Laukia kelionė kur teperatūra bus gerokai virš +30, gal net +40? Gali atrodyti smagu, bet gali ir greitai imti varginti.

Labai svarbu elgtis tinkamai! Keliavęs po daug šalių, kur oro temperatūra viršijo +40 ar net artėjo prieš +50, čia rašau viską, kaip rengtis, ko nepamiršti ir kita, keliaujant po karštuosius kraštus.

Kaip rengtis karštose šalyse? Išsinuoginti ar užsidengti?

Keliaujantieji į karštus kraštus neretai kuo labiau išsirengia. Šortai ar trumpi sijonai, marškinėliai trumpom rankovėm ar be jų, nuogu pilvu ir pan.

Išties, kuo daugiau rūbų – tuo šilčiau, prakaituoji, tad tokiame sprendime yra logikos. Bet visgi aš dažniausiai vaikštau ilgom rankovėm ir kelnėm, dėl kelių priežasčių:

Du būdai rengtis karštame klimate – kuo atviresnis ir kuo uždaresnis

1.Nuogos vietos itin greitai nudega, ypač kur karšta tropinė saulė. Labai svarbu nuogas vietas pasitepti kremu nuo saulės. Atrodo, „Savaime suprantama“, bet daug keliaujant po karštus kraštus galiausiai ateina momentas, kai to nepadarai laiku ar pilnai (pvz. tenka išeiti į lauką netikėtai greitai, ar netyčia praleidi kažkurią vietą). O ten gali skausmingai raudonai nudegti ir per keliolikos minučių pabuvimą saulėje.

2.Jei kelnės ir drabužiai šviesūs (ypač balti), jie atspindi saulę, taigi, nėra daug karščiau, nei kai nuoga oda (o nėra bėdų su nudegimu). Dėl šių priežasčių, tarkime, arabai vyrai iš dykumų rengiasi ilgais baltais rūbais. Aišku, svarbu ir tinkama medžiaga, kad rūbai nebūtų stori.

Tradicinė apranga karštuose arabų kraštuose

3.Kai kuriose karštose šalyse (ypač Afrikoje) gausu ligas platinančių moskitų (dengė karštinę, maliariją) – aišku, galima nuo jų purkštis (žr. žemiau) ar vartoti vaistus (žr. šį straipsnį), bet ilgi rūbai – papildoma apsauga.

4.Kai kuriose karštose šalyse rodyti nuogas kojas, nuogus pečius, nuogą pilvą nepriimtina – arba visiems, arba tik moterims, arba tik vyrams. Tai – religingos musulmoniškos šalys (o musulmoniškų šalių neproporcingai daug ten, kur karšta), bet taip pat ir kai kurios nemusulmoniškos Azijos šalys. Aišku, kai kurie turistai šių kultūrinių normų nepaiso – daugelyje šalių jos nėra privalomos, tačiau netinkamai apsirengęs sulauksi keistų ar piktų žvilgsnių ir reakcijos, na, kaip Lietuvoje sulauktų žmogus, išėjęs į Vilniaus gatves su glaudėmis ar bikiniu. Aišku, kuo daugiau turistų (kurortai ir pan.), tuo tokių reakcijų mažiau, nors tai nereiškia, kad vietiniams tai patinka. Apie aprangą musulmonų šalyse žr. straipsnį “Islamas – ką reikia žinoti apie musulmonų kraštus“.

Nors turistai mėgsta išsirengti, iš pradžių nustebdavau, o paskui jau nustojau stebėtis, kad vietiniai (ypač šviesiaodžiai) daugelyje karščiausių šalių elgiasi priešingai – kuo labiau dengiasi. Taip daro ne tik dėl kultūrinių priežasčių, bet ir kad neįdegtų, netgi dengia veidus kaukėmis ir pan., jei yra priversti būti saulėje ilgai. Tai padeda sveikatai – Australijoje, kur karšta ir rengiamasi atvirai, kas trečias žmogus per gyvenimą suserga odos vėžiu.

Atviru pikapu važiuojantys darbininkai Tailande nuo saulės užsidengę veidus kaukėmis

Visgi, turistas ir vietinis ne tas pats. Didžiausias pavojus yra tada, kai leidi laiką šalyje ilgai (pvz. bent jau praleidi ten lietuvišką žiemą). Aš taip pat nemažą gyvenimo dalį praleidžiu karštose šalyse. Tuo tarpu nuvykęs savaitei-kitai atostogų tiek pavojaus nepatirsi. Taigi, jei patinka atviri rūbai – tikrai galima juos rengtis, tik svarbu turėti omenyje tai, ką rašau aukščiau (kremai nuo saulės, purškalai nuo uodų ir pan.).

Be to, “už” atvirus rūbus irgi yra medicininių priežasčių: Lietuvoje dažna bėda – vitamino D trūkumas, jis gaunamas iš saulės. Jei laiko saulėtose vietose per gyvenimą turite mažai, galite jį išnaudoti vitaminui D “parinkti” – uždari rūbai tam trukdo (dėl to karštose šalyse, kuriose labiausiai slepiamasi nuo saulės, irgi dažnas vitamino D trūkumas tarp vietinių).

Temperatūra kai keliavau po Asuaną Egipte

Kokius daiktus turėti su savim karštuose kraštuose?

Šiuos daiktus reikia arba paimti iš namų, arba įsigyti netrukus atvykus, ir nešiotis su savimi bei naudoti visada:

1.Kuo didesnio SPF kremas nuo saulės – 50 ir daugiau. Jį naudoti kas kartą išeinant į lauką, patepant visas nuogas vietas, išskyrus nebent plaštakų viršų. Nemąstyti „Lietuvos standartais“ – „Ai, čia būsiu lauke tik pusvalandį“, „Ai, taigi ne degintis į paplūdimį einu“, „Ai, tai čia mieste, dažniausiai šėšėlyje nuo pastatų būsiu“, „Ai, saulė šviečia tik probėkšmiais, kitu laiku užstoja debesys“. Karštose šalyse įdegti gali daug greičiau ir stipriau, nei Lietuvoje, be to, ten ir oras gali keistis greitai. Taigi, net jeigu ryte lyja, ir išeini visai dienai iš viešbučio, verta turėti su savim kremą nuo saulės, nes tropinė liūtis gali netrukti pasikeisti į kaitrią saulę ir giedrą. Jei eini maudytis į jūrą – vėl teptis greitai po išlipimo, net jei “jau tuoj eisi į viešbutį”. Taip pat svarbu pasitepti „nuoširdžiai“, o ne simboliškai – kiekvieną vietą, nes jei kažkur nepasitepsi gali greitai „įdegti plėmais“. Viskas išbandyta savo kailiu – esu rimtai nudegęs ir per keliolika minučių po išlipimo į krantą, o žmona įdegusi plėmais nes gatve ėjo tam tikrų vietų nepasitepusi. Yra specialių programėlių, kurios kartu su orų prognoze rodo ir UV faktorių – kuo jis didesnis toje vietoje, tuo smarkiau ir greičiau įdegama. Kaip taisyklė, nudegimą lemia ne vien saulės stiprumas, bet ir vietos aukštis: jei vietovė yra aukščiau, nudegama smarkiau.

Net ir trumpai pavaikščiojus karštuose kraštuose tinkamai nepasitepus, greitai įdegama. Po vaikščiojimo su rūbu kairėje Maldyvuose, Aistės įdegis atrodė kaip dešinėje.

2.Akiniai nuo saulės. Svarbu, kad būtų ne tik tamsūs, bet ir realiai saugotų nuo saulės. Akiniai nuo saulės priskiriami 4 kategorijoms: reiktų bent 3 kategorijos (tokių yra dauguma). 4 kategorijos akinių (stipriausių) gali reikti jei lipsite į aukštus kalnus.

Jei nešiojate akinius dėl regėjimo (kaip aš) – galite įsigyti antakinius arba didesnius akinius nuo saulės, kurie dedami ant akinių. Tokius „užsiperku“ iš anksto, nes tikrai ne visur jų yra (daug karštų šalių yra skurdžios ir ten daug ko trūksta). Vadinamieji „fotochrominiai stiklai“, kurie užtemsta nuo saulės, karštose šalyse mažai naudingi – nes kai labai karšta, jie užtemsta mažai, kadangi jie reaguoja ne tik į UV spindulius, bet ir į temperatūrą, ir geriausiai veikia “lietuviškesnėje” +20-30 temperatūroje.

Atlenkiami antakiniai nuo saulės – automobilyje laikau pakeltus, o kai reikia užlenkiu

3.Jeigu karštoji šalis viena tų, kur uodai platina įvairias ligas (o tokių šalių yra daug „karštajame pasaulyje“) – purškalas nuo uodų, geriausiai – su kuo daugiau DEET (ne visur tokių yra, arba daug kur būna tik su labai mažai DEET), nes kuo didesnis DEET, tuo ilgiau saugo apsipurškimas. Kaip ir su kremu nuo saulės, purškalo „negailėti“. Visokie „natūralūs purškalai“, palyginus su DEET, neveikia ar beveik neveikia, tad joks rimtas keliautojas nepatars jų naudoti, tarkime, maliarinėse zonose. Tiesa, maliariniai uodai aktyvesni naktį. Galima miegoti po tinklu.

Maliarijos žemėlapis: pavojingiausios vietos. Tačiau, be maliarijos, būna ir kitų uodų platinamų ligų – zika, dengė.

4.Daug gėrimų (dažnai – vandens). Nors mieste jų įsigysi lengvai, jei leidiesi į žygį į gamtą, niekada nenuvertink, per kiek laiko per karštį ištrokši ir kiek norėsi gerti. Turėk tinkamą rezervą.

5.Kepurė, dengianti galvą (nuo saulės smūgio), o dar geriau skrybėlė su bryliais, kurie dengtų akis ir veidą nuo įdegimo. Aišku, juodi akiniai ar kremas nuo saulės tai gali pakeisti, bet papildoma apsauga vis tiek gerai. Yra žmonių, kurie šitam jautresni, nei kiti ir saulės smūgį patiria greičiau.

Su skrybėle ir juodais akiniais, uždedamais ant akinių regėjimui Benine

Išrasta visokių priemonių vėsinimui – pvz. vėduoklės ar net nežiojami ventiliatoriukai. Man asmeniškai jie mažai padeda ar, tiksliau, nuolat juos nešiotis yra didesnis nepatogumas, nei kiek jie padeda. Bet išmėginkite – gal jums pasiteisins.

Su nešiojamu ventiliatoriuku ant kaklo Abu Simbelyje (pirmą ir paskutinį kartą)

Jei keliaujate keliese, ypač su vaikais, pasirūpinkite ir bendrakeleiviais, priminkite, tarkime, pasitepti kremu nuo saulės, nes jei žmonės neįpratę būti karštuose kraštuose, gali pamiršti.

Taip pat jei norite įdegti gražiai ir lygiai, nenaudokite daiktų, kurie uždengia dalį kūno odos (laikrodžiai, apyrankės, drabužiai su stilingomis skylėmis ir pan.) – net jei atrodo su jais būsite trumpą laiką, o deginsitės paplūdimyje be jų, per tą trumpą laiką likęs kūnas irgi smarkiai įdegs ir susidarys spalvos skirtumas.

Kondicionierių keliai ir klystkeliai

Keliaujant į karštas šalis, jei karštis itin trukdo jaustis komfortabiliai ar užmigti, verta pasirūpinti, kad ten, kur būsite, būtų kondicioneriai. Štai vietos, kuriose kondicionieriai gali ir būti, ir nebūti, tad prieš užsakant tai reikia išsiaiškinti (atkreipti dėmesį):

1.Nakvynės vieta. Pigesni viešbučiai gali neturėti kondicionierių ar turėti tik ventiliatorių. Tam pačiam viešbuty gali būti ir tokių, ir tokių kambarių (AC Room – su kondicionierium, Fan room – be). Taip pat AirBnB butuose gali būti, pavyzdžiui, kondicionierius tik vienam kambary.

Į svečiams nuomojamą kambarį Rygoje žiemai šeimininkas atitempęs savo dviratį

Kambaryje tik su ventiliatoriumi Indonezijoje

2.Automobilis. Jei jį nuomositės – nors daugelis turi kondicionierių, yra ir išimčių.

3.Transportas. Tiek autobusai, tiek traukinio vagonai gali būti ir su kondicionieriumi, ir be. Svarbesniuose maršrutuose važinėja ir tokie, ir tokie – su kondicionieriais brangesni. Taksi taip pat būna ir su kondicionieriumi, ir be ar jo nejungiantys iš taupymo. Tiek autobusus, tiek taksi be kondicionierių lengvai atpažinsi pagal atlapotus langus.

Kaip taisyklė, kuo skurdesnė šalis, tuo mažiau kur bus kondicionieriai, o mažesniuose Afrikos miestuose gali būti sunku jų rasti išvis (viešbutį su kondicionieriumi ar autobusą su kondicionieriumi). Tuo tarpu turtingose karštose šalyse bus kondicionuojama net tai, kas neįsivaizduotum, kad galėtų būti – pvz. kondicionuojamos miesto autobuso stotelės.

Tiesą pasakius, turtingose šalyse ar skurdesnių šalių prabangiose vietose turistai dažniausiai skundžiasi kita problema – kondicionuojama per daug. Net jei kokiam prekybos centre kondicionuojama iki +20 laipsnių, atėjus iš lauko kur +40 laipsnių atrodo tikrai šalta, juoba, ir apsirengti rūbai pritaikyti daug karštesniam orui (ypač jei rengiamasi apsinuoginusiai). Tačiau karštose šalyse „superkondicionavimas“ yra ir turto, prabangos ženklas, tad brangesnėse vietose visad tvyros „prabangus šaltis“.

Tie, kam tai trukdo, nešiojasi papildomą rūbą, kurį rengiasi kondicionuojamose erdvėse.

Taip pat užsakant viešbutį gali pasidomėti, ar ten kondicionierius yra reguliuojamas kambaryje. Tokių viešbučių – dauguma, bet esu buvęs ir tokiuose, kur kondicionierius reguliuojamas „iš centro“ ir pats rinktis temperatūros negali, tad numeryje visada būdavo vėsoka.

Šiame aukščiausiame pasaulio viešbutyje Dubajuje kondicionieriaus reguliuoti iš kambario negalėjai – šilumą didinome ir atsidarę balkoną

Moderniuose kondicionieriuose galima nustatyti kokios temperatūros norite kambaryje. Jei viešbučio kondicionierius turi tokią funkciją, reikia iš karto nustatyti kokią komfortabilią temperatūrą, pvz. +23 ar +25, kad kondicionierius ją pasiektų ir palaikytų. Kartais iš pradžių parėjus viešbutin iš karščio norisi įjungti „maksimalų šaldymą“, bet paskui pasidaro per šalta, reikia išjungti, o tada vėl per karšta… Jei yra automatika, geriausia naudotis ja. Jeigu norisi kondicionierių išjungti, nes „per šalta“, reiškia, tiesiog buvai nustatęs per žemą temperatūrą, kai nustatyta tinkama – visada komfortabilu.

Dienos planavimas karštuosiuose kraštuose

Karštuose kraštuose įprasta, kad aktyviausias darbas, ypač lauke, būna ryte ir vakare, o dieną, kai karščiausia – tam tikra pertrauka.

Jei jums karštis trukdo, galite ir jūs taip planuoti dieną, kad aktyvus jūsų keliavimas būtų ryte ir vakare, o vidudienį – būtumėte ar viešbutyje, ar važiuotumėte kondicionuojamu automobiliu, ar bent jau kad karščiausiu metu nevaikščiotumėte lauke.

Kai kuriose šalyse tokį planavimą gali paskatinti ir aplinkybės, nes ten būna siesta – t.y. restoranai, net lankytinos vietos užsidaro, tarkime nuo 13 iki 16 val., tai yra, priežasčių eiti į lauką mažiau. Kita vertus, tai ir problema, nes sumažėja galimybių leisti laiką viduje. Siesta yra ne visur ir, kur yra, būna skirtingu laiku – pasidomėkite.

Karštas vanduo

Karštoms šalims, ypač (bet ne tik) skurdesnėms, būdinga, kad daug kur nėra šilto vandens, jis atrodo nebūtina prabanga ar kaip tik nepageidaujamas („geriau praustis vėsiu ir atsigaivinti“). Tai keista, ypač žinant, kad vandens sušildymui tereiktų įrengti vandens bačką ant stogo…

Tačiau jeigu net ir kai karšta norite praustis šiltu vandeniu, tokiose šalyse turite pasidomėti, ar jo viešbutyje ar bute bus. Dažniau karšto vandens nebūna skurdžiose karštose šalyse, bet net ir kokiuose JAE esu buvęs tokiose vietose.