šalyse keliauti su privačiu gidu bus brangiau, nei su grupine ekskursija, o su grupine ekskursija – nei nepriklausomai; bet jei pigiose šalyse kaina gali skirtis nežymiai, tai brangiose skirsis daug kartų. Tad po brangias šalis keliauju išimtinai nepriklausomai.

Asmeninės paslaugos. Brangiose šalyse daug brangesnės asmeninės paslaugos, kaip kirpimas, grožio salonai ir pan. – sutaupysite, jei šiomis paslaugomis pasirūpinsite prieš ar po kelionės į brangią šalį.

Prieš skrisdamas į Šveicariją ir Ispaniją, nuėjau į kirpyklą pigiame Tunise

Prieš skrisdamas į Šveicariją ir Ispaniją, nuėjau į kirpyklą pigiame Tunise

Remontas ir kitokia daiktų priežiūra. Brangiose šalyse itin „išbrangsta“ remontas, taisymas, tvarkymas ir pan. – net jeigu pigesnėje šalyje apsimokėtų nešti remontuoti daiktą, brangesnėje gali labiau apsimokėti nusipirkti naują.

Nakvynė. Čia brangiose šalyse sutaupyti sunkiausiai, nes ten panašiai „išbrangsta“ viskas (ir kempingai, ir hosteliai, ir viešbučiai, ir AirBnB butai), o nakvynės juk negali atsisakyti. Taip yra todėl, kad visoms nakvynės vietoms reikia panašiai vietinių darbuotojų aptarnavimo (įregistruoti, sutvarkyti), bet dar labiau dėl to, kad nakvynės kainas smarkiai lemia nekilnojamojo turto kainos (pastatų, žemės pirkimo ir nuomos), o jos brangiose šalyse dažniausiai itin smarkiai didesnės, nei pigiose. Tad čia taupyti galima nebent renkantis prastesnę kokybę, nei pigiose šalyse (pvz. hostelį vietoje viešbučio ar nakvynę ne kempinge vietoje nakvynės kempinge, nors kai kurių šalių įstatymai nakvynę kemperyje ar palapinėje ne kempinge riboja).

Hostelis Niujorke. Hosteliai siūlo įvairius kambarius - nuo bendrabučių iki tokių ankštų dviveičių kambarių iki visai nemažų dviviečių kambarių

Toks hostelis Manhetene kainavo ~100 eurų

Lankytinos vietos. Brangiose šalyse labiausiai „išbrangs“ privačios lankytinos vietos, mažiau – valstybinės (taip pat žiūrėkite žemiau kas nemokama).

Viskas, ką aprašiau viršuje – tik tendencijos. Visada bus išimčių. Daug priklauso ir nuo šalies politikos – pvz. gali būti šalis brangi, bet joje mažesni akcizo mokesčiai alkoholiui ar benzinui, dėl ko alkoholis ar benzinas ten bus net pigesni, nei Lietuvoje, ar pan. Analogiškai įvairios „kovos už ekologiją“ priemonės gali branginti ar piginti tam tikrus kelionių būdus (pvz. būti apmokestinti kai kurie keliai, bet subsidijuojami traukiniai). Tačiau, nors visada galėsite rasti pavyzdžių „Ne, toje brangioje šalyje taip nėra“, bendros tendencijos yra tokios ir jei 1 dalykas iš 10 ten bus kitaip, tai kiti 9 iš 10 – būtent taip, kaip aprašiau šiame straipsnyje.

Brangiose šalyse daug kas nemokama!

Paradoksas, bet brangiose šalyse gali gauti daug daugiau dalykų nemokamai, nei pigiose! Taip yra todėl, kad:

1.Brangiose šalyse žmonės uždirba daugiau ir turi daugiau laisvo laiko – taigi, skiria jį savanoriškoms veikloms, kai kurios jų praverčia ir turistams. Pigiose šalyse, tuo tarpu, vietiniai dažniau nori pasinaudoti kiekviena galimybe kiek nors „prisidurti“.

2.Brangiose šalyse ta pati suma pinigų (prekės kaina) mažiau ką reiškia, taigi, valdžia ar net privačios kompanijos gali nuspręsti duoti tai nemokamai.

3.Dėl didelių algų brangiose šalyse gali tiesiog neapsimokėti įdarbinti bilietus pardavinėjančių darbuotojų, tad leidžiama lankytis nemokamai.

Nemokamas fontanų šou Las Vegase

Nemokamas vienų didžiausių pasaulyje muzikinių fontanų šou Las Vegase (apmoka gretimas kazino, jam tai kaip reklama)

Tipiniai dalykai, kuriuos paprasčiau gauti nemokamai brangiose šalyse, nei pigiose:

Ekskursijos. Brangiose šalyse daug daugiau nemokamų turų – tiek „Free Tours“ po miestus (už arbatpinigius, bet jie gerokai mažesni nei ekskursijos kaina tokiose šalyse), tiek savanorių vedamos ekskursijos po muziejus (tik reikia pasidomėti, kada jos vyksta). Pavyzdžiui, tokių įdomių ekskursijų apturėjau Londono muziejuose.

Nemokama ekskursija, kokių daug Europoje

Nemokama ekskursija, kokių daug Europoje

Turizmo informacija. Brangių šalių turizmo informacijoje (dažnai jau oro uoste) galima rasti ir visai gerų nemokamų knygelių, brošiūrų apie šalį ir jos lankytinas vietas – kai pigiose šalyse tai retai dalinama, o „turizmo informacijos“ dažnai tėra komercinės kelionių agentūros.

Vartau dar oro uoste gautas nemokamas knygeles apie Meliljos (Ispanija) architektūrą. Beje, muziejai mieste - irgi nemokami.

Vartau dar oro uoste gautas nemokamas knygeles apie Meliljos (Ispanija) architektūrą. Beje, muziejai mieste – irgi nemokami.

Muziejai ir lankytinos vietos. Kai kurios lankytinos vietos, ypač valstybinės, brangiose šalyse išvis nemokamos ar nemokamos, tarkime, visam jaunimui – pigiose šalyse tai būna rečiau. Brangioje šalyje neretai gali rasti visą eilę kokybiškų nemokamų lankytinų vietų, kurių, jei nori, užteks ištisai kelionei. Tuo tarpu pigiose šalyse atvirkščiai – jos ne tik mokamos, bet dar užsieniečiams dažnai būna didesnės kainos.

Gervių-robotų, kurių sparnai - iš vandens srovių, meilės istorija Steampunk stiliumi Sentosos saloje. Beje, nemokama.

Gervių-robotų, kurių sparnai – iš vandens srovių, meilės istorija Steampunk stiliumi Sentosos saloje. Buvo nemokama.

Autostopas. Čia jau daug išimčių, bet, bendrai paėmus, brangiose šalyse lengviau rasti kas pavežtų ir nesitikėtų už tai pinigų, nei pigiose šalyse (kur net susistabdžius autostopą dažnai tikisi pinigų). Panašiai su Couchsurfing ir panašiomis nemokamomis nakvynėmis.

Transportas. Kartais būna nemokamo transporto – autobusų, keltų ir pan.

Nemokamas Majamio 'trolley' ir nemokamas Metromover ant tako viršuje

Nemokamas Majamio ‘trolley’ ir nemokamas Metromover ant tako viršuje

Išmesti daiktai. Brangiose šalyse žmonės linkę išmesti daug geresnius daiktus, nei pigesnėse (nes neapsimoka remontuoti, nes uždirba daug ir kaina daug nereiškia ir pan.). Tai kontroversiška, bet kai kurie keliautojai tuo naudojasi pasiimdami išmestų daiktų.

Tai nėra visai nemokamas dalykas, bet brangiose šalyse paprastai atlaidžiau žiūri į visokius papildomus dalykus. Pvz. net tame pačiame restoranų tinkle (pvz. “McDonald’s”) gali būti, kad brangesnėse šalyse galėsi už vieną kainą neribotai pildytis gėrimo ir padažų imti nemokamai, o pigesnėse tai bus apmokestinta. Panašiai su daug prekių ir paslaugų. Tai žinant jau šiaip ar taip susimokėjęs daugiau brangioje šalyje gali tai išnaudoti, pasiimti daugiau to, kas įeina į kainą.

Staten Island Ferry plaukia pro Laisvės statulą

Staten Island Ferry plaukia pro Laisvės statulą. Keltas – nemokamas, bet iš jo atsiveria nuostabūs Niujorko vaizdai

Pagrindinės taisyklės norint pigiau keliauti po brangias šalis

Daug šitų taisyklių galioja ne tik brangiose šalyse, bet brangiose šalyse jos itin svarbios ir padeda sutaupyti itin daug.

1.Rinkis paslaugas, kur vienu metu darbuotojas aptarnauja kuo daugiau žmonių, o ne tik tave vieną (pvz. viešasis transportas vietoj taksi).

2.Rinkis paslaugas, kur „gyvas darbuotojas“ tave aptarnauja kuo trumpiau (pvz. greitas maistas vietoje atnešamo ar atvežamo maisto; autonuoma vietoje viešojo transporto ar taksi)

3.Rinkis prekes, pagamintas pigesnėse šalyse.

4.Ką gali atsivešk su savim, kad nereiktų pirkti; „ilgalaikes paslaugas“ (kirpimas, daiktų remontas ir pan.) pirk pigesnėse šalyse prieš ar po kelionę.

5.Pasidomėk, kas toje vietoje nemokama (lankytinos vietos, ekskursijos…) ir kada.

6.Gal kai kurios šalies dalys bus greta pigesnės gretimos šalies – jei taip, gali užsukti ten (pvz. nakvoti truputį pigesnėje Prancūzijoje, o brangesnius Monaką ar Ženevą aplankyti dienos metu).

Tiesa, juk keliaujate dėl įdomumo, kad aplankytumėte vietas. Tai netaupykte “pernelyg labai”. Logiška atsisakyti tų dalykų, kurie nerūpi – bet jei yra svarbių lankytinų vietų, be kurių nesijausite aplankęs šalį, ar kitokių patirčių, svarbių jums (pvz. paragauti kokio vietinio patiekalo ar gėrimo) – patirkite jas. Juk tam ir taupote, kad liktų pinigų tam, kas išties svarbu.

Prie Alaska Railroad traukinio

Aliaskos geležinkeliai, aišku, labai brangūs – bet šiuo atveju padariau išimtį, nes šis ‘klasikinis’ geležinkelis įdomi patirtis su nuostabiais vaizdais

    7 komentarai

  1. Aš dar pridėčiau patarimą – būk apsvarstęs praktinius dalykus prieš prasidedant dienai, nepalik savo silpnybių savieigai, kad jas galėtų paveikti marketingas. Pvz. būna, žmonės suplanuoja tik objektus, kuriuos lankys, bet ne kur/ką valgys. Atėjus pietų metui kaip tik yra kur nors centriniam skvere, kur pilna “tourist trap” tipo brangaus ir neypaytingos kokybės, bet tuo metu jau patrauklaus (nes alkani) maisto. Arba – dažnai geriamo vandens fontanų būna nemokamai, verta turėt gertuvę. Žmogus neturi, sukaista (ypač dar jei neprisidengęs ir apsirengęs tamsiau), perka vandenį, o kaina per kelias dienas susideda..

    • Dėkui už patarimus, jie – taiklūs.

      Brangių šalių miesto centruose paprastai geriausias, kainos požiūriu, pasiūlymas bus tinklų restoranai, kaip McDonald’s, Subway ir pan. Juos paprasta rasti, pavadinimai žinomi, didžiausių miestų centruose jie visada šalia – ir nors kaina kažkiek didesnė centre nei ne centre, ji tikrai nesiskiria taip, kaip kitų restoranų, o kokybė – ta pati, gerai žinoma. Būna ir tinklinių restoranų su gražiu vaizdu, staliukais lauke. Taigi, užsimanęs valgyti brangaus miesto centre, net ir nieko papildomai neplanavęs ir negaišęs tam laiko, pasižiūriu, kur aplink tokie tinklų restoranai (tų tinklų, kuriuos mėgstu ar, jei tokių nėra, bent toleruoju) ir valgau tenai.

      Kartais ir tiesiog nusiperku maisto iš parduotuvės (kai kurios parduotuvės siūlo ir šiltus patiekalus, jų populiarumas priklauso nuo šalies), suvalgau ant suoliuko su gražiu vaizdu, kokio nesiūlo jokie restoranai. Parduotuvių maisto kainos irgi skiriasi mažiau priklausomai nuo vietos.

      • Taip, greito maisto restoranai patogu siekiant sutaupyti, bet jais stengiuosi naudotis ribotai, nes vietinį maistą laikau svarbia kelionės patirties dalimi. Be to, nepatinka ta globalizacijos pasekmė, kad žymiausi tarptautiniai tinklai užsiėmę pačias populiariausias centrų, senamiesčių vietas, taip naikindami autentiką, bei viską niveliuodami, tai nelabai norisi jų remti. Todėl Japonijoj mieliau valgyti ne McDonalds, o paimti kokią bento porciją iš parduotuvės, vis jautiesi labiau “ne namie”. Aišku, yra skirtumas tarp keliavimo tipų. Kai keliauji 5 dienas, tai mažai to laiko išbandyti vietinių dalykų; kai keliauji mėnesį, ar dar ilgiau kaip skaitmeninis klajoklis, tai sočiai laiko išbandyti vietinius dalykus, jie dar spėja ir atsibosti.

        • Taip, bet, kaip pats minėjai, brangiųjų miestų centrų “spąstai turistams” paprastai nėra geriausia vieta išbandyti vietos virtuvę, tai, ten jau esant, dažnai renkiesi “tarp blogybių” jei tikslas yra “pavalgyti taip/ten kur valgo vietiniai”…

          Kalbant apie tinklus, kai kurios šalys turi ir gerų vietinių tinklų, tarp jų Japonija (“Yoshinoya”, “Coco Ichibanya”, kur siūlo vietos kultūros įkvėptą maistą – atitinkamai gioza, japoniškus karius – o ne burgerius ar picas). Bento porcija iš parudotuvės, aišku, irgi puikus ir nebrangus sprendimas Japonijoje.

          • Taip, geri vietiniai tinklai jau kur kas įdomesnis sprendimas. Yra ir kitų būdų nepapulti į “spąstus turistams”, kaip kad iš anksto pasiplanuoti, kur kada būsi, pasižiūrėti, ko yra aplink, gal kokia konkreti gerai vertinama vieta, kur yra norimas paragauti patiekalas, kokios jos darbo valandos, ar nereikia rezervacijos. Tarptautiniai greito maisto restoranai kaip išeitis geriausia tam tikrais atvejais – jei vietinio maisto patirtys tau nėra svarbios, arba jis jau atsibodęs, arba tądien turi itin įtemptą dienotvarkę ir nežinai, kur/kada bus kita proga, o restoranas kaip tik čia pat.

        • Sveiki. Aš irgi mėgstu pakeliauti. Visada prieš kelionę pasižiūriu filmuotą medžiagą apie tą šalį į kurią važiuosiu. Būna net taip, kad tiek pažiūrėjęs informacijos per youtube, atvykęs į tą miestą, žinau, kur eiti, kur koks muziejus, ar įstaiga, viežbutis, be jokios navigacijos ar žemėlapio. Taip, kad tokie filmai, kaip jūs kuriate, ar kiti filmuoja, labai padeda keliaujantiems. Ačiū už suteiktas jūsų kelionių emocijas ir informaciją ✌️

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *