Sent Kitsas ir Nevis

Sent Kitsas ir Nevis – mažiausia Vakarų pusrutulio valstybė. Jos plotas – kaip pusė Vilniaus miesto, o gyventojų ten – kaip Marijampolėje (46 tūkstančiai).

Tačiau lankytinų vietų Sent Kitse – daugybė. Mat kadaise ši salelė buvo svarbiausia Britų Imperijos kolonija Karibuose. Ant kalno joje stūkso vienas didžiausių Karibų fortų. Dvarų ir malūnų griuvėsiai sulaukėjusių cukranendrių laukuose primena buvusią plantacijų didybę.

Kai kurie istoriniai pastatai atstatyti. Turistams. Ir vienintelis visose mažosiose Karibų salose geležinkelis vežioja nebe cukrų, o poilsiautojus. Šiandien jie Sent Kitsui pakeitė cukranendres.

Pietų pusiasalis ir kitos Sent Kitso gamtos grožybės

Dauguma tų turistų, kurie Sent Kitse nakvoja, apsistoja užsieniečiams užleistame Pietų pusiasalyje. Nuo jo kalvų atsiveria nuostabios panoramos į rusvas uolas, paplūdimius – nuo laukinių, pasiekiamų tik per brūzgynus, iki apstatytų kavinėmis ir šezlongais. Iš daugelio vienintelio pusiasalio kelio vietų gali matyti vandenyną keliose pusėse, ir dar bent vieną ežerą. O anapus sąsiaurio – Nevis, mažesnioji Sent Kitso ir Nevio federacijos sala.

Pietų pusiasalyje esti ir didelių garsių pasaulio tinklų viešbučių bei vilų rajonų, bet visada gali pasislėpti taip, kad šią civilizaciją užstotų kalnai. O štai vietinės kultūros Pietų pusrutulyje ir norėdamas nerasi. Vietiniai ten tik dirba turtingiems turistams, pardavinėja brangius niekučius šalia apžvalgos aikštelių. Į Pietų pusiasalį netgi neveža joks viešasis transportas: juk tie, kurie ten leidžia dienas, savaites ar metus, vis tiek „nesikratytų mikroautobusais“.

Aš į Sent Kitsą keliavau kitaip. Priklausiau tai atvykėlių masei, kurie atplaukia kruiziniais laivais ir nakvoja juose. Taigi, didžiąją dalį laiko praleidau autentiškesnėje, gyvenamoje, Sent Kitso dalyje. Ji didesnė – tiesa, ir joje tėra vienas žiedinis kelias (iš viso 50 km). Per kaimus, pro nusifotografuoti kartu su sauskelnėmis apautomis beždžionėlėmis siūlančius vietinius.

Didžiausia gamtos įdomybė ten – Juodosios uolos, seniai išsiveržusios lavos (juk Sent Kitso centre – nūnai romus Liamuigos vulkanas) „piramidės“, į kurias dūžta galingos bangos. Bet dar labiau žavi tai, ką saloje paliko iš Europos tolių atplaukę kolonistai.

Didžiausias Karibų fortas ir dvarų griuvėsiai

Karibuose ant rankų pirštų gali suskaičiuoti salas, galinčias didžiuotis UNESCO saugomomis vietomis. Ir mažasis Sent Kitsas – viena tokių. Ta “lankytina vieta” – milžiniškas Brimstauno fortas ant aukšto kalno, kur įsitvirtinę britų kariai matydavo ir kaimynines olandų valdomas salas Sabą, Sint Eustatijų. Bet galingų į jūrą nukreiptų patrankų sviediniai buvo skirti daugiausiai prancūzams, didiesiems anglų konkurentams varžybose dėl kolonijų. Ilgą laiką mažytis Sent Kitsas buvo netgi padalintas tarp anglų ir prancūzų. „Visiems, kas geros širdies, kas myli karalių, savo šalį ir religiją, kas nekenčia prancūzų ir keikia popiežių (…), bus leista įlipti į karo laivus“ – skelbia istorinis 1797 m. atsišaukimas nykokame forto muziejuje. Taip šimtus metų gyveno Karibai – kone nuolatiniame kare: tolimos imperijos „pjovėsi“ dėl jų, pjudė viena kitą piratais. Tokios strategiškai reikšmingos ir derlingos cukrumi buvo tos salelės.

Brimstauno fortas susideda iš dešimčių pastatų ir įtvirtinimų, o ką prieš 100-200 metų fortui netekus karinės svarbos nugriovė iš jo plytų namus sau mūriję vietiniai, tas dabar daugmaž atstatyta – net butaforinės patrankos atvilktos. Ir įtaisyta daug angliškų informacinių lentų.

Tokių lentų pilna visame Sent Kitse: ties įvažiavimu į kiekvieną kaimą trumpai nupasakojama jo istorija. Aprašomi kiekvieneri dvarų griuvėsiai ar išdžiūvusi upė, kuri, išžudžius vietos indėnus, sakoma, plūdo krauju. Kelionei po Sent Kitsą tokia informacija suteikia spalvų. Atminimo lentos „neskandina“ atvykėlių datose ir nuobodžiuose ilguose pasakojimuose, kuriuos jie vis tiek čia pat pamirštų: verčiau keliais sakiniais aprašo tai, kas svarbiausia. Šriftas didelis, tad perskaityti gali suspėti net iš mašinos lėtai važiuodamas pro šalį.

Ta mažytė šalis, kurios kaimų aplūžę mediniai namai vietomis primena Afrikos skurdą, stebėtinai gerai prisitaikė prie turistų. Romnio dvaras sudegė, bet žaviame jo sode vietiniai dabar prekiauja ryškiaspalviais batikos darbais. „Iš šios apžvalgos aikštelės vergvaldžiai stebėdavo vergų darbą plantacijoje“ – skelbia viena atminimo lenta. Kita papasakoja, kad dvaro varpinė, šaukdavusi į darbą vergus – vienintelė išlikusi Sent Kitse, mat visas kitas, panaikinus vergovę, įtūžę vietiniai nugriovė, tuo tarpu Romnio dvaro šeimininkas su savais vergais elgdavosi geriau, tad į jo valdas šie nesitaikė.

Dabar viskas tylu, užaugę džiunglėmis, gražiais žiedais. Karai, sunkus triūsas, vergų pyktis atrodo buvę kažkur kitur. Ir Fairview dvare, kurį kruopščiai iš naujo atstatė ir antikvaru apstatė indų verslininkas, sunku patikėti, kad štai taip kadaise gyveno aristokratiškai turtingi prancūzų kolonistai, kad klestėjo žemės ūkis. Vieninteliai baltaodžiai salose – turistai ir imigrantai. Likę žmonės – juodaodžių vergų ir iš Indijos atvežtų darbininkų palikuonys.

Basteras – maža, bet įtakinga Sent Kitso sostinė

Didžiausia Sent Kitso investicija – Zantės uostas, supiltas jūroje, kad tilptų ne tik kruizinių laivų prieplaukos, tačiau ir prekybos centras po atviru dangumi. Uostas – pačiame sostinės Bastero (13 000 gyv.) centre, tad prieš mano kruiziniam laivui išplaukiant per 40 minučių lengvai apėjau miestelio centrą: centrinę aikštę, katedrą. Daugybė turistų net ten nenueina, jiems visas Sent Kitsas ir yra Zantės uostas. Ir tas uostas niekuo nenusileidžia gerokai didesnių Karibų salų „kolegoms“.

Sent Kitsas – vis dar svarbus, vis dar savotiška mažųjų anglakalbių Karibų salų širdis. Būtent jame veikia Rytų Karibų centrinis bankas, leidžiantis Rytų Karibų dolerius. Ši valiuta – toks miniatiūrinis euras. Ja atsiskaitoma net aštuoniose regiono šalyse. Tik kad visose jose kartu paėmus tegyvena 600 tūkstančių žmonių – tiek, kiek viename Vilniuje.

Užtat štai pasaulio kriketo čempionato (nacionalinis sportas) mačai, vykę Bastere, domino ne tūkstančius, o milijonus. Sent Kitsas ir Nevis – mažiausia šalis, kada nors surengusi bent dalį pasaulinio lygio sporto planetos čempionato. Tiesa, ištisą kriketo komandą Sent Kitsas vargiai išaugintų – todėl į vietinės reikšmės turnyrus formuoja bendrą rinktinę su dar 6 Karibų šalimis, o į pačius rimčiausius – su dar 14 šalių.

Kur verta – bendradarbiaudami, kur neverta – eidami savo keliu, Sent Kitso ir Nevio gyventojai nekompleksuoja, kad jų valstybė – šitokia miniatiūrinė. Šalyje net klesti separatizmas. 11 tūkstančių žmonių glaudžiantis Nevis siekia atsiskirti nuo vyresniojo brolio (referendumuose už laisvę nuolat pasisako ~60% žmonių, bet pagal įstatymus reikia 66%). Panašaus dydžio Angilija dar 1980 m. pasitraukė iš federacijos (tiesa, ji liko britų kolonija).

Negalėčiau pasakyti, kad Sent Kitse rekomenduočiau ilgai atostogauti. Bet kruiziniam laivui tai – tiesiog tobula stotelė. Vienintelis ilgas kelias visoje saloje. Kas kokius dešimt kilometrų – įdomi lankytina vieta ar graži panorama.

Per devynias stovėjimo uoste valandas išsinuomavę automobilį pamatėme Sent Kitse viską, ką norėjome. Išskyrus Nevį, į kurį dar būtų reikėję plaukti mažutėliu keltu. Teko pasitenkinti gražiais jo debesyse paskendusio vulkano vaizdais iš Sent Kitso pietinio pusiasalio.

---

Visi kelionių po Karibų salas aprašymai

1. Karibai: spalvingiausios pasaulio salos (ĮŽANGA)
2. Kruizai: viskas, ką reikia žinoti prieš išplaukiant (BENDRAI APIE KRUIZUS)
3. Bahamai - Karibų turtuoliai
4. Barbadosas: maža juoda Britanija
5. Dominikos Respublika - (ne tik) saulė ir jūra
6. Jamaika - ją žino visi, pažįsta nedaugelis
7. JAV Mergelių salos - Amerikos Karibai
8. Kaimanų salos - rajų miestas, bankų rojus
9. Kuba - mirštančios revoliucijos žemė
10. Puerto Rikas: iščiustyta Lotynų Amerika
11. Sent Kitsas: mažiausia Amerikos valstybė
12. Sent Lusija: džiunglių vulkanų respublika
13. Šv. Martyno sala. Lėktuvai ir paplūdimiai.

Komentuoti

Karibai. Tropinių salų grandinė su neįtikėtino žydrumo jūra, geltonumo paplūdimiais, žalumo džiunglėmis. Spalvos tikros – nuotraukų nereikia retušuoti.

Tik realybėje prie tame rojaus paveiksle dar yra ir nemandagūs vietiniai, nusikalstamumas. Ir turistų ordos, jų doleriams išvilioti įkurtos ištisos brangių parduotuvių gatvės.

Keliautojai traukia į Karibus milijonais. Dažną Karibų salą kiekvienais metais aplanko daug kartų daugiau žmonių, nei joje yra gyventojų. Svarbiausiose vienu metu vieši po penkis ar aštuonis milžiniškus kruizinius laivus, kiekvienas kurių atplukdo 2-5 tūkstančius turistų. O vietinių tipinėje saloje tegyvena 50 ar 100 tūkstančių, o jos plotas – mažesnis nei Vilniaus miesto…

Dalis kruizų keleivių salomis nelabai domisi, apsiriboja paplūdimiais ir apsipirkimu. Tačiau tiems, kas nori pamatyti daugiau, geriausias būdas keliauti po Karibus – irgi kruizas. Mat kruiziniai laivai ir Karibai tiesiog sutverti vieni kitiems: kai salos mažytės, vienos dienos (tiek laivai stovi uostuose) pilnai pakanka su kiekviena susipažinti. Per pirmąjį septynių naktų kruizą taip aplankiau septynias Karibų šalis, per antrąjį – dar keturias. Tiesa, yra Karibuose ir didesnės salos – tokiose praleidau ir po savaitę, o tai patogiausia prieš išplaukiant ar sugrįžus iš kruizo.

Dauguma Karibų salelių – kolonijos

Jei kas nors paklaustų, kiek Karibų šalių yra iš viso, tikriausiai sakytumėte gerokai mažesnius skaičius, nei tikrasis. Mat nors Karibuose tegyvena 42 milijonai žmonių (kaip vienoje Ispanijoje), šalių ten – net 31 (daugiau nei abiejuose Amerikos žemynuose kartu paėmus!). Atmetus šešias didžiausias Karibų šalis, likusiose 25-iose kartu paėmus gyvena mažiau žmonių, nei vienoje Lietuvoje – tik 2,9 mln. Įprasta, kad kiekviena didesnė Karibų sala yra atskira šalis, ir skaldymasis tęsiasi: po 2005 m. atsiskyrė penkios naujos šalys.

Tačiau Karibai – paskutinis pasaulio regionas, kuriame kolonijų vis dar daugiau nei nepriklausomų valstybių. Pastarųjų – vos 13. Tuo tarpu 6 Karibų šalys tebėra pavaldžios prancūzams, 6 – olandams, 4 – britams, 2 – amerikiečiams.

Kolonijos už nepriklausomas valstybes turtingesnės, mat ten pumpuojami nutolusių sostinių doleriai, eurai ir svarai, ten dažniau vilas perka sostinių multimilijonieriai. Todėl jos nepriklausomybės nesiekia (jei siektų – greičiausiai ją ir gautų).

Tų kolonijų tikrai nesupainiosi nei su Europa, nei su žemynine Amerika, ir lemia ne vien klimatas. Beveik visose Karibų salose dauguma gyventojų – juodaodžiai, ir tarpusavy jie kalba keistu Europos ir Afrikos kalbų mišiniu, vadinamu kreolinėmis kalbomis (kiekviena sala turi savą kalbą – kaip ir savus liaudies šokius bei muziką). Karibai buvo svarbus vergų prekybos punktas, juose klestėjo cukraus plantacijos, ir suvežti vergai savo skaičiais greitai pranoko europiečius kolonistus. Tuo tarpu istorinių gyventojų indėnų išvis neliko: juos išguldė ligos ir karai.

Dar kitus skirtumus Karibų salos „paveldėjo“ iš buvusių ar esamų imperijų. Štai vienose jų vairuojama kaire puse, kitose – dešine. Dar įdomiau: kai kuriose kairiapusio eismo šalyse populiariausi dešiniapusiam eismui pritaikyti automobiliai, importuoti iš JAV (Sent Kitse mums tokį net išnuomavo). Skiriasi ir salų oficialios kalbos (buvusių ar esamų kolonistų). Ir valiutos – nuosavos (Barbadoso doleris), regioninės (Rytų Karibų doleris), kolonijinės (Nyderlandų Antilų guldenas) ar užsieninės (euras, JAV doleris). Ir religijos – vienos salos anglikoniškos, kitos – katalikiškos ar kalvinistinės, bet visos krikščioniškos ir labai religingos.

Jūra – neatsiejama kiekvienos Karibų salos dalis

Dažna Karibų šalis turi daugiau teritorinių vandenų, nei žemės, o atstumas iki jūros niekuomet neviršija 10 km (išskyrus kelias didžiausias salas, kaip Kuba ar Puerto Rikas). Ir gražiausiai atrodo dažna sala žvelgiant iš vandens – ypač tos, vulkaninės, kiekviena su savo išraiškingu profiliu. Dar viena priežastis po Karibus plaukti būtent kruizu. Kai kurias salas, kurias įsiminiau labiausiai, tik praplaukiau pro šalį. Ypač įstrigo Nyderlandų valda Saba, toks didelis ugnikalnis, išsišovęs iš vandenyno gilumos.

Tiesa, Karibų salų kontūrus gali pamatyti ne vien iš laivo, o ir vieną iš kitos. Jos – arti viena kitos ir apsidairęs pakrantėse giedrą dieną ties horizontu paprastai gali pamatyti bent kelias kitas salas. Šitaip plaukdami iš salos į salą jas kadaise apgyvendino indėnai aravakai, vėliau juos išstūmė indėnai karibai, kurių garbei salynas vadinasi iki šiol, nors europiečių atvežtos ligos ir žudynės indėnų Karibuose nepaliko. Šitaip iš salos į salą šiandien plaukia kruiziniai laivai: išaušus atvyksta į uostą, prieš temstant jį palieka. Jei atstumas tarp salų per mažas, naktį dar pasisukinėja kur aplink, kad turistai spėtų papramogauti ir laive.

Karibų salų grandinė skiria Karibų jūrą (rytuose) nuo atviro Atlanto vandenyno, ir abudu krantai smarkiai skiriasi. Karibų jūros krantas – ramus, pilnas paplūdimių maudymuisi ir kaitinimuisi. Atlanto krantas – banguotas, labiausiai tinkamas serfingui.

Dalis Karibų salų lankytinų vietų – po vandeniu. Koralų rifai, nuskendę imperijų eros laivai, gabendavę į Europą auksą ir cukrų. Turistai plaukioja virš jų su vamzdeliais, nardo su deguonies balionais (SCUBA), su pririštais deguonies vamzdžiais (SNUBA).

Karibų pavojai: saugotis verta, bijoti – ne

Tačiau iš jūros ateina ir didžiausias Karibų siaubas – uraganai. Kasmet nuo birželio iki lapkričio (o ypač tarp rugpjūčio ir spalio) – uraganų sezonas. Jie, būna, ištisus miestus nuniokoja, o ir turistai tuo metu Karibų vengia, kruiziniai laivai beveik neplaukioja.

Retesnis, bet daugiau žalos pridarantis reiškinys – vulkanai. Ne vienas Karibų miestas jiems išsiveržus visiškai apleistas, o Monserato salos sostinė Plimutas nuo 1995 m. ligi pat šiandien – suodinas miestas-vaiduoklis, kur net turistai neįleidžiami. Tačiau išsiveržimai reti, o vulkanai dažniausiai ramūs, gražūs, apaugę vešliais miškais ir džiunglėmis, besispjaudantys nebent dvokiančiais dūmais.

Didžiausia tikimybė keliautojui nukentėti ne nuo gamtos, o nuo nusikaltėlių. Tiesa, saugumas Karibų salose labai varijuoja. Vienos salos statistiškai tik vos nesaugesnės už Lietuvą (pvz. Barbadosas), kitos yra tarp pavojingiausių pasaulio šalių (pvz. JAV Mergelių salos). Nors atokesnės jų vietos gali būti truputį nejaukios, kelionių į Karibus metu nesijaučiau taip nesaugiai, kaip kai kuriose Brazilijos ar Juodosios Afrikos vietose. Šiaip ar taip, blogiausia – naktimis, o tada kruiziniai laivai salas palieka.

„Laukinės atmosferos“ ištroškusius keliautojus labiau, tikriausiai, nervins… kiti turistai. Jeigu mėgstate autentiką, norite apsidairę išvysti daugiau vietinių veidų, o ne Amerikos turistų, ar paplūdimyje turėti laisvos erdvės, keliaukite į Karibus ne sezono metu. Mano pirmasis kruizas vyko gegužį – ir tuo metu mano laivas būdavo vienintelis kiekviename uoste, kuriame tik švartavosi. Kokie 1500 saloje išsilaipinančių turistų – tai ne 10000, kiek gali į kokią Alytaus dydžio salą paplūsti iš daugybės vienu metu suplaukusių kruizinių laivų per žiemos ir ankstyvo pavasario kelionių į Karibus piką.

Ne kiekvienas, kas atrodo kaip turistas, yra turistas, mat dėl savo saulės, mažų mokesčių kai kuriose salose, Karibai pritraukia ir daug nuolatinių gyventojų iš turtingų šalių, ypač JAV. Amerikai būdingus prekių ženklus, verslų tinklus Karibuose irgi lengvai rasi.

Karibų salų gamta: smulki, bet gyvai spalvinga

Karibų salose nėra labai aukštų kalnų, didelių krioklių ar upių. Jos tam per mažos. Užtat tai, kas ten yra – labai gyva. Juk kiaurus metus – šitoks karštis (29-31 laipsnių dienomis, 23-26 naktimis), nuolatiniai lietūs (daugelyje vietų jų – bent dvigubai daugiau nei Lietuvoje).

Į salas „neatvyko“ jokie didesni gyvūnai, išskyrus kelias žmonių užvežtas rūšis (pvz. beždžiones Sent Kitse). Bet štai nulyja liūtis – ir iš urvelių išlenda daugybė krabų. Slampinėja drieželiai, o Puerto Riko forte net sutikome saulėje besikaitinančią visai nemažą laukinę iguaną.

Dar turtingesnė Karibų augalija – medžiai itin vešlūs, išsikeroję, ryškiai žali. Vandens netrūksta – kai kurie kriokleliai tinka ir maudynėms.

Miniatiūriniai Karibų miestai ir kolonistų pastatai

Beveik visa gražaus, ką Karibų salose pastatė žmonės, paliko kolonistai, kaip ir visa kas, atplaukę jūra, nuo XVI a. iki pat XX a. vieni iš kitų užgrobinėję ir perpirkinėję salas. Kiekvienoje saloje jie pastatė po vieną ar kelis fortus, kad gintų nuo priešiškų imperijų ir jų remiamų piratų. Dar viena Karibų jūrų legenda. Aišku, tikrovėje jie buvo žiaurūs nusikaltėliai, iš išskaičiavimo gavę kokios Europos imperijos paramą, kad niokotų konkuruojančių imperijų laivus. Pasiskaičius apie tikruosius piratus, apie skerdynes ir kankinimus jų užgrobtuose miestuose, nuėjus į modernų piratų muziejų jų buvusioje “sostinėje” Nasau (Bahamai), bet koks holivudinis tos eros romantizavimas atrodo mažų mažiausiai keistas.

Kai kurie Karibų fortai dydžiu prilygsta europiniams, tačiau Karibų miestai – gerokai mažesni, niekaip negalintys konkuruoti su aplinkine gamta, kalnais ir slėniais. Juose yra žavių bažnytėlių, senų kolonistų antkapių ar karibiškos kolonijinės architektūros pastatų išsišovusiom metalinėm terasom. Bet netgi daugelis salų sostinių įspūdingos tik tada, kai žiūri į jas iš kokio aukšto taško, gėrėdamasis bendra panorama su jūra, įlankomis, laivais, tolimų salų kontūrais.

Panašiai – labiausiai gamtos kontekste – žavūs ir seni kolonistų dvarai su sodais, romo fabrikais, apžvalgos aikštelėmis, iš kurių koks britas ponas (ar jo vietininkas) stebėdavo darbininkų triūsą cukranendrių plantacijose. Iki XIX a. – vergų, o paskui, Europos imperijoms vienai po kitos naikinant vergovę, jau samdytų darbininkų, kurie plantacijose pasistatydavo lengvai išrenkamus medinius namelius (netekę darbo persikeldavo juos kitur) – tokių daug likę ligi šiol. Dauguma tų dvarų virtę griuvėsiais, keli atkurti ir apstatyti senoviniais baldais tarnauja tai pramonei, kuri Karibų salose pakeitė cukrų – turizmui.

Ištobulintas pardavimo turistams menas

Atmosfera Karibų miestuose – labiau afrikietiška. Chaotiški turgūs, visokias prekes siūlantys prekijai, gatvėmis vaikštinėjantys nežinia kieno gaidžiai, vištos ir viščiukai, skurdesnėse šalyse – ir šalikelėse numesti pusiau išrinkti rūdijantys kledarai. Pastaraisiais dešimtmečiais ten įrengti tik vergovės panaikinimo skverai ar monumentai ir nuolat plečiami kruizinių laivų uostai – parduotuvės kiekviename užima gerokai didesnį plotą nei prieplaukos. Jų pilna ir pačiuose miestuose.

Ir nekalbu apie suvenyrų prekyvietes: turtingi turistai iš Amerikos Karibuose neįtikėtinai masiškai perka auksą, deimantus, kitus brangakmenius. Kontrastas tarp žėrinčių vitrinų su net daugeliui lietuvių neįperkamomis prekėmis ir vietinių elgetų anapus – neįsivaizduojamas. Parduotuvių savininkai kruizų keleivius „verbuoja“ dar neišlipusius iš laivo: kol laivai plaukia, juose pilna „paskaitų“, „seminarų“ ir kitko aiškinančių, be kita ko, vienos ar kitos kranto parduotuvės produktų kone stebuklingus privalumus. „Tokiu ypatingu būdu deimantus apdirba tik ši viena įmonė“, „Šio tinklo parduotuvės bus kiekviename būsimame uoste, tad, jei nerasite kas jums patiks pirmajame, iki kruizo pabaigos tikrai rasite“, „Pasakykite slaptažodį ‚Kur dėdė Dufis?‘ ir jums padarys nuolaidą“ (ar kruiziniam laivui sumokės komisinius?).

Dolerių iš turistų tikisi visi Karibų prekeiviai, todėl kainos mažesnėse salose dvigubai didesnės netgi nei JAV – ypač maisto, gėrimų, suvenyrų, autonuomos ir kitų paslaugų turistams. O kokybė tiek pat kartų mažesnė. Vietiniai dirba lėtai, nelinkę ko nors aiškinti, o kliento klausimą, į kurį nenori, tingi, ar negali atsakyti, tiesiog ignoruoja tylėdami. Jei kas nepatiks, dar ir piktai aprėks (“Ko nesustojai, gi šaukiau”). Tačiau su grynomis apgavystėmis nesusidūriau.

Tipinis Karibų aptarnavimo sferos pavyzdys – autonuoma Šv. Martyno saloje, su kuria buvau sutaręs internetu. Atėjęs prie durų jas radau užrakintas. Kažkoks vietinis aiškino, esą autonuoma šeštadieniais nedirba ir reikėtų nuomotis automobilį iš jo. Nenorėdami susidurti su apgaviku, verčiau nuėjome į dar kitą agentūrą. Vėliau gavau kandoką atsiprašymo el. laišką iš pirmosios agentūros: „Apgailestaujame kad negalėjote palaukti net 5 minučių“. Esą pardavėjas tada būtų grįžęs, o tuo metu tvarkė šeimos reikalus.

Tikriausiai, Karibų žmonės išlepinti turizmo: kai tos salos – artimiausios visus metus karštos žemės nuo tokių Amerikos didmiesčių, kaip Niujorkas, Bostonas, Filadelfija ar Čikaga, kelionės į jas visada bus populiarios. Todėl Karibuose – turtingiausios pasaulio šalys tarp tų, kuriose – juodaodžių dauguma, o Juodąją Afriką savo ekonomika jos lenkia ir dešimt kartų. Be to, patys opiausi turistai su karibišku aptarnavimu ne ką tesusiduria: automobilių nesinuomoja, o ekskursijas perka jau kruiziniuose laivuose. Tiesa, tai reiškia, kad ir žymią dalį pajamų vietos agentūros turi palikti kruizinių laivų kompanijai kaip komisinius.

Po Karibus keliauti – labai paprasta

Daugelį mažesnių Karibų salų sieja vienas dalykas: jos daro viską, kad panaikintų turistams bet kokias kliūtis. Todėl nors dauguma salų turi savo valiutas (ar bendras valiutas su kitomis salelėmis), beveik visur laisvai cirkuliuoja ir JAV doleriai.

Itin paprasta išsinuomoti automobilį: vairuotojo duomenis agentūros leisdavo atsiųsti iš anksto, o automobilio grąžinimas – tiesiog jo palikimas aikštelėje, be jokios biurokratijos. Nėra ir jokių tikrinimų uosto muitinėse – daugelyje šalių net paso nežiūri, tik kruizo keleivio kortelę. Ir vizų nereikia.

Kai atplauki kruiziniu laivu, visa tai labai vertini. Juk kiekvienoje saloje turėdavome po maždaug aštuonias valandas. Jeigu dar dalį jų „suėstų“ biurokratija, valiutos keitimas ar bankomato paieškos – mažai ką spėtum.

Vienintelis rimtesnis kelionių Karibuose sudėtingumas – transportas pačiose salose. Nors autonuoma nepigi (be kita ko, nuomodamasis aštuonioms valandoms vis tiek moki už parą), keliaujant keturiese labiausiai apsimokėjo judėti būtent taip. Išnuomotais automobiliais apvažiavome tris salas (Šv. Martyno salą, Barbadosą ir Sent Kitsą), maksimaliai išnaudodami turėtą laiką.

Dar vienoje saloje (Sent Lusijoje) keliavome su ekskursija, užsakyta kruiziniame laive, nes ten nemaži (Karibų masteliais) atstumai kalnų keliais, dėl ko patiems būtų buvę sunkiau planuoti laiką, kad spėtume į laivą. Be to, norėjau bent kartą išklausyti gido pasakojimą apie vietos kultūrą.

Sent Tome (JAV Mergelių salos) vaikščiojome pėsti ir naudojomės autobusais. Taip – pigiausia (ypač jei keliaujate vienas ar dviese). Tačiau galimybės – ribotos. Autobusų maršrutai daugybės gražiausių salų vietų nesiekia, jokie jų grafikai neskelbiami. Nenorint pavėluoti į laivą, teko grįžti gerokai iš anksto.

Nasau (Bahamai) pavyko apvaikščioti pėsčiomis: įdomybių, kolonijinių dvarų ir fortų, muziejų, žavių sodų ir didingų viešbučių ten gausiausia kelių kilometrų atstumu aplink kruizinių laivų uostą.

Kaimanų salose pasiėmėme dalies dienos ekskursiją į pagrindinę lankytiną vietą – Rajų miestą – o likusį laiką skyrėme sostinės apėjimui pėsčiomis.

O štai taksi Karibuose labai brangus, taksistai dar įsigudrina imti mokestį iš kiekvieno keleivio atskirai. Jei būtume važiavę iš laivo tik iki kažkokio vieno taško ir atgal, gal būtų apsimokėję, bet norint salą ištyrinėti plačiau – tai smarkiai brangiausias būdas.

Kas parašyta aukščiau tinka mažosioms Karibų saloms. Didžiosios, kaip Kuba, Dominikos Respublika ar Puerto Rikas, savo atmosfera kur kas labiau primena žemyną. Ten jau ne visas gyvenimas sukasi apie turistus, lankytinų vietų daugiau, atstumai didesni, neįmanoma visko apžiūrėti per vieną dieną, transporto galimybės įvairesnės ir t.t. Kai kurios didesnės Karibų salos tarnauja ir kaip pagrindiniai kruizinių laivų uostai, kuriuose galima pradėti ir užbaigti kruizą. Todėl nebloga mintis atskristi į tokią salą bent kelios dienos iki kruizo ir pakeliauti po ją rimčiau, o tuomet lipti į kruizinį laivą. Būtent taip leidausi į savo pirmąjį kruizą iš Puerto Riko.

Kokias salas lankyti

Esu aplankęs keliolika Karibų salų ir čia vardinu jų privalumus ir trūkumus kelionėms:

Sala	Privalumai	Trūkumai
Barbadosas	Seni britų kolonistų dvarai. Mediniai buvusių vergų nameliai. Didingi (Karibų masteliais) sostinės Bridžtauno pastatai.	Labai brangu. Sala gana lygi (tad gamta ne tokia įspūdinga)
Nasau (Bahamai)	Turtingiausia Karibų valstybė. Nėra skurdo atmosferos, bet kartu tai ir nėra Europos kolonija. Didžiuliai viešbučiai (jei patinka). Daugybė salų, jeigu nenorite būti vienoje. Arti JAV, tad didžiulė kruizų pasiūla iš Majamio	Brangiau nei kai kur kitur
Dominikos Respublika	Didelė, turi platų spektrą kurortų, Santo Domingas – seniausias Amerikos miestas, yra ir 3km+ kalnai. Itin daug all inclusive superviešbučių (ypač Punta Kanoje).	Didelė, norint pažinti, reikia skirti bent savaitę – bet Centrinėje ir Pietų Amerikoje yra geresnių vietų praleisti savaitę ar dvi (nes nors įvairovė didelė, Dominikos Respublikos kalnai ar miestai neprilygsta, tarkim, Peru).
Grand Kaimanas (Kaimanų salos)	Rajų miestas – galimybė braidyti su rajomis. Labai turtinga, tvarkinga šalis, Britanijos kolonija su beveik britiška tvarka.	Nemažos kainos. Mažai ką veikti be rajų miesto, o jam pakanka kelių valandų.
Jamaika	Unikali kultūra – regis, Bobas Marlis, rastafariai, afrikietiška dvasia. Kriokliai, kuriais galima laipioti.	Nesaugu, didelės kainos (ypač kelių mokesčiai ir turistinės vietos), reikalauja skiepų paso.
Kuba	Socializmas (tiems, kas jaučia jam nostalgiją ar nori išvysti savo akimis dar leisgyvį), o tiksliau ypatinga kubietiška sistema. Apgriuvę pastatai ir seni automobiliai (kam jie romantiški). Kai kas pigu, jeigu jus tenkina kubiečiams skirtos prekės ir paslaugos (bet viešbučiams ar lankytinoms vietoms taip nesutaupysite)	Kainos neatitinka kokybės. „Vakarietiško“ prekių ir paslaugų lygio daugelyje miestų nerasite už jokius pinigus. Socializmas (tiems, kam jis tėra bjauri atgyvena). Daug kas apgriuvę, nubūta ir aplūžę (kam tai neatrodo romantiška)
Puerto Rikas	Iščiustyti senamiesčiai. Gerai saugoma gamta. Nedidelės kainos (tik Karibų masteliais). Aresibo observatorija. Švytinčios lagūnos	Gamta ne tokia įspūdinga kaip kai kuriose kitose Karibų salose. Dėl didesnio ploto apvažiuoti Puerto Rikui vienos dienos neužteks. Tai JAV valda, tad reikės vizos ar ESTA.
Sent Kitsas	Brimstouno fortas (didžiausias taip puikiai išsilaikęs visuose Karibuose). Didinga pietinio pusiasalio gamta. Mažas dydis (galima viską aplankyti per dieną). Romantiški griuvėsiai laukuose.	Mažas dydis (jei planuojate saloje pabūti ilgiau)
Sent Lusija	Nuostabi gamta: žalios Pitonų uolos, rūkstantys vulkanai. Žavūs žvejų kaimai.	Kiek įkyroki vietos prekijai. Nelabai įdomi (nes ne kartą sudegusi) sostinė, kurioje ir švartuojasi dauguma kruizinių laivų (tiesiog būtina po šalį pakeliauti plačiau).
Sent Tomas (JAV Mergelių salos)	Gražūs vaizdai nuo kalnų	Mažai įdomių vietų. Statistiškai viena nesaugiausių pasaulio šalių. Tai JAV valda, tad reikės vizos ar ESTA.
Šv. Martyno sala	Maho paplūdimys, tiesiai virš kurio leidžiasi lėktuvai. Mažiausia padalinta vandenyno sala – tad aplankysite net dvi šalis. Pusėje salos atsiskaitoma eurais (nereiks keistis valiutos). „Pirmojo pasaulio“ atmosfera. Gražūs vaizdai nuo kalnų.	Labai mažas plotas. Mažai Karibų kultūros ir dvasios.

Karibai ir kruizas – tobulas derinys

Visgi, tikriausiai nerekomenduočiau skristi tik į vieną kurią Karibų salą. Jos toli ir, išskyrus keletą, jos mažos – šitiek nuskridus, verta pakeliauti daugiau. Todėl kruizas po Karibus – smagi ir įdomi patirtis.

Niekas taip gerai neatskleidžia Karibų, kaip kruizas. Alternatyvų mažai – keltai jungia tik kai kurias salas, lėktuvų skrydžiai ne pagal atstumą brangūs. Viešbučių ir vilų kainos irgi tinkamesnės turtingiems amerikiečiams.

Ir turbūt niekas taip gerai neatskleidžia kruizo privalumų, kaip Karibai, kur, pernakvojęs plaukiančiame laive, kasdien gali išsilaipinti vis naujame uoste, įdomiai praleisti dieną, bet vakare nesigailėti, kad nepasilieki toje saloje ilgesniam laikui. Juk ten jau viską matei, juk laukia kitos salos.

---

Visi kelionių po Karibų salas aprašymai

1. Karibai: spalvingiausios pasaulio salos (ĮŽANGA)
2. Kruizai: viskas, ką reikia žinoti prieš išplaukiant (BENDRAI APIE KRUIZUS)
3. Bahamai - Karibų turtuoliai
4. Barbadosas: maža juoda Britanija
5. Dominikos Respublika - (ne tik) saulė ir jūra
6. Jamaika - ją žino visi, pažįsta nedaugelis
7. JAV Mergelių salos - Amerikos Karibai
8. Kaimanų salos - rajų miestas, bankų rojus
9. Kuba - mirštančios revoliucijos žemė
10. Puerto Rikas: iščiustyta Lotynų Amerika
11. Sent Kitsas: mažiausia Amerikos valstybė
12. Sent Lusija: džiunglių vulkanų respublika
13. Šv. Martyno sala. Lėktuvai ir paplūdimiai.

Komentarai