Išskleisti meniu

Kelionių patogumas

Kaip keliauti patogiau? Kelionių problemos ir baimės

Kaip keliauti patogiau? Kelionių problemos ir baimės

| 0 komentarų

Kelionės jums asocijuojasi su nepatogumais? Gal nekeliaujate ar atidedate keliones, nes manote, kad pavargsite, daug kas bus nemalonu, nepatogu?

Čia rasite daugybę patarimų, kaip išvengti nepatogumų! Paspaudę ant nuorodų galėsite sužinoti daugiau, kaip įveikti būtent tą kelionės sunkumą.

1.Sunku pasirinkti kur keliauti?. Idėjų rasite čia.

2.Kelionės planavimas. Užtrunka labai ilgai? Sunku susiplanuoti gerą kelionę? Niekas kelionių planavime nėra privaloma: galite skirti tam laiko tiek, kiek patys norite, ir turėti gerą kelionę! Jei norite susiplanuoti keliones efektyviau, vadovaukitės šiais patarimais – galima susiplanuoti kelionę net ir jau skrendant lėktuvu. Tačiau galbūt ir to atrodo per daug, per sudėtinga? Tuomet galite samdyti gidą / ekskursiją, o kaip tai padaryti pigiai ir efektyviai, pasakoju čia.

3.Vizos, skiepai ir kt.. Galvojate, kad su kelione susiję daug varginančios biurokratijos? Į daugumą šalių keliauti paprasta, kitur visos problemos nesunkiai sutvarkomos (žr. Straipsnius apie vizas, skiepus), o jei vis tiek nenorite tvarkyti pats – pilna agentūrų, kurios tą padarys už jus.

4.Daiktų krovimasis. Daiktus susikrauti užtrunka be galo ilgai? Neįsideda kažko, ko prireikia? Prisikraunate ko nereikia ir tenka tąsytis su savimi? Daiktų per daug, kad priimtų avialinijos? Viskas išsprendžiama vieną kartą susidaryti kelionėse reikalingų daiktų sąrašą ir į kiekvieną kelionę krautis daiktus pagal jį: kaip tą padaryti (ir kokius daiktus į tą sąrašą įrašyti) siūlau čia.

5.Skrydžiai. Ilgi skrydžiai lėktuvu, laukimai ir persėdimai oro uoste labai vargina ar net gąsdina (“Ar spėsiu į lėktuvą?”, “Ar suprasiu ką daryti oro uoste?”)? Viskas apeinama! Paskaitykite, prieš kiek laiko atvykti į oro uostą, taip pat, ką veikti oro uoste, kad nenusibostų, o jei lėktuvu apskritai esate skridęs mažai, kaip skristi lėktuvu.

6.Aklimatizacija. Nusigavęs į tolimą šalį jaučiatės pavargęs, nes pasikeitė laiko juosta? Kaip įveikti aklimatizacijos sunkumus, rašau čia.

7.Transportas kelionės vietoje. Pavargstate važiuodami automobiliu, autobusu, vaikščiodami gamtoje ar kt.? Tiesiog reikia pasirinkti jums tinkamą kelionės būdą, o taip pat tinkamą kelionės tempą: čia nėra teisingo varianto, svarbu, kas tinka ir patogu jums, o ne kaip keliauja jūsų draugai ar kokie influenceriai.

8.Nakvynės vietos. Esate pavargęs nuo mažų ir nepatogių viešbučių kambarių, toli nuo centro esančių viešbučių, purvinų viešbučių, viešbučių be parkingo, kai keliaujate su automobiliu ir t.t.? Visur yra visokių nakvynės vietų, netgi nebūtina apskritai rinktis viešbutį (yra AirBnB butai ir t.t.). Kaip tinkamai pasirinkti nakvynės vietą, rašau čia. Tai tikrai nebūtina, bet jei nuspręstumėte nakvoti oro uoste, automobilyje ar kitur – net ir taip galima patogiau išsimiegoti, jei žinai kaip.

9.Saugumas. Kelionės metu jaučiatės neramus, galvojate, kad nesaugu – bijote katastrofos, nusikaltėlių, apgavikų, ligų? Visų pirma, tai yra labai reta (didesnė rizika yra pvz. Žūti autoavarijoje pakeliui į darbą Lietuvoje nei patekti į kokį teroro aktą). Be to, galima išvengti tinkamai pasirenkant šalį ir tinkamai elgiantis: paskaitykite straipsnius kaip keliauti saugiai: kaip vengti nusikaltėlių, apgavikų, kaip elgtis susirgus, kada reikia ir nereikia skiepytis – ir jauskitės ramiau.

10.Kaina. Kelionėje nesijaučiate gerai, nes nuolat jaudinatės, kiek išleidžiate pinigų, dažnai išleidžiate daugiau, nei tikėjotės? Čia rašau, kaip keliauti pigiau – ir vis tiek patogiai.

11.Ilgalaikės kelionės, darbas iš kelionės. Gal pačios kelionės nekelia baimės, bet dar nedrįstate dirbti per atstumą iš užsienio, keliauti ilgiau nei savaitę-kitą, nes „Nežinia, ar bus internetas“, „Nežinia, ar be manęs išgyvens bendradarbiai, manęs staiga neprireiks“ ir t.t.? Kaip keliauti ilgą laiką ir dirbti iš užsienio, pasakoju čia.

Komentuoti
Kaip keliauti po skurdžias šalis? (patogiai, saugiai, etiškai)

Kaip keliauti po skurdžias šalis? (patogiai, saugiai, etiškai)

| 4 komentarai

Apie skurdžias šalis yra daugybė stereotipų. Vieni bijo ten keliauti – nes “bus nepatogu”, “bus pavojinga”, “visi apgaudinės”, “tai neetiška”.

Kiti kaip tik tas šalis idealizuoja: “ten labai geros kainos”, “ten nesugadinti žmonės”.

Aplankęs daug dešimčių skurdžių šalių be emocijų surašysiu viską kas ir kaip – galėsite nuspręsti, ar ten keliauti ir kaip keliauti tinkamai.

Kurios šalys skurždios?

Šiame žemėlapyje matosi, kurios šalys skurdžiausios:

Pasaulio šalių turtingumas pagal BVP (PPP). Žalios šalys - turtingesnės už Lietuvą, raudonos - skurdesnės. Geltonos - panašaus turtingumo, kaip Lietuva. Kuo žalesnė ar raudonesnė šalis - tuo skirtumas nuo Lietuvos didesnis.

Pasaulio šalių turtingumas pagal BVP (PPP). Žalios šalys – turtingesnės už Lietuvą, raudonos – skurdesnės. Geltonos – panašaus turtingumo, kaip Lietuva. Kuo žalesnė ar raudonesnė šalis – tuo skirtumas nuo Lietuvos didesnis.

Kuo šalis skurdesnė, tuo labiau joje pasireiškia dalykai, aprašyti šiame straipsnyje. Jei šalis tik nedaug skurdesnė už Lietuvą – tai tų dalykų pasireikš daug mažiau.

Labai svarbu nesuplakti skurdžių šalių į vieną vietą – net jei kažkada nukeliavęs į vieną skurdžią šalį suprasite, kad tai “ne jums”, kelionė į kažkiek turtingesnę, bet visgi skurdžią, šalį gali būti maloni.

Ar keliauti po skurdžias šalis patogu? (su kuo teks susitaikyti)

Kuo skurdesnė šalis, tuo daugiau dalykų, kurie mums savaime suprantami, yra prieinami nebent tik turtingiems vietiniams – tad ten jų arba nėra išvis, arba yra tik didmiesčiuose ir kurortuose (į kuriuos atvežami užsieniečiai), arba yra labai brangūs. Nors kai kurie „įsigudrina“ keliauti po skurdžias šalis ir turėti vakarietiška kokybę, tai smarkiai riboja kelionę (bus labai nedaug „tinkamų“ viešbučių, restoranų, kelionių organizatorių, o savarankiškai taip keliauti bus išvis beveik neįmanoma).

Restorane Atare. Valgėm kupranugario kepenis be jokių prieskonių ar padažų. Kupranugario kepenys – prabangus Mauritanijos maistas. Kieta mėsa. Nors nesu vegetaras, man labiau patiko daržovės.

Itin skurdžios Mauritanijos Ataro mieste restoranai tokie.

Dalykai, su kuriais dažnai tenka susitaikyti skurdesnėse šalyse, ypač anapus sostinės ar kurortų (ir kaip prie to prisitaikyti):

1.Užsienio virtuvių (ir ypač restoranų tinklų) nebuvimas. Reikia rasti ką skanaus vietinėje virtuvėje, dažniausiai tikrai įmanoma.

2.Higienos trūkumas, daug šiukšlių, negalima gerti krano vandens.

Šventajame Indijos varanasio mieste - šiukšlių laukas, jo kiaulės ir nusišlapinti sustojęs dviratininkas

Šventajame Indijos varanasio mieste – šiukšlių laukas, jo kiaulės ir nusišlapinti sustojęs dviratininkas

3.Žemesnis remonto, tvarkos standartas (atplyšusios plytelės, apsilupusios sienos ir pan. – normalu).

4.Mažiau patogus ir lėtesnis transportas. Viešajame transporte žmonės labiau sugrūsti, keliai prastesni, greitųjų geležinkelių nėra ir pan.

Sėdint keturiese ant Grand Taxi galinės sėdynės

Sėdint keturiese ant maršrutinio Grand Taxi galinės sėdynės Maroke

5.Žemesnis transporto saugumas. Gali būti prasta nuomoto automobilio ar autobuso techninė būklė, jokių ten kėdučių vaikams, duobės gatvėse į kurias lengva įsmukti ir pan. Kaip ten bebūtų, tikimybė, kad kas atsitiks, vis tiek labai maža, o „perdėtas saugojimasis” būdingas tik patiems turtingiausiems, kurie jau nieko kito gyvenime nestokoja tai gali sau leisti nervintis, kad tikimybė susižeisti yra 0,001%, o ne 0,0001%. Žemesnis saugumas dažnai turistams, kurie leidžia sau eiti su saugumu į kompromisus, išeina ir į pliusą – nes galima išvengti įvairių „trukdymų“, pvz. daug skurdžių šalių gali vairuoti motociklą be teisių jam, nesisegti saugos diržų ir pan.

Pagrindinėje Labuan Badžo gatvėje. Vienas didžiausių pavojų čia - ne varanai, o neaptvertos ir neuždengtos gilios duobės šaligatviuose

Indonezijos šaligatviuose gausu tokių duobių

6.Žemesnis prisitaikymas prie klimato. Karštose skurdžiose šalyse gali trūkti kondicionierių, o šaltose – būti mažiau šildoma nei tikėtumeis. Jei itin nekomfortabilu, kai karšta ar šalta, tai geriausia išeitis į tokias šalis keliauti tokiu metų laiku, kai lauko temperatūra optimaliausia.

7.Kai kurie mums „savaime suprantami“ dalykai ten gali būti „šiokia tokia prabanga“, kuri bus ne visur ir reikia domėtis, jei tai aktualu. Pvz. ne kiekvienam viešbuty ar bute gali būti šiltas vanduo.

Kambaryje tik su ventiliatoriumi Indonezijoje

Kambaryje tik su ventiliatoriumi vietoj kondicionieriaus Indonezijoje

8.Žemesnis medicinos standartas, kuris atsispindi ir mažesnėje gyvenimo trukmėje. Patekus į rimtą bėdą, gali reikti „medicininės evakuacijos“, keliauti gydytis į kitą šalį.

9.Mažiau informacijos internete, ypač apie mažiau turistines vietas, ypač tarptautine kalba. Reikia ją rinktis klausinėjant vietinių, mažai patogiai.

Deramės dėl kelionės zemžanu. Susirašinėjame autromatiniu vertėju. - bet, atrodo, vairuotojai , kaip dauguma Benino žmonių, nemoka skaityti, tad paprašė praeivės pagalbos

Deramės dėl kelionės motociklu-taksi Benine, kadangi maršrutinio transporto čia nėra. Susirašinėjame automatiniu vertėju – bet, atrodo, vairuotojai, kaip daug Benino žmonių, nemoka skaityti, tad paprašė praeivės pagalbos

Ar yra galimybė turistui „pailsėti nuo skurdo“?

Skyrelio pavadinimas skamba nelabai gražiai – nes, šiaip ar taip, daugelis net taupiausių keliautojų vis tiek visada gyvens daug turtingiau, nei daugelis vietinių skurdžiose šalyse, valgys geriau, nakvos patogiau ir t.t. Pats nematau nuo ko „pailsėti“, stengiuosi įsigyventi į tas šalis, pažinti, kaip gyvena vietiniai.

Bet nusprendžiau parašyti šį skyrelį, nes manęs to gana dažnai klausia – ypač jei kelionės į skurdžias šalis ilgos, su vaikais ir pan., arba klausiantieji dar taip nekeliavę.

Atsakymas – ir taip, ir ne.

Paprastai yra taip – šalių užkampiuose neįmanoma, bet sostinėje, didžiausiame mieste, ir (ypač) prie lankytinų vietų ar užsieniečiams skirtuose kurortuose būna „vakarietiškų vietų“, jos gali net vyrauti (pvz. Egipto kurortuose mažai ir pajauti, kad tai – skurdi šalis). Tiesa, kainos ten gali būti ir kaip Vakaruose, tos vietos gali būti retos – reikia žiūrėti internete komentarus, klausti vietinių, išvaizda dar ne viskas.

Jei, kad jaustumėtės komfortabiliai, būtina „pailsėti“, nueiti į vakarietišką restoraną ar pagyventi tvarkingame švariame viešbutyje – tai tą poilsį reikia suplanuoti „pagrindinėse vietose“ (miestuose, kurortuose), nes kitur galimybių gali ir nebūti.

Taip pat pačiose skurdžiausiose pasaulio šalyse tokių vietų gali nebūti išvis – bet tai tik labai nedaug šalių. Kuo šalis turtingesnė, tuo daugiau ten yra miestų, kurortų, ištisų regionų, kur prekių ir paslaugų lygis aukštesnis (o kainos aukštesnės nebūtinai tiek pat).

Kotonu elito bare prie oro uosto

Benino sostinės Kotonu elito bare prie oro uosto – geriausias restoranas, kokį radome Benine

Benino Ganvi miestelio viešbutis-restoranas

Benino Ganvi miestelio viešbutis-restoranas

Ar keliauti po skurdžias šalis pigu?

Daugeliui keliautojų tai didžiausias kelionių į skurdžias šalis privalumas – daugybė šių šalių labai pigios. Išties, daugelyje skurdžių šalių pigiau kainuos viešbučiai, maistas, viešasis transportas. Už, tarkime, mėnesį atostogų prie jūros kokioje skurdesnėje Pietryčių Azijos šalyje gali sumokėti tiek, kiek už kelias dienas turtingos Vakarų Europos kurorte.

Nuostaiame Rio De Žaneiro bute už kainą, mažesnę nei pigiausi JAV ar daugelio Europos šalių viešbučiai

Nuostabiame Rio De Žaneiro bute už kainą, mažesnę nei pigiausi JAV ar daugelio Europos šalių viešbučiai

Visgi pigumui yra išimčių. Yra dalykų, kurie skurdžiose šalyse net brangesni, nei turtingose. Daugiausiai tai – „egzotiniai“ daiktai ir paslaugos, kurie vietiniams yra absoliuti prabanga ir vietiniai jais nesinaudoja, o naudojasi beveik vien turistai:

Autonuoma. Skurdžiose šalyse jos sąlygos dažnai žymiai blogesnės nei turtingose. Gali būti ir brangiau, ir prastesni automobiliai, ir didesni ribojimai (nėr draudimo ar pan.). Po itin skurdžias šalis nuomotu automobiliu beveik nekeliauju, nes visiškai neapsimoka.

“Vakarietiškos kokybės“ viešbučiai. Tokie viešbučiai dažnai priklauso užsienio korporacijoms ir ima atitinkamas kainas. Juk palaikyti „vakarietišką tvarką“ (švarą, remonto lygį) skurdžiose šalyse, kur vietiniai patys tokios tvarkos nesilaiko ar neišgali laikytis, itin brangu ir sunku. Jeigu eisite į „nedidelius kompromisus“ ir rinksitės kažkiek labiau vietinę kokybę, sutaupysite daug kartų. Taip pat verta ir ieškoti viešbučių ne tik „turtingų šalių metodais“ – pvz. Booking.com skurdžiose šalyse gali būti tikrai ne visi pigūs viešbučiai.

Britiškos tvarkos oazė "Old Cataract Hotel" tuščia

Britiškos tvarkos oazė Egipto Asuane “Old Cataract Hotel” – ir beveik už britiškas kainas

“Vakarietiškos kokybės“ restoranai. Kadangi vietiniams visokia „aukštoji virtuvė“ visai nesuvokiamas reikalas, tokie restoranai veikia užsieniečiams ir dažnai yra brangūs. Net užsieniniai greito maisto restoranai, kaip „McDonald‘s“ ir atitikmenys, skurdžiose šalyse gali kainuoti panašiai, kaip kainuoja Lietuvoje (jei apskritai jie ten bus net sostinėje), kai tuo tarpu „vietinio standarto“ restoranai – daug kartų pigesni, nei eiliniai restoranai Lietuvoje.

“Vakarietiško standarto“ ekskursijos. Ekskursijos anglų kalba, pardavinėjamos internetu ir pan. – tokios ekskursijos gali kainuoti net brangiau, nei analogiškos turtingose šalyse. Verta paieškoti gidų vietoje, kai kurioms ekskursijoms gal net nebūtina kalba (žygiams po kalnus ir pan.), nes už anglų kalbą daug kur priemoka.

Ekskursija valtimi su vietiniu Benine

Ekskursija valtimi su vietiniu Benine. Savarankiška kelionė išėjo daug kartų pigesnė, nei būtų organizuota vakarų agentūros, kaip ten keliauja didelė dalis turistų

Importinės prekės (ypač prabangūs prekių ženklai, specifinės maisto prekės). Jų skurdžiose šalyse parduodama palyginus mažai, brangiai kainuoja jų atvežimas – tad jos dažnai kainuoja net brangiau, nei turtingose šalyse. Raskite vietines alternatyvas, pasidomėkite vietos virtuve.

Lankytinos vietos turistams. Kai kurios skurdžios šalys laiko vienokias lankytinų vietų kainas „saviškiams“ ir kitokias (kartais ar net dešimtim kartų didesnes) – užsieniečiams. Tokiu būdu šios šalys iš užsieniečių „paima“ tiek, kiek šie susimokėtų už lankytinas vietas brangiose šalyse, tačiau vietiniams leidžia jas aplankyti už jiems priimtinas kainas (antraip juk vietiniai neišgalėtų nueiti į savo šalies muziejų ar nacionalinį parką…). Galima tuo piktintis, o galima žiūrėti, kad tai kaip parama skurdžiai šaliai. Kaip ten bebūtų, legaliai apeiti tokias didesnes kainas dažnai neįmanoma.

Egipto lankytinos vietos kainodara: užsieniečiui 255, egiptiečiui - 10,5 svaro

Egipto lankytinos vietos kainodara: užsieniečiui 255, egiptiečiui – 10,5 svaro

Svarbu, kad tai, kokios prekės yra „egzotinė prabanga“ vietiniams, priklauso ir nuo šalies skurdumo. Ką aprašiau aukščiau būdinga vidutiniškai skurdžioms šalims.

O pigiausia skurdžiose šalyse – tai, kas reikalauja daug vietinio darbo, nes ten mažesnės algos. Tie žmonės iš Europos ar Amerikos, kurie gyvena skurdesnėse šalyse, dažnai net turi savo tarnus, nors tėvynėse apie tai nepasvajotų. Daug pigiau gali atsieiti ir, tarkime, vairuotojas (ar viešasis transportas), ne į užsieniečius orientuotas gidas ir pan. (bet tik jei tokios paslaugos ten įprastos ir nėra „egzotiškai prabangios“).

Vilos Lovinoje sodas. Tikrovėje įspūdingesnis, nes daug ko (pvz. šventyklėlių) nesimato

Ištisa vila Balyje su dviem tarnais, atsiėjusi 55 eurus nakčiai (tiesa, toliau nuo jūros)

Tačiau pačiose skurdžiausiose šalyse, tarkime, „Afrikos gilumoje“, tokie dalykai kaip restoranas, viešbutis, transportas savaime yra „egzotinė prabanga“, nes vietiniai ten užsiaugina sau maistą ir niekur nevažiuoja iš savo kaimo. Keliauti po tokias šalis bus brangu visuomet – tiesiog, apskritai kas ta kelionė ten supranta tik keletas, dažnai tie patys yra nevietiniai imigrantai, ir jie laiko aukštas kainas.

Ar keliauti po skurdžias šalis saugu?

Priešingai stereotipams, šalies skurdumas su nusikalstamumu neturi daug bendro. Yra saugių turtingų šalių ir yra saugių skurdžių šalių – ir atvirkščiai.

Taigi, tarp šalių, skurdesnių už Lietuvą, tendencijos tokios:
1.Daugelis musulmoniškų arabų ir Azijos šalių – saugesnės, nei Lietuva.
2.Nusikalstamumo situacija Pietų ir Pietryčių Azijoje, taip pat Rytų Europoje yra panaši, kaip Lietuvoje, ar nedaug blogesnė.
3.Juodoji Afrika ir Lotynų Amerika – gerokai nesaugesnės, nei Lietuva.

Aišku, kiekviename regione yra išimčių – žiūrėkite statistiką būtent toje šalyje, kur keliausite.

Nužudymų statistika pasaulyje: kuo šalys tamsiau mėlynos, tuo ten saugiau, kuo tamsiau raudonos - tuo nesaugiau.

Nužudymų statistika pasaulyje: kuo šalys tamsiau mėlynos, tuo ten saugiau, kuo tamsiau raudonos – tuo nesaugiau. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad karo, anarchijos apimtose šalyse (Somalis ir pan.) valdžia nėranet pajėgi suregistruoti visus nužudymus – bet daugelyje šalių nužudymai registruojami tinkamai.

Jei visgi keliausite po nesaugias skurdžias šalis, gali būti vienas skirtumas, nuo nesaugių turtingų šalių – būtent, nesaugiose skurdžiose šalyse gali būti didesnė tikimybė, kad vogs ir tokius daiktus, kurių Lietuvoje niekas nevogtų. Pvz. gali išdaužti mašinos langą dėl kokio palikto drabužio ar nedidelės pinigų sumos, kai brangesnėje šalyje būtų rizikinga palikti tik visą kuprinę ar telefoną. Taip pat skurdžiose šalyse net toks daiktas, kuris turtingoje šalyje visiškai įprastas, gali tave išskirti iš minios kaip „turtingesnį už vietinius“ ir todėl banditų taikinį (tam tikri „Europoje vidutiniški“ prekių ženklai, geresnis automobilis ir pan.).

Plačiau skaitykite straipsnyje Nusikaltimai kelionėse – ką daryti ir kaip saugotis

Ar keliauti po skurdžias šalis etiška?

Vienareikšmiškai taip – keliaudami po skurdžias šalis joms padedate, nes atvežate ten ir išleidžiate savo svetur uždirbtus pinigus, kurie, net jeigu keliausite gana taupiai, vietiniams bus didelė suma. Duosite uždirbti restoranų šeimininkams, viešbučių savininkams. Jei turizmas išauga, šie turistų aptarnavimui turi samdyti daugiau darbuotojų ir mokėti jiems algas, uždirbtus pinigus darbuotojai irgi leis daugiausiai savoje šalyje, taip duodami uždirbti ir kitiems. Todėl, jei norite, kad jūsų kelionės neštų naudą, keliaukite į skurdesnes šalis, o ne į turtingas, kurios pinigų ir šiaip turi daug! Tiesą pasakius, daugybė skurdžių šalių „išlipo iš skurdo“ daugiausiai dėl to, kad tapo turistinėmis ir turistai ten atvežė daug pinigų.

Paminklas 50-osios turizmo metinėms sostinėje Malėje

Paminklas 50-osioms turizmo pradžios metinėms sostinėje Malėje, Maldyvuose. Šią šalį turizmas ištraukė iš skurdo liūno ir dabar ji turtingiausia visame Pietų Azijos regione.

Aišku, yra visokių niuansų, kurie gali padaryti jūsų kelionę mažiau naudinga šaliai į kurią keliaujate:

1.Jei pirksite prekes ir paslaugas iš kitų užsieniečių (pvz. užsienio kelionių organizatorių, užsieninių viešbučių tinklų) tai, nors šaliai į kur keliausite vis tiek kažkiek pinigų paliksite, paliksite daug mažiau nei pirkdami daugiau iš vietinių.

2.Kai kurie turistai „pasimauna“ ant visokių prašinėtojų ir elgetų – tikisi, kad davę jiems pinigų, padės kovoti su skurdu. Bet taip tikrai nėra ir daugelis protingų ir darbščių vietinių pyksta už tokį turistų elgesį. Mat tie prašinėtojai, kurie sugeba iškaulyti pinigų visokiom išgalvotom istorijom apie skurdą, tikrai nėra skurždiausi – jei iškaulija pinigų iš vieno turisto, iškaulija iš daugybės. Daugelis jų yra tiesiog apgavikai, kurie gyvena tos šalies mastais turtingai. Be to, kaip pasakojo ne vienas sutiktas žmogus skurdžiose šalyse, duodami pinigų ar dovanų, tarkime, „kaulytojams vaikams“ skatinate juos ir toliau taip elgtis, užuot mokiusis. Taigi, dalinti pinigus ir dovanėles „už nieką“ ar „už tai, kad prašo“ – tikrai neetiška, nors dažnam atrodo priešingai. Jums gali atrodyti tai „niekutis“, bet pagal vietos algas tai bus brangus daiktas, rimta „alga už įkyrumą / melus“.

Duoti tam, kam reikia, ne taip ir lengva – ypač sunku išsiaiškinti būnant užsieniečiu. Tie, kas labiausiai gražbyliaus ir įtikinamiausiai papasakos apie „galimybes padėti“, bus tiesiog „verslininkai“, išmokę „daryti pinigą“ iš patiklių užsieniečių naudodamiesi savo šalies skurdu kaip prekės ženklu. O tie, kam reikia, nesugebės to pasakyti įtikinamai ir suprantama kalba. Dalis turistų tokiose šalyse savanoriauja, tačiau čia irgi problemiška, nes yra savanorių organizacijų, kurios realiai nieko naudingo nedaro, tik renka pinigus iš savanorių, ir yra kaip verslas, kuris net priklauso ne vietiniams. Taigi, norint padėti labiau (labdara, savanorystė ir pan.) reikia atlikti labai, labai daug namų darbų – tačiau, laimė, net ir paprastas turizmas perkant iš vietinių prekes, paslaugas, smarkiai padeda.

Plačiau apie etiškas keliones skaitykite čia: Etiškos kelionės: kaip keliauti, kad padėtumėte.

P.S. Visiškai klaidingas stereotipas, esą keliaudami į skurdžią šalį, kur daug ko trūksta, turistai atima prekes iš vietinių, todėl “keliauti neetiška”. Taip tikrai nėra. Šiais laikais prekių beveik visur įmanoma nuvežti pakankamai – tik vietiniai dažnai neturi pinigų, kad jas įpirktų. Keliaudami padedate jiems uždirbti tuos pinigus, kuriuos jie gali išleisti kam nori ir kam reikia. Jei nekeliautumėte ten vietiniai galimybių turėtų tik mažiau, o ne atvirkščiai.

Vienintelė išimtis, kur *iš tiesų* gali būti prekių trūkumai – visokie regionai, ką tik nukentėję nuo žemės drebėjimų, karų. Ten tikrai gali nebūti net būtiniausių dalykų nes, pvz. sugriauti ar užblokuoti keliai ir jų tiesiog neįmanoma atvežti. Po tokias vietas tikrai geriau nekeliauti – bet tikriausiai nei norėtumėte, nei pavyktų ten nuvažiuoti.

P.P.S. Klaidingas ir kitas stereotipas, kad skurdžių šalių žmonės “tikresni”, jiems esą nereikia materialių dalykų. Daugelis vietinių tų dalykų norėtų, deja, neįperka. Aišku, yra vietų, kurios itin gerai išlaikiusios savo tradicinę kultūrą, religijas. Bet tokių vietų yra ir tarp turtingesnių, ir tarp skurdesnių šalių – ir tuo pačiu tarp skurdžių šalių yra vietų, kurios visiškai tą kultūrą praradusios, persisėmusios kokių buvusių kolonistų kultūra. Tai jau ne visai susiję su turtu. Kartais net toje pat šalyje yra ir tokių, ir tokių variantų – pvz. Indonezijoje baliečiai kur kas geriau išlaikę vietiniai kultūrą, nei kai kurios kitos tautos, nors baliečiai nėra skurdžiausi.

Komentarai
Straipsnio temos: , , ,


Kaip keliauti žiemą ar kur labai šalta?

Kaip keliauti žiemą ar kur labai šalta?

| 2 komentarai

Kelionė žiemą ar į šaltus kraštus tikrai gali būti patogi!

Esu keliavęs į daug itin šaltų vietų – nuo Antarktidos iki žiemiškų Kazachijos stepių.

Niekur nesušalau ir čia pasidalinsiu, kaip rengtis ir ką turėti omeny, kad kelionė būtų maloni.

Kodėl apskritai keliauti kur šalta?

Vieni gražiausių ir unikaliausių gamta pasaulio kraštų visada yra šalti ar vėsūs. Antarktida, Grenlandija, Aliaska, Islandija, šiaurės Norvegija, Kanada…

Kitose vietose būna ir šilta vasara, bet keliauti ne sezono metu yra gerokai pigiau (viešbučiai, skrydžiai), mažiau turistų (vasarą užgrūstas vietas žiemą turi pats sau), o ir gamta savita (pvz. tik atšiaurių šalių žiemom matomos šiaurės pašvaistės).

Ką rengtis šaltuose kraštuose?

Nėra blogo oro – tik bloga apranga. Deja, keliaudami daug turistų pernelyg dažnai paima tokius rūbus, „kokie tinka namie“ ir paskui kenčia peršlapę, sušalę, o kai kuriose šalyse reikia visai kitokių. Atkreipkite dėmesį į visus šiuos punktus – ir jei kažkur kažko jums trūksta, prieš kelionę įsigykite. Ir prisiminkite – batai nelygu batams (net panašiai atrodantys), striukė striukei, šalikas šalikui – rinkitės ne vien pagal išvaizdą, kaip gal rinktumėtės Lietuvoje kur „kai šalta lauke būnate tik neilgai“, bet ir pagal šalčio standartą. Geros vietos įsigyti rūbus, kur jų atsparumas šalčiui aiškiai aprašytas – “Decathlon” parduotuvės. Ten prie kiekvienos prekės aiškiai parašyta, kokiam šalčiui skirta, kiek neperšlampama ir pan. (žr. medžioklės, žvejybos, alpinizmo, žygiavimo skyriuose).

Štai mano patarimai, parašyti pagal oficialiais rekomendacijas kelionei į Antarktidą, kurios labai pasiteisino:

1.Bent keturių sluoksnių drabužiai viršuje, nuo arčiausiai kūno iki toliausiai:
-Šilti prie kūno prigludę apatiniai marškiniai ilgom rankovėm (ne paprasti apatinukai).
-Flisinis džemperis.
-Kuo storesnė striukė.
-Pilnai neperšlampamas (100%) ir neperpučiamas vėjo rūbas su kapišonu. Yra aprangos, kuri visiškai neperšlampama. Tikrai taip – kiek belytų, ji niekada neperšlaps, išbandyta. Keliaujant į lietingas vėsias šalis verta tokią turėti – daug patogiau, nei skėtis. Ta pati medžiaga padeda ir nuo vėjo. Ėjau Šv. Jokūbo keliu ne sezonu, kai temperatūra gali būti tik kažkiek virš nulio ir dažnai labai stipriai lyja. Niekada nesustojau dėl lietaus, ėjau per didžiausias liūtis, bet mano rūbas niekada neperšlapo ir apatiniai rūbai nesušlapo.

Prie akmeninio Viduramžių tilto, iki šiol tarnaujančio piligrimams (Melidės priemiesčiai)

Ne sezono metu einu Šv. Jokūbo keliu su neperšlampamu rūbu ir skrybėle.

Pagal aplinkybes, dalį šių rūbų bus galima nusirengti (pvz., nesant vėjo ir kritulių nesirengti neperšlampamo/neperpučiamo viršaus, o pasidarius šilčiau iš aprangos “pašalinti” striukę). Tiesa, turėkite omenyje, kad oras gali greitai keistis, todėl jei einate ilgam be galimybės grįžti (pvz. į žygį), verta pasiimti daugiau. Prie fizinio aktyvumo (pvz. lipant į kalną) sušylama greičiau – tokiu atveju greičiausiai teks nusirengti rūbų ir juos neštis. Kad būtų patogu neštis nusirengtus rūbus, tokiom aplinkybėm verta turėti kuprinę.

Žygio metu Pietų Šetlando salose (prie Antarktidos).

Žygio metu Pietų Šetlando salose (prie Antarktidos). Kadangi dėl ėjimo sušilau, viršutinius rūbus prasisegiau, tad matosi trys viršutiniai sluoksniai – neperšlampamas, striukė, ir kas po ja.

2.Trijų sluoksnių kelnės:
-Kalisonai, prigludę prie kūno.
-Įprastos kelnės.
-Neperšlampamos ir neperpučiamos kelnės ant viršaus.

3.Šilti batai. Tie, kurie pakankamai šilti nueiti Lietuvoje žiemą iki darbo, nebūtinai tiks ilgesniam vaikščiojimui lauke kelionėje. Jei gali tekti braidžioti per sniegą, reikia pilnai neperšlampamų batų su ilgu aulu.

Neperšlampamos kelnės ir batai Antarktidoje

Neperšlampamos kelnės ir didelio aulo batai Antarktidoje. Kelnių vidinė pusė sukišta į batą, išorinė uždėta ant viršaus, kad geriau saugotų nuo peršlapimo.

4.Šiltos kojinės ar dvejos kojinės.

5.Pirštinės. Kumštinės pirštinės šildo geriau, nei pirštuotos, o šios – geriau, nei prakarpytais pirštų galais. Nors pastarosios – patogiausios, nes patogiau naudotis telefonu, technika, bet dažnai mažiau sušąli kai keliauji su šiltesnėm pirštinėm ir jas nusiimi trumpam prieš naudodamas techniką. Aišku, pirštinės nėra absoliuti būtinybė – alternatyva gali būti geros kišenės striukėje, kur rankas laikyti šilta.

6.Kepurė. Galite rinktis ne tik įprastą megztą kepurę, bet ir dengiančią kaklą ar balaklavą. Ant kepurės viršaus galima užsidėti neperšlampamo/neperpučiamo rūbo kapišoną.

7.Akiniai nuo saulės. Paradoksalu, bet jie praverčia ir kur šalta – nes saulė, atspindėta sniego, gali būti irgi žalinga. Tiesą pasakius, gerai, kai akiniai dengia akis iš visų pusių (ir šono). Beje, jei nešiojate akinius dėl regėjimo, fotochrominiai stiklai (aptemstantys nuo saulės) šaltose šalyse yra netinkami: prie šalčio jie užtemsta gerokai per smarkiai, dėl ko su jais keliauti nepatogu. Geriau akiniai be fotochrominių stiklų ir juodi akiniai uždedami ant viršaus.

Su akiniais nuo saulės, uždėtais ant mano įprastinių akinių, šiltesnę dieną Antarktidoje

Su akiniais nuo saulės, uždėtais ant mano įprastinių akinių, šiltesnę dieną Antarktidoje

8.Jeigu keliaujate į kalnus, aktualu ir kremas nuo saulės, nes nors gali būti šalta, bet dėl aukščio saulė degins daug labiau.

Kartą nukeliavę žiemą, įsidėmėkite ar užsirašykite, kurie drabužiai tinkamai saugojo nuo kokio šalčio, kad geriau žinotumėte, ką rengtis kitą kartą, nes skirtingi žmonės sušąla skirtingai greitai.

Tokios aprangos pakako kovą antroje pagal šaltumą pasaulio sostinėje Astanoje

Tokios aprangos pakako kovą antroje pagal šaltumą pasaulio sostinėje Astanoje

Yra papildomų daiktų, kurie gali praversti – pvz. cheminės šildyklės. Jas “įjungus”, jos kurį laiką pasidaro šiltos, gali šildyti rankas, kojas.

Aišku, kai kurie dalykai yra aktualesni žygiams po gamtą ar kalnus – bet net jei vaikščiosite tik po miestus, gali būti komfortabilu juos turėti ar išbandyti. Jei rūbai bus tinkami, niekada nesakysite „man šalta, greičiau einam į vidų“, o juk tai svarbu kiekvienoje kelionėje, nes daug įdomių dalykų, gražių vaizdų yra lauke.

Beje, aukščiau parašytos drabužių rekomendacijos Antarktidai skirtos pavasariui, kai ten buvo nedaug žemiau nulio. Bet tokių drabužių kaip tik užteko. Nereikia nuvertinti vėjo, kritulių poveikio – atrodo šalčiau nei rodo termometras. Be to, daugelis klimatą vertina pagal “namų standartus” – jei namie -20, tai į lauką eini labai trumpam (iki mašinos ir nuo mašinos), o juk kad būtų įdomi kelionė turėtum laisvai ten galėti maloniai vaikščioti kaip ir vasarą. Tuo tarpu pabuvus su lengvesniais rūbais net ir prie kokių -5 ir vėjo lauke kelias valandas, sušąlama daug labiau.

Plaukiant baidarėm Antarktidoje

Plaukiant baidarėm Antarktidoje

Čia surašiau daiktus, būtinus nenakvojat lauke – jei ketinate nakvoti palapinėje ar bivuake, reikia ir atitinkamo miegmaišio ir kt. Tai irgi įmanoma – pavyzdžiui, Antarktidoje ant sniego išsimiegojau tikrai gerai, buvo šilta. Šaltis visada reliatyvus, nes su šiuolaikinėm technologijom (rūbų, miegmaišių, šildymo ir t.t.) galima bet kokiam klimate būti ir keliauti komfortabiliai. Aišku, ne viskas yra visiems – ir visiškai suprantama, jei, tarkime, kažko daryti nenorėsite – tai to ir nedarykite.

Nakvynė bivuake Antarktidoje

Nakvosime bivuake Antarktidoje

Taip pat, žygiams gamtoje gali reikėti ant batų uždedamų sniegbačių (kad koja neprasmegtų giliame sniege), “kačių” (kad neslystų ant ledo) ar pan. – bet kelionei labiau miestuose ar kai temperatūra sukasi apie nulį ir sniegas pratirpinėja to nereikia.

Su sniegbačiais Antarktidoje

Su sniegbačiais Antarktidoje, kur labai giliame sniege koja vietomis antraip bemat įsmunka

Kaip elgtis šaltose šalyse?

Svarbiausia, aišku, ne tik pasiimti tinkamus rūbus, bet ir juos tinkamai apsirengti kiekvieną kartą – susikišti marškinius į kelnes (kad neliktų tarpų) ir pan., negalvoti, kad „Ai, čia tik trumpam einu“, nes ir per trumpą laiką, jei labai šalta, jei pučia vėjas, gali sušalti tikrai smarkiai, be to, kartais tenka neplanuotai užtrukti ilgiau.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šildymą. Ne visur jis bus ar bus pakankamas, kai kuriuose viešbučiuose gali trūkti šiltos patalynės ar pan. Jei ieškote viešbučio vietoje, prašykite parodyti kambarį – ar ten šilta? Jei jums tai aktualu ir užsakinėjate viešbutį ar butą internete, žiūrėkite, ar nėra prirašyta komentarų, kad „ten šalta“, „buvo per vėsu“.

Vienas dalykų, kurį svajojau padaryti grįžęs į Maroką - ir padariau - išsinuomoti tradicinį namą riadą. Nuotraukoje - 400 metų senumo riade Fese.

Marokas vasarom karštas, bet žiemą Fese šiame 400 metų senumo tradiciniam riade buvo tikrai vėsu.

Kai kurie viešbučiai žiemai (ne sezono metu) išjungia šildymą, o įjungia tik kambariuose, į kuriuos atvyksta turistai, kelios valandos prieš šiems atvykstant. Tokiems reikia pranešti apie atvykimo laiką iš anksto ir/ar paprašyti pašildyti kambarį.

Visa kita – panašiai kaip elgtumėtės žiemą Lietuvoje. Kadangi Lietuva turi gilias žiemas, aiškinti nereikia… Tik reikia suprasti, kad šaltesnėse šalyse kai kurie “lietuviškos žiemos niuansai” gali būti dar aštriau išreikšti, pvz.:
-Mažiau valomi ir slidesni keliai.
-Didesni varvekliai ar nuo stogų krentančio sniego “lavinos”.
-Didesnės balos pavasarį, kai ištirpsta visas žiemos “įšalas” (nes šaltose šalyse, kaip Kazachstanas, visas sniegas ištirpsta tuo pat metu, nebūna, kaip Lietuvoje, atitirpimų žiemą).
-Didesni (ir labiau šaldantys) vėjai, dėl ko ta pati temperatūra atrodo dar šaltesnė.

Varvekliai žiemą Japonijos sniego krašte

Varvekliai žiemą prie Nagano Japonijoje – vienoje snieguočiausių pasaulio vietų

Tai pastebėjus, reikia elgtis dar atsargiau.

Kur verta ir neverta keliauti žiemą?

Keliauti žiemą (ar bent ankstyvą pavasarį / vėlyvą rudenį) labiausiai verta į pačius turistiškiausius kraštus. Vasaromis (sezono metu) jie būna perpildyti turistų ir gerokai brangesni, o žiemą turi daug ką sau. Ypač gerai, jei lankytinos vietos yra kultūrinės – gražūs pastatai, muziejai – kadangi tokiom vietom vienodai gali džiaugtis bet kuriuo metų laiku. Džiaugiuosi žiemą aplankęs tokias vietas, kaip Venecija, Graikija ir t.t. – ten, šiaip ar taip, ir nebūna labai šalta.

Epidauro Senovės graikų teatre

Epidauro Senovės graikų teatre beveik vienas, o ir nėra taip šalta

Taip pat keliauti žiemą vertą ir į kai kurias gamtines vietas – ar net verta jas pamatyti ir vasarą, ir žiemą. Pavyzdžiui, šiaurės Europoje žiemom nuostabios šiaurės pašvaistės, žiemiška gamta irgi savaip graži, nors daugeliu atveju neprilygsta vasarinei.

Aišku, keliauti žiemą verta ten, kur stiprus žiemos sportas, kurį praktikuojate (slidinėjimo trasos ir pan.) ir neverta keliauti ten, kur viskas sukasi tik apie vasaros veiklas (paplūdimiai ir pan.).

Slidininkai Šimbulako slidinėjimo kurorte Kazachijoje

Slidininkai Šimbulako slidinėjimo kurorte Kazachijoje

Keliauti ne sezonu (žiemą) neverta ir į tokius kraštus, kur vietos gyventojų mažai, viskas yra tik dėl turistų, ir žiemos itin atšiaurios, tad žiemom viskas užsidaro. Tai būdinga mažesnėms saloms ir miesteliams.

Kita vertus, dalis tokių kraštų yra taip atokiai, kad net ir vasarom ten klimatas pakankamai atšiaurus, kad būtų verta vadovautis šiuo straipsniu – pvz. tiek Aliaskoje, tiek Islandijoje keliavau rugpjūtį, bet abiejose vietose ir snigo.

Rugpjūčio rytas Denalio parke - ir ne, tai nėra aukštikalnės, tai arti jūros lygio

Rugpjūčio rytas Aliaskoje – ir ne, tai nėra aukštikalnės, tai arti jūros lygio

Taip pat verta turėti omenyje, kad jei kraštas toli šiaurėje ar pietuose, tai žiemą dienos bus trumpos. Kadangi daug vietų smagu lankyti šviesiu paros metu, tai yra rimtas argumentas prieš keliones į tokias vietas žiemą. Jei visgi keliausite, išnaudokite šviesų paros metą iki maksimumo – pvz. išvažiuokite prie lankytinų vietų dar prieš aušrą (kuri bus vėlai), kad visą šviesų paros metą galėtumėte jas lankyti. Tačiau ne visos šaltos vietos yra toli šiaurėje ar pietuose – tiesą pasakius, daug šaltų regionų yra net piečiau, nei Lietuva, ir dienos žiemą ten tik ilgesnės (pietų Kanada, šiaurės JAV išskyrus Aliaską, Vidurinė Azija ir t.t.).

Pūga Svalbarde

Pūga Svalbarde per poliarinę naktį

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , ,


Kaip keliauti kur karšta? (apranga, ką pasiimti, pavojai ir kt.)

Kaip keliauti kur karšta? (apranga, ką pasiimti, pavojai ir kt.)

| 2 komentarai

Laukia kelionė kur teperatūra bus gerokai virš +30, gal net +40? Gali atrodyti smagu, bet gali ir greitai imti varginti.

Labai svarbu elgtis tinkamai! Keliavęs po daug šalių, kur oro temperatūra viršijo +40 ar net artėjo prieš +50, čia rašau viską, kaip rengtis, ko nepamiršti ir kita, keliaujant po karštuosius kraštus.

Kaip rengtis karštose šalyse? Išsinuoginti ar užsidengti?

Keliaujantieji į karštus kraštus neretai kuo labiau išsirengia. Šortai ar trumpi sijonai, marškinėliai trumpom rankovėm ar be jų, nuogu pilvu ir pan.

Išties, kuo daugiau rūbų – tuo šilčiau, prakaituoji, tad tokiame sprendime yra logikos. Bet visgi aš dažniausiai vaikštau ilgom rankovėm ir kelnėm, dėl kelių priežasčių:

Du būdai rengtis karštam klimate - kuo atviresnis ir kuo uždaresnis

Du būdai rengtis karštame klimate – kuo atviresnis ir kuo uždaresnis

1.Nuogos vietos itin greitai nudega, ypač kur karšta tropinė saulė. Labai svarbu nuogas vietas pasitepti kremu nuo saulės. Atrodo, „Savaime suprantama“, bet daug keliaujant po karštus kraštus galiausiai ateina momentas, kai to nepadarai laiku ar pilnai (pvz. tenka išeiti į lauką netikėtai greitai, ar netyčia praleidi kažkurią vietą). O ten gali skausmingai raudonai nudegti ir per keliolikos minučių pabuvimą saulėje.

2.Jei kelnės ir drabužiai šviesūs (ypač balti), jie atspindi saulę, taigi, nėra daug karščiau, nei kai nuoga oda (o nėra bėdų su nudegimu). Dėl šių priežasčių, tarkime, arabai vyrai iš dykumų rengiasi ilgais baltais rūbais. Aišku, svarbu ir tinkama medžiaga, kad rūbai nebūtų stori.

Pokalbis ant žemės Džidoje. Net ir kur pasatomi suoleliai, vietiniai vis tiek sėda ant žemės greta - taip įpratę

Tradicinė apranga karštuose arabų kraštuose

3.Kai kuriose karštose šalyse (ypač Afrikoje) gausu ligas platinančių moskitų (dengė karštinę, maliariją) – aišku, galima nuo jų purkštis (žr. žemiau) ar vartoti vaistus (žr. šį straipsnį), bet ilgi rūbai – papildoma apsauga.

4.Kai kuriose karštose šalyse rodyti nuogas kojas, nuogus pečius, nuogą pilvą nepriimtina – arba visiems, arba tik moterims, arba tik vyrams. Tai – religingos musulmoniškos šalys (o musulmoniškų šalių neproporcingai daug ten, kur karšta), bet taip pat ir kai kurios nemusulmoniškos Azijos šalys. Aišku, kai kurie turistai šių kultūrinių normų nepaiso – daugelyje šalių jos nėra privalomos, tačiau netinkamai apsirengęs sulauksi keistų ar piktų žvilgsnių ir reakcijos, na, kaip Lietuvoje sulauktų žmogus, išėjęs į Vilniaus gatves su glaudėmis ar bikiniu. Aišku, kuo daugiau turistų (kurortai ir pan.), tuo tokių reakcijų mažiau, nors tai nereiškia, kad vietiniams tai patinka. Apie aprangą musulmonų šalyse žr. straipsnį “Islamas – ką reikia žinoti apie musulmonų kraštus“.

Nors turistai mėgsta išsirengti, iš pradžių nustebdavau, o paskui jau nustojau stebėtis, kad vietiniai (ypač šviesiaodžiai) daugelyje karščiausių šalių elgiasi priešingai – kuo labiau dengiasi. Taip daro ne tik dėl kultūrinių priežasčių, bet ir kad neįdegtų, netgi dengia veidus kaukėmis ir pan., jei yra priversti būti saulėje ilgai. Tai padeda sveikatai – Australijoje, kur karšta ir rengiamasi atvirai, kas trečias žmogus per gyvenimą suserga odos vėžiu.

Pikapo keleiviai užsidengę veius, kad neįdegtų - Tailande gražiausia šviesi oda

Atviru pikapu važiuojantys darbininkai Tailande nuo saulės užsidengę veidus kaukėmis

Visgi, turistas ir vietinis ne tas pats. Didžiausias pavojus yra tada, kai leidi laiką šalyje ilgai (pvz. bent jau praleidi ten lietuvišką žiemą). Aš taip pat nemažą gyvenimo dalį praleidžiu karštose šalyse. Tuo tarpu nuvykęs savaitei-kitai atostogų tiek pavojaus nepatirsi. Taigi, jei patinka atviri rūbai – tikrai galima juos rengtis, tik svarbu turėti omenyje tai, ką rašau aukščiau (kremai nuo saulės, purškalai nuo uodų ir pan.).

Be to, “už” atvirus rūbus irgi yra medicininių priežasčių: Lietuvoje dažna bėda – vitamino D trūkumas, jis gaunamas iš saulės. Jei laiko saulėtose vietose per gyvenimą turite mažai, galite jį išnaudoti vitaminui D “parinkti” – uždari rūbai tam trukdo (dėl to karštose šalyse, kuriose labiausiai slepiamasi nuo saulės, irgi dažnas vitamino D trūkumas tarp vietinių).

Temperatūra

Temperatūra kai keliavau po Asuaną Egipte

Kokius daiktus turėti su savim karštuose kraštuose?

Šiuos daiktus reikia arba paimti iš namų, arba įsigyti netrukus atvykus, ir nešiotis su savimi bei naudoti visada:

1.Kuo didesnio SPF kremas nuo saulės – 50 ir daugiau. Jį naudoti kas kartą išeinant į lauką, patepant visas nuogas vietas, išskyrus nebent plaštakų viršų. Nemąstyti „Lietuvos standartais“ – „Ai, čia būsiu lauke tik pusvalandį“, „Ai, taigi ne degintis į paplūdimį einu“, „Ai, tai čia mieste, dažniausiai šėšėlyje nuo pastatų būsiu“, „Ai, saulė šviečia tik probėkšmiais, kitu laiku užstoja debesys“. Karštose šalyse įdegti gali daug greičiau ir stipriau, nei Lietuvoje, be to, ten ir oras gali keistis greitai. Taigi, net jeigu ryte lyja, ir išeini visai dienai iš viešbučio, verta turėti su savim kremą nuo saulės, nes tropinė liūtis gali netrukti pasikeisti į kaitrią saulę ir giedrą. Jei eini maudytis į jūrą – vėl teptis greitai po išlipimo, net jei “jau tuoj eisi į viešbutį”. Taip pat svarbu pasitepti „nuoširdžiai“, o ne simboliškai – kiekvieną vietą, nes jei kažkur nepasitepsi gali greitai „įdegti plėmais“. Viskas išbandyta savo kailiu – esu rimtai nudegęs ir per keliolika minučių po išlipimo į krantą, o žmona įdegusi plėmais nes gatve ėjo tam tikrų vietų nepasitepusi. Yra specialių programėlių, kurios kartu su orų prognoze rodo ir UV faktorių – kuo jis didesnis toje vietoje, tuo smarkiau ir greičiau įdegama. Kaip taisyklė, nudegimą lemia ne vien saulės stiprumas, bet ir vietos aukštis: jei vietovė yra aukščiau, nudegama smarkiau.

Net ir trumpai pavaikščiojus karštuose kraštuose tinkamai nepasitepus, greitai įdegama. Po vaikščiojimo su rūbu kairėje, Aistės įdegis atrodė kaip dešinėje.

Net ir trumpai pavaikščiojus karštuose kraštuose tinkamai nepasitepus, greitai įdegama. Po vaikščiojimo su rūbu kairėje Maldyvuose, Aistės įdegis atrodė kaip dešinėje.

2.Akiniai nuo saulės. Svarbu, kad būtų ne tik tamsūs, bet ir realiai saugotų nuo saulės. Akiniai nuo saulės priskiriami 4 kategorijoms: reiktų bent 3 kategorijos (tokių yra dauguma). 4 kategorijos akinių (stipriausių) gali reikti jei lipsite į aukštus kalnus.

Jei nešiojate akinius dėl regėjimo (kaip aš) – galite įsigyti antakinius arba didesnius akinius nuo saulės, kurie dedami ant akinių. Tokius „užsiperku“ iš anksto, nes tikrai ne visur jų yra (daug karštų šalių yra skurdžios ir ten daug ko trūksta). Vadinamieji „fotochrominiai stiklai“, kurie užtemsta nuo saulės, karštose šalyse mažai naudingi – nes kai labai karšta, jie užtemsta mažai, kadangi jie reaguoja ne tik į UV spindulius, bet ir į temperatūrą, ir geriausiai veikia “lietuviškesnėje” +20-30 temperatūroje.

Atlenkiami antakiniai nuo saulės

Atlenkiami antakiniai nuo saulės – automobilyje laikau pakeltus, o kai reikia užlenkiu

3.Jeigu karštoji šalis viena tų, kur uodai platina įvairias ligas (o tokių šalių yra daug „karštajame pasaulyje“) – purškalas nuo uodų, geriausiai – su kuo daugiau DEET (ne visur tokių yra, arba daug kur būna tik su labai mažai DEET), nes kuo didesnis DEET, tuo ilgiau saugo apsipurškimas. Kaip ir su kremu nuo saulės, purškalo „negailėti“. Visokie „natūralūs purškalai“, palyginus su DEET, neveikia ar beveik neveikia, tad joks rimtas keliautojas nepatars jų naudoti, tarkime, maliarinėse zonose. Tiesa, maliariniai uodai aktyvesni naktį. Galima miegoti po tinklu.

Tikras maliarijos žemėlapis: kaip matyti, daugelyje ankstesniame žemėlapyje raudonai pažymėtų vietų rizikos iš esmės nėra. Brazilijoje ir Afrikoje rizika skiriasi ir 700 ar daugiau kartų, bet rekomendacijos, nepaisant to - vienodos.

Maliarijos žemėlapis: pavojingiausios vietos. Tačiau, be maliarijos, būna ir kitų uodų platinamų ligų – zika, dengė.

4.Daug gėrimų (dažnai – vandens). Nors mieste jų įsigysi lengvai, jei leidiesi į žygį į gamtą, niekada nenuvertink, per kiek laiko per karštį ištrokši ir kiek norėsi gerti. Turėk tinkamą rezervą.

5.Kepurė, dengianti galvą (nuo saulės smūgio), o dar geriau skrybėlė su bryliais, kurie dengtų akis ir veidą nuo įdegimo. Aišku, juodi akiniai ar kremas nuo saulės tai gali pakeisti, bet papildoma apsauga vis tiek gerai. Yra žmonių, kurie šitam jautresni, nei kiti ir saulės smūgį patiria greičiau.

Su skrybėle ir juodais akiniais, uždedamais ant akinių regėjimui Benine

Su skrybėle ir juodais akiniais, uždedamais ant akinių regėjimui Benine

Išrasta visokių priemonių vėsinimui – pvz. vėduoklės ar net nežiojami ventiliatoriukai. Man asmeniškai jie mažai padeda ar, tiksliau, nuolat juos nešiotis yra didesnis nepatogumas, nei kiek jie padeda. Bet išmėginkite – gal jums pasiteisins.

Su nešiojamu ventiliatoriuku ant kaklo Abu Simbelyje (pirmą ir paskutinį kartą)

Su nešiojamu ventiliatoriuku ant kaklo Abu Simbelyje (pirmą ir paskutinį kartą)

Jei keliaujate keliese, ypač su vaikais, pasirūpinkite ir bendrakeleiviais, priminkite, tarkime, pasitepti kremu nuo saulės, nes jei žmonės neįpratę būti karštuose kraštuose, gali pamiršti.

Taip pat jei norite įdegti gražiai ir lygiai, nenaudokite daiktų, kurie uždengia dalį kūno odos (laikrodžiai, apyrankės, drabužiai su stilingomis skylėmis ir pan.) – net jei atrodo su jais būsite trumpą laiką, o deginsitės paplūdimyje be jų, per tą trumpą laiką likęs kūnas irgi smarkiai įdegs ir susidarys spalvos skirtumas.

Kondicionierių keliai ir klystkeliai

Keliaujant į karštas šalis, jei karštis itin trukdo jaustis komfortabiliai ar užmigti, verta pasirūpinti, kad ten, kur būsite, būtų kondicioneriai. Štai vietos, kuriose kondicionieriai gali ir būti, ir nebūti, tad prieš užsakant tai reikia išsiaiškinti (atkreipti dėmesį):

1.Nakvynės vieta. Pigesni viešbučiai gali neturėti kondicionierių ar turėti tik ventiliatorių. Tam pačiam viešbuty gali būti ir tokių, ir tokių kambarių (AC Room – su kondicionierium, Fan room – be). Taip pat AirBnB butuose gali būti, pavyzdžiui, kondicionierius tik vienam kambary.

Į svečiams nuomojamą kambarį Rygoje žiemai šeimininkas atitempęs savo dviratį

Į svečiams nuomojamą kambarį Rygoje žiemai šeimininkas atitempęs savo dviratį

Kambaryje tik su ventiliatoriumi Indonezijoje

Kambaryje tik su ventiliatoriumi Indonezijoje

2.Automobilis. Jei jį nuomositės – nors daugelis turi kondicionierių, yra ir išimčių.

3.Transportas. Tiek autobusai, tiek traukinio vagonai gali būti ir su kondicionieriumi, ir be. Svarbesniuose maršrutuose važinėja ir tokie, ir tokie – su kondicionieriais brangesni. Taksi taip pat būna ir su kondicionieriumi, ir be ar jo nejungiantys iš taupymo. Tiek autobusus, tiek taksi be kondicionierių lengvai atpažinsi pagal atlapotus langus.

Kaip taisyklė, kuo skurdesnė šalis, tuo mažiau kur bus kondicionieriai, o mažesniuose Afrikos miestuose gali būti sunku jų rasti išvis (viešbutį su kondicionieriumi ar autobusą su kondicionieriumi). Tuo tarpu turtingose karštose šalyse bus kondicionuojama net tai, kas neįsivaizduotum, kad galėtų būti – pvz. kondicionuojamos miesto autobuso stotelės.

Tiesą pasakius, turtingose šalyse ar skurdesnių šalių prabangiose vietose turistai dažniausiai skundžiasi kita problema – kondicionuojama per daug. Net jei kokiam prekybos centre kondicionuojama iki +20 laipsnių, atėjus iš lauko kur +40 laipsnių atrodo tikrai šalta, juoba, ir apsirengti rūbai pritaikyti daug karštesniam orui (ypač jei rengiamasi apsinuoginusiai). Tačiau karštose šalyse „superkondicionavimas“ yra ir turto, prabangos ženklas, tad brangesnėse vietose visad tvyros „prabangus šaltis“.

Tie, kam tai trukdo, nešiojasi papildomą rūbą, kurį rengiasi kondicionuojamose erdvėse.

Taip pat užsakant viešbutį gali pasidomėti, ar ten kondicionierius yra reguliuojamas kambaryje. Tokių viešbučių – dauguma, bet esu buvęs ir tokiuose, kur kondicionierius reguliuojamas „iš centro“ ir pats rinktis temperatūros negali, tad numeryje visada būdavo vėsoka.

Šiame aukščiausiame pasaulio viešbutyje Dubajuje kondicionieriaus reguliuoti iš kambario negalėjai - šilumą didinome ir atsidarę balkoną

Šiame aukščiausiame pasaulio viešbutyje Dubajuje kondicionieriaus reguliuoti iš kambario negalėjai – šilumą didinome ir atsidarę balkoną

Moderniuose kondicionieriuose galima nustatyti kokios temperatūros norite kambaryje. Jei viešbučio kondicionierius turi tokią funkciją, reikia iš karto nustatyti kokią komfortabilią temperatūrą, pvz. +23 ar +25, kad kondicionierius ją pasiektų ir palaikytų. Kartais iš pradžių parėjus viešbutin iš karščio norisi įjungti „maksimalų šaldymą“, bet paskui pasidaro per šalta, reikia išjungti, o tada vėl per karšta… Jei yra automatika, geriausia naudotis ja. Jeigu norisi kondicionierių išjungti, nes „per šalta“, reiškia, tiesiog buvai nustatęs per žemą temperatūrą, kai nustatyta tinkama – visada komfortabilu.

Dienos planavimas karštuosiuose kraštuose

Karštuose kraštuose įprasta, kad aktyviausias darbas, ypač lauke, būna ryte ir vakare, o dieną, kai karščiausia – tam tikra pertrauka.

Jei jums karštis trukdo, galite ir jūs taip planuoti dieną, kad aktyvus jūsų keliavimas būtų ryte ir vakare, o vidudienį – būtumėte ar viešbutyje, ar važiuotumėte kondicionuojamu automobiliu, ar bent jau kad karščiausiu metu nevaikščiotumėte lauke.

Kai kuriose šalyse tokį planavimą gali paskatinti ir aplinkybės, nes ten būna siesta – t.y. restoranai, net lankytinos vietos užsidaro, tarkime nuo 13 iki 16 val., tai yra, priežasčių eiti į lauką mažiau. Kita vertus, tai ir problema, nes sumažėja galimybių leisti laiką viduje. Siesta yra ne visur ir, kur yra, būna skirtingu laiku – pasidomėkite.

Karštas vanduo

Karštoms šalims, ypač (bet ne tik) skurdesnėms, būdinga, kad daug kur nėra šilto vandens, jis atrodo nebūtina prabanga ar kaip tik nepageidaujamas („geriau praustis vėsiu ir atsigaivinti“). Tai keista, ypač žinant, kad vandens sušildymui tereiktų įrengti vandens bačką ant stogo…

Tačiau jeigu net ir kai karšta norite praustis šiltu vandeniu, tokiose šalyse turite pasidomėti, ar jo viešbutyje ar bute bus. Dažniau karšto vandens nebūna skurdžiose karštose šalyse, bet net ir kokiuose JAE esu buvęs tokiose vietose.

Komentarai
Straipsnio temos: , ,


Jūros liga (jūrligė) – viskas, ką reikia žinoti

Jūros liga (jūrligė) – viskas, ką reikia žinoti

| 4 komentarai

Laivuose ir kitur dažnas susiduria su jūros liga. Ar galima jos išvengti ir kaip, kada jūros liga “bjauriausia” ir kodėl, kokie nuo jos vaistai?

Pats daug keliavau laivais – perplaukiau net audringiausią pasaulyje Dreiko sąsiaurį į Antarktidą (8 m bangos, krintantys daiktai). Taigi, šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus.

Kas yra jūros liga ir kas ją sukelia?

Jūros ligą sukelia supimas, būdingas laivams.

“Bjauriausias” ir garsiausias jūros ligos simptomas – pykinimas, net vėmimas.

Bet yra ir kitų – pavyzdžiui, prakaitavimas, šaltis, mieguistumas (ne veltui mamos sūpuoja savo naujagimius, norėdamos užmigdyti).

Nors tai vadinama “jūros liga”, yra kitų vietų, kur ji gali kilti: autobusuose, ypač kai važiuoja kalnų keliais; lėktuvuose per turbulenciją. Tačiau ten supimas mažesnis, nei laivuose prie didelių bangų, jūros liga suserga mažiau kas.

Savo ruožtu, laivas laivui nelygu. Jei plaukiame ežeruose, siauruose sąsiauriuose, mariose, tarp salų – bangos būna uždengtos ir supimo mažai. O atviroje jūroje jis didesnis, taip pat tuo didesnis, kuo didesnė audra ir bangos. Banguočiausiose vietose nė audros nereikia – Dreiko sąsiauryje bangos buvo didžiulės ir šviečiant saulei.

Dreike pasviręs laivas

Dreike pasviręs laivas. Taip plaukiama dvi dienas.

Mažiau supa dideliuose laivuose, žemesniuose deniuose.

Mažiausiai jūros ligos stabiliausiame transporte – pvz. traukiniuose.

Nuo ko priklauso, ar bus stipri jūros liga?

Kuo didesnis supimas, tuo jūros liga pasireiškia greičiau, o jos simptomai – stipresni. Jei supimas silpnas, iš pradžių jūros ligos gali nejusti, tačiau ji gali vis tiek pasireikšti, jei supimas truks ilgai ilgai (pvz. jūros liga pasireikšt tik po pusdienio ar dienos kelionės laivu).

Ne mažiau svarbu ir tai, kad skirtingi žmonės skirtingai atsparūs jūros ligai. Vieni ja beveik niekad “nesuserga”, o kitiems nė vandenyno audros nereikia: suserga jūros liga greitai įlipę į laivą ar net važiuodami autobusu, skrisdami lėktuvu. Kuo atsparesnis žmogus, tuo didesnio ir ilgesnio supimo reikia, kad jį “įveiktų” jūros liga, jūros liga paveikia silpniau.

Pavyzdžiui, mano žmona mažiau atspari jūros ligai nei aš. Kai plaukėme į Antarktidą per banguočiausią pasaulyje Dreiko sąsiaurį, mūsų reakcijos buvo tokios:
-Žmona jau prieš įplaukiant į Dreiko sąsiaurį vakare išgėrė vaistų. Kitą rytą jos nepykino, bet plaukti buvo nemalonu (ne tas pats, kaip būti ant žemės). Vakarop vėl ėmė pykinti, reikėjo gerti vaistų iš naujo.
-Aš pirmą vakarą jokių vaistų negėriau. Įplaukus į Dreiko sąsiaurį, rytą jaučiausi gerai, o įdienojus, nors nepykino, darėsi nebemalonu plaukti. Tada išgėriau vaistų ir pradėjau jaustis vėl visai kaip ant žemės (plaukti malonu). Kitus vaistus pakako gerti kitą dieną.

Tačiau nei ji, nei aš, nesame “kraštutinumai”. Pvz. mano žmona niekada gyvenime laive nevėmė – o daugybė žmonių vemia. Būna ir žmonių, kurie ir tokio poveikio, kaip aš, nejaučia. Bet tai yra nuolatinis polinkis: pvz. žmoną supykina kiekviename laive, plaukiančiam per audringesnę jūrą, o manęs – ne.

Jūros ligą taip pat skatina ir “darbas akimis” supimo metu: skaitymas, rašymas, darbas kompiuteriu. Geriausia yra žiūrėti į horizontą. Jūros liga stipresnė ir tada, jei sėdima nugara laivo plaukimo (ar autobuso važiavimo) krypčiai. Jei įmanoma, to reikia vengti.

Savo ruožtu, jūros liga dažnai nepasireiškia, jei guli ir miegi. Žmona ne kartą yra tiesiog “pramiegojusi” momentus, kai tikria būtų patyrusi jūros ligą, jei būtų nemiegojusi, pvz. autobuse kalnų kelyje. Užmigti tokiu atveju geriausia prieš supimo pradžią, nes užmigti supant jau gali būti sunku.

Kiek dažna jūros liga? Labai dažna “ekstremaliausiose situacijose”, kur galingas supimas trunka ilgai: kelionės į Antarktidą metu, vaistus vartojo daugiau nei pusė keleivių, o kuo ilgiau plaukėme Dreiko sąsiauriu, tuo tuštesnis valgant buvo laivo restoranas. Iš pradžių jūros liga palaužė jai “imliausius”, iki vakaro ir daug iš likusiųjų; “imliausi” net ir vartodami vaistus (ypač silpnesnius, žr. žemiau) negalėjo eiti į restoraną. Bet buvo, ko ji visai neveikė.

Vaistai nuo jūros ligos

Vaistų nuo jūros ligos yra įvairiausių. Mūsų patirtis:

a)Natūralus imbieras ar, tiksliau, tabletės su imbieru (Gravol Ginger ir pan.). Jos parduodamos daug kur, bet dėl veiksmingumo daugiausia abejonių. Plaukiant iš Niufaundlendo į žemyninę Kanadą žmona pavartojo ir nesusirgo jūrlige – bet bangos nebuvo itin didelės. Tačiau plaukiant per Dreiko sąsiaurį nepadėjo išvis – t.y. niekas visai nesikeitė nuo imbiero vartojimo, nors vartojome, kaip reikia, du kartus į dieną.

b)Meklizino (Meclizine) tabletės. Tiek man, tiek žmonai plaukiant Dreiko sąsiauriu buvo veiksmingos. Žmonai panaikino pykinimą (bet vis tiek nebuvo malonu plaukti), o manęs ir nepykino, tačiau po šių tablečių jaučiausi kaip ant žemės. Šias tablets reikia gerti du kartus per dieną. Šalutinių poveikių nebuvo (sakoma, kad šalutinis poveikis mieguistumas – išties jis buvo, tačiau jis lygiai taip pat buvo ir nieko nevartojant: tai jūros ligos poveikis, kurio tiesiog šis vaistas nepanaikino).

c)Skopolamino lipdukai už ausies. Laikomi stipriausiu vaistu nuo jūros ligos. Tačiau turi ir daug šalutinių poveikių – kalbama net apie lunatikavimą. Todėl daug vietų yra uždrausti. Mūsų atveju plaukiant per Dreiko sąsiaurį skopolamino lipdukai padėjo taip pat, kaip ir meklizinas, tačiau išties buvo šalutinių poveikių. Abiems su žmona skaudėjo gerklę, taip pat laikinai tapome toliaregiais (tai – dažni poveikiai, nors toliaregystė, sako, atsiranda netyčia palietus skopolaminuotomis rankomis akis). Tai truko ilgiau nei dėvėjome lipduką. Žmonai dar ir skaudėjo galvą. Viską sudėjus, skopolamino šalutiniai poveikiai, jeigu jūros liga nestipri, gali būti bjauresni už pačią jūrligę… Aišku, kam jūrligė itin stipri, tai geriau, nei vėmimas. Vienas skopolamino lipdukas galioja iki 3 dienų – reikia palikti priklijuotą pleistrą ir tiek.

Skopolamino pleistras

Skopolamino pleistras

Akupresūrinės apyrankės ir pan. – nesame bandę.

Bendrai paėmus, skirtingi vaistai skirtingai gerai veikia skirtingus žmones – tad svarbu “išsibandyti” save ir prisiminti, kas veikė, o kas ne. Jei padeda bet “ne iki pilnos laimės”, bandykite kitus variantus – gal padės labiau.

Kaip išvengti jūros ligos?

1.Rinktis kuo stabilesnį transportą. Traukinys geriau nei autobusas (ypač kalnų keliais). Lėktuvas geriau nei laivas (ypač jei atviroje jūroje). Lėktuvas geriau nei autobusas kalnų keliuose.
2.Rinktis kelionės kryptis, kur nereikia plaukti atvira jūra ar važiuoti kalnų keliais.
3.Esant supimui, neskaityti, nedirbti akimis ir pan.
4.Esant supimui (autobuse, laive), nesėsti nugara važiavimo krypčiai.
5.Stengtis užmigti prieš supimą.
6.Gerti vaistus, kurie veikia būtent tau (išmėginti).

Dirbant kompiuteriu Dreiko sąsiauryje (atrinkinėjant nuotraukas nuotraukų konkursui) net ir su vaistais  jūros liga "pramušinėjo"

Dirbant kompiuteriu Dreiko sąsiauryje (atrinkinėjant nuotraukas nuotraukų konnkursui) net ir su vaistais jūros liga “pramušinėjo”

P.S. Gal išbandėte daugiau priemonių nuo jūros ligos? Kaip jūrligė veikia jus? Rašykite į komentarus.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , ,


Kaip skristi su persėdimu? Viskas apie jungiamuosius skrydžius

Kaip skristi su persėdimu? Viskas apie jungiamuosius skrydžius

| 15 komentarai

Esu skridęs su persėdimais šimtus kartų – įpratus, tai labai paprasta.

Bet tiems, kas su persėdimais skrenda retai, kyla daug klausimų – nuo elementarių “kaip persėsti” ar “kiek laiko reikia persėdimui” iki visokių “o kas jeigu pirmas skrydis vėluos?”.

Todėl parašiau šį straipsnį, kur stengiuosi į visus atsakyti (jei kils daugiau – rašykit į komentarus).

Kaip persėdama iš lėktuvo į lėktuvą?

Pradėsiu nuo to, kaip apskritai atrodo persėdimas tarpiniame oro uoste – jei tai puikiai žinote, praleiskite šį skyrelį.

Taigi, paprasčiausias persėdimas atrodo taip:

1.Išlipi iš pirmojo skrydžio ir per “rankovę” ar autobusu patenki į oro uosto pastatą.

2.Vos užėjęs į vidų ekranuose pasižiūri, iš kelintų vartų (angl. “Gate”) laipinamas tavo kitas skrydis, ir eini prie tų vartų bei, atėjus laipinimo laikui, lipi į tą skrydį.

Viskas – nieko daugiau daryti nereikia!

Visi skrydžiai, jų avialinijos, numeriai, kryptis, laikai ir (geltonai) laipinimo vartai

Visi skrydžiai, jų avialinijos, numeriai, kryptis, laikai ir (geltonai) laipinimo vartai

Tačiau gali būti papildomų niuansų, priklausomai nuo oro uosto ir avialinijų:

1.Kai kuriuose oro uostuose atvykę keleiviai išleidžiami ne į tą pačią zoną, iš kur laipinami išvykstantys skrydžiai. Tokiu atveju reikės sekti rodyklėmis “transfer” arba “connections” (angliškai “persėdimas”) ir jos nuves į išvykimo zoną. Tam, kad į tą zoną patektum, kartais dar reikės pereiti papildomą saugumo kontrolę (peršvietinės daiktus) – bet “transfer” rodyklės nuves kur reikia. Kartais bus dviejų tipų “transfer” rodyklės – “international transfer” / “international connections” (į tarptautinius skrydžius) ir “domestic transfer” / “domestic connections” (į vidinius tos šalies skrydžius) – sekite tinkamą pagal jūsų kitą skrydį.

2.Kai kuriuose oro uostuose vartai, kur bus laipinamas lėktuvas, užrašomi tik likus labai mažai laiko iki skrydžio. Tokiu atveju atskridę, tarkim, prieš 3 val., kito skrydžio vartų nesužinosite. Likite oro uosto pastate, pažiūrėkite, prieš kiek laiko skelbiami vartai ir sekite ekraną, kol jame atsiras jūsų vartai, tada eikite prie jų.

3.Labai retais atvejais tarpiniame oro uoste privalėsite atsiimti ir vėl atiduoti bagažą. Dar įlipdamas į pirmąjį skrydį (atiduodamas bagažą prie registracijos langelio) klauskite, ar bagažas keliaus iki galutinio taško, ar jį reiks atsiimti ir vėl priduoti persėdimo oro uoste.

Daug bagažo konvejerių. Eikite prie to, ekrane virš kurio dega jūsų skrydžio išvykimo oro uostas, numeris

Rodykle ‘domestic flight connections’ reikia sekti, jei persėdi į vietinį skrydį. Šiame oro uoste tokiu atveju reikia ir atsiimti bagažą nuo konvejerių (dešinėje) bei registruoti iš naujo.

4.Įprastu atveju jau lipdami į pirmąjį skrydį turėsite abiejų skrydžių įlaipinimo talonus (juos būsite atsispausdinę iš interneto, parsisiuntę į mobilųjį telefoną ar jums bus davę pirmame oro uoste registracijos metu). Tačiau kartais antrojo skrydžio įlaipinimo talono iš anksto negausite. Tokiu atveju persėdimo oro uoste jį reikės atsiimti prie “persėdimų stalo” (transfer desk) – atvykus reikės eiti, kur ir šiaip eitumėte, iki pamatysite tokį stalą (“kioską”). Jei tokių stalų keli – eikite prie to stalo, prie kurio yra jūsų aviakompanijos ženklas.

5.Kai kurie dideli oro uostai turi po kelis pastatus – terminalus. Kartais skrydžiai gali būti iš skirtingų terminalų (pvz. Atskrisite į A terminalą, išskrisite iš B). Tokiu atveju reiks sekti rodykles į terminalą, iš kurio skrisite. Kartais gali tekti pervažiuoti traukinuku ar autobusu – tai praktiškai vienintelis atvejis, kada persėdant reikės išeiti iš oro uosto pastato.

Nuorodos oro uoste. Jei tavo vartai yra tame pat terminale, gali eiti tiesiai prie jų (Gates), o jei kitame - eiti kryptimis "Transfer" toliau

Nuorodos oro uoste. Jei tavo vartai yra tame pat terminale ir turi įlaipinimo talonus, gali eiti tiesiai prie jų, kitu atveju toliau sek Transfer kryptim

Svarbu, jei nori iš karto persėsti, nepradėti sekti rodyklėmis “Išėjimas” (angl. “Exit”), “Bagažo atsiėmimas” (angl. “Baggage claim”), “Atvykimas” (angl. “Arrival”) – nebent jos sutaptų su persėdimo rodyklėmis ar rodyklėmis į jūsų vartus. Nes jei “be reikalo” išeisi į miestą, teks iš naujo eiti per saugumo ir pasų kontrolę net jei ir šiaip nereiktų, susigaiš laiko (savo kelionių pradžioje esu kartą padaręs šitą klaidą).

Kas bus, jei lėktuvas vėluos? Jungiamieji skrydžiai ir atskiri bilietai

Jungiamasis skrydis (angl. connecting flight) oficialiai yra tik tada, kai parduotas vienas bilietas. T.y. iš karto nusiperkate bilietą pvz. Vilnius-Paryžius-Niujorkas, yra vienas rezervacijos kodas iš šešių simbolių (XHK8KL ar pan.). Tokiu atveju turėsite visas čia aprašytas teises ir galimybes. Bet kokio keitimo atveju, aviakompanija privalės jus nuskraidinti į galutinį tašką, galbūt mokėti kompensacijas, garantuoti, kad spėsite persėsti ir pan. T.y. jei bilietas Vilnius-Paryžius-Niujorkas, jus vis tiek privalės nuskraidinti iki Niujorko (beveik) kas be atsitiktų.

Neretai žmonės daro kitaip – tiesiog nusiperka du atskirus bilietus vieną po kito, pvz. Vilnius-Paryžius ir Paryžius-Niujorkas. Tokiu atveju už viską jie atsako patys. Tarkim, jeigu skrydis Vilnius-Paryžius bus atidėtas ir jie nespės į skrydį Paryžius-Niujorkas, turės savo lėšom pirkti naują skrydį. Tai vadinama “netikru jungimu” (angl. fake connection, self-transfer) ir su tuo geriausia prasidėti tik labiau patyrusiems keliautojams, kurie žino, ką daro, nes, nors iš pažiūros atrodys pigu, galiausiai gali patirti daug nuostolių. Nes jeigu pirmas skrydis vėluos, nespėsi į antrą ir teks pirkti bilietą į skrydį tą pačią dieną ar “rytoj”, tai kainos gali būti milžiniškos.

Atsargos priemonės jei visgi pirksite netikrą jungimą:
1.Pirkti kuo vėliau. Jei perki prieš 6 mėnesius, labai didelė tikimybė, kad bent vienas skrydis bus pakeistas ir jungimas “grius”, o jei perki prieš savaitę – tikimybė jau labai maža. Aišku, lazda turi du galus – kuo vėliau perki, tuo sunkiau gauti gerą kainą.
2.Pasilikti didelį tarpą tarp skrydžių – kad spėtum persėsti ir pirmą skrydį atidėjus. Skrisdamas “netikrais jungimais” stengiuosi pasilikti ir dieną-dvi tarp skrydžių, apžiūrėdamas miestą pakeliui. Rizika, kad pirmąjį skrydį atidės visai parai, maža, o rizika, kad atidės porai valandų – didelė.
3.Įsigyti netikro jungimo draudimą – tokius, tarkim, siūlo Kiwi sistema. Tokiu atveju vėlavus pirmam skrydžiui naują “nupirks” draudimo kompanija, bet reikia atidžiai skaityti draudimo sąlygas. Be to, draudimas kainuoja, pridėjus tą sumą gali suprasti, kad “netikras jungimas” neapsimoka išvis.

Kaip rasti netikrus jungimus? Tam padeda kai kurios skrydžių paieškos sistemos, ypač Azair. Daugelis tarpininkų ir agentūrų netikrų jungimų nepardavinėja.

Šis skrydis į Ibizą Skyscanner sistemoje pažymėtas kaip Self-Transfer - t.y. jums siūlo kelis atskirus bilietus

Šis skrydis į Ibizą Skyscanner sistemoje pažymėtas kaip Self-Transfer – t.y. jums siūlo kelis atskirus bilietus

Kodėl kas nors apskritai perka “netikrus jungimus”? Todėl, kad daug pigių aviakompanijų “oficialių jungimų” nesiūlo išvis. Taip pat “oficialus jungimas” gali būti neįmanomas ar labai brangus, kai pirmas ir antras skrydis – skirtingiems aljansams priklausančių avialinijų. Tokiais atvejais panašaus “oficialaus jungimo” ar “tiesioginio skrydžio” gali nebūti išvis ar jis būti trigubai-penkiagubai brangesnis.

Mano asmeninės situacijos:
1.Lietuva-Malaga bilietai buvo brangūs, tai per Azair įsigijau pigesnius per Turiną – Vilnius-Turinas-Malaga. Kad neprarasčiau bilieto, Turine pasilikau dvi dienas ir apžiūrėjau miestą, kuriame nebuvau buvęs.
2.Skrydžiai į Gran Kanariją buvo brangūs, taigi, pažiūrėjęs “Azair”, skridau ten per Milaną ir Fuerteventūrą. Milane turėjau visą dieną (“laiko rezervą”), per kurią nuvažiavau į centrą, o Fuerteventūroje – pora dienų, tokiu būdu apžiūrėjau dar papildomą Kanarų salą, o bilietai pigesni nei skrendant tiesiai į Gran Kanariją.
3.Skrydžiai iš Malagos į Tunisą buvo nepigūs, tad su netikrais “EasyJet” jungimais į priekį skridau sustodamas porai dienų Ženevoje, apžiūrėdamas miestą, kuriame iki tol nebuvau (ten apsistoti nebuvo pigu, bet atrodė geriau išleisti tuos pinigus papildomai vietai aplankyti, o ne skrydžio bilietams), o grįžau per Londono Getviką – ir užuot brangiai važiavęs į Londoną, keliavau nakvoti į prie Getviko esantį Braitono kurortą, kur buvo nesezonas ir dar nebuvau buvęs.

Kiek laiko pakanka persėdimui?

Tai priklauso nuo oro uosto ir nuo situacijos. Vieni oro uostai milžiniški, kiti maži. Vienuose persėsdamas privalai pereiti saugumo kontrolę, kituose neprivalai. Esu persėdęs ir per 2 minutes, bet tam reikėjo ir sėkmės (pirmo skrydžio išlaipinimas ir antro įlaipinimas buvo šalia), o gali ir 40 min. nepakakti.

Vieni gausybės įvairiausių fotelių Singapūro oro uoste

Oro uosto planas – visi jie atrodo panašiai. ‘Šakose’ yra vartai. Per kiek laiko realiai persėsi priklausys nuo to, kaip arti vartai, iš kurių išlipi, nuo tų, kur reiks įlipti – bet to iš anksto nežinosi – o taip pat nuo to, ar tame oro uoste dar bus papildomų ‘užduočių’ (pasų kontrolė, saugumo kontrolė ir pan.)

Laimė, kad, jei jungimas oficialus, “ar pakaks laiko” už tave mąsto aviakompanijos. Jos žino oro uostų tvarką, dydžius. Jeigu persėsti, tikėtina, nespėtumėte, tokio bilieto jums net neparduos. Jei persėdimas mažam oro uoste, gali pardavinėti bilietus su 25 min. tarpu tarp skrydžių, persėdant didesniame oro uoste su 49 min. ir pan.

Visgi, jeigu esate nepatyręs keliautojas (pvz. pirmą kartą skrendate su persėdimu), galite dėl visa ko nepirkti bilietų kai persėdimui mažiau nei 1 val. 30 min. ar pan.

Vienintelis atvejis, kada galite ne dėl savo kaltės nespėti persėsti nusipirkę oficialų jungiamąjį skrydį – kai pirmasis skrydis vėluoja ar atšaukiamas. Bet už tai atsako aviakompanija, ne jūs. Žr. žemiau ką daryti tokiu atveju.

Greičiausias persėdimas - vos išlipus iš vieno lėktuvo, specialiu apšvietimu nutviekstas takas į kitą

Greičiausias mano gyvenimo persėdimas – vartai buvo šalia ir jau nuo vartų, per kuriuos išlipau, matėsi vartai, per kuriuos teks lipti

Ką daryti, jei nespėjote persėsti?

Jeigu jungimas oficialus, o pirmasis skrydis vėluoja, tai už viską atsako aviakompanija. Ji privalo jus perkelti į kitą skrydį, kuris skrenda į tą patį galutinį tašką. Europos Sąjungoje, jei į galutinį tašką nuvyksite vėliau, dar ir dažniausiai privalo sumokėti kompensaciją, maitinti ir pan. Kitose šalyse reikalavimai gali būti mažesni, bet principas, kad aviakompanija privalo nuskraidinti ten, kur pirkot bilietą, yra visur.

Įprastai būna taip:

Jeigu pirmas skrydis vėluoja nedaug ir tiesiog lieka mažai laiko persėsti (pvz. 20 minučių vietoje valandos) – aviakompanija darys viską, kad spėtumėte. Pavyzdžiui, jus, vos atskridusį, pasitiks aviakompanijos atstovas ir rodys kur eiti, kad negaištumėte laiko paieškoms. Aišku, stengtis turite ir jūs pats – pvz. jei kur bus eilė, turite teisę prašytis būti praleidžiamas be eilės. Kartais būna, kad aviakompanija net nurodo antram skrydžiui jūsų palaukti, bet taip būna ne visada (priklauso nuo to, kiek žmonių vėluoja persėsti į tą skrydį).

Jeigu skrydis vėluoja tiek, kad spėti į kitą skrydį nebeįmanoma (pvz. kai nusileidžia pirmas skrydis, antras skrydis jau būna išskridęs) – tai atskridus į tarpinį oro uostą reikia eiti pas aviakompanijos atstovus ar “persėdimų stalą” (transfer desk). Tokie būna vos atskridus, dažniausiai tam nereikia pereiti pasų kontrolės. Visgi, net jei atrodo beviltiška, vos atskridę, dar žvilgtelkite į oro uosto informacinį ekraną – gali būti, kad ir antras skrydis bus atidėtas, ir jūs spėsite.

Kartais būna ir taip, kad pirmas skrydis smarkiai atidedamas iš anksto ir jau prieš į jį įlipdamas supranti, kad persėsti tikrai nespėsi. Tokiais atvejais patikrinkite el. paštą – gali būti, kad aviakompanija atsiuntė jums naujus bilietus ir gali būti, kad skirsis ne tik antras skrydis, bet ir pirmas (pvz. vietoj skrydžio per Amsterdamą bus skrydis per Paryžių). Jei neatsiuntė, galite kreiptis į aviakompanijos atstovus (registracijos stalelį) dar pirmam oro uoste, klausdamas, ką daryti, ir sekite nurodymais.

Jeigu esate “atidavęs” registruojamą bagažą, tai bagažą aviakompanijos nukreips kur reikia savaime be jūsų papildomo aiškinimosi.

Dar kartą primenu – jei jungimas netikras – du atskiri bilietai (žr. skyrelį aukščiau) – tai jokia tokia aviakompanijos pagalba nepriklauso; viskas jūsų rizika, naują bilietą turite pirkti pats!

Mano asmeninės situacijos:

1.Turėjau skristi Vilnius-Helsinkis-Delis. Skrydį Vilnius-Helsinkis atidėjo taip, kad tapo aišku, kad į Helsinkis-Delis nespėsiu. Pasiteiravau Vilniaus oro uoste, ką daryti – liepė vis tiek skristi į Helsinkį, teirautis ten. Helsinkyje davė du pasirinkimus: arba nakvynė oro linijų sąskaita Helsinkyje ir skrydis Helsinkis-Delis rytoj, arba skrydis su dar vienu persėdimu Helsinkis-Honkongas-Delis tą patį vakarą. Pasirinkau šį variantą, kad liktų daugiau laiko Indijoje. Davė pavalgyti (oro linijų sąskaita kuponą) ir nuskridau sėkmingai. Kadangi į Indiją atskridau gerokai vėliau, paprašiau kompensacijos – gavau 600 EUR kompensaciją, kas išėjo net daugiau, nei mokėjau už bilietą!

2.Turėjau skristi Longjerbjenas-Oslas-Ryga. Skrydį Longjerbjenas-Oslas atidėjo taip, kad tapo aišku, kad Osle liks 15 min persėsti. Longjerbjene siūlė iš karto išduoti įlaipinimo taloną vėlesniam skrydžiui Oslas-Ryga, bet nusprendžiau pasistengti suspėti persėsti. Osle teko greitai eiti – bet spėjau. Į lėktuvą Oslas-Ryga įlipau paskutinis iš keleivių, gal manęs dar šiek tiek palaukė papildomai, nes žinojo, kad atskrisiu, o jei būčiau nespėjęs, aviakompanijai būtų nuostolių.

3.Turėjau skristi Vilnius-Amsterdamas-Niujorkas-Puerto Rikas. Tačiau dar likus keliems mėnesiams iki skrydžio Vilnius-Amsterdamas laiką pakeitė taip, kad į Amsterdamas-Niujorkas būčiau nespėjęs. Aviakompanija iš karto atsiuntė ir naują bilietą – pakeitė mano maršrutą į Vilnius-Amsterdamas-Panama-Puerto Rikas. Šį maršrutą ir nuskridau.

Ar persėdimui reikia vizos?

Net jeigu į šalį, kurioje persėdi, reikia vizos ar kitokio dokumento, dažniausiai būna, kad jei vien tik persėdi ir neišeini iš oro uosto pastato, vizos tau nereikia.

Tačiau gali būti, kad persėsti neišėjus iš oro uosto nepavyks (pavyzdžiui, skrydžiai bus iš skirtingų terminalų). Taigi, prieš perkant bilietus persėdimui šalyje, į kurią reikia vizų arba kitokių leidimų, reikia išsiaiškinti galimybes.

Dažniausiai persėdimai be vizos įmanomi tik turint oficialų jungiamąjį skrydį. Su “netikrais jungimais” gali kilti visokių problemų (pvz. neįleis jau į pirmą skrydį, nes neturite vizos, o oficialiai skrendate į tą šalį) – todėl netikrų jungimų per šalis, į kurias reikia vizos, neturint tos vizos, nerekomenduoju.

Taip pat yra ir tokių šalių, kur bet kokiam persėdimui privaloma turėti vizą.

Jei vizos reikės, o jūs neturėsite – tai bus jūsų kaltė, avialinijos už tai neatsakys net jei skrydis jungiamasis oficialiai ir neprivalės kompensuoti.

O kas jei skrydis su keliais persėdimais?

Oficialūs jungiamieji skrydžiai gali būti ir su dviem persėdimais. Visa tvarka ta pati – tiesiog persėsti reiks du kartus. Avialinijos vis tiek pilnai atsako už nuskraidinimą “iki galo”, pvz. jei skrydis Vilnius-Varšuva-Niujorkas-Los Andželas – tai iki Los Andželo.

Pavyzdžiai skrydžių, kuriuos skridau su dviem persėdimais:
1.Vilnius-Amsterdamas-Panama-Puerto Rikas.
2.Oklendas-Singapūras-Amsterdamas-Vilnius.

Kalbant apie “netikrus jungimus”, su dviem persėdimais jie dar rizikingesni nei bet kada – nes bet kurio vieno skrydžio pakeitimas gali “viską sugriauti”. Taip skrendu nebent su kelių dienų tarpu tarp skrydžių, pvz. kaip aprašau šiame straipsnyje: “Pigiais skrydžiais į egzotiškus kraštus? Įmanoma!“. Taip galima sutaupyti, tačiau tai kainuoja laiko.

Neretai būna taip, kad vienas persėdimas – oficialus (jungiamasis skrydis), o kitas – ne. Tokiu būdų daug lietuvių nuskrenda kokiu “Ryanair” ar “Wizzair” iki Europos oro uosto, iš kurio pradeda ilgą kelionę į kitą žemyną. Pvz. esu taip skridęs į Kolumbiją: atskiri bilietai Vilnius-Milanas ir Milanas-Madridas-Bogota. Šiuo atveju labai svarbu pasilikti rimtą tarpą (naktį ir pan.) prieš “ilgąjį skrydį”, nes to skrydžio netekti dėl pirmojo vėlavimo būtų labai didelis nuostolis.

Ar galima išeiti į miestą ir ką veikti laukiant jungimo?

Čia aprašiau, ką minimaliai reikia padaryti, kad persėstum. Tačiau galite padaryti ir daugiau – galite išeiti į miestą ir paskui sugrįžti (tiesa, tam reiks iš naujo pereiti visas kontroles). Pavyzdžiui, jei persėdimas dieną – galite važiuoti pabūti į miesto centrą, o jei naktį – į viešbutį.

Išimtis – jeigu į šalį, kurioje persėdi, reikia vizų (ar yra kitų patekimo reikalavimų), o tu to neturi. Tiesa, kai kuriose šalyse yra išimtis ir, jei toje šalyje persėdinėji, ribotą laiką galima išeiti iš oro uosto be vizos.

Važiuojant į miestą svarbu tinkamai paskaičiuoti laiką. Iš kai kurių oro uostų ir į juos nusigauti ilgai užtrunka. Paprastai į centrą važiuoju tik jei yra 5+ valandų persėdimui. Žr. straipsnį “Kaip nuvažiuoti iš oro uosto į miestą (ir atgal)“.

Apie tai, ką galima nuveikti persėdimų metu, esu parašęs atskirą straipsnį – “Laukimas oro uoste gali būti smagus!“. Ten sužinosite, kaip oro uoste laukiant persėdimo patogiai išsimiegoti, kokios parduotuvės, restoranai, laukimo salonai ir kt. būna oro uoste.

Vieni gausybės įvairiausių fotelių Singapūro oro uoste

Kartais oro uostuose laiką leisti galima tikrai patogiai…

Ar galima skristi tik dalį jungiamojo skrydžio?

Pavyzdžiui, pirkote bilietą Vilnius-Varšuva-Berlynas, ar galite skristi tik Vilnius-Varšuva?

Avialinijos tai daryti paprastai draudžia. Taip yra todėl, kad jos taiko skirtingas kainas skirtingiems jungiamiesiems skrydžiams. Kartais gali būti taip, kad, tarkime, Vilnius-Varšuva-Berlynas bus akcija, ir tas skrydis kainuos net pigiau, nei tiesiog Vilnius-Varšuva! Aišku, avialinijos nenori, kad “gudručiai”, kuriems reikia tik Vilnius-Varšuva, pirktų akcinį Vilnius-Varšuva-Berlynas ir skristų tik iki Varšuvos…

Iš oro uosto jus visada išleis. Bet avialinijos gali jus “nubausti” tokiais būdais:
1.Atšaukti visus likusius bilietus, kuriuos pirkote tuo pat metu. Pvz. jei pirkote Vilnius-Varšuva-Berlynas-Varšuva-Vilnius, tai, neskrisdamas Varšuva-Berlynas, prarasite ir Berlynas-Varšuva-Vilnius.
2.Neįleisti į lėktuvą, jei bandote įlipti tarpiniame oro uoste (pvz. jei pirkote Berlynas-Varšuva-Vilnius, o bandote įlipti Varšuvoje).
3.Sudaryti problemas atsiimti registruotą bagažą, jei atidavėte registruotą bagažą.

Kartais gali būti, kad, pavyzdžiui, bagažo neturite, jokių kitų bilietų nepirkote – tada avialinijos neturės kaip jūsų nubausti ir galėsite “išlipti su visam pakeliui” (tačiau “įlipti pakeliui” nepavyks niekada, jei jungimas oficialus).

“Netikri jungimai” yra du atskiri bilietai – ten galite daryti ką nori, bet tai neapsimoka, nes bilietų kainos atskiros ir akcijų čia nebus.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , ,


Didžiausios kelionių klaidos ir kaip jų išvengti?

Didžiausios kelionių klaidos ir kaip jų išvengti?

| 15 komentarai

Kelionių klaidos gali kaip reikiant sugadinti kelionę – paversti ją brangia, neįdomia, nepatogia… Laimė, daugelis keliautojų klysta panašiai – ir žinant „tipines klaidas“ lengva jų nepadaryti.

Čia – visos tipinės kelionių klaidos. Nė viena jų nėra išgalvota: pažįstu ne po vieną žmogų, kurie taip nukentėjo, o kai kurias esu padaręs ir pats, ypač pirmosiose kelionėse.

Mokykitės iš svetimų klaidų užuot anksčiau ar vėliau taip suklydę patys!

 


“Žioplos” klaidos, galinčios sugriauti visą kelionę

Šios klaidos gali atrodyti „žioplos“ – bet nesakyk, „man taip nebus“, nes visada būna pirmas kartas. Daugelis, ką žinau padariusius tokias klaidas, tikrai nėra kelionių „pradinukai“: kaip tik priešingai, dažnai taip suklysta tie keliautojai, kuriems kelionės jau beveik kasdienybė ir todėl jie nustoja skirti dėmesį visko „sutikrinimui“. Vienintelis būdas tikrai išvengti tokių klaidų – nuolat turėti jas mintyje.

Štai kaip žmonės susigadina visą kelionę “žioplom” klaidom:

1.Laiku nepatikrina informacijos apie vizas ar kitus patekimo ribojimus
„Ai, susitvarkysiu viską likus savaitei iki kelionės, juk visada sutvarkau“ tikrai ne visur tinka. Būna šalių, kur pasą dėl vizos reikia siųsti į ambasadą kitoje šalyje. Bet net kai vizos išduodamos elektroniniu būdu, kartais jų svarstymas užtrunka savaites (net jei draugui patvirtino iškart, tau nebūtinai taip bus: tarkim, Australija vieniems tvirtina iš karto, kitiems gali užtrukti ir mėnesį). Kitos panašios klaidos: neišsiaiškina skiepų reikalavimų; mėgina važiuoti su ID kortele kur reikia paso (ar išvis neturi paso). Tokių klaidų per dieną-dvi neištaisysi – taigi, kelionė žlunga. Žr. straipsnius Vizos lietuviams – kas ir kaip ir Skiepai kelionėse – viskas, ką reikia žinoti.

2.Rezervuojasi bilietus ar nakvynes klaidingai datai
Ko tik negirdėjau: nusipirko lėktuvo bilietus tai dienai, bet kitą mėnesį; rezervavo viešbutį tą dieną, bet kitais metais. Dar dažniau tiesiog susimaišoma būsimos kelionės eigoje: kada ketini būti būtent tam mieste. Deja, daugybė tokių rezervacijų neatšaukiamos ar atšaukiamos sudėtingai / brangiai… Tiesiog būtina kas kartą rezervuojantis tikrinti ir pertikrinti datas. Sulyginti su kelionės planu, jau turimom kitom rezervacijom. Taip pat paskutinį kartą patikrinti datas prieš duodant kredito kortelės duomenis: kartais būna, kad data „nušoka“ jau rezervacijos metu, ypač jei dėl kompiuterio ar tinklapio strigimo tenka ką nors daryti iš naujo.

3.Nepasidomi kas toje šalyje draudžiama
Kai kurios taisyklės dalija pasaulį tarsi į dvi dalis. Pvz. yra šalys, kur legalus alkoholis, ir yra kur nelegalus. Tas pats pasakytina apie kazino, dronus, fizines bausmes vaikams… O tarkime lengvieji narkotikai ar homoseksualūs lytiniai santykiai išvis – vienur legalūs, o kitur už tai baudžiama mirties bausme! Jei kuris nors iš „kontroversiškų“ dalykų svarbus – verta išsiaiškinti, kokia politika jūsų pasirinktoje šalyje (ir jei be to neapsieisite, gal geriau keisti kelionės kryptį, o ne rizikuoti pažeidinėti įstatymus). Įstatymai dar ne viskas – svarbu ir požiūris (kai kur įstatymai tik ant popieriaus, o kitur į juos žiūrima labai rimtai). Deja, ne vienas turistas atsidūrė kalėjime ar dar blogiau vien todėl, kad nesidomėjo įstatymais (filmavo dronais kur negalima, vežėsi „žolę“ kur uždrausta, nedeklaravo vežamos didelės pinigų sumos ir pan.). Kad „tavo“ šalyje tai galima ar į tai žiūrima pro pirštus, visiškai, visiškai nieko nereiškia. Net jei ir nesėsi į kalėjimą, gali patirti didelių nuostolių: pvz. konfiskuos nedeklaruotus pinigus (kur privaloma deklaracija) ar atims brangų draudžiamą įvežti daiktą.

Aprangos kodą paplūdimyje nurodantys ženklai Katare

Aprangos kodą paplūdimyje nurodantys ženklai Katare

 


Klaidos, dėl kurių kelionė pabrangsta ir suprastėja

Štai kokiomis klaidomis keliautojai iššvaisto pinigus nieko naudingo už tai negaudami (dažnai kelionė tik suprastėja):

1.Ieško lėktuvo bilietų konkrečios aviakompanijos svetainėje
Kiekvienos aviakompanijos svetainėje (Ryanair, Wizzair it t.t.) bus tik jos vienos skrydžiai – taigi, pamatysi tik mažą dalį galimybių, laikų, kainų ir greičiausiai nepamatysi geriausio. Geriau ieškoti paieškos sistemose, kaip Skyscanner, Google Flights ar Azair, nelygu ko reikia – ten lyginamos visos aviakompanijos.

Nurodžius datas ir skrydžio kryptį, Skyscanner parodo visus įmanomus skrydžius ir visas įmanomas kainas

Nurodžius datas ir skrydžio kryptį, Skyscanner parodo visus įmanomus skrydžius ir visas įmanomas kainas

2.Rinkdamasis lėktuvo bilietą neatsižvelgia į tai, kas įeina į kainą
Vienas lėktuvo bilietas kainuoja 100 eurų kitas – 120. Pirksi už 100? Bet labai gali būti, kad ten neįeis bagažas, o į brangesnį – įeis. O primokėjus už bagažą kaip tik pirmasis bilietas pasidarys brangesnis (pvz. 100+50=150)… Jei vis tiek ketini skristi su bagažu, tai turi iš karto išsiaiškinti ir kokios bagažo kainos. Tas pats galioja maistui lėktuve ir kt. Lygink kainas, kokios jos bus *tau*, su visom priemokom, kurias vis tiek mokėsi.

3.Neišsiaiškina galutinės kainos (privalomų mokesčių) ar į tai nekreipia dėmesio
Įvairios bilietų, nakvynių pardavimo vietos ir platformos elgiasi skirtingai: vienos išsyk nurodo galutinę kainą, kitos paskui prideda simbolinių mokesčių, o trečios dar prideda tiek, kad kaina kone padvigubėja (pvz. kai kurių JAV viešbučių „resort fees“, privalomi mokesčiai už aptarnavimą, mokesčiai už kambario valymą kai apsistoji tik vienai nakčiai ir t.t.). Būtina papildomus mokesčius išsiaiškini iš anksto. Ir jei pamatai, kad vienur prideda „mokesčius“, o kitur neprideda – tai reikia rinktis lyginant galutines kainas, o ne kainas „be mokesčių“.

4.Perka skrydžio bilietus nepamąstę *kur tiksliai* atskrenda lėktuvas
Tokie turistai tiesiog nusiperka bilietą „į šalį“ ir galvoja, kad „kur reikia jau vietoje nuvažiuos“, Bet kai kurios šalys didžiulės arba susisiekimas prastas (pvz. skirtingos salos, itin prasti kalnų keliai). Gali ir prarasti daug laiko, ir pinigų. Net kai oro uostas vadinamas miesto vardu dar nereiškia, kad iš jo į tą miestą nuvažiuoti paprasta ar pigu. *Dar prieš perkant bilietą* būtina išsiaiškinti, kokiu būdu žadi nuvykti nuo oro uosto iki reikiamų vietų – nakvynės, lankytinų vietų.

5.Perka suvenyrus kelionės pradžioje
To labai norisi, nes kelionės pradžioje viskas taip nauja, įdomu. Bet kelionės pradžioje nežinai vietos kainų, nežinai prekių pasiūlos. Taigi, kaip taisyklė, nusipirkęs ką pradžioj kelionės, ilgainiui supranti, kad kitur pigiau ir geriau. Be to, daugelyje pasaulio šalių, kur įprasta derėtis, pamatęs, kad nesigaudai kainose ir pasiūloje, pardavėjas dar pakels kainą. Verčiau pirmom dienom klausinėti kainų, žiūrėti kas siūloma, ir tik pabaigoje apsispręsti. Žr. straipsnį “Suvenyrai – ką parsivežti iš kelionių?“.

6.Svarstydami, ar apsimoka keliauti automobiliu, neįskaičiuoja benzino, parkingo, kelių mokesčių
Šitų dalykų kainos pasaulyje varijuoja kaip niekas kitas. Benzino kainas galima palyginti čia. Keliai vienur nemokami, kitur – mokami ir brangūs (reikia ieškoti informacijos apie konkrečią šalį) – ir šitų mokamų kelių arba galima išvengti (jų nedaug), arba beveik neįmanoma. Parkingas irgi: pvz. Brazilijoj net prie prekybos centrų mokamas ir brangus, o yra šalių, kur mokamo parkingo išvis nėra. Taigi, autonuomos kaina dar tikrai ne viskas – jei kyla klausimas nuomotis automobilį ar keliauti kitaip, privalai įvertinti viską.

Baisokos lietuviui parkingo kainos Niujorke - 17 dolerių už valandą

Baisokos lietuviui parkingo kainos Niujorke – 17 dolerių už valandą

7.Perka papildomą draudimą autonuomoje
Tai niekada neapsimoka dėl daugelio priežasčių:
1.Kaina didžiulė palyginus su įvykio tikimybe. Toks draudimas yra būdas autonuomos kompanijai užsidirbti iš patiklių klientų, kurie jau įsipareigoję ten nuomotis.
2.Net ir be papildomo draudimo dažniausiai draudimas galioja – tik kad yra frančizė.
3.Yra puikių alternatyvų internete kur moki mažiau, o gauni tą patį – tai tikrai veikia, pats išbandžiau.
Žr. straipsnį “Autonuoma užsienyje – viskas, ką reikia žinoti“.

8.Perka autonuomoje kitas įkyriai brukamas paslaugas
Ko tik nesugalvoja autonuomos darbuotojai. Nuo kokio “mokesčio už kelius plafono”, kuriuo pasinaudojimas “kainuos tiek, kiek mokesčiai už kelius + 10 eurų už dieną” iki nuomojamų GPS aparatų, tarkim, už 40 EUR per dieną… Bet juk tinkamai pasiruošus visko galima išvengti (pvz. instaliuoti GPS žemėlapius į savo telefoną, mokėti už kelius grynais ar, jei neįmanoma, pigiau įsigyti savo plafoną). O jei kažkokia autonuoma kaip brangią papildomą paslaugą siūlys tai, kas tau būtina (tarkim, antras vairuotojas) – gal verta paieškoti autonuomos, kur tai nemokama ar pigiau. Žr. straipsnį “Autonuoma užsienyje – viskas, ką reikia žinoti“.

9.Nebando gauti kompensacijos skrydžiui vėlavus
Pagal Europos Sąjungos teisę jei skrydis vėluos 3 val. ir ilgiau lauks iki 600 EUR kompensacija – labai dažnai ji yra net didesnė, nei skrydžio bilieto kaina, tad būsi skridęs nemokamai ar dar tau bus primokėta už tai, kad skridai! Kompensacijas aviakompanijos dažniausiai tikrai išmoka, pats esu gavęs ne kartą. Tačiau tam reikia jų prašyti: jei neprašai, nemoka, ir taip neužpildžius paraiškų, „lygioj vietoj“, tarkim, keturių asmenų šeima gali prarasti ir virš 2000 EUR sumą.

10.Naudojasi savo mobiliu internetu užsienyje (anapus ES)
Anapus ES lietuviškų mobiliojo ryšio tinklų interneto kainos neretai tiesiog nesuvokiamai kosminės – kiekvienas MB, būna, kainuoja ir po 3 ar 7 eurus, o, tarkime, vienos eilinės nuotraukos dydis kokie 5 MB… Gautas el. laiškas gali atsieiti keliolika eurų, trumpas panaršymas internete – šimtus eurų. Žinau, kas palikę įjungtą “lietuvišką” internetą kelionėje prarado tūkstančius eurų, o mano žmonai netyčia nuspaudus interneto įjungimą Kenijoje staiga “išgaravo” keliasdešimt eurų, kai tiesiog atėjo el. laiškai. Išvykstant mobilųjį internetą būtina išjungti, geriausia du kartus (internetą apskritai ir dar atskirai roaming), kad netyčia neįsijungtų. Jei reikia, kiekvienoje šalyje vietoje galima nusipirkti SIM kortelę už kelis ar daugiausiai keliasdešimt eurų ir naršyti beveik neribotai (daugybę gigabaitų). Jei tiek interneto nereikia, alternatyva – Wifi. Žr. straipsnį “Internetas ir ryšys kelionėse “už centus”. Kaip?“.

Oficialus Maroko telekomo salonas

Oficialus Maroko telekomo salonas, kur kelionei įsigiju SIM kortelę

11.Naudojasi brangiais bankomatais ir kortelėmis
Daugelyje šalių yra ir mokamų bankomatų, ir nemokamų. Jei nusiimsi pinigus iš mokamų, ypač nedideles sumas, susimokėsi didžiulius procentus. Be to, kortelė kortelei nelygi – vienos kortelės leidžia nusiimti pinigų kita valiuta nemokamai (pvz. „Revolut“), kitos ne. Viską sudėjus, kai nusiimi kokius 10 ar 20 eurų nieko nežiūrėdamas ir negalvodamas nuo „bet kurios kortelės“, „bet kuriam bankomate“, laisvai gali už paslaugą susimokėti ir dvigubai tiek pinigų, kiek išsiėmei… Beveik visuomet bankomatai prieš nusiimant pinigus parašo, ar taikys mokestį ir kokį. Jei taikys – gali žiūrėti kitą bankomatą, jų gali būti šalia, dažnai šalia stovi mokamas ir nemokamas. Tuos bankus, kurie netaiko mokesčio, reikia įsidėmėti. Žr. straipsnį “Pinigai kelionėse – keitimas, bankomatai, kortelės“.

12.Keičia valiutą neatsižvelgdami į kursą ir komisinius (arba moka savo valiuta)
Kai kuriose šalyse kursas skirtingose keityklose smarkiai skiriasi. O dar yra komisiniai, kurių kartais reikia pasiklausti: suma, kurią paims už keitimą, itin “skausminga” jei keiti mažai pinigų, nes fiksuota. Paprastai neapsimoka keisti pinigų oro uostuose, viešbučiuose ar pan. Taip pat neapsimoka mokėti savo valiuta nei jeigu ir galima, nes ją ima prastu kursu. Žr. straipsnį “Pinigai kelionėse – keitimas, bankomatai, kortelės“.

13.Neišmoksta skaičiuoti kainų vietos valiuta
Kelionės pradžioje tai sunku, ypač jei valiuta tokia, kad viskas kainuoja „milijonais“… Bet skaičiuoti būtina, antraip ir įsigysite nepagrįstai brangių dalykų, ir galite būti apgautas (pvz. valiutos keityklose ar duodant grąžą), ir darysite „kvailų klaidų“, kaip, tarkime, paliksite arbatpinigių 10 kartų daugiau, nei manėte paliekantis. Beje, svarbu ne tiesiog „pasiversti“ vietos valiutą į eurus, bet lyginti su vietos kainom, pvz. „Šitas kainuoja tiek, kiek kolos buteliukas“ ar pan. Jei šalyje viskas pigiau, nėra tikslo mokėti kaip Lietuvoje.

14.Neskaito kas įeina į kainą
Kaina dar ne viskas – svarbu, ką už ją gauni. Jei į kainą neįeina kas nors, kas jums būtina, tai galiausiai galite susimokėti gerokai daugiau. Pavyzdžiui, jei į autonuomos kainą neįeina neriboti kilometrai, o jūs nuvažiuosite daugiau, nei kokie 150 ar 200 leidžiamų kilometrų per dieną, greičiausiai galiausiai susimokėsite gerokai brangiau, nei jei būtumėte ėmę brangesnę nuomą su neribotais kilometrais. Prieš pasirinkdami gerai įsiskaitykite, į kuriuos kelionių pasiūlymus (ne)įeina maitinimas, transportas, gido paslaugos, bagažo vežimas ir t.t. – ir ar to jums reikia.

15.Nesusigrąžina PVM kai daug perka
Apsipirkdamas už ES ribų daugelyje šalių išvykdamas iš šalies dažnai gali susigrąžinti PVM už visus pirkinius išvykimo oro uoste – jeigu perki nemažai (pvz. drabužius, elektroniką ir pan.), tai gali būti didelė suma, penktadalis vertės. Jei ketini apsipirkti užsienyje, pasidomėkite šiom galimybėm iš karto, nes gali būti, kad jau perkant parduotuvėje tas prekes reikės rinkti tam tikrus dokumentus, įgalinančius susigrąžinti PVM. Tiesa, jei perkate nedaug, galbūt laikas vertingesnis, nei PVM grąžinimas, ir prasidėti neverta.

16.Nesidera, kur tai įprasta
Šalyse / vietose, kur įprasta derėtis, iš pradžių tau gali sakyti net dvigubą ar trigubą kainą – nes pardavėjas tikėsis, kad vis tiek derėsies… Bet atvykus į tokią šalį iš Lietuvos dažnam vis tiek “sunku persilaužti”: kai kurie vis tiek beveik nesidera, kiti derasi, bet mažiau, nei ten įprasta (pvz. siūlo 10% žemesnę kainą kur reiktų 50% žemesnės – arba nepavykus per kelias sekundes susiderėti, traukiasi piniginę ir moka kiek paprašyti). Nesiderėti skatina ir visokie mitai: “Gal pardavėjas įsižeis”, “Jei jau pradėjau derėtis, net jei ir nepavyks nusiderėti, privalau pirkti”, “Gal pagalvos, kad neturiu pinigų” ir pan. Bet iš tikro būna ir priešingai: kai kuriose vietose į nesiderantį pirkėją žiūrima keistai… Svarbu prieš kelionę išsiaiškinti, kur toje šalyje deramasi, greitai sužinoti realias kainas ir derėtis taip, kaip vietiniai. Žr. straipsnį “Kaip derėtis kelionėse?“.

 


Klaidos, padarančios turistą apgavikų ar banditų taikiniu

Štai kaip turistai savo pačių klaidomis tampa apgavikų ar net banditų aukomis:

1.Perka prekes ir (ypač) paslaugas neišsiaiškinę kainos
Daugybėje šalių kaina nėra nustatyta ir jei kas perka kainos nepaklausęs tai jam „po visko“ pasako kelis kartus didesnę kainą nei būtų mokėjęs šiaip, nes „Vis tiek jau nusipirko“. Ypač kai atsisakyti pirkti jis jau nebegalės, nes prekė bus sunaudota (pvz. maistas restorane suvalgytas). Todėl visuomet kainų reikia klausti, paprašyti parodyti meniu ir t.t. Žr. straipsnį “Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti“.

2.Priima „dovaną iš nepažįstamojo“ – ir paskui už ją susimoka
„Nemokama“ ekskursija po Maroko mediną ar tuktuku po Bankoką, „Nemokama“ apyrankė nuo jo senelio Gambijoje, „Nemokama“ žvakė paleisti Gangu Varanasyje, „Nemokama“ fotosesija – ko tik tokie apgavikai neprisigalvoja. O paskui prašo pinigų – ypač kai dovana jau „suvartota“. Neprivalote mokėti ir niekada nemokėkite – taip tik skatinate apgavystes. Bet jei nenorite papulti į tokią nemalonią situaciją, kai nuo jūsų ilgą laiką neatstos ir kažkuo kaltins įkyrus apgavikas, tiesiog supraskite – dovanų iš nepažįstamų gatvėje daugelyje šalių nebūna, ypač daugelyje turistinių šalių. Tai ne dovanos, o apgavystės, verta jų atsisakyti. Žr. straipsnį “Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti“.

Henos apgavikės mulkina mano žmoną. Na, ji iš tikro norėjo pasidaryti heną, ir, kadangi žinojo kainas, tai sumokėjo už paslaugą gana realią kainą – tad gal ir nebuvo apgauta. Daugybė kitų turistų nukenčia labiau

Apgavikės ‘padovanojo’ mano žmonai heną Marakešo centrinėje aikštėje, o paskui reikalavo mokėti keliskart brangiau, nei hena būtų kainavusi normaliame salone.

3.Patiki melu apie „privalomus mokesčius“, „per mažus arbatpinigius“ ir pan.
Jei iš jūsų reikalauja ką nors mokėti, tai darykite tik įsitikinę, kad taip reikia. Nes dažnai apgavikai pasako visokius išgalvotus mokesčius ar nurodo „įprastas aukas“, o daug lengvatikių turistų tuo ir patiki. Žr. straipsnį “Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti“.

4.Patiki graudžiomis istorijomis
Jei kas nors itin patraukliai pasakoja kokią graudžią istoriją apie tragišką skurdą – ypač kai dar moka tai papasakoti įvairiom kalbom – tai beveik garantuotai apgavystė. Jei įtikina jus – įtikina ir daugybę kitų turistų. Kas moka taip prieiti prie turistų ir geba įtikinti juos aukoti, tikrai negyvena neturtingai, skurdžiose šalyse surenka ir didesnę už vidutinę „algą“. Tikrasis skurdas – toliau nuo ten, kur pasiekia turistai, ir tikri vargšai nemokės sklandžiai ir įtikinamai angliškai papasakoti, kas „sugadino jiems gyvenimą“. Žr. straipsnį “Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti“.

5.Tiki žmonėmis, kurie suinteresuoti, kad tiesos turistas nesužinotų (ar net tų žmonių klausinėja)
Yra „sąžiningų šalių“, kur tokių apgavysčių beveik nebūna. Bet daugybėje šalių tikrai negalima klausti taksisto, „Kada ir kur stoja autobusas?“ (geriausiu atveju meluos, kad nežino, blogesniu – meluos, kad autobusai nevažiuoja ir būtina važiuoti jo taksi). Negalima klausti viešbutyje, kur konkurentų viešbutis. Visko reikia klausti „neutralių žmonių“, pvz. apie autobusą klausk praeivio ar gretimos parduotuvės pardavėjo. Žr. straipsnį “Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti“.

6.Nekovoja už savo teises susidūrę su apgavystėmis.
Jus šmeižia, kad ką nors sugadinote, ir reikalauja „padengti žalą“? Neduoda grąžos? Reikalauja mokėti daugiau, nei sutarėte? Nepasiduokite! Apgavikai nėra plėšikai ar žudikai. Jei kovosite už savo teises, kviesite policiją, praktiškai visi apgavikai atstos (man nėra buvę kitaip: pakakdavo vien imti skambinti policijai, kad apgavikai atstotų, policijos atvažiavimo niekada nereikėjo). Nes puikiai supranta, kad jei į jų vietą dažnai važiuos pareigūnai, ims kažką įtarti. Nereikia bijoti, kad „policija bus vietinių pusėje“, „apgavikai supyks ir primuš“. Kam apgavikams papildomos bėdos – paliks jus ramybėj ir apgaus kitą auką, juk pilna žmonių, kurie už save nekovos taip kaip jūs. Žr. straipsnį “Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti“.

7.Nenusifotografuoja ir nenufilmuoja nuomojamo automobilio jo perėmimo momentu
Kol to nedarydavau, karts nuo karto grąžinant autonuomos vis mėgindavo apgauti, kad neva automobilis apgadintas, nors tie apgadinimai jau būdavo atsiėmimo metu. Taip kartais daro net jei pirkai jų pačių draudimą (sako, kad nedraudiminis įvykis)… Todėl būtina automobilį ne šiaip apfilmuoti, bet ir tai daryti demonstratyviai: kad darbuotojai matytų, kad nufilmavai ir nėra reikalo kabinėtis. Žr. straipsnį Autonuoma užsienyje – viskas, ką reikia žinoti

Automobilio apfotografavimas atsiėmimo metu

Automobilio apfotografavimas atsiėmimo metu

8.Lipa į atsitiktinį taksi ir moka, kiek paprašo
Yra pasaulyje išimčių, bet, deja, taksistai daugybėje vietų nuo turistų lupa „devynis prakaitus“: girdėjau ir apie permokėjimus dešimtkart. „Uber“ ir analogų laikais turistams paprasčiau gauti vietinę kainą naudojantis jais – ar bent jau prieš stabdant taksi pažiūrėti, kiek kainuotų „Uber“ ar atitikmenimis. Taip pat, kur jis yra, būtina prašyti jungti taksometrą, o kur yra fiksuota važiavimo taksi mieste kaina – ją sužinoti iš neutralių šaltinių. Jei koks vienas taksistas atsisako tokia vežti – ieškoti kito, o ne galvoti, kad “vis tiek nepavyks”.

9.Neskaičiuoja grąžos.
Deja, daug šalių paplitusi apgavystė duoti jos per mažai.

10.Nesaugesnėse šalyse saugosi tik tiek, kiek tėvynėje.
Savo elgesį reikia priderinti prie kelionės šalies ir vietos. Yra vietų, kur Lietuvoje įprastas elgesys kaip “Išsitraukti telefoną gatvėje neapsidarius”, “Palikti nevertingus daiktus (pvz. kokį drabužį) automobilyje ant sėdynės”, “Laikyti kuprinę restorane greta savo kojų” ir pan. sukels rimtą riziką nukentėti nuo banditų. Aišku, būna ir atvirkščiai: yra šalių, kur gali palikti rankinuką ir po pusvalandžio jį rasi kur palikęs arba gali nerakinti automobilio ar viešbučio kambario. Bet dažniausiai vis tiek turistai nedrįsta elgtis taip, kaip nesielgtų savo mažiau saugioje tėvynėje – gal ir gerai, nes, būdamas tik turistas, greitai iki galo neperprasi, kas rizikinga, o kas ne. Užtat daug turistų ir nesaugiose šalyse elgiasi taip “neatsargiai”, kaip saugesnėje tėvynėje. Mano paties patirtis su banditais užsienyje ir konkrečias klaidas, kurias dariau, žr. šiame straipsnyje: “Nusikaltimai kelionėse – ką daryti ir kaip saugotis“, o taip pat žr. “Kelionių saugumas – ko verta saugotis, o kas nepavojinga“.

 


Klaidos, dėl kurių sugaištama daug laiko

Štai klaidos, kurias darydami keliautojai praranda, “sudegina” ištisas kelionės (ar pasiruošimo kelionei) valandas ar net dienas, nespėja padaryti ko įdomaus, o niekas nuo to nebūna geriau:

1.Ketindami keliauti viešuoju transportu, nepatikrina iš anksto maršrutų ir apytikslių grafikų
Tai kad „yra tam pačiam mieste“ nereiškia, kad greit nuvažiuosi viešuoju transportu (ar išvis nuvažiuosi). Reikia pažiūrėti maršrutus, grafikus, planuoti savo kelią pagal juos – grafikus žiūrėti tam laikui, tai savaitės dienai, kai ten būsi (kai kuris viešasis transportas nevažinėja savaitgaliais ar greitai nustoja važinėti vakare). Paprasčiau su metro: jis važiuoja dažnai, bet vis tiek, reikia pažiūrėti, ar prie viešbučio bus metro stotelė. Kai keliauji viešuoju transportu, visą kelionės grafiką, nakvynės vietas reikia derinti prie transporto galimybių – o ne išsirinkti vietas vien pagal kainas ir tada tikėtis „kaip nors nuvažiuoti“. Plačiau žr. “Kelionės viešuoju transportu – viskas, ką reikia žinoti“.

2.Keliaudami automobiliu, nepatikrina iš anksto važiavimo trukmių
Negalima užmetus akį į žemėlapį „iš akies“ spręsti, kiek laiko užtruks kur važiuoti. Kur magistralė, vidutinis greitis gali būti ir 140 km/h, o daugybėje kalnuotų šalių ar šalių su prastais keliais ar užsikimšusiais keliais ir 30 km/h vidutinis greitis jau yra gerai: 4 valandas važiuoji tą atstumą, kur kitur įveiktum per valandą! Ką jau kalbėti, kad jei kelias yra raitytas kalnų serpantinais, tai ir pats atstumas bus didesnis, nei atrodo žemėlapyje. Būsimą maršrutą verta įvesti į Google Maps ir pažiūrėti prognozę, kiek užtruks važiuoti. Antraip teks vairuoti ilgai, laiko kelionės malonumams liks mažiau. Galbūt tokiu atveju reiktų koreguoti kelionės planą atsisakant kai kurių mažiau svarbių nutolusių vietų ir pan. O jei kur tikrai nors skubi (pvz. į oro uostą ar renginį), būtina dar kartą patikrinti kelionės dieną (gali būti kamštis, juos Google Maps rodo – tada būtų galimybė išvykti anksčiau). Plačiau žr. “Kelionės automobiliu – viskas, ką reikia žinoti“.

3.Keliaudami automobiliu, nepatikrina ar tam automobiliui tinkami keliai
Kuo „reiklesnis“ automobilis, tuo tai aktualiau. Kemperiu nepravažiuosi visur kur gali lengvuoju. Lengvuoju nepravažiuosi kur gali visureigiu. Deja, anapus Europos ribų ne kartą „Google Maps“ mane kreipė tik visureigiais pravažiuojamais keliais – teko grįžti prarantant daug laiko (pvz. taip atsitiko Gvatemaloje). Kai važiuoji prastais keliais garsėjančiose šalyse, geriau priartinti kelią Google Maps palydovo nuotraukose bei, jeigu yra – Google Street View nuotraukose (įskaitant įkeltas žmonių), pažiūrėti, ar kelias grįstas, kokia jo kokybė, ar ten važiuoja ne visureigiai.

Tipinis Paragvajaus kelias toliau nuo pagrindinių

Tokie keliai Paragvajuje palijus virsdavo lengvajam automobiliui nepravažiuojamais

4.Klausinėja kitų žmonių klausimų, atsakymus į kuriuos paprasčiau rasti „Google“
Didelė dalis klausimų „Facebook“ grupėse kelionių tematika yra tokie, kuriems ten išvis ne vieta. Neverta klausinėti „Koks dabar ten oras?“ – tai lengvai ir daug greičiau surasi pats. Neverta klausinėti „Ką pamatyti?“ ir pan. Tai asmeniška. Niekas vis tiek neparašys visko ir kiekvienas rašys atsakymą pagal save – kam patinka gamta, kam miestai, kam aktyvios pramogos, kas keliavo vasarą, kas žiemą… Įdomiausių vietų sąrašus nesunkiai rasite internete – kad ir augustinas.net kelionių vadovuose. Tada jau nuspręskit pats, ką lankyti pagal tai, kas įdomu būtent jums.

5.Ieško „Google“ klausimų, į kuriuos reikia ieškoti atsakymų vietoje
Atvirkščia bėda: jeigu atsakymą žino kas nors, kas kelionėje yra šalia, verta jo ir klausti, o ne ieškoti „Google“. Neverta „Google“ ieškoti „Kada atidarys šį kelią?“, „Kada pagaliau prasidės vėluojantis koncertas?“ ir pan. – tai yra „vietiniai“ dalykai, kuriuos, jei kas nors žino, tai geriausiai žino žmonės vietoje. Nesidrovėkite ir klauskite, net ir kelių žmonių, jei pirmasis nežinos ar abejos!

6.Neparsisiunčia žemėlapių į telefoną iš anksto
Internetas ne visur taip paplitęs ir toks greitas, kaip Lietuvoje – net kokiose JAV daugybėje vietų pakeliui nebus mobilaus interneto signalo. Be to, jis gali būti ir brangesnis. Tad norint naudotis GPS, turi parsisiųsti žemėlapius: yra programėlių, leidžiančių parsisiųsti Open Street Map žemėlapius, yra galimybė parsisiųsti ir „Google Maps“ žemėlapį ir tą reik padaryti prieš kelionę. Antraip gali būti, kad liksi be žemėlapių, gaiši laiką klaidžiodamas ar gaudydamas interneto signalą.

7.Neinformuoja banko apie kelionę, kai tai būtina
Kai kurie bankai neleidžia atsiskaityti kortele kai kuriose šalyse ir tai tikrai ne vien trečiojo pasaulio šalys. Kad panaikintų šį apribojimą, privalai informuoti banką – antraip susidursi su netikėtom problemom, kai tavo mokėjimo kortelė niekur neveiks ir gaiši kelionės laiką problemos sprendimui.

8.Nepakrauna ir neparuošia technikos kelionei
Svarbu, kad telefonai, fotoaparatai būtų pakrauti, kad būtų pakankamai atminties nuotraukoms ir pan. – antraip gaišis kelionės laikas ieškant, kur pasikrauti.

 


Klaidos, dėl kurių kelionė tampa mažiau maloni

Štai kokias klaidas patarę turistai vėliau skundžiasi kelione – kad pavargo, kažko trūko, buvo parastas viešbutis, paslaugos, blogas kelionės mikroklimatas su bendrakeleiviais ir t.t. Kartais dėl to net kaltina šalį ar ima galvoti, kad tokios kelionės apskritai ne jiems – bet kelionė būtų buvusi daug malonesnė, jei būtų nedariusi tų klaidų.

1.Nepatikrina buto / kambario / numerio svarbių savybių
Viena dažniausių priežasčių skųstis kelione – „prastas viešbutis“. Bent jau tiems, kas keliauja poilsiniais tikslais ir viešbuty praleidžia daug laiko. Kai kurie padaro klaidą neįsigilindami į viešbučio situaciją (atstumą iki paplūdimio ar centro, kambario dydį ir pan.), ar naiviai manydami, kad be kažkokių įprastų patogumų apsieis. Kiti aklai patiki reklamomis, pačių viešbučių parašytais aprašais. Tačiau juk internetas pilnas svečių komentarų – būtina skaityti ir juos. Tiesa, kiekvienam žmogui reikia skirtingų dalykų, tad negalima aklai vadovautis įvertinimo balais: reikia perskaityti ir pačius komentarus, dėl ko viešbutis vertinamas gerai ar blogai ir galvoti, ar tai aktualu jums. Vieniems reikia erdvesnio kambario (pvz. keliaujant su vaikais), virtuvės, patogaus susisiekimo, netriukšmingos gatvės ar wifi – o kitiems tai nebūtina. Žr. straipsnį “Nakvynė užsienyje – kaip, kada ir kur apsistoti

Buto balkonas Sarandoje

Šis butas Sarandoje, Albanijoje, sulaukė blogų komentarų dėl žemos balkono sienelės. Man tai kaip tik patiko, nes geriau matosi vaizdas, bet šeima su vaikais nesijaustų atostogų metu ramiai, jei vaikai būtų balkone

2.Netinkamai pasirenka bendrakeleivius
Paprastai būna taip: keliauti kartu tiesiog kviečia draugus, nes „su jais šiaip smagu“. Arba išvis ieško bendrakeleivių internete nes „keliese smagiau“. Bet žmonės mėgsta labai skirtingas keliones ir kas vienam norma, kitam – absoliuti nesąmonė (daugiadienis žygis gamtoj? Vaikščiojimas po miestą iki nakties? Gulėjimas prie baseino All Inclusive tris dienas iš eilės? Kaitavimas, slidinėjimas? Nakvynė prabangiam viešbuty ar pigiam hostely?). Svarbiau ne „koks žmogus tau draugas“ ar „kad jis irgi mėgsta keliauti, tai viskas bus gerai“, svarbu, kad sutaptų kelionių poreikiai ir pomėgiai. Žr. straipsnį “Kaip kelionėje nesusipykti (ir kaip pasirinkti su kuo keliauti)?“.

3.Neaptaria su bendrakeleiviais kelionės planų, biudžetų iš anksto
To nepadarius, kelionės laikas bus gaištamas diskusijoms, o ginčai gali kaip reikiant sugadinti mikroklimatą ar net draugystę. Beje, gali būti, kad aptarinėdami planus suprasite, kad keliauti jums apskritai nepakeliui, kelionę įsivaizduojate visai skirtingai – jei taip, džiugu, kad tai suvoksite dar prieš kelionę. Žr. straipsnį “Kaip kelionėje nesusipykti (ir kaip pasirinkti su kuo keliauti)?“.

4.Nepatikrina klimato kelionės metu, kai tai svarbu
„Nusipirkau bilietus balandį į Turkiją, bet susimąsčiau ar nebus per šalta?“ – tokių klausimų pilnos Facebook grupės. Bus ar nebus priklauso nuo žmogaus. Bet koks kada kur vidutiniškai būna oras, kada sausas ir drėgnas sezonai, kada jūra šilta ir t.t. – tos informacijos gali rasti internete (kad ir kiekviename angliškos Wikipedia straipsnyje yra skyrelis „Climate“). Ir nors metais, kai keliausi, gali būti kiek kitaip, smarkiai nuo vidurkio nesiskirs. Išsiaiškink tai prieš pirkdamas bilietą! Ir, jei tau klimatas labai svarbu, o blogas oras sugadina kelionę, negalvok “Ai, gal nieko, gal visgi bus šilčiau nei vidurkis”.

Temperatūra

Temperatūra Asuane, Egipte, kai keliavome rugsėjį. Pavėsyje. Man klimatas nerūpi, nekreipiu dėmesio – bet daugeliui tai svarbu.

5.Pasiima drabužius pagal vieną šalies regioną, kai keliaus po daugiau
Tai, kad pajūryje šilta, nereiškia, kad šalyje nebus kalnų, kuriuose vėsiau. Lietuvoje temperatūra smarkiai nevarijuoja – bet daugybės šalių skirtingose vietose gali skirtis ir keliolika laipsnių, ir dešimtimis. Pvz. kiekvienas papildomas aukščio kilometras “atšaldo” temperatūrą ~7 laipsniais, ypač naktimis. Tad jei būsite ne viename mieste ar kurorte, patikrinkite klimatą daugiau vietų pakeliui.

6.Prisikrauna per daug daiktų
Pradedantiesiems keliautojams dažnai atrodo, “o kas jei to prireiks”, jie prisikrauna daug lagaminų, už juos permoka, nuolat tąsosi, o tikrovėje daug ko neprireikia. Kur kas geriau pasiimti šiek tiek per mažai – tikrai išsiteksite, bus patogiau, na o jei vieno kokio papildomo daikto prireiks, bus paprasta įsigyti vietoje (pigesnėse šalyse tai netgi apsimokės, daiktas kartu bus ir suvenyras). Žr. straipsnį “Ką imti į kelionę? Daiktų sąrašas ir patarimai“.

7.Tinkamai nepasirūpina savo namais prieš kelionę
…ir kelionės metu nervinasi, kad neužsuko vandens (gal užpils kaimynus), darbe neperdavė darbų kolegai ir pan. Kad kelionėje būtumėt ramus ir galėtumėt džiaugtis labai svarbu viską padaryti prieš išvykstant. Plačiau skaitykite čia: Kaip paruošti namus prieš kelionę?.

8.Pasiima į kelionę neišmėgintus daiktus, drabužius
Į žygį verta eiti su jau pravaikščiotais batais, naują palapinę pirmą kartą pamėginti pasistatyti dar savo šalyje, geriau neimti į kelionę namie neišmėginto telefono kroviklio ir t.t. Nes visko būna – neišmėginti daiktai dažnai pasirodo ne tokie patogūs, neveikia, kaip tikėjaisi, reiks gaišti laiką ieškant instrukcijų (pvz. ten, kur nėra interneto) ir t.t.

9.Nesistengia gyventi pagal naują laiko juostą
Aklimatizacija (prisitaikymas prie naujos laiko juostos) gali būti labai paprasta jeigu tai darai protingai ir planingai, bet jei visai nesistengi tai pusę kelionės jausies pavargęs, daugybę naudingų valandų pramiegosi, o naktį būsi atsibudęs ir neturėsi ką veikti ir t.t. Kaip aklimatizuotis rašau šiame straipsnyje: “Kaip įveikti aklimatizacijos sunkumus“.

10.Nepasiima reikalingų vaistų.
Kalbu ne apie vaistus kurių tikrai nuolat reikia lėtinėms ligoms gydyti (tokius daugelis prisimena), bet tokių vaistų, kurių tam žmogui “kartais prireikia” – gal nuo viduriavimo, nuskausminamųjų, antibiotikų, “jūros ligos” ir pan. Nes tikrai ne kiekvienoje šalyje gali paprastai jų įsigyti – kam pas mus nereikia recepto kitur gali reikėti; skirsis pavadinimai, veikliosios medžiagos, susigaudyti bus sunku.

11.Perdėtai bijo dalykų, kurių tikimybė be galo maža
Daugelis didžiausių kelionių baimių absoliučiai nepagrįstos – aviakatastrofų, terorizmo ir t.t. Dėl jų keliautojai tik gadinasi nervais kelionę, kai rizikos nėra praktiškai jokios. Užtat apie realius pavojus dažnai nesusimąsto – jie mažesni ir jų galima išvengti, bet neišvengus gali kaip reikiant sugadinti kelionę. Žr. straipsnį “Kelionių saugumas – ko verta saugotis, o kas nepavojinga“.

 


Klaidos, dėl kurių kelionė tampa mažiau įdomi

Štai kaip klysdami turistai “apsigadina” kelionę prarasdami tas patirtis, kurios galėjo būti “kelionės arkliukas”:

1.Laiku nepasižiūri ar į populiariausias vietas nereikia bilietų pirkti iš anksto
Tai būdinga populiariausioms turistinėms šalims. Pvz. Ispanijoje į kokią Alhambrą kartais reikia pirkti bilietą prieš 3 savaites – antraip negausi, ir tokių vietų yra daugiau. Ir, nors skaičiumi jų nėra daug, tai pačios populiariausios / įspūdingiausios vietos, be kurių kelionė atrodys nepilna. Jei sugalvosi „eisiu rytoj“ – nepateksi – turi aiškintis sąlygas dar prieš kelionę.

2.Bijo kalbinti vietinius ir kitus keliautojus
Apie šalį iš vietinių gali sužinoti itin daug; didelė dalis jų noriai bendrauja (jei moka bendrą kalbą). Todėl situacijose, kai yra galimybė ir mažai ką veikti (pvz. važiuojant viešuoju transportu) verta pabendrauti su vietiniais. O dar svarbiau paklausti, kai kažko nežinai ir vietiniai žino, užuot „blaškiusis“ ir gaišus laiką. Žr. “Kaip užmegzti pažintis kelionėse?“.

 


“Kontroversiškos” klaidos (ar tai klaidos?)

Pabaigai sudėjau „kontroversiškas klaidas“ – nors gerai pusei keliautojų tai klaidos, paliekančios kartėlį, yra ir daug keliautojų kurie taip pasielgę nesijaučia nė kiek klydę. Štai kaip jie elgiasi:

1.Nepasidaro nuotraukų svarbiais momentais
Grįžus iš kelionės kartais keliautojai supranta, kad nėra užfiksuotos pačios įdomiausios akimirkos. Tai nebūtinai būna „standartinės“ akimirkos, pvz. prie pagrindinių lankytinų vietų – tokias, jei jiems to reikia, nufotografuoja. Bet tai gali būti, tarkime, kokie unikalūs momentai, su kitais keliautojais patirti nuotykiai. Norėdami gauti idėjų, ką verta fotografuoti, prieš kelionę paskaitykite straipsnį “Kaip kelionėje nusifotografuoti save” ar taip pat “Kaip filmuoti keliones? Patarimai nuo A iki Z“.

Nuotrauka nuo stovo, pastatyto ant aukštesnės vietos. Bahreinas.

Dažnai po kelionių pasigendama nuotraukų, kuriose būtų visa kartu keliavusi šeima ar kompanija – nes, norėdami jas pasidaryti turite arba prašyti kitų žmonių, arba vežtis papildomą techniką. Tam daug kas negaišta laiko, bet kai kurie paskui gailisi neturėdami tokių nuotraukų.

2.Nesusimąstydami naudojasi kelionių organizatorių paslaugomis egzotinėse šalyse
Keliauti su kelionių organizatoriumi bet kur toliau „standartinių“ poilsinių krypčių paprastai kainuoja bent 2-3 ir daugiau kartų(!), nei organizuotis identišką kelionę pačiam. Vieniems žmonėms to tikrai reikia. Bet daugybė žmonių su kelionių organizatoriais keliauja dėl nepagrįstų baimių: kad planavimas antraip užtruks labai ilgai, kad jie nemoka kalbų ir t.t. Iš tikro jei daugelis būtų pabandę keliauti nepriklausomai, kažin ar mokėtų 300% už kelionės planavimą… Čia kalbu tik apie egzotines keliones, o ne apie „standartines poilsines keliones“ kaip Turkija ar Egiptas – ten kartais su kelionių organizatoriais būna net pigiau.

3.Visur rengiasi ir elgiasi taip, kaip įpratę
Kaip „normalu“ rengtis pasaulyje skiriasi kardinaliai. Vienur daug konservatyviau (įvairiose musulmonų šalyse), kitur daug atviriau, dar kitur suvokimas, kas padoru, skiriasi (pvz. rytų Azijoje mažiau padoru bent kiek didesnė iškirptė, bet padoriau supertrumpas sijonas). Tas pats pasakytina apie daugelį visokių elgesio priemonių, gestų. Visada stengiuosi prisiderinti prie vietos normų (ypač ten, kur turistų mažai) – tai ne tik kelia vietinių požiūrį į tave ir turistus, bet ir leidžia įsijausti į vietos kultūrą.

4.Nesidomi kelionės vieta ir nieko apie ją neskaito
Kai kuriems patinka tokios “spontaniškos kelionės”, kai “tave veda aplinkybės”. Bet kiti paskui gailisi, kai, po kokio pusmečio sužino, kad, pasirodo, kelionės vietoje buvo dar viena labai įdomi vieta, kurią būtų labai norėję aplankyti ir to nepadarė, nes apie ją nežinojo. Jeigu jūs iš tokių – pasidomėkite kelionės vieta iš anksto, žinant kaip, tai paprasta. Žr. straipsnį “Kaip susiplanuoti nepriklausomą kelionę?“.

Komentarai
Straipsnio temos: ,