Išskleisti meniu

Jungtinės Amerikos Valstijos

Niujorkas – pirmoji pasaulio sostinė

Niujorkas – pirmoji pasaulio sostinė

| 5 komentarai

Jeigu yra Pasaulio Sostinė, tai – Niujorkas!

Miestas, kuriame dangoraižiai puošnūs ir seni tarsi Europos katedros. Kur per eilinį pasivaikščiojimą nugirsti gal 20 ar 30 kalbų. Kurio simbolius, lankytinas vietas žino net tie, kurie Niujorke niekados nebuvo ir nebus: Laisvės statula, Manhetenas, Pasaulio prekybos centras, Brodvėjus, Jungtinės Tautos…

Aš Niujorke lankiausi apie 10 kartų – čia ne tik keliavau, bet ir savanoriavau, ir pažįstu daug niujorkiečių. Tad šitas straipsnis – ne tik kelionių vadovas, bet ir pasakojimas „iš miesto vidaus“: Niujorko dvasia, istorija, atmosfera, simboliai, svajonės ir vietos.

Niujorko Times Square, garsėjanti reklamomis

Niujorko Times Square, garsėjanti reklamomis

Niujorko dangoraižiai – lyg ištisi miestai

„Niujorkas – tai dangoraižiai“. Net nepamenu nuo kada mane lydi toks vaizdinys: bet nuo gilios vaikystės, gerokai iki tol, kol pirmąkart aplankiau Niujorką. Iš Holivudo filmų, iš aplinkinių – irgi nebuvusių Niujorke – pasakojimų…

Beveik šimtmetį nuo 1899 m. iki 1973 m. Niujorko dangoraižiai savo dydžiu neturėjo pasaulyje lygių. 1998 m. aukščiu juos pavijo, pralenkė Azija. Bet niekas nepralenks Niujorko dangoraižių savo istorija: ne vienas jų skaičiuoja 100 metų ir daugiau, už jų garsių pavadinimų slypi ištisų kartų istorijos. Ir kelionė į Niujorką nebūtų pilnavertė be pakilimo į bent vieno žymiųjų dangoraižio viršų – tam, kad nuo jo pažvelgtum į kitus, į Niujorko „skyline“ (žodis, neturintis tikslaus lietuviško vertimo).

Niujorko dangoraižio fragmentas

Niujorko dangoraižio fragmentas

Pasirinkimas didžiulis. Gal raketą primenantis Empire State Building, 1931 m. tapęs aukščiausiu pasaulio pastatu ir išlaikęs šį titulą 40 metų. Gal Rokfelerio centras – žemesnis, bet kupinas tarpukario meno kūrinių ir dėka savo vietos atveriantis neprilygstamą vaizdą į Centrinį parką.

Vaizdas į Empire State Building nuo Rokfelerio centro

Vaizdas į Empire State Building nuo Rokfelerio centro

Gal Pasaulio prekybos centras – tas naujasis, pastatytas vietoje to, kurį 2001 m. rugsėjo vienuoliktąją nugriovė lėktuvus į jį nukreipę teroristai. Aišku, teroro aktų, katastrofų, karų pasaulyje daug, ir netgi 2606 Pasaulio prekybos centre žuvę žmonės savo skaičiumi toli nublanksta prieš kokius ten Sirijos ar Jemeno karus, baigiamus pamiršti Jugoslavijos genocidus ar Azijos tsunamius. Betgi čia kažkas užpuolė Niujorką, Pasaulio Sostinę – ir todėl kone kiekvienas pakankamo amžiaus pasaulio žmogus prisimena, ką gi veikė tą dieną, kai degalų pilni lėktuvai trenkėsi į Pasaulio prekybos centro bokštus-dvynius, ir po valandos šie smigo žemyn, užklodami Niujorką nuodingomis dulkėmis. Pasaulio prekybos centro liekanas, sudaužytus žuvusių gaisrininkų automobilius ir gausybę istorijų įdomu išvysti Rugsėjo 11 d. muziejuje po įspūdingu memorialu: „amžinaisiais kriokliais“, tekančiais į nugriautųjų dangoraižių pamatų formos „bedugnes“.

Rugsėjo 11 memorialas Niujorke. Kvadratas su besiliejančiu vandeniu žymi bokštų dvynių, nugriautų teroro akto metu, kontūrus

Rugsėjo 11 memorialas Niujorke

Yra dar šimtai dangoraižių, kurie bet kuriame kitame mieste būtų to miesto simboliai – bet Niujorke daugeliui jų nė vietos kelionių vadovuose neatsiranda. Tokių viršūnėse nerasi apžvalgos aikštelių, bet visada smagu vaikščioti gatvėmis, užversti galvą į meniškas fasadų detales, paskaityti turtingas it ištisų miestų jų istorijas: net devyni Niujorko pastatai yra buvę aukščiausiais visame pasaulyje.

Kai kurie Niujorko dangoraižiai žavi ne architektūra ar vaizdais, bet istorija. Tarp tokių – Jungtinių Tautų štabas, tikras „pasaulio parlamentas“, kuriame atstovaujama ir Lietuva: nuolatinės ekskursijos po jį pristato šią nedaug galių turinčią, bet labai simbolinę instituciją.

Vienas daugelio meno kūrinių JT pastate (daug jų dovanojo įvairios šalys)

Vienas daugelio meno kūrinių JT pastate (daug jų dovanojo įvairios šalys)

Imigrantų Niujorkas – žavi Niujorko didybės dalis

Niujorko centras – Manhetenas – yra didžiulė pailga sala, ir viena žaviausių jo panoramų atsiveria iš laivo. Kas kartą ją matydamas įsivaizduoju milijonus imigrantų, tarp jų gal 200 000 lietuvių, kurie prieš 100 ar 150 metų po sunkios daugiadienės kelionės per Atlanto vandenyną išvysdavo tuos fantastinius Niujorko krantus, Laisvės statulą ir dangoraižius. Daugelis jų buvo iš kaimų, nematę didesnio pastato nei kokių dviejų, na gal trijų ar keturių aukštų. Aukščiausias pastatas visoje Lietuvoje tada buvo 8 aukštų.

Niujorko (pietinio Manhatano) "skyline" iš laivo, keliančio prie Laisvės statulos

Maždaug tokį vaizdą, kokį šioje nuotraukoje fotografuoja turistai iš į Laisvės statulą keliančio laivo, išvysdavo ir imigrantai ~1914 m. – kokių pusės matomų dangoraižių nebuvo, bet ir pusė yra daug

Sakote kas čia tokio, imigrantai? Bet tie imigrantai ir pastatė Niujorką bei JAV, ir būtent jų istorijos matomos kiekviename miesto akmenyje.

Mat iki 1921 m. imigracija į Amerika buvo beveik neribojama, o Niujorkas bent 60 metų buvo pagrindiniai Amerikos vartai. Didingame Elio salos registracijos punkte (šiandien – vienas įdomiausių miesto muziejų ir archyvų) juos suregistruodavo. Jeigu sirgdavo ir buvo neįmanoma išgydyti Elio salos ligoninėje (dabar apleista, bet vyksta ekskursijos), juos deportuodavo – gausu skaudžių istorijų apie amžiams išskirtas šeimas – bet 98% įleisdavo.

Elio salos imigrantų registracijos punktas

Elio salos imigrantų registracijos punktas, dabar imigracijos muziejus – vienas didingų XIX a. Niujorko pastatų. Šalimais – ligoninė, XIX-XX a. sandūroje jos daktarai buvo itin patyrę, nes susidurdavo su viso pasaulio ligomis

Daugelis imigrantų keliaudavo gylyn į žemyną, bet kone kiekvienos pasaulio tautos gabalėlis nusėdo ir Niujorke. Ir lietuvių. Būtent Niujorke stovi Atsimainymo lietuvių bažnyčia, vienas svarbiausių XX a. lietuvių architektų pastatų. Unikalaus Amerikos lietuvių sukurto „modernaus tautinio“ architektūros stiliaus zenitas, kur kiekviena detalė atspindi lietuvybę: nuo koplytstulpio formos bokšto iki Vyčio kryžių ant kiekvieno suolo iki kaimo daržinę primenančių lubų. Yra Niujorke ir dar viena lietuvių bažnyčia, ir seniausios Amerikos lietuvių organizacijos Susivienijimo lietuvių Amerikoje (įkurto 1886 m.) štabas, ir Jogailos paminklas Centriniame parke, kone be perstojo fotografuojamas niujorkiečių praeivių. Iš Niujorko į lemtingą skrydį kilo Darius ir Girėnas – jiems čia ne vienas paminklas, Lituanikos aikštė, o buvusio Floido-Beneto oro uosto pakilimo taku šiandien gali pasivažinėti net automobiliu. Niujorke „Baltą drobulę“ parašė Antanas Škėma (čia ir jo kapas), Fluxus judėjimą pradėjo Jurgis Mačiūnas (jam – atminimo lenta SoHo rajone), kino teatrą įkūrė Jonas Mekas (Anthology Film Archives). Aprašinėdamas su Lietuva susijusias Niujorko vietas „Gabalėlių Lietuvos“ enciklopedijoje, jų radau per 40.

Niujorko Atsimainymo lietuvių bažnyčia. Net ir bokštas čia - tarsi didelis lietuviškas koplytstulpis.

Niujorko Atsimainymo lietuvių bažnyčia. Net ir bokštas čia – tarsi didelis lietuviškas koplytstulpis.

Ir šitie lietuviški pėdsakai tėra tik smiltys palyginus su tuo, ką po savęs Niujorke paliko italai, airiai, vokiečiai, kinai, žydai, net lenkai – ištisus rajonus pastatė. Štai kartą eidamas pro Little Italy visai netikėtai patekau į itališką gatvės šventę su operinėm dainom, Koreatown pasijutau it grįžęs į Seulą su daugiaaukščiais restoranais ir norebangais (karaokė), o lenkų parduotuvėlėje ir pardavėjų, ir klientų šnekos, ir visi užrašai buvo lenkiški (išskyrus „Tips“ ant kibirėlio).

Italų šventė Little Italy rajone

Italų šventė Little Italy rajone

Kaip atrodydavo skurdus, pavojingas – bet palyginus su Europa ar Azija vis tiek išsvajotas – tų XX a. praždios imigrantų gyvenimas, galima pamatyti Tenement House daugiabutyje-muziejuje, kur tarsi įlipi į laiko mašiną – grįžti į 1880 m, 1920 m. ar 1950 m. imigrantų butus: skurdokus, bet tikrai geresnius ir gražesnius, nei galėjo sau leisti eilinis darbininkas to meto Europoje (vienas butų, beje – litvakų Rogaševskių šeimos).

Tipiniai XIX-XX a. sandūros Niujroko darbininkų daugiabučiai. Daug jų griūva, tampa dangoraižiais, bet dar daug likę

Tipiniai XIX-XX a. sandūros Niujroko darbininkų daugiabučiai. Daug jų griūva, tampa dangoraižiais, bet kai miestas jau tada buvo toks milžiniškas, tikriausiai nė per 100 metų visų nebūtų įmanoma nugriauti. ‘Metaliniai avariniai išėjimai trūkstant erdvės tarnaudavo ir kaip balkonai, vasarą žmonės ten miegodavo’ – viena daugelio istorijų, kurias išgirsti Tenement House

Niujorkas yra tautų katilas – ir tautų kapinės. Jos čia verda ir nyksta. Ir daugelio tų lietuvių, lenkų, italų ar ukrainiečių palikuonys, gimę mišriose santuokuose, kalba jau tik angliškai, o savo kilmę prisimena nebent kaip smagią istoriją atsivertę DNR kilmės tyrimo rezultatus. Gal tik žydai – ir tai tik „radikalieji“ ultraortodoksai – nesimaišo ir tebekalba jidiš, rengiasi tradiciniais rūbais ir turi po keliolika vaikų. Bruklino viduryje, Viljamsburge, jie sukūrė štetlą kur tebesijauti grįžęs šimtu metų atgal.

Niujorko žydų ultraortodoksų (hasidų) rajone Brukline. Pastatai turi didelius balkonus lauke švęsti Sukkot šventę

Niujorko žydų ultraortodoksų (hasidų) rajone Brukline. Pastatai turi didelius balkonus lauke švęsti Sukkot šventę; net įsigiję butą be balokono žydai jį primūrija

Bet nauji imigrantai į Niujorką plūsta greičiau, nei asimiliuojasi ankstesni (jei 1970 m. 18% niujorkiečių buvo gimę svetur, šiandien jau per 40%). Ir jie atvyksta iš įvairiausių žemių: Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos. Eidamas Niujorko gatvėmis nesunkiai gali per dieną išgirsti 10, 20, 30 kalbų, daugelio kurių neatpažinsi. Priešingai nei pietų JAV, Niujorke manęs niekas niekada neklausė „Iš kur tu?“. Jokia kalba, joks dialektas, jokia rasė, religija ar odos spalva čia „netransliuoja“, kad būtum nevietinis: Niujorkietis gali būti bet koks, ir bet kurios „rūšies“ niujorkiečių, tikriausiai, bent jau šimtai (tūkstančių), ir kas tu bebūtum, daugelis galvos, kad ir tu – niujorkietis. Aiškios daugumos Niujorke seniai nėra – stereotipiniai “anglakalbiai baltaodžiai” tesudaro mažiau nei trečdalį žmonių. Niujorko metro, reklamų užrašai ne tik angliški – bet ir ispaniški, kiniški, korėjietiški, rusiški, hindi… Iš tų tautų imigrantai plūsta dabar – kas žino, po 50 metų, jų vaikams prabilus angliškai, bent dalies tų užrašų tikriausiai nebereiks.

Niujorkiečių šeima metro

Manhetenas, gasiosios jo aveniu ir Centrinis parkas

Niujorkas – ir jo legenda – gimė pietiniame (žemutiniame) Manhetene, aplink dabartinį Pasaulio prekybos centrą. Būtent ten atsirado pirmieji pasaulyje reguliarūs krovininių laivų maršrutai. Ten yra legendinis Volstrytas (Wall Street) – gatvė, kurios pavadinimas tapo pasaulio finansų širdies sinonimu. Tiesa, gatvelė gerokai mažesnė, nei tikėjausi ten vykdamas pirmąkart. Ji tokia garsi todėl, kad ten stovi Niujorko akcijų birža.

Pasaulio prekybos centras žemutiniame Manhetene

Pasaulio prekybos centras žemutiniame Manhetene

Joks miestas neturi tiek daug visame pasaulyje žinomų gatvių, kaip Niujorkas. Brodvėjus – elitinių teatrų sinonimas, didelė dalis kurių rodo niujorkiečių itin mėgiamus miuziklus (Brodvėjaus spektaklis – tikra Niujorko patirtis, bet teatromanai ir snobai renkasi pigesnius/paprastesnius, užtat galbūt meniškesnius/išradingesnius „off-Broadway“ ar net „off-off-Broadway“ teatrus). Madison Aveniu – reklamos pramonės sinonimas, o Times aikštė – vieta, kur žmonės savo noru specialiame amfiteatre renkasi tų reklamų pasižiūrėti: jų čia tiek daug, jos tokios spalvingos ir ryškios, dydžio sulig ištisais dangoraižiais. Nuo naujausių Brodvėjaus miuziklų iki kovos su antisemitizmu, nuo turizmo Kinijoje iki laikraščių – kas tik čia nereklamuojama.

Laukiame prie Brodvėjaus teatro

Laukiame prie Brodvėjaus teatro

Visos pastarosios vietos yra šiauriau žemutinio Manheteno. Kai Niujorkas XIX a. sparčiai išaugo iš užkampio kolonijos į didžiausią pasaulio miestą, jo merai it liniuotėmis žemėlapyje be didelės fantazijos braižė vis naujas ir naujas gatves. Tiesias, su taisyklingais stačiakampiais kvartalais, be pavadinimų (tik su numeriais). Tos, kurios eina iš šiaurės į pietus, vadinamos Aveniu, o iš vakarų į rytus – tiesiog gatvėmis (Street); vienintelis Brodvėjus įstrižas. Šitas „logiškas“ miesto žemėlapis, iki pat horizonto besidriekiančios aveniu, nuostabūs saulėlydžiai tarp dangoraižių vakariniuose gatvių galuose tapo dar vienu Niujorko veidu.

Saulėlydis Niujorko gatvės gale

Saulėlydis Niujorko gatvės gale

To begalinio tiesaus gatvyno širdis – Midtown, tarpukarinis Niujorko centras, kur stūkso daugelis įspūdingiausių miesto dangoraižių (Empire State Building, Rokfelerio centras ir t.t.), plyti Brodvėjus ir jo teatrai, deimantų prekybos rajonas, Macy‘s universalinė parduotuvė, veikianti dar nuo 1858 m. ir t.t.

Senieji Niujorko dangoraižiai į viršų siaurėja, nes toks buvo reikalavimas, kad mestų mažesnį šėšėlį į gatvę. Vaizdas iš Centrinio parko.

O Manheteno plaučiai – Centrinis parkas, 3,5 kv. km ploto žalia erdvė su pasivaikščiojimų ir dviračių takais, paminklais, geram ežerui dydžiu prilygstančiu tvenkiniu, gausybe gyvūnų (voverės, meškėnai, žiurkės), pasaulinio garso meno muziejais aplinkui (Metropolitan – klasikinio meno, Gugenheimo ir MOMA – modernaus) ir, aišku, nuostabiais dangoraižių vaizdais. Net ir tokiame superparke vasaros savaitgaliais ankštoka: kai Niujorko aglomeracijoje žmonių – 22 mln., o parkų centre mažoka, nieko keisto).

Piknikai Centriniame Parke

Piknikai Centriniame Parke

„Perteklius“ suka į Niujorko paplūdimius, ypač Coney Island, su pajūrio lentų takeliu ir vienu seniausių pasaulio lunaparkų.

Lentučių takai (Boardwalk) palei jūrą - vienas šiaurės rytų JAV kurortų simbolių. Nuotraukoje - Braitono paplūdimys prie Niujorko. Beje, brangiausi žaidimo "Monopolis" gatvė todėl vadinasi Boardwalk.

Coney Island vienas simbolių – lentučių takas (Boardwalk) palei vandenyną.

Kaip Niujorkas ką tik beveik sunyko – ir vėl atgimė

~1920-1960 m. Niujorkas buvo didžiausias pasaulio miestas. Ir šiandien jis gal tebėra svarbiausias, „atakuojantis“ mus iš Holivudo filmų, žinių, popžvaigždžių dainų tekstų ir jų instagramų. Mažai kas žino, kad dar prieš kelis dešimtmečius žmonės bijojo, kad Niujorko, kokį jį žinome, neliks išvis.

Niujorko Times aikštėje

Niujorko Times aikštėje

Ir tai ne iš piršto laužta. Daugybę šiaurrytinės JAV miestų ištiko tiks likimas – pavyzdžiui, Detroitą. Procesas Niujorke 1970-1980 m. jau buvo įsivažiavęs: milžiniškas nusikalstamumas, masiškai iš miesto į kokį Long Ailandą bėgantys įsibaiminę turtingesni ir darbštūs vietiniai (išsivežantys ir savo mokesčių pinigus). Dėl draudimo, kompensacijų ar tiesiog smagumo deginami ištisi rajonai.

Pietinio Bronkso vaizdas iš Niujorko 'juodųjų laikų'. Niujorko miesto muziejaus nuotrauka

Pietinio Bronkso vaizdas iš Niujorko ‘juodųjų laikų’. Niujorko miesto muziejaus nuotrauka

Sunku net patikėti, kai paieškai internete „South Bronx“ nuotraukų iš ~1980 m.: primena Černobylį ar Hirošimą, vien degėsiai ir griuvėsių laukai. Arba to meto Niujorko metro vaizdų: viskas išdaužyta, apipaišyta, apleista. Rajonas po rajono, gyvenimo sfera po gyvenimo sferos Niujorke ėjo iš pirmojo į trečiąjį pasaulį, iš prabangos į siaubą, iš gyvybės į mirtį.

Niujorko miesto metro 'tamsiaisiais laikais'. Nuotrauka iš Niujorko miesto muziejaus

Niujorko miesto metro ‘tamsiaisiais laikais’. Nuotrauka iš Niujorko miesto muziejaus

Esu girdėjęs daug pasakojimų iš anų laikų: štai Niujorke ~1980 m. koncertavusiam Monrealio lietuvių chorui teko anksčiau užbaigti koncertą, nes dėl banditų įvesta komendanto valanda. Vos dingdavo elektra, gaujos puldavo viską deginti ir plėšti. Pirmąkart keliaudamas po Niujorką dar mačiau kai ką savo akimis: 1998 m. Harlemas, kurio dar koks kas ketvirtas pastatas buvo sudegęs, ar metro sutiktas veikėjas, demonstavęs perpjautą pilvą, kurį esą ten pat, metro, kažkas ir perpjovė (tais laikais Amerikos lietuviai apskritai patarė nevažinėti Niujorko metro).

Ir nors rytinė Harlemo dalis ir šiandien švelniai nejauki, Niujorkas atsitiesė. Ir dar kaip.

Sraigtasparnis virš Laisvės statulos. Gal milijonieriai skrenda į namus kur Hamptonuose, Long Ailando gale, o gal turistai dairosi į dangoraižius iš viršaus

Sraigtasparnis virš Laisvės statulos. Gal milijonieriai skrenda iš darbo Manhetene į namus kur Hamptonuose, Long Ailando gale, o gal turistai dairosi į dangoraižius iš viršaus

Gal dėka policijos, atsitiktiniams patikrinimams masiškai stabdomų įtartinų žmogystų, „fixing broken windows“ (sudaužytų langų taisymo) krimonologinės teorijos, kuri sako, kad nusikalsti skatina netvarkinga aplinka (jei pilna sudegusių namų ar išdaužytų langų – reiškia, niekas už tai nebaudžia ir gali tą patį daryti pats), tad svarbu skubiai viską iškuopti: ant Niujorko metro traukinių dabar nepamatysi nė vieno grafičio, viskas tuoj nuplaunama, uždažoma.

Gal Niujorkas atsitiesė dėka naujų imigrantų, siekiančių amerikietiškos svajonės, atvykusių dirbti, o ne nusikalsti, bet visgi drįstančių apsigyventi nesaugiuose (užtat pigiuose) rajonuose ir juos „atkovoti“ nuo banditų.

Eilė prie Metropolitan meno muziejaus

Eilė prie Metropolitan meno muziejaus

O gal Niujorkas atsitiesė dėka savo amžino įvaizdžio: rusų, kinų, arabų, Lotynų Amerikos naujieji oligarchai, uždirbę savo „pirmuosius milijardus“, ilgai nedvejoja rinkdamiesi kur „priparkuoti“ pinigus „saugiame Vakarų pasaulyje“: kodėl gi ne prabangus butas nuo vaikystės išsvajoto Manheteno dangoraižyje? Apie Niujorko „laikinus vargus“ daugelis turbūt nė nežino.

Nuo 1931 m. Empire State Building Niujorko “augimas į dangų” buvo sustojęs. Kai 2001 m. teroristai nugriovė Pasaulio prekybos centrą, senasis Empire State Building vėl tapo aukščiausiu Niujorko pastatu! Juo išbuvo iki 2012 m. Po dešimties metų, 2021 m., Empire State Building jau tik 7-asis Niujorke – „dangoraižių miestas“ pagaliau vėl stiebiasi aukštyn.

46 m aukščio The Vessel skulptūra, kuria galima laipioti, naujo Hudson Yards dangoraižių rajonėlio centre

46 m aukščio The Vessel skulptūra, kuria galima laipioti, naujo Hudson Yards dangoraižių rajonėlio centre

Įspūdingiausias to „XXI a. Niujorko“ panoramos simbolis – Milijardierių eilė [Billionaire‘s row], aukščiausių pasaulyje daugiabučių – superprabangių „pieštukinių dangoraižių“ – linija tarp Midtown ir Centrinio parko. Jie tokie nuostabiai siauri, kad atrodo tuoj nugrius ant šono: bet šiuolaikinės technologijos leidžia tokius statyti saugiai, o milijardieriai užtat turi daugiau langų ir nuostabių vaizdų į Centrinį parką. Nereikia nė sakyti, kad paprastas mirtingasis į tuos namus „nosies įkišti“ negali. Belieka žiūrėti į juos iš Centrinio parko – vaizdas kaip iš kokios fantastinės akvarelės, ypač per lietų ar rūką. Arba nuo Rokfelerio centro. Arba nuo papėdės, užvertus galvą.

Milijardierių eilė žvelgiant iš Rokfelerio centro. Centrinis parkas jiems už nugaros.

Milijardierių eilė žvelgiant iš Rokfelerio centro. Centrinis parkas jiems už nugaros. Beje, Rokfelerio centro lankstinuke, kur ant nuotraukos surašyta, kokie dangoraižiai matosi, tėra tik vienas iš ‘Milijardierių eilės’ pastatų: taip greitai išaugo šis dangoraižių miškelis

Bet tvarkosi ir „Niujorko apačia“, prieinama kiekvienam. Neįtikėčiausiose vietose kuriami nauji parkai. Vienu tokiu virto buvusi karo bazė Governor saloje (nuostabūs vaizdai į miestą, senos kareivinės). Kitu – apleista paaukštinta geležinkelio linija, dabar vadinama High Lane (dabar tai tikra pėsčiųjų magistralė, kur gali tiek ramiai pasivaikščioti, tiek lėkti išvengdamas visų automobiių ir šviesoforų). Hadsono upėje supilta Little Island dirbtinė sala-parkas, o viršum geležinkelių depų iškilo Hudson Yards projektas su dar viena dangoraižių apžvalgos aikštele ir savo simboliu – Vessel skulptūra, kuria galima laipioti. Viskas sukurta po 2010 m. Ir šiaip gatvėse, parkuose pilna kėdžių su staleliais – atrodo kaip kavinės, bet gali sėsti kas nori. Ir nešiojamus kompiuterius pasistačiusių „dirbančių per atstumą“ ten daugiau, nei valkatų.

Niujorko High Lane (su Hudson Yards dangoraižiais fone)

Niujorko High Lane (su Hudson Yards dangoraižiais fone)

Labai brangus arba… nemokamas Niujorkas

Niujorkas brangus. Labai brangus. Net JAV mastais. Daug pasako tai, kad net Lietuvoje nustatyti skirtingi pinigų kiekiai, kuriuos reikia skirti darbuotojui, komandiruojamam į Niujorką, ir darbuotojui, komandiruojamam į bet kur kitur JAV. Taip, ir kitose šalyse kainos didmiesčiuose ir provincijoje kažkiek skiriasi – bet ne tiek. Būna, kad be šimto eurų Manhetene net hostelio kambario su bendru tualetu negausi. O labiausiai pribloškia parkavimo kainos: Manhetene gali būti ir 10 dolerių už pusvalandį ir čia jau po to, kai susimoki dar 10 dolerių už vienkartinę teisę įvažiuoti tuneliu ar tiltu į Manheteną. Todėl Niujorkas – vienintelis JAV miestas, kur net ir milijonieriai, būna, važinėja metro.

Governor saloje. Kempinge dešinėje nuomojamos palapinės kaina - 700 eurų už naktį.

Governor saloje. Kempinge dešinėje nuomojamos palapinės kaina – 700 eurų už naktį. Vaizdas nuostabus, bet nereiškia, kad paieškojęs negali rasti geriau

Tačiau paradoksas – Niujorke yra ir nemokamų ar pigių pramogų. Pavyzdžiui, daugelyje miestų pasiplaukiojimai upėmis yra brangus malonumas turistams: o Niujorke dangoraižių ar net Laisvės statulos vaizdais nuo vandens gali gerėtis ir nemokamai (Staten Island Ferry), ir už metro bilietėlio kainą (NYC ferry) – nuostolius dengia Niujorko valdžia.

Staten Island Ferry plaukia pro Laisvės statulą

Staten Island Ferry plaukia pro Laisvės statulą

Niujorko viešojo transporto kaina nepriklauso nuo atstumo, tad važiuoti didelius atstumus pigu. Bet visada reikia būti apdairiam: dažnai už beveik tą patį gali sumokėti ir „įprastą“, ir „niujorkietišką“ kainą (pvz. LIRR traukiniai kelis kartus brangesni nei metro, o „NYC Waterway“ laivai – nei „NYC Ferry“)

Norint sutaupyti, valgyti geriausia greito maisto restoranų tinkluose – jų kainos mažai skiriasi nuo likusios JAV dalies, o kartu pažįsti „amerikietišką virtuvę“.

Taip sprendžiamos parkavimo problemos Niujorko centre, ir tai parkavimas kainuoja 30 dolerių už valandą

Taip sprendžiamos parkavimo problemos Niujorko centre, ir tai parkavimas kainuoja 30 dolerių už valandą.

Viešbučius galima rinktis ne Manhetene, bet kituose Niujorko rajonuose ar net Naujajame Džersyje – didelė jo dalis šios valstijos yra Niujorko priemiesčiai. Tik reikia žiūrėti, kad netoliese būtų metro stotelė. Vietos baltaodžiai dar mėgina atkalbėti ir nuo nesaugių „juodaodžių getų“. Esu tokiame nakvojęs (Far Rockaway prie paskutinės metro stoties) ir gavęs švelnios 1980 m. Niujorko patirties: štai pusryčiauju ir matau, kaip vietos vaikai restorane vagia kokakolą. Bet tai irgi Niujorkas – ir afroamerikiečiai nemėgsta, kai svetimi jų kultūroje mato vien nusikalstamumo piktžaizdę. Juk tarpukariu Niujorkas buvo ir pasaulinė juodaodžių sostinė, Harleme vyko tikras jų kultūros Renesansas. Daugybės Niujorko bendruomenių akimis „gentrifikacija“ (kai į rajoną ima keltis turtingieji) yra ne mažiau kontroversiška, nei „getifikacija“ (kai rajone įsivyrauja vargšai ir banditai). Nes rezultatas panašus: iš istorinio rajono „seniesiems gyventojams“ tenka išsikelti kur nors „link paskutinių metro stočių“. Tik antruoju atveju „išgena“ tikri plėšikai, o pirmuoju – „plėšikiški“ turto mokesčiai (nes jie skaičiuojami nuo pakilusios namo vertės) ar nuomos kainos.

Rytinis Harlemas šiandien. Niujorkietis pro vis dar apleistą namą važiuoja hipsterišku riedžiu.

Rytinis Harlemas šiandien. Niujorkietis pro vis dar apleistą namą važiuoja hipsterišku riedžiu. NT vystytojai pietinį Harlemą madingai bando pervadinti SoHa – kad skambėtų kaip seniau atgimęs (kitų nuomone, turtuolių ir snobų sunaikintas) SoHo

Niujorkas išgyvena „įperkamų“ butų badą ir jį sprendžia radikaliomis priemonėmis: kai kuriems turto savininkams draudžiama kelti nuomos kainas, NT vystytojai privalo statyti ir pigius butus. Tai sukelia keisčiausius rezultatus: savininkai apleidžia turtą, nes neapsimoka jo išlaikyti nuomojant valdžios nustatytomis kainomis; norinčių įsigyti priverstinai pastatytus pigius butus tiek daug, kad teisė juos pirkti skirstoma loterijose; o – tai turistui aktualiausia – AirBnB daugmaž uždraustas, kad „neatiminėtum butų iš eilinių darbininkų“ (ne tai, kad visi to laikosi, ir geriausios mano nakvynės Niujorke buvo būtent AirBnB).

Niujorko vaizdas liepos 4 d. (nepriklausomybės dieną) pro mūsų AirBnB buto langą. Šitas kainavo apie 100 eurų

Niujorko vaizdas liepos 4 d. (nepriklausomybės dieną) pro mūsų AirBnB buto langą – dangoraižiai apšviesti JAV vėliavos spalvomis. Nakvynė čia kainavo apie 100 eurų: Niujorko masteliais tai ‘pigiau grybo’

Turtingajam pasauliui būdinga tendencija, kad, jei jau brangu, bent kokybiška, Niujorke nebūtinai galioja. Ten daug kas nesutvarkomai sena. Pavyzdžiui, metro, antras pagal senumą pasaulyje (1868-1904 m.): po Antrojo pasaulinio karo nepastatyta beveik jokių naujų stotelių ar linijų, viskas aprūdiję, lopyta, perlopyta, daugybė rajonų juo nepasiekiami. Na ir, aišku, ne vieną pelę, žiurkę ten sutikome. Gausu ir elgetų, benamių: kai šalia šitiek turtuolių, mėtančių gerus daiktus, taip gyventi įmanoma geriau, nei didžiumoje pasaulio. Pilna ir neadekvačių narkomanų, mojojuojančių ar dainuojačių kažką „savame pasaulyje“, bet pabuvęs Niujorke pradedi nebekreipti į tai dėmesio, kaip ir į kone nuolatines gaisrinių, greitosios pagalbos automobilių, policijos sirenas ar sraigtasparnių birbesį „fone“.

Vaizdas iš metro stoties Niujorke. Ir ne vieną pelę ar žiurkę matėme.

Vaizdas iš metro stoties Niujorke. Ir ne vieną pelę ar žiurkę matėme.

LGBTQIA+ judėjimo gimtinė ir nesustabdomas Niujorko aktyvizmas

JAV yra padalinta į dvi zonas, tarp jų sienos nematomos, bet vos apsidairęs, pakalbėjęs su žmonėmis supranti, kurioje valstybės pusėje esi. „Mėlynoje“ – demokratų partijos rinkėjų – ar „Raudonoje“ – respublikonų. Niujorkas – vienas „mėlyniausių“ JAV kraštų.

Niujorkiečiai. JAV gyventojai kone kiekvienoje gyvenimo srityje pasidalinę į demokratus ir respublikonus. Pavyzdžiui, demokratai kur kas labiau linkę sportuoti, sveikai maitintis, mažiau važinėti automobiliu – tai irgi matosi Niujorko gatvėse

Niujorkiečiai. JAV gyventojai kone kiekvienoje gyvenimo srityje pasidalinę į demokratus ir respublikonus. Pavyzdžiui, demokratai kur kas labiau linkę sportuoti, sveikai maitintis, mažiau važinėti automobiliu – tai irgi matosi Niujorko gatvėse ir Centriniame Parke

Niujorko gatvės „sprogsta“ nuo socialinių reklamų ir atsišaukimų, visokiausių seniau diskriminuotų grupių vėliavų ir simbolių. Jų vis daugėja ir daugėja, jie įvairėja ir įvairėja. „Lesbietės ir gėjai“ išaugo iki LGBT, paskui LGBTQ, LGBTQ+, galiausiai LGBTQIA+. Jų vaivorykštes, kurių gausa per „Pride“ mėnesį vienas kitą mėgina nukonkuruoti kone visi prekių ženklai, papildė naujos simbolinės spalvos, nes, kai kurių bendruomenės narių nuomone, paprasta vaivorykštė buvo nepakankamai „inclusive“ (naujos spalvos atspindi nebaltaodžius LGBTQIA+ narius, translyčius asmenis).

Vyravusius atsišaukimus prieš rasizmą prieš juodaodžius po COVID pandemijos papildė ir ginantys azijiečius, tiesa, visi kalbinti Amerikos lietuviai (daugelis kurių, kaip taisyklė, užkietėję respublikonai) sakė, kad čia „eilinis demokratų melas“, o azijiečiai susiduria su nedaugiau diskriminacijos, nei lietuviai ar vidurio/rytų europiečiai ar kitos Niujorko mažumos, kurių niekas negina, nes jie į „ginamųjų mažumų“ sąrašą (dar?..) neįeina.

Atsišaukimas prieš rasizmą prieš azijiečius Niujorke po COVID

Atsišaukimas prieš rasizmą prieš azijiečius Niujorko priemiestyje po COVID

Ir vis tiek dar nustebau pamatęs, kad Niujorko miesto muziejaus knygynėlyje dauguma knygų yra ne apie Niujorką, o apie įvairių visuomenės grupių teises ir „…izmus“. O tarp vyrų ir moterų tualetų ne viename muziejuje kabo lentelė: „Muziejus sveikina lyčių įvairovę. Visi skatinami naudotis tuo tualetu, kuris labiausiai atitinka jų lytinį identitetą ir saviraišką“. Ir, kadangi galbūt kai kurių žmonių identiteto/saviraiškos neatitinka nei vyrų, nei moterų tualetas, dar pridėta: „Atskiras, nuo lyties nepriklausantis tualetas yra pietiniame šio aukšto gale“. Dar neseniai tų lentelių nebuvo: pokyčių tempai nestoja ir nenuspėsi kur ir kaip toli eis.

Lentelė Niujorko miesto muziejuje

Lentelė Niujorko miesto muziejuje

Bet aktyvizmas – svarbi Niujorko istorijos dalis. Pasaulinis gėjų (dabartinis LGBTQIA+) judėjimas, galima sakyti, gimė prie Stonewall baro Niujorko naktinio gyvenimo rajone Grinviče. Policija – vykdžiusi merų nurodymus „pagerinti Niujorko įvaizdį apvalant jį nuo nemoralumo“ – 1969 m. šturmavo šį barą, suėmė transvestitus, ką lydėjo protestai ir riaušės. 2016 m. toje vietoje pastatytas parkas-paminklas su daugybe vaivorykštinių vėliavų ir dviem apsikabinusiais vyrais, o gidai renka grupes į „Pride Tours“. Yra ir „Stonewall baras“ – aišku, ne tas pats iš 1969 m. Tikrąjį seniai „suvalgė“ amžina ir nesustojanti Niujorko kaita: kaip ir kadaise aukščiausią pasaulyje „Singer“ pastatą, didingą Pensilvanijos traukinių stotį, dar dvi lietuvių bažnyčias ir dar daug ką. Bet – lygiai taip pat niujorkietiškai – kažkas vėliau pamėgino pasinaudoti „Stonewall“ legenda ir užsidirbti, užklijuodamas vardą ant savojo verslo.

Stonewall memorialo fragmentas. Kairė vėliava - ta, naujoji, su trikampiu atspindėti 'mažumoms mažumoje'

Stonewall memorialo fragmentas. Kairė vėliava – ta, naujoji, su trikampiu atspindėti ‘mažumoms mažumoje’

Stebėdamas nespalvotas LGBTQIA+ judėjimo pradininkų nuotraukas prie memorialo nejučia susimąsčiau, ką jie pagalvotų staiga perkelti į šiuos laikus?

Kažin kodėl šių laikų Niujorko „mėlynasis“ elitas ir „wannabe elitas“, uoliai besistengiantis „elgtis politkorektiškai“ ir „cancelinti“ tuos, kurie mąsto „kitaip, nei pridera“, man daaaaaaaaug labiau panašus į 1969 m. Niujorko elitą, mėginusį „cancelinti“ gėjų klubus, nei į pačius 1969 m. gėjus, išdrįsusius ir viešumoje elgtis „kitaip, nei pridera“, ir už tokią savo teisę kovoti…

Coca Cola 'linktelėjimas' LGBT Times aikštėje - vienas daugybės. Šiandien, priešingai nei Stonewall laikais, Niujorke tai seniai nebėra protestas, o priešingai: lojalumo pareiškimas vyraujančiai nuomonei. Toks tik didina pardavimus, valdžios ir elito palankumą – kai tikrieji protestai, tuo tarpu, tik smogia verslui, ir todėl beveik jokie rimti verslininkai nedrįsta eiti į tikrus protestus

Coca Cola ‘linktelėjimas’ LGBT Times aikštėje – vienas daugybės. Šiandien, priešingai nei Stonewall laikais, Niujorke tai seniai nebėra protestas, o priešingai: lojalumo pareiškimas vyraujančiai nuomonei. Toks tik didina pardavimus, valdžios ir elito palankumą – kai tikrieji protestai, tuo tarpu, tik smogia verslui, ir todėl beveik jokie rimti verslininkai nedrįsta eiti į tikrus protestus. Kad įsitikikintum, pakanka pravažiuoti JAV: jeigu Niujorke kone kiekvienas prekės ženklas savo reklamose bando parodyti prielankumą LGBT, tai respublikoniškose valstijose, kur požiūris į LGBT judėjimą neigiamesnis, tokių reklamų labai mažai (nors prekių ženklai tie patys)

Bet jokiame sutrumpinime negali būti begalybė raidžių ir jokioje vėliavoje – begalybė spalvų. Tuo tarpu Niujorke visų bendruomenių seniai nesuskaičiuosi, etninės ar rasinės daugumos jame jau seniai nėra. Tradiciškai dominuojančiais laikyti „ne Lotynų Amerikos kilmės baltaodžiai vyrai“ tesudaro 17% niujorkiečių ir tarp tų juk dar daug gėjai, musulmonai, žydai, imigrantai, neanglakalbiai – mažumos kitomis, nei rasinė, prasmėmis. Gal pagaliau ir visos „kovos prieš diskriminaciją prieš X“, „kovos prieš diskriminaciją prieš Y“, „kovos prieš diskriminaciją prieš Z“ susivienys į vieną bendrą „kovą prieš diskriminaciją/persekiojimą“ – bet kokiu pagrindu. Gal vietoje dabar populiaraus sprendimo „Anksčiau grupės X ir nuomonės Y netoleravom, dabar jau įtrauksim į toleruojamųjų sąrašą. Užtat iš to sąrašo išbrauksim grupę Z ir nuomonę Q“, įsivyraus kur kas universalesnė maksima „Nors ir nesutinku su tuo, ką tu sakai, bet ginsiu iki mirties tavo teisę taip sakyti“? O gal apskritai taps beprasmiška kalbėti apie diskriminaciją, kai odos spalvų, įstatymais pripažįstamų lyčių, seksualinių orientacijų, populiarių gimtųjų kalbų ir tikėjimų bus ne 2 ar 4, o šimtai, daugelis panašių viena į kitą, ir kiekvienas žmogus bus visai individualus visų šitų „atributų“ derinys?

Stonewall aktyvistai 'anais laikais'

Stonewall aktyvistai ‘anais laikais’. Nuotrauka Stonewall memoriale.

Išties Niujorko realybė arčiau tos „į lentynėles nebetelpančios įvairovės“, nei daugelis įsivaizduoja, mintyse vis dar gyvendami kokiais 1990 ar 2000 m.! Bet ateities nenumatysi – ir viskas gali toliau eiti ten, kur ėjo pastaruosius kelis dešimtmečius – su „kultūringam žmogui beveik privaloma elito nuomone“, „oficialiomis ginamomis mažumomis, apie kurias negalima sakyti nieko blogo“, „kritikuotinomis grupėmis, apie kurias negalima sakyti nieko gero“, „begaline niekam nežinomų ir nerūpinčių mažumų pelke, kurios iš viso nevertos New York Times antraštės“ ir t.t.

Kioskai su maistu, dažnai halal, įvairių virtuvių, laikomi įvairių tautybių imigrantų ir paplitę o visą miestą - Niujorko įvairovės pavyzdys

Kioskai su maistu, dažnai halal, įvairių virtuvių, laikomi įvairių tautybių imigrantų ir paplitę o visą miestą – Niujorko įvairovės pavyzdys

Niujorkas – tikrai vis dar Pasaulio Sostinė?..

Niujorkas – Pasaulio Sostinė. Tokia fraze paradėjau šį straipsnį. Bet nepaisant visų naujų dangoraižių kiekvieną kartą apsilankęs Niujorke vis labiau suprantu, kad tai – jau mitas. Ir kasmet vis labiau.

Greitkelis į Niujorką

Greitkelis į Niujorką

Kai 2019 m. stovėjome Bruklino tilto parke Brukline žvelgdami į Manheteną, mano žmona pasakė – „Čia Niujorko centro panorama? Atrodo kaip eilinis Kinijos miestas“. Ir tikrai: buvome neseniai grįžę iš Kinijos, o Niujorkas labai jau priminė Čongčingą. Miestą, kurio net pavadinimo daugelis Lietuvoje nežino, bet ir dangoraižių kiekiais, ir žmonių skaičiais ten jau – beveik Niujorkas. Ir metro linijos geresnės, tankesnės, modernesnės, ir greitieji geležinkeliai neprilygstami. Ir spindinčių reklamų tiek, kad kone kiekviena aikštė – kaip Niujorko „Times“ aikštė!

Mes Niujorko Bruklino tilto parke

Mes Niujorko Bruklino tilto parke

Ir visgi turės praeiti daugybė dešimtmečių ar šimtmetis, kol Čongčingas galės prilygti Niujorkui. Nes Niujorkas buvo pirmasis toks miestas. Pirmasis su dangoraižiais, pirmasis, kuriame žmonės gyveno vienur, o dirbo ir pramogavo kitur, kasdien važinėdami traukiniais. Ir kiekvienais metais, kuriais Niujorkas buvo neabejotina Pasaulio Sostinė, jis gimdė legendas, filmus, knygas, dainas. Franko Sinatros „New York, New York“; metro grotelės, pakėlusios Merlinos Monro sijoną; „Tiffany‘s“ parduotuvė iš „Breakfast at Tiffany‘s“ filmo; „Chelsea“ viešbutis kur Sid Vicious nužudė savo draugę ir nusižudė. Ir tai tik trupinėliai.

Senasis Niujorko metro važiuoja negiliai ir per ventiliacijos groteles į viršų kartais papučia oras, keliantis 'pavojų' moterims su sijonais. Tai amžiams išgarsino Merlina Monro.

Senasis Niujorko metro važiuoja negiliai ir per ventiliacijos groteles į viršų kartais papučia oras, keliantis ‘pavojų’ moterims su sijonais. Tai amžiams išgarsino Merlina Monro.

Gal Azijos miestai ir bėga greičiau už Niujorką, bet Niujorkas maratone startavo gera valanda anksčiau. O tokios istorinės didybės Azijos miestai niekados neturės – plienas ir stiklas irgi gali būti gražūs, bet jie tiesiog kitokie ir daug įprastesni, nei begalinės rudo akmens dangoraižių pilnos Niujorko aveniu.

Wonder Wheel atrakcionas Coney Isalnd, įkvėpęs Vudžio Aleno filmą (vieną daugelio, kuriuos įkvėpė Niujorkas)

Wonder Wheel atrakcionas Coney Isalnd, atidarytas 1920 m., įkvėpęs Vudžio Aleno filmą (vieną daugelio, kuriuos įkvėpė Niujorkas): apžvalgos ratas, kurio kabinos kartais nuvažiuoja iki vidaus


Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai


Kelionės po vakarų JAV

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).

Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas

Kelionės po rytų JAV

Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.

Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - 4 dienų maršrutas kelionei
Niujorkas-Bostonas - 7 dienų maršrutas kelionei automobiliu
Tikslas - Amerika 2017 (JAV rytų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2018 (Vidurio Vakarų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas - Amerika lietuviškų vietų JAV žemėlapis

Kelionės po pietų (pietryčių) JAV

Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).

Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kelionės po JAV salas

JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.

Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,


Naujasis Orleanas – džiazuojantis vudu miestas

Naujasis Orleanas – džiazuojantis vudu miestas

| 0 komentarų

Tie, kas sako, kad visi JAV miestai – vienodi, nebuvo Naujajame Orleane!

Naujasis Orleanas – kitoks, gal net europietiškas. Su nuostabiu ir gyvu senamiesčiu. Su unikaliomis tradicijomis: čia gimė džiazo muzika, čia klesti „paslaptingas“ vudu tikėjimas. Ir su gausybe turistų, į miestą plūstančių jau gerą šimtmetį.

Džiazo muzikantų freska

Džiazo muzikantų freska

Džiazas, vudu ir prancūzai

Naujojo Orleano išskirtinumą nulėmė viena mažytė istorinė detalė. Miestą įkūrė prancūzai. Na, atrodo, kas gi čia tokio – juk dar 1803 m. prancūzai Naująjį Orleaną (ir visą Luizianą) pardavė amerikiečiams.

Tačiau tuo metu jau stovėjo Naujojo Orleano vizitinė kortelė – jo senamiestis, nūnai vadinamas Prancūzų rajonu. Su savo simboliu – metaliniais balkonais. Su Džeksono aikšte ir jaukia europietiška katedra.

Naujojo Orleano širdis - Džeksono aikštė

Naujojo Orleano širdis – Džeksono aikštė

Dar svarbiau, prancūzai paliko savo įstatymus. Pavyzdžiui, daugiau laisvių vergams: tuoktis, puoselėti savo kultūrą, lengviau išsipirkti. Dar Luizianos pardavimo metu gera pusė vietos juodaodžių buvo laisvi ir daugybė jų praturtėjo, netgi įsigijo savų vergų! Šitokiomis aplinkybėmis Naujasis Orleanas tapo tikra XIX a. JAV juodaodžių kultūrine sostine.

Prancūzų rajone

Prancūzų rajone

Būtent juodaodžiai sukūrė abudu Naujojo Orleano dvasios simbolius, išgarsinusius miestą visame pasaulyje. Džiazo muziką ir vudu religiją.

Ir nors Naujasis Orleanas turi jų abiejų muziejus, jų dvasios reikia ieškoti tikrai ne muziejų lentynose. Geriausia tiesiog vaikščioti Prancūzų rajone, Džeksono aikštėje ir dairytis: į gatvės muzikantus, į gatvės būrėjus, į metalinių balkonų papuošimus, į vudu simbolius veve, kuriuos galima piešti tik dalimis. Pajusti miesto atmosferą, kuri čia labai galinga. Atkreipti dėmesį į menkas detales ir pamažu suvokti jų prasmę.

Gatvės būrėjai Naujajame Orleane

Gatvės būrėjai Naujajame Orleane

Naujasis Orleanas nėra Disneilendas, nėra tik paveiksliukas turistams. Džiazas dabar išplitęs po visą pasaulį, gi Naujojo Orleano gyventojai mėgsta ir kitus muzikos stilius: tad, jei neieškosi, gali džiazo mieste ir visai neišgirsti.

O ir vudu Naujajame Orleane savotiškame pogrindyje: vietiniai nesutaria, kiek miestelėnų išpažįsta šią religiją: gal keli procentai, o gal 30 procentų. O ir ką reiškia „išpažįsta“? Daugybė žmonių eina į katalikų mišias, bet „kai prireikia“ užsiiminėja visokiais vudu „burtais“: kad laimėtų, kad pakenktų, kad apsigintų nuo pikto. Net vudu dvasios yra sutapatintos su katalikų šventaisiais – tai padaryta dar prancūzų laikais, kad prancūzams nekeltų įtarimo. O Naujojo Orleano katalikų katedroje rasi ir paslėptų vudu simbolių.

Žmonės Naujajame Orleane

Žmonės Naujajame Orleane

Specialiai važiavome per naktį virš 1000 km iš Floridos, kad aplankytume Naująjį Orleaną per Joninių išvakares – svarbiausią vudu šventę. Švelniai nusivylėme: prie Šv. Jono upės susirinko apie 60 baltai vilkinčių žmonių, pamušė būgnus, pašoko, bet didžioji dalis patys atrodė kaip turistai, žiūrovai ar bent jau istoriniai rekonstruktoriai. Dauguma jų, beje, baltaodžiai. Gal vudu apskritai tokia pasaka Holivudo fantazijų suviliotiems turistams, kurios Naujajame Orleane ne daugiau, nei Lietuvoje pagonybės? O gal tikrasis vudu taip giliai, kad ne eiliniam žmogui lauke prie upės jį išvysti? Tai klausimai į kuriuos Naujajame Orleane gali išgirsti dešimtis skirtingų atsakymų. Kaip ten bebūtų, faktas, kad tai, kas rodoma Holivudo filmuose – vudu lėlės, zombiai – tėra iš konteksto ištraukti ir dramatizuoti vudu elementai. Panašiai kaip egzorcizmas ir apsėdimai krikščionybėje.

Vudu šventės fragmentas

Vudu šventės fragmentas

Vudu ištakos siekia Afriką. Bet sakoma, kad Naujajame Orleane jį išpopuliarino „karalienė“ Mari Laviū [Marie Laveau]. Apie ją žinoma labai mažai ir daugelis to – legendos. Viena legendų(?) – kad jos kapas antras lankomiausias JAV po Elvio Preslio. Galvojau tai tik vietos gidų išmislas: Mari Laviū pats žinojau tik todėl, kad tuo labiau domėjausi, negi ji yra garsi ir ne Naujajame Orleane? Bet kai vėliau Atlantoje sutikau šiaip jau į ezoteriką nelinkusius lietuvius, kurie labiausiai Naujajame Orleane norėjo pamatyti būtent Mari Laviū kapą – suabejojau: gal tikrai? Deja, aš Mari Laviū kapo neaplankiau: dėl vandalizmo St. Louis 1-asias kapines vyskupija užrakino. Dabar pasekėjai dovanas Mari Laviū, kurias dėdavo ant kapo, palikinėja prie kažkada jai priklausiusio namo (sakoma, nūnai ten – nelegalus AirBnB).

Lafayette pirmosios kapinės Naujojo Orleano Misijų rajone

Lafayette pirmosios kapinės Naujojo Orleano Misijų rajone liko vienos populiariausių, kai uždarė tas, kuriose palaidota Mari Laviū

Neatrastas, bet ne mažiau gražus Naujasis Orleanas

Į Naująjį Orleaną priviliotas legendų apie džiazą ir vudu, netikėtai likau net labiau sužavėtas visai kitų miesto aspektų.

Naktinis gyvenimas. Senasis Prancūzų rajonas – ypač Burbonų gatvė – ima siausti, eilės prie barų ir klubų nusidriekia dar nesutemus. O saulei nusileidus viskas išvirsta į tikrą muzikos, rėkiančių, šokančių, džiūgaujančių žmonių – baruose, gatvėse, balkonuose – superfiestą.

Burbonų gatvė sutemus

Burbonų gatvė sutemus

Ir žmonių įvairovė – ko tik nepritraukia Naujasis Orleanas. Įdomiausios aprangos, tatuiruotės, gėjų klubai ir t.t.

Bet tikra supersuperfiesta ateina per karnavalą – Naujojo Orleano Mardi Gras, kai į gatves išrieda krewe (savotiški klubai) paruoštos riedančios platformos su papjė mašė skulptūromis ir muzikantais. Ir – tai unikalu Naujajam Orleanui – mėto žiūrovams dovanas, ypač – spalvotus karoliukus. Jie tapo dar vienu miesto simboliu. Bet tik kai pats juos gavau kaip bilietą į Mardi Gras World (sandėlį, kuriame menininkai ir robotai ruošia platformas ateinančiam karnavalui) pradėjau pastebėti, kiek Naujajame Orleane visur tų karoliukų daug: ant medžių, balkonų, jais mėtosi Prancūzų rajono klubinėtojai… Beje, į Mardi Gras jokių bilietų nėra: tai turbūt vienintelis pasaulyje tokio masto renginys, kur žiūrovai ne moka, o tik gauna.

Mardi Gras World dekoracijos būsimajam Mardi Gras

Mardi Gras World dekoracijos būsimajam Mardi Gras

Panorau į Naująjį Orleaną grįžti per Mardi Gras. Bet ech, kodėl visas pasaulis švenčia tuo pat metu… Juk negaliu persiplėšti… Teks Naujajam Orleanui stoti į bendrą eilę kartu su sugrįžimu į Rio de Žaneiro karnavalą, Salvadoro karnavalu, Venecijos karnavalu…

Esu įpratęs prie JAV miestų, kuriuose reikia džiaugtis, jei bent senamiestyje kažkas išlikę. Tad mane nustebino, kiek daug senų pastatų pilna ir anapus Prancūzų rajono. Tai – ir Misijų rajonas, kurį pastatė turtingi amerikiečiai po miesto nusipirkimo. Ir prancūziški rajonai šiauriau senamiesčio prie Bayou St. John upės. Ir gausybė kapinių: europietiškai puošnių.

Viešbučio fasadas Naujojo Orleano centre

Viešbučio fasadas Naujojo Orleano centre

Girdėjau nuomonių, kad senąjį Naująjį Orleaną išgelbėjo turizmas: dar tarpukariu čia jau masiškai plūdo amerikiečiai ir vietiniai nespėjo savo senų namų „atiduoti buldozeriams“, įrengė ten pelningus restoranus, viešbučius (senų nuotrakų gausu Historic New Orleans Collection).

Naujojo Orleano Prancūzų rajone

Naujojo Orleano Prancūzų rajone

Bet turizmo lazda turi du galus ir dabar jau antrasis labai arti. Prancūzų rajonas virsta muziejumi. Niekur kitur pasaulyje ne muziejuose nemačiau tiek ekskursijų pėsčiomis, kaip vasarą Naujajame Orleane: vienu metu vienoje gatvėje gali sutikti penkis gidus su savo grupėmis, už kampo – dar kelis. Gyventojai pyksta, ginasi plakatais „Prašome nesėsti ant laiptų!“, bijodami moralų gidai patys mėgina „sustatyti savo aveles“ idant paliktų tarpelį praeiviams – bet šaligatviai siauri, apeiti tokią grupę vis tiek sunku. O ir daug tų ekskursijų primena paskaitas: štai dalyvavome „vudu ture“, tai tebuvo du realūs sustojimai: prie vudu reikmenų parduotuvės ir Mari Laviū priklausiusio namo (tiksliau, toliau nuo to namo, nes artimiausią šaligatvį buvo užėmusi kita grupė). Kitur – tiesiog pasakojimai ir polemika. Na, „ekskursija“ populiaresnis dalykas, nei paskaita, tad gidai prisigalvoja temų kur nelabai yra ką parodyti, užtat klausytojus domina ir arbatpinigius gerus duoda (piratai, vaiduokliai ir t.t.).

Populiarios ekskursijos graži reklama - "Dvasių turai"

Populiarios ekskursijos graži reklama – “Dvasių turai”. Ekskursijų pilna visokių: pėsčiomis, karietomis, garlaiviais

Dabar jau sunku patikėti, kad dar 2005 m. Naująjį Orleaną visiškai užsėmė uraganas Katrina, miestas buvo visai apleistas ir pikti liežuviai plakė, kad „jo atstatyti nebeverta“. Tai primena tik apleistas, užžėlęs Six Flags atrakcionų parkas rytiniame miesto gale: jo tikrai niekas neatstatė, o kitur – argi kas praleis progą užsidirbti iš turistų? Tikėjausi rasti uragano Katrina muziejų, bet jis dar nepastatytas: Naujasis Orleanas gyvena toliau.

Orleanietės ar Naujojo Orleano turistės

Orleanietės ar Naujojo Orleano turistės

Naujojo Orleano nuostabių/baugių plantacijų grandinė

Kai kurios iš įdomiausių, svarbiausių Naujojo Orleano vietų yra anapus miesto ribų. Už pelkių, kurios jį supa, ir į kurias kertančius greitkelius, būna, išbėga aligatoriai (tris mačiau nutrenktus). Tai – plantacijos.

Naujasis Orleanas dar prancūzų laikais šitaip išaugo dėl tobulos geografinės vietos: ilgiausios Šiaurės Amerikoje Misispės upės žiotys. Iki traukinių ir sunkvežimių, vienintelis logiškas būdas gabenti krovinius buvo laivai, o Misisipės baseinas dengia kone pusę JAV. Visa medvilnė, cukrus iš aukštupio plaukdavo pro Naująjį Orleaną. O žemė aplink upę buvo aukso vertės: viską, ką išaugini, gali iškart krauti į laivus. Ta žemė išdalinta pailgais sklypais, kad kuo daugiau plantatorių turėjų išėjimą prie upės.

Garlaivis - vienas Naujojo Orleano simbolių. Kadaise jie gabeno krovinius ir keleivius, šiandien - turistus kasdienėse ekskursijose

Garlaivis – vienas Naujojo Orleano simbolių. Kadaise jie gabeno krovinius ir keleivius, šiandien – turistus kasdienėse ekskursijose

Šiandien daugybę tų plantacijų entuziastai pritaikė turizmui. Kiekviena kažkuo išskirtinė, bet dažnoje patirtis susideda iš galimybės laisvai vaikščioti po sodą ir ekskursijos po plantacijos namą, kuriame gyvendavo patys plantatoriai: galima pasiklausyti įvairiausių istorijų iš „anų keistų laikų“. Ne išgalvotų, o užrašytų įvairiuose prisiminimuose – apie santykius tarp šeimininkų ir vergų (jie buvo kur kas įvairesni, nei būtų galima tikėtis), jų gyvenimus, verslus, pamažu nykstančią prancūzų kreolų kultūrą (dar XX a. viduryje trečdalis Luizianos kalbėjo prancūziškai, dabar – tik 5%).

Prie 'Vergų gatvės' Oak alley plantacijoje (baltuose nameliuose gyveno vergai)

Prie ‘Vergų gatvės’ Oak alley plantacijoje (baltuose nameliuose gyveno vergai)

Lauros plantacija yra spalvingo kreoliško (prancūzakalbių) stiliaus, Oak Alley plantacija – labiau nuosaikaus britiško, bet labiausiai garsėja savo šeimininkų puoselėta ąžuolų alėja, populiaria „Instagram“ nuotraukoms. Abiejose pasakojama ir apie šeimininkus, ir apie jų vergus.

Oak Alley plantacijos ąžuolų alėja

Oak Alley plantacijos ąžuolų alėja

Whitney plantacija, tuo tarpu, koncentruojasi išimtinai į vergų gyvenimą ir yra savotiškas memorialas jiems. Visai kitokia atmosfera tvyro Džefersono Deiviso bibliotekoje: tai nėra plantacija, tačiau autentiškas pajūrio namas, kuriame prieš mirtį (be vergų) memuarus rašė vienintelis pilietiniame kare nugalėtos Amerikos Valstijų Konfederacijos prezidentas. Ten irgi vyksta ekskursijos. Tai savotiškas memorialas jam ir Konfederacijai, pietų baltaodžių kultūrai ir svajonėms.

Konfederatų karių kapai Džefersono Deiviso bibliotekos prieigose

Konfederatų karių kapai Džefersono Deiviso bibliotekos prieigose

JAV pilietinio karo (1861-1865 m.) metu Naujasis Orleanas buvo didžiausias Amerikos Valstijų Konfederacijos miestas, tačiau jis krito be šūvio, todėl išliko šitoks autentiškas, kai daugybė jo „konkurentų“ virto griuvėsiais.

Lauros plantacijos rūmai

Lauros plantacijos rūmai

Pats Naujasis Orleanas iš baltaodžių miesto su juodaodžių mažuma (1940 m. – 70% ir 30%) vykstant „rasių kraustymuisi“ pamažu virtu juodaodžių miestu su baltaodžių mažuma (2010 m. – 31% ir 60% – beje, imigrantų Naujajame Orleane labai mažai). Ir tai atsispindi „oficialioje atmintyje“ – prieš šimtmetį pastatytos Amerikos Valstijų Konfederacijos skulptūros 2017 m. nugriautos, nors baltaodis gubernatorius ir prieštaravo. Kaip ir visur pietų JAV, Luizianoje istorijos neperprasi išklausęs tik vieno žmogaus, aplankęs tik vieną muziejų: kitur rasi kitokią informaciją, trečiur – trečiokią. Ir nebūtinai kas nors meluoja: Naujasis Orleanas visada buvo dviejų kultūrų miestas ir jose susiklostė skirtingos kolektyvinės atmintys, skirtingi akcentai, tradicijos, suvokimai. O dar ir laikas bėga, „išorinės politinės srovės“ vieną ar kitą dalyką mėgina „nukreipti tinkama vaga“. Ir XIX a. kiekvienai naujai kartai tampa vis labiau nesuprantamas. O ko nesuprantame užpildome per šiuolaikinį suvokimą ir visai kitokį mąstymą. Prancūzakalbis miestas vidury JAV? Vergų pilnos plantacijos? Juodaodė beraštė vudu karalienė, pati laikiusi septynis vergus? JAV valstijos, laikiusios save atskiromis tautomis, kariavusios dėl nepriklausomybės nuo JAV? To ne tik nebėra, tai šiandien nebesuvokiama.

Generolo Lee postamentas tuščias nuo 2017 m.

Generolo Lee postamentas tuščias nuo 2017 m.

Naująjį Orleaną pamatyti – paprasta, pažinti – sunku

Naujasis Orleanas it svogūnas – turi daug lukštų.

Lengva jame pamatyti tik gražius Prancūzų rajono pastatus ir trankius vakarėlius, gal dar pasiklausius pusiau tikrų gidų pasakojimų gražiose karietose. Tai „pirmas miesto pažinimo lygis“ ir daugelis lieka jame.

„Antras lygis“ – pačiam važiuoti toliau turistų „nubūtų“ vietų, pastebėti detales, klausytis gilesnių pasakojimų – tiesa, jie beveik neišvengiamai priklausys nuo to, kas pasakoja: ar jis vietinis? Koks jo santykis su religija? Demokratas ar respublikonas? Kokios kilmės? Bet pirmąkart tai girdintis dažnai apie tai nemąsto, išklauso ir daugmaž tiki.

Naujojo Orleano prancūzų rajone

Naujojo Orleano prancūzų rajone

Ir „Trečias lygis“ – kai išgirdęs visus pasakojimus, visus kampus tokiomis kontroversiškomis temomis, kaip vudu, JAV pilietinis karas ar vergovė, pats imi juos analizuoti. Tik tada pradedi matyti bendrą miesto vaizdą – ar, tiksliau, vaizdus.

Eiliniam turistui to nereikia. Bet daugybėje miestų istorija daug paprastesnė – o Naujajame Orleane norisi į ją pasinerti giliau, nes ji gili.

Iš balkono baro įsiaudrinę žmonės mėto karoliukus praeiviams

Iš balkono baro įsiaudrinę žmonės mėto karoliukus praeiviams


Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai


Kelionės po vakarų JAV

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).

Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas

Kelionės po rytų JAV

Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.

Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - 4 dienų maršrutas kelionei
Niujorkas-Bostonas - 7 dienų maršrutas kelionei automobiliu
Tikslas - Amerika 2017 (JAV rytų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2018 (Vidurio Vakarų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas - Amerika lietuviškų vietų JAV žemėlapis

Kelionės po pietų (pietryčių) JAV

Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).

Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kelionės po JAV salas

JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.

Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , ,


Pietinės JAV – tikroji, pamirštoji Amerika?

Pietinės JAV – tikroji, pamirštoji Amerika?

| 0 komentarų

To, ką daugelis įsivaizduoja išgirdę „Amerika“, ne(be)įmanoma rasti nei Niujorke, nei Čikagoje, nei Los Andžele. JAV keičiasi viršgarsiniais tempais. Nebepažinsi. 50 ar 100 metų stereotipai negalioja. Netgi daug kas iš to, ką pats mačiau prieš 20 metų, jau sunykę ir persimainę.

Bet JAV dar liko vienas didelis regionas, kur daug kas – kaip po senovei. Kur Biblija, žodžio laisvė, verslo laisvė ir teisė nešiotis ginklą daugeliui šventos – vienodai. Kur paprasti kaimų ir miestelių žmonės dar šimtuskart nusveria hipsterius, o vietoj viso „imigrantų maišymosi katilo“ yra dvi „vietinės“ labai amerikietiškos kultūros: pietiečių baltaodžių ir juodaodžių.

Senieji Čarlstono namai per pietietišką liūtį

Senieji Čarlstono namai per pietietišką liūtį

Tai – didieji JAV Pietūs. Jie neturi didingų nacionalinių parkų, kaip vakarinės valstijos, neturi senųjų dangoraižių, kaip šiaurės rytai. Ten mažiau superverslų ir mažai turistų. Užtat JAV Pietūs pilni tos senosios nostalgiškos Amerikos dvasios.

Vieniems tai ta tikroji, žavioji, jų vaikystės Amerika. Kitiems – pamirština Amerikos gėda.

Nuvykęs pamėginau pažvelgti iš abiejų pusių.

Šiandienos pietietiško gyvenimo būdo dalis - milžiniški pikapai

Milžiniški pikapai – dalis JAV pietų kultūros

Plantacijos: rūmai ir sodai, dvarininkai ir vergai

Plantacijos. Šis paprastas žodis, reiškiantis tiesiog didelį medvilnės ar cukranendrių ūkį, iki šiol skaldo Ameriką. Plantacijos ir pietinių JAV pasididžiavimas, ir gėda.

XIX a. šiaurinės JAV ėjo pramonės ir didmiesčių keliu, kurį statė daugiausiai imigrantai darbininkai, vaikęsi amerikietiškos svajonės.

Tuo tarpu JAV Pietuose viskas ir toliau sukosi aplnink plantacijas. Didingus jų dvarus ir sodus, kilnias tradicijas, ilgas giminių istorijas ir paveldimas žemes. O daugiausiai prakaito ten liejo vergai – tų, kadaise atplukdytų iš Afrikos, palikuonys.

Oak Alley dvaras prie Naujojo Orleano ir jo ąžuolų alėja

Oak Alley dvaras prie Naujojo Orleano ir jo ąžuolų alėja

JAV Pietūs daugeliu atžvilgiu buvo panašesni į Europą nei į JAV Šiaurę. Pavadinimai kiti, bet plantatorių rolė stebėtinai priminė Lietuvos didikų ir bajorų, o vergų rolė – Lietuvos baudžiauninkų. Baudžiauninkai juk irgi ir bajorui priklausė, ir jam dirbti privalėjo, ir juos mušti buvo galima – ir ta dalia taip pat buvo paveldima. Ir vadus nuo valdomųjų skyrė ne tik klasė, bet ir tautybė: ten baltaodžiai ir juodaodžiai, pas mus lenkakalbiai ir lietuviakalbiai. Ir tas „jie mus engė!“ po savęs paliko tokį nesantaikos šleifą, kuris tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje driekiasi iki šiol.

Tiesą pasakius, vaikščiodamas po pietinių JAV plantacijų dvarų rūmus kartais pasijusdavau, lyg vaikščiočiau po kokį Pakruojo ar Kretingos dvarą. Visiškai kitaip, nei kokiame Niujorke ar Čikagoje, į kurių XIX a. dangoraižius, superfabrikus, imigrantų darbininkų milijonus nei Lietuvoje, nei Europoje nieko panašaus nebuvo.

Turistams atverto istorinio JAV Pietų gyvenamojo namo vidus

Turistams atverto istorinio JAV Pietų turtingo laisvo žmogaus gyvenamojo namo vidus

1861 m. JAV Pietūs nutarė atsiskirti nuo dominuojančios Šiaurės kaip nauja valstybė: Amerikos Valstijų Konfederacija. Šiaurė Pietų nepaleido, kilo kruviniausias Amerikos istorijoje karas, žuvo beveik milijonas žmonių. Kadangi Šiaurė laimėjo, šiandien jis vadinamas JAV pilietiniu karu, nors dažnas pietų baltaodis greitai pataisytų – „Tai buvo mūsų nepriklausomybės karas“. Pokariu Šiaurė apgręžė Pietus link ten, kur ėjo pati – link lygių teisių, pramonės. Tiesa, Pietūs tame bėgime Šiaurės niekad taip ir nepavijo.

Konfederatai eina į karą. Paveikslas Konfederacijos prezidento Džefersono Deiviso bibliotekoje Misisipėje

Konfederatai eina į karą. Paveikslas Konfederacijos prezidento Džefersono Deiviso bibliotekoje Misisipėje

Bet jei iki 1861 m. daugelis amerikiečių nelaikė savęs viena tauta (JAV jiems atrodė labiau kaip tarptautinė organizacija, tarsi šiuolaikinė Europos Sąjunga), tai dabar jau ir pietų baltaodžiai negalvotų apie nepriklausomybę: „Mes amerikiečiai“. Ir visgi jiems maga didžiuotis savo istorija, simboliais, paveldu, protėviais. O vienos gražiausių paveldo vietų JAV Pietuose, kaip ir Lietuvoje, yra dvarų rūmai ir sodai.

Neverta mėginti skaičiuoti, kiek dvarų JAV atverti turistams, jų kasmet vis daugėja. Viešbučiai, restoranai, vestuvių erdvės, bet į pačius gražiausius pardavinėjami bilietai vien už pamatymą. Labai verta aplankyti bent kelis tokius: nes tiek jie patys, tiek ten pasakojamos istorijos labai įvairios. Dažnas jų atrodo taip: gali laisvai vaikščioti po iščiustytą sodą, gal dar muziejėlį, o po rūmų vidų vedžioja koks XIX a. rūbais vilkintis gidas, pasakodamas, koks gyvenimas ten virė, apie baldus ir dekoracijas. Dvarininkų dinastijų istorijos dažnai puikiai aprašytos, gi iš daugelio vergų belikę vardai ir kainos turto aprašuose ir pirkimo/pardavimo dokumentuose. Bet save gerbiantis dvaras šiandien mėgina atkurti ir jų gyvenimus, vargus ir džiaugsmus. Daug kur atstatytos „vergų gatvės“ iš medinių namelių (originalūs beveik niekur neišliko).

Atstatytame vergų namelyje Lauros plantacijoje

Atstatytame vergų namelyje Lauros plantacijoje prie Naujojo Orleano. Palyginus su dvarininkais, jie – kuklūs, kita verus, ne blogesni nei tie iš Rumšiškių, kokiuose gyveno Lietuvos valstiečiai. Tuo metu Europoje dar būdavo badmečiai, net laisvi valstiečiai mirdavo iš bado – o Amerika jau buvo tiek ekonomiškai pažengusi, kad net vergai visada turėjo ką valgyti

Žvelgiant juodaodžių pietiečių akimis vergovė buvo tarsi siaubo filmas ar net genocidas. Pasakojant kai kurias „dvarų istorijas“ šiuolaikiniam žmogui nė nereikia aiškinti „kaip baisu“ – faktai kalba už save. Žmonės pardavinėjami aukcionuose: štai išauklėta „namų vergė“ kainavo 1200 dolerių, o 52 metų „senutė“ jau tik 25 dolerius. Sugautas pabėgęs vergas paženklintas šeimininko ženklu įkaitinta geležimi. Už tai, kad išmokė vergą skaityti ar rašyti, į kalėjimus sodinami ar nuplakami vergvaldžiai.

Daugeliui JAV ir pasaulio žmonių kelių tokių istorijų pakanka įspūdžiui susidaryti. Maždaug tiek apie JAV vergovę sužinojau ir per istorijos pamokas Lietuvoje. Tačiau juk dvaruose ir vergų nameliuose šimtmečius virė gyvenimas, milijonai likimų, daugybė kartų, ištisa civilizacija (ar, tiksliau, dvi civilizacijos). Jeigu nori sužinoti daugiau – pietų plantacijos viena retų vietų, kur tai įmanoma.

Vergų pardavimo reklamos - populiarūs muziejų eksponatai

Vergų pardavimo reklamos – populiarūs muziejų eksponatai

Pavyzdžiui, vergai turėdavo ir savo „asmeninius žemės plotus“, kur užaugintom daržovėm galėjo prekiauti. Užsidirbę kai kurie juodaodžiai vergai išsipirkdavo laisvę ir paskui prasigyvenę patys nusipirkdavo vergų. Kai kurie vergvaldžiai su vergėmis susilaukdavo vaikų, bet jų nepripažindavo: taigi, jų pačių sūnūs ir dukros būdavo jų vergais. Daugelis vergvaldžių rūpindavosi vergų maitinimu ir sveikata, samdydavo jiems gerus daktarus: ir tam, kad ilgiau ir geriau dirbtų, ir tam, kad neatneštų į dvarą užkrečiamų ligų.

Stambiausiose plantacijose buvo vergų hierarchija, kur „aukščiausias lygis“ – „namų vergas“, dirbęs dvaro rūmuose – gaudavo gražius rūbus, turėdavo reprezentuoti šeimininką bei kartais tapdavo vergvaldžio draugu. Tada ėjo visokie amatininkai ir žemiausi – laukų vergai, visą dieną triūsdavę po kepinančia saule. Už gerą darbą galėjai būti paaukštintas, už blogą – pažemintas. Tačiau stambių plantacijų apskritai nebuvo daug – nors jos įspūdingiausios ir labiausiai lankomos turistų. Daugelis vergvaldžių šeimų turėdavo tik po vieną vergų šeimą. Tokie vergvaldžiai dirbdavo laukus kartu su savo vergais. Darbo sąlygos skyrėsi, bet, šių dienų akimis, ir vergams, ir „smulkiesiems“ vergvaldžiams jos buvo sunkios: pavyzdžiui, vergų vaikai dirbdavo nuo 5 metų, o vergvaldžių – nuo 10 metų amžiaus.

Dvarininkų nuotraukos ir paveikslai (Lauros dvaras prie Naujojo Orleano)

Stambių dvarininkų nuotraukos ir paveikslai (Lauros dvaras prie Naujojo Orleano). Vergų nuotraukų likę daug mažiau, bet jie būdavo šalia: pvz. vergiukui vaikui galėjo kliūti darbas laikyti vergvaldės sijoną ar vėduoti ją per kepinančias Pietų JAV vasaras

Labai daug kas priklausė nuo vergvaldžio, nuo miesto, nuo valstijos. Tikriausiai kiekvienas teiginys, kurį parašiau aukščiau, aktualus tik daliai dvarų – būtent todėl verta aplankyti ne vieną.

Panaikinus vergovę, kai kurių (matyt, „žiauriųjų“) plantacijų vergai išsilakstė ir šios žlugo, kitose gi vergai pasiliko dirbti – tiesiog už algą.

Kai kurių istorijų niekaip nepaaiškinsi per „vergvaldžiai vien tik išnaudojo vergus“ prizmę: štai viena išsilaisvinusi vergė po mirties savo turtą testamentu paliko buvusiems vergvaldžiams. Ir tomis sąlygomis žmonės buvo žmonės ir klostėsi patys įvairiausi santykiai…

Ąžuolų alėja dvare prie Čarlstono

Ąžuolų alėja plantacijoje prie Čarlstono (į dvaro pastatą užeiti negalima, ten tebegyvena plantatorių palikuonys)

1861 m. net ir daugeliui pietų JAV baltaodžių vergovė atrodė nemorali. Naujus vergus atvežti iš užsienio uždrausta dar 1800 m.: beveik visi vergai buvo jau gimę vergijoj JAV. Buvo „geras tonas“ testamentu vergus paleisti į laisvę ar leisti jiems išsipirkti iki tol. Radosi įstatymų, bent minimaliai gynusių vergų teises: pavyzdžiui, draudžiančių parduoti mamą atskirai nuo vaikų. Dar labiau nuo vergovės gręžėsi jaunoji karta: štai jaunikaitės iš Lauros plantacijos prie Naujojo Orleano memuarai pasakoja apie siaubą išvydus ant vergo kūno randą, kurį kadaise už mėginimą pabėgti išdegino jos senelis, o kitą vietos jaunikaitį tėvai išsiuntė „auklėtis į Prancūziją“, nes pernelyg bičiuliavosi su vergiukais.

Kita vertus, daugelis laisvų pietiečių prieštaravo staigiam ir absoliučiam vergovės panaikinimui. Vyravo nuomonė, kad vergovė tuo metu – „neišvengiamas blogis“, panašiai kaip alkoholis ar neištikimybė, ir situacija gali keistis tik po truputį. Šiaurės JAV vergovę panaikinti buvo paprasta – ten vos keli procentai žmonių buvo vergai, ekonomiką varė pramonė. O kai kuriose pietų JAV apygardose ir net valstijose vergavo dauguma žmonių! To meto baltaodžiai nerimavo: „Kas bus staiga visus paleidus? Neišauklėti, lengvai paveikiami beraščiai, nieko nematę be vienos plantacijos laukų, žmonės rinks valstijos valdžią? Ar jie sugebės bent jau pasirūpinti savimi? Ką valgysime plantacijoms likus be darbo jėgos?“.

JAV Pietų vergovės žemėlapis. Juodai pažymėtose apygardose daugelis žmonių buvo vergai

JAV Pietų vergovės žemėlapis. Juodai pažymėtose apygardose daugelis žmonių buvo vergai

Šiandieniniai pietų baltaodžiai labai pyksta, kai šiauriečiai ar juodaodžiai mėgina visus pietus ar visą Amerikos Valstijų Konfederaciją tapatinti su vergove. „Pas jus, šiaurėje juk irgi buvo vergovė, tik panaikinta kiek anksčiau. Ir JAV „tautos tėvas“ Džordžas Vašingtonas, kurį gerbiate, turėjo 123 vergus“ – sako jie. „Ką, galvojate, jei pietų JAV būtų iškovojusi nepriklausomybę, vergovė čia būtų buvusi amžinai? Juk ji nyko visame žemyne, 1888 m. jos niekur Amerikoje nebeliko. Tiesiog žemės ūkio kraštuose, kaip pietinės JAV, procesas vyko lėčiau“.

Šiaurėje, tuo tarpu, vyrauja nuomonė, kad pilietinis karas vyko beveik vien dėl vergovės: šiauriečiai esą ją norėjo naikinti, o pietų baltaodžiai neįsivaizdavo gyvenimo be vergų.

Garlaiviai Misisipėje - viena romantizuotų JAV Pietų istorijos detalių. Dabar jie negabena medvilnės ar keleivių, tačiau turistams jais vyksta ekskursijos. Viena čia pavadintas pilietinio karo generolo Roberto I. Ly garbei.

Garlaiviai Misisipėje – viena romantizuotų JAV Pietų istorijos detalių. Dabar jie negabena medvilnės ar keleivių, tačiau turistams jais vyksta ekskursijos. Viena čia pavadintas pilietinio karo generolo Roberto I. Ly garbei.

Pietiečiai gi sako, kad tai buvo karas už pietų nepriklausomybę, pietų valstijų teises, už naują valstybę, kurioje pietiečių kultūra nebūtų laikoma antrarūše (o vergovė buvo tik laikinas reiškinys, kaip ir visur Amerikoje). Tas požiūris šiandien vadinamas „Lost Cause“ ir jis puikiai atskleistas filme „Vėjo nublokšti“ (tikroji reikšmė „[A whole civilization] gone with the wind“ – „[Ištisa civilizacija], išskridusi su vėju“).

„Net pilietinio karo metais ir dalyje šiaurinių valstijų buvo vergovė“ – sako pietiečiai – „Vergovę panaikinti šiauriečiai nusprendė tik karui įpusėjus, tikėdamiesi pietų juodaodžius perimti į savo pusę; viskas tik iš išskaičiavimo. Čia panašiai, kaip britai paskelbė apie vergovės Amerikoje panaikinimą tada, kai JAV sukilo dėl nepriklausomybės nuo Britanijos“.

Konfederatų vėliavų parduotuvė reklamuojasi prie kelio

Konfederatų vėliavų parduotuvė reklamuojasi prie kelio

Bet visas JAV elitas iki šiol gyvena šiaurėje. Tarkime, nė vienas iš 10 geriausiai reitinguojamų JAV universitetų nėra Pietuose. Taigi, po pasaulį išplito šiaurietiškas požiūris ir jei ne keli garsūs filmai, pietietiškąjį išvis žinotų tik pietiečiai.

Senieji pietų miestai – Naujasis Orleanas, Čarlstonas ir Savana

Plačiau: Naujasis Orleanas – džiazuojantis vudu miestas

Vienos įspūdingiausių ir geriausiai išlikusių plantacijų yra aplink Naująjį Orleaną: Lauros, Oak Alley.

Pilietinio karo laikais Naujasis Orleanas buvo didžiausias Amerikos Valstijų Konfederacijos miestas: jis stūgso Misisipės žiotyse ir per jį garlaiviais gabenti visi didieji Misisipės baseino derliai. Ir jis pilietinio karo metais krito be šūvio, todėl nesugriautas: nuostabus jo senasis Prancūzų rajonas, kapinės, Sodų rajonas.

Naujojo Orleano Prancūzų rajone

Naujojo Orleano Prancūzų rajone

Viena vertus, Naujasis Orleanas yra tipinis pietų JAV miestas – su gerbiama istorija, su masinės vergovės žaizda, su mažai šiuolaikinių imigrantų (iki 10%) ir daugybe šeimų – tiek baltaodžių, tiek juodaodžių – kurių kartų kartos nuo neatmenamų laikų gyvena ten, Luizianoje.

Bet kartu Naujasis Orleanas ir visai kitoks, nei likę JAV pietūs. Mat Naująjį Orleaną įkūrė ne anglai, o prancūzai – ir, nors 1803 m. nupirko JAV, 5% Luizianos valstijos gyventojų iki šiol kalba prancūziškai. Unikali ir vietos juodaodžių kultūra – Naujajame Orleane itin gajus vudu tikėjimas, čia gimė džiazas. Turi regionas ir savo virtuvę, ir savo mardi gras festivalį, kur krewe komandos dovanoja žiūrovams muziką, įspūdingas skulptūras ir svaido dovanėles. O turistų Naujajame Orleane minių minios, daugelis siaučia Burbonų gatvės baruose ir gėjų klubuose. Konservatyvios pietų JAV negarsėja kaip „klubinėtojų“ rojus, bet Naujasis Orleanas – išimtis.

Naujojo Oreano karnavalo atributai (karnavalai, kiek paprastesni, yra ir kitur aplink pakrantėje)

Naujojo Oreano karnavalo atributai (karnavalai, kiek paprastesni, yra ir kitur aplink pakrantėje)

Taigi, apie Naująjį Orleaną esu parašęs atskirą straipsnį – nes šis miestas tikrai to vertas.

„Klasikinius“ senuosius pietų JAV miestus radau kitoje pakrantėje – tai Čarlstonas ir Savana. Jų centrai kupini puošnių didžiųjų rūmų, o Savana garsėja 22 aikštėm-parkais, supamais gražios XIX a. architektūros. Jas išgelbėjo ir pagarba istorijai, ir turizmas, ir ilgametis skurdas: pietuose žemė niekada nebuvo pakankamai brangi, kad griauti ir perstatyti dangoraižiais, kaip Niujorke.

Senieji namai Čarlstone

Senieji namai Čarlstone

Visi JAV Pietų miestai kupini ir istorijos. Apie pirmąjį iššautą pilietinio karo šūvį Čarlstone (Samterio fortas, kurį, paskelbę nepriklausomybę, perėminėjo konfederatai). Apie Old Exchange valstijos atstovų pasirašytą JAV nepriklausomybės deklaraciją ir rūsyje kalintus nepriklausomybės šalinikus. Kai lankiausi, ten kaip tik vyko „Amerikos Revoliucijos dukterų“ susirinkimas: tai organizacija, kuriai priklauso kovos už JAV nepriklausomybę (~1780 m.) aktyvistų tiesioginės palikuonės. Kaip šiaurinėse JAV populiaru būti įvairių tautinių klubų ir parapijų nariais (tarp jų ir lietuvių klubų, parapijų), nes Šiaurėje daugma arba imigravo į JAV patys, arba atsimena imigrantus tėvus, senelius – tai Pietuose gajos visokios „tikrų amerikiečių“ organizacijos, narystė kuriose įrodo, kad žmogaus giminė gyveno Amerikoje dar tada, kai vyko svarbiausi tautą formavę momentai. Veikia ir „Konfederatų veteranų sūnūs“, „Konfederacijos dukterys“ (dabar jau galėtų persivadinti „proproprovaikaičiai“ ir „proproprovaikaitės“…).

Ekskursija karieta Čarlstone

Ekskursija karieta Čarlstone

Bet įdomiausias pasirodė autentiškas Čarlstono vergų turgus. Sužinojau dar daug naujo: kaip vergų pirkliai ruošdavo „prekes“, padažydami žilus plaukus, pablizgindami odą. Kad vergai pardavime nebuvo tik pasyvūs stebėtojai: kadangi potencialus pirkėjas juos kalbindavo tarsi darbo atrankoje, jie turėdavo galimybę apsimesti prastesniais arba geresniais nei yra – ir taip sumažinti ar padidinti pardavimo šansus. Pavyzdžiui, jei pirkėjas klausdavo, „Ar moki dirbti su medvilne?“, vergams patikdavo, nes medvilnė augo aplink Čarlstoną – reiškia, neparduos į kokias tolimas Naujojo Orleano cukranendrių plantacijas, kur jau niekada negalėtum susitikti su giminėm ir draugais; be to, sklido kalbos, kad ten vergvaldžiai blogi. Taip pat vergai mėgindavo užsitikrinti, kad būtų parduoti kartu su savo šeimomis, o ne atskirai. Vergų pirkliai, savo ruožtu, kartais net mokėdavo vergams dalį jų pačių pardavimo kainos – kad šie būtų suinteresuoti gerai prisistatyti. Tiesa, jei, tarkime, vergas būdavo linkęs bėgti – pirklys privalėdavo pirkėjus apie tai informuoti, tarsi kaip apie “prekės defektą”… Vergai buvo skirstomi į „pirmosios klasės“, „antrosios klasės“. Vos 4,6% visų vergų iš Afrikos nuvežti į JAV – palyginimui, 43% į Karibus, 39% į Braziliją.

Tarp pirkėjų būdavo ir laisvųjų juodaodžių – ne tik tam, kad įsigytų vergų sau, bet ir tam, kad, po ilgų paieškų, išpirktų iš vergovės savo giminaičius. Itin vergai bijodavo vergvaldžio bankroto – juk tai reikšdavo, kad turtas bus išvaržytas, taigi ir vergų kolektyvas. Gerai, jei atsirasdavo koks didelis plantatorius, susiviliojęs reklamomis „Parduodama kartu dirbti įpratusi vergų komanda su savo lyderiu“…

Čarlstono Vergų turgus

Čarlstono Vergų turgus

Didžiausias Naujojo Orleano, Čarlstono, Savanos stebuklas – ten išsaugoti ne pavieniai pastatai, o visas miesto karkasas: vaikštai, dairaisi ir viskas kaip po senovei, eiti tikrai nenuobodu. JAV tokių miestų labai mažai ir todėl jie užgulti turistų. Vietiniai verslininkai verčiasi per galvą ką jiems pasiūlyti – ir greta realių istorinių turų – laivais, karietomis, pėsčiomis, pseudotramvajais – užverčia tokiais, kurie tiesiog gerai parduodami. „Vaiduoklių turas“, „Piratų turas“ (nors piratų ten nelabai buvo) ir pan. Dažnai sunku atskirti realybę nuo fantazijų: pvz. kur baigiasi Holivudo įkvėptos ir gerai parduodamos fantazijos apie Naujojo Orleano vudu ir kur prasideda realybė? Kažkaip atrodo, kad prie tos realybės ir neprisikasiau, nes Joninių išvakarių vudu ceremonija, kurioje vyravo baltaodžiai, atrodė kažkokia mėgėjiška (it istorinė rekonstrukcija), vudu ekskursija buvo labiau kaip paskaita be rodomų vietų, „vudu reikmenų parduotuvė“ iš dalies priminė suvenyrinę turistams…

Ekskursijos pseudotramvajumi metu po Savaną įlipo štai toks piratas. Piratų Savanoje nelabai buvo - užtat yra piratų restoranas, kurį jis reklamuoja. Galėjo susidaryti kitoks įspūdis.

Ekskursijos pseudotramvajumi metu po Savaną įlipo štai toks piratas. Piratų Savanoje nelabai buvo – užtat yra piratų restoranas, kurį jis reklamuoja. Jis veikia 1753 m. pastate, kas JAV mastais labai sena – ir visgi piratų aukso amžius tada jau buvo pasibaigęs.

Birmingamas, Alabama ir kova už pilietines juodaodžių teises

2021 m. Juneteenth (birželio 19-oji) tapo JAV nacionaline švente. Tądien 1865 m. panaikinta vergovė paskutinėje valstijoje – Teksase. Bet tik naivuoliai tiki, kad viskas pasikeitė per naktį. O kas vyko po Juneteenth geriausia suprasti Birmingame (Alabama). Šis miestas įkurtas 1871 m., vergovės ten niekada nebuvo. Įkurtas, kad, Šiaurės pavyzdžiu, taptų pirmuoju pramoniniu miestu JAV Pietuose: su geležinkelių mazgu, anglies kasyklomis, plieno fabrikais.

Didžiulės romėnų ugnies dievo Vulkano statulos – didžiausios ketaus statulos pasaulyje, skirtos parodyti Birmingamo industrinę galią – papėdėje įsikūrusiame muziejuje – ir pasakojimai apie tų laikų darbininkų vargus. Darbas buvo ilgas, sunkus, nuo vaikystės, be atostogų, be saugumo priemonių. Išlaisvinti vergai jį triūsė kartu su naujais imigrantais iš Italijos. Na taip, priešingai nei pas vergvaldį, jie gaudavo algą, turėdavo teisę išeiti iš darbo: bet kad tos algos užtekdavo tik svarbiems poreikiams, o išėjęs iš darbo galėjai rasti nebent kitą panašų. Tiesiog visi nekvalifikuoti darbai pasaulyje tuo metu buvo ne *toks* jau didelis žingsnis į priekį nuo vergovės. Lygiai taip Jungtinėse Valstijose (tiesa, ne Pietuose), skerdyklose ir kasyklose, ~1865-1914 m. triūsė ir šimtai tūkstančių lietuvių: jų akimis ženkliai pasigerino gyvenimą palyginus su pobaudžiavine Lietuva, nors žvelgiant iš dabarties pozicijų, irgi buvo visiški vargšai.

Birmingamo simbolis - Vulkano statula

Birmingamo simbolis – Vulkano statula

Dar mažiau kas pasikeitė tiems vergams, kurie pasiliko plantacijose. Net alga dažnoje jų mokėta ne doleriais, o kuponais, kuriuos turėjai išleisti plantacijos parduotuvėse. Į tą sistemą taip pat pakliuvo ir imigrantai, atvykę pakeisti iš plantacijų pasišalinusius vergus.

Tačiau kur kas reikšmingesni procesai vyko politinėje arenoje. Nukariavusi pietines valstijas, Šiaurė ten paskelbė vykdysianti „Rekonstrukciją“: planą, kurio metu panaikinta vergovė, juodaodžiams suteikta balso teisė, padėta jiems susiderėti dėl algų. Pietų baltaodžiams Rekonstrukcija atrodė tiesiog jų šalies okupacija. Pietus masiškai užplūdo avantiūristai šiauriečiai carpatbagger‘iai ir „darėsi pinigą“ iš pietiečių vargų, karo belaisvių, sugriovimų. Netgi dauguma naujųjų „pietinių valstijų atstovų JAV kongrese“ buvo šiauriečiai.

Po pilietinio karo sugriautas pietų JAV miestas. Nuotrauka iš Čarlstono muziejaus

Po pilietinio karo sugriautas pietų JAV miestas. Nuotrauka iš Čarlstono muziejaus

Visgi, prezidentas Abrahamas Linkolnas mėgino sudaryti susitaikymo įspūdį. Ir 1864 m. rinkimuose kandidatu į viceprezidentus paėmė Endriu Džonsoną. Vienintelį pietietį kuris, Amerikos Valstijų Konfederacijai paskelbus nepriklausomybę, liko dirbti JAV senate, pasisakė už JAV vienybę. Visgi, jis buvo pietų baltaodis, ir jo pažiūros daugeliu klausimu labiau sutapo su Konfederacijos, nei su Linkolno.

1865 m. Linkolną nušovė Konfederacijos šalininkas. Pagal JAV įstatymus viceprezidentas Endriu Džonsonas tapo prezidentu ir iš karto ėmė traukti „stop kraną“ visai Rekonstrukcijai. Ne iš karto pavyko – bet kokiais 1870-1875 m. pietuose jau įsivyravo nauja realybė. Tą realybę atskleidžia Birmingamo pilietinių teisių muziejus. Atskleidžia labiausiai juodaodžių akimis, tačiau faktais, nuotraukomis, videomedžiaga, pavyzdžiais, o ne romantizuotais lozungais.

Nė neketindamas užleisti valstijų parlamentų „beraščiams buvusiems vergams“, pietų baltaodžių politinis elitas prigalvojo visokiausių būdų apriboti jų balsavimą (turto cenzai ir pan.). Galvodamas, kad nėra galimybės abiems skirtingoms rasėms/kultūroms gyventi kartu – bet ir negalėdamas oficialiai diskriminuoti juodaodžių – elitas sugalvojo Segregaciją: visos prekės, paslaugos, buvo prieinamos ir juodaodžiams, ir baltaodžiams vienodai, tačiau skirtingose vietose. Buvo atskiros mokyklos, ligoninės, atskiros vietos autobusuose, atskiri įėjimai kine, atskiri tualetai ir t.t. – Pilietinių teisių muziejuje gausu nuotraukų.

Segreguotos kriauklės spalvotiesiems ir baltiesiems. Nuotrauka iš Birmingemo pilietinių teisių muziejaus

Segreguotos kriauklės spalvotiesiems ir baltiesiems. Nuotrauka iš Birmingemo pilietinių teisių muziejaus

Oficialiai programa skelbė „Skirtingi, bet lygūs“, tačiau realybėje lygybė Birmingame nė iš tolo nepasiekta. Tarkime, kai daugelis rinkėjų buvo baltaodžiai, valdžia buvo suinteresuota proteguoti baltaodžių mokyklas – tad juodaodžių klasės buvo didesnės (1944 m. Birmingame atitinkamai 24 ir 43 moksleiviai klasėje). Autobusuose vietos natūraliai nelygios – gražiausias vaizdas atsiveria nuo pirmų kėdžių; būtent jos buvo rezervuotos baltaodžiams.

Ironiška, bet tiems juodaodžiams, kurie tapo laisvais dar prieš vergovės panaikinimą, tas panaikinimas gyvenimą tik apkartino: anksčiau jie daug kur turėjo beveik tiek teisių, kiek visi laisvi žmonės, o dabar tapo vis labiau diskriminuojami, baltaodžių kaimynų vertinami kaip kažkokia „penktoji kolona“, griaunanti jų kultūrą. Įsikūrė tokių organizacijų, kaip Kukluksklanas, siekęs su šaknim išrauti juodaodžių, katalikų, žydų, „pietiečių kolaborantų“ ir kitų „svetimųjų“ politinę įtaką – ir nesibodėjęs grasinimų, atviro smurto, net žudymų. Tad pietų juodaodžiai – tiek buvę vergai, tiek laisvieji – ėmė masiškai sprukti į nesegreguotą šiaurės JAV (“Didžioji Migracija”), o kai kurie išvyko net į savo protėvių Afriką.

Kita vertus, JAV pamažu tapo galingiausia pasaulio valstybe, ir net ir tokiom sąlygom dalis pietų juodaodžių prasigyveno, tiems turtingiems pradėjo rastis geresnių paslaugų, bet vis tiek tokios pasiūlos, kaip baltiesiems, niekada nebuvo.

Juodaodžių šeima prie automobilio, moteris už vairo. Lietuvoje tais laikais automobilius turėjo tik patys turtingiausieji, o štai JAV ir skurdžiausio šalies regiono labiausiai diskriminuojamose bendruomenėse buvo, kas juos turėjo – tai rodo didelį JAV ekonominį atotrūkį nuo likusio pasaulio. Kai kurie JAV baltaodžiai netgi taip gindavo mintį, neva vergovė galiausiai išėjo juodaodžiams į naudą: „Jeigu jų protėviai nebūtų buvę atvežti į JAV kaip vergai, šiandien afroamerikiečiai gyventų Afrikoje, nepalyginamai skurdžiau, nei Amerikoje“

Juodaodžių šeima prie automobilio tarpukariu, moteris už vairo. Lietuvoje tais laikais automobilius turėjo tik patys turtingiausieji, o štai JAV ir skurdžiausio šalies regiono labiausiai diskriminuojamose bendruomenėse buvo, kas juos turėjo – tai rodo didelį JAV ekonominį atotrūkį nuo likusio pasaulio. Kai kurie JAV baltaodžiai netgi taip gindavo mintį, neva vergovė galiausiai išėjo juodaodžiams į naudą: „Jeigu jų protėviai nebūtų buvę atvežti į JAV kaip vergai, šiandien afroamerikiečiai gyventų Afrikoje, nepalyginamai skurdžiau, nei Amerikoje“

Toks „status quo“ užtruko net iki ~1960 m., kai kilo Pilietinių teisių judėjimas, vedamas Martino Liuterio Kingo. Išgirdę jo ir jo kolegų ugningas kalbas, ilgą laiką ignoravęs situaciją pietuose maždaug „Ai, ten gi Pietūs, ko iš jų tikėtis“, šiauriečių elitas nutarė galutinai ten įtvirtinti savo idealus.

Laukė kova. Nuo Aukščiausiojo teismo koridorių iki Birmingamo miesto autobusų, kur pilietinių teisių aktyvistai specialiai sėsdavosi ne savo rasei skirtoje autobuso pusėje, o autobusų kompanijai nesutikus panaikinti segregacijos, ją išvis boikotavo ir vežiojo vieni kitus į darbą automobiliais.

Waffle House - klasikinis JAV pietų greito maisto tinklas. Šiandien neįsivaizduotum, kad į dalį tokių užkandinių galėtum būti neįleistas, nes jos skirtos kitai rasei - ir kad yra ne taip ir mažai gyvų žmonių, kurie tai prisimena

Waffle House – klasikinis JAV užkandinių tinklas. Šiandien neįsivaizduotum, kad į dalį tokių užkandinių galėtum būti neįleistas, nes jos skirtos kitai rasei – ir kad tai vyko JAV, ir kad yra ne taip ir mažai gyvų žmonių, kurie tai prisimena

Buvo daug barnių, riaušių, šališkų policininkų, ginančių saviškius, bet galiausiai Aukščiausiasis teismas segregaciją uždraudė, o pietūs pamažu pasidavė – ir visi „tik baltiesiems“, „tik spalvotiesiems“ užrašai beliko dabar keistai atrodančiose muziejaus nuotraukose.

~100 km į vakarus nuo Birmingamo Alabamoje stūgso Moundville – toks piliakalnių žiedas, kadaise supiltas Misisipės indėnų civilizacijos. JAV tai buvo viena labiausiai pažengusių indėnų civilizacijų. Ir iš jos teliko tokie piliakalniai – jei nebūtų parašyta, net nebūtum tikras, kad žmonės tai supylė. Savaip ironiška, kad ir pietų baltaodžiai, ir juodaodžiai kovoja čia už teisę būti krašto šeimininkais, bet pirmieji šeimininkai su visa savo kultūra seniai nukeliavo nebūtin…

Moundville piliakalniai

Moundville piliakalniai

Naujieji Pietūs: Atlanta ir JAV pietų pabaiga?

JAV Pietūs nyksta. Po truputį, regionas po regiono. Belieka atvažiuoti į Atlantą, didžiausią Pietų miestą, kuriame vyko „Vėjo nublokštų“ veiksmas. Atlantoje – didžiausias pasaulio oro uostas. Automagistralėje į Atlantą pasitiko ispaniškos, netgi korėjietiškos reklamos: tarsi JAV Šiaurės „tautų katilo“ didmiesčiuose. Dar daugiau Atlantoje vidinių migrantų iš Šiaurės: priviliojo stipri miesto ekonomika.

Tradiciškai JAV pietų baltaodžiai balsuoja už respublikonus, juodaodžiai – už demokratus, bet kadangi pirmųjų Pietuose kažkiek daugiau (priklausomai nuo valstijos, santykis nuo ~55%-40% iki ~75%-20%), respublikonai laimi. Nauji atvykėliai – daug kurių demokratai – svarstykles gali persverti. Štai Džordžijos valstija 2020 m. nubalsavo už demokratus – pirmąkart nuo 1992 m.

Budistai vienuoliai ant Stone Mountain

Budistai vienuoliai ant Stone Mountain prie Atlantos

Ne kokie ten XIX a. dvarai (Atlantoje seniai sudeginti), o didieji šiuolaikiniai verslai ir įvykiai vilioja turistus į Atlantą. CNN štabas, Olimpinio šimtmečio parkas (su paminklais Atlantos olimpiados nugalėtojams) ir turbūt svarbiausias: Coca Cola World. Interaktyvus muziejus, „Coca Cola“ reklamos ir istorija, galimybės ragauti virš šimto „Coca Cola“ produktų ir fanatiški lankytojai, plojantys raudonai apsirengusiai gidei pabandžius pamėgdžioti buteliuko atidarymo garsą. „Coca Cola“ – irgi iš Atlantos. Kiek dar prekių ženklų pasaulyje pavyktų padaryti sau pastatą-reklamą, į kurį lankytojai pirktų nepigius bilietus? Bet 1886 m. Atlantos vaistininko išrasta „Coca Cola“ – Amerikos istorijos dalis ir tikriausiai istoriškiausia, kas dar Atlantoje išliko.

Atlanta – tai Naujieji Pietūs, bet ar tie Naujieji Pietūs dar kuo besiskiria nuo Šiaurės?

Coca Cola World muziejuje

Coca Cola World muziejuje

Na o Floridos rengdamas šį aprašymą apie JAV „giliuosius pietus“ jau ir visai neįtraukiau – tai kitas pasaulis, Lotynų Amerikos elito ir JAV Šiaurės pensininkų žemė – nors savo laiku irgi priklausė Konfederacijai. Virdžinija, kur vyko daugybė svarbiausių pilietinio karo mūšių ir kur buvo Konfederacijos sostinė, savo pažiūromis jau išvis seniai yra Šiaurė. Dabar pakibo ir Džordžija.

Tiesa, išvažiavus anapus Atlantos didmiesčio, viskas vėl pasikeitė. Laukė Stone Mountain kalnas, didingas monolitas, primenantis Australijos Uluru, stypsantis viršum lygių miškų. Atrodo, ištisas meteoras būtų nukritęs į Džordžijos kraštovaizdį – ir ant jo gali užlipti ar pasikelti lynų keltuvu, vaikščioti po tokį mėnulio peizažą dairydamasis į žemę apačioje.

Nuo Stone Mountain viršaus

Nuo Stone Mountain viršaus

Ant Stone Mountain priekio iškalti trys vyrai – didžiausias pasaulyje bareljefas. Tie vyrai – tai Konfederacijos prezidentas Džefersonas Deivisas ir jos didieji generolai Robertas E. Ly ir „Stonewall“ Džeksonas. Jų garbei pavadintos ir vietos gatvės, o kino salėje nuolat rodomas filmas apie pilietinio karo istoriją Džordžijoje – iš tos „senosios“ valstijų teisių pozicijos, tarsi Džordžija būtų atskira šalis.

Jeigu būtų kur Atlantos centre, net ir milžiniškas dydis nebūtų apsaugojęs bareljefo nuo sunaikinimo (šitaip Konfederacijos generolų statulos 2017 m. krito juodaodžių demokratų valdomame Naujajame Orleane). Bet čia priemiestis. Čia dar Senieji Pietūs, baltaodžiai, respublikonai…

Stone Mountain bareljefas

Stone Mountain bareljefas

Kiekvieną vakarą Stone Mountain nutvieskia galingas lazerių šou. Toks superamerikietiškas, superrespublikoniškas: stojiesi išklausyti JAV himno, stojiesi pagerbti JAV veteranus. Bet kartu parodomas ir Martinas Liuteris Kingas bei jo žodžiai – „Lai skamba laisvė nuo Džordžijos Stone Mountain!“. Tai irgi jau didingos JAV istorijos dalis. Ir Kukluksklano kryžių deginimų, kokie vykdavo Stone Mountain XX a. pradžioje, šiandien niekas nebeleistų.

Iš pradžių atrodė keista matyti ant Konfederacijos prezidento ir generolų bareljefų projektuojamą JAV vėliavą, JAV žemėlapį, JAV pajėgų simbolius: juk Konfederacija kariavo prieš JAV, prieš tuos simbolius… Bet paskui supratau, kad tai dėsninga. Pietiečiai šiandien myli JAV. Tiesiog myli JAV taip, kaip jų protėviai mylėjo Konfederaciją ar tiksliau savo valstiją: per istoriją, per savastį, per tai, „kas amžina“. Myli taip, kaip dažnas Europos patriotas myli savo šalį.

Lazerių šou Stone Mountain

Lazerių šou Stone Mountain

Šiaurėje, tuo tarpu, viskas nuolat keičiasi, griūva ir griaunama, o nostalgija – nemadinga. Šiaurietis myli JAV kitaip: kaip savotišką progreso švyturį, kuris nuolat lekia pirmyn ir rodo kelią pasauliui. Tai meilei pernelyg gilus žvilgsnis į istoriją tik kenkia: praeitis juk blogesnė nei dabartis, ja reikia baisėtis, reikia gailėtis, kad ji buvo – o ne ją garbinti ir šlovinti.

Prieš kelionę į pietines valstijas sunku rinkti informaciją

Ruošiantis kelionei po pietines Jungtines Amerikos Valstijas kaip niekur “turtingame pasaulyje” sunku rinkti objektyvią informaciją. Nes JAV yra paskendusi demokratų-respublikonų, baltaodžių-juodaodžių trintyje ir tipinis istorijos mokslas daug kur užleidęs vietą visokiausiems romantizmams: „trinama“ tai, kas nedera prie išankstinės nuostatos ir perdedama tai, kas labiausiai dera. Svarbiausia, kad išvados padėtų šių laikų politinėse kovose…

'Vergų fabrikas' Afrikoje. Taip vadintos vietos, kur Afrikos lyderiai sugaudydavo vergus ir tada parduodavo pirkliams iš Europos ar Amerikos. Ši istorijos dalis 'nepatogi' daugeliui demokratų ir atitinkamose vietose nutylima: siekiant šiandieninių politinių tikslų, tarkime, kad JAV mokėtų kompensacijas už vergovę, nepadeda faktas, kad iš vergovės pelnosi ir Afrikos valstybės

Eksponatas iš Čarlstono Vergų turgaus muziejaus – ‘Vergų fabrikas’ Afrikoje. Taip vadintos vietos, kur Afrikos lyderiai suveždavo savo vergus ir tada parduodavo pirkliams iš Europos ar Amerikos (patys pirkliai vergų negaudydavo; jie tik nusipirkdavo iš afrikiečių vergvaldžių). Ši istorijos dalis ‘nepatogi’ daugeliui demokratų ir atitinkamose vietose nutylima: siekiant šiandieninių politinių tikslų, tarkime, kad JAV mokėtų kompensacijas už vergovę, nepadeda faktas, kad iš vergovės pelnėsi ir Afrikos valstybės. Tuo tarpu labiausiai ‘konfederatiškose’ vietose jau pati vergovė minima tik ‘tarp kitko’, be žiaurių detalių – mat ‘per didelis’ akcentas jai gadina pietiečių baltaodžių politines pastangas saugoti savo paminklus ir simbolius.

Ir jei apie daugelį pasaulio šalių, jų istorijas, gali lengvai išgirsti bent dvi pozicijas – „vietinę“ ir „tarptautinę“, kuriai didžiausią įtaką paprastai turi JAV ir Vakarų pasaulio istorijai – tai JAV to nėra. JAV dominuoja ir pasauliniame angliškame moksle, leidyboje, žiniasklaidoje: tad kitose šalyse tiesiog perspausdinama, išverčiama tai, kas rašoma pačiose JAV.

Tiksliau, kas paplitę JAV Šiaurėje. Būtent Šiaurėje ir „Naujuosiuose Pietuose“ yra beveik visi žymūs JAV universitetai, žiniasklaidos priemonės, verslai. Šiaurės JAV yra pasaulio nuomonės lyderis. O Pietų JAV, „gilieji Pietūs“, kaip ir po senovei – savotiškas užkampis.

Prie paminklo Atlantos olimpiadai

Prie paminklo Atlantos olimpiadai

Tačiau nuvykęs į pačius JAV Pietus jau galėjau rinkti visapusę medžiagą daug paprasčiau. Tik reikia nesitikėti aplankyti vieną kokį istorijos muziejų ir „sužinoti viską“. Visada turi gilintis, kas muziejaus kūrėjai, šeimininkai, ir nueiti į kelis, siejamus su skirtingomis politinėmis grupėmis, rasėmis, nuomonėmis. Daug kas rašoma „tarp eilučių“: pvz. koks „demokratiškas“ kelionių vadovas girs tuos plantacijų dvarus, kur daugiausiai dėmesio skiriama vergų gyvenimams, o „respublikoniškas“ – tuos, kur įspūdingesni pastatai, baldai, sodai (t.y. dvarininkų kultūra). Bet tik tai suvokęs. apsilankęs visur, pamatysi visą vaizdą.

Iš demokratų, juodaodžių pusės istoriją atskleis visos vietos, kurių pavadinimuose rasi žodžius „vergovė“ (slavery) ar „pilietinės teisės“ (civil rights), kaip aukščiau aprašytas Birmingamo muziejus.

Gi norint geriau suprasti respublikonų, baltaodžių poziciją verta paieškoti žemėlapyje žodžių „konfederatų“ (confederate, confederacy), „Lee“, „Jackson“ ir pan. Gera vieta pradėti – Džefersono Deiviso biblioteka Misisipėje. JAV įprasta, kad kiekvienam prezidentui įkuriama tokia biblioteka, kuri kartu yra ir prezidento, ir jo laikmečio muziejus. Džefersonas Deivisas buvo vienintelis Konfederacijos prezidentas ir „Konfederacijos veteranų sūnų“ organizacija įkūrė biblioteką jam: su veteranų kapinaitėmis, su geru filmu apie jo biografiją, supamą tragiškų istorijos vingių.

Stone Mountain

Stone Mountain, kurį supa gatvės ir pastatai pavadinti su Konfederacija susijusiais pavadinimais

Atėjau ten persmelktas JAV žiniasklaidą ir mokslą „uždominavusios“ demokratų idėjos, kad Konfederacija rūpi tik baltaodžiams – ir dar ne šiaip kokiems, o rasistams, homofobams ir dar kokiems „blogiečiams“. Todėl nustebau išvydęs Konfederacijos vėliavas nagrinėjančius juodaodžius, translytį žmogų. Juodaodžių istorijos mėnesio proga Dž. Deiviso biblioteka pastatė stendą, atmenantį juodaodžius Konfederacijos karius.

Juodaodžiai Konfederacijos kariai Džefersono Deiviso bibliotekoje

Juodaodžiai Konfederacijos kariai Džefersono Deiviso bibliotekoje

Šiaip ar taip, JAV pietiečius daug kas vienija. Nepriklausomai nuo rasinio ar lytinio identiteto, amžiaus, visi supratingai linksėjo ir juokėsi, kai gidas po Dž. Deiviso namą pasakojo: „Čia, Biloksyje, mes turime ilgiausią pasaulyje dirbtinį paplūdimį, bet ar kas tai žino? Net orų kanalas mūsų nerodo, o jei pamini, tai sako ne „Misisipės pakrantė“, tačiau „tarp Naujojo Orleano ir Alabamos““…

Misisipė – pati skurdžiausia JAV valstija, ne tiek jau daug turtingesnė net už Lietuvą. Ir kiekvienam misisisipiečiui – o turbūt ir kiekvienam pietiečiui – artimas tas jausmas, kad esi iš „pamiršto užkampio“, iš žemės, apie kurią visi kiti prisigalvoję visokiausių stereotipų ir nesibodėdami juos skleidžia.

Vudu Joninės Naujajame Orleane

Vudu Joninės Naujajame Orleane

JAV Pietūs istorijos vėjuose

JAV pietų istorijos vertinimas juda nuo vieno kraštutinumo prie kito, o „nuomonę diktuoja“ „jankiai“ (JAV Pietuose jankiais vadinami tik šiauriečiai, o ne visi amerikiečiai).

Pilietinio karo laikais Šiaurė žiūrėjo į Pietus kaip į atsilikusį kraštą – plantacijos, luomai, “beveik jokios pramonės ir geležinkelių” – o dar toksai išdrįso griauti JAV vienybę… Po karo visą „pietietišką gyvenimo būdą“ tad rovė su šaknimis.

Vienas šalia kito susispaudę automobiliai NASCARe

Dalis šiandieninės JAV pietų kultūros – NASCAR lenktynės, savotiškas pietų JAV nacionalinis sportas

Paskui pamažu atėjo susitaikymas: Pietūs atsisakė nepriklausomybės siekių, o Šiaurė, gailėdama ano skurdaus krašto, pripažino jų teisę į kitokią kultūrą ir mąstymą, kad jų „narsius karius ir karininkus“ verta gerbti nepaisant to, kad kovojo prieš JAV. Tuo metu pastatyta daug paminklų Konfederacijos lyderiams, muziejų, Konfederacijos simboliai atsidūrė pietinių valstijų vėliavose. „Nebūsim nepriklausomi, bet pagaliau galim didžiuotis, kas esame, didžiuotis savo tėvų ir senelių pasiaukojimu“ – tokia buvo JAV Pietų pozicija ~1900-1950 m.

Bet pastaruoju metu Pietų istorija pamažu vėl tapo Šiaurės – taigi ir viso JAV politinio elito – pykčio taikiniu. Šįsyk dėl vieno vienintelio dalyko – JAV Pietuose ilgiau klestėjusios vergovės. Konfederatų paminklai dėl to verčiami, Konfederacijos vėliavos uždraustos federalinėse žemėse ir jų pamatysi vis mažiau net ir Pietuose. Konfederatų institucijas ir muziejus puola elito palaikomi vandalai. Jos išsilaiko iš privačių rėmėjų, bet remti jas rizikinga, nes gali „gauti boikotą“, būti atleistas iš darbo valdžios įstaigoje ar demokratų valdomoje korporacijoje. Juk į Konfederaciją Šiaurėje vis labiau žiūrima kaip į savotišką Amerikos Nacistinę Vokietiją, kuriai „pateisinimo būti negali“.

Konfederatų karių kapai Džefersono Deiviso bibliotekos prieigose

Konfederatų karių kapai Džefersono Deiviso bibliotekos prieigose su Konfederacijos vėliavomis

Noras ištrinti nemalonią istoriją vietomis pasiekia absurdą: štai neberadau garsiojo turistams atviro Kalhun [Calhoun] dvaro Čarlstone. Pasirodo, 2020 m. pervadintas Viljams [Williams] dvaru kitų jo savininkų garbei. Ne, tarpukariu dvare gyvenusi Sara Kalhun niekuo nenusikalto – tiesiog jos pavardė sutapo su vergovės šalininko Džono Kalhuno, gyvenusio 100 metų anksčiau, pavarde! „Nenorėjau, kad kas nors galvotų, kad dvare gyveno Džonas Kalhunas!“ – pervadinimą argumentavo dabartinis savininkas…

Senas paminklas Savanos aikštėje

Senas paminklas Savanos aikštėje – ne vienas toks, įrašytas net į paveldo sąrašus, griuvo

Kiekvienas žmogus mato istoriją taip, kaip jį patį suformavo dabartis, prisiminimai.

JAV dar gyvi prisiminimai apie itin gajų rasizmą, segregaciją. Ir todėl amerikiečiai linkę dabar jau šitaip nutolusią istoriją matyti išimtinai per to rasizmo, kurį matė patys – ar apie kurį girdėjo iš tėvų, senelių – prizmę.

Mano, kaip lietuvio, istoriniai skausmai kitokie: okupacija, tautinė diskriminacija, masinė cenzūra ir draudimai būti savimi, kelti savas vėliavas ir didžiuotis sava istorija. Gal todėl ir į Pietų JAV istoriją žiūriu kitaip.

JAV Pietuse regiu dvi tautybes – baltaodžių ir juodaodžių. Su savomis istorijomis ir kultūromis, su savo tautiniais romantizmais ir lankytinomis vietomis.

Ir jos abidvi yra pasaulio ir JAV elito nuošalyje, paraštėse. Tokios daug tragedijų patyrusios pėstininkės tolimų generolų valdomose kovose. Jas ši patirtis vienija – bet dar daugiau kas skiria. Ir niekados istorijoje jos neklestėjo abidvi kartu: kai vienai ateidavo kultūrinis pavasaris ar vasara, kitai – ruduo ar žiema. Švytuoklė švytuoja toliau…

Beveik išnykusių JAV Pietų indėnų manekenai Moundville

Beveik išnykusių JAV Pietų indėnų manekenai Moundville

Ar toks mano požiūris teisingas? Nemanau, kad šiuolaikinis žmogus apskritai gali „visiškai teisingai“ suprasti 150-200 metų įvykius. Dabartinė istorija pernelyg nutolusi į priekį nuo kokių 1861 m. Kitos technologijos, kitas suvokimas, kita kultūra, nepažįstame ne tik nieko, kas būtų gyvenęs tais laikais, bet net ir nieko, kas būtų pažinojęs ką nors, gyvenusį tada.

Tad „tikras žinias“ pamažu užgožia ir į lentynėles įkalina labai šiandienės mūsų nuomonės bei tų nuomonių šaukliai.

~1960 m. Coca Cola reklama

~1960 m. Coca Cola reklama

Ypač ten, Šiaurėje, toli nuo Pietų, kur net ir paskutinio dar galimo „gyvo“ ryšio – su vieta, su šeimų legendomis – istorikai, žurnalistai neturi. Aišku, Pietų JAV istorija su Šiaurės JAV istorija turi kažkiek panašumų – bet lygiai taip pat panašumų (tik kitokių) Pietų JAV istorija turi ir su Lietuvos istorija…

Vienintelė vieta, kur dar daug ryšio su JAV Pietų istorija – patys JAV Pietūs. Gyvos atminties fragmentai išlikę dvarų sienose, iš kartos į kartą perduodamose dainose ir vudu tradicijose, visokiose „tikrų amerikiečių“ organizacijose.

Po Amerikos Revoliucijos dukterų susirinkimo Čarlstone

Po Amerikos Revoliucijos dukterų susirinkimo Čarlstone

Ir dabar gal geriausias metas laikas pamatyti JAV Pietus visapusiškai: švytuoklė jau pakankamai pajudėjo, kad jau galėtum lengvai atrasti „pilną“ juodaodžių/demokratų istoriją/požiūrį, bet dar nepakankamai, kad atrasti baltaodžių/respublikonų suvokimo būtų tapę neįmanoma (kaip jau beveik neįmanoma kai kuriose JAV Šiaurės vietose).

 JAV 'Giliųjų pietų' lankytinų vietų žemėlapis. Viliuosi, jis padės jums susiplanuoti savo kelionę į Giliuosius JAV Pietus

JAV ‘Giliųjų pietų’ lankytinų vietų žemėlapis. Viliuosi, jis padės jums susiplanuoti savo kelionę į Giliuosius JAV Pietus


Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai


Kelionės po vakarų JAV

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).

Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas

Kelionės po rytų JAV

Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.

Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - 4 dienų maršrutas kelionei
Niujorkas-Bostonas - 7 dienų maršrutas kelionei automobiliu
Tikslas - Amerika 2017 (JAV rytų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2018 (Vidurio Vakarų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas - Amerika lietuviškų vietų JAV žemėlapis

Kelionės po pietų (pietryčių) JAV

Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).

Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kelionės po JAV salas

JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.

Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , , , ,


Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Disney World – pasaulio pramogų sostinė

| 0 komentarų

Disneilendas! Lygių pasaulyje jiems nėra, o visų Disneilendų viršūnė – Disnėjaus pasaulis (Disney World) Orlande (Florida, JAV).

Disneilendas – ne atrakcionų parkas ir tikrai jau neskirtas vien vaikams. Tai – didinga ir kokybiška patirtis, diena pasakos, Amerikoje viliojanti net ir senelius. Kai nuvažiavau ten būdamas 33-jų, likau dar labiau priblokštas nei kai apturėjau pirmą tokią „svajonių dieną“ būdamas 10-ies metų amžiaus.

Disnėjaus pasaulį kasmet aplanko daugiau žmonių, nei Londoną ar Paryžių! Penkis kartus daugiau! Aišku, jo populiarumas jį ir lengvai žudo: kainos, minios, eilės kartais sunkiai protu suvokiamos.

Ir visgi, verta! Verta, jei keliauji kaip aš: jau prieš kelias savaites apsirūpinęs priemonėmis išvengti visų Disney World blogybių ir „nuraškyti“ jo skaniausias uogeles.

Gražuolė ir pabaisa Disnėjaus parade

Gražuolė ir pabaisa Disnėjaus parade

Disnėjaus pasaulis – ne (tik) atrakcionų parkas

Lietuvoje Disnėjaus parkus vadiname „atrakcionų parkais“, bet iš tikro tai „teminiai parkai“ (angl. theme park“). Atmosfera, o ne atrakcionai svarbiausi. Ir net ne atmosfera atrakcionuose – atmosfera visur, nuo bilietų kasos iki išėjimo.

Disnėjaus – tai patritis. Į parką perki bilietą visai dienai, į kurį įeina visos pramogos, patirtys. Ir tą dieną tarsi iškeliauji į kitą, magišką pasaulį. Erdvės tarp atrakcionų tokios pat ypatingos, kaip ir pačios pramogos. Nuo futuristinių kavinių iškabų „Ateities šalyje“ iki eilės prie Kasyklos traukinio – viskas dera prie atmosferos. Net tokie menkniekiai, kaip atrakcionų laikrodžiai ar avarinio išėjimo EXIT ženklai: viskas pagaminta specialiai tik tai vietai.

Ateities žemė (Tomorrowland) Disnėjaus pasaulio Magic Kingdom parke

Ateities žemė (Tomorrowland) Disnėjaus pasaulio Magic Kingdom parke

Visus Disnėjaus parkus vienija kokybė. Nepaisant didelių kainų, milžiniškų minių ir eilių, niekada ten nepasijutau patekęs į „spąstus turistams“. Niekas neaptriušę, neaplūžę, nepadaryta “kuo pigiau”. Pastatai ne sukalti iš kartono, o tikrai pastatyti: ir koks “XIX a. teatras”, ir “Vesterno miestelis”, ir pasakų pilis: viskas iš tikro medžio, akmens, su tikromis skulptūromis, mozaikomis, vitražais. Kurta tikrų menininkų, architektų. Imažinierių (imagineer, nuo imagination [vaizduotė] ir engineer [inžinierius]): šią profesiją ir sukūrė Disnėjus, nes iki jo nieko panašaus – teminių parkų – pasaulyje nebuvo. Tik menki keliaujantys cirkai ar lunaparkai. Ir Disnėjumi ilgai niekas netikėjo.

Tikros mozaikos su Disnėjaus herojais Pelenės pilies interjere

Tikros mozaikos su Disnėjaus herojais Pelenės pilies interjere

Didžiausias Disnėjaus magijos koziris – animatronai. Tikroviški it vaškinės figūros ir dar plastiškai judantys tarsi tikri – žmonės, gyvūnai, pasakų būtybės. Ir Disnėjus juos kuria jau daug dešimtmečių. Kai 1965 m. Disnėjaus imažinieriai „sutvėrė“ animatroninį Abrahamą Linkolną, žiūrovai nepatikėjo: priešais juos kalbą sakė „atgijęs“ prezidentas! Geriau įsižiūrėjęs į „senuosius animatronus“ dar gali įžvelgti „dirbtinumo“ (visgi užtrunka, kol supranti, kad tai – ne gyvas aktorius, o jei iš toli – iš vis sunku). Bet naujausieji pribloškia dar labiau. Varikliukai dar sumažėjo ir dabartiniuose juda jau ne, tarkime, pirštas, bet, kiekvienas veido raumuo atskirai!

Animatroniniai visi JAV prezidentai 'The Hall of Presidents' atrakcione-spektaklyje

Animatroniniai visi JAV prezidentai ‘The Hall of Presidents’ atrakcione-spektaklyje

Šeši Disnėjaus parkai – vienas už kitą populiaresni

Disney World susideda iš šešių parkų. Kiekvienam Disnėjaus pasaulio parkui minimaliai reikia skirti vieną dieną, nes kiekviename jų – apie 20-40 atrakcionų ir pramogų. Tikrai neverta už priemoką mėginti aplėkti per dieną kelis: geriau tada jau ir aplankyti tik vieną parką, bet nuodugniai.

Tas „tikrasis Disneilendas“ su pasakų herojais ir Pelenės pilimi centre vadinasi „Magic Kingdom“ (Magijos Karalystė): jei lankyti tik vieną parką, tai turėtų būti „Magic Kingdom“. Kiti parkai žavūs, bet kitokie.

Mes prie Pelenės pilies - Magijos karalystės (Magic Kingdom) simbolio

Mes prie Pelenės pilies – Magijos karalystės (Magic Kingdom) simbolio

EPCOT – tokia viso pasaulio miniatiūra: aplink didžiulį ežerą – pagrindinių pasaulio šalių miestai, o prie įėjimo – ateities pasaulio vaizdai. Daugiau edukacijų, tautinės muzikos koncertų nei „grynų“ atrakcionų.
Animal Kingdom – „naujoviškas“ zoologijos sodas, kur galima leistis į safarius, o be tikrų gyvūnų yra ir mitinių.
Disney Studios – esą studija, kurioje kuriami Disnėjaus filmai.
Typhoon Lagoon ir Bilzzard Beach – vandens pramogų parkai.

Erdvėlaivis-žemė - EPCOT simbolis

Erdvėlaivis-žemė – EPCOT simbolis

Parkų aprašymai skamba labai skirtingai, bet iš tikro jie pamažu vis labiau panašėja (ypač ne vandens parkai). Kiekviename parke Disnėjus stato atrakcionus bei su pasakų ir komiksų herojais susijusias pramogas: štai „Frozen“ atrakcionas atiteko EPCOT‘ui (Norvegijos miesteliui), o Avataro Pandora pasirodė tinkamiausia „Animal Kingdom“. Dėl to šiek tiek gaila: tokioje tikroviškoje EPCOT‘o Meksikoje, su piramidėmis ir mariačiais, staiga atsidūręs Antulis Donaldas kažkaip viską sugadina. O juk dar prieš keliolika metų to nebuvo.

Aplankiau du Disnėjaus parkus – „Magic Kingdom“ bei „EPCOT“ ir aprašau juos šio straipsnio pabaigoje.

Disnėjaus Magic Kingdom vaizdas

Disnėjaus Magic Kingdom vaizdas

Kaip išvengti didžiausių Disnėjaus minusų (kainos, eilės)

Apie Disnėjaus pasaulį girdėjau ir neigiamų atsiliepimų. Pažįstami Floridoje sakė, kad nupirko vaikams 4 dienų Disnėjaus pasaulio bilietą, o jau po 2 dienų vaikai norėjo namo: eilės, eilės, eilės…

Į Disnėjaus pasaulį tikrai negali tiesiog nuvažiuoti ir tikėtis stebuklo. Taip daro daugelis – ir vieni kitiems sutrukdo. Reikia pasiruošti iš anksto. Ilgai netruko – šiais kompiuterių ir mobiliųjų programėlių laikais viskas paprasta. O kelios valandos sugaištos ruošiantis prie interneto sugrįžo su kaupu: manau, tikrai nerašyčiau apie Disnėjaus pasaulį taip gražiai, jei būčiau specialiai nesiruošęs. Kai ten keliavau būdamas vaikas nesiruošiau – ir labai daug ko nepamačiau!

Disnėjaus Magic Kingdom parado (nuotraukoje) ar fejerverkų laikai parašyti programėlėje, kurią galima paimti prie įėjimo. Bet ten yra ne viskas. Kai kas - tik internete.

Disnėjaus Magic Kingdom parado (nuotraukoje) ar fejerverkų laikai parašyti programėlėje, kurią galima paimti prie įėjimo. Bet ten yra ne viskas. Kai kas – tik internete.

Štai kas man padarė dienas Disnėjaus pasaulyje dar magiškesnėmis:

1.Ėjau į Disnėjaus pasaulį ramesnėmis dienomis. Bilietus įsigijau internetu prieš kelias savaites. Ne, bilietai nesibaigia. Tačiau pirkdamas internetu matai, kurios dienos pigesnės ir pagal tai planuoji kelionę. Pigesni paprastai pirmadieniai-ketvirtadieniai, nebent būtų šventė. Pigesni jie gana nežymiai (stebuklingų akcijų stebuklų žemėje nebūna). Bet – dar svarbiau – žmonių mažiau. Eilės mažesnės. Yra skirtumas, ar tą patį laiką stovėti eilėse, ar nueiti į tris papildomus atrakcionus!. Ėjau antradienį ir trečiadienį, o savaitgalius Amerikoje pasilikau kitoms pramogoms ir lankytinoms vietoms.

Eilėje prie Frozen atrakciono EPCOT praleidome apie valandą. Laimė, eilėse yra užsiėmimų, autentiškų vaizdų

Eilėje prie Frozen atrakciono EPCOT praleidome apie valandą net ir ramesnėmis dienomis. Disnėjaus išraitytose eilėse, aišku, yra kas veikti: jų interjerai, smulkūs žaidimėliai jau pradeda kurti pramogos atmosferą. Bet kai stovi valandą, vis tiek pabosta, ypač jei eilė ištįsusi į lauką kur nieko daugiau nėra. Todėl svarbu planuotis

2.Fast Pass+ eilių vengimo sistema. Nusipirkęs bilietus prisijungiau prie Disnėjaus svetainės ir „susirinkau“ Fast Pass+. Ne visi žino, bet kiekvienas Disnėjaus pasaulio bilietas leidžia gauti tris patekimus į atrakcionus per dieną be eilės. Tereikia rezervuoti laiką (valandos tikslumu) ir tuo laiku eiti į atrakcioną (pvz. „nuo 17:50 iki 18:50“). Ėmiau Fast Pass ne į tuos atrakcionus, kur norėčiau labiausiai, bet į tuos, kuriuose vidutiniškai ilgiausios eilės. Tokiu būdu sutaupiau geras dvi-tris valandas: į atrakcionus, prie kurių vidutinės eilės ~60-70 minučių, užėjau per kokias 10 minučių. Į mažiau populiarius atrakcionus su Fast Pass + patenki visai iš karto, į populiariausius – su kokiu 10-20 minučių laukimu (vietoj valandos ar ilgiau). Tačiau imti Fast Pass + ten, kur vidutinė eilė 10 minučių, tikrai neverta: geriau atstovėti eilę, o greičiausiai rasi ir metą kada tos eilės visai nebus.

Prie įėjimų į Disnėjasu pramogas yra tokie tablo. Standby tabo, kiek apytiksliai reikės laukti eilėje į ją stojus iš karto. FastPass+ tablo rodo dabartinį laiką - kad žinotumėte, ar jau galite eiti su savo FastPass. Aišku, šiais išmaniųjų įrenginių laikais to reikia mažiau. Visi tablo, kaip ir viskas Disneilende, meniškai priderinti prie atrakcionų

Prie įėjimų į Disnėjasu pramogas yra tokie tablo. Standby tabo, kiek apytiksliai reikės laukti eilėje į ją stojus iš karto. FastPass+ tablo rodo dabartinį laiką – kad žinotumėte, ar jau galite eiti su savo FastPass. Aišku, šiais išmaniųjų įrenginių laikais to reikia mažiau. Visi tablo, kaip ir viskas Disneilende, meniškai priderinti prie atrakcionų

Tiesa, FastPass+ skaičius ribotas ir jie pasibaigia. Štai kodėl dar verta Disnėjaus pasaulio bilietus pirkti iš anksto: net ir pirkdamas prieš kelias savaites, į populiariausią atrakcioną FastPass+ nebegavau. Beje, išnaudojus visus tris dienos FastPass+ gali gauti vieną naują, panaudojęs tą – dar vieną naują ir t.t. Aišku, tuo metu FastPass+ į populiariausius atrakcionus jau tikrai nebus, bet galėsi sutaupyti kokias 20-30 minučių kiekviename atrakcione. Taigi, su FastPass+ yra dvi taktikos: pirmoji, kaip mano, paimti FastPass+ į populiariausius atrakcionus (net jei jie būtų tik vakare). Antroji – imti FastPass+ į tuos atrakcionus, į kuriuos galima gauti FastPass+ ryte, kad juos greitai panaudoti ir tada imti naujus ir naujus. Aišku, pats geriausias variantas – imti FastPass+ į populiariausius atrakcionus rytui (ir paskui dar gauti „antrus šansus“). Tačiau tokie FastPass+ ištirpsta greičiausiai: Disneilendo bilietus tam reikia pirkti bent prieš mėnesį.

Fast Pass pusėje eilės eini greitai, o Standby - iš lėto

Fast Pass pusėje eilės eini greitai, o Standby – iš lėto

3.Stengiausi atvažiuoti į parką kuo anksčiau. Rekomenduojama atvažiuoti ~30 min. iki parko atidarymo. Deja, man nepavyko. Kamščiai keliuose, paskui prie parkingo, nusigavimas nuo parkingo iki parko, saugumo patikrinimas tarsi oro uoste: pačiame parke buvau tik 1 val. 30 min. po atidarymo! Gaila, nes praradau „laisvesnes valandas“: daugelis šitaip vėluoja ar nori nusnausti ir pirmosiomis valandomis net į populiariausius atrakcionus galima patekti beveik be eilių. Tereikia vos atidarius parką skubėti prie populiariausio iš tų atrakcionų, į kuriuos neturi Fast Pass +. Jei norite tuo pasinaudoti, paskaičiuokite laiką, kurį jums užtruks važiuoti iki parko, ir pridėkite dar 1-2 valandas „rezervui“ – tikrai prireiks. Nebent gyvenate šalia parko.

Ir ramesnę dieną užtruko keliasdešimt minučių, kol įvažiavau į parkingą. O nuo Magic Kingdom parkingo iki paties parko dar reikia važiuoti traukinuku arba plaukti laivu

Ir ramesnę dieną užtruko keliasdešimt minučių, kol įvažiavau į parkingą – klaidu, prie įvažiavimo eilės. O nuo Magic Kingdom parkingo iki paties parko dar reikia važiuoti traukinuku arba plaukti laivu. Nuo tada, kai įvažiavau į Disnėjaus pasaulį, iki tada, kai įėjau į Magic Kingdom, praėjo maždaug 1 val. 30 min.! Beje, parkavimas mokamas ir brangus.

4.Naudojausi Disnėjaus pasaulio programėle – geriausia jos funkcija: „gyvai“ rodomos eilės prie atrakcionų. Jos „pulsuoja“: štai vienu metu į „Karibų jūros piratus“ buvo 25 minučių eilė, kitu metu – jau 75 minučių. Svarbu ištaikyti momentą, kai eilė sutrumpėja.

5.Išėjau iš parko po uždarymo. Šitas tiesiog būtina: juk prieš uždarymą – įspūdingas fejerverkų šou, Disnėjaus pasaulis savaip atsiveria per saulėlydį ir po jo, kuomet nuostabiai apšviečiamas milijonais lempučių ir fakelų.

Apšviestas Disnėjaus Magic Kingdom parkas vakare

Apšviestas Disnėjaus Magic Kingdom parkas vakare

Disnėjaus pasaulio darbuotojai gal labiau nei kas kitas pasaulyje moka valdyti minias: atrakcionai veikia tarsi žmonių konvejeriai, eilės skirstomos ir apjungiamos. Net sunku patikėti, kiek tūkstančių žmonių praeina kiekvieną atrakcioną. Tik nepažįstami nesodinami vienas šalia kito: geriau jau pora vietų paliekama tuščia. Disnėjui labai rūpi patirtis, kurią iš jo išsineši.

Disnėjaus pramogos: kur eiti, ką praleisti

Per dieną niekaip nespėjau apeiti visų pramogų ir atrakcionų net ir viename parke. Bet apėjau beveik visus, kuriuos norėjau: kai Disnėjaus pasaulis tarnauja ir keturmečiams, ir marškinėliais „Disnėjaus narkomanas“ pasidabinusiais senukais, pramogos ten pernelyg skirtingos, kad tiktų visiems.

Senutė su marškinėliais 'Disnėjaus fanatė'. Amerikiečiams Disnėjaus pasaulis yra kažkas tokio ir daugybė jų šiai progai specialiai pasiruošia, įsigyja marškinėlius

Senutė su marškinėliais ‘Disnėjaus fanatė’. Amerikiečiams Disnėjaus pasaulis yra kažkas tokio ir daugybė jų šiai progai specialiai pasiruošia, įsigyja marškinėlius

Visų pirma, praleidau susitikimus su herojais, kur tūkstančiai laukia pusvalandį, valandą ir ilgiau, kad galėtų nusifotografuoti su Mikiu, Donaldu, kitais (tiksliau, jais persirengusiais aktoriais), paimti jų autografus. Manau, tai įdomu nebent patiems mažiausiesiems.

Privengiau ir „standartinių karuselių“, kokias galima rasti daugybėje eilinių lunaparkų. Gal Disnėjaus karuselės ir truputį gražesnės, bet esmė ta pati. Tarkime, „Dumbo“, „Magic Carpet“ ir „Astro Orbiter“ yra praktiškai vienas ir tas pats atrakcionas: tik pirmuoju atveju sukiesi „drambliukuose Dambiuose“, kitu Aladino stebuklinguose kilimuose, trečiu – futuristinėse skraidyklėse. Dar vaikystėje Palangoje skraidžiau tokioje pat karuselėje, tik „Gulbėmis“ ar „Vištomis“ – ir eilių nebuvo…

Besisukantys puodeliai Magic Kingdom. Panašaus pobūdžio karuseles gali rasti daug kur pasaulyje - ten ėjau tik todėl, kad tarp dviejų FastPass+ buvo likę laiko, kurio greičiausiai nebūtų užtekę atstovėti eilę prie rimtesnių atrakcionų

Besisukantys puodeliai Magic Kingdom. Panašaus pobūdžio karuseles gali rasti daug kur pasaulyje – ten ėjau tik todėl, kad tarp dviejų FastPass+ buvo likę laiko, kurio greičiausiai nebūtų užtekę atstovėti eilę prie rimtesnių atrakcionų

Kur kas labiau patiko animatronų ir vaizdo spektakliai, kur sėdama tarsi teatre ir pasakojimas kuriamas dainomis, vaizdais ir, aišku, animatroniniais herojais. Pasakojimų temos įvairiausios: nuo „meškiukų kantri koncerto“ iki labai rimto pasakojimo apie visus Amerikos prezidentus (padarytas kiekvieno jų animatronas).

Dar geresni animatronų atrakcionai, kur važiuoji specialiu traukinuku arba plauki laiveliu ir, atrodo, patenki į kitą vietą ir laiką. Pavyzdžiui, į 1700 m. Karibus „Pirates of the Carribean“ ar į Mikės pūkuotuko pasaulį.

Ir, pagaliau, didieji atrakcionai – vieninteliai, kur ne tiesiog įdomu ar gražu, bet dar patiri ir šiurpuliuką. Disnėjaus karūnos deimantai.

Į kelią tuoj išriedės vesterniškas kasyklos traukinys

Į kelią tuoj išriedės vesterniškas kasyklos traukinys

Ar Disnėjaus pasaulyje įmanoma sutaupyti?

Disneilendas brangus. Labai brangus. 2020 m. diena Disnėjaus pasaulyje kainavo bent 125 dolerius (automobilio statymas dar 25) – ir kone kasmet kainos kyla. Bet nors aš taupus žmogus ir visokie bandymai „ištraukti daugiau pinigų už tą patį, kas kitur“ mane erzina, Disnėjaus pasaulyje nė akimirkos nesigailėjau. Nes Disnėjaus pasaulis nėra „tas pats, kas kitur“. Be net jei ir būtų, kaina nėra jau tokia didelė, jeigu išnaudoji dieną su kaupu. Kitur Floridoje ekskursijos, atrakcijos, muziejai, kino bilietai atsieis po 10-30 dolerių už valandos ar dviejų pramogą. O čia, Disnėjaus pasaulyje – 12 valandų aukščiausio lygio pramogų! Per dvi dienas spėjau aplankyti 27 atrakcionus ir kitokias pramogas, o kur dar paradai, koncertai, fejerverkų šou ir kita.

Disnėjaus pasaulis toks milžiniškas, akd skirtingus parkus jungia magistralės. Čia - įvažiavimas

Disnėjaus pasaulis toks milžiniškas, akd skirtingus parkus jungia magistralės. Čia – įvažiavimas

Tiesa, skaičiau gerą mintį, kad „Dalis Disneilendo Magijos yra kaip jis magiškai traukia tavo pinigus“. Ir yra tiesos – bet tik jei pats leidi. Į Disnėjaus pasaulio bilieto kainą įeina visos pramogos – tačiau ne kavinės ar parduotuvės. Pastarosiose kainos neįsivaizduojamai „užlaužtos“: dvigubai, trigubai brangiau nei už Disnėjaus pasaulio ribų Floridoje. Ten eidamas, prarandi dukart: ne tik susimoki už kokį dešrainį tarsi už steiką, bet dar ir gaišti brangų dienos Disnėjaus pasaulyje laiką. Man buvo sunku suvokti, kiek daug žmonių visgi tai darė: jie tikriausiai Disnėjaus pasaulyje paliko 2, 3 kartus daugiau, nei kainavo bilietas. „Tai brangiausia gyvenime diena“ – tokius marškinėlius vienas lankytojų nusipirko Disnėjaus suvenyrų parduotuvėje ir čia pat apsirengė… Na, turtingam amerikiečiui gal 100 dolerių ne pinigas – bet neprivalote tiek leisti, kad mėgautumėtės Disnėjaus pasauliu. Juk į restoraną nueiti galėsite ir paskui, kitur.

Disneilendo restoranas - aišku, kiekvienas jų dekoruotas unikaliu teminiu stiliumi

Disneilendo restoranas – aišku, kiekvienas jų dekoruotas unikaliu teminiu stiliumi

Valgių, gėrimų į Disnėjaus pasaulį gali atsinešti savo, o jo viduje – pasipildyti butelius geriamu vandeniu iš specialių kranų: nieko nekainuos. Taip ir dariau.

Patogiausia vieta apsistoti – pačiame Disnėjaus pasaulyje. Ten yra visokių viešbučių ir net „motelių“, bet net ir pigiausi jų vis tiek bus žymiai brangesni nei panašūs kitur. Todėl galima apsistoti ir toliau Disnėjaus pasaulio bei važinėti automobiliu.

Visas Disnėjaus pasaulis pilnas 'slaptųjų Mikių' (hidden Mickeys): nuo Mikio formos vartų (nuotraukoje) prie administracinio pastato iki Mikio formos elektros stulpų

Visas Disnėjaus pasaulis pilnas ‘slaptųjų Mikių’ (hidden Mickeys): nuo Mikio formos vartų (nuotraukoje) prie administracinio pastato iki Mikio formos elektros stulpų

Beje, jeigu norite Disnėjaus pasaulio suvenyrų – tam nebūtina aukoti brangias apsilankymų parkuose akimirkas. Disnėjaus pasaulyje yra Disney Springs zona, kuri primena prekybos centrą po atviru dangumi – ten jokio bilieto nereikia, parkavimas nemokamas, į restoranus ir parduotuves gali eiti kiekvienas norintis, pirkti Disnėjaus ir gausybės kitų prekės ženklų suvenyrus – yra net trijų aukštų specializuota prekių su “Coca Cola” parduotuvė ir “superherojai” turi savo parduotuves.

Disney Springs zonoje. Anapus ežero - Disnėjaus viešbučiai, o šiuo pririštu oro balionu galima pakilti ir apsidairyti po milžinišką Disnėjaus pasaulį

Disney Springs zonoje. Anapus ežero – Disnėjaus viešbučiai, o šiuo pririštu oro balionu galima pakilti ir apsidairyti po milžinišką Disnėjaus pasaulį

Magic Kingdom – Disnėjaus pasaulio širdis

Magic Kingdom buvo pirmasis Disnėjaus parkas, kurį aplankiau. Jis susideda iš keturių pagrindinių žemių:

*Frontierland (pasienio šalyje) atkurti Laukiniai vakarai – XIX a. vesternų, kaubojų ir indėnų Amerika.
*Adventureland (nuotykių šalyje) atkurtas ~1700-1800 m. atradėjų pasaulis: Afrikos, tolimų salų grožis ir atmosfera.

Įėjimas į Adventureland - nuotykių šalį

Įėjimas į Adventureland – nuotykių šalį

*Fantasyland (fantazijų šalis) – tai tikrasis Disnėjaus pasaulis su visais herojais ir stebuklais.
*Tomorrowland – ateities šalis. Tiesa, kadangi „Magic Kingdom“ įkurta 1971 m., tai ta ateitis labiau tokia, kokia įsivaizduota tada: pats tikriausias retrofuturistinis elektropankas.

Į „Magic Kingdom“ patenkama per „Main Street“ – pagražintą, kaip ir viskas, tipinę ~1920 m. Amerikos miesto centrinę gatvę. Iš laikų, kai Voltas Disnėjus sukūrė Mikį, pirmuosius garsinius animacinius filmus. Ta gatvė veda prie ne mažiau amerikietiškos „Liberty Square“ (Laisvės aikštės) bei Disneilendo simbolio ir daugelio asmenukių fono – Disnėjaus pilies.

Disnėjaus Magic Kingdom Main Street (pagrindinė gatvė)

Disnėjaus Magic Kingdom Main Street (pagrindinė gatvė)

Patys įdomiausi lankyti Magic Kingdom atrakcionai – visi, beje, kopijuoti ir kituose Disneilenduose:
1.Big Thunder Mountain (Didysis griaustinio kalnas). Lekiantis palaidas laukinių vakarų kasyklos traukinys: tuneliais, aplink uolinius kalnus. Nuo kalno atsiveria ir nuostabūs Disneilendo vaizdai.
2.Space Mountain (Kosmoso kalnas). Disnėjaus klasika: amerikietiški kalneliai tamsoje. Kosminė tema dar laukiant eilėje, šviesos prie starto ir tamsa paskui sukuria baugų paslaptingo kosmoso įspūdį: kaip ir visi Magic Kingdom atrakcionai, šis nėra superbaisus, bet dar niekada gyvenime nebuvau girdėjęs tiek spiegiančios savo žmonos. Kai nežinai, kur lekia traukinys-raketa, kažkodėl viskas atrodo daug „stipriau“.

Space Mountain 'raketos' tuoj kils į tamsų kosmosą

Space Mountain ‘raketos’ tuoj kils į tamsų kosmosą

3.Haunted Mansion (Vaiduoklių dvaras). Labiau baugus ir meniškai įdomus, nei baisus. Ir šiuolaikiniam žmogui jis kelia ne mažiau klausimų „kaip tie vaiduokliai padaryti?“, nei prieš keliasdešimt metų, kai buvo atidarytas. Disnėjus sugeba atimti galimybę susivokti, ką gi tu matai: hologramą, projekciją, animatroną?
4.Pirates of the Carribbean (Karibų jūros piratai). Ar dar daug reikia besakyti, kai šis atrakcionas įkvėpė Holivudo filmų seriją? Plaukdamas laivu patenki į praeitį, į miestelį, kurį plėšia piratai. Tiesa, atrakcionas kiek „sušvelnintas“ (nebeliko, pavyzdžiui, piratų gaudomų ir pardavinėjamų miestelio moterų, užtat atsirado „gražuolis“ Džonis Depas), bet atmosfera vis tiek gera.

Statulos prie siaubo kambario eilės Magic Kingdom

Statulos prie siaubo kambario eilės Magic Kingdom. Yra ką paskaityti, subtiliai pasijuokti

5.It‘s a small world (Mažas pasaulis). Jei kokį Disnėjaus atrakcioną galima pavadinti tikru pasauliniu meno paveldu ir šedevru, tai It‘s a small world. Sukurtas 1964 m. Niujorko pasaulinei parodai jis ten demonstravo amerikiečių technologijas ir simbolizavo trokštamą pasaulio vienybę. Kai pirmąkart perskaičiau šio atrakciono aprašymą: „Plaukimas pro įvairiais tautiniais drabužiais vilkinčias lėles“ – atrodė lėkšta, skirta tik mažiausiesiems. Bet tada sužinojau, kad atrakcionas kaip tik labiausiai mėgiamas senjorų… Ir nepasigailėjau nuėjęs: ten užkonservuoti 1964 m., visi to meto pasaulio troškimai ir vizijos, meno stiliai ir kita. Ištisos šalių, žemynų dioramos subtiliai atskleidžia pasaulio kultūras – ir daug žinantis suaugusysis „išsineš“ daug daugiau, nei vaikas.

It's a Small World laivas su dlankytojais plaukia pro pasaulio dioramą

It’s a Small World laivas su lankytojais plaukia pro pasaulio dioramą

Atrakcionai pagal Disnėjaus kūrinius (važiuoji per patalpas, o aplink tave kuriam istorija): The Many Adventures of Winnie the Pooh (Mikė Pūkuotukas), Under the Sea: Journey of the Little Mermaid (Undinėlė). Pirmasis pasakoja labiau fragmentus, antrasis – visą siužetą, bet geriau jį jau žinoti.

Animatronų ir vaizdo „teatrai“: The Hall of Presidents (filmas ir animatronų spekataklis apie JAV prezidento instituciją ir visus prezidentus), Mickey‘s PhilharMagic (3D kino Disnėjaus animacinių žvaigždžių „popuri“), Country Bear Jamboree (kantri dainuojantys meškų animatronai), Tiki Room (dainuojantys paukščių animatronai Polinezijos tematikos kambaryje).

Country Bear Jamboree fragmentas. Viskas pergalvota iki galo - net kad pramoga jau baigėsi ir jau reiktų išeiti pasako ne kokie darbuotojai, o ant sienos kabančios 'briedžių iškamšos'. Jos tikrai kalba, juda.

Country Bear Jamboree fragmentas. Viskas pergalvota iki galo – net kad pramoga jau baigėsi ir jau reiktų išeiti pasako ne kokie darbuotojai, o ant sienos kabančios ‘briedžių iškamšos’. Jos tikrai kalba, juda.

Paprastos karuselės: Mad Tea Party (sukamasi puodeliuose), Dumbo (sukamasi su pakilimu). Čia ėjau nebent likus keliasdešimt minučių tarp kitų atrakcionų, kai kitur būčiau nespėjęs išlaukti eilės.

Kiek nuvylė Robinzonų šeimos namas, kuris, nors pažymėtas kaip atrakcionas, iš tikro labiau kaip tam tikra skulptūra/instaliacija: tiesiog eini per namelių medyje komplekstą ir praeini. Ir Jungle Cruise (Džiunglių kruizas) – lėtas plaukimas pro “pasaulio džiungles”, pro dramblius ir kanibalus: deja, animatronai senoki, šviesu, juos matai iš arti, todėl ne vienoje vietoje matosi, kad netikra, dalies magijos nėra.

Džiunglių kruizo fragmentas

Džiunglių kruizo fragmentas

Dienos Magic Kingdom kulminacija – fejerverkų šou. Galvojau, turbūt priblokš pirotechnikos kiekiais. Bet buvo priešingai: kokybė nusvėrė kiekybę. Pirmą kartą mačiau fejerverkų-lazerių-šviesų šou, kur visi šie elementai yra „į temą“, tarpusavyje siejasi – net fejerverkai sprogsta tikrai pagal muziką, o ne tik „atseit“.

Taip pat smagu dienos metu sudalyvauti dieniniame parade, kai per visą parką važiuoja platformos su garsiausiais Disnėjaus herojais.

Šviesų šou ant Pelenės pilies, kur su tavimi atsisveikina visi herojai

Šviesų šou ant Pelenės pilies, kur su tavimi atsisveikina visi herojai

EPCOT – edukacinė Disnėjaus ateities vizija

Antrasis parkas, kurį lankiau – EPCOT.

Charizmatiškasis Voltas Disnėjus labai nemėgo kartoti, ką jau padarė: kiekvienas jo projektas buvo kažkas visiškai pasauliui naujo. Visų pirma jis sukūrė garsinius animacinius filmus (1928 m.). Tada 1955 m. – Disneilendą – pirmąjį nuolatinį pramogų parką, kur tarsi pasineri visai dienai į kitą pasaulį. Dar vėliau (1965 m.) – Disnėjaus pasaulį – ištisą pramogų parkų šalį.

Volto Disnėjaus ir peliuko Mikio skulptūra Magic Kingdom

Volto Disnėjaus ir peliuko Mikio skulptūra Magic Kingdom

Ketvirtoji jo gyvenimo superidėja buvo EPCOT – tikras gyvenamas miestas, kuriame būtų panaudotos visos ateities technologijos. Deja, Disnėjus mirė nuo vėžio kai EPCOT dar tebuvo projektas. Kompaniją paveldėjęs jo brolis Rojus Disnėjus Volto vaizduotės polėkio stokojo: jis pasirinko nerizikuoti, statyti tai, ką Disney kompanija mokėjo. Ir vietoj EPCOT miesto pastatė dar vieną pramogų parką (atidarytas 1982 m.).

Tiesa, visai kitokį, nei Magic Kingdom. EPCOT – tarsi nuolatinė pasaulinė paroda ir susideda iš dviejų dalių:
*Ateities pasaulio (Future World), kur demonstruojama pasaulio istorija, technologijos ir ateitis.

EPCOT vaizdas

EPCOT vaizdas

*Pasaulinės parodos (World showcase), kur aplink ežerą stūkso pagrindinių pasaulio šalių „paviljonai“, kiekvienas jų – tarsi labai tikroviškai atkurtas tos šalies miestelis. Juose yra tų šalių muziejai, skamba jų muzika, kai kur yra ir įdomesnių atrakcijų.

Iš pradžių EPCOT su „Disneilendu“ siejo nebent animatronai – bet EPCOT‘e ir jie buvo ne pasakų herojai ar Donaldas su Mikiu, o simbolizavo kokius istorinius veikėjus, ateities robotus ar egzotinių šalių žmones.

Meksikos zona Pasaulinėje parodoje

Meksikos zona Pasaulinėje parodoje

Jei Magic Kingdom buvo vieta, kur vaikai tempia suaugusius, tai EPCOT tikriausiai – kur suaugusieji tempia vaikus tikėdamiesi, kad pramogaudami jie dar ir šio bei to išmoks: apie pasaulį, technologijas. To klasikinio EPCOT‘o simbolis yra Spaceship Earth (Erdvėlaivis žemė), kur važinėdamas planetos viduje stebi, kaip galimybė dalintis informacija pakeitė žmoniją: štai ant olų tapančius akmens amžiaus animatronus keičia egiptietis, išradęs papirusą, paskui graikai, romėnai, Gutenbergas su presu, galiausiai kompiuteriai ir paskui „išskrendi į kosmosą“. Viskas komentuojama pasirinkta kalba.

Aišku, tokios edukacijos 1982 m. stebino labiau, nei šiais kompiuterių ir Youtube laikais, nors jos tebėra žavios. Be to niekas nesensta greičiau, nei ateities vizijos ir kokio „Horizons“ atrakciono vaizduojama „pasaulio ateitis“ 2000 m. jau buvo praktiškai praeitis. Tad pamažu kai kurie „tradiciniai atrakcionai-edukacijos“ pakeisti naujoviškais.

Pilvo šokis prie Maroko paviljono

Pilvo šokis prie Maroko paviljono

Dalis jų – ne mažiau mokomieji, bet kartu ir labai smagūs.
*Test Track (Bandymų trasoje) atsiduri bandomame naujame automobilyje ir savo kūnu patiri visokiausius testus. Deja, man lankantis buvo uždaryta: Disnėjaus pasaulis nuolat tvarkomas ir beveik niekuomet nebūna atidaryti visi atrakcionai.
*Mission Space patenki į kosminio laivo paleidimą: tavo kūną veikia tokios pat perkrovos, kaip kosmonautus kylančioje raketoje. Viskas atkurta labai autentiškai – net nesupranti, kaip veikia atrakcionas (iš tikro veikia kaip kosmonautų treniruoklis – centrifuga, bet tau atrodo, kad lipi į kosminį laivą). Tai – vienas kontraversiškesnių Disnėjaus atrakcionų, nes neatlaikę perkrovų du žmonės yra mirę. Tiesa, jie sirgo kitomis ligomis – bet Disnėjus nenori, kad tai kartotųsi, ir prie šioa atrakciono labai gąsdina, o bijantiesiems netgi sukūrė atskira „susilpnintą variantą“ (Green Mission). Pastarasis labiau primena eilinį 4D kiną, tuo tarpu pagrindinė „Orange Mission“ – unikali patirtis. Ech, kaip spaudė perkrovos prie kėdės ir kaip tikrąja to žodžio prasme ištraukė visas ašaras iš akių!

Mission Space atrakcione - net darbuotojų uniformos atitinka siužetą

Mission Space atrakcione – net darbuotojų uniformos atitinka siužetą

*Soarin‘ „skrendi virš pasaulio“ – nuo Polinezijos iki Tadž Mahalo ir kitur. Galvojate, 4D kinas? Ne, 3D akinių net nėra. Disnėjui to ir nereikia: jis suprojektavo unikalią technologiją, kur tave pakelia aukštai nuo žemės tiesiai į paverstą planetariumą menantį kino teatrą, kur net sukiodamas galvą nematai jokių sienų – tik projektuojamą vaizdą – priekyje, viršuj, apačioj. Dar į veidą pučia vėją. Ir toks skrydis kur kas tikroviškesnis, nei su 3D akiniais. Mano žmona nuolat iš baimės nusisukinėjo, nors tai tebuvo filmas! 3D akiniai jau nebeiššaukia panašių reakcijų, esame pripratę… Čia Disnėjaus koziris: net buvęs šimtuose lunaparkų ten vis dar gali patirti kažką naujo! Nes Disnėjaus imažinieriai ne vien menininkai ar dizaineriai – jie ir išradėjai.

Mission Space paviljono išorė: Disnėjaus imažinieriai nepamiršta ir architektūros

Mission Space paviljono išorė: Disnėjaus imažinieriai nepamiršta ir architektūros

EPCOT plečiasi ir tokių mokomųjų atrakcionų bus daugiau.

Tuo tarpu „Pasaulinėje parodoje“ Disnėjus pradėjo kurti su savo herojais susijusias atrakcijas: Norvegijos žemėje atsirado „Frozen“ plaukimas (visai smagus, su labai naujais animatronais), o Meksikos „Laiko upę“ pakeitė plaukimas per Meksiką su Antuliu Donaldu ir jo draugais. Visgi, tai kontroversiška. EPCOT‘o fanams nepatinka ir galiu suprasti, kodėl: kažkaip nesiderina tie išgalvoti herojai su tokiais tikroviškais pastatais, tikrais tų šalių liaudies muzikantais ir t.t. Juk „Frozen“ veiksmas net nevyksta Norvegijoje, o Donaldas Meksikoje lankėsi gal tik viename 1944 m. filmuke (pagal kurį ir perkurtas atrakcionas).

Frozen animatronai

Frozen animatronai

Kita vertus, Pasaulinę parodą sunkiau pritaikyti šiandienai, nei EPCOT ateities pasaulį. Kai kurie „Tradiciniai“ pasaulinės parodos „atrakcionai“ atrodo visai lėkšti: 360 laipsnių filmas apie Kiniją, toks pat filmas apie Kanadą, nedidelis vikingų dievų muziejėlis, Amerikos indėnų meno galerija… Šiais laikais juk daugelis patys keliauja, per gyvenimą lankę daugybę muziejų, turi namie didelius televizorius ar net 3D akinius – ne filmo ar kelių vidutiniškų eksponatų pažiūrėti į Disnėjaus pasaulį ateina. Tik The American Adventure daug geresnis: tai ne tik filmas apie Amerikos istoriją, bet ir animatronai, ir ištisas XIX a. amžiaus prabangos lygio teatras, pastatytas specialiai tam. Na argi galėtų didžiausiame JAV pramogų parke Amerikos istorija būti pristatyta kitaip, nei tobulai?!

Maroko medina EPCOTe

Maroko medina EPCOTe

Pasaulinėje parodoje įspūdingiausia pasirodė tiesiog vaikščioti. Nors ir esu buvęs visose šalyse, kurios atkurtos EPCOT, EPCOT‘e yra tokia išgryninta tų šalių esencija, pliusai be minusų. Tvarkinga Maroko medina be įkyrių prekeivių, spalvinga Meksikos piramidė, kokios jos buvo iki visi dažai nutrupėjo, naktimis apšviečiama Venecija (tikroji – tamsoka), Kanados miškas su kriokliu. Gausybė menininkų: mariačių grupė, Kinijos akrobatai, XIX a. JAV dainiai, Maroko pilvo šokio šokėjos… Aišku, netikra, perdėta – bet savaip žavu. Toks gyvasis muziejus ir kartu milžiniškas vientisas ~1982 m. meno kūrinys. Laikų, kai pasaulis dar stovėjo ant atominio karo slenksčio ir turizmas buvo nedaugelio privilegija, o likusiems vienintelė įmanoma kelionė, tarkime, į Kiniją, ir buvo kiniškas EPCOT paviljonas su 360 laipsnių filmu.

O vakare, aišku, EPCOTas irgi pribloškia šou su fejerverkais, lazeriais. Pačiame ežere.

EPCOT fejerverkų ir lazerių šou

EPCOT fejerverkų ir lazerių šou

Disnėjaus pasaulis – Amerikų Amerika

Keliaujantiems į Floridą ar Ameriką trumpam gali kilti klausimas, ar verta užsukti į Disnėjaus pasaulį – ypač jei be mažų vaikų. Ne tik dėl pinigų – bet ir dėl laiko: na, pramogų parkas, na, tokių daug, ir Europoje yra, o Amerikoje norisi pamatyti Ameriką.

Nesutikčiau – Disnėjaus pasaulis yra Amerikų Amerika. Čia ne tik gausybė pramogų, labai tiesiogiai perteikiančių Amerikos kultūrą ir istoriją, kaip prezidentų salė. Ne tik amerikietiškas “Main Street”, Amerikos paviljonas. Kiekvienas Disnėjaus herojus juk – amerikietiškos kultūros dalis, tokia sava sava kiekvienam amerikiečiui, net seneliams. “Tavo tėvas šiame atrakcione buvo, kai jam buvo 12” – nugirdau “Space Mountain”. Karta iš kartos amerikiečių šeimos ten eina, turi savo tradicijas.

Disnėjaus pasaulyej populiaru išsinuomoti neįgaliųjų vėžimėlius - juk atstumai dideli, o ir seneliai nori patirti Disnėjaus pasaulio džiaugsmą. Žmonės išsinuomotuose vežimėliuose čia klauso mariačių muzikos prie EPCOT Meksikos paviljono

Disnėjaus pasaulyej populiaru išsinuomoti neįgaliųjų vėžimėlius – juk atstumai dideli, o ir seneliai nori patirti Disnėjaus pasaulio džiaugsmą. Žmonės išsinuomotuose vežimėliuose čia klauso mariačių muzikos prie EPCOT Meksikos paviljono. Pirmą kartą lankantis Disnėjaus pasaulyje buvo keista matyti tiek žmonių vežimėliuose – ar Amerikoje tiek neįgaliųjų? Bet iš tikro tai tiesiog dar vienas Disnėjaus būdas parodyti, kad laukiami visi. Ir Amerikoje vaikštantys seneliai nesigėdija čia sėsti į vežimėlį, čia kiek gali paeiti. Lietuvoje tikriausiai spjautų į Disnėjaus pasaulį ir geriau ten neitų išvis…

Garsiausi Disnėjaus pasaulio atrakcionai žmonių akyse – paveldas, o jei koks uždaromas ar rekonstruojamas – žiniasklaida prabyla apie tragediją. Jiems Disnėjaus pasaulis – kaip Europoje Viduramžių pilys, ir matant, kiek imažinierių kartos įdėjo dėmesio ir kūrybingumo į kiekvieną atrakcioną, nieko keisto, kad apie juos kuriami filmai. Atrakcionai juk – vienetiniai kūriniai, jie egzistuoja dešimtmečius ir gal egzistuos šimtmečius, kiekvienas atspindi epochą: gal šaltąjį karą, gal kosmoso siekius. Vaikui ten tik pramogos, bet ir pačiam protingiausiam, nevaikiškiausiam žmogui yra ką pamatyti. Ir Amerikoje gausu žmonių, kurie paprašo po mirties jų pelenus išbarstyti Disney World – ypač jo siaubo kambaryje…

Meno kūrinys EPCOT Amerikos paviljone - XIX-XX a. sandūros imigrantai Ellis saloje

Meno kūrinys EPCOT Amerikos paviljone – XIX-XX a. sandūros imigrantai Ellis saloje

Paveikslas - Amerikos dangoraižių statytojai

Paveikslas – Amerikos dangoraižių statytojai

Todėl manau, kad keliaujant po Florida tikrai būtina bent dieną – ar net kelias – skirti Disnėjaus pasauliui.


Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai


Kelionės po vakarų JAV

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).

Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas

Kelionės po rytų JAV

Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.

Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - 4 dienų maršrutas kelionei
Niujorkas-Bostonas - 7 dienų maršrutas kelionei automobiliu
Tikslas - Amerika 2017 (JAV rytų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2018 (Vidurio Vakarų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas - Amerika lietuviškų vietų JAV žemėlapis

Kelionės po pietų (pietryčių) JAV

Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).

Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kelionės po JAV salas

JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.

Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,


Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis

Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis

| 0 komentarų

Florida – tikra JAV supervalstija!

Aplankęs daugelį JAV valstijų ir teritorijų žinau: yra tokių, kur, atrodo, turistui nėra ką veikti, arba tėra viena-kita lankytina vieta.

Tačiau Floridoje ir dviejų savaičių atrodė negana! Ten – ir Majamis, vienas „pačiausių” pasaulio kurortų. Ir dešimtys pramogų parkų, kurių kiekvienam pasaulyje – Disnėjus, Universal Studios… Dar ir pagrindinis JAV kosmodromas, ir unikalus Everglades pelkių nacionalinis parkas, ir Key salų archipelagas, ir tiesiog tropinis klimatas.

Nenuostabu, kad daugybės amerikiečių svajonė yra pasenti Floridoje, o gyventojų skaičiumi ši valstija jau aplenkė Niujorką.

Disnėjaus pasaulyje

Disnėjaus pasaulyje (Disney World)

Majamis – turtais pertekęs tarpukario kurortas

Majamis yra Floridos durys, o kartu – ir visos Amerikos vartai. Skrydžiai į Majamį iš Europos vieni pigiausių: ženkliai pigiau skristi nebent į Niujorką.

Kartu Majamis – ir vienas gražiausių JAV miestų. Bent jau jo kurortinė zona, Miami Beach priemiestis, stovintis ilgoje nerijoje, tarp lagūnos ir Atlanto vadenyno.

Tiltu į Miami Beach

Tiltu į Miami Beach

Pernelyg daug Amerikos miestų yra panašūs vienas į kitą lyg du vandens lašai: ilgos tiesios gatvės, vienodi pastatai, o viskas, kas buvo gražu – seniai nugriauta. Miami Beach kitoks: vietiniai aktyvistai išgelbėjo savo paveldą ir eidamas jo Ocean Drive pajūrio promenada tebegali pasijusti kaip tarpukario kurorte.

Ocean Drive pajūrio promenadoje Miami Beach

Ocean Drive pajūrio promenadoje Miami Beach

Tebestovi seni tarpukario viešbučiai, restoranai, kaip medus traukdavę pirmąją atostogauti tropikuose išgalėjusią amerikiečių kartą. Tada ir gimė Florida. Narsus verslininkas Henris Flagleris nutiesė geležinkelį „į niekur” per pelkynus, o kiti verslininkai jo pabaigoje pastatė superkurortą – Majamį. Net dirbtines „Venecijos salas” supylė, pačių turtingiausiųjų zoną. Visu šimtu metų anksčiau nei tą patį darė Dubajaus šeichai. Tais laikais Floridoje gyveno tik 500 000 žmonių, o dabar – 21 milijonas! Pats Flagleris, tiesa, Miami Beach negyveno: Europos šalies karaliaus rūmus primenantis Flaglerio namas yra šiauresnėje Nerijoje, Vest Palm Byče.

Rūke paskendęs Miami Beach anapus širdies formos salos prie kurios kartą buvo nusileidęs hidroplanas (Majamio turtuolių transporto priemonė)

Rūke paskendęs Miami Beach anapus širdies formos salos prie kurios kartą buvo nusileidęs hidroplanas (Majamio turtuolių transporto priemonė)

Tarpukario klestėjimą primena puikus Wolfsonian muziejus, kur daug to meto meno ir baldų. Vietoje daugeliui muziejų įprastų nuobodžių „Menininkas gimė X metais ir tapė Y” tipo aprašų, čia aprašoma, kaip eksponatai atspindi didžiulius to meto pokyčius. Nazių propagandiniai plakatai, dėl katalikybės įtakos uždrausti Airijos vitražai ir t.t.

Šie vitražai pirmojoje XX a. pusėje buvo Airijoje uždrausti. Nors jie paremti garsiais airių rašytojų kūriniais, tuo metu buvo didelė bažnyčios įtaka ir jie pasirodė pernelyg nepadorūs. Štai tokiom istorijom Wolfsonian per meną pristato XX a. pradžios gyvenimą

Šie vitražai pirmojoje XX a. pusėje buvo Airijoje uždrausti. Nors jie paremti garsiais airių rašytojų kūriniais, tuo metu buvo didelė bažnyčios įtaka ir jie pasirodė pernelyg nepadorūs. Štai tokiom istorijom Wolfsonian per meną pristato XX a. pradžios gyvenimą

Ne visa Majamio istorija rožėm klota: ~1980 m. Mieste dominavo narkotikus į JAV plukdė mafijozai, nužudė ir ne vieną turistą. Bet miestas atgimė: senieji pastatai ne tik suremontuoti, bet ir spalvingau nudažyti, o vakarais apšviečiami įspūdingomis šviesomis, viską apsupa vakarėliai. Kartu esi ir tarpukaryje, ir labai šiuolaikiškame milžiniškame vakarėlyje.

Prasideda Majamio South Beach vakarėlis - veiksmas viename barų

Prasideda Majamio South Beach vakarėlis – veiksmas viename barų

Deja, kainos – ne kaip tarpukariu: jos vienos didžiausių JAV. Ir Majamis (ar ir visa Florida) savo turtus tėškia tau į akis, tarsi būtum ne Amerikoje. Kitur Amerikoje neatskirsi milijonieriaus nuo juodadarbio. O į Miami Beach tiems, kas kompleksuoja atsidūrę tarp turtingesnių, geriau ir nevažiuoti: jeigu nepatenki į turtingiausiųjų lietuvių sąrašus, greitai pasijusi vargšu.

Miami Beach viešbučiai. Tarpukariu - eiliniai, dabar be kelių šimtų dolerių čia kambario tikrai negausi

Miami Beach viešbučiai. Tarpukariu – eiliniai, dabar be kelių šimtų dolerių čia kambario tikrai negausi

Niekur kitur pasaulyje nemačiau tiek daug Ferrari, Lamborghini, Porsche, ką jau kalbėti apie Corvette ar Mustang – ištisi jų salonai vienas netoli kito! Kas neišgali nusipirkti, atostogoms Floridoje bent nuomojasi – eilinė Sixt nuomos agentūra Majamio oro uoste reklamuojasi: „Autonuoma, su kuria tu gali pasirodyti turtingas”. Ir iš tiesų Majamio oro uosto nuomojamų automobilių parkinge visokių „superautomobilių”, kabrioletų, kupė ir milžiniškų visureigių – ne ką mažiau, nei eilinių mašinų! O jau išvis nesinuomoti automobilio neikas nesumąstytų – Majamio oro uosto autonuomos pastatas prilygsta mažesnio oro uosto keleivių terminalui ir vien „Alamo” autonuoma, kur nuomojomės, turėjo septynis langelius. „Rinkitės bet kurį” – darbuotoja mojo į dešimčių automobilių eilę, vieną daugybės.

Eilinis Majamio automobilis

Eilinis Majamio automobilis

Miami Beach „gyvoje parodoje” ir kūnai, ir dizainerių kūryba: neamerikietiškai seksualūs merginų drabužėliai, apnuoginantys neamerikietiškai lieknas formas. Majamis – ir modelių sostinė, o jo senųjų viešbučių ir plačiųjų paplūdimių fone fotografų blykstės nuolat „gamina” naujas reklamas ir mados žurnalų viršelius. „Looking for teen talent” („Ieškome paauglių talentų”) – reklamos kviečia jaunimą į svajonę.

Merginos fotografuojasi Majamyje, Vinvudo rajone

Merginos fotografuojasi Majamyje, Vinvudo rajone

Majamis – Amerikos sostinė ir laisvoji Kuba

Majamis susideda iš dviejų dalių. Pašėlusio Miami Beach ilgojoje nerijoje ir kur kas paprastesnio „tikrojo Majamio”. Pastaraisiais metais ir jo centras išstypo dangoraižiais: kai Miami Beach nakvynė daugeliui neįperkama, žmonės apsistoja anapus (~5 km) ilgųjų tiltų ir į paplūdimį važiuoja iš Majamio centro. Taip darėme ir mes.

Majamio centras

Majamio centras

„Tikrasis Majamis” irgi sparčiai kyla, turtėja. Ko vertas vien Vynvudo sienų rajonas – dar prieš gerą dešimtmetį ten buvo autoservisai ir sandėliai, o dabar viskas ištapytą nuostabiais pasaulino garso grafitistų kūriniais, o viduje – vieni prabangiausių restoranų. Vieni pradėjo tradiciją, kaimynai nukopijavo.

Vynvudo sienos Majamyje. Grafičiai nuolat keičiami

Vynvudo sienos Majamyje. Grafičiai nuolat keičiami

Bet turtuoliai ir „auksinis jaunimas” „tikrame Majamyje” – tik lašas jūroje. Dauguma majamiečių vos kalba angliškai! Nes Majamis – svajonių miestas visiems Karibų gyventojams. O ypač kubiečiams, kurie čia plaukia sprukdami nuo komunistinio Kubos režimo ir jo sukelto skurdo. JAV politika tokia: jei tik kubietis paliečia Amerikos žemę – jam suteikiamas prieglobstis.

Viena iš superjachtų prie Majamio

Viena iš superjachtų prie Majamio

Jau 35% Majamio žmonių – kubiečiai, dar 35% – kiti ispanakalbiai. Iš viso 70%. Majamyje net nesijauti kaip JAV: nuo pat Majamio oro uosto viskas dviem kalbom. Ir dažnai su tavimi muziejuje ar oro uoste sveikinasi ispaniškai, o angliškai net nemoka! Net žmonės turistų aptarnavimo srityje. „Derecho, derecho, go” – bandė aiškinti kaip pastatyti automobilį apartamentų parkingo tarnautojas. Majamyje gyvenantis klientas, pasakojo, ten įsidarbinęs privalėjo išmokti ispaniškai. Majamiečiai mėgsta didžiuotis vadindami miestą „Amerikos žemyno sostine”: juk čia susiduria angliškoji (JAV) ir ispaniškoji (Lotynų) amerikos. Daugybės Lotynų Amerikos organizacijų, televizijų štabai yra Majamyje.

Lotyniškas restoranas Majamyje

Lotyniškas restoranas Majamyje

Stipriausia ta loyniška dvasia – Majamio kubiečių rajone, vadinamame Calle Ocho (aštunta gatvė). Ten supranti, kaip atrodytų Kuba, jei ne Fidelis Kastro! Lotyniška, spalvinga – bet tvarkinga, pilna visokių verslų nuo cigarų fabrikėlių iki hipsteriškų kubietiškų restoranėlių. Iš pradžių žodžiai „kubietiškas restoranas” kėlė šypseną – per visą kelionę į Kubą nevalgiau nieko skanaus. Bet, pasirodo, ir tai tikriausiai lėmė komunizmas ir deficitai, o ne prasta virtuvė: Majamyje, kur kubiečiai – laisvi, jie gamina skaniai.

Kubiečių rajone. Vienas jo simbolių - gaidys, kurie ten ganosi laisvai

Kubiečių rajone. Vienas jo simbolių – gaidys, kurie ten ganosi laisvai

Majamio kubiečių rajone ir „laisvi paminklai” Fidelio Kastro režimo aukoms, ir „laisvas muziejus” pasakojantis apie Majamio kubiečių bandymą 1961 m. susigrąžinti Kuboje valdžią. Jis kupinas pagiežos prezidentui Kenedžiui ir demokratams, kurie mėginimo neparėmė ir 2506-ąją kubiečių brigadą, išsilaipinusią Kubos Kiaulių įlankoje, Kastro nugalėjo. Nenuostabu, kad dabar kubiečiai balsuoja už respublikonus.

Mėginimo išvaduoti Kubą muziejuje. Rodomas įdomus filmas, o sienas puošia veteranų veidai: ir tų, kurie žuvo operacijos metu, ir tų, kurie dabar miršta: dar matėme senų veteranų, paprastai prisiekusių nekelti kojos į Kubą kol Kastro režimas nežlugo, bet kai operacijai jau 60 metų, greitai viskas taps tik istorija

Mėginimo išvaduoti Kubą muziejuje. Rodomas įdomus filmas, o sienas puošia veteranų veidai: ir tų, kurie žuvo operacijos metu, ir tų, kurie dabar miršta: dar matėme senų veteranų, paprastai prisiekusių nekelti kojos į Kubą kol Kastro režimas nežlugo, bet kai operacijai jau 60 metų, greitai viskas taps tik istorija

Antroji Majamio tautų mozaikos detalė – Mažasis Haitis, kur gyvena juodaodžiai imigrantai iš Haičio. Čia majamiečiai patarė mums nevažiuoti: nesaugu. Jei būtume buvę Amerikoje pirmą kartą, iš tiesų galėjo lengvai šokiruoti: šiukšlės, freskos „tabletė per dieną gali apsaugoti nuo ŽIV” ar agitacijos parduoti plaukus. Bet kai aš jau lankiau dešimtis šiaurinės JAV dalies getų (pvz. Detroito), Majamio Mažasis Haitis pasirodė net labai civilizuotas: yra gerų Haičio virtuvės restoranų, viename kurių nebrangiai ir skaniai suvalgiau haitietiško griot. Juk daugelyje getų yra tik neviltis, o vienintelė pramoga – narkotikai.

Freska ant Mažojo Haičio kultūrinio centro. Viduje, tiesa, nieko nebuvo

Freska ant Mažojo Haičio kultūrinio centro. Viduje, tiesa, nieko nebuvo

Už superprabangaus fasado Majamis gali būti net labai pigus. Išskyrus nakvynę. Greito maisto restoranai kaip visur ir… nemokamas viešasis transportas. Miami Trolley pseudosenoviniai autobusai ir Majamio centro Metromover traukinukas. Bilietų neturi – lipi ir važiuoji, dairydamasis į dangoraižius! Tik iš Majamio centro į Miami Beach taip nenukeliausi.

Nemokamas Majamio 'trolley' ir nemokamas Metromover ant tako viršuje

Nemokamas Majamio ‘trolley’ ir nemokamas Metromover ant tako viršuje

O ir iš paplūdimių brangiausias pats pietinis – kuo toliau į šiaurę, tuo jie pigesni, bet ir paprastesni. Apynuoges gražuoles keičia žydai ortodoksai su šlikėmis ir ilgom suknelėm. Dar viena tauta Majamio tautų mozaikoje, taip ir neištirpusi į „bendrą Amerikos kultūrą”. Ir gražų paminklą holokaustui jie ten pasistatė, nes, sakoma, Majamis vienu metu buvo vieta, kur bene daugiausiai pasaulyje gyveno holokaustą ištvėrusių žydų. ~1945 m. jie emigravo į Ameriką, o gyvenimo gale – į Floridą. Floridietiška svajonė.

Paminklas holokaustui Miami Beach - ranka kyla į viršų, ja bando kopti konclagerių kaliniai

Paminklas holokaustui Miami Beach – ranka kyla į viršų, ja bando kopti konclagerių kaliniai

Everglades – didžiausias pelkių nacionalinis parkas

Majamyje niekaip nepagalvotum, bet prieš 100-130 metų viskas ten buvo viena didelė pelkė. Ir ta pelkė Majamį tebesupa. Tai – Everglades nacionalinis parkas, visai kitoks, nei dauguma JAV. „Čia tikra Florida, o ne South Beach” – sakė vietinis.

Everglades pelkynai nuo Pa-Hay-Okee apžvalgos bokšto

Everglades pelkynai nuo Pa-Hay-Okee apžvalgos bokšto

Everglades nerasi kalnų ar kanjonų – visa Florida dar lygesnė už Lietuvą, aukščio rekordas – 105 metrai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, nebus ką žiūrėti: „lietuviški” miškeliai, pievos, tik karšta.

Everglades milžiniškas bagis, į kurį lipama specialiais laiptais - vienas ekskursijų po pelkes būdų

Everglades milžiniškas bagis, į kurį lipama specialiais laiptais – vienas ekskursijų po pelkes būdų

Bet tada pradeda rodytis paukščiai – įspūdingiausių spalvų, milžiniški. Ir aligatoriai. Jų Everglades gyvena apie du milijonus ir jie romūs – gali prieiti per žingsnį, beveik paliesti.

Aligatoriai prie Anhinga pasivaikščiojimo tako Evergleidse

Aligatoriai prie Anhinga pasivaikščiojimo tako Evergleidse

Tuos pelkynus (ar, kaip sako vietiniai, lėčiausią pasaulio upę) jau beveik šimtmetis galima tyrinėti įvairiausiais būdais. Įprastų pasivaikščiojimo takų daugiausiai ties įvažiavimu į parką iš Homestead miestelio, pvz. Anhinga Trail (mačiau gausiai aligatorių) ar Pa-Hay-Okee apžvalgos bokštas (su gražiu vaizdu į Everglades).

Paukščiai prie Anhinga Trail

Paukščiai prie Anhinga Trail

Alternatyvių pramogų geriausia ieškoti palei Tamiami trail kelią – patį pirmą, dar tarpukariu nutiestą per šias pelkes. Ten – galimybės praplaukti laivais su propeleriais (labiau kaip pramoga: greitis, vėjas, vaizdai) ar pravažiuoti bagiu (mūsų važiavimas buvo labiau kaip ekskursija: lėtai, bet su ilgu pasakojimu), ar autobusu nuo Shark Valley parko įėjimo. Toje aplinkoje vienas aukščio metras viską keičia: pelkynai virsta miškais. Lėkdamas su laivu per pelkyną ir važiuodamas mišku per bagį jaučiausi tarsi skirtingose šalyse.

Laive su propeleriu. Jo grimzlė labai menka, todėl gali plaukti net kur labai negilu. Jį, tarsi lėktuvą, stumia propeleris. Davė ausų kamštukus, nors garsas ne toks jau baisus

Laive su propeleriu. Jo grimzlė labai menka, todėl gali plaukti net kur labai negilu. Jį, tarsi lėktuvą, stumia propeleris. Davė ausų kamštukus, nors garsas ne toks jau baisus

Palei Tamiamio kelią pilna ir seminolų bei mikosukių kaimų. Floridos indėnus kolonistai sunaikino labai seniai (tik kažkoks akmenų ratas Majamio centre liko), bet apie XIX a., bėgdami nuo amerikiečių, į Floridą atsikėlė naujų indėnų ir, sumišę su pabėgusiais juodaisiais vergais, sukūrė naujas seminolų ir mikosukių gentis. Priešingai daugeliui JAV indėnų, šie – turtingi. Jiems priklauso gausybė kazino ir net pasaulinis „Hard Rock Cafe” tinklas. Prasigyveno iš turistų Tamiami kelyje, rodydami jiems savo amatus – ar, tiksliau, rodydami tai, ką turistai tikėjosi išvysti „pas indėnus”.

Mikosukių kaimo statulos. Yra neblogas muziejus. Tik mikosukių beveik nėra

Mikosukių kaimo statulos. Yra neblogas muziejus. Daugybė aligatorių narvų, kai kur jie – su kitais gyvūnais. Pavyzdžiui, parašyta tik ‘turtles’ – matyt, aligatoriai – savaime suprantama. Tik mikosukių beveik nėra

Dabar, tiesa, tos tradicinės „indėnų pramogos” atrodo keistai: visokie dirbtiniai totemai, pseudoindėniški namai ir, aišku, kiekviename kaime „privalomas” aligatorių zoosodas ir aligatorių imtynės kur demonstruojamas „aligatorių suvaldymo menas”. Mikosukių kaime juos „ganė” net ne indėnas: indėnai, atrodo, seniai ten tik vadovauja, o gentys tapo savotiškomis akcinėmis bendrovėmis: jų nariai tiesiog renka dividendus. Visai kitaip, nei Navahų krašte, kur dar klesti tikra už Lietuvą didesnė indėnų šalis…

O kažkada indėnai gyveno taip. Vaizdas nuo bagio kelio pro Everglades. Pastatėlis atkurtas, neautentiškas

O kažkada indėnai gyveno taip. Vaizdas nuo bagio kelio pro Everglades. Pastatėlis atkurtas, neautentiškas

Šiais laikais pramogos su gyvūnais, tikriausiai, kontraversiškos, tad „aligatorininkas” viską pateikinėjo kaip istorinę demonstraciją: „štai taip mikosukiai turistams prieš 100 metų rodydavo, kaip sugriebti aligatorių už žabtų”. Tada davė palaikyti aligatoriuką pačiam. Bet konkurencija didelė, žmonių skonis kitas – Mikosukių kaime buvom beveik vieninteliai turistai.

Kiekviename indėnų kaime ir kiekviename laivų su propeleriais 'uostelyje' į kainą įeina aligatoriuko palaikymas

Kiekviename indėnų kaime ir kiekviename laivų su propeleriais ‘uostelyje’ į kainą įeina aligatoriuko palaikymas. Jis buvo sausas ir šiltas, nes karšta

Keys archipelagas

Vienintelis Floridos kurortas, galintis lygiuotis su Majamiu – Ki Vestas (Key West). Nuvažiuoti į jį – iššūkis, jei nori tą pačią dieną grįžti į Majamį. 267 km atrodo nedaug (Amerikoje), bet tai ne magistralė, o unikalus Overseas Highway kelias, šokinėjantis ilgais siaurais tiltais nuo vienos Key salos prie kitos. Dar vienas tarpukario verslininkų šedevras.

Overseas Highway ten, kur jis jungia salas. Dešinėje matosi senasis tiltas, važiuojame per naująjį

Overseas Highway ten, kur jis jungia salas. Dešinėje matosi senasis tiltas, važiuojame per naująjį

Ir pakeliui yra daug ką žiūrėti. Coral Gables – žavus Majamio priemiestis, tarpukariu pastatytas tarsi senas Europos miestelis (vien jo viešbutis ko vertas). HoumstedeKoralų pilis, įkurta „braliuko” latvio Lydskalninio. Anas buvo tikras ekscentrikas: kalbama, jo šeima kovojo prieš carinę Rusiją, o dar ir mergina nesutiko tekėti. Movė iš Latvijos į Ameriką ir čia statė „pilį” (ar kažkokį bestogį meno kūrinį iš mirusių koralų) savo „nelaimingai meilei”. Gyveno imdamas pinigus iš turistų už „pilies” lankymą. Mirė dar 1951 m., bet turistai žavisi jo pilimi iki šiol – Billy Idol net dainą pagal ją sukūrė.

Latvio statytoje Koralų 'pilyje'

Latvio statytoje Koralų ‘pilyje’

Tuomet prasideda salos: toks ilgas amerikietiškas priemiestis su nedideliais namais ir savitarnos sandėlių eilėmis. Net automobilių, kemperių ir valčių „storage” (pastarosios kraunamos trimis aukštais). Daugybė floridiečių į valstiją atvyksta žiemoti, o karštas ir uodingas Floridos vasaras iškeičia į visai pakenčiamą klimatą šiaurėje. Vasarai jie nuomojasi ištisus sandėlius idant paliktų visus kitą žiemą praversiančius daiktus.

Anės paplūdimys palei Overseas Highway

Anės paplūdimys palei Overseas Highway

Tarpinės salos neįdomios, jei nežinai, ko ieškoti. Iš anksto pasidomėjus, ne visas įdomias vietas net spėjome aplankyti. Robio prieplauka (Islamorada), kuri reklamavosi galimybe šerti žuvis, bet kur kas smagiau buvo ten atplaukusi „jūrų karvė” lamatinas – net paliesti leidosi.

Vaikai glosto lamatiną Florida Keys Robio prieplaukoje. Jau radau jį ten, paskui jis neva buvo išplaukęs ir vėl grįžo. Nesunku atpažinti iš randų, kuriuos paliko turistinių laivų propeleriai...

Vaikai glosto lamatiną Florida Keys Robio prieplaukoje. Jau radau jį ten, paskui jis neva buvo išplaukęs ir vėl grįžo. Nesunku atpažinti iš randų, kuriuos paliko turistinių laivų propeleriai…

Anės paplūdimys (Islamorada) – toks idiliškas. Vėžlių ligoninė (Maratonas) – be galo amerikietiška: kažkoks gyvūnėlius mylintis motelio savininkas užleido motelio baseiną sužeistais vėžliais ir dabar net „vėžlių greitąsias” turi, skubančias jų gelbėti. Apsimoka: brangūs bilietai, aukos. Galima žiūrėti skeptiškai ar net juoktis iš į magnetinio rezonanso aparatus kišamų vėžlių (geriau jau Amerikoje gimti vėžliu nei Afrikoje žmogumi!). Na, bet juk niekas nieko neprievartauja: yra šeimininkai, sugebėję įrodyti, kad tai svarbu, ir gyvūnų mylėtojai, pasiryžę tam – o ne kam kitam – aukoti savo pinigus. Ir viskas sukasi, plečiasi. Amerika.

Vėžlių greitosios pagalbos prie vėžlių ligoninės. Jų ne viena - ir turbūt jos labiau tarnauja viešiesiems ryšiams, nes, kaip mums pasakojo, per mėnesį randamas tik vienas ar du gelbėjimo reikalingi vėžliai

Vėžlių greitosios pagalbos prie vėžlių ligoninės. Jų ne viena – ir turbūt jos labiau tarnauja viešiesiems ryšiams, nes, kaip mums pasakojo, per mėnesį randamas tik vienas ar du gelbėjimo reikalingi vėžliai

Tada Big Pine Key ir No Name Key salos, kur gyvena laukiniai vieni mažiausių pasaulio elnių (per 20 minučių „užvažiavimą” matėme penkis, šmirinėjančius tarp namų it šunys).

Key elniukas Big Pine Key

Key elniukas Big Pine Key

Ir visą ilgą kelią karūnuoja Ki Vestas. Jei Majamio paplūdimys atsiduoda tarpukario dvasia, tai Ki Vestas – prieškario, senųjų Amerikos pietų, su dviaukščiais rūmais, kurių atvirose verandose sėdėdavo ponios įmantriomis suknelėmis. Dabar ir Ki Vestas paskendęs brangiuose vakarėliuose, tik jų lankytojai – gerokai vyresni, nei Majamyje. Vietos sau randa ir gėjai su transvestitais, ir marškinėlių, idealizuojančių Donaldą Trampą, parduotuvės. Visa Florida tokia: pasidalinusi tarp kairiųjų demokratų ir dešiniųjų respublikonų, lemiama valstija dažnuose JAV prezidento rinkimuose.

Tradicinis pastatas su veranda Ki Veste

Tradicinis pastatas su tradicine veranda ir šiuolaikinėmis gėjų vėliavomis Ki Veste

Aišku, visas smagumas ten – vakarais, ir į Ki Vestą atvykome jau sutemus. Bet nakvynė ten – labai brangi. Grįžome į Majamį – jau po vidurnakčio. Per dieną ten ir atgal – įmanoma.

Freska Ki Veste

Freska Ki Veste

Orlandas – pasaulio pramogų parkų sostinė (Disney World)

Skaityti plačiau: Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kai Floridoje lankiausi pirmą kartą, Majamį net praleidau. Nes daug įdomybių yra ir šiauriau. Orlandas garsėja kaip pasaulio pramogų parkų sostinė.

Garsiausias aišku Disnėjaus pasaulis (Disney World). Parkas čia per menkas žodis – tai Panevėžio miesto pramogų miestas, kuriame – keturi pramogų parkai, du vandens parkai, „miesto centras“ su parduotuvėmis ir restoranais ir gausybė viešbučių.

Disnėjaus pasaulyje

Disnėjaus pasaulyje. Įėjimas į Magic Kingdom

Į visus pramogų parkus bilietas perkamas visai dienai ir apima visas pramogas: atrakcionus, paradus ir šou, bei superfejerverkus vakare (bet neįeina restoranai ar paslaugos – maisto atsinešėme savo). Kainos – didžiulės, bet jokiu metu nesigailėjau tiek mokėjęs: Disnėjaus pasaulyje viskas tiesiog ištobulinta. Pastatai iš tikrų medžiagų ir kiekviena detalė nuo iškabos šrifto iki žibintų stulpų perteikia norimą dvasią (gal kokio Afrikos užkampio, gal Laukinių vakarų ar ateities – priklausomai nuo parko). Atrakcionai – ne šiaip atrakcionai, o tikri meno kūriniai, pasakojantys istoriją nuo to momento, kai stoji į eilę prie jų: viską atskleidžia spalvos, architektūra ir gausybė animatronų (realistiškų robotų). Viską sukūrė armijos „imažinierių“ – taip Disnėjus vadino savo atrakcionų kūrėjus („vaizduotės inžinieriai“). Senieji atrakcionai analizuojami tarsi šedevrai – apie juos rašomos knygos ir kuriami filmai. Ištisa „Karibų jūros piratų“ filmų serija pastatyta pagal… Disnėjaus atrakcioną.

Disnėjaus simbolis - pilis

Disnėjaus simbolis – pilis

Tuos atrakcionus amerikiečiai laiko tikru savo paveldu tarsi europiečiai Viduramžių pilis: vos pabando Disnėjus ką nors „sumoderninti“, tuoj kyla ažiotažas. „Tavo tėvelis važiavo šituo Space Mountain, kai jam buvo 12“ – nugirdau šeimos pašnekesį. Ir 80-mečius senelius marškinėliais „Disnėjaus fanatas“ mačiau. Ir girdėjau istorijas, kad tokie prašo po mirties išbarstyti jų pelenus Disnėjaus pasaulyje, ypač jo Siaubo kambaryje. Nes Disnėjaus pasaulis – tikrai ne vien vaikams: geras trečdalis ar pusė lankytojų buvo be vaikų. Disnėjus – vienas Amerikos kultūros pagrindų.

Fantazijų žemė (Fantasyland) Magic Kingdom

Fantazijų žemė (Fantasyland) Magic Kingdom

Svarbu ateiti į Disnėjaus parką prieš atidarymą, o išeiti po uždarymo – ir tai spėsi ne viską, bet bent jau pamatysi parke, kas įdomu. Na o ketinimus aplankyti per dieną kelis parkus pamirškite iš karto. Vienas parkas – viena diena. Tokiais tempais vien Disnėjaus pasaulyje reikėtų 4-6 dienų… Mes ėjome dvi dienas į du pagrindinius parkus:
*Magic Kingdom – klasikinis Disneilendas su visais herojais ir Volto Disnėjaus sumanymais.
*EPCOT – nuolatinė pasaulinė paroda su realistiškais įvairių šalių miestais bei pasaulio ateities vizijomis (labiau edukacinė, bet ir smagi).

EPCOT'as. Anapus ežero - Italijos zona

EPCOT’as. Anapus ežero – Italijos zona

Dar Disnėjaus pasaulyje yra:
*Animal Kingdom – pramogų parkas per brūkšnelį zoologijos sodas, bet kitoks.
*Disney Studios – Disnėjaus filmų tematika sukurtas parkas – neva studija, kur filmuojami Disnėjaus filmai.

XIX a. amerikietiška muzika Disneilende. Kaip ir viskas, ištobulinta iki maksimumo: nuo aktorių aprangos iki tikroviško puošnaus XIX a. teatro

XIX a. amerikietiška muzika Disneilende. Kaip ir viskas, ištobulinta iki maksimumo: nuo aktorių aprangos iki tikroviško puošnaus XIX a. teatro

Ir Disnėjus – tik Floridos parkų pradžia! Didžiausias konkurentas Universal Studios Orlande įkūrė du parkus. Disnėjus ir Universal kaunasi dėl herojų – tarkime, „Žvaigždžių karus“ nusigriebė Disnėjus, o Harį Poterį – „Universal“. „Universal“ parkai kiek baisesni, nei Disnėjaus, kur net man, ne baisių atrakcionų mėgėjui, nieko superbaisaus nebuvo.

Klasikinis It's a Small World atrakcionas. Kaip ir daugelyje Disnėjaus atrakcionų, čia lipi į valtį ir ji plaukia pro visokius vaizdus ir garsus

Klasikinis It’s a Small World atrakcionas. Kaip ir daugelyje Disnėjaus atrakcionų, čia lipi į valtį ir ji plaukia pro visokius vaizdus ir garsus

Dar yra Water World, vienas geriausių akvariumų. Ir ištisa eilė kitų parkų: važiuoji štai keliu į Orlandą, pasidairai – ir tai šen, tai ten apžvalgos ratai, milžiniški amerikietiški kalneliai: net keista, kaip visi randa savo klientą, kai šalia „grandų grandai“. Ko tik nėra: net Holy Land (Šventosios žemės) pramogų parkas Biblijos tematika! Na, Amerikos religingumu niekada neabejojau.

Eilinis atrakcionų parkas palei vieną greitkelių prie Orlando

Eilinis atrakcionų parkas palei vieną greitkelių prie Orlando

Aišku, mažesni parkai pigesni, ten nėra ir kito Disnėjaus ar Universal siaubo – supereilių. Jei ką Floridoje ir būtina planuotis iš anksto, tai apsilankymus šiuose parkuose, mat daug kas priklauso nuo savaitės bei paros meto, o taip pat specialių bilietų „be eilės“: jei strategiškai visko nesudėliosi, apsilankymas Orlando superparke gali virsti stovėjimo eilėse kankynių serija.

Eilėje prie Frozen atrakciono EPCOT praleidome apie valandą. Laimė, eilėse yra užsiėmimų, autentiškų vaizdų

Eilėje prie Frozen atrakciono EPCOT praleidome apie valandą. Laimė, eilėse yra užsiėmimų, autentiškų vaizdų

Florida – langas į Ameriką

Florida man buvo ir puiki galimybė pamatyti šiuolaikinės Amerikos kultūros pramogas. Kaip milijonai senelių iš visos Amerikos susirenka čia praleisti senatvės (Florida – seniausia amžiumi JAV valstija), o milijonai moksleivių ir studentų kasmet atvažiuoja prašėlti pavasario atostogas („Spring break“), taip ir visos geriausios sporto lygos, miuziklai, menas ir kita neišvengiamai atsiduria ir Floridoje.

NBA varžybose

NBA varžybose Orlande

Floridoje pirmąkart aplankiau NBA varžybas (Orlando „Magic“), Floridoje nuėjau ir į amerikiečių pamiltas NASCAR lenktynes. Deitona Byčo trasoje, netoli ten, kur jos ir atsirado, kaip alkoholio draudimo eros kontrabandininkų lenktynės paplūdimiu. Jei domina Amerikeitiškas futbolas, beisbolas, rodeo, profesionalios imtynės – viską rasi Floridoje.

Deitona Byčo trasoje, kur gimė NASCAR

Deitona Byčo trasoje, kur gimė NASCAR. Tai tik maža dalis ~160 000 žiūrovų trasos

Floridoje rasi ir vieną geriausių pasaulyje Salvadoro Dali muziejų (Sent Pitersberge) – kaip įprasta JAV, mecenatas kolekcionierius po mirties jam užrašė savo kolekciją, kurioje ne vien mažos drobės, bet ir monumentalūs siurrealisto darbai.

Floridoje – ir didžiausi pasaulyje kruiziniai uostai, iš kurių gali leistis į pažintį su Karibais.

Kruizinis laivas išplaukia iš Majamio

Kruizinis laivas išplaukia iš Majamio

O Amerikos kosmoso programa, galima sakyti, yra tik Floridoje – bent jau turistams. Ten yra Kanaveralo kyšulys, iš kur paleistos visos misijos į mėnulį ir Šatlai. Ten yra ką veikti visą dieną – “raketų miškas”, Šatlo paviljonas (su tikru Šatlu), astronautų šlovės galerija, skrydžių į mėnulį paviljonas (su tikrom raketom), NASA dabarties paviljonas, raketų surinkimo pastatas – vienas didžiausių pasaulyje. Visa teritorija didesnė nei Vilniaus miestas, bet lankytojams, aišku, prieinama tik maža dalis. Ne, tai ne nuobodus muziejus: pilna video, interaktyvių eksponatų, dažname paviljone nuolat rodomas koks 4D tipo “superfilmas” – mėnulio paviljone net kosminis laivas į kino salę atskrenda. Toks kosmoso mokslo Disneilendas!

Šatlo ekspozicija Kanaveralo kyšulyje

Šatlo ekspozicija Kanaveralo kyšulyje

Bet vis tiek niekas neprilygs galimybei gyvai stebėti erdvėlaivio paleidimą. Reikia sėkmės: vieną kartą aplink Kanaveralą buvau savaitę, bet niekas nevyko. O kitą kartą atvažiavau tik dienai – bet kaip tik į tą dieną buvo nukeltas nepasisekęs paleidimas iš dienos prieš tai. Lauki paleidimo, tarsi kokios savo komandos pergalės: juk tik viskam susiklosčius puikiai tu išvysi tą analogų neturintį reginį. „Jau pradeda pildyti benziną“ – pasako vedėjas ir tolumoje raketą apsupa baltos dujos. Man labai pasisekė. 5, 4, 3, 2, 1. Raketą apuspo ugnis ir ji iš lėto (iš tikro be galo greitai) šovė į viršų per dangų, kol pranyko debesyse. Tada smogė garsas (jis juk lėtesnis už šviesą), ūžė, paskui tratėjo. Nugara ėjo pagaugais. Po aštuonių minučių, išvedusi kosminį laivą į orbitą, raketos žemutinė dalis liepsnodama nusileidžia.

Raketos paleidimas

Raketos paleidimas

Floridoje – ir Klirvoteris, pasaulinė scientologų bažnyčios sostinė su savo muziejėliu (bet ką ten rodo gali rasti internete).

Scientologai Klirvoteryje

Scientologai Klirvoteryje

Floridoje – ir seniausias JAV miestelis Sent Ogastinas, įsteigtas dar 1565 m. ispanų tuo metu, kai anglai dar nelabai ir svajojo kolonizuosiantys Ameriką. Florida dar ilgai priklausė Ispanijai – iki XIX a. XX a.”Floridos kūrėjas” Flagleris šalimais pastatė milžiniškų didingų viešbučių ir kuklus ispaniškas rajonas virto trankia, bet jaukia pramogų zona. Štai ir vienas žaviausių senųjų JAV miestų yra Floridoje!

Sent Augustino veišbutis, statytas XX a. pradžioje. To laikotarpio pastatai JAV itin įspūdingi

Sent Ogastino viešbutis, statytas XX a. pradžioje. To laikotarpio pastatai JAV itin įspūdingi

Florida turi daug stiprių kortų. Šėlstantys kurortai ir pramogų parkai, vienas įdomiausių gamtinių nacionalinių parkų ir gausybė kultūrų: tiek amerikinės populiariosios, tiek visokiausių imigrantų. Net lietuvių, kurie dar 1964 m. čia pasistatė savo klubą.

Floridos Sent Pitersbergo lietuvių klube

Floridos Sent Pitersbergo lietuvių klube

Tiesa, Florida – ir automobilių kamščių valstija, ir turi daugiausiai mokamų kelių. Kai visi taip skuba gyventi ir atostogauti Floridoje, infrastruktūra tiesiog nespėja.

Miami Beach naktį

Miami Beach naktį

Floridos lankytinų vietų žemėlapis. Galbūt jis padės jums susiplanuoti savo kelionę į Floridą.

Floridos lankytinų vietų žemėlapis. Galbūt jis padės jums susiplanuoti savo kelionę į Floridą.


Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai


Kelionės po vakarų JAV

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).

Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas

Kelionės po rytų JAV

Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.

Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - 4 dienų maršrutas kelionei
Niujorkas-Bostonas - 7 dienų maršrutas kelionei automobiliu
Tikslas - Amerika 2017 (JAV rytų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2018 (Vidurio Vakarų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas - Amerika lietuviškų vietų JAV žemėlapis

Kelionės po pietų (pietryčių) JAV

Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).

Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kelionės po JAV salas

JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.

Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,


Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!

Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!

| 0 komentarų

Niagaros kriokliai! Visas pasaulis juos žino, bet tik ten buvusieji supranta, ko ten tikėtis.

Nuo kitų didžiųjų pasaulio krioklių Niagara smarkiai skiriasi. Niagara virsta ne gamtoje, bet vidury miesto. Niagarą galima patirti visokeriopai: plaukti po kriokliu, eiti į tunelį anapus krioklių, stebėti šviesų šou ant krioklio keterų, skristi lynų keltuvais, gėrėtis fejerverkais – ir čia tik mažytė dalis visų pramogų. Lankiausi ten ne kartą ir dar ne viską išbandžiau.

Be to, Niagara viena pirmųjų pasaulyje turistinių vietų apskritai: jau 150 metų turistai ten masiškai keliauja! Tad Niagaros krioklių kurortai turi ir savo didžią istoriją. Gamta ir istorija Niagaroje susipynusi kaip niekur.

Niagaros krioklių (Pasagos krioklio) atvirukinis vaizdas

Niagaros krioklių (Pasagos krioklio) atvirukinis vaizdas

Kodėl Niagaros kriokliai populiariausi pasaulyje?

Pagrindinis Niagaros krioklys, vadinamas Pasagos kriokliu arba Kanados kriokliu – tai galingo balto vandens siena aukščio sulig Vilniaus bažnyčių bokštais (56 metrai) ir beveik kilometro pločio (790 metrų).

Be jo, netoliese dar yra mažesnis Amerikos krioklys (30 m aukščio, 320 m pločio).

Ryte virš pasagos krioklio kylantys purslai

Ryte virš pasagos krioklio kylantys purslai (dešinėje) ir Amerikos krioklys (kairėje)

Aišku, jei kas skaitė Gineso rekordų knygą, gali klausti “Ką, tik tiek?” – juk aukščiausias pasaulio krioklys yra 979 metrų aukščio (Anchelis, Venesuela), o plačiausias – 10 km pločio (Khonė, Laosas)! Bet, reikalas tas, kad aukščiausi pasaulio kriokliai, palyginus su Niagara – tarsi menkos vandens srovelės, o plačiausi – žemi it kokie upės slenksčiai.

Niagaros vandens siena naktį. Apačios nesimato

Niagaros vandens siena naktį. Apačios nesimato

Vos keli kriokliai, kaip Niagara, turi ir žymų aukštį, ir žymų plotį. Kiti panašūs kriokliai – kaip Igvasu Pietų Amerikoje ar Viktorija Afrikoje – yra toli nuo visko, nesaugiuose kraštuose. Tik pastaraisiais dešimtmečiais turizmas pakilo ir atpigo pakankamai, kad daugiau žmonių ten keliautų.

Tuo tarpu Niagaros vieta kelionei – ideali. Per dieną gali atvažiuoti iš didžiausių Amerikos miestų: Niujorko, Čikagos, Detroito, Toronto, Klivlando… Dar XIX a., atsiradus traukiniams, didmiesčių amerikiečiai plūdo pažiūrėti savojo gamtos stebuklo. Aišku, tada žmonės dar nekeliaudavo kasmet, todėl į Niagarą dažniausiai važiuodavo medaus mėnesiui. Niagara Folso miestas iki šiol tituluojasi “Medaus mėnesių sostine”, nors šiais laikais reta Amerikos nuotaka besižavėtų medaus mėnesiu taip arti namų.

Plaukimas laivu po Niagaros kriokliais - viena daugybė tebesitęsiančių bent 100 metų senumo pramogų

Plaukimas laivu po Niagaros kriokliais – viena daugybė tebesitęsiančių bent 100 metų senumo pramogų

Bet atstumas nuo Amerikos didmiesčių padeda ir toliau: juk į Niujorką, į Čikagą paprasčiausia ir pigiausia atskristi iš viso pasaulio (ir iš Lietuvos). Ir tas pačias pramogas, kuriomis džiaugdavosi 1920 m. jaunavedžiai, dabar išbando šimtai tūkstančių kinų, indų, europiečių, lotynų amerikiečių…

Niagara neblėsta. Niagarą kasmet aplanko 30 milijonų turistų, kai Igvasu – 2 milijonai, o Viktorijos krioklius – 1 milijonas.

Turistai su pončais laukia savo eilės plaukti laivu po Niagaros kriokliu

Turistai su pončais laukia savo eilės plaukti laivu po Niagaros kriokliu

Niagaros krioklių pramogos

Kelionė prie daugelio pasaulio krioklių panaši. Apogėjus – žvilgsnis į krioklius. Man patinka krentantį vandenį stebėti ilgai, bet net ir taip vis tiek praleidus ilgiau valandos prie vieno krioklio norisi eiti toliau. Svarbi kelionių prie krioklių dalis būna žygis prie krioklių: bet Niagaroje nėra net to, juk kriokliai yra mieste.

Amerikos krioklys. Virš jo - Niagara Folso miestas (JAV)

Amerikos krioklys. Virš jo – Niagara Folso miestas (JAV)

Tad kaip užimti visus jaunavedžius ir kitus turistus ne valandą, o savaitgalį, savaitę? Apsukrūs ~1900 m. verslininkai sugalvojo daugybę būdų. Daugelis jų šiandien būtų tikrai neįmanomi: gamtosaugininkai neleistų išgręžti už krioklio tunelių, tiesti netoliese lynų keltuvų. Bet, kadangi visa tai pastatyta prieš 100 metų ir daugiau, viskas išliko: ir todėl Niagarą galima patirti įvairiau, nei vien “gamtinius” krioklius.

Nusileidimas arčiau krioklių nei tikėtumeis Cave of the Winds liftu, tuneliais ir galiausiai metaliniais takeliais (JAV pusė)

Nusileidimas arčiau krioklių nei tikėtumeis Cave of the Winds liftu, tuneliais ir galiausiai metaliniais takeliais (JAV pusė)

Niagaros kriokliai yra ant JAV ir Kanados sienos. Pramogų yra abiejose pusėse. Abiejose pusėse galima nusipirkti pasą, įgalinantį aplankyti visas pagrindines krioklio pramogas (Kanadoje – “Niagara Falls Adventure Pass”, JAV – “Niagara Falls Discovery Pass”). Kainos tikrai nesikandžioja, atsižvelgiant į tai, ką už tai gauni: tokiose brangiose šalyse tikėjausi brangiau. Iš tikro viskas net pigiau, nei Brazilijos Igvasu.

Amerikos kriokliai žvelgiant iš paupio promenados

Abi valstybes jungiantis tiltas žvelgiant iš Kanados. Pagrindines lankytinas vietas abiejose pusėse aplankyti gali, net sieną pereiti ir pėsčias – ir dar nuo tilto pasigėrėti gražiu krioklių vaizdu. Nuo gražiausio vaizdo Kanadoje iki gražiausio vaizdo JAV – ~3 km ėjimo

Tiek JAV, tiek Kanadoje žymiausia Niagaros krioklio pramoga – plaukimas po kriokliu laivu (Maid of the Mist ir pan.). Iš tikro ne po, o prie krioklio: bet vandens purslų ten tiek, kad pranoksta liūtį, viskas balta, šlapia, žmonės klykia. Tikrai nepakartojama patirtis, o jei vandens bus per daug, visada gali slėptis laivo viduje. Esu taip plaukęs ir po Igvasu kriokliais – ten laivelis mažesnis, viskas atvira, vienu metu net buvo toks jausmas, kad skęstu. Niagaros pramogos daug labiau “draugiškos šeimai” (vaikams, seneliams, neįgaliems…).

Laivas prie pasagos krioklių

Laivas prie pasagos krioklių

Kitos pramogos Kanadoje, įeinančios į Kanados pasą (nuo, mano nuomone, įdomiausių):
Kelionė anapus krioklio (Journey Behind the Falls). Dar 1889 m. pirmąsyk išgręžtais tuneliais užeini anapus baltosios vandens sienos, stebi, kaip vėjas įpučia vandenį į tavo menką siaurą tunelį. Kadaise gidai tais tuneliais vesdavo su žibalinėm lempom, dabar viskas apšviesta, ir celofaniniai lietpalčiai, kaip ir daugelyje Niagaros pramogų, įeina į kainą.

Žvilgsnis į Niagarą iš anapus. Karts nuo karto vėjas įpučia vandenį gilyn.

Žvilgsnis į Niagarą iš anapus. Karts nuo karto vėjas įpučia vandenį gilyn.

Baltojo vandens pasivaikščiojimas (Whitewater walk). 300 m takelis palei Niagaros upę žemiau krioklių, kur teka balti vandenys tokie tūžmingi, kad vos keliems žmonėms pavyko perplaukti, o bangų upėje aukštis skaičiuojamas metrais. Pačių krioklių nesimato.

Baltojo vandens pasivaikščiojimo take

Baltojo vandens pasivaikščiojimo take

Sūkurio aeromašina (Whirlpool Aero Car; įeina tik į brangesnį Kanados paso variantą). Senovinis (1916 m.) lynų keltuvas virš gražaus Niagaros upės vingio žemiau krioklių, pilno sūkurėlių. Pačių krioklių nesimato.

Sūkurio aeromašina

Sūkurio aeromašina

Niagaros įtūžis (Niagara’s Fury). Filmas apie Niagaros krioklį su visokiausiais efektais (ir vandeniu). Jei perkate “Adventure Pass”, verta užsukti, bet šiaip kiek nuvylė: kai tikra Niagara alma vos anapus išėjimo, sunku pranokti.

Koks 3D kinas galėtų prilygti tikro krioklio aptaškymui? Nuotrauka daryta laive, plukdančiame po kriokliu

Koks 3D kinas galėtų prilygti tikro krioklio aptaškymui? Nuotrauka daryta laive, plukdančiame po kriokliu

Kitos pramogos JAV, įeinančios į JAV pasą:
Vėjų ola (Cave of the Winds). Galimybė prieiti labai arti Amerikos krioklių – ten, kur rimtai taško. “Šlapiausias vietas” norint galima apeiti. Pirmąkart šie priėjimai įrengti dar 1841 m. ir tada dar būdavo galima nusileisti į olą, garsėjusią milžiniškais vėjais – bet ją 1954 m. sunaikino pati gamta. Tad vėjų oloje olos neliko. Užtat atsirado minimuziejus, pasakojantis Niagaros istoriją.
Dar įeina keli muziejai ir filmas – aš pirkau tik Kanados pasą, tad pastarųjų nelankiau.

Uragano denis Vėjų oloje (Cave of the Winds) - vieta, kur Niagaros krioklys tave aptaško labiausiai tarp visų krioklio pramogų. Čia faktiškai gauni krioklio dušą ir vėją.

Uragano denis Vėjų oloje (Cave of the Winds) – vieta, kur Niagaros krioklys tave aptaško labiausiai tarp visų krioklio pramogų. Čia faktiškai gauni krioklio dušą ir vėją.

Jei norite pamatyti svarbiausias Niagaros krioklių pramogas įdomiai, rekomenduoju pažiūrėti filmą “Niagara” su Merlin Monro. Herojai ten išmėgina viską. Taip, filmas 1953 m. Bet net nuostabu, kaip niekas nuo tada nepasikeitė – tik didesni viešbučiai užaugo. Kai pagalvoji, 1953 metais kokio Dubajaus išvis iš esmės nebuvo, daugelio kurortų ir nacionalinių parkų nebuvo, Igvasu ar Viktorijos kriokliai atrodė nepasiekiama svajonė ir menkai kam žinomi, o Niagaroje tokie patys masiniai turistai darė lygiai tą patį, ką tu darai dabar. Ir net 1918 m., kai Lietuva tapo nepriklausoma, darė tą patį… Niagara viena retų nereliginių vietų, kur ir pats turizmas yra įdomi istorija.

Ant šių Cave of the Winds metalinių takelių vyko vienas įstabiausių filmo 'Niagara' susidūrimų tarp 'Gėrio' ir 'Blogio'(?)

Ant šių Cave of the Winds metalinių takelių vyko vienas įstabiausių filmo ‘Niagara’ susidūrimų tarp ‘Gėrio’ ir ‘Blogio'(?)

Vaizdai į Niagaros krioklius: nuo nemokamų iki brangiausių

Tam, kad tiesiog pamatytumėte Niagaros krioklius, nieko pirkti išvis nereikia. Visos krantinės nemokamos. Įspūdingesnis vaizdas nuo Kanados pusės krantinės, nes ten matai krioklius iš priekio. Ta krantinė iš esmės yra mieste.

Turistai žavisi Pasagos kriokliu nuo promenados Kanadoje

Turistai žavisi Pasagos kriokliu nuo promenados Kanadoje

Amerikos pusės krantinė įdomiausia Ožio saloje (Goat Island), plytinčios tarp abiejų Niagaros krioklių. Kadaise ten irgi buvo miestas, netgi fabrikai, naudoję krioklių vandenį pramonei – bet ~1887 m. grąžino gamtai, padarė parku. Tiesa, iš jo krioklius tegali stebėti iš šono (gražiausias vaizdas nuo Terrapin Point).

Kriokliai iš Amerikos pusės, Ožio salos

Kriokliai iš Amerikos pusės, Ožio salos

Tiek JAV, tiek Kanados promenadose ne tik išvysti krioklius, bet ir esi aptaškomas.

Pinigus, kuriuos kitur sumokėtumėte už Nacionalinio parko ar priėjimo prie krioklių bilietą, Niagaroje verta skirti viešbučiui su vaizdu į krioklį. Kanados pusėje yra gausybė viešbučių, kur nuostabi krioklio panorama atsiveria tiesiog pro kambario langą. Nepakartojama sėdint prie palangės iš aukštai stebėti krioklius. Kas vakarą jie nušviečiami galingais žibintais (tas apšvietimas, beje, irgi sukurtas dar 1925 m.), spalvos mainosi, keičiasi. Vasaromis ir pavasario-rudens savaitgaliais vakarais dar stebina ir fejerverkai. Smagu, kai krioklys – paskutinis vaizdas prieš užmiegant ir pirmas vaizdas prabudus.

Apšviesti kriokliai pro mūsų viešbučio langą

Apšviesti kriokliai pro mūsų viešbučio (The Oakes) langą

Jei apsistoji pigesniuose moteliuose atokiau krioklių, vis tiek bus būdu pažvelgti į krioklius iš aukščiau (aišku, mokamai) – yra restoranai viešbučių viršutiniuose aukštuose ir net specialiuose bokštuose (aukščiausias – Skylon Tower), o dangų virš krioklių nuolat raižo apžvalginiai sraigtasparniai.

Niagaros upė žvelgiant iš Amerikos su Skylon Tower

Niagaros upė žvelgiant iš Amerikos su Skylon Tower

Ne sezono metu viešbučiai pigesni, bet Niagaros kriokliai viena retų vietų, kur ne sezonu ir įspūdis bus ne tas. Mat dalis Niagaros krioklio vandenų yra nukreipta į hidroelektrinę. JAV ir Kanada sutarė, kad turizmo sezono metu dieną bus “vagiama” mažiau krioklio vandens. Lapkričio-kovo mėnesiais kriokliui paliekama 1400 kubinių metrų per sekundę (5 Nemunai ties Kaunu), o turistinio sezono metu – 2800 kubinių metrų į sekundę (10 Nemunų). Dienos metu: bet nakties metu gal ir gerai, kad purslų stulpas sumažėja, geriau matosi apšvietimas.

Nakčiai apšviestas Niagaros krioklys

Nakčiai apšviestas Niagaros krioklys

JAV Niagara Folsas: desperatiškas getas su lietuviška istorija

Ir Kanada, ir JAV turi po kurortą iš savosios Niagaros krioklių pusės, priimantį turistus. Abudu miestai taip ir vadinasi – Niagara Falls (lietuviškai Niagara Folsas).

Kadaise JAV Niagara Folsas buvo pagrindinis Niagaros krioklių kurortas. 1960 m. (eroje, kai sukurtas filmas “Niagara”), jame gyveno 102 000 žmonių – kaip Panevėžyje. Be turizmo, svarbi buvo ir pramonė: krioklių vanduo sukdavo visokiausias mašinas.

Niagaros krioklių vandenį 'skolindavęsi' fabrikai ~1900 metus

Niagaros krioklių vandenį ‘skolindavęsi’ fabrikai ~1900 metus

Deja, Niagara Folso istorija – viena liūdniausių Amerikos žemyne. Pramonė pamažu nyko: iškelta į kitas šalis ar valstijas, juk dabar krioklių pagamintą elektrą laidais gali persiųsti bet kur. Išsikėlė ir žmonės. Išaugo nusikalstamumas. Miestas virto vadinamu “getu”. Dabar kai kurie panašūs miestai JAV atgimsta, bet Niagara Folsui tas negresia. Mat ~1964 m. miestas padarė vieną idiotiškiausių sprendimų JAV urbanistikos istorijoje: išgriovė senamiestį (Old Falls St. apylinkė) ir pakeitė nykiais pastatais, aikštėmis. Atseit turėjo viskas būti gražu, modernu, smagu turistams: išėjo priešingai. Niagara Folso centras nejaukus, nebeturi jokio “šarmo”: kažkokie parkingai, laukymės, neišnuomoti betoniniai turgūs kur būta gražių pastatų, ir vienas eilinis nykus daugiaaukštis kazino. Tik keli pavieniai įdomesni pastatai likę, o istorijos žiupsnelius gali rasti nebent toliau centro (pvz. Main St). Bet ir ten daug kas apleista, langai užkalti.

Vos du Niagara Folso centre išlikę seni gražūs pastatai. Ir dešinys jų apleistas.

Vos du Niagara Folso centre išlikę seni gražūs pastatai. Ir dešinys jų apleistas.

Viena įdomiausių vietų JAV Niagara Folse lietuviams – Niagara Folso lietuvių bažnyčia, kurią dar 1925 m. pasistatė fabrikuose dirbę lietuviai. Ji – parduota anglikonams, į pamaldas teateina du žmonės, rajonas nesaugus. Bet nuo pat 1925 m. išlikę lietuviški užrašai ir Vytis frontone. Įdomu matyti šimto metų senumo Vytį iškaltą 2 kilometrai nuo garsiųjų Niagaros krioklių – dar vienas priminimas, kad miestas su didžia istorija, ir dalis jos – netgi lietuviška. Tiksli bažnyčios vieta – “Tikslas – Amerika” žemėlapyje (priartinkite).

Vytis Niagara Folso lietuvių bažnyčios frontone

Vytis Niagara Folso lietuvių bažnyčios frontone

Tik istorija. Dabar JAV Niagara Folse gyventojų – jau tik 50000, mažiau Alytaus. Lietuvių irgi nesutiksi, nebent turistus, o jie laikosi prie pačių krioklių ir daugelis, apsistoję Kanadoje, tik ateina į JAV pažiūrėti Vėjų olos bei sugrįžta per tiltą. Greta 30 mln. žmonių kasmet pritraukiančių krioklių JAV pusėje net lankytinų vietų nepavyksta sukurti: štai ant Narsuolių muziejaus, pasakojančio istorijas visų tų, kurie per Niagaros krioklius ėjo lynais, plaukė statinėmis ir darė dar visokius sunkiai suvokiamus triukus (tai buvo tikra XIX a. mada), kabėjo iškaba “Parduodama”. Atrodo, muziejus “padėjo galvą” kaip ir daug tų narsuolių. “Tripadvisor” dar 2013 m. komentaruose irgi rašoma, kad muziejus uždarytas, parduodamas. Atrodo, nieks nė pastato pirkti nenori.

Pastatas kairėje - apleistas

Pastatas kairėje – apleistas

Kanados Niagaros kurortas: linksmas miestas-lunaparkas

Kol JAV Niagara Folsas nyko, kanadietiškasis plėtėsi. ~1960 m. jame gyveno tik 22000 žmonių (tokia Plungė): filme “Niagara” dar rodoma, kad priešais Niagaros krioklį stovi kempingas su nameliais. Šiandien ten stūkso viešbučiai-dangoraižiai su vaizdais į krioklius iš numerių, o mieste gyventojų – jau 88000 (beveik Panevėžys). Abu kurortai “susikeitė vietomis”.

Kanados Niagara Folsas turi du centrus. Naujesnis yra Fallsview – aukštų viešbučių linija priešais Pasagos (Kanados) krioklius: ten geriausia vieta apsistoti, yra variantų pavalgyti, apsipirkti.

Fallsview viešbučiai Kanadoje žvelgiant nuo Terrapin Point JAV

Fallsview viešbučiai Kanadoje žvelgiant nuo Terrapin Point JAV

Antrasis centras – Cliffton Hill yra tarsi vienas didelis lunaparkas. Jei kriokliai pabostų (pvz. vaikams), ten rasi kone “pusę Disneilendo” įvairiausių pramogų, o naktį Cliffton Hill žiba tarsi Las Vegasas.

Cliffton Hill šviesos

Cliffton Hill šviesos

Cliffton Hill (apačia priešais mažesniuosius, Amerikos, krioklius) – siaubo kambariai, vaškinių figūrų muziejai, atrakcionai, žaidimų automatai, 3D kinai, pramoginiai muziejai (Gineso rekordų, Riplio keistenybių), apžvalgos ratas ir t.t. Yra ir Cliffton Hill pasas, tiesa, perkant jį, galėsi patekti tik į nedaug pramogų. Tikriausiai orientuota į tuos, kurie dešimtosioms vestuvių metinėms grįžta ten, kur šventė medaus mėnesį. Jau su vaikais… Mažai Amerikoje vietų, kur viename rajone būtų šitiek pramogų visai šeimai.

Riplio keistenybių muziejus Cliffton Hill. Čia sudėtos visokių keistenybių nuotraukos ir aprašai: vienarankių beisbolininkų komanda ir pan. Aišku, Riplis pirmąjį muziejų įkūrė 1933 m. Jei sunku suprasti, kaip šiais interneto laikais ten dar kas nors eina, dera pažvelgti į pastatą: koks vaikas neprašytų savo tėvų ten jį nuvesti?

Riplio keistenybių muziejus Cliffton Hill. Čia sudėtos visokių keistenybių nuotraukos ir aprašai: vienarankių beisbolininkų komanda ir pan. Aišku, Riplis pirmąjį muziejų įkūrė 1933 m. Jei sunku suprasti, kaip šiais interneto laikais ten dar kas nors eina, dera pažvelgti į pastatą: koks vaikas neprašytų savo tėvų ten jį nuvesti?

Parkavimas Niagara Folse yra brangus (įskaitant prie viešbučių), bet daugelyje parkingų moki už išvažiavimą: tai yra, jei atvažiuosi ir paliksi automobilį kelioms dienoms, mokėsi tik kartą. Po miestą tada gali vaikščioti arba važinėti Wego autobusais, kurių 2 parų bilietas įeina į Niagara Falls Adventure Pass.

Jei Kanados pusėje vežioja prasti autobusai, JAV pusėje turistams paleisti tokie neva šimto metų traukinukai

Jei Kanados pusėje vežioja prasti autobusai, JAV pusėje turistams paleisti tokie neva šimto metų traukinukai

Niagaros kriokliai – ir kelionė į save

Niagaros upė atrodo milžiniška, bet ji stebėtinai trumpa – vos 58 kilometrai. Tiesiog, ji jungia du milžiniškus ežerus – Erio ir Ontarijo – ir todėl ja plūsta šitokia vandens galybė.

Ties baltojo vandens pasivaikščiojimu Niagaros upė gerokai susiaurėja, todėl ten šitoks tūžmingas vandens greitis

Ties baltojo vandens pasivaikščiojimu Niagaros upė gerokai susiaurėja, todėl ten šitoks tūžmingas vandens greitis

Niagaros kriokliai yra maždaug ties upės viduriu ir bėgant metams slenka į pietus, palikdami slėnį (kasmet po kelis centimetrus). Lankytinų vietų yra visur palei šią upę. Daug visokių fortų, įtvirtinimų: juk Kanadą valdžiusi Britanija ir JAV dažnai nesutardavo. Golfo laukai, drugelių parkas. Yra milžiniškos hidroelektrinės, verčiančios krioklių vandenį elektra. Ne šiaip sau hidroelektrinės, o pačios pirmosios pasaulyje, iš kurių elektra buvo siunčiama didesniu atstumu laidais, užuot panaudojus čia pat. “Prisimink: pasaulis pasikeitė čia” – pompastiškai skelbė filmukas Cave of the Winds muziejuje.

Niagaros hidroelektrinė

Niagaros hidroelektrinė

O šiauriniame Kanados kelio palei upę gale – Niagara on the Lake miestelis, vienas seniausių Kanadoje. Kai tik kam Amerikoje pasakydavau, kad važiuosiu prie Niagaros krioklių, būtinai patardavo aplankyti ir Niagara on the Lake. Išties, miestelis gražus, tikra JAV Niagara Folso priešingybė: turtingas, pilnas turistų, prabangių restoranėlių ir parduotuvių puikiai išsilaikiusiuose senuose (kai kurie dar XVIII a.) pastatuose, kurių čia niekas nesugalvotų griauti (dabar, vietinis pasakojo, viską supirko kinai).

Prabangus pasivažinėjimas senovine karieta Niagara on the Lake

Prabangus pasivažinėjimas senovine karieta Niagara on the Lake

Bet visgi aš iš Europos, ir senais pastatais taip paprastai nenustebinsi. Ech, kaip smarkiai gebėjimą žavėtis lankytinomis vietomis keičia asmeninė patirtis: kas amerikiečiui “neįtikėtinai senas, gražus, unikalus, tvarkingas miestelis”, Europoje būtų gana eilinė gyvenvietė. Užtat mane, pavyzdžiui, žavi, kiek Amerikoje miestuose yra gyvūnų: voverės, kiškiai, net stirnos ateina, žmonių nebijo. Ir Niagara on the Falls matėme. Žavi visi Amerikos greito maisto tinklai: tokie įvairūs, ištobulinti. Amerikiečiai to nė nepastebi: įprasta.

Amerikiečių fortas žvelgiant iš Niagara on the Lake

Amerikiečių fortas žvelgiant iš Niagara on the Lake. Įdomu, bet toli iki Europos pilių

Ir Niagaros krioklius skirtingais gyvenimo etapais regėjau skirtingomis akimis. Kai pirmą kartą ten keliavau 1998 m., mačiau visų pirma patį krioklį, dar – Cliffton Hill šviesas ir garsus (Lietuvoje to nebuvo!). Sugrįžęs 2019 m., pirmąkart supratau vietovės istorijos didybę ir reikšmę, visą krioklių įvairovę.

Galingi apšvietimo stulpai, nukreipti į krioklius, sukuria Niagaros krioklių promenadoje vaiduoklišką atmosferą

Galingi apšvietimo stulpai, nukreipti į krioklius, sukuria Niagaros krioklių promenadoje vaiduoklišką atmosferą. Taip yra todėl, kad jie apšviečia nuo krioklio atskriejančius purslus, kurie tarsi lengvas lietus tenai nuolat tvyro.

Kriokliai nepasikeitė. Net jų kurortai, pramogos nepasikeitė. Pasikeičiau aš ir pasikeitė Lietuva.

1998 m., tarkime, nebuvo pinigų jokioms krioklio pramogoms, viskas atrodė šitaip brangu. Nakvojome motelyje kažkur už miesto ir tik atvažiavome pasižiūrėti į krioklį nuo promenados (automobiliu, skolintu iš JAV gyvenančio tėvų pažįstamo). Jau vien žvilgtelėti į Niagaros krioklį tada lietuviui buvo “kažkas nesuvokiamo”, prieinama tik Amerikoje turintiems draugų ar giminių. Tai buvo pirmoji mano tolima kelionė ir dar 6 metus paskui nekeliavau toli.

Tipinis motelis toliau nuo krioklių

Tipinis motelis toliau nuo krioklių

O 2019 m. jau nakvojau viešbutyje su vaizdu į Niagaros krioklį, pirkau Adventure pass – ir tai neatrodė kažkoks superišlaidavimas lyginant su vidutine Lietuvos alga ar mano pajamom. Tikrai gali sau leisti atvykęs į šitokią vietą. Šimtai tūkstančių lietuvių kasmet keliauja panašiai.

Dirbau kompiuteriu, o akis pailsinti nukreipdavau į krioklį

Dirbau kompiuteriu, o akis pailsinti nukreipdavau į krioklį

Kartais manęs žmonės klausia, “Ką darysi, kai viską, kas įdomu, pasaulyje būsi matęs?”. Tada galiu prisiminti Niagaros krioklius. Grįžęs ten pat po 20 metų viską atrandi naujai. Ir tam net nereikia kokio Dubajaus, kur po 20 metų viskas ir bus nauja. Tam pakanka ir Niagaros krioklių – vietos, kuri keičiasi lėčiau, nei žmonių kartos.

Kiek įsimylėjėlių kartų čia darė tą patį, ką mes?

Kiek įsimylėjėlių kartų čia darė tą patį, ką mes?


Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai


Kelionės po vakarų JAV

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).

Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas

Kelionės po rytų JAV

Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.

Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - 4 dienų maršrutas kelionei
Niujorkas-Bostonas - 7 dienų maršrutas kelionei automobiliu
Tikslas - Amerika 2017 (JAV rytų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2018 (Vidurio Vakarų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas - Amerika lietuviškų vietų JAV žemėlapis

Kelionės po pietų (pietryčių) JAV

Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).

Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kelionės po JAV salas

JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.

Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , ,