Išskleisti meniu

Kelionių patogumas

Ką imti į kelionę? Daiktų sąrašas ir patarimai

Ką imti į kelionę? Daiktų sąrašas ir patarimai

| 7 komentarai

Bagažas lengvai gali sugadinti kelionę. Ne tik, jei neįsidėsite svarbaus daikto, bet jei ir susidėsite per daug daiktų: juk teks viską ilgai krautis, tampyti, o aviakompanijos dar gali pritaikyti ir didelius mokesčius.

Todėl labai svarbu susidėti tuos – ir tik tuos – daiktus, kurių tikrai reikia.

Per keliones į daugiau nei 100 šalių ištobulinau sistemą, kokie daiktai kada reikalingi. Viską esu susirašęs į vieną vietą ir kas kartą prieš kelionę tiesiog perbėgu tą sąrašą akimis – taip įsitikinu, kad nieko nepamiršau, o daiktų susikrovimas net į 2 mėnesių kelionę teužtrunka valandą-dvi.

Nuo tada, kai kraunuosi daiktus taip, nieko svarbaus nesu pamiršęs, o viso mano bagažo svoris daugelyje kelionių ~5 kg.

Pilnas mano į kelionę imamų daiktų sąrašas – žemiau. Jei keliaujate dažniau nei kartą į metus – susidarykite tokį sąrašą ir jūs.

Susikrovimui paruošti daiktai ant stalo

Susikrovimui paruošti daiktai ant stalo. Patogiausia pirma daiktus susidėti matomoje vietoje, o paskui, patikrinus pagal sąrašą, ar nieko netrūksta, jau skirstyti po kišenes, kuprinę, lagaminą.


Būtiniausi kelionėje dalykai

Nepaėmus šito, kelionė gali žlugti ar pasidaryti žymiai sudėtingesnė.

*Pasas. Svarbu, kad jame būtų viza, jei reikia.
*Piniginė su reikiamu kiekiu pinigų ir kortelėmis. Dalį pinigų laikau paskirstęs kitur, kad, vagystės atveju, neprarasčiau visko. Piniginėje laikau ir Asmens tapatybės kortelę – du asmens dokumentai gali praversti vieną pametus.
*Mobilusis telefonas. Jame įsirašau kelionės šalies žemėlapius (kad būtų pasiekiami be interneto), taip pat e-knygas apie tą šalį ir viešbučių bei autonuomos rezervacijas, instaliuoju svarbiausių kalbos žodžių, valiutų kursų keitimo programėles – nereikia sunkių popierių.

Svarbiausi daiktai pasiimti į kelionę: piniginė, pasas, mobilusis telefonas

Svarbiausi daiktai pasiimti į kelionę: piniginė, pasas, mobilusis telefonas

*Kelionės bilietai (pvz. lėktuvo) ir įlaipinimo talonai. Paprastai dėl visa ko dar atsispausdinu.
*Išorinis akumuliatorius (powerbank). Nes telefonas, būna, išsikrauna netinkamiausiu metu – o kai ten tiek svarbių duomenų, negaliu to leisti. Be to, jo dėka, galiu naudotis telefonu ilguose skrydžiuose, kitą dieną po skrydžio. Mano akumuliatorius taip pat turi žibintuvėlio funkciją.

Išorinis akumuliatorius su žibintuvėliu (kairėje), kroviklis (viršuje dešinėje), abiems tinkamas laidas ir adapteris (jei šalyje jo reikia). Visa tai nuolat būna mano kišenėje.

Išorinis akumuliatorius su žibintuvėliu (kairėje), kroviklis (viršuje dešinėje), abiems tinkamas laidas ir adapteris (jei šalyje jo reikia). Visa tai nuolat būna mano kišenėje.

*Kroviklis. Vienas bendras viskam, su keturiais laidais – galiu vienu metu krauti savo, žmonos telefonus, išorinį akumuliatorių, išmanųjį laikrodį, fotoaparatą.

Kroviklis su keturiomis angomis, galintis krauti iki 4 aparatų vienu metu

Kroviklis su keturiomis angomis, galintis krauti iki 4 aparatų vienu metu


Kiti pagrindiniai daiktai, kuriuos visada imu į keliones

Šitie daiktai visada yra mano kuprinėje ar kitur – bet kiti žmonės galbūt gali apsieiti ir be jų. Nors daiktų atrodo daug, daugelis jų – labai maži.

*Išmanusis laikrodis ant rankos. Turi kompaso funkciją, GPS, skaičiuoja žingsnius ir kt.
*Gėrimų atidarytuvas (ant raktų pakabuko). Kai kuriose šalyse įprasta pardavinėti neatidarytus stiklinius butelius (pvz. Afrikoje).
*Sulankstomas metras (ant raktų pakabuko). Tikrai ne kartą teko matuoti ilgius, atstumus (pvz. bagažo skersmenį ir pan.).

Kiekvieną daiktą reikia išnaudoti, tad mano raktų pakabukai nėra tik raktų pakabukai. Stengiuosi, kad kiekvienas atliktų ir reikalingą funkciją. Iš dešinės į kairę: parduotuvių vėžimėlių išėmėjas, atidarytuvas, metras.

Kiekvieną daiktą reikia išnaudoti, tad mano raktų pakabukai nėra tik raktų pakabukai. Stengiuosi, kad kiekvienas atliktų ir reikalingą funkciją. Iš dešinės į kairę: parduotuvių vėžimėlių išėmėjas, atidarytuvas, metras.

*Objektyvo valiklis (Lenspen). Nes nešvarus objektyvas gadina nuotraukas (net telefono), o servetėlės taip jo nenuvalo.
*Akinių valikliai. Nes nešvarūs akiniai gadina vaizdą (įskaitant akinius nuo saulės).

Akinių servetėlės, juodi akiniai (uždedami ant kitų akinių). akinių valiklis ir objektyvo valiklis

Akinių servetėlės, juodi akiniai (uždedami ant kitų akinių). akinių valiklis ir objektyvo valiklis

*Automobilinis kroviklis – imu, jeigu kelionėje nuomojuosi automobilį. Jis leidžia krauti telefoną važiuojant automobiliu, o tai labai svarbu, jei naudojiesi telefono GPS – greitai išsikrauna. Kroviklis su 2-3 pakrovimo angom: vienu metu galima krauti kelis daiktus.
*Vaistai. Svarbiausi: nuo viduriavimo, nuo skausmo ir nuo temperatūros – tai, ko gali prireikti staiga (naktį, užmiestyje). Kitką gali įsigyti vietoje (jei nekeliaujate “už civilizacijos”).
*Maistas į lėktuvą – jeigu lėktuve neįeina maitinimas, pasiimu kokių bulvių traškučių, kad nealkti ir nemokėti brangiai, bei guminukų desertui. Kadangi šį maistą suvalgysite dar kelionės į priekį metu, jo nereikės tąsytis paskui.
*Du maišeliai. Vienas, iš pradžių pilnas, skirtas švariems apatiniams rūbams, kitas, iš pradžių tuščias – nešvariems.
*Dezinfekcinis skystis rankoms. Nes ne visada įmanoma prieš valgį gerai nusiplauti rankas.
*Dantų šepetėlis, pasta, muiliukas. Imu tada, jei keliauju į šalį, kur, tikėtina, viešbučiuose nebus, arba nakvosiu ne viešbučiuose.

Higienos reikmenys

Higienos reikmenys

*Vienkartinių nosinaičių pakelis. Tarnauja ir kaip servetėlės ir, iš bėdos, tualetinis popierius.
*Tušinukas ir lapeliai/knygelė. Dar yra atvejų, kai užrašyti telefono ekrane nepakanka: pvz. norint užrašyti kam nors savo vardą, viešbučio adresą ar pan.
*Elektroninio parašo įrenginys. Į jį įdėjus asmens tapatybės kortelę galima iš bet kurios vietos pasirašyti bet kokį dokumentą, ir tas parašas oficialiai galioja. Užsienyje ir dirbu, man to reikia.
*USB atmintinė. Turiu svarbiausių failų kopijas bei persirašau į ją nuotraukas kelionės metu, kad nesunyktų (tarkime, dėl gedimo ar vagystės).
*Mobiliojo telefono SIM kortelės atidariklis. Vienas naujausių ir smulkiausių daiktų sąraše: dabartinio telefono SIM kortelės dėklas neatsidaro paprastai, o kelionių metu dažnai nusiperku vietines SIM korteles.
*Atminties kortelių skaitytuvas. Nuskaito informaciją iš fotoaparato atminties kortelės ir gali ją rodyti telefone ar kompiuteryje, perrašyti.
*USB-C / USB adapteris. Įgalina prijungti USB atmintinę ir kitką prie mobiliojo telefono.
*Ausinės. Filmams, muzikai, kalbos mokymuisi kai aplink daug žmonių. Keliaujant dviese, imu dvigubas ausines: tas pats girdisi ir man, ir žmonai.

Daiktų atrodo daug, bet vietos jie užima be galo mažai. Iš kairės į dešinę: e-parašo įrenginys, kortelių skaitytuvas, klaviatūros prijungiklis, USB-C / USB adapteris, SIM kortelės išėmėjas, ausinės, ausinių daliklis (leidžiantis dviems žmonėms savo ausinėmis klausyti to paties). Viskas telpa į vieną nedidelę kišenę, nors, patogumo dėlei, paprastai paskirstau šiuos daiktus po dvi kišenes.

Daiktų atrodo daug, bet vietos jie užima be galo mažai. Iš kairės į dešinę: e-parašo įrenginys, kortelių skaitytuvas, klaviatūros prijungiklis, USB-C / USB adapteris, SIM kortelės išėmėjas, ausinės, ausinių daliklis (leidžiantis dviems žmonėms savo ausinėmis klausyti to paties). Viskas telpa į vieną nedidelę kišenę, nors, patogumo dėlei, paprastai paskirstau šiuos daiktus po dvi kišenes.

*Fotoaparatas. Šiais laikais daugybei žmonių jis nėra būtinas, pakanka mobiliojo telefono – bet kadangi aš naudoju nuotraukas savo tinklapiams ir reikia profesionalesnės kokybės, naudoju fotoaparatą.
*Mobiliojo telefono Bluetooth klaviatūra. Jos dėka telefonas man tarnauja beveik kaip kompiuteris, galiu greitai parašyti el. laiškus ir kt. Aktualu, jei reikia kelionių metu dirbti, daug rašyti.


Drabužiai

Drabužių imu labai mažai. Dažna pradedančių keliautojų klaida: susikrauti rūbų visiems gyvenimo atvejams, arba imti šiltus rūbus ir batus vien tam, kad nuvažiuoti Lietuvoje į oro uostą, kai skrendama į šiltus kraštus.

Aš darau kitaip. Pasižiūriu, koks klimatas šalyje, ir įsidedu rūbus tik tokiam orui (iš labai didelės bėdos juk būtų galima nusipirkti – bet dar niekad neprireikė). Skrisdamas į šiltus kraštus šiltų rūbų neimu net kai Lietuvoje žiema: verčiau tiesiog važiuodamas į oro uostą susirengiu daug rūbų iš karto. Pavyzdžiui, daug sluoksnių marškinėlių. Vietoje šiltų batų – aunuosi kad ir basutes, tačiau apsiaunu 3 ar 6 kojinių sluoksnius. Tada lėktuve daug ką nusirengiu, o nusirengtus rūbus vėliau naudoju atskirai kaip švarius, nes jie nespėja susitepti (pvz. neapatinės ir neviršutinės kojinės, neapatiniai marškinėliai).

Papildomi drabužiai ir nešiojami daiktai, kuriuos turiu kišenėse ar kuprinėje:

*Plačiabrylė minkšta skrybėlė. Dengia ir nuo saulės, ir visai pakankamai nuo lietaus – nereikia skėčio.
*Gėrimo buteliuko nešyklė, permetama per petį. Labai patogu žygiuose po gamtą ar ir miestus. Keista, kad toks daiktas neišpopuliarėjo ir dažniau parduodamas tik Lotynų Amerikoje.

Plačiabrylė skrybėlė (kairėje) ir gėrimo nešyklė

Plačiabrylė skrybėlė (kairėje) ir gėrimo nešyklė

*Tamsūs stiklai, uždedami ant akinių (paverčia eilinius akinius akiniais nuo saulės). Jeigu nenešiojate akinių, tada jums tiesiog reikia įsidėti akinius nuo saulės, bent jau jei keliaujate į saulėtas šalis.
*Atsarginiai akiniai. Jei nešiojate akinius – būtina, nes jei suluš/suduš kelionė bus gerokai sugadinta.
*Kojinės (kiek nesusimaunu iš karto).
*Kelnaitės (kiekis priklausomai nuo kelionės trukmės, tačiau ilgesnėse galima ir išsiskalbti).
*Slaptos dėtuvės. Keliaujant į nesaugias šalis, verta įsigyti dėtuvių, kad būtų galima brangiausius dalykus (pinigus, pasą) laikyti po rūbais ir kitose sunkiai pasiakiamose vietose.


Papildomi daiktai į ilgas išvykas (mėnuo ir pan.)

Šiuos daiktus imu į ilgas “skaitemeninio klajoklio” keliones, kuriose turiu ir daug dirbti. Be to, tokiose kelionėse ilgesniam laikui apsistoju vienoje vietoje, todėl nereikia tąsyti tiek daiktų su savimi (tik iki stoties ar išnuomoto auromobilio ir atgal). Jeigu keliaudami nuolat nedirbate – neimkite šių daiktų.

*Nešiojamas kompiuteris darbui. Taip pat galima naudoti žiūrėti filmams ir kt. Kartu su kompiuteriu paimu:
*Kompiuterio pelė ir pelės kilimėlis. Nes dirbti be pelės ne tas pats, o optinė pelė veikia ne ant visų paviršių.
*HDMI kabelis. Leidžia prijungti kompiuterį prie televizoriaus viešbučiuose ar butuose, naudoti jį kaip monitorių (pvz. filmams žiūrėti).
*Išorinė kolonėlė. Nešiojamo kompiuterio garsumo nepakanka, kad naudotumeis juo ten, kur didelis garsas. O mano išorinė kolonėlė pakankama net paskaitoms.
*TV tiuneris ir mini antena. Leidžia žiūrėti vietinę televiziją be televizoriaus. Praverčia, tarkime, per svarbius sporto čempionatus.

TV tiuneris, kišamas į kompiuterio USB jungtį, ir mini-antena: tiek pakanka, kad bet kur žiūrėtumėte vietinę televiziją per kompiuterį. Kad ir mašinoje.

TV tiuneris, kišamas į kompiuterio USB jungtį, ir mini-antena: tiek pakanka, kad bet kur žiūrėtumėte vietinę televiziją per kompiuterį. Kad ir mašinoje.

*Kroviklis-ilgintuvas-adapteris (vietoje daugelio jungčių kroviklio). Vienu metu gali krauti daug technikos. Ypač aktualu, kai viešbučiuose trūksta rozečių ir norisi viską palikti nakčiai krautis.

Kroviklis-ilgintuvas-adapteris su 4 rozetėmis, talpinančiomis visų rūšių kištukus, bei keturiom USB pakrovimo angom

Kroviklis-ilgintuvas-adapteris su 4 rozetėmis, talpinančiomis visų rūšių kištukus, bei keturiom USB pakrovimo angom


Kur viską susidėti? (lagaminas, kuprinė, kišenės)

Visų pirma, mano drabužiai visuomet – su daug kišenių (kelnės, liemenės, švarkai, marškinėliai). Labai patogu išskirstyti daug svarbiausių daiktų po kišenes – jie lengvai pasiekiami visur, jų niekada nepalieku ir žinau tiksliai kurioje kišenėje kas: pasas, telefonas, krovikliai, raktai, bilietai ir t.t. Be to, kišenių turinio niekas nei matuoja, nei sveria net pigių skrydžių oro bendrovėse – taigi, gali nemokamai gabenti daugiau bagažo. Absoliučiai visus daiktus, kuriuos vežiojuosi į trumpas ar vidutinės trukmės keliones, galiu susidėti į savo rūbus ir neimti jokios kuprinės ar lagamino – tiesa, taip nedarau, nes nėra reikalo, tarkime, tampyti su savimi kišenėse atsarginių kojinių.

Kiekvienas mano rūbas turi kišenių - čia ir kelnės, ir švarkas, ir liemenė. Paprastai kišenių kiek mažiau, tačiau, per visus rūbus, susidaro keliolika įvairių dydžių. Sudėtingiau tik karštuose kraštuose

Kiekvienas mano rūbas turi kišenių – čia ir kelnės, ir švarkas, ir liemenė. Paprastai kišenių kiek mažiau, tačiau, per visus rūbus, susidaro keliolika įvairių dydžių. Sudėtingiau tik karštuose kraštuose, bet liemenė ir kelnės lieka ir ten

Mano žmona nemėgsta kišenių, todėl nešiojasi bent jau nedidelį rankinuką, kur turi daiktus, reikalingus 'po ranka'

Mano žmona nemėgsta kišenių, todėl nešiojasi bent jau nedidelį rankinuką, kur turi daiktus, reikalingus ‘po ranka’

Taigi, daugumą to, kas netelpa arba nėra reikalo susidėti į kišenes, nešioju kuprinėje. Jei tenka daug vaikščioti pėsčiam, stengiuosi, kad kuprinės svoris neviršytų 4 kg – nenuspaudžia pečių. Kuprinę nešiojuosi su savimi tik kai nesu apsistojęs viešbutyje (pvz. ryte atvykau į miestą, o vakare išvyksiu) ir nesu išsinuomavęs automobilio – kitu atveju palieku kuprinę viešbutyje ar automobilio bagažinėje, o kas reikalinga “po ranka” – nešioju kišenėse.

Jei vežuosi nešiojamą kompiuterį, kuprinės svoris būna ~7 kg, tačiau tokiose kelionėse stengiuosi visų pirma nueiti į viešbutį ir pasidėti daiktus, arba daiktus laikau nuomotame automobilyje.

Aš su didžiausia iš kuprinių, kurias dar imu į kelionę, su nešiojamuoju kompiuteriu ir visa jo įranga

Aš su didžiausia iš kuprinių, kurias dar imu į kelionę, su nešiojamuoju kompiuteriu ir visa jo įranga

Skrisdamas lėktuvu kuprinę imu į saloną. Dažnai oficiali rankinio bagažo svorio riba yra 8 kg (kai kur – 5 ar 10 kg), tačiau kuprinių paprastai aviakompanijos nesveria tad ribojimas “įspėjamasis” (tiesa, yra avialinijų, kurios sveria). Taip pat svarbu, kad kuprinė nebūtų pernelyg didelė, kad neviršytų aviakompanijos nemokamo rankinio bagažo ribų. Daugelis aviakompanijų be kuprinės leidžia į orlaivio saloną pasiimti atskirą maišą ar rankinuką, kurį vadina “asmeniniu daiktu”. Jis ypač praverčia grįžtant atgal ką nors nusipirkus. Nedidelė ar vidutinio dydžio kuprinė irgi gali būti laikoma “asmeniniu daiktu” – taigi, net jei oficialiai aviakompanija leidžia vežtis tik vieną rankinio bagažo vienetą, dažniausiai realybėje galima paimti dvi tokias kuprines ar net tokią kuprinę ir nedidelį lagaminą.

Mano kuprinė, į kurią telpa viskas (jei reikia, ir nešiojamas kompiuteris su visa įranga). Niekada neimu ir netgi neturiu didesnės kuprinės.

Mano kuprinė, į kurią telpa viskas (jei reikia, ir nešiojamas kompiuteris su visa įranga). Niekada neimu ir netgi neturiu didesnės kuprinės. Tokio dydžio kuprinę aviakompanijos dažniausiai laiko ne ‘rankiniu bagažu, o ‘asmeniniu daiktu’ – ir leidžia man be šios kuprinės be papildomo mokesčio pasiimti kitą tokią pat, arba maišą, arba net nedidelį lagaminą!

Lagaminą imu tik į ilgas keliones arba jei planuoju daug pirkti (pvz. vykdamas į pigias šalis). Neimu lagamino, jei aviakompanija už jį reikalauja primokėti papildomai – neverta; viskas, ko tikrai reikia, telpa ir į kuprinę bei kišenes. Visi mano lagaminai – tik su ratukais, kad galėčiau stumti ar traukti. Taip pat geriausia turėti kuo didesnį lagaminą – maksimalų, kokį leidžia aviakompanija. Net jeigu į priekį neprikrausite pilno, galbūt ką nors nusipirksite kelionės metu. Be to, patogu, kai lagamine lieka laisvos vietos – galima geriau paskirstyti daiktus.

Dešinėje - mano pagrindinis lagaminas, kurį įsigijau Tailande.

Dešinėje – mano pagrindinis lagaminas, kurį įsigijau Tailande. Dydis artimas maksimaliam, įprastam aviakompanijose. Kairėje esantį lagaminą galima paimti į orlaivio saloną, bet tokiu atveju verčiau vežu kuprinę.


Papildomi daiktai į keliones automobiliu

Jei važiuoju savo automobiliu iš Lietuvos, daugelis ribojimų daiktams nebegalioja. Galima susidėti kiek nori drabužių ir pan. – nėra nei aviakompanijų limitų, nei poreikio kada nors viską tąsyti ant kupros. Tad čia rašau nebe kokių daiktų užtenka, tačiau kokius daiktus, apie kuriuos galbūt nė nepagalvojote, verta paimti papildomai.

*Inverteris. Leidžia prijungti kompiuterį į automobilinį elektros lizą, dirbti automobilyje.
*Sulankstoma kėdė. Kartais viešbučiuose trūksta kėdžių. Be to, ant tokios kėdės gali piknikauti ir lauke, pasistatyti kur gražus vaizdas ir pan. Turiu kėdutę, kuri tarnauja ir kaip kuprinė.

Kuprinė-kėdė

Kuprinė-kėdė

Be to, į automobilį greta įprasto lagamino ar kuprinės įsidedu ir įrankių dėžes, kurias naudoju įvairioms smulkmenoms susidėti. Namie jos tarnauja tarsi spintelės, tačiau jas paprasta nusinešti į automobilį. Apsistojus kur ilgesniam laikui, pakanka parsinešti tas dėžes į viešbutį ar butą ir jau turėsi daiktų visiems gyvenimo atvejams (pvz. baterijų, įrankių). Aišku, jei keliaujate intensyviai, apsistojate trumpai skirtingose vietose, to imti nebūtina.

Įrankių dėžė su į kelionę automobiliu imamais daiktais

Įrankių dėžė su į kelionę automobiliu imamais daiktais


Kokius daiktus ilgainiui į kelionę nustojau vežtis

Keičiantis technologijoms ir mano poreikiams, atsiranda naujų reikalingų daiktų, o kiti daiktai tampa nebereikalingi. Jeigu atsitinka taip, kad kažkokio daikto pritrūkstu, kelionių daiktų sąrašą papildau ir į kitą kelionę jį jau imu. Taip pat grįžęs iš kelionės, išsikraudamas daiktus, permąstau: ko kelionėje nepanaudojau? Jei nepanaudojau, ypač ne pirmoje kelionėje, ar panaudojau tik kartą, ir tai sunkus daiktas – gal verta jį išbraukti.

Anksčiau vežiodavausi ir šiuos daiktus, bet dabar jie mano bagaže atsiduria vis rečiau:
*Kelionių knygos. Jas naudoju, bet e-forma: įsirašau į telefoną – daug lengviau. Tuo tarpu knygų, nesusijusių su šalimi, į kurią keliauju, niekad nesivažiojau: kol yra kelionė, įdomiau paskaityti ką nors apie tą šalį.

Tik dalis mano kelionių knygų lentynos. Dabar dažniau iš jos imu knygas pasiruošimui kelionei (pvz. lygindamas įspūdingiausias vietas sprendžiu, kur keliauti), nei pačiam kelionės planavimui ar keliavimui

Tik dalis mano kelionių knygų lentynos. Dabar dažniau iš jos imu knygas pasiruošimui kelionei (pvz. lygindamas įspūdingiausias vietas sprendžiu, kur keliauti), nei pačiam kelionės planavimui ar keliavimui

*Atsarginiai batai, drabužiai. Pagalvokite, kiek kartų jų iš tikro prireikė (t.y. seni suplyšo ar pan.)? Tikrai galima apsieiti be jų. Kam nors atsitikus, nusipirksite naujus (jei šalis pigesnė už Lietuvą, tai net apsimokės). Bet man per visas keliones dar niekad neprisiėjo drabužių pirkti iš reikalo: tiesiog tikimybė, kad kas atsitiks, per menka, kad vertėtų tąsytis šitokį papildomą svorį ar juoba mokėti brangiau už bagažą skrydyje.
*Kelnaitės, kojinės kiekvienai kelionės dienai. Jei kelionė labai ilga (t.y. ne 7-10 dienų), tikrai geriau išsiskalbti.
*Peiliukas – kai į daugelį kelionių skrendu ir neturiu registruojamo bagažo – sudėtinga.
*Kompasas – dabar yra laikrodyje, telefone.
*Žibintuvėlis – dabar yra išoriniame akumuliatoriuje, o iš bėdos galima naudoti ir telefoną.
*Žemėlapiai – dabar juos įsirašau telefone.
*Spausdintos viešbučių ir kt. rezervacijos – dabar jas įsirašau telefone.
*Lazeris. Mažai kas be manęs jį vežiojasi – bet pagalvokite ar jūs neturite kokio nors “ypatingo”, daugeliui nereikalingo daikto, kurį imate į kelionę. Žalias lazeris man pasirodė įdomus rodant kelionės draugams objektus ar žvaigždes, tad nutariau jį paimti. Realybėje panaudojau gal kartą ir iš sąrašo išbraukiau.
*Planšetė. Atskiro planšetinio kompiuterio niekad nesivežiojau – bet mano telefonas buvo planšetės dydžio (Samsung Galaxy Note 8.0). Tačiau nuo to laiko technologijos patobulėjo ir į eilinio telefono ekraną dėl didesnės raiškos telpa panašiai, kaip ir planšetės: prijungi klaviatūrą ir turi minikompiuterį.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , ,


Kelionių saugumas – ko verta saugotis, o kas nepavojinga

Kelionių saugumas – ko verta saugotis, o kas nepavojinga

| 0 komentarų

Kai keliauju į tam tikras vietas, aplinkiniai klausia “Ir kaip nebijai?”. Pasaulyje tikrai yra baisių vietų, visgi dauguma tokių baimių – visiškai nepagrįstos. Dažniausiai įgąsdina pavienės žiniasklaidos istorijos, kai tuo tarpu kur kas baisesnių, bet žiniasklaidos neaprašomų dalykų nė nepastebime.

Nebaisu: Reti dalykai, kuriuos dažnai rodo per užsienio naujienas

Labiausiai žiniasklaidoje aprašomi – ir labiausiai bijomi – tie įvykiai, kurie vienu kartu nusineša daug aukų – bet tylima apie tuos, kurie žudo (ar kitaip kenkia) tyliai, po vieną žmogų, tačiau yra daug dažnesni ir todėl tikimybė nuo jų nukentėti daug didesnė.

Kas tie pirmieji – retieji – įvykiai? Tai aviakatstrofos, traukinių ar laivų nelaimės, terorizmas, žemės drebėjimai. Net ir Rusijoje ar Afrikoje, kur lėktuvų krenta daugiau nei Europoje, tikimybė nuo to žūti maža; mažai ir šansų nukentėti nuo terorizmo net Izraelyje ar arabų šalyse. Gamtinėse katastrofose žūti šansų daugiau, bet ir tai nėra didžiausia grėsmė.

Dažnai visai nepagrįstai manoma, kad pavojus padidėjęs. Nereikia bijoti to, kas:

A)Buvo “neseniai”. Tai, kad prieš mėnesį šalį nusiaubė taifūnas ar cunamis niekaip nereiškia, kad ir dabar ten padidėjusi nelaimės tikimybė. Dažniausiai tai pasakytina ir apie karus, ypač vykusius prieš ne vienerius metus. Žiūrėkite dabartinę situaciją. Kai šiemet lapkričio 21 d. vykau į Sardiniją kai kas kalbėjo, kad pavojinga, nes per cikloną “Kleopatra” ten buvo neseniai paskendę keliolika žmonių. Aišku, liūtys jau buvo pasibaigusios, be to, vyko kitoje salos dalyje. Paaiškėjo, kad kur kas pavojingiau man tądien būtų buvę lankytis Rygoje (kur sugriuvo “Maxima”). Aišku, būtų kvaila, jei būtume ėmę bijoti eiti į “Maximas” ar važiuoti į Rygą.
B)Vyksta gretimose šalyse. Dauguma karų ir konfliktų vyksta tik tam tikroje vienoje šalyje/šalyse ar jų regionuose. Aplinkinių šalių tai neįtakoja. Gali atrodyti baisu vykti į Iraną, nes greta Afganistanas ar Irakas – bet jeigu koks užsienietis bijotų vykti į Lietuvą, nes greta Rusija, o ten – Čečėnija, Ingušija – turbūt ir jums patiems atrodytų juokinga.
C)Vyksta kažkur kitame tos šalies krašte. Lietuva – mažytė šalis. Bet pasaulyje yra šimtus kartų didesnių valstybių. Padėtis skirtinguose tokios šalies regionuose gali skirtis kaip diena ir naktis: tiek gamtinių kataklizmų, tiek konfliktų, tiek nusikalstamumo atžvilgiu. Reikia atkreipti dėmesį į konkretų regioną ar miestą, į kurį vyksite.

Aplankiau per 70 šalių, tarp jų ir tokias, į kurias kai kas vykti bijo, bet nesu nukentėjęs nuo karų, terorizmo ir panašios politinę potekstę turinčios veiklos. Lygiai taip nesu patyręs ir aviakatastrofos, laivo ar traukinio nelaimės.

Jau baisiau: dažni dalykai, kurių per užsienio naujienas nerodo

Nuo ko tikimybė nukentėti didesnė? Nuo štai ko:

A)Nusikalstamumo. Vienas nužudymas ar apiplėšimas nesukelia pasaulio žiniasklaidos dėmesio, bet iš tokių pavienių įvykių susidėjusi statistika toli lenkia aviakatastrofas ar nuskendusius laivus. Hondūre kasmet 100 000 gyv. tenka 91,6 žmogžudystės, Lietuvoje – 6,6. Iš viso Lietuvoje kasmet nužudoma ~200 žmonių, Hondūre – ~7000, nors gyventojų ten daugiau tik dvigubai. Net jeigu Lietuvoje kasmet įvyktų po rugsėjo 11 d. atakų masto teroristinį išpuolį, žūti nuo svetimos rankos Lietuvoje tikimybė neprilygtų Hondūrui.

Aišku, ir nusikalstamumą reikia vertinti objektyviai: dauguma jo vyksta tam tikruose rajonuose, tarp vietinių gaujų. Atsargiai suplanavus vietas, kurias toje šalyje lankysi, laiką ir pan., nebus taip pavojinga.

Pats nuo vagystės užsienyje esu nukentėjęs vieną kartą: Brėmene nusikaltėliai išdaužė automobilio langą, pavogė kuprinę su daiktais. Gal ne taip ir keista, kad tai įvyko būtent Vakaruose – būdamas “trečiajame pasaulyje” saugaisi daug labiau. O juk šiais laikais seniau saugios šalys pilnos imigrantų iš nesaugių šalių, kurie daro nusikaltimus. Tik keli turtingi miestai dar saugūs, tokie kaip Tokijas, menkai paliestas migracijos – jame net mačiau, kaip mergina palieka ant kėdės kavinės vidury rankinuką ir eina į kitą aukštą užsakyti maisto.

B)Apgavysčių. Kiekvienam nusikaltimui, nuo kurio esu nukentėjęs kelionėse, tenka daug dešimčių ar net šimtai apgavysčių ar bandymų apgauti. Apgavystė gali kainuoti net daugiau, nei vagystė. Apgaudinėja labiausiai tam tikrų specialybių žmonės, dažnai susiduriantys su turistais: taksistai, turistinių rajonų darbuotojai. Mažiau apgavysčių ten, kur kainos aiškios. Todėl taksi nesinaudoju – naudojuosi visuomeniniu transportu ar autonuoma. Autonuomoje, kaip turistinių paslaugų įstaigoje, tiesa, irgi pasitaiko apgavysčių, bet 5 ar 10 kartų didesnės kainos, kaip taksistui, mokėti neteks.

C)Teisėtų trukdžių. Iš kuprinės ištraukta piniginė ar 100 eurų vietoje 10 paėmęs taksistas – žiaurus daykas, bet keliaujant galima prarasti panašias pinigų sumas ir visai teisėtai. Pavyzdžiui, pavėlavus į lėktuvą gali tekti pirkti naują bilietą už tūkstančius litų; dar kiti dalykai gali sutrukdyti jums kelionę taip, kad tiesiog negalėsite padaryti ko suplanavęs. Tarp “teisėtų trukdžių” – streikai, valstybiniai ribojimai. Visa tai nevienodai būdinga įvairioms šalims (pvz. daug streikuoja graikai, prancūzai, suomiai). Verta pažymėti, kad ir kataklizmų, kurių labiausiai baiminamasi (karai, žemės drebėjimai) atveju žūti ar susižaloti tikimybė menka, užtat patirti trukdžių – gana didelė. Kai 2011 m. kovo 11 d. buvau per žemės drebėjimą Tokijuje tame mieste nenukentėjo nei vienas turistas; užtat daug muziejų, turistinių objektų paskui buvo uždaryta, nutrauktas eismas geležinkeliais. Panašias pasekmes turistui gali sukelti ir paprastas streikas. Žemės drebėjimo nenumatysi, bet kai kuriuos trukdžius “apeiti” galima.

P.S. Keliaudami po nelaimės zonas vietiniams tik padedate

Nereikia manyti ir kad keliaudami po stichines nelaimes išgyvenusias šalis kaip nors trukdote vietiniams. Beveik visuomet yra priešingai. Didelė dalis nuostolių, kuriuos patiria turistinės valstybės dėl tokių nelaimių kyla ne nuo sugriovimų, o dėl “išsigandusių ir neatvykusių” turistų – pajamų netenka restoranai, viešbučiai, muziejai, nebesuplaukia jų mokesčiai į biudžetą, darbuotojai negauna algų, savininkams gresia bankrotas. Įsivaizduokite, kokia to reikšmė tokiam Libanui, kur turizmas įprastai “atneša” 27% bendrojo vidaus produkto, ar Seišeliams (39%).

Valgydami maistą ar gerdami vandenį tokiose šalyse tikrai iš nieko jo neatimate. Jei kas neturi maisto tai todėl, kad po nelaimės neįmanoma į jo kaimą/miestelį maisto nugabenti, o ne todėl, kad maisto nėra išvis. Leisdami pinigus nusiaubtoje šalyje faktiškai perleidžiate juos vietiniams, kad galėtų atkurti infrastruktūrą bei įprastinį gyvenimą. Tai nėra labdara – vietiniai gyventojai čia netampa prašytojais, o tiesiog gali dirbti savo kasdienį darbą, išlaikyti kvalifikaciją – nelikus turistų tai taptų neįmanoma.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , ,


Kaip įveikti aklimatizacijos sunkumus

Kaip įveikti aklimatizacijos sunkumus

| 0 komentarų

Po ilgų skrydžių į kitą pasaulio pusę dauguma jaučiasi smarkiai nuvargę, pirmos kelionės dienos. Man pavyksta šito išvengti.

Kaip? Tai nesudėtinga, tačiau reikia valios ir tam tikro laiko planavimo dieną prieš skrydį. Mat nuovargį stipriai lemia neišsimiegojimas bei nesugebėjimas prisitaikyti prie naujos laiko juostos. “Persukti savo biologinį laikrodį” būtina iš karto – paskui bus vis sunkiau, kelionė neteiks malonumo jei dienomis miegosite ar norėsite miego, o naktimis būsite žvalūs.

Prisitaikyti prie laiko juostos reikia iš karto

Todėl privalote nuo pat pirmos kelionės dienos eiti miegoti ir keltis pagal tą laiką, koks yra šalyje, į kurią atskridote.

Tai sudėtinga tik tada, jei darai tai netinkamai. Norint, kad miegoti, kai reikia, o ne kai nori, pirmąją kelionės dieną būtų lengviau, verta žinoti, kad įvairios “ėjimo prieš vidinį biologinį laikrodį” rūšys yra nevienodai sudėtingos:

1.Paprasčiausia yra prabusti bet kuriuo metu: pakanka nusistatyti žadintuvą. Bėda tik ta, kad atsikėlęs po mažai miego jausitės mažiau darbingas – bet tai labai laikina bėda, palyginus su neprisitaikymu prie vietinio laiko. Todėl patį pirmą kelionės rytą nusistatykite žadintuvą ir neleiskite sau užmigti vėl.

2.Nėra sunku ir neišsibudinti ryte po ilgo miego, kai jau norėtumėte keltis. Svarbiausia čia – visikai nieko nepradėti veikti. Vos nubundate, jei žinote, kad tą dieną turite ilgiau miegoti – vėl užmerkite akis ir užmigsite. Nes jeigu imsitės net trumputės veiklos – išsibudinsite ir užmigti gali tapti neįmanoma (žr. 4 punktą). Tad jei kelionėje prabundate naktį, mėginkite vėl užmigti.

3.Kiek sunkiau yra neužmigti, kai labai norite (pvz. po labai ilgos dienos). Kad neužmigtumėte, užsiimkite aktyvia veikla: pavyzdžiui, vaikščiokite lauke (o ne skaitykite knygą ar žiūrėkite televizorių). Būna tam tikri momentai, kuriais labai norisi miego, bet juos atlaikius pasidaro lengviau. Miegoti eikite tik tada, kai šalyje, kurioje esate, bus vakaras.

4.Sunkiausia – užmigti, kai visai nenorite. Tai gali būti net ir neįmanoma, todėl geriausias sprendimas: pasirūpinti, kad tuo metu, kai turėsite miegoti, miego norėtumėte: t.y. būtumėte buvęs prabudęs pakankamai ilgai, pavargęs. Tam naudokitės 1-3 punktais. Turėkite omenyje, kad nepatogiose vietose, tokiose kaip lėktuvas ar oro uostas, užmigti gali būti sunkiau, nei lovoje, tam bus reikalingas didesnis nuvargimas. Todėl jei skrisite naktį (pagal atvykimo šalies laiką) verta prieš tai kuo ilgiau nemiegoti arba daryti itin fiziškai varginančius darbus – tokiu būdu lėktuve išsimiegosite ir atvykus bus daug paprasčiau prisitaikyti (nieko nėra blogiau, nei atskristi ryte po nemiegotos nakties ir dienos prieš tai – tuomet be galo norėsis miego, o reikės ištverti bent iki vakaro).

Kaip aklimatizuotis skrendant į Vakarus

Jeigu skrendate į vakarus, skrydžio diena jums bus ilgesnė nei įprastai. Pavyzdžiui, Niujorke laikas yra 7 val. anksčiau nei Lietuvoje. Tai reiškia, kad skrisdami Vilnius-Niujorkas skrydžio parą turėsite ne 24 valandas, bet 31. Tai yra daug. Kadangi skrydžio metu pavargsite, tikėtina, norėsis gulti anksti Lietuvos laiku – o kai Lietuvoje bus 22 val., Niujorke bus tik 15 val., taigi, nuėję gulti pražiopsotumėte didžiąją dienos dalį, be to, prabustumėte naktį ir t.t.

Bet visų šių “aklimatizacijos” problemų paprasta išvengti, jei užuot vadovavęsi įpročiais, kelionės dieną elgsitės kiek kitaip.

1.Jei įmanoma, kai skrendate į vakarus, skrydžio dieną atsikelkite kuo vėliau. Pavyzdžiui, jeigu atsikelsite 13:00 dienos, tai net ir pasukus laikrodį 7 val. atgal ta diena nebeatrodys tokia ilga. Tam, kad taip vėlai atsikeltumėte, iš vakaro vėliau gulkitės, o ryte neleiskite sau išsibudinti.

2.Jei atsikelti vėliau neįmanoma, nes skrendate ryte – pamėginkite pamiegoti to rytinio skrydžio metu, išnaudoti nusnūdimui akimirkas oro uoste. Šitaip kiek įmanoma prailginsite savo rytinį miegą ir todėl vakare ilgiau žvaliau jausitės, vėliau norėsis eiti gulti.

3.Kad ir kas būtų, nuvykęs į vietą eikite gulti pagal tenykštį laiką (bent jau kokią 21:00), o ne tada, kai užsimanote. Pasidavęs organizmo poreikiui eiti miegoti Lietuvos laiku jūs tik perkeltumėte nepatogumo jausmą į kitą dieną, kuomet prabustumėte naktį, paskui vėl norėtumėte gulti dieną. Šitaip elgiantis aklimatizacija gali trukti ir savaitę.

Kaip aklimatizuotis skrendant į Rytus

Kai skrendate į rytus viskas būna atvirkščiai – laikas sukamas pirmyn, o skrydžio diena tampa trumpesnė. Pavyzdžiui, skrisdamas į Tokiją tą dieną neteksite 6 val., reiškia, para truks vos 18 val. Taigi, jei nieko specialiai nedarysite, Tokijuje norėsite eiti gulti labai vėlai, o paskui – labai vėlai keltis. Vėl nepatogumai. Skrendant į rytus, darykite šitaip:

1.Skrydžio dieną atsikelkite kuo anksčiau – pvz. jei atsikelsite 03:00 tai Tokijuje tuo metu bus 10:00.

2.Kitas variantas – išvis atsisakykite vienos nakties. Tai yra, jei, tarkime, skrendate sekmadienį, šeštadienį atsikelkite kaip galima vėliau, gal net 17:00 ar pan. (penktadienį galite dėl to labai vėlai nueiti gulti). Tuomet naktį iš šeštadienio į sekmadienį išvis nemiegokite.

3.Kaip ir skrydžio į vakarus atveju, nuskridę į vietą iš karto gyvenkite vietos laiku. Stenkitės eiti gulti normaliu metu ir net jei nepavytų ilgai užmigti, vis tiek kelkitės ryte, o ne dieną – šitaip kitą vakarą jau užmigsite normaliai.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , ,