Išskleisti meniu

Kelionių patogumas

Nakvynė užsienyje – kaip, kada ir kur apsistoti

Nakvynė užsienyje – kaip, kada ir kur apsistoti

| 0 komentarų

Nakvynės vietos kelionėje labai svarbios – juk jose kasdien praleiste daug valandų, joms taip pat išleisite ženklią dalį kelionės pinigų.

Aplankęs daugiau nei 100 šalių ir išbandęs visokiausias nakvynės vietas bei būdus joms rezervuoti, rašau, kokius viešbučius kada verta rinktis, o taip pat kaip geriausia, patogiausia ar pigiausia juos pasirinkti ir užsakyti.

Didelis pajūrio viešbutis, kokiuose paprastai apgyvendina turistus iš Lietuvos kelionių organizatoriai. Kušadasis.

Tipinis masinio turizmo viešbutis pajūryje – kelionių organizatoriai apgyvendina tokiuose, bet keliaudamas pats gali rasti daug geriau ir įdomiau.

Svarbiausi kriterijai renkantis viešbutį

Iš esmės viešbučiai skiriasi keturiais dalykais. Įvertinkite juos visus:
*Kaina. Paprasčiausiai suskaičiuojama.
*Vieta. Ar miesto centre? Ar prie viešojo transporto? Ar privažiuojama automobiliu (jei būsite su juo) ir yra kur jį statyti?

Palacio Salvo dangoraižio butas - viena įdomiausių vietų, kur teko nakvoti, pačiame Montevidėjo centre.

Butas Montevidėjo centre sename Palacio Salvo dangoraižyje – viena įdomiausių mano nakvynės vietų. Vieta centre dažnai padeda sutaupyti daug laiko, o ir pinigų: juk daug lankytinų vietų centre. Tačiau nakvynės vietos centre paprastai brangesnės – reikia skaičiuoti.

*Kokybė. Kambario dydis, švara, balkonas ir t.t. Jei renkantės viešbutį internetu ir akivaizdžiai kokybės negalite patikrinti, žr. skyrelį “Kuo vadovautis renkantis viešbutį?”.
*Papildomos paslaugos. Nemokami pusryčiai, atvežimas iš oro uosto, parkavimo aikštelė ir t.t., jei to reikia.

Išsivysčiusiose šalyse visų viešbučių kokybė būna nebloga, todėl galima rinktis pagal vietą ir kainą. Tuo tarpu neturtingose šalyse gali būti labai prastos kokybės viešbučių (nešvara, “įnamiai” ir t.t.) – todėl tiems, kam norisi patogumo, ten verta rinktis atsargiau.

Nutriušęs pigus viešbutis Indijoje

Nutriušęs pigus viešbutis Indijoje

Nakvynės vietų rūšys

Be tradicinių viešbučių yra ir kitokių nakvynės įstaigų:
*Hosteliai (hostel). Nors daug kas mano, kad hosteliai – tai nakvynės namai su milžiniškais dviaukščių lovų pilnais kambariais, daugelis hostelių siūlo ir atskirus kambarius, ir netgi kambarius su patogumais. Tokie kartais net brangesni, nei pigiausių viešbučių, nors vis tiek nebrangūs. Nuo viešbučių hosteliai skiriasi tuo, kad labiausiai skirti kuprinėtojams, dažniau būna pritaikyti vakariečiams, didesnė tikimybė, kad ten bus kalbama ir angliškai. Pagrindinis akcentas hosteliuose – ne į numerį, o į bendras erdves, kur jauku būti, bendrauti.

Hostelis Niujorke. Hosteliai siūlo įvairius kambarius - nuo bendrabučių iki tokių ankštų dviveičių kambarių iki visai nemažų dviviečių kambarių

Hostelis Niujorke. Hosteliai siūlo įvairius kambarius – nuo bendrabučių iki tokių ankštų dviveičių kambarių iki visai nemažų dviviečių kambarių

*Svečių namai / pensionai (guest house, pension). Tokie paprastai turi po kelis numerius ir, priešingai nei daugelio viešbučių, jų registratūros nedirba visą parą, todėl tinkamesni atvykstant anksčiau arba užsisakius iš anksto.
*Apartamentų viešbučiai (apartment hotel, apartments). Viešbučiai, kurių kiekviename numeryje – ir minivirtuvėlė.
*Butai (private apartment, apartment). Turistams nuomojami įprasti butai ar kartais namai (villa, house). Žr. žemiau skyrelį “Viešbutis ar butas / apartamentai”.
*Moteliai (motel). Tradiciškai tai pakelės viešbučiai, kur sustojama keliaujant su automobiliu ir tiesiai iš parkingo galima patekti į numerį. Jei keliaujama be automobilio, visai nepatogūs, nes toli nuo centro, viešojo transporto.

Klasikinis amerikietiškas motelis, kurio pirmame aukšte - įėjimai į numerius tiesiai iš tam numeriui priskirtos parkingo vietos

Klasikinis amerikietiškas motelis, kurio pirmame aukšte – įėjimai į numerius tiesiai iš tam numeriui priskirtos parkingo vietos

*Viešbučiai-kurortai (resort). Didelės teritorijos dažniausiai prie jūros, kuriose yra visko: baseinai, animatoriai, privatūs paplūdimiai, keli restoranai ir dažnas klientas iš viešbučio teritorijos retai beišeina. Dažnai juos labiau apsimoka užsakyti kartu su kelionių organizatorių kelionių paketu (“Novaturas” ir pan.).
*Kempingai (camping). Dažnai tai – vietos palapinei ar kemperiui pasistatyti, bet svetur neretai turi ir namelius keliautojams be palapinių. Palapines ar kemperius statyti galima ir ne kepminge, bet ne visose šalyse / ne visur – tuo verta pasidomėti.

Taip pat kai kuriose šalyse yra ypatingų, tik joms būdingų vietų apsistoti: pvz. riokanai ir kapsulių viešbučiai Japonijoje ar smuklės Naujojoje Zelandijoje. Tokias išbandyti labai rekomenduoju.

Kapsulių viešbutyje Japonijoje

Kapsulių viešbutyje Japonijoje

Pigiausia yra nakvoti išvis be nakvynės vietos – oro uoste, automobilyje. Aišku, tai dažniausiai nepatogu, bet kartais būna netgi patogiausias pasirinkimas. Pvz. jei turi kokias 6 val. iki ankstaus ryto skrydžio, gal tikrai neverta gaišti miego laiko važiavimui iki viešbučio, apsistojimo formalumams, paskui – važiavimui “iš anksto” į oro uostą. Gal geriau tiesiog prisnūsti oro uoste ar, jei turi, automobilyje netoli oro uosto.

Jei teks važiuoti ilgus atstumus, o kelionės laiko mažai, verta pasidomėti naktiniu transportu, kur vakare galėtum įlipti į autobusą, laivą ar traukinį, o ryte išlipti. Pagal patogumą išrikiuočiau šia tvarka: laivo kajutė, traukinio kupė, traukinio plackartas (vagonas su daug lovų), sėdima traukinio vieta, lėktuvo ekonominės klasės vieta prie lango, sėdima laivo vieta, lėktuvo ekonominės klasės vieta per vidurį, sėdima autobuso vieta. Kas be ko, jei tai kajutė ar kupė, patogumas priklauso ir nuo to, ar būsite vieni, ar su kuo nors dalinsitės.

Kazachijos traukinio plackarte

Kazachijos traukinio plackarte

Viešbutis ar butas / apartamentai?

Dar gana neseniai buto ar apartamentų nuoma buvo labiau prieinama ilgalaikei nuomai ar tiems, kurie ieškosi kambario vietoje (“Palangos bobutės” ir jų atitikmenys). Tačiau “Air BnB” platforma tai pakeitė: butus galima išsinuomoti ne sudėtingiau, nei viešbutį. Po “Air BnB” sėkmės butus pradėjo nuomoti net ir viešbučių platformos, pvz. “Booking.com”.

Visgi, butai nėra viešbutis. Yra išimčių, bet pagrindiniai skirtumai tokie:

*Butai dažniausiai didesni, nei viešbučio kambarys. Juose būna ir virtuvėlė, kartais – skalbyklė, kas palengvina buitį.

Tokio dydžio galėtų būti ir viešbučio numeris, bet butas išplanuotas patogiau - daugiau baldų (normalus stalas darbui/valgiui, sofa). Už nugaros - virtuvėlė.

Tokio dydžio galėtų būti ir viešbučio numeris, bet butas išplanuotas patogiau – daugiau baldų (normalus stalas darbui/valgiui, sofa). Už nugaros – virtuvėlė.

*Su butais pasitaiko daugiau nesusipratimų, nei su viešbučiais, nes daugybė jų šeimininkų nėra tokie profesionalai. Štai Kosove atėję į butą nieko neradome, o Tiranoje susitikti mums pasiūlė prie viešbučio, kurio, pasirodo, jau seniai ten nėra, bet vietiniams tai – įprastas orientyras. Daugelyje butų (AirBnB) reikia papildomai susirašinėti su šeimininkais, kai viešbučiuose pakanka užeiti į registratūrą. Taigi su butais daugiau sugaišti laiko.
*Vidutiniškai butai nešvaresni, nei viešbučių kambariai – daug šeimininkų, atrodo, nelabai juos valo keičiantis svečiams.
*Butai gali būti užkrauti šeimininkų daiktais.

Į svečiams nuomojamą kambarį Rygoje žiemai šeimininkas atitempęs savo dviratį

Į svečiams nuomojamą kambarį Rygoje žiemai šeimininkas atitempęs savo dviratį

*Apsistodamas bute, patiri daugiau tos šalies dvasios: patenki į vietinius kiemus, laiptines, susiduri su tokiais niuansais, kaip dingstantis vanduo ar elektra (atitinkamose šalyse).
*Butuose dažnai taikomas papildomas mokestis už valymą, mokamas kartą per apsistojimą. Taigi, ten labiau apsimoka apsistoti, tarkime, savaitę, o viešbutyje – vienai nakčiai.

*Kartais bute gyveni su šeimininkais. Air BnB pradžioje tai buvo “standartas”, bet dabar, panašu, daug daugiau atvejų nuomojami visi butai.

Bendrai paėmus, man atrodo, kad butuose apsimoka apsistoti tada, kai norisi daugiau erdvės (darbui, šeimai), kai apsistojama ilgesniam laikui (t.y. ne vienai nakčiai). Kitu atveju, tinkamesnis pasirinkimas – viešbučiai.

Beje, viešbučiuose irgi galima gauti liukso numerį, kurie didesni – tačiau tokių kainos dažniausiai gerokai aukštesnės, nei butų, nes viešbučiuose tokių numerių mažai. Be to, juose nebūtinai būna virtuvėlė.

Trijų kambarių penthauzo butas centre su tokiais vaizdais Timišoaroje (Ruminija) kainavo 33 eurus. Tuo pat metu tame pat mieste panašiai kainavo eiliniai (ne liukso) viešbučių numeriai, o liuksai buvo gerokai brangesni

Trijų kambarių penthauzo butas centre su tokiais vaizdais Timišoaroje (Ruminija) kainavo 33 eurus. Tuo pat metu tame pat mieste panašiai kainavo eiliniai (ne liukso) viešbučių numeriai, o liuksai buvo gerokai brangesni. Tai buvo ne sezono metas – sezono metu tas pats butas kainuoja 66 eurus.

Viešbučio rezervavimas internetu – kada apsimoka?

Rezervuoti viešbutį internetu ar ieškoti nakvynės vietoje? Abu būdai turi pliusų ir minusų.

Jei rezervuosite, rezervuoti nakvynę geriausia pasaulinėse interneto svetainėse, pvz. Booking.com (orientuojasi į viešbučius) ar Airbnb.com (orientuojasi į butus, privaloma susikurti paskyrą). Platesnis šių platformų sąrašas sekančiame skyrelyje.

Nakvynės vietos rezervavimo iš anksto privalumai:

Rezervuodami iš anksto, garantuojatės tam tikrą kainą. Siurprizų nebebus.

Rezervuodami iš anksto, garantuojantės tam tikrą viešbutį. Jei norite apsistoti *būtent ten* (pvz. visą laiką nakvojate tame pat kurorto viešbutyje ir jums būtų didelis nepatogumas nakvoti kitur), geriau rezervuoti iš anksto.

Butų būna labai unikalių, kaip šis ~130 kv. m butas Skopjės centre, su trimis balkonais, įkvėptas Salvadoro Dali. Kaina - 39 eurai už naktį

Butų būna labai unikalių, kaip šis ~130 kv. m butas Skopjės centre, su trimis balkonais, įkvėptas Salvadoro Dali. Kaina – 39 eurai už naktį. Pagal šitą butą praktiškai susiplanavome kelionę į Balkanus, nes jis laisvas buvo tik kelias dienas, tad planavome taip, kad tuo metu būtume Skopjėje ir, aišku, užsakėme prieš mėnesį

Rezervuodami iš anksto internetu, matote daugelio viešbučių nuotraukas ir galite lyginti. Tačiau tai bus reklaminės geriausių, specialiai paruoštų fotografijai kambarių nuotraukos. Realybė nuo to gali skirtis daug kartų.

Rezervuodami iš anksto, sutaupote daug laiko. Ypač tai aktualu, kai neturite automobilio ar keliaujate į vietas, kur viešbučių mažoka ir jie toli vienas nuo kito. Tokiais atvejais, viešbučių paieškoms (iki radau tinkamą kokybę ir kainą) vietoje esu sugaišęs ir po kelias valandas – o tam kelionės laiko gaila, ypač jei tame viešbutyje nakvosite tik vieną ar dvi naktis.

Registratūra Turkijoje - čia, neužsakius iš anksto, tikslinga derėtis

Registratūra Turkijoje – čia, neužsakius iš anksto, tikslinga derėtis

Viešbučių rezervavimo internete platformos

*Booking.com. Pati populiariausia Vakarų pasaulyje. Verta užsiregistruoti, nes po kelių nakvynių daugelyje viešbučių gausi 10% ar 15% nuolaidas. Daug viešbučių galima rezervuoti ir paskui nemokamai atšaukti jei planai pasikeičia.
*Airnbnb.com. Daugiausiai čia siūlomi butai – tiek “tik lova” pas šeimininkus, tiek kambariai, tiek visi butai. Būtina registracija. Atšaukimas beveik visuomet kainuoja. Kainos iš pradžių rašomos be privalomų mokesčių.
*Agoda.com. Priklauso Booking.com ir pasiūla panaši. Iš pradžių rašo kainą be mokesčių, dažnai reikia sumokėti visą sumą iš karto. Priešingai nei Booking.com, leidžia atsiskaityti Paypal.
*Hotelscombined.com. Lygina pasiūlymus iš kitų svetainių. Taigi, jei kažkurie tarpininkai tą patį viešbutį siūlo pigiau, Hotelscombined.com pamatysite kurie.
*Homestay.com. Kaip “AirBnB” senais laikais: čia daugiausiai nuomojami tik kambariai, gyvensite su šeimininkais, jie dar duos pusryčius.

Kai kuriose šalyse yra “vietinės” rezervavimo platformos, populiarumu lenkiančios tarptautines. Viešbučiai, kurių nėra tarptautinėse sistemose, ten bus vietinėse. Tarkime, Indonezijoje tokia yra Traveloka (http://www.traveloka.com).

Nakvynės ieškojimas vietoje – kaip, kur ir kada

Jei apsispręsite nakvynės ieškoti vietoje tai darykite ten, kur daug viešbučių, arba pasižiūrėjus žemėlapyje, kur jų yra. Galima net pasižiūrėti Booking.com, kad matyti ten siūlomas kainas, ir tada eiti į tuos viešbučius vietoje. Nakvynės ieškojimo vietoje privalumai:

Ieškodami vietoje, galite matyti visus tos vietovės viešbučius. Daugybė viešbučių dar nesiūlo savo paslaugų internete, ypač ne Vakarų valstybėse. Taigi, vietovėje galite būti geresnių ir pigesnių viešbučių, kurių per internetines platformas nerasite išvis. Štai Makao interneto platformose mačiau tik didžiuosius kazino viešbučius, tuo tarpu vietoje radau perpus pigesnį istorinį viešbutį miesto centre. Tiesa, net ir apie viešbučius, kurių neįmanoma užsakyti internete, tačiau esančius labiau turistinėse vietose internete bus galima rasti kažkiek informacijos – pvz. “Tripadvisor”, tad galite pažiūrėti.

Vaizdas pro mūsų Makao viešbučio langą. Matosi kazino viešbutis, kuriame nakvynė būtų kainavusi kelis kartus brangiau. Aišku, mūsų viešbutis senesnis (tarpukario) - bet jei svarbiausia tik vieta ir kaina, tikrai geresnis pasirinkimas. Booking.com ir kitur jo nebuvo.

Vaizdas pro mūsų Makao viešbučio langą. Matosi kazino viešbutis, kuriame nakvynė būtų kainavusi kelis kartus brangiau. Aišku, mūsų viešbutis senesnis (tarpukario) – bet jei svarbiausia tik vieta ir kaina, tikrai geresnis pasirinkimas. Booking.com ir kitur jo nebuvo.

Ieškodami vietoje galite gauti geresnę kainą už tą patį viešbutį. Priešingai Booking.com pažadams, jų kaina – nebūtinai geriausia. Tikėtina, internete pigiau nerasite, tačiau atvykę į vietą kartais galite gauti ir geresnę kainą. Ypač daug internetinė kaina ir ta, kurią galite gauti vietoje, skiriasi skurdžiose šalyse: pvz., teko girdėti, kad Maroke tas pats viešbutis atvykusiam turistui numerį pardavė ir už šeštadalį tos kainos, kuri rodoma Booking.com. Mat skurdžiose šalyse dažnai žiūrima taip: kas užsako internetu – tikėtina, turtingas vakarietis, ir nemąstydamas mokės daug. O vietoje jau galima derėtis. Toks požiūris neapsiriboja trečiuoju pasauliu: štai net Vengrijoje atvykęs nusiderėjau nuo Booking.com kainos, ką jau kalbėti apie Turkiją. Be to, jei atvyksite labai vėlai – jums irgi gali būti pritaikytos nuolaidos (pasiderėjus).

Tiesa, neretai būna ir atvirkščias atvejis: atvažiavus į vietą siūlo prastesnę kainą, nei internete. Bet tai ne bėda: tokiu atveju, jei tik turite internetą, galima tiesiog rezervuoti tą patį viešbutį internete jau tada: juk nėra jokio reikalavimo, kad rezervuotumėte viešbutį internete iš anksto, galite rezervuoti kad ir prieš 10 minučių iki atvykimo. Ne kartą taip esu daręs.

Ieškodami vietoje, galite priimti sprendimą dėl nakvynės paskutinę minutę. Ypač aktualu jei, tarkime, važiuojate automobiliu, ir nežinote, kur apsistosite. Arba miestas jus sužavėjo ir norite pasilikti ilgiau. Nors kai kuriose šalyse ir internetu užsakyti viešbučiai yra atšaukiami, taip yra ne su visais viešbučiais, o AirBnB net “ašaukiami” butai už atšaukimą dalies pinigų vis tiek negrąžina.

Viešbutis istoriniame name Turkijoje

Viešbutis istoriniame name Turkijoje. Užsakymo nuotraukose atrodė gražiai – bet tik nuvykę į vietą pajautėme, kaip ten šalta ir nešildoma.

Kaip ten bebūtų, nepasimaukite ant reklamų. Internete susidursite su daug agresyvios reklamos, skatinančios jus užsakyti viešbutį kuo greičiau. “10 viešbučių jūsų vietovėje jau išparduoti! Paskubėkite!”, “Sparčiai nyksta laisvi kambariai” ir t.t. Galite pagalvoti, kad kai kuriais atvejais rezervavimas yra būtinas ir be to išvis negausite viešbučio. Tačiau nekreipkite dėmesio ir nebijokite, visa tai – tik masalas klientams vilioti. Per visas mano keliones vos keletą kartų buvo taip, kad iš anksto nesirezervavęs nakvynės vietos jos tame mieste negaučiau. Visi šie atvejai vyko per tam tikras šventes: kinų Naujus metus Taivane, musulmonų religinę šventę Kome (Iranas). Visame pasaulyje viešbučių vietų yra didžiulis perteklius ir, išskyrus kelias dienas per metus, jų pakanka visiems (jei koks viešbutis numerių neturėtų, bus kitas greta).

Ieškant viešbučių užsienyje verta pasimokyti žodžio 'viešbutis' ir pan. vietos kalba. Pietų Korėjoje, pavyzdžiui, daug iškabų, kaip dešinioji, yra vietos raštu, o lotynų raštu tik mažesnės arba jų visai nėra

Ieškant viešbučių užsienyje verta pasimokyti žodžio ‘viešbutis’ ir pan. vietos kalba. Pietų Korėjoje, pavyzdžiui, daug iškabų, kaip dešinioji, yra vietos raštu, o lotynų raštu tik mažesnės arba jų visai nėra

Kaip sutaupyti renkantis viešbutį?

*Nekeliaukite į vietovę per pikines dienas, kai viešbučių paklausa didžiausia. Visų pirma, venkite švenčių. Antra (jei galite) – venkite vasaros, sezono meto. Trečia – į kurortus nevykite savaitgaliais, į miestus, kur dauguma keliautojų atvyksta verslo tikslais – darbo dienomis.
*Rinkitės naujai į rezervacijų sistemą įrašytą viešbutį ar (ypač) butą. Iš pradžių kainos mažesnės, bet kiek rizikuojate, nes nėra ir patikimų apžvalgų.

Nuostabus trijų kambarių butas Džakartos prabangiame dangoraižyje kainavo gerokai pigiau už kitus to paties pastato butus. Todėl, kad buvo naujai įrašytas į Air BnB sistemą ir dar neturėjo įvertinimų

Nuostabus trijų kambarių butas Džakartos prabangiame dangoraižyje kainavo gerokai pigiau už kitus to paties pastato butus. Todėl, kad buvo naujai įrašytas į Air BnB sistemą ir dar neturėjo įvertinimų

Kuo vadovautis renkantis viešbutį? (žvaigždutės, atsiliepimai)

Kažkada populiariausias būdas nustatyti, ko tikėtis viešbutyje, būdavo jo įvertinimas žvaigždutėmis (nuo 1 iki 5). Visgi, šis būdas labai apgaulingas. Skiriant oficialius įvertinimus žvaigždutėmis nėra atsižvelgiama į daugelį turistams rūpimų dalykų: viešbučio švarą, kambarių plotą, baldų kiekį, vaizdą pro langą, viešbučio vietą ir t.t. Yra tekę nakvoti 4 ar 5 žvaigždučių viešbučiuose, kuriuose su visu šituo – blogai: mažokas kambarys rūsyje, toli nuo centro…

Tipinis viešbučio kambarys - labai panašus jis gali būti ir 1*, ir 5* žvaigždučių viešbutyje, skirsis tik detalės

Tipinis viešbučio kambarys – labai panašus jis gali būti ir 1*, ir 5* žvaigždučių viešbutyje, skirsis tik detalės

Iš tikro žvaigždutės yra skiriamos praktiškai automatiškai jei viešbutyje yra tam tikri dalykai. Pavyzdžiui, nuo tam tikro žvaigždučių kiekio yra privalomas liftas, nuo dar kito – laikrodžiai registratūroje, rodantys įvairių šalių laiką ir pan. Tikėtina, kad jums daugelio tų dalykų nė nereikės, jų nepastebėsite. Be to, tvarka, kaip skirstomos žvaigždutės, skirtingose šalyse skiriasi.

Be žvaigždučių šiais laikais galite rasti ir daug viešbučių reklaminės medžiagos (nuotraukų, tekstų internete). Tačiau ši meždiaga dažniausiai tendencinga, specialiai parinkta tokia, kur viešbutis atrodo geriausiai.

Todėl šiais laikais bene populiariausia vadovautis atsiliepimais apie viešbučius ir butus, kuriuos buvę klientai parašė internete.

Jei kelionė labai aktyvi ir pažintinė, viešbučiai išvis nelabai svarbu, nes ten tik nakvosi. Bet jei kelionėje ir poilsiauji, dirbi, visai svarbu vaizdas pro langą, nes nemažai laiko praleisi ir numeryje

Jei kelionė labai aktyvi ir pažintinė, viešbučiai išvis nelabai svarbu, nes ten tik nakvosi. Bet jei kelionėje ir poilsiauji, dirbi, visai svarbu vaizdas pro langą, nes nemažai laiko praleisi ir numeryje

Tačiau supraskite, kad atsiliepimai apie didelius viešbučius dažniausiai bus parašyti žmonių, apsistojusių visai kituose numeriuose, nei jūs. O juk numeriai skiriasi smarkiai – kaina, dydžiu, vaizdu pro langą, triukšmingumu, netgi švara. Visiems numeriams bendra nebent viešbučio vieta, darbuotojai (kurie, tiesa, keičiasi), liftai ir koridoriai.

Dėl šios priežasties verta ne tik pažiūrėti įvertinimo balus, bet ir komentarus, kodėl žmogus skyrė tiek balų. Kiek pastebėjau, mažai naudos, tarkime, iš atsiliepimuose parašytos informacijos, neva “WiFi veikia gerai” ar “WiFi veikia blogai” – kadangi WiFi veikimas priklauso nuo to, koks atstumas yra nuo WiFi įrenginio iki jūsų kambario. Todėl yra buvę, kad, daugelio svečių nuomone, “puikus WiFi” mūsų kambaryje visai neveikė, ir kad, tarkime, 6 vidutiniškai Booking.com įvertintas WiFi veikė tiesiog puikiai.

Analogiškai komentaruose išliaupsintas “Nuostabus vaizdas pro langą” ne kartą man yra pasirodęs besąs “Nykus vaizdas į parkingą” – tiesiog juk kiekviename pastate dalies kambarių langai atsivers į “pagrindinę” pusę, dalies – į priešingą.

Viešbučio Nong Khajuje Tailande Booking.com  nuotrauka rodė balkoną su vaizdu į miestą, bet iš mano numerio vaizdas buvo štai toks

Viešbučio Nong Khajuje Tailande Booking.com nuotrauka rodė balkoną su vaizdu į miestą, bet iš mano numerio vaizdas buvo štai toks

Todėl geriausias būdas įsitikinti realybe vis dar – tiesiog dar neužsisakius nueiti į viešbutį ir paprašyti parodyti numerį. Aišku, tai užtrunka laiko (žr. “Užsakyti iš anksto ar vietoje” skyrelį).

Tačiau jei visgi vadovausitės atsiliepimais, vertinkite juos kritiškai. Supraskite, kad, kas aprašyta, nebūtinai bus jūsų numeryje. Taip pat, jei žiūrite tik į vidutinį įvertinimą, užmeskite akį, ir ką rašo tie, kurie įvertina viešbutį prastai: ar tai yra tie dalykai, kurie svarbūs jums (pvz. gal kas nors skųsis prastu televizoriumi, o jums tai neaktualu; gal kam nors trukdė už lango skambantys bažnyčios varpai, o jūs miegate kietai).

Iš nuotraukų to niekaip nepasakysite, bet būtent šiame Kinijos viešbutyje geriausiai iš visų registratūroje kalbėjo angliškai. Įvertinimų komentarai, parašyti užsieniečių, tai irgi atspindi

Iš nuotraukų to niekaip nepasakysite, bet būtent šiame Kinijos viešbutyje geriausiai iš visų registratūroje kalbėjo angliškai. Įvertinimų komentarai, parašyti užsieniečių, tai irgi atspindi

Nors butų įvertinimai būna tikslesni, nei viešbučių ar hostelių (juk butas – vienas ir tas pats visiems klientams), su jais yra kita problema: žmonės linkę butus įvertinti geriau. Taip yra todėl, kad butuose žmonės tiesiogiai susiduria, bendrauja su jų savininkais – paprastai smulkiais verslininkais – ir jaučiasi įpareigoti parašyti ką gero (bent jau jeigu bute neatsitiko nieko tragiško) ir jokiais būdais neparašyti butui vieneto ar dvejeto, o, blogiausiu atveju, nuimti vieną-du balus nuo geriausio įvertinimo.

Todėl jeigu “Air BnB” kažkoks buto aspektas įvertintas ne 5 žvaigždutėm, o 4,5 ar, juoba, 4 – tai reiškia, kad su tuo aspektu bus nemažai bėdų (pvz. butas kurio švara įvertinta 4 bus smarkiai nešvarus: gal vaikštant basam tarp kojų strigs purvai, gal patalynė seniai neskalbta ir pan.). Kai tuo tarpu viešbučio aspektas įvertintas 4 iš 5 ar 8 iš 10 dažniausiai dar bus labai geras, tiesiog netobulas. Sakyčiau, kad buto įvertinimas 9 paprastai atitinka viešbučio 7,5, buto 8 – viešbučio 6, buto 7 – viešbučio 4,5. Jei vertinimo sistema penkiabalė, šiuos skaičius abiem atvejais reiktų dalinti iš dviejų.

Beje, viešbučių vertinimas dar būna specialiai iškreiptas. Pvz. ar žinojote, kad Booking.com minimumas, kurį svetainė skiria viešbučiui jei viską įvertinsite minimaliai, yra ne 1, o 2,5 balo? O jau nuo 5 balų pradeda rašyti, neva viešbutis “patenkinamas”. Prisiminkite, kad visų užsakymų svetainių tikslas – kad tik kuo grečiau, kuo mažiau mąstydamas užsakytumėte. Mąstykite.

Nedideliame Banja Lukos (Bosnija) viešbutyje teko nakvoti virtuvėje. Įvertinimai buvo geri. Įsivaizduoju, galbūt savininkas netyčia išnuomavo geresnius kambarius ir mums liko tik toks

Nedideliame Banja Lukos (Bosnija) viešbutyje teko nakvoti virtuvėje. Įvertinimai buvo geri. Įsivaizduoju, galbūt savininkas netyčia išnuomavo geresnius kambarius ir mums liko tik toks – tačiau užsakymas jau buvo apmokėtas

Ko negalima pamiršti pažiūrėti renkantis viešbutį, kad nepatirtumėte nuostolių?

Rinkdamiesi viešbutį ar butą “nepražiūrėkite” šių dalykų, antraip galite prarasti daug laiko ar pinigų:

1.Jei važiuojate su automobiliu – ar įeina nemokamas parkavimas, ar toks yra šalia. Turėkite omenyje, kad mokamas parkavimas daugelyje didmiesčių kainuoja brangiau, nei Vilniuje, ir kai kuriuose gali atsieiti net virš 10 eurų per valandą.

2.Jei neturėsite automobilio – ar viešbutis yra centre? Jeigu ne centre, ar bent jau prie metro? Jei iki lankytinų vietų teks važiuoti daugelį kilometrų lėtu transportu ar eiti pėsčiomis, sugaišite laiko (arba pinigų, jei važiuosite taksi).

Viešbutis Belgrade buvo neblogas, bet tokiame privačių namų priemiestyje. Su automobiliu gerai - yra parkingas. Be jo, į centrą nusigauti beveik nebūtų galimybių

Viešbutis Belgrade buvo neblogas, bet tokiame privačių namų priemiestyje. Su automobiliu gerai – yra parkingas. Be jo, į centrą nusigauti beveik nebūtų galimybių, nebent brangiai taksi

3.Koks įsiregistravimo ir išsiregistravimo laikas? Būna viešbučių (ir, ypač, butų), kur privalu atvykti labai anksti, ir jie netinka, jei atvyksite vėliau vakare (niekas jūsų nelauks). Savo ruožtu, jei išvykstate pavakarę, geros tos nakvynės vietos, kur galėtumėte pabūti ar bent palaikyti daiktus ilgiau. Čia lengviau susitarti su butų šeimininkais ar smulkiais verslininkais (bet reikia tartis). Bent jau daiktus palaikyti registratūroje gali ir dideli viešbučiai, bet už papildomą valandą ar dvi pasilikimo numeryje jie gali imti didelius mokesčius.

4.Ar nėra jokių paslėptų mokesčių? Kai kurios užsakymo platformos internete rodo gerą kainą, kol nenuspaudi “užsakyti”, o tada prideda visokių papildomų mokesčių (“pagalvės”, “kambario tvarkymo” ir pan.). Kartais brangesnis kambarys, kur į kainą viskas įskaičiuota, gali pasirodyti iš tikro pigesnis, nei neva pigesnis kambarys, kur įskaičiuota ne viskas. Yra tekę matyti net tokią kainodarą, kad buto nuoma neva kainuoja nakčiai 8 eurus, bet pamėginus užsakyti bemat prisideda keliasdešimt eurų visokių mokesčių.

5.Ar viešbutis nėra “blogame rajone”? Lietuviui tai gana sunku suprasti, bet daug šalių (ypač Amerikoje, Afrikoje) yra tam tikri rajonai, kur nusikalstamumas kelis ar net keliasdešimt kartų didesnis, nei kitur (plėšimai, nužudymai, narkoprekyba). Dažnai ten viešbučiai būna pigesni. Nesakau ten neapsistoti – ne kartą apsistojau ir išgyvenau, kai kurie tų rajonų netgi yra istoriniai, įdomūs. Tačiau tiems, kam kelionėse norisi ramybės, geriau tokių vietų vengti.

San Paulo centras - blogas rajonas. Todėl čia išsinuomoti istorinį butą kainavo kaip kitur tame mieste - kambarį be tualeto. Iš pažiūros sunkiai pasakytum: seni, gražūs namai. Bet grįžtant namo nuo metro stotelės elgetos kabinosi net keturis kartus, o kai kurie vietiniai pažįstami net bijojo į rajoną atvažiuoti

San Paulo centras – blogas rajonas. Todėl čia išsinuomoti istorinį butą kainavo kaip kitur tame mieste – kambarį be tualeto. Iš pažiūros sunkiai pasakytum: seni, gražūs namai. Bet grįžtant namo nuo metro stotelės elgetos kabinosi net keturis kartus, o kai kurie vietiniai pažįstami net bijojo į rajoną atvažiuoti

Lyginant kelis skirtingus viešbučius, verta pažiūrėti, ar į kainą įeina pusryčiai – jei kainos, tarkime, skiriasi kokiais 5 eurais, tai jei į brangesnio viešbučio kainą įeina pusryčiai, gali vis tiek apsimokėti jį rinktis, nes kitaip pusryčiai gali kainuoti brangiau.

Taip pat žinokite, kad daugelyje šalių jokių papildomų paslaugų viešbutyje pirkti neapsimoka. Maistas viešbučio restorane vidutiniškai maždaug dvigubai brangesnis, nei už tą pačią kokybę kitur mieste; minibaro produktų kainos gali skirtis ir tris-keturis kartus. Analogiškai “užkeltos” ir parkavimo (jei nėra nemokamo) bei kitos kainos. Todėl, jei norite sutaupyti, ieškokite viešbučio, kur kažkas įeina į kainą, arba susitaikykite su tuo, kad to dalyko atsisakysite ar ieškosite kitur. Tiesa, viskam yra išimčių – yra tekę būti viešbučiuose, kur net minibare kainos normalios. Bet, kadangi tas kainas ar pusryčių kokybę sunku patikrinti iš anksto, geriausia visada turėti omeny, kad greičiausiai kainos ir kokybės santykis nebus geras.

Pusryčių restoranai kartais būna gražūs. Čanakalė, Turkija

Pusryčių restoranai kartais būna gražūs. Čanakalė, Turkija

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,


Ką imti į kelionę? Daiktų sąrašas ir patarimai

Ką imti į kelionę? Daiktų sąrašas ir patarimai

| 7 komentarai

Bagažas lengvai gali sugadinti kelionę. Ne tik, jei neįsidėsite svarbaus daikto, bet jei ir susidėsite per daug daiktų: juk teks viską ilgai krautis, tampyti, o aviakompanijos dar gali pritaikyti ir didelius mokesčius.

Todėl labai svarbu susidėti tuos – ir tik tuos – daiktus, kurių tikrai reikia.

Per keliones į daugiau nei 100 šalių ištobulinau sistemą, kokie daiktai kada reikalingi. Viską esu susirašęs į vieną vietą ir kas kartą prieš kelionę tiesiog perbėgu tą sąrašą akimis – taip įsitikinu, kad nieko nepamiršau, o daiktų susikrovimas net į 2 mėnesių kelionę teužtrunka valandą-dvi.

Nuo tada, kai kraunuosi daiktus taip, nieko svarbaus nesu pamiršęs, o viso mano bagažo svoris daugelyje kelionių ~5 kg.

Pilnas mano į kelionę imamų daiktų sąrašas – žemiau. Jei keliaujate dažniau nei kartą į metus – susidarykite tokį sąrašą ir jūs.

Susikrovimui paruošti daiktai ant stalo

Susikrovimui paruošti daiktai ant stalo. Patogiausia pirma daiktus susidėti matomoje vietoje, o paskui, patikrinus pagal sąrašą, ar nieko netrūksta, jau skirstyti po kišenes, kuprinę, lagaminą.


Būtiniausi kelionėje dalykai

Nepaėmus šito, kelionė gali žlugti ar pasidaryti žymiai sudėtingesnė.

*Pasas. Svarbu, kad jame būtų viza, jei reikia.
*Piniginė su reikiamu kiekiu pinigų ir kortelėmis. Dalį pinigų laikau paskirstęs kitur, kad, vagystės atveju, neprarasčiau visko. Piniginėje laikau ir Asmens tapatybės kortelę – du asmens dokumentai gali praversti vieną pametus.
*Mobilusis telefonas. Jame įsirašau kelionės šalies žemėlapius (kad būtų pasiekiami be interneto), taip pat e-knygas apie tą šalį ir viešbučių bei autonuomos rezervacijas, instaliuoju svarbiausių kalbos žodžių, valiutų kursų keitimo programėles – nereikia sunkių popierių.

Svarbiausi daiktai pasiimti į kelionę: piniginė, pasas, mobilusis telefonas

Svarbiausi daiktai pasiimti į kelionę: piniginė, pasas, mobilusis telefonas

*Kelionės bilietai (pvz. lėktuvo) ir įlaipinimo talonai. Paprastai dėl visa ko dar atsispausdinu.
*Išorinis akumuliatorius (powerbank). Nes telefonas, būna, išsikrauna netinkamiausiu metu – o kai ten tiek svarbių duomenų, negaliu to leisti. Be to, jo dėka, galiu naudotis telefonu ilguose skrydžiuose, kitą dieną po skrydžio. Mano akumuliatorius taip pat turi žibintuvėlio funkciją.

Išorinis akumuliatorius su žibintuvėliu (kairėje), kroviklis (viršuje dešinėje), abiems tinkamas laidas ir adapteris (jei šalyje jo reikia). Visa tai nuolat būna mano kišenėje.

Išorinis akumuliatorius su žibintuvėliu (kairėje), kroviklis (viršuje dešinėje), abiems tinkamas laidas ir adapteris (jei šalyje jo reikia). Visa tai nuolat būna mano kišenėje.

*Kroviklis. Vienas bendras viskam, su keturiais laidais – galiu vienu metu krauti savo, žmonos telefonus, išorinį akumuliatorių, išmanųjį laikrodį, fotoaparatą.

Kroviklis su keturiomis angomis, galintis krauti iki 4 aparatų vienu metu

Kroviklis su keturiomis angomis, galintis krauti iki 4 aparatų vienu metu


Kiti pagrindiniai daiktai, kuriuos visada imu į keliones

Šitie daiktai visada yra mano kuprinėje ar kitur – bet kiti žmonės galbūt gali apsieiti ir be jų. Nors daiktų atrodo daug, daugelis jų – labai maži.

*Išmanusis laikrodis ant rankos. Turi kompaso funkciją, GPS, skaičiuoja žingsnius ir kt.
*Gėrimų atidarytuvas (ant raktų pakabuko). Kai kuriose šalyse įprasta pardavinėti neatidarytus stiklinius butelius (pvz. Afrikoje).
*Sulankstomas metras (ant raktų pakabuko). Tikrai ne kartą teko matuoti ilgius, atstumus (pvz. bagažo skersmenį ir pan.).

Kiekvieną daiktą reikia išnaudoti, tad mano raktų pakabukai nėra tik raktų pakabukai. Stengiuosi, kad kiekvienas atliktų ir reikalingą funkciją. Iš dešinės į kairę: parduotuvių vėžimėlių išėmėjas, atidarytuvas, metras.

Kiekvieną daiktą reikia išnaudoti, tad mano raktų pakabukai nėra tik raktų pakabukai. Stengiuosi, kad kiekvienas atliktų ir reikalingą funkciją. Iš dešinės į kairę: parduotuvių vėžimėlių išėmėjas, atidarytuvas, metras.

*Objektyvo valiklis (Lenspen). Nes nešvarus objektyvas gadina nuotraukas (net telefono), o servetėlės taip jo nenuvalo.
*Akinių valikliai. Nes nešvarūs akiniai gadina vaizdą (įskaitant akinius nuo saulės).

Akinių servetėlės, juodi akiniai (uždedami ant kitų akinių). akinių valiklis ir objektyvo valiklis

Akinių servetėlės, juodi akiniai (uždedami ant kitų akinių). akinių valiklis ir objektyvo valiklis

*Automobilinis kroviklis – imu, jeigu kelionėje nuomojuosi automobilį. Jis leidžia krauti telefoną važiuojant automobiliu, o tai labai svarbu, jei naudojiesi telefono GPS – greitai išsikrauna. Kroviklis su 2-3 pakrovimo angom: vienu metu galima krauti kelis daiktus.
*Vaistai. Svarbiausi: nuo viduriavimo, nuo skausmo ir nuo temperatūros – tai, ko gali prireikti staiga (naktį, užmiestyje). Kitką gali įsigyti vietoje (jei nekeliaujate “už civilizacijos”).
*Maistas į lėktuvą – jeigu lėktuve neįeina maitinimas, pasiimu kokių bulvių traškučių, kad nealkti ir nemokėti brangiai, bei guminukų desertui. Kadangi šį maistą suvalgysite dar kelionės į priekį metu, jo nereikės tąsytis paskui.
*Du maišeliai. Vienas, iš pradžių pilnas, skirtas švariems apatiniams rūbams, kitas, iš pradžių tuščias – nešvariems.
*Dezinfekcinis skystis rankoms. Nes ne visada įmanoma prieš valgį gerai nusiplauti rankas.
*Dantų šepetėlis, pasta, muiliukas. Imu tada, jei keliauju į šalį, kur, tikėtina, viešbučiuose nebus, arba nakvosiu ne viešbučiuose.

Higienos reikmenys

Higienos reikmenys

*Vienkartinių nosinaičių pakelis. Tarnauja ir kaip servetėlės ir, iš bėdos, tualetinis popierius.
*Tušinukas ir lapeliai/knygelė. Dar yra atvejų, kai užrašyti telefono ekrane nepakanka: pvz. norint užrašyti kam nors savo vardą, viešbučio adresą ar pan.
*Elektroninio parašo įrenginys. Į jį įdėjus asmens tapatybės kortelę galima iš bet kurios vietos pasirašyti bet kokį dokumentą, ir tas parašas oficialiai galioja. Užsienyje ir dirbu, man to reikia.
*USB atmintinė. Turiu svarbiausių failų kopijas bei persirašau į ją nuotraukas kelionės metu, kad nesunyktų (tarkime, dėl gedimo ar vagystės).
*Mobiliojo telefono SIM kortelės atidariklis. Vienas naujausių ir smulkiausių daiktų sąraše: dabartinio telefono SIM kortelės dėklas neatsidaro paprastai, o kelionių metu dažnai nusiperku vietines SIM korteles.
*Atminties kortelių skaitytuvas. Nuskaito informaciją iš fotoaparato atminties kortelės ir gali ją rodyti telefone ar kompiuteryje, perrašyti.
*USB-C / USB adapteris. Įgalina prijungti USB atmintinę ir kitką prie mobiliojo telefono.
*Ausinės. Filmams, muzikai, kalbos mokymuisi kai aplink daug žmonių. Keliaujant dviese, imu dvigubas ausines: tas pats girdisi ir man, ir žmonai.

Daiktų atrodo daug, bet vietos jie užima be galo mažai. Iš kairės į dešinę: e-parašo įrenginys, kortelių skaitytuvas, klaviatūros prijungiklis, USB-C / USB adapteris, SIM kortelės išėmėjas, ausinės, ausinių daliklis (leidžiantis dviems žmonėms savo ausinėmis klausyti to paties). Viskas telpa į vieną nedidelę kišenę, nors, patogumo dėlei, paprastai paskirstau šiuos daiktus po dvi kišenes.

Daiktų atrodo daug, bet vietos jie užima be galo mažai. Iš kairės į dešinę: e-parašo įrenginys, kortelių skaitytuvas, klaviatūros prijungiklis, USB-C / USB adapteris, SIM kortelės išėmėjas, ausinės, ausinių daliklis (leidžiantis dviems žmonėms savo ausinėmis klausyti to paties). Viskas telpa į vieną nedidelę kišenę, nors, patogumo dėlei, paprastai paskirstau šiuos daiktus po dvi kišenes.

*Fotoaparatas. Šiais laikais daugybei žmonių jis nėra būtinas, pakanka mobiliojo telefono – bet kadangi aš naudoju nuotraukas savo tinklapiams ir reikia profesionalesnės kokybės, naudoju fotoaparatą.
*Mobiliojo telefono Bluetooth klaviatūra. Jos dėka telefonas man tarnauja beveik kaip kompiuteris, galiu greitai parašyti el. laiškus ir kt. Aktualu, jei reikia kelionių metu dirbti, daug rašyti.


Drabužiai

Drabužių imu labai mažai. Dažna pradedančių keliautojų klaida: susikrauti rūbų visiems gyvenimo atvejams, arba imti šiltus rūbus ir batus vien tam, kad nuvažiuoti Lietuvoje į oro uostą, kai skrendama į šiltus kraštus.

Aš darau kitaip. Pasižiūriu, koks klimatas šalyje, ir įsidedu rūbus tik tokiam orui (iš labai didelės bėdos juk būtų galima nusipirkti – bet dar niekad neprireikė). Skrisdamas į šiltus kraštus šiltų rūbų neimu net kai Lietuvoje žiema: verčiau tiesiog važiuodamas į oro uostą susirengiu daug rūbų iš karto. Pavyzdžiui, daug sluoksnių marškinėlių. Vietoje šiltų batų – aunuosi kad ir basutes, tačiau apsiaunu 3 ar 6 kojinių sluoksnius. Tada lėktuve daug ką nusirengiu, o nusirengtus rūbus vėliau naudoju atskirai kaip švarius, nes jie nespėja susitepti (pvz. neapatinės ir neviršutinės kojinės, neapatiniai marškinėliai).

Papildomi drabužiai ir nešiojami daiktai, kuriuos turiu kišenėse ar kuprinėje:

*Plačiabrylė minkšta skrybėlė. Dengia ir nuo saulės, ir visai pakankamai nuo lietaus – nereikia skėčio.
*Gėrimo buteliuko nešyklė, permetama per petį. Labai patogu žygiuose po gamtą ar ir miestus. Keista, kad toks daiktas neišpopuliarėjo ir dažniau parduodamas tik Lotynų Amerikoje.

Plačiabrylė skrybėlė (kairėje) ir gėrimo nešyklė

Plačiabrylė skrybėlė (kairėje) ir gėrimo nešyklė

*Tamsūs stiklai, uždedami ant akinių (paverčia eilinius akinius akiniais nuo saulės). Jeigu nenešiojate akinių, tada jums tiesiog reikia įsidėti akinius nuo saulės, bent jau jei keliaujate į saulėtas šalis.
*Atsarginiai akiniai. Jei nešiojate akinius – būtina, nes jei suluš/suduš kelionė bus gerokai sugadinta.
*Kojinės (kiek nesusimaunu iš karto).
*Kelnaitės (kiekis priklausomai nuo kelionės trukmės, tačiau ilgesnėse galima ir išsiskalbti).
*Slaptos dėtuvės. Keliaujant į nesaugias šalis, verta įsigyti dėtuvių, kad būtų galima brangiausius dalykus (pinigus, pasą) laikyti po rūbais ir kitose sunkiai pasiakiamose vietose.


Papildomi daiktai į ilgas išvykas (mėnuo ir pan.)

Šiuos daiktus imu į ilgas “skaitemeninio klajoklio” keliones, kuriose turiu ir daug dirbti. Be to, tokiose kelionėse ilgesniam laikui apsistoju vienoje vietoje, todėl nereikia tąsyti tiek daiktų su savimi (tik iki stoties ar išnuomoto auromobilio ir atgal). Jeigu keliaudami nuolat nedirbate – neimkite šių daiktų.

*Nešiojamas kompiuteris darbui. Taip pat galima naudoti žiūrėti filmams ir kt. Kartu su kompiuteriu paimu:
*Kompiuterio pelė ir pelės kilimėlis. Nes dirbti be pelės ne tas pats, o optinė pelė veikia ne ant visų paviršių.
*HDMI kabelis. Leidžia prijungti kompiuterį prie televizoriaus viešbučiuose ar butuose, naudoti jį kaip monitorių (pvz. filmams žiūrėti).
*Išorinė kolonėlė. Nešiojamo kompiuterio garsumo nepakanka, kad naudotumeis juo ten, kur didelis garsas. O mano išorinė kolonėlė pakankama net paskaitoms.
*TV tiuneris ir mini antena. Leidžia žiūrėti vietinę televiziją be televizoriaus. Praverčia, tarkime, per svarbius sporto čempionatus.

TV tiuneris, kišamas į kompiuterio USB jungtį, ir mini-antena: tiek pakanka, kad bet kur žiūrėtumėte vietinę televiziją per kompiuterį. Kad ir mašinoje.

TV tiuneris, kišamas į kompiuterio USB jungtį, ir mini-antena: tiek pakanka, kad bet kur žiūrėtumėte vietinę televiziją per kompiuterį. Kad ir mašinoje.

*Kroviklis-ilgintuvas-adapteris (vietoje daugelio jungčių kroviklio). Vienu metu gali krauti daug technikos. Ypač aktualu, kai viešbučiuose trūksta rozečių ir norisi viską palikti nakčiai krautis.

Kroviklis-ilgintuvas-adapteris su 4 rozetėmis, talpinančiomis visų rūšių kištukus, bei keturiom USB pakrovimo angom

Kroviklis-ilgintuvas-adapteris su 4 rozetėmis, talpinančiomis visų rūšių kištukus, bei keturiom USB pakrovimo angom


Kur viską susidėti? (lagaminas, kuprinė, kišenės)

Visų pirma, mano drabužiai visuomet – su daug kišenių (kelnės, liemenės, švarkai, marškinėliai). Labai patogu išskirstyti daug svarbiausių daiktų po kišenes – jie lengvai pasiekiami visur, jų niekada nepalieku ir žinau tiksliai kurioje kišenėje kas: pasas, telefonas, krovikliai, raktai, bilietai ir t.t. Be to, kišenių turinio niekas nei matuoja, nei sveria net pigių skrydžių oro bendrovėse – taigi, gali nemokamai gabenti daugiau bagažo. Absoliučiai visus daiktus, kuriuos vežiojuosi į trumpas ar vidutinės trukmės keliones, galiu susidėti į savo rūbus ir neimti jokios kuprinės ar lagamino – tiesa, taip nedarau, nes nėra reikalo, tarkime, tampyti su savimi kišenėse atsarginių kojinių.

Kiekvienas mano rūbas turi kišenių - čia ir kelnės, ir švarkas, ir liemenė. Paprastai kišenių kiek mažiau, tačiau, per visus rūbus, susidaro keliolika įvairių dydžių. Sudėtingiau tik karštuose kraštuose

Kiekvienas mano rūbas turi kišenių – čia ir kelnės, ir švarkas, ir liemenė. Paprastai kišenių kiek mažiau, tačiau, per visus rūbus, susidaro keliolika įvairių dydžių. Sudėtingiau tik karštuose kraštuose, bet liemenė ir kelnės lieka ir ten

Mano žmona nemėgsta kišenių, todėl nešiojasi bent jau nedidelį rankinuką, kur turi daiktus, reikalingus 'po ranka'

Mano žmona nemėgsta kišenių, todėl nešiojasi bent jau nedidelį rankinuką, kur turi daiktus, reikalingus ‘po ranka’

Taigi, daugumą to, kas netelpa arba nėra reikalo susidėti į kišenes, nešioju kuprinėje. Jei tenka daug vaikščioti pėsčiam, stengiuosi, kad kuprinės svoris neviršytų 4 kg – nenuspaudžia pečių. Kuprinę nešiojuosi su savimi tik kai nesu apsistojęs viešbutyje (pvz. ryte atvykau į miestą, o vakare išvyksiu) ir nesu išsinuomavęs automobilio – kitu atveju palieku kuprinę viešbutyje ar automobilio bagažinėje, o kas reikalinga “po ranka” – nešioju kišenėse.

Jei vežuosi nešiojamą kompiuterį, kuprinės svoris būna ~7 kg, tačiau tokiose kelionėse stengiuosi visų pirma nueiti į viešbutį ir pasidėti daiktus, arba daiktus laikau nuomotame automobilyje.

Aš su didžiausia iš kuprinių, kurias dar imu į kelionę, su nešiojamuoju kompiuteriu ir visa jo įranga

Aš su didžiausia iš kuprinių, kurias dar imu į kelionę, su nešiojamuoju kompiuteriu ir visa jo įranga

Skrisdamas lėktuvu kuprinę imu į saloną. Dažnai oficiali rankinio bagažo svorio riba yra 8 kg (kai kur – 5 ar 10 kg), tačiau kuprinių paprastai aviakompanijos nesveria tad ribojimas “įspėjamasis” (tiesa, yra avialinijų, kurios sveria). Taip pat svarbu, kad kuprinė nebūtų pernelyg didelė, kad neviršytų aviakompanijos nemokamo rankinio bagažo ribų. Daugelis aviakompanijų be kuprinės leidžia į orlaivio saloną pasiimti atskirą maišą ar rankinuką, kurį vadina “asmeniniu daiktu”. Jis ypač praverčia grįžtant atgal ką nors nusipirkus. Nedidelė ar vidutinio dydžio kuprinė irgi gali būti laikoma “asmeniniu daiktu” – taigi, net jei oficialiai aviakompanija leidžia vežtis tik vieną rankinio bagažo vienetą, dažniausiai realybėje galima paimti dvi tokias kuprines ar net tokią kuprinę ir nedidelį lagaminą.

Mano kuprinė, į kurią telpa viskas (jei reikia, ir nešiojamas kompiuteris su visa įranga). Niekada neimu ir netgi neturiu didesnės kuprinės.

Mano kuprinė, į kurią telpa viskas (jei reikia, ir nešiojamas kompiuteris su visa įranga). Niekada neimu ir netgi neturiu didesnės kuprinės. Tokio dydžio kuprinę aviakompanijos dažniausiai laiko ne ‘rankiniu bagažu, o ‘asmeniniu daiktu’ – ir leidžia man be šios kuprinės be papildomo mokesčio pasiimti kitą tokią pat, arba maišą, arba net nedidelį lagaminą!

Lagaminą imu tik į ilgas keliones arba jei planuoju daug pirkti (pvz. vykdamas į pigias šalis). Neimu lagamino, jei aviakompanija už jį reikalauja primokėti papildomai – neverta; viskas, ko tikrai reikia, telpa ir į kuprinę bei kišenes. Visi mano lagaminai – tik su ratukais, kad galėčiau stumti ar traukti. Taip pat geriausia turėti kuo didesnį lagaminą – maksimalų, kokį leidžia aviakompanija. Net jeigu į priekį neprikrausite pilno, galbūt ką nors nusipirksite kelionės metu. Be to, patogu, kai lagamine lieka laisvos vietos – galima geriau paskirstyti daiktus.

Dešinėje - mano pagrindinis lagaminas, kurį įsigijau Tailande.

Dešinėje – mano pagrindinis lagaminas, kurį įsigijau Tailande. Dydis artimas maksimaliam, įprastam aviakompanijose. Kairėje esantį lagaminą galima paimti į orlaivio saloną, bet tokiu atveju verčiau vežu kuprinę.


Papildomi daiktai į keliones automobiliu

Jei važiuoju savo automobiliu iš Lietuvos, daugelis ribojimų daiktams nebegalioja. Galima susidėti kiek nori drabužių ir pan. – nėra nei aviakompanijų limitų, nei poreikio kada nors viską tąsyti ant kupros. Tad čia rašau nebe kokių daiktų užtenka, tačiau kokius daiktus, apie kuriuos galbūt nė nepagalvojote, verta paimti papildomai.

*Inverteris. Leidžia prijungti kompiuterį į automobilinį elektros lizą, dirbti automobilyje.
*Sulankstoma kėdė. Kartais viešbučiuose trūksta kėdžių. Be to, ant tokios kėdės gali piknikauti ir lauke, pasistatyti kur gražus vaizdas ir pan. Turiu kėdutę, kuri tarnauja ir kaip kuprinė.

Kuprinė-kėdė

Kuprinė-kėdė

Be to, į automobilį greta įprasto lagamino ar kuprinės įsidedu ir įrankių dėžes, kurias naudoju įvairioms smulkmenoms susidėti. Namie jos tarnauja tarsi spintelės, tačiau jas paprasta nusinešti į automobilį. Apsistojus kur ilgesniam laikui, pakanka parsinešti tas dėžes į viešbutį ar butą ir jau turėsi daiktų visiems gyvenimo atvejams (pvz. baterijų, įrankių). Aišku, jei keliaujate intensyviai, apsistojate trumpai skirtingose vietose, to imti nebūtina.

Įrankių dėžė su į kelionę automobiliu imamais daiktais

Įrankių dėžė su į kelionę automobiliu imamais daiktais


Kokius daiktus ilgainiui į kelionę nustojau vežtis

Keičiantis technologijoms ir mano poreikiams, atsiranda naujų reikalingų daiktų, o kiti daiktai tampa nebereikalingi. Jeigu atsitinka taip, kad kažkokio daikto pritrūkstu, kelionių daiktų sąrašą papildau ir į kitą kelionę jį jau imu. Taip pat grįžęs iš kelionės, išsikraudamas daiktus, permąstau: ko kelionėje nepanaudojau? Jei nepanaudojau, ypač ne pirmoje kelionėje, ar panaudojau tik kartą, ir tai sunkus daiktas – gal verta jį išbraukti.

Anksčiau vežiodavausi ir šiuos daiktus, bet dabar jie mano bagaže atsiduria vis rečiau:
*Kelionių knygos. Jas naudoju, bet e-forma: įsirašau į telefoną – daug lengviau. Tuo tarpu knygų, nesusijusių su šalimi, į kurią keliauju, niekad nesivažiojau: kol yra kelionė, įdomiau paskaityti ką nors apie tą šalį.

Tik dalis mano kelionių knygų lentynos. Dabar dažniau iš jos imu knygas pasiruošimui kelionei (pvz. lygindamas įspūdingiausias vietas sprendžiu, kur keliauti), nei pačiam kelionės planavimui ar keliavimui

Tik dalis mano kelionių knygų lentynos. Dabar dažniau iš jos imu knygas pasiruošimui kelionei (pvz. lygindamas įspūdingiausias vietas sprendžiu, kur keliauti), nei pačiam kelionės planavimui ar keliavimui

*Atsarginiai batai, drabužiai. Pagalvokite, kiek kartų jų iš tikro prireikė (t.y. seni suplyšo ar pan.)? Tikrai galima apsieiti be jų. Kam nors atsitikus, nusipirksite naujus (jei šalis pigesnė už Lietuvą, tai net apsimokės). Bet man per visas keliones dar niekad neprisiėjo drabužių pirkti iš reikalo: tiesiog tikimybė, kad kas atsitiks, per menka, kad vertėtų tąsytis šitokį papildomą svorį ar juoba mokėti brangiau už bagažą skrydyje.
*Kelnaitės, kojinės kiekvienai kelionės dienai. Jei kelionė labai ilga (t.y. ne 7-10 dienų), tikrai geriau išsiskalbti.
*Peiliukas – kai į daugelį kelionių skrendu ir neturiu registruojamo bagažo – sudėtinga.
*Kompasas – dabar yra laikrodyje, telefone.
*Žibintuvėlis – dabar yra išoriniame akumuliatoriuje, o iš bėdos galima naudoti ir telefoną.
*Žemėlapiai – dabar juos įsirašau telefone.
*Spausdintos viešbučių ir kt. rezervacijos – dabar jas įsirašau telefone.
*Lazeris. Mažai kas be manęs jį vežiojasi – bet pagalvokite ar jūs neturite kokio nors “ypatingo”, daugeliui nereikalingo daikto, kurį imate į kelionę. Žalias lazeris man pasirodė įdomus rodant kelionės draugams objektus ar žvaigždes, tad nutariau jį paimti. Realybėje panaudojau gal kartą ir iš sąrašo išbraukiau.
*Planšetė. Atskiro planšetinio kompiuterio niekad nesivežiojau – bet mano telefonas buvo planšetės dydžio (Samsung Galaxy Note 8.0). Tačiau nuo to laiko technologijos patobulėjo ir į eilinio telefono ekraną dėl didesnės raiškos telpa panašiai, kaip ir planšetės: prijungi klaviatūrą ir turi minikompiuterį.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , ,


Kelionių saugumas – ko verta saugotis, o kas nepavojinga

Kelionių saugumas – ko verta saugotis, o kas nepavojinga

| 0 komentarų

Kai keliauju į tam tikras vietas, aplinkiniai klausia “Ir kaip nebijai?”. Pasaulyje tikrai yra baisių vietų, visgi dauguma tokių baimių – visiškai nepagrįstos. Dažniausiai įgąsdina pavienės žiniasklaidos istorijos, kai tuo tarpu kur kas baisesnių, bet žiniasklaidos neaprašomų dalykų nė nepastebime.

Nebaisu: Reti dalykai, kuriuos dažnai rodo per užsienio naujienas

Labiausiai žiniasklaidoje aprašomi – ir labiausiai bijomi – tie įvykiai, kurie vienu kartu nusineša daug aukų – bet tylima apie tuos, kurie žudo (ar kitaip kenkia) tyliai, po vieną žmogų, tačiau yra daug dažnesni ir todėl tikimybė nuo jų nukentėti daug didesnė.

Kas tie pirmieji – retieji – įvykiai? Tai aviakatstrofos, traukinių ar laivų nelaimės, terorizmas, žemės drebėjimai. Net ir Rusijoje ar Afrikoje, kur lėktuvų krenta daugiau nei Europoje, tikimybė nuo to žūti maža; mažai ir šansų nukentėti nuo terorizmo net Izraelyje ar arabų šalyse. Gamtinėse katastrofose žūti šansų daugiau, bet ir tai nėra didžiausia grėsmė.

Dažnai visai nepagrįstai manoma, kad pavojus padidėjęs. Nereikia bijoti to, kas:

A)Buvo “neseniai”. Tai, kad prieš mėnesį šalį nusiaubė taifūnas ar cunamis niekaip nereiškia, kad ir dabar ten padidėjusi nelaimės tikimybė. Dažniausiai tai pasakytina ir apie karus, ypač vykusius prieš ne vienerius metus. Žiūrėkite dabartinę situaciją. Kai šiemet lapkričio 21 d. vykau į Sardiniją kai kas kalbėjo, kad pavojinga, nes per cikloną “Kleopatra” ten buvo neseniai paskendę keliolika žmonių. Aišku, liūtys jau buvo pasibaigusios, be to, vyko kitoje salos dalyje. Paaiškėjo, kad kur kas pavojingiau man tądien būtų buvę lankytis Rygoje (kur sugriuvo “Maxima”). Aišku, būtų kvaila, jei būtume ėmę bijoti eiti į “Maximas” ar važiuoti į Rygą.
B)Vyksta gretimose šalyse. Dauguma karų ir konfliktų vyksta tik tam tikroje vienoje šalyje/šalyse ar jų regionuose. Aplinkinių šalių tai neįtakoja. Gali atrodyti baisu vykti į Iraną, nes greta Afganistanas ar Irakas – bet jeigu koks užsienietis bijotų vykti į Lietuvą, nes greta Rusija, o ten – Čečėnija, Ingušija – turbūt ir jums patiems atrodytų juokinga.
C)Vyksta kažkur kitame tos šalies krašte. Lietuva – mažytė šalis. Bet pasaulyje yra šimtus kartų didesnių valstybių. Padėtis skirtinguose tokios šalies regionuose gali skirtis kaip diena ir naktis: tiek gamtinių kataklizmų, tiek konfliktų, tiek nusikalstamumo atžvilgiu. Reikia atkreipti dėmesį į konkretų regioną ar miestą, į kurį vyksite.

Aplankiau per 100 šalių, tarp jų ir tokias, į kurias kai kas vykti bijo, bet nesu nukentėjęs nuo karų, terorizmo ir panašios politinę potekstę turinčios veiklos. Lygiai taip nesu patyręs ir aviakatastrofos, laivo ar traukinio nelaimės.

Jau baisiau: dažni dalykai, kurių per užsienio naujienas nerodo

Nuo ko tikimybė nukentėti didesnė? Nuo štai ko:

A)Nusikalstamumo. Vienas nužudymas ar apiplėšimas nesukelia pasaulio žiniasklaidos dėmesio, bet iš tokių pavienių įvykių susidėjusi statistika toli lenkia aviakatastrofas ar nuskendusius laivus. Hondūre kasmet 100 000 gyv. tenka 91,6 žmogžudystės, Lietuvoje – 6,6. Iš viso Lietuvoje kasmet nužudoma ~200 žmonių, Hondūre – ~7000, nors gyventojų ten daugiau tik dvigubai. Net jeigu Lietuvoje kasmet įvyktų po rugsėjo 11 d. atakų masto teroristinį išpuolį, žūti nuo svetimos rankos Lietuvoje tikimybė neprilygtų Hondūrui. Taip pat skaitykite: “Nusikaltimai kelionėse – ką daryti ir kaip saugotis“.

Aišku, ir nusikalstamumą reikia vertinti objektyviai: dauguma jo vyksta tam tikruose rajonuose, tarp vietinių gaujų. Atsargiai suplanavus vietas, kurias toje šalyje lankysi, laiką ir pan., nebus taip pavojinga.

Pats nuo nusikaltimų užsienyje esu kentėjęs Kenijoje, Brazilijoje ir… Vokietijoje. Gal ne taip ir keista, kad tai įvyko būtent Vakaruose – būdamas “trečiajame pasaulyje” saugaisi daug labiau. O juk šiais laikais seniau saugios šalys pilnos imigrantų iš nesaugių šalių, kurie daro nusikaltimus. Tik keli turtingi miestai dar saugūs, tokie kaip Tokijas, menkai paliestas migracijos – jame net mačiau, kaip mergina palieka ant kėdės kavinės vidury rankinuką ir eina į kitą aukštą užsakyti maisto.

Nužudymų statistika pasaulyje: kuo šalys tamsiau mėlynos, tuo ten saugiau, kuo tamsiau raudonos - tuo nesaugiau.

Nužudymų statistika pasaulyje: kuo šalys tamsiau mėlynos, tuo ten saugiau, kuo tamsiau raudonos – tuo nesaugiau. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad karo, anarchijos apimtose šalyse (Somalis ir pan.) valdžia nėra net pajėgi suregistruoti visus nužudymus – bet daugelyje šalių nužudymai registruojami tinkamai. Nors nužudymas nėra tas nusikaltimas, su kuriuo keliauojai susiduria dažniausiai, paprastai ten, kur negerbiama žmogaus gyvybė, daug ir kitų nusikaltimų.

B)Apgavysčių. Kiekvienam nusikaltimui, nuo kurio esu nukentėjęs kelionėse, tenka daug dešimčių ar net šimtai apgavysčių ar bandymų apgauti. Apgavystė gali kainuoti net daugiau, nei vagystė. Apgaudinėja labiausiai tam tikrų specialybių žmonės, dažnai susiduriantys su turistais: taksistai, turistinių rajonų darbuotojai, tai pat prašalaičiai tokiose vietose, išmokę užkalbinti ir apgaudinėti turistus. Mažiau apgavysčių ten, kur kainos ir tvarka aiškios, parašytos. Todėl taksi nesinaudoju – naudojuosi visuomeniniu transportu ar autonuoma. Autonuomoje, kaip turistinių paslaugų įstaigoje, tiesa, irgi pasitaiko apgavysčių, bet 5 ar 10 kartų didesnės kainos, kaip taksistui, mokėti neteks. Taip pat skaitykite straipsnį “Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti“.

C)Teisėtų trukdžių. Iš kuprinės ištraukta piniginė ar 100 eurų vietoje 10 paėmęs taksistas – žiaurus daykas, bet keliaujant galima prarasti panašias pinigų sumas ir visai teisėtai. Pavyzdžiui, pavėlavus į lėktuvą gali tekti pirkti naują bilietą už tūkstančius litų; dar kiti dalykai gali sutrukdyti jums kelionę taip, kad tiesiog negalėsite padaryti ko suplanavęs. Tarp “teisėtų trukdžių” – streikai, valstybiniai ribojimai. Visa tai nevienodai būdinga įvairioms šalims (pvz. daug streikuoja graikai, prancūzai, suomiai). Verta pažymėti, kad ir kataklizmų, kurių labiausiai baiminamasi (karai, žemės drebėjimai) atveju žūti ar susižaloti tikimybė menka, užtat patirti trukdžių – gana didelė. Kai 2011 m. kovo 11 d. buvau per žemės drebėjimą Tokijuje tame mieste nenukentėjo nei vienas turistas; užtat daug muziejų, turistinių objektų paskui buvo uždaryta, nutrauktas eismas geležinkeliais. Panašias pasekmes turistui gali sukelti ir paprastas streikas. Žemės drebėjimo nenumatysi, bet kai kuriuos trukdžius “apeiti” galima.

P.S. Keliaudami po nelaimės zonas vietiniams tik padedate

Nereikia manyti ir kad keliaudami po stichines nelaimes išgyvenusias šalis kaip nors trukdote vietiniams. Beveik visuomet yra priešingai. Didelė dalis nuostolių, kuriuos patiria turistinės valstybės dėl tokių nelaimių kyla ne nuo sugriovimų, o dėl “išsigandusių ir neatvykusių” turistų – pajamų netenka restoranai, viešbučiai, muziejai, nebesuplaukia jų mokesčiai į biudžetą, darbuotojai negauna algų, savininkams gresia bankrotas. Įsivaizduokite, kokia to reikšmė tokiam Libanui, kur turizmas įprastai “atneša” 27% bendrojo vidaus produkto, ar Seišeliams (39%).

Valgydami maistą ar gerdami vandenį tokiose šalyse tikrai iš nieko jo neatimate. Jei kas neturi maisto tai todėl, kad po nelaimės neįmanoma į jo kaimą/miestelį maisto nugabenti, o ne todėl, kad maisto nėra išvis. Leisdami pinigus nusiaubtoje šalyje faktiškai perleidžiate juos vietiniams, kad galėtų atkurti infrastruktūrą bei įprastinį gyvenimą. Tai nėra labdara – vietiniai gyventojai čia netampa prašytojais, o tiesiog gali dirbti savo kasdienį darbą, išlaikyti kvalifikaciją – nelikus turistų tai taptų neįmanoma. Dar skaitykite “Etiškos kelionės – kaip keliauti, kad padėtumėte

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , ,


Kaip įveikti aklimatizacijos sunkumus

Kaip įveikti aklimatizacijos sunkumus

| 1 komentaras

Po ilgų skrydžių į kitą pasaulio pusę dauguma jaučiasi smarkiai nuvargę, pirmos kelionės dienos. Man pavyksta šito išvengti.

Kaip? Tai nesudėtinga, tačiau reikia valios ir tam tikro laiko planavimo dieną prieš skrydį. Mat nuovargį stipriai lemia neišsimiegojimas bei nesugebėjimas prisitaikyti prie naujos laiko juostos. “Persukti savo biologinį laikrodį” būtina iš karto – paskui bus vis sunkiau, kelionė neteiks malonumo jei dienomis miegosite ar norėsite miego, o naktimis būsite žvalūs.

Prisitaikyti prie laiko juostos reikia iš karto

Todėl privalote nuo pat pirmos kelionės dienos eiti miegoti ir keltis pagal tą laiką, koks yra šalyje, į kurią atskridote.

Tai sudėtinga tik tada, jei darai tai netinkamai. Norint, kad miegoti, kai reikia, o ne kai nori, pirmąją kelionės dieną būtų lengviau, verta žinoti, kad įvairios “ėjimo prieš vidinį biologinį laikrodį” rūšys yra nevienodai sudėtingos:

1.Paprasčiausia yra prabusti bet kuriuo metu: pakanka nusistatyti žadintuvą. Bėda tik ta, kad atsikėlęs po mažai miego jausitės mažiau darbingas – bet tai labai laikina bėda, palyginus su neprisitaikymu prie vietinio laiko. Todėl patį pirmą kelionės rytą nusistatykite žadintuvą ir neleiskite sau užmigti vėl.

2.Nėra sunku ir neišsibudinti ryte po ilgo miego, kai jau norėtumėte keltis. Svarbiausia čia – visikai nieko nepradėti veikti. Vos nubundate, jei žinote, kad tą dieną turite ilgiau miegoti – vėl užmerkite akis ir užmigsite. Nes jeigu imsitės net trumputės veiklos – išsibudinsite ir užmigti gali tapti neįmanoma (žr. 4 punktą). Tad jei kelionėje prabundate naktį, mėginkite vėl užmigti.

3.Kiek sunkiau yra neužmigti, kai labai norite (pvz. po labai ilgos dienos). Kad neužmigtumėte, užsiimkite aktyvia veikla: pavyzdžiui, vaikščiokite lauke (o ne skaitykite knygą ar žiūrėkite televizorių). Būna tam tikri momentai, kuriais labai norisi miego, bet juos atlaikius pasidaro lengviau. Miegoti eikite tik tada, kai šalyje, kurioje esate, bus vakaras.

4.Sunkiausia – užmigti, kai visai nenorite. Tai gali būti net ir neįmanoma, todėl geriausias sprendimas: pasirūpinti, kad tuo metu, kai turėsite miegoti, miego norėtumėte: t.y. būtumėte buvęs prabudęs pakankamai ilgai, pavargęs. Tam naudokitės 1-3 punktais. Turėkite omenyje, kad nepatogiose vietose, tokiose kaip lėktuvas ar oro uostas, užmigti gali būti sunkiau, nei lovoje, tam bus reikalingas didesnis nuvargimas. Todėl jei skrisite naktį (pagal atvykimo šalies laiką) verta prieš tai kuo ilgiau nemiegoti arba daryti itin fiziškai varginančius darbus – tokiu būdu lėktuve išsimiegosite ir atvykus bus daug paprasčiau prisitaikyti (nieko nėra blogiau, nei atskristi ryte po nemiegotos nakties ir dienos prieš tai – tuomet be galo norėsis miego, o reikės ištverti bent iki vakaro).

Kaip aklimatizuotis skrendant į Vakarus

Jeigu skrendate į vakarus, skrydžio diena jums bus ilgesnė nei įprastai. Pavyzdžiui, Niujorke laikas yra 7 val. anksčiau nei Lietuvoje. Tai reiškia, kad skrisdami Vilnius-Niujorkas skrydžio parą turėsite ne 24 valandas, bet 31. Tai yra daug. Kadangi skrydžio metu pavargsite, tikėtina, norėsis gulti anksti Lietuvos laiku – o kai Lietuvoje bus 22 val., Niujorke bus tik 15 val., taigi, nuėję gulti pražiopsotumėte didžiąją dienos dalį, be to, prabustumėte naktį ir t.t.

Bet visų šių “aklimatizacijos” problemų paprasta išvengti, jei užuot vadovavęsi įpročiais, kelionės dieną elgsitės kiek kitaip.

1.Jei įmanoma, kai skrendate į vakarus, skrydžio dieną atsikelkite kuo vėliau. Pavyzdžiui, jeigu atsikelsite 13:00 dienos, tai net ir pasukus laikrodį 7 val. atgal ta diena nebeatrodys tokia ilga. Tam, kad taip vėlai atsikeltumėte, iš vakaro vėliau gulkitės, o ryte neleiskite sau išsibudinti.

2.Jei atsikelti vėliau neįmanoma, nes skrendate ryte – pamėginkite pamiegoti to rytinio skrydžio metu, išnaudoti nusnūdimui akimirkas oro uoste. Šitaip kiek įmanoma prailginsite savo rytinį miegą ir todėl vakare ilgiau žvaliau jausitės, vėliau norėsis eiti gulti.

3.Kad ir kas būtų, nuvykęs į vietą eikite gulti pagal tenykštį laiką (bent jau kokią 21:00), o ne tada, kai užsimanote. Pasidavęs organizmo poreikiui eiti miegoti Lietuvos laiku jūs tik perkeltumėte nepatogumo jausmą į kitą dieną, kuomet prabustumėte naktį, paskui vėl norėtumėte gulti dieną. Šitaip elgiantis aklimatizacija gali trukti ir savaitę.

Kaip aklimatizuotis skrendant į Rytus

Kai skrendate į rytus viskas būna atvirkščiai – laikas sukamas pirmyn, o skrydžio diena tampa trumpesnė. Pavyzdžiui, skrisdamas į Tokiją tą dieną neteksite 6 val., reiškia, para truks vos 18 val. Taigi, jei nieko specialiai nedarysite, Tokijuje norėsite eiti gulti labai vėlai, o paskui – labai vėlai keltis. Vėl nepatogumai. Skrendant į rytus, darykite šitaip:

1.Skrydžio dieną atsikelkite kuo anksčiau – pvz. jei atsikelsite 03:00 tai Tokijuje tuo metu bus 10:00.

2.Kitas variantas – išvis atsisakykite vienos nakties. Tai yra, jei, tarkime, skrendate sekmadienį, šeštadienį atsikelkite kaip galima vėliau, gal net 17:00 ar pan. (penktadienį galite dėl to labai vėlai nueiti gulti). Tuomet naktį iš šeštadienio į sekmadienį išvis nemiegokite.

3.Kaip ir skrydžio į vakarus atveju, nuskridę į vietą iš karto gyvenkite vietos laiku. Stenkitės eiti gulti normaliu metu ir net jei nepavytų ilgai užmigti, vis tiek kelkitės ryte, o ne dieną – šitaip kitą vakarą jau užmigsite normaliai.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , ,