Mergelių salų ilgą laiką nereikėjo niekam. Prieš 400 metų jas kolonizavę danai vėliau ištisus dešimtmečius bandė tą salyną kam nors „iškišti“, tik niekas nepirko. Tačiau išaušo Pirmasis pasaulinis karas. Jungtinės Valstijos, bijodamos, kad vokiečiai, nupirkę šią šalį, JAV pašonėje neįkurtų povandeninių laivų bazės, pagaliau sukrapštė už salyną 25 milijonų dolerių.

Prabėgo šimtmetis. Dabar JAV Mergelių salų jau reikia visiems. Pagrindinėje Sent Tomo saloje – vienas didžiausių pasaulyje kruizų uostų (palei kurio krantines būna, vienu metu išsirikiuoja ir aštuoni didžiuliai laivai). Turtingi amerikiečiai superka sau gražias vilas. O danų turistai masiškai keliauja pažiūrėti, ką prarado.

JAV, aišku, Mergelių salų nė už ką nebeparduos. „Amerikos Karibai“ – toks šūkis puošia visus spalvingus JAV Mergelių salų automobilių numerius. Dabar JAV Mergelių salos vienu metu – ir mažos salelės viduryje niekur, ir didžiausios pasaulio supervalstybės dalis. Per mažos, kad kada nors taptų valstija.

Vaizdas į Sent Tomo salą nuo Rojaus taško lynų kelio viršūnės – viena gražiausių Sent Tomo panoramų. Be Sent Tomo, matosi dar dvi salos: vienoje jų – apleista britų karo bazė. Jie irgi buvo trumpam užkariavę salą - bet savanoriškai grąžino Danijai

Mokesčių rojus ir Danijos pėdsakai

Mergelių saloms gerai, kad jos nėra valstija ir negali rinkti prezidento ir parlamento. Mat vienas pamatinių JAV demokratijos principų sako: „Jokių mokesčių be rinkimų“. Suprask, nieko tokio, jei kažkurioje teritorijoje nevyksta federaliniai rinkimai – tačiau tik tada, jei ir mokesčiai į federalinį biudžetą iš tenykščių žmonių nerenkami.

Nors šio principo Mergelių salų atžvilgiu Vašingtonas laikosi ne visuomet, Mergelių salose gausu lengvatų. Nėra ten ir muitų, pardavimo mokesčių. Todėl Sent Tomo salos sostinės Šarlotės Amalijos centrinės gatvės nameliai visi kaip vienas paversti parduotuvėmis: aukso, deimantų ir kitko, kas brangu ir ką lengva parsiplukdyti kruizu. Pardavėjai kviečia ir kviečia vidun.

Šarlotės Amalijos centrinė gatvė su parduotuvių iškabomis

Man buvo smagiau nuo tų minių pasitraukti aukštyn į kalną, kur tuščia, kur likę gražių pastatų iš Danijos laikų. Tokių, kaip seni viešbučiai, reformatų ir liuteronų bažnyčios, sinagoga smėliu padengtomis grindimis (simbolizavusiomis žydų pabėgimą iš Egipto). Ar JAV Mergelių salų gubernatūra – baltas balkonuotas dvaras, statytas danų vietininkams, kuriame dirba dabar jau renkamas gubernatorius. Patikrinęs, ar neginkluoti, apsaugininkas mus įleido į pirmą aukštą, kur kabojo ir impresionisto Pisaro paveikslai – juk šis dailininkas gimė Sent Tome.

Tų lankytinų vietų, kurios nebuvo užrakintos, svečių knygos pilnos turistų iš Kopenhagos ar Orhuso parašų. Ech, kaip danai džiaugtųsi, kad nebūtų salyno pardavę – kiek saulės ištroškusių skandinavų čia poilsiautų tuomet… Dabar daug “šiaurietiško” anie istorijos ieškotojai ten neberanda, išskyrus JAV valdžios pagarbiai paliktas lenteles su daniškais gatvių pavadinimais ir salos sostinės vardą (Danijos karalienės garbei).

Vienas tradicinių europietiškai-karibiškų kolonijinių pastatų Šarlotėje Amalijoje. Terasos stogas saugo ir nuo saulės, ir nuo dažnų liūčių.

Danija buvo tokia mikroimperija, ir išmokyti visų savo juodaodžių išlaisvintų vergų palikuonių (iki šiol sudarančių daugumą Mergelių salų gyventojų) daniškai ji nė nesistengė. Kai danai pardavė Mergelių Salas JAV, vietiniai džiūgavo. Apie savo „senąją imperiją“ jie žinojo mažai. Netgi neva „Kopenhagos stiliaus“ pastatas man daug labiau panėšėjo į tai, ką gali išvysti kitose Karibų salose, o ne Skandinavijoje.

JAV Mergelių salų gyventojai ilsisi Vergovės panaikinimo skvere.

Panoramos – gražesnės, nei pastatai

Iš tikro pačioje Šarlotėje Amalijoje ką žiūrėti nėra daug. Kadangi Sent Tomo sala kalnuota, žaviau žvelgti į Šarlotę Amaliją („į Miestą“, kaip sako vietiniai) iš aukščiau. Prie pat kruizinių laivų uosto tam pastatytas lynų keltuvas į „Rojaus tašką“ (kad keleiviams nereikėtų toli pėdinti), o jo brangūs bilietai pardavinėjami dar laivuose (nusipirkome už savo „kruizinio laivo pinigus“, gautus per akciją).

Vila kylant į kalną į rojaus tašką. Čia, tikriausiai, gyvena koks turtingas amerikietis, persikėlęs iš žemyno. Tokių Mergelių salose – jau ~15%

Gausu ir nemokamų vaizdų su suoleliais, sodeliais (sala – sutvarkyta). Į vieną jų veda laiptai. Neva 99. Lipant žemyn, sutikti kiti mūsų kruizinio laivo keleiviai klausė: „Juk ne 99, ar ne?“. Visi žino, kad čia tik legenda, kad laiptų yra daugiau. Bet jei nedomina apsipirkimas, apžiūrėjus ribotas lankytinas vietas ir pasigerėjus gražiais vaizdais Šarlotėje Amalijoje kai kam tenka ir tikrinti legendas. Kai įdomybių mažoka, sukuriamos naujos.

Kiekviename Karibų mieste svarbi pakrantė, naudojama pasivaikščiojimams. Šarlotėje Amalijoje ten – seniausias saloje pastatas danų fortas, parlamentas ir hidroplanų oro uostas, iš kur maži lėktuvėliai skrenda į gretimas Karibų salas.

Hidroplanas kyla iš Šarlotės Amalijos. Kadangi visos Karibų salų sostinės – prie vandens ir atstumai nedideli, hidroplanai labai tinka, nes gali skraidyti nuo vieno miesto centro iki kito miesto centro

O priešingoje kruizinių laivų uostui pusėje – Frenčtaunas, iš prancūziškų salų kadaise imigravusių žmonių rajonas. Kelionių vadovai siūlo eiti ten pietauti, ypač vakarais – pati Šarlotė Amalija tuomet nesaugi. Juk JAV Mergelių salos – trečia pagal nesaugumą pasaulio šalis… Tačiau kad tų restoranų Frenčtaune – tik keli, vienas jų „McDonald‘s“ mediniame name. Tiesiog kai Sent Tomo saloje tik 50 000 žmonių (mažiau nei Alytuje), tai ir pagrindinis restoranų rajonas – menkas.

Užtat štai „McDonald‘s“ saloje matėme net tris, kaip ir daugybę jo greito maisto tinklų-konkurentų. Ir didžiulių sunkvežimių (ir kur gi jie važiuoja, kai salos ilgis ilgiausiame taške – 20 km?). Visgi Amerika.

Pasivaikščiojimo promenada Šarlotės Amalijos pakrantėje. Aišku, tenka praeiti ir turgų.

Doleriniu autobusu aplink salą

Nesusigundę taksistų, laukusių prie laivo, pasiūlymais, pasidarėme sau „ekskursiją“ salos „doleriniu autobusu“. Tai – pikapai, kurių atvirose bagažinėse pristatyta suolų žmonėms, važinėjantys nustatytu, bet niekur saloje viešai neprašytu maršrutu – ir be grafikų.

Dolerinis autobusas važiuoja palei pakrantę. Vairuotojui ne itin patiko, kad važiavome ratu – sakė, kad kitą kartą turėtume išlipti anksčiau (oficialios tvarkos – nėra). Aišku, kito karto nebuvo – kaip ir daugelis turistų, Sent Tome tebuvome dieną. Nors dolerinių autobusų maršrutas - vienas, iki kurios stotelės važiuos konkretus vairuotojas reikia klausti įlipant

Pro šalį slinko žali miškai, miesteliai su aibe visų denominacijų bažnyčių, skelbiančių religinius šūkius ir kviečiančių į įvairiakalbes mišias (angliškas, kreolines, ispaniškas…).

Į autobusą įlipdavo ir išlipdavo vietos juodaodžiai. Šalikelėje atraminė siena buvo išpuošta freska, remiančia „Black lives matter“ judėjimą. Tų JAV problemų, su kuriomis skelbiasi kovojantis šis judėjimas (kad kitų rasių policininkai „kreivai žiūri“ į juodaodžius), JAV Mergelių salose nelabai galėtų būti: juk jose ne vien įtariamieji, tačiau ir policininkai – beveik vien juodaodžiai. Tačiau JAV Mergelių salų gyventojai solidarizuojasi su afroamerikiečiais, laiko save vienos kultūrinės grupės dalimi: juk ir tie, ir anie – JAV piliečiai. Tiesa, Sent Tome tokios „geto“ atmosferos, kokia būdinga JAV mažumų miestams ir rajonams (pvz. Detroitui) nėra. Karštis, ryškios spalvos, turizmo išlepinta ir jam dirbanti ekonomika priduoda jaukumo. Tik tokie ženklai kaip „Viduje nesimušti“ ant prekybos centro durų išduoda, kad tai nesaugi vieta.

Didžiausias Sent Tomo prekybos centras. Lietuvio prekybos centrų išlepintai akiai kiek primena angarą, bet jame yra viskas, ko reikia. Tiesa net ir jame kainos didelės. Tai kas, kad nėra mokesčių: kai salos tokios atokios ir išlepintos turistų, viskas vis tiek gerokai brangiau, nei JAV, išskyrus nebent prabangos prekes

Vėliau, autobusui artėjant prie salos rytų, iš kur plaukia keltai į Sent Džono salą (pastaroji beveik visa – saugumas rezervatas), įlipo ir senyvų baltaodžių. Gal turistai, o gal į Mergelių salas persikėlę „saulės emigrantai“ iš Amerikos, kurių superbrangiomis vilomis irgi nusėtos Sent Tomo kalnų pašlaitės. Tokių pilni visi Karibai. Tačiau JAV Mergelių Salos turi didžiulį privalumą prieš kitus archipelagus. „Pasirinkome šią salą, nes čia – Amerika“ – sakė mums vienas toks atsikėlėlis.

Šiandien jau 16% JAV Mergelių Salų gyventojų – baltaodžiai (mažuosiuose Antiluose tai tikrai daug). Ir tai ne danų kolonistų palikuonys. Anie seniai karta po kartos įsiliejo į juodaodžių daugumą. Net sinagogoje sutikta žydė pasakojo, kad nors jų sinagoga – seniausia išlikusi JAV valdose (statyta 1833 m.), iš tų pirmųjų Danijos laikų žydų irgi nieko neliko – susimaišę su vietiniais, jie prarado ir tikėjimą. Dabar sinagogai numirti neleidžia tokie, kaip ji – žydai, persikėlę iš Amerikos XX a. ar XXI a.

Šarlotės Amalijos sinagogos smėlėtomis grindimis viduje

Sent Tomas – Karibų centre

Kaip ir dauguma keliaujančiųjų į Sent Tomą, paskutinius jo vaizdus pamatėme iš kruizinio laivo denio. Sala atrodė įspūdingai – tiesa, dar ir todėl, kad nebuvome matę kitų Karibų salų, dar aukštesniais kalnais ir aštresniais profiliais.

Šiaip didžiausia JAV Mergelių salų vertybė, be priklausomybės Vašingtonui – jų vieta. Šios salos – per vidurį tarp Didžiųjų Antilų (Puerto Rikas, Kuba) ir Mažųjų Antilų grandinės, o ir Florida su Bahamais netoli. Todėl čia stoja ir rytų Karibų, ir pietų Karibų kruizai.

Sent Tomo fortas – seniausias salos pastatas. Kiekviena Karibų sala turėjo tokius gintis nuo piratų ir konkuruojančų imperijų. Ir šią salą per Napoleono karus laikinai buvo okupavę britai.

Kai kuriems JAV Mergelių salos – Karibų pabaiga prieš paskutinįjį kruizo uostą. Mums – įžanga į Karibus.

Sent Tomo lankytinų vietų ir įdomybių žemėlapis. Galbūt jis padės jums susiplanuoti savo kelionę po Sent Tomą


Visi kelionės po Karibų salas aprašymai

1. Karibai: spalvingiausios pasaulio salos (ĮŽANGA)
2. Kruizai: viskas, ką reikia žinoti prieš išplaukiant (BENDRAI APIE KRUIZUS)
3. Puerto Rikas: iščiustyta Lotynų Amerika
4. JAV Mergelių salos - Amerikos Karibai
5. Barbadosas: maža juoda Britanija
6. Sent Lusija: džiunglių vulkanų respublika
7. Sent Kitsas: mažiausia Amerikos valstybė
8. Šv. Martyno sala. Lėktuvai ir paplūdimiai.