Išskleisti meniu

Įdomiausios pasaulio vietos

Įdomiausios pasaulio vietos – 100 šalių patirtis

Įdomiausios pasaulio vietos – 100 šalių patirtis

| 0 komentarų

Tai – kitoks įdomiausių pasaulio vietų sąrašas, nei dauguma. Visas jis pagrįstas mano paties asmenine patirtimi ir įspūdžiais nukeliavus į 100 šalių ir jame bus keli šimtai vietų. Toliau keliaujant, sąrašas plečiamas, bet, kadangi žymią dalį įdomiausių vietų jau esu matęs, jis nebepatrigubės.

Puikiai suprantu, kad ne visiems žmonėms įdomūs tie patys dalykai. Vienus traukia gamta, kitus miestai, trečius – kultūra ar istorinės vietos. Todėl mano įdomiausių pasaulio vietų sąrašas yra suskirstytas į penkis skyrius ir daug posyrių pagal lankytinų vietų rūšis ir, tikiu, kiekvienas atras tai, kas jam įdomiausia.


Įdomiausių pasaulio vietų sąrašo skyriai


Įdomiausi miestai

Kur yra geriausi pasaulio muziejai, gražiausi pastatai, romantiškiausios gatvelės, karščiausias naktinis gyvenimas ar kurortinės pramogos.

Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Bumo miestai | Inžineriniai statiniai


Gražiausia gamta

Įspūdingiausi kriokliai, kalnai, vulkanai, ežerai, miškai, džiunglės ar vietos gyvūnams stebėti.

Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kriokliai | Dykumos | Olos | Ežerai | Gyvūnija


Kultūrinės patirtys

Jeigu jums patinka užsienio šalis ne tik pamatyti, bet ir patirti – čia geriausios pasaulyje idėjos tam.

Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Spektakliai ir pasirodymai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Apsipirkimo vietos


Istorinės vietos

Įdomiausi ir autentiškiausi sunykusių civilizacijų griuvėsiai, Viduramžių pilys ir rūmai.

Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Viduramžių pilys | Užmiesčio rūmai


Baisiausios vietos

Tos, liūdiniausios, bet suteikiančios daug peno apmąstymams: karų, genocidų, sunaikintos gamtos vietos, apleisti miestai ir t.t.

Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


P.S. Sąrašo dalys dar nėra pilnai užpildytos: kadangi vietų aprašysiu kelis šimtus, tai užtrunka.

Jei kuri garsi vieta nėra sąraše gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs (visada galite paklausti komentaruose – pakomentuosiu kiekvieną savo pasirinkimą). Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Komentuoti
Niūriausios pasaulio vietos

Niūriausios pasaulio vietos

| 0 komentarų

Per šimtus savo kelionių regėjau ne tik gražių, nuostabių vietų, bet ir kraupių, menančių karus, tragedijas, žmonių sunkumus, verčiančių susimąstyti.

Čia – 10 giliausiai sukrėtusių vietų.


Dešimt niūriausių pasaulio vietų

1.Černobylio zona. Po Černobylio elektrinės sprogimo 2600 kv. km dydžio teritorija tapo tokia radioaktyvi, kad visi žmonės iškeldinti. Buvusius žmonių miestus, kaimus ir gyvenimų prisiminimus čia ryja miškas, o ekskursijos vedamos tik su Geigerio skaitikliais: daug kas užnuodyta radiacija. Supranti, kaip viskas trapu, kiek gali kainuoti „nedidelė“ klaida ir kaip tikriausiai atrodytų visa planeta po žmonijos išnykimo.

Apleistoje Pripetės (prie Černobylio) mokykloje

Apleistoje Pripetės (prie Černobylio) mokykloje


2.Aralo jūra. Ketvirtas pagal dydį planetos ežeras, sovietų „mokslininkų“ paverstas dykuma. Buvę uostamiesčiai virto beviltiškumo bastionais, kur pasikeitė klimatas, o vėjai pusto nuodingas medžiagas, nuo kurių miršta kas dešimtas vaikas. Jokios pasaulio ekologinės katastrofos vaizdas neprilygsta begaliniam Aralo jūros dugnui su rūdijančiais laivais: kad suvoktum, kaip baisu, čia nereikia lyginti temperatūrų ar statistikų, čia viską akimirksniu pamatai pats.

Aralo jūros dugnas, virtęs dykuma, ir laivai ant jo

Aralo jūros dugnas, virtęs dykuma, ir laivai ant jo


3.Aušvico koncentracijos stovykla. Didžiausias XX a. „mirties fabrikas“, kur nacistinė Vokietija pražudė gal milijoną jiems neįtikusių žmonių. Aukų batai, krematoriumai, paprasti raudoni pastatai su žiauria žiauria niūria istorija.

Aušvico vieta, kur buvo šaudomi žmonės

Aušvico vieta, kur buvo šaudomi žmonės


4.Kaliningrado sritis. Atrodo, ramūs prasigėrę rusiški kaimeliai ir miesteliai. Bet kad čia niekad nebuvo Rusija. Gyveno vokiečiai, lietuviai, jie žiauriai išvaryti, išžudyti. Niekur kitur pasaulyje šiais laikais istorija nebuvo ištrinta iš gyvenimo ir žemėlapio taip skaudžiai: ne tik žmonės išnaikinti, bažnyčios paverstos griuvėsiais, bet ir visi pavadinimai, net upėvardžiai pakeisti. Dar bjauriau, kad, priešingai nei apie holokaustą, apie sovietinius genocidus didžioji pasaulio dalis visiškai pamiršo.

Apleistas didingas pastatas Įsrūtyje, Karaliaučiaus sritis

Apleistas didingas pastatas Įsrūtyje, Karaliaučiaus sritis


5.Betliejus. Atskyrimo siena Visus palestiniečių miestus Izraelis pavertė dideliais kalėjimais: apstatė sienomis, didesnėmis už Berlyno sieną, kurių kirtimas – žeminantis ir ne visiems prieinamas. Vienas miestų-kalėjimų – Betliejus, kuriame gimė Kristus.

Atskyrimo siena Betliejuje

Atskyrimo siena Betliejuje


6.Agdamas ir sunaikinti Karabacho miestai. Agdamas yra didžiausias šiais laikais sunaikintas miestas. Buvo Panevėžio dydžio, bet per Karabacho karą (~1994 m.) išvarę azerbaidžaniečius jį griuvėsiais pavertė armėnai. Dabar jis primena distopinį filmą: pavienės automobilių vilkstinės ištaškyto asfalto keliais važiuoja pro begalines griuvėsių eiles. Ir visa tai – ne tolima istorija. Kai visa tai vyko, aš jau buvau gimęs. Ir 2020 m. vyksta vėl iš naujo: dabar jau azerbaidžaniečiai bando atsiimti ir vėl apgyvendinti Agdamą bei kitus analogiškus miestus, bet nenustebsiu, jei tuo pačiu ir išvarytų armėnus iš jų miestų: tokie masiniai kitataučių išvarinėjimai Karabache vyko dar prieš 100 metų ir juos vykdo abi pusės.

Išgriautame Agdamo mieste

Išgriautame Agdamo mieste (2014 m. nuotrauka)


7.Indijos miestų šiukšlės. Šiukšliniausi pasaulyje. Šiukšlių kalnuose gyvena žiurkės ir net kiaulės, o pabodus jie padegami, taip dar labiau užteršiant ir taip tragiškai užterštą orą. Žmonės šlapinasi viešai turguose, o ką išmetėme į viešbučio šiukšliadėžę ryte radome vidury gatvės: kambarinė tiesiog išpylė pro laukujes duris. Kiek daug istorijų dar galėčiau papasakoti!

Šventajame Indijos varanasio mieste - šiukšlių laukas, jo kiaulės ir nusišlapinti sustojęs dviratininkas

Šventajame Indijos varanasio mieste – šiukšlių laukas, jo kiaulės ir nusišlapinti sustojęs dviratininkas


8.Sacharos kaimų atokumas Sacharos dykumoje net XXI a. gausu kaimų, kur neveda jokie keliai, nėra telefonų ar elektros, jojama kupranugariais ir asilais. Atrodo, grįžti tūkstančius metų atgal su visomis problemomis.

Važiuojant džipu per Mauritanijos dykumą

Važiuojant džipu per Mauritanijos dykumą


9.Poliarinė naktis Svalbarde Šiauriausioje pasaulio šalyje Svalbarde keturis mėnesius diena, keturis – naktis. Saulė net nepriartėja prie horizonto, nė kiek neprašvinta, o temperatūra sukasi apie -20. Žemė taip įšalusi, kad net laidoti ten nelaidojama, o gimdyti skrendama į Norvegiją. Ne kiekvienas psichologiškai sugeba gyventi.

Pūga Svalbarde

Pūga Svalbarde poliarinėje naktyje


10.Detroitas ir kiti JAV getai. ~1960 m. vykęs „rasių kraustymasis“ daugelio senų didžių JAV miestų centrus pavertė juodaodžių getais, kur itin nesaugu, daugelis didingų pastatų, bažnyčių, netgi dangoraižių apleisti. Vienas liūdniausių pavyzdžių – Detroitas, iš vieno turtingiausių JAV miestų virtęs vienu skurdžiausių ir netekęs dviejų trečdalių žmonių. Detroite – tikri XX a. pradžios griuvėsiai, vis griūvantys ir beviltiškai liepsnojantys! Ir tai – JAV, turtingiausia pasaulio didelė šalis…

Meno projektu virtęs sugriuvęs namas Detroite. Neužilgo po mūsų apsilankymo jis sudegė (padegtas)

Meno projektu virtęs sugriuvęs namas Detroite. Neužilgo po mūsų apsilankymo jis sudegė (padegtas)

 


Visi baisiausių pasaulio vietų sąrašai

Sunku tarpusavyje lyginti genocidų vietas su ekstremaliomis gyvenimos sąlygomis ar ekologines katastrofas su sunykusiais miestais. Viskas baisu, nejauku – bet baisu savaip.. Todėl parengiau ir atskirus skirtingų tipų “tamsiojo turizmo” vietų sąrašus:

*Žmonių išsekinta gamta. Baisiausios ekologinės katastrofos, sunaikinusios ištisus kvadratinius kilometrus mūsų planetos: radiacija, dykumėjimas, šiukšlės ir dar daug kas.
*Ekstremalios vietos, kuriose, nepaisydami visko, gyvena žmonės. -70 temperatūros, urganiniai vėjai, dykumų tolybės, 4 mėnesių trukmės naktis – reikia ypatingų žmonių, kad ten gyventi, ir ypatingo prisitaikymo, kuris žavi.
*Akistata su mirtimi. Didžiojoje pasaulio dalyje mirties bijoma, ji – savotiškas tabu. Bet yra vietų, kur lavonai laikomi viešai, iš kaulų net daromi meno kūriniai. Mums, lietuviams, jos ypač nejaukios.
*Nuosmukio vietos. Didžiosios pasaulio dalies ekonomika nuolat kyla ir kyla, kiekviena karta gyvena turtingiau. Bet yra miestų ir ištisų šalių, kadaise klestėjusių, bet nuvažiavusių žemyn. Tokiose vietose akį baugiai rėžia kontrastas tarp trupančios didybės ir niūrios dabarties.
*Genocidų ir katastrofų vietos. Ten, kur žuvo tūkstančiai ar net milijonai nekaltų žmonių.
*Karų vietos. Kur praeities konfliktai iki šiol neduoda ramybės žmonėms: perskira šeimas, graso atsinaujinti ir t.t.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , ,


Įdomiausios kelionių patirtys

Įdomiausios kelionių patirtys

| 0 komentarų

Kelionėse vieni įspūdingiausių dalykų būna ne tie, kuriuos pamatai, bet tie, kuriuos patiri visais pojūčiais.

Štai 10 patirčių, labiausiai įstrigusių per šimtus mano kelionių, o taip pat nuorodos į smulkesnius sąrašus ir su dešimtimis įdomiausių kiekvienos rūšies kelionių patirčių (tradicijos, pramogos, šventės, keliavimo būdai, valgymo būdai).

Patyrus ką nors naujo verto šių sąrašų straipsniai pildomi.

10 įspūdingiausių kelionių patirčių

1.Rio de Žaneiro karnavalas. Didžiausias šou žemėje! 12 mln. gyventojų mieste staiga koncertai ant kiekvieno kampo, 5-6 milijonai žmonių rengiasi ultrakvailai ar ultraseksualiai, o viską vainikuoja kelias naktis trunkantys sambos mokyklų pasirodymai su šimtais tūkstančių(!) atlikėjų. Net olimpiados atidarymai sunkiai tam prilygsta!

Avangardas įveda mokyklą

Sambos mokyklų pasirodymas


2.Toradžai ir jų laidotuvės. Toradžai mirusius giminaičius jie metus laiko namie ir paskui dar kartais iškasa palaikus. Bet jų gyvenimo viršūnė – laidotuvės, kurios trunka ir savaitę, aukojami dešimtys gyvulių, pastatomi specialūs laidotuvių miesteliai, džiaugiamasi atėjusias turistais. O spalvos, kalbos, architektūra… Unikali tauta, kur supranti, kad galima gyventi visai kitaip, nei tu įpratęs.

Toradžų laidotuvės tradiciniame kaime. Kairėje - šokis, dešinėje - turistai stebi ką tik paaukotą buivolą

Toradžų laidotuvės tradiciniame kaime. Kairėje – šokis, dešinėje – turistai stebi ką tik paaukotą buivolą


3. Saulėlydis prie Gango Varansyje. Vienose didingose krantinėse šventikai ritualais kas vakarą pagerbia šventą upę, kitose be perstojo žiba laužai: liepsnoja lavonai. Nepakartojama patirtis, užgulanti pojūčius!

Saulėlydžio ceremonija Gango pakrantėje

Saulėlydžio ceremonija Gango pakrantėje


4.Geležinkeliu per Indiją. Indijos traukiniai – pats tikriausias šalies socialinis paveikslas. Penkiose jų klasėse – labai skirtingi žmonės ir esu išmėginęs visas.

Pigiausia Indijos geležinkelių klasė

Pigiausia Indijos geležinkelių klasė


5.Kemperiu per Australiją. Kažkas setebuklingo važiuoti valandų valandas ir nesusitikti kitos mašinos, degalinės ar miestelio. Sustoti nakvoti tiesiog šalikelės aikštelėje po žvaigždėmis – po tiek žvaigždynų, kiek didžiojoje dalyje Europos jau beveik šimtmetį niekas nematė.

Pakelės aikštelės reklama begaliniame Australijos kelyje

Pakelės aikštelės reklama begaliniame Australijos kelyje


6.Las Vegaso naktis. Miestas-patirtis. Tai ne tik kazino – tai ir kasdieniai kvapą gniaužiantys Cirque du Soleil pasirodymai, nemokami fontanai ir dirbtinis pesiveržiantis vulkanas, šviesos, šviesos, šviesos…

Las Vegaso naktis

Las Vegaso naktis


7.Londono Vestendas. Garsiausi pasaulio teatrai ir miuziklai, dešimtys ar šimtai spektaklių kasdien: net jei nepatinka teatras, tikiu, Vestende rasite, kas patiks, nes geriausių miuziklų efektai – lyg kine.

Operos fantomas kasdien vaidinamas dešimtmečius


8.Full Moon Party. Kai tik danguje sužimba pilnatis, dešimtys tūkstančių jaunuolių iš viso pasaulio suplūsta į vieną Tailando paplūdimį ir pasineria į beprotybę: muzika, šokiai, seksualūs rūbai, alkoholio kibirai ir šokinėjimas per ugnį. Gal kai kam nuskambės kvailai, bet atmosfera „veža“ net ir “neklubinėtoją”.

Šokinėjimas per ugnį

Šokinėjimas per ugnį


9.JAV amišų kraštas. JAV religinė bendruomenė, savanoriškai pasirinkusi gyventi kaip XIX a.: be elektros, automobilių, vilkėti senoviniais rūbais ir dirbti žemę. Ten jautiesi it patekęs į istorinį filmą. Kontrastai tarp didelių pikapų ir amišų karietų tokie, kad sunkiai gali patikėti savo akimis.

Amišės ant dviračio

Amišės ant dviračių


10.Kruiziniu laivu per Karibus. Tai ne tik geriausias būdas keliauti po Karibus ir per savaitę aplankyti penkias-šešias salas, tai ne tik plaukiojantis 5* viešbutis: tai ištisa ypatinga patirtis su pramogomis, šou, savo tradicijomis. Ištisas plaukiojantis 6000 gyv. miestelis, kurortas ar gabalėlis Amerikos!

Kruizinio laivo denis

Kruizinio laivo denis


Kiti įspūdingų kelionių patirčių sąrašai

Kelionių patirtys – labai įvairios ir jas sunku lyginti viena su kita: pvz. sunku palyginti šventę su valgymo tradicija ar pramoga. Todėl padariau ir daug konkretesnių sąrašų su pribloškiamiausiomis kiekvienos rūšies kelionių patirtimis:

*Spektakliai ir pasirodymai. Kur teatras, akrobatika, šokiai – įspūdingiausi pasaulyje ir tai gali išvysti kasdien.
*Gyvieji muziejai ir pramogų parkai Kur gali nusipirkti svajonių dieną kitokioje aplinkoje: gal sugrįžus į XIX a., gal tarp Disnėjaus herojų. Turistai patenka tarp dešimčių ar šimtų aktorių, įspūdingų rekvizitų ir nuolatinių šou.
*Šventės, festivaliai, ceremonijos Ypatingi kultūriniai papročiai, kuriuos gali pamatyti ar patirti kiekvienas.
*Savičiausios valstybės. Daugelis šalių gana panašios į kaimynines, bet yra šalių, į kurias panašių nėra.
*Kelionių būdai. Po kai kurias šalis tiesiog būtina keliauti tam tikru būdu. Ir, jei keliauji tinkamu būdu, pats tas kelionės būdas (traukiniai, kemperis, dviratis…) gali būti neišdildoma patirtis.
*Nakvynės vietos. Kai kuriose šalyse yra ypatingų, vietinių nakvynės vietų, smarkiai besiskiriančių nuo visiems įprastų viešbučių ar nuomojamų butų. Ten net nakvodamas patiri tą šalį.
*Apsipirkimas. Vietos ir būdai apsipirkti užsienyje, kurie yra daug daugiau nei eilinės parduotuvės ar turgūs.
*Pramogos. Ypatingos, tik konkrečioms šalims būdingos pramogos.
*Valgymas. Netradiciniai, vietiniai būdai valgyti, restoranai.
*Mažumos. Visi žino valstybių kultūras, bet pasaulyje yra tokių netikėtų, ypatingų mažumų, kurių kultūros skiriasi nuo aplinkinio pasaulio net labiau, nei kokios valstybės kultūra. Tose vietose tarsi patenki į fantastinę šalį, kurios beveik niekas nežino ir kurios tu nežinojai esant.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , ,


Didingiausi pasaulio ugnikalniai ir geizeriai

Didingiausi pasaulio ugnikalniai ir geizeriai

| 0 komentarų

Vulkaniniai reiškiniai yra tarsi stebuklas, o jų zonos primena pragarą: dvokas, ugnys skradžiai iš žemės, visa naikinantys pelenų, lavos srautai. Baisu, bet ir įdomu!

Įspūdingiausi mano regėti ugnikalniai, geizeriai ar karštųjų versmių zonos per keliones į daugiau nei 100 šalių:

 


Pamukalė

Vieta: Turkija

Pamukalė – vienas nepakartojamų pasualio vaizdų ir populiaruasia Turkijos lankytina vieta. Tiesa, tie baltose gamtinėse terasose besimaudantys žmonės turizmo bukletuose regėti jau tiek kartų, kad akys atbuko.

Tačiau Pamukalė – kur kas daugiau, nei vien tos terasos. Ir, tiesa pasakius, tie, kurie tikisi visų pirma terasų, kartais nusivilia: nes jos nebe tokios, kaip kai kuriose senose nuotraukose.

Virš Pamukalės terasų kyla oro balionas

Virš Pamukalės terasų per saulėlydį kyla oro balionas

Pamukalėje – ir vienas įspūdingiasuių romėnų miestų, ir galimybės visokioms pramogoms, maudynėms. Kaži ar dar kur pasaulyje gamta, istorija ir poilsis bei pramogos taip puikiai dera tarpusavyje.

Pamukalės „vizitinei kortelei“ apibūdinti trūksta lietuviškų žodžių. „Balta kalva“, „Balta siena“ – niekas netinka. Iš tikro Pamukalė yra travertino terasos. Ne vienintelės pasaulyje – bet neabejotinai didžiausios, garsiausios ir įspūdingiausios.

Pamukalė žvelgiant iš apačios. Tai nėra įspūdingiausias būdas ją pamatyti, nes primena tiesiog apsnigtą kalną

Pamukalė žvelgiant iš apačios. Tai nėra įspūdingiausias būdas ją pamatyti, nes primena tiesiog apsnigtą kalną

Pamukalės terasas galima pažiūrėti nemokamai iš apačios, nuo parkelio ir restoranų papėdėje. Tačiau iš ten ji dar primena keistos spalvos kalną. Kad nieko panašaus pasaulyje nematei supranti tik praėjęs Pamukalės šlaito viršutiniu taku, pažvelgęs į „baseinus“ terasose, „varveklius“ jų šonuose, į visą tą didžiulę pasakišką baltą žemę.

Pamukalė nepalieka abejingų. Tiesa, ne visi ten pasijunta pakylėti: kiekvienam komentarui „kaip buvo nuostabu!“ internete rasi ir „kaip nusivyliau…“. Čia kalti patys turkai, reklamuojantys Pamukalę… 50 metų senumo nuotraukomis.

Pamukalės nuotrauka, daryta apie 1970 m. Panašių maudynių šiandien ten nei pamatysi, nei išmėginsi

Pamukalės nuotrauka, daryta apie 1970 m. Panašių maudynių šiandien ten nei pamatysi, nei išmėginsi, tačiau Pamukalės reklamose tokios nuotraukos dedamos iki pat šių dienų

~1960 m., prasidedant Turkijos turizmo bumui, vietos verslininkai ir gyventojai netruko suprasti, kokius pinigus gali nešti Pamukalė. Jie pastatė viešbučius tiesiog terasų viršuje, o turistus kvietė maudytis terasų baseinėliuose (kad ir su muilais, šampūnais), netgi važinėti terasomis motociklais.

Visos įspūdingosios nuotraukos, kur žmonės turškiasi tiesiog ant travertinų, darytos tais laikais. Viskas pasikeitė: 1988 m. Pamukalė štraukta į UNESCO pavbeldo sąrašą, viešbučiai terastų viršūnėje nugriauti, maudytis terasose ir jomis laipioti uždrausta. Tiesą pasakius, maudytis ten net teoriškai neįmanoma – daugelis terasų išdžiūvusios.

Žmogus stovintis ant Pamukalės terasų - tai sargas

Žmogus stovintis ant Pamukalės terasų – tai sargas. paprastiems turistams ten eiti draudžiama

Vienintelė vieta paragauti tos „Pamukalės kaip kadaise“ – paliktas „turistinis takas“ užlipimui terasomis. Tiesa, tenykštės terasos ir jų baiseinėliai dirbtiniai: įrengti XX a. gale vietoje nugriauto automobilių kelio, kuris driekėsi per terasas. Be to, takas per siauras visoms turistų minioms, bent jau vasarą: besifotografuojantieji sustabdo eismą juo.

Turistinis takas aukštyn į Pamukalę ir dirbtinės, bet vandens pilnos jo terasos braidymui

Turistinis takas aukštyn į Pamukalę ir dirbtinės, bet vandens pilnos jo terasos braidymui

Kaip ten bebūtų, ir kokia yra Pamukal yra verta šio sąrašo, ypač jei ją vertinti kartu su “požemine Pamukale” – Kakliko ola – netoliese.

Skaityti daugiau:
Pamukalė – stebuklas, bet nebūtinai kokio tikitės

 


Islandijos geizeriai ir karštosios versmės

Vieta: Islandija

Žodis “geizeris” kilo pagal Islandijos Geiziro kaimo pavadinimą ir jis iki šiol yra bene geriausia vieta pasaulyje išvysti šį unikalų reiškinį: aukštyn į orą trykštančius verdančio vandens stulpus.

Tiesa, tikrasis Geiziro geizeris rodos amžiams nurimo (verdančiose Islandijos gelmėse niekas nėra pastovu). Laimė, gretimas Strokuro geizeris tebetrykšta į 20-40 metrų aukštį lygiai kas 5-10 minučių.

Į orą šauną Strokuro geizeris

Gamta čia veikia tiksliai tarsi kompiuterio valdomas fontanas: trumpas luktelėjimas ir į dangų vėl šauna galinga srovė – specialiai aptverta, kad nenuplikytų turistų. Esu lankęs geizerių laukus ir Naujojoje Zelandijoje, tačiau ten atėjęs tegalėjau pasikliauti sėkme, o Geizire šaudantį vandenį lengvai išvydau kiek tik norėjau kartų.

Vulkaniniai reiškiniai Islandijai dovanoja ir kitų keistybių. Kai kur aplinka primena mėnulį ar ateivių pasaulį iš fantastinio filmo: ruda žemė garuoja, pilna fumarolių (rūkstančių duobių) ir verdančių “purvo baseinų”. “Dūmija” (garuoja) ir geoterminės jėgainės – pagrindinis Islandijos energijos šaltinis, elektrą gaminantis iš verdančių gelmių.

Nežemiškai verdančios žemės peizažas

Išbandžiau ir tai, kas į Myvatną užsieniečius traukia labiausiai: natūraliai karštą tvenkinį. Tą rugpjūčio rytą buvo taip šalta, kad net snigo, tad trumpas žygis nuo persirengimo kabinų į maudynes buvo spiginančiai sunkus. Tačiau pasinėrus apglėbė malonus karštis (jį maudaliai pasirenka patys, pliuškendamiesi arčiau arba toliau vietų kur verdantis vanduo įteka į tvenkinį). Kūnas taip įšilo, kad išlipęs šalčio nebejaučiau.

Skaityti daugiau: Islandija: keturių stichijų šėlsmas

 


Kilauėjos (Kilauea) nacionalinis parkas

Vieta: Havajai, JAV

Kilauea – aktyviausias pasaulio vulkanas, be ilgesnių pertrūkių besispjaudantis karštąja lava nuo 1982 m., o ir seniau retai ilgam tenurimdavęs. Prie savo sieringų dūmų jis traukia jau daugiau nei šimtmetis.

Mums lankantis nauja lava, deja, nevirto, tačiau dalis kelio aplink kraterį buvo uždaryta. Jį gaubė nuodingi dūmai. Žemė “virė”. Palei kraterį garuoja karštos lavos įkaitintas vanduo, o aplink atokesnį lentų takelį – dvokiantis sieros oksidas, gelsvom apnašom padengęs gretimas uolienas.

Vaizdas nuo aukštumos į pagrindinį Kilaueaos kraterį

Patys didžiausi nuodingųjų dujų kamuoliai virto iš tolimąjį rytinį kraterio šoną užimančios milžiniškos „dūmų duobės“. Artyn eiti pavojinga, bet ir vaizdas nuo muziejėlio aukštumos į juodąjį senosios lavos lauką – įspūdingas.

Kilauea krateris

Kilauėjoje – ir Farstono (Thurston) lavos tunelis. Šitas natūralus 200 m ilgio „vamzdis“, kuriuo kadaise tekėjo lava, viena esminių Nacionalinio parko įžymybių, tad ir žiūrovų čia buvo daugiau, nei kitur.

Farstono tuneliu kadaise tekėjo lava. Panašiais tuneliais ji iki šiol teka į vandenyną

Dauguma parko lankytojų išvyksta aplankę tik žiediniam keliui artimas grožybes, bet iš tikro parkas gerokai didesnis. 37 km į pietvakarius driekiasi Kraterių grandinės kelias (Chain of Craters road). Medelius vis nutraukdavo sustingusios lavos upės. Net kelio ženklai prieš jas panašūs, kaip prieš įprastas vandens sroves: tik vietoje pavadinimo ten įrašyta išsiveržimo data.

Pati įspūdingiausia to kelio pabaiga. Jis tiesiog užverstas lava, ta dabar juoda gruoblėta medžiaga, taip kontrastuojančia su visu kuo aplink. Iki 1969 m. išsiveržimo kelias palei vandenyną vedė iki Kalapanos kaimo (nūnai irgi beveik užpilto). Paskui iš infrastruktūros objekto virto atrakcija. Ir niekas dar nesibaigė: nenuilstanti Kilauea vis pasiunčia ir pasiunčia čionai lavos srautus, plentas vis trumpėja ir trumpėja. Štai 2003 m. pasiglemžė aikštelę turistams. Dabar mistiškai atrodo ženklai „Kelias uždarytas“ („Road closed“), įstrigę tarp sukietėjusių lavos gumbų.

Anksčiau kelias baigdavosi čia – bet lava ir šią vietą užpylė

Skaityti daugiau:
Havajai – stebuklinga gamtos didybė

 


Mauna Kea

Vieta: Havajai, JAV

Mauna Kėjos (Mauna Kea) kalnas tik atrodo tokia nekalta, nestati kalva. Iš tikro jo viršukalnė – 4 205 m. virš jūros lygio ir gerokai per 10 000 m. nuo vandenyno dugne slypinčios papėdės. Skaičiuojant nuo šio taško, Mauna Kėja, o ne Everestas yra aukščiausias kalnas Žemėje.

Senojoje Havajų religijoje Mauna Kėja – dangaus-tėvo Vakėjos ir žemės-motinos Papos, pagimdžiusios visą salyną, pirmagimis sūnus, dvasių namai. Tokia šventa vieta, kad net šventyklas statyti čia buvo tabu. Dabar šventovės čia jau stovi – tik tą vienintelę, pastatytą havajiečių neopagonių, nustelbia kitokios, mokslo šventovės. Balti kupolai, slepiantys teleskopus. Mauna Kėja – esanti taip toli nuo didmiesčių šviesos (šiuolaikinio astronomo pragaro) bei iškylanti virš naktinių debesų – yra idealiausia pasaulio vieta žvaigždžių stebėjimui. Todėl observatorijų ten net trylika ir jos priklauso vienuolikai žemę besinuomojančių valstybių.

Observatorijos Mauna Kėjos viršukalnėje

Į observatorijas galima patekti, bet tai nėra masiniam turistui skirta pramoga iš bukletų viešbučiuose. Tam reikia išsinuomoti visureigį, valandą pralaukti lankytojų centre pakeliui – kad priprastum prie aukščio.

Pats kelias aukštyn ne toks baisus, kaip galima buvo tikėtis išgirdus ekskursijos vadovės primygtinį paliepimą jungtis keturis varomus ratus bei pažemintą pavarą. Pusė jo – žvyrkelis, likusi dalis – net asfaltuota. O štai oro žvarbuma smarkiai nustelbė ir kelio, ir aklimatizacijos nepatogumus. Sniegas visai čia pat, o mano lengvą aprangą kiaurai košė ledinis vėjas. Bet tos vietos įspūdis pranoko jos atšiaurumą. Debesys – apačioje, kraštovaizdis – rudas ir rūstus.

Pakeliui į Mauna Kea viršukalnę

Tolumoje matosi Mauna Loa – kitas vulkanas, nedaug žemesnis už Mauna Kėją, plotu net didesnis. O viršukalnėje, keturių kilometrų aukštyje – observatorijų miestelis. Kiekvienas teleskopas žvelgia į skirtingo ilgio bangas, sklindančias iš begalinių Visatos tolių – todėl vieno prietaiso nepakanka. Į aštuonių aukštų namui prilygstančią Keck observatoriją mus įleido, matėme, kaip sukasi teleskopas, didžiuliai iš dalių sudurstyti veidrodžiai. Viduje ne šilčiau, nei lauke – brangūs kondicionieriai čia palaiko tokią temperatūrą, kurią meteorologai numato būsiant naktį. Kad vos galingiesiems varikliams nustūmus kupolo stogą būtų galima pradėti darbą ir nė sekundė nebūtų prarasta laukiant, kol kupolą paliks šiltas oras. Būtent čia, ant Mauna Kėjos, pasiūlyta idėja, kad Plutonas – ne planeta, būtent čia tądien buvo ieškoma naujų planetų už saulės sistemos ribų.

“Mėgėjams” vakare rengiamas žvaigždžių stebėjimas paprastais teleskopais. Naktinis dangus ten tieisog nuostabus: juk Havajai – viduryje tuščio vandenyno, o artimiausiame Hilo mieste veikia specialus gatvių apšvietimas, kad nė kiek neužgožtų žvaigždžių.

Vaizdas žemyn nuo aikštelės pakeliui į Mauna Kea viršukalnę. Už debesų matosi Mauna Loa – 4 169 m aukščio vulkanas

Skaityti daugiau:
Havajai – stebuklinga gamtos didybė

 


Bromo ugnikalnis

Vieta: Indonezija

Bromo – bene įspūdingiausias aktyvus vulkanas šalyje, kurioje – penktadalis visų pasaulio aktyvių ugnikalnių!

Rūkstantis Bromo ugnikalnis - vienas garsiausių Javoje

Rūkstantis Bromo ugnikalnis – vienas garsiausių Javoje

Bromo – ne tiesiog vulkanas, tai – ištisa žygio patirtis, į kurią kas rytą leidžiasi tūkstančiai. Deja, šitokie skaičiai – ypač sezono metu – reiškia, kad žygiai iš akistatos su gamta pavirto savotiškais žmonių “konvejeriais”. Jei norite, kiek įmanoma, labiau “laukinės patirties”, galima rinktis alternatyvius maršrutus ir kitą laiką.

Mėnulio lyguma žvelgiant nuo Bromo kalno

Mėnulio lyguma žvelgiant nuo Bromo kalno

Garsiausias paketas- saulėtekis Bromo. Vienas kitą lankstydami ir vietą arčiau gražiausių vaizdų bandantys užimti seni “Toyota Land Cruiser” visureigiai ~3 val. ryto paima iš viešbučių gretimame kaime, ~4 val. ryto užveža ant kalno šalia Bromo. Toliau einama pėsčiomis. Prie pačių gražiausių vaizdų lipti norą atmušė didžiulės minios. Užsiėmėme prastesnę vietą – bet bent jau prie krašto, kur viskas matysis. Iš pradžių kiek gailėjausi: tamsu, šalta, gražiausio vaizdo vis tiek nematysiu, iki saulėtekio dar kone valanda. Tebuvo +6 laipsniai, nes aukštai – o juk į Indoneziją mes, kaip ir daugelis, nesivežėme šiltų rūbų, nes visur kitur – ~+30. Bet netrukus saulė pradėjo atidengti “Mėnulio lygumą”, iš jos styrantį Bromo kalną. Ir buvo nuostabu: su kiekviena minute vaizdas dar gražesnis. Bromo ir kitas vulkanas dar “pasisveikino” su turistais paleisdami dūmų spiečius. Pasigirdo aikčiojimai, kone plojimai.

Minia laukia saulėtekio Bromo

Minia laukia saulėtekio Bromo

Antroji maršruto dalis – kopimas į patį Bromo. Džipai, sulaukę eilės prie užsikišusio kelio, suveža žemyn į “Mėnulio lygumą”, ji atrodo kaip kokia “Mad Max” parkavimo aikštelė. Vairuotojas pasiūlė išlipus paliesti šerkšną: bendrakeleiviai džiūgaudami prie jo fotografavosi. Tokiom akimirkom supranti, kad dauguma pasaulio žmonių gyvenime nematė sniego… Lietuvos klimatas – savotiška retenybė, Indonezijos ar panašiame klimate žmonių gyvena daug daugiau.

Džipų laukas Bromo papėdėje

Džipų laukas Bromo papėdėje

Tuomet – žygis į patį Bromo kalną ir du nuostabūs vaizdai viršūnėje – į lygumą ir į dūmais besispjaudantį kraterį. Žygis nesudėtingas, į Bromo net laiptai padaryti: mat kalnas šventas hinduistams, apsuptas jų šventyklų. Jie ten turi festivalius, piligrimai lipa masiškai. Nuo džipų aikštelės iki Bromo laiptų papėdės “kursuoja” gal šimtai arklių. Už trumpą prajojimą jų raiteliai prašo nedaug mažiau, nei agentūros už visos dienos ekskursiją į Bromo džipu. Kai kurie susigundo. Man prajoti būtų labiau norėjęsi ne dėl to, kad būčiau pavargęs, o dėl to, kad visi tie arkliai kelią į Bromo šitaip apdergę: labai sunku einant pėsčiomis niekur neįminti.

Bromo krateris

Bromo krateris

Skaityti daugiau: Java – ugnikalnių ir civilizacijų sala

 


Idženas

Vieta: Indonezija

Idženo ugnikalnio klasikinis žygis sudėtingesnis nei Bromo. Iš viešbučio paimama… vidurnaktį. Todėl, kad Idžene saulėtekis – tik gražus žygio finalas, o esmių esmė – žydrosios natūralios liepsnos, degančios tik keliose pasaulio vietose ir gražiausios gilią naktį. Bet jos – kraterio dugne… Visų pirma reikia užlipti iki kraterio krašto – takeliu tai užtrunka apie 1,5 valandos. Pasitinka pirmasis nuostabus vaizdas: iš kraterio gilumos – dūmų tuntai. Dėl tų sieros vandenilio dūmų dar prieš žygį gidai kiekvienam duoda dujokaukes: nes jei tik užpučia juos vėjas ant tavęs – labai dvokia, varo ašaras.

Aš su dujokauke žygio metu

Aš su dujokauke žygio metu. Drabužiai iki kelionės po Javą pabaigos atsidavė siera – nors ir skalbėme

Nuo ten – dar apie 1 valandos žygis žemyn į kraterį uolomis ir akmenimis, kol tolumoje sužiba žydrosios liepsnos. Atėjome apie 4 val. ryto – vėliau jau nepatariama, nes prašvitus liepsnos nebe tokios įspūdingos. Visos ekskursijos atveža tuo pat metu: kur reikia lipti uolomis, susidarydavo žmonių kamščiai. Mūsų vedlys seniai kažkur dingęs, o kiti vedliai tik šūkavo “greičiau, greičiau!”. Kaip ten bebūtų, žydrosios liepsnos nuostabios, unikalios. Tik man prisėdus palei jas dūmai ilgainiui įveikė net dujokaukę: varė ašaras, tapo sunku atsimerkti. Pasukome atgal.

Žydrosios Idženo liepsnos

Žydrosios Idženo liepsnos. Verta prieti arčiau

Lipant į viršų dujokaukes teko nusiimti, nes jos trukdo pakankamai giliai kvėpuoti: išmokau užsidėti tik kai vėjas užpūsdavo sieros vandenilį. Viršūnėje – saulėtekis ant kraterio krašto. Įspūdinga pirmą kartą išvysti, kad, pasirodo, beveik visas krateris, iš kurio virsta dūmai – didžiulis ežeras. Įdomu ir sutikti “senąsias Idženo žvaigždes” – sieros rinkėjus. Jiems mūsiškis žygis – kasdienybė, ir jokių dujokaukių jie neturi. Lipa į kraterį nešini kibirais, surenka sukietėjusią vamzdžiais atitekėjusią sierą, ir lipa atgal parduoti. Viena vertus, turistai – jų siaubas. Kad ir kiek gidai ragina praleisti rinkėjus, kai žygeivių tiek, kokią 3 val. nakties net nėra kur pasitraukti praleidimui. Kita vertus, daug rinkėjų iš turizmo ir uždirba: prašo pinigų (ar bent cigarečių) už nuotraukas, pardavinėja iš sieros nulipdytus “meno kūrinius”. Tikriausiai tarp dešimčių ar šimtų “vežikų” siūlančių su vežimėliu užvežti turistus iki kraterio krašto irgi vyrauja tie patys eks-rinkėjai. Juos mažai kas samdo, bet jų paslauga brangi – užveža vieną turistą ir gauna daugiau, nei už dieną sieros rinkimo.

Idženo krateris jau prašvitus. Turistai kopia atgal

Idženo krateris jau prašvitus. Turistai kopia atgal

Priešingai nei Bromo saulėtekis, prieinamas ir vaikui, ir senoliui, Idženo žygiui reikia bent minimalaus fizinio pasiruošimo. Mylintiems gamtą ir nuotykius jis labai patiks, bet kitiems, galbūt, nuovargis nusvers mėlynųjų liepsnų ar saulėtekio grožį – “nuostabu, bet 2,5 val. eiti į priekį ir 2,5 val. atgal?”. Tiesa, mylinčius gamtą turbūt erzins “žmonių jūra”: gausybė švytinčių žibintuvėlių užgožia žvaigždžių begalybę. Kita vertus, nuotykių mėgėjams kiti keliautojai pliusas: kiek daug aplinkinių iš viso pasaulio ten vietoje susipažino, planavo tos ir kitos dienos nuotykius kartu.

Sieros rinkėjo statula prie Idženo

Sieros rinkėjo statula prie Idženo

Skaityti daugiau: Java – ugnikalnių ir civilizacijų sala

 


Teidė

Vieta: Ispanija (Kanarų salos)

Visa Tenerifė, galima sakyti, yra Teidės kalnas – jei ne jo išsiveržimas šmtus tūkstančių ar milijonus metų atgal, salos nebūtų. Teidės ugnikalnis nėra vien Tenerifės, Kanarų, ar net Ispanijos pažiba. Teidės nacionalinis parkas – lankomiausias tarp visų Europos valstybių!

Vien paskaičius apie Teidę, gali būti sunku suprasti, kodėl: kalnas 3718 m aukščio – na, Europoje yra ir aukštesnių. Net buvo kilusi mintis „Gal į Teidę važiuojama vien todėl, kad Tenerifėje daug turistų ir jie ieško kaip praskaidrinti dienas kurortuose?“.

Automagistralės gale - Teidės vulkanas

Automagistralės gale – Teidės vulkanas

Bet patyrus Teidę abejonės išnyko. Europos šalyse nėra kito tokio „pasiekiamo“ aukšto kalno. Per 2356 m į Teidę galima pakilti automobiliu, o dar ~1200 m užkelia lynų keltuvas. Iki viršūnės nuo ten – tik trumpas takas: nereikia būti alpinistu ar net puikiai fiziškai pasirengusiu, kad įkoptum. Aišku, jei nori iššūkių, visada gali kopti kaip senais laikais, apeidamas lynų keltuvą – bet net ir tai nėra supersudėtinga, nes Teidės šlaitai gana nuožulnūs, o sniego būna tik žiemomis ir tik labai aukštai.

Be to, Teidės nacionalinis parkas – kur kas daugiau, nei vien viršukalnė. Jame – ištisos sukietėjusios lavos lygumos (net nesitiki, kad esi ~2 km aukštyje), nuostabios Roques de Garcia uolos. Visa tai lengvai „pasiduoda“ žygiams: kur kitur Europos šalyse gali vaikštinėti šitokiais lavos tyrais ir uolomis. Daug Tenerifėje buvusių mano pažįstamų išvis nesidomi paplūdimiais: juos į salą pritraukė būtent Teidė ir žygiai.

Teidės vulkaninės lygumos

Teidės vulkaninės lygumos

Manau Teidė yra tas koziris, dėl ko į Tenerifę – priešingai nei į kitas Kanarų salas – masiškai ėmė keliauti ne vien tie, kam tai – artimiausi dideli šilti kurortai (t.y. vakarų europiečiai), bet ir žmonės iš toliau: Tenerifėje vienintelėje iš Kanarų salų, pavyzdžiui, daug rusų ir rusiškų iškabų. Taip pat keliaudamas 2019 m. jau regėjau ir daug kinų, kitų azijiečių, daugiausia Tenerifėje ir lietuvių. Juk Tenerifė nėra tiesiog linksmas kurortas ar tiesiog graži gamta: Teidės dėka, ji patenka ir į kai kuriuos iš „įdomiausių pasaulio vietų“ sąrašų.

Vienas viso to minusas: turistų masės. Žygiuose po vulkanines dykras jie dar prasisklaido, bet prie Teidės lynų keltuvo ar tako į viršukalnę susidaro „butelio kakliukai“. Kad nekoptų per daug žmonių, norintieji šturmuoti viršukalnę privalo užsiregistruoti internetu bent prieš dieną (sistema patikrins, kad tuo pat metu nekoptų daug kas). O į lynų keltuvą rekomenduojama bilietus pirkti iš anksto – bet, aišku, nėra jokios garantijos, juk dėl vėjo keltuvas neretai uždaromas, o dėl debesų nuo viršūnės gali nesimatyti jokių vaizdų… Tad kiti pataria atsikelti kuo anksčiau ryte, pasižiūrėti, koks oras, ir jei tinka – skubėti užsiimti eilę prie keltuvo.

Giedra diena Tenerifėje

Giedra diena Tenerifėje

Skaityti daugiau: Tenerifė – Kanarų milžinė

 


Įspūdingiausių vulkanų ir geizerių žemėlapis

Norėdami įkrauti puslapį su šiuo žemėlapiu, pasinaudokite šia nuoroda: Didingiausi pasaulio ugnikalniai ir geizeriai.

 


Kiti įspūdingi vulkanai ir geizeriai

Orongo krateris (Velykų sala, Čilė)

Krateris žavi ir pasakiškais ežeriukais jame, ir istorine reikšme: aplinkui išlikę Velykų salos Orongo kaimo griuvėsiai, iš kurio salos gyventojai lenktyniaudavo plaukime į gretmą salą dėl pirmojo žuvėdros kiaušinio (vaizdas į tą salą irgi įspūdingas).

Plačiau: Velykų sala – paslapčių pasaulis vandenyno toliuose

Orongo krateris.

Kilimandžaras (Tanzanija, Kenija)

Aukščiausias Afrikos kalnas. Jo snieguota viršnė tropikų fone – nepakartojamai fotogeniškas vaizdas. Priekyje – žirafos, liūtai, dramblių kaimenės, kuriomis garsėja gretimas Kenijos Amboselio nacionalinis parkas, afrikietiškos plačialajės akacijos. O užnugaros – Kilimandžaro ledynai.
Plačiau: Kenijos safarių parkai – pirmykštis gyvūnų pasaulis

Kilimandžaro kalnas žvelgiant nuo laužavietės prie mūsų Kimana stovyklos

Kilimandžaro kalnas žvelgiant nuo laužavietės prie mūsų stovyklos.

Merapis (Indonezija)

Vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių, styrantis virš Džogjakartos miesto. Jo šlaituose – apleisti, lava užpilti namai ir bunkeriai, kuriuose žuvo žmonės. Ir populiari pramoga: važinėti tais šlaitais visureigiais.
Plačiau: Java – ugnikalnių ir civilizacijų sala

Kaliademo bunkeris su jame besislėpusius žmones pražudžiusiu Merapiu fone. Be tokių didelių raidžių nuotraukoms jokia Javos ir Indonezijos lankytina vieta - ne lankytina vieta

Kaliademo bunkeris su jame besislėpusius žmones pražudžiusiu Merapiu fone.

Rotorua karštųjų versmių zona (Naujoji Zelandija)

Rotorua garsėja savo geizeriais – jie ne tokie tikslūs, kaip Islandijoje, tačiau irgi įspūdingi. Turėjo ir terasas, panašias į Pamukalės: deja, jas sunaikino ugnikalnio išsiveržimas.
Plačiau: Naujoji Zelandija – žalia pasaulio provincija

Rotorua geizeriai

Rotorua geizeriai

Janar Dahas (Azerbaidžanas)

Azerbaidžano simbolis – savaime liepsnojanti žemė, prie kurios galima net surengti pikniką.
Plačiau: Azerbaidžanas – liepsnojanti naftos tėvynė

Deganti Janar Dahas Azerbaidžane

Deganti Janar Dahas Azerbaidžane

Fudzijama ir Hakonė (Japonija)

Japonijos simbolis, iškilęs virš Tokijo. Jo prieigose – karštosios versmės, kuriose galima maudytis.
Plačiau: Japonija. Moderni! Amžina…

Fudzijama

Fudzijama


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Bumo miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Kriokliai | Dykumos | Olos | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Spektakliai ir pasirodymai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Apsipirkimo vietos
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Viduramžių pilys | Užmiesčio rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs 100 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentuoti
Straipsnio temos: , , ,


Didingiausi pasaulio kalnai ir kanjonai

Didingiausi pasaulio kalnai ir kanjonai

| 0 komentarų

Kalnai ir kanjonai – vieni įspūdingiausių gamtos vaizdų. O čia – patys pribloškiamiausi iš jų, kuriuos regėjau per savo keliones į daugiau nei 100 šalių.

 


Džangdziadzie

Vieta: Kinija

Džangdziadzie nuotraukas matė kiekvienas – bet tik nedaugelis žino, kur tos pasakiškos aukštos uolos yra, ir dar mažiau kas jas aplankė.

Išvydę siurrealistišką Džangdziadzie grožį, žmonės tomis nuotraukomis puošia plakatus, išmaniųjų telefonų ekranus. Jos net įkvėpė ateivių planetos vaizdus filme “Įsikūnijimas” (Avatar).

Džangdziadzie turistai gėrisi uolomis

Džangdziadzie turistai gėrisi uolomis nacionaliniame miške

Džangdziadzie vardu vadinamos trys atskiros milžiniškos zonos 50 km spinduliu. Ir kiekviena viena už kitą įspūdingesnė. Džangdziadzie nacionalinis miškas – tai tos garsiosios uolos-dangoraižiai. Tianmenio kalnas – kiekvienam kinui regėtas kalnas su skyle, pro kurią gali praeiti. Ir Džangdziadzie didysis kanjonas.

Pasakiškas natūralus tiltas Džangdziadzie. Beje, jo viršumi galima praeiti - ten yra pėsčiųjų takas

Pasakiškas natūralus tiltas. Beje, jo viršumi galima praeiti – ten yra pėsčiųjų takas

Džangdziadzie – viena mylimiausių kinų gamtinių vietų, ir turistų kasmet čia atvyksta milijonai. Kinams “tik gamta” – nuobodoka, tad valdžia jiems kuria naujas ir naujas atrakcijas, visame pasaulyje neturinčias lygių: nuo aukščiausio pasaulyje lauko lifto iki ilgiausio lynų keltuvo ir aukščiausio stiklinio tilto. Gamtą Džangdziadzie gali pažinti moderniai. Ji čia – ir fonas pasaulinio lygio ekstremalioms pramogoms: nuo nusileidimo su sparnais iki miegojimo hamakuose ant tarp uolų ištiestų lynų.

Ilgiausias pasaulyje lynų keltuvas kelia iš Džangdziadzie miesto į Tianmenio kalną su skyle per vidurį. Nusileidžiama itin vingiuotu keliu.

Ilgiausias pasaulyje lynų keltuvas kelia iš Džangdziadzie miesto į Tianmenio kalną su skyle per vidurį. Nusileidžiama itin vingiuotu keliu.

Tik Džangdziadzie tikriausiai nepažinsi vienumoje, nes net ir lapkritį per rūką žmonių apžvalgos aikštelėse spietėsi tūkstančiai – vos išlįsdavo papildomas kalno lopinėlis iš už debesų, tuoj pasigirdavo džiugus bliovimas ir fotoaparatų spragsėjimas. Na bet tik nutolk toliau visų modernių technikos stebuklų – ir žmonių mažiau, nors uolos ne mažiau įspūdingos. Be to, Džangdziadzie gamta tokia, kad ją pamatęs greitai pamirši, kad tave supa šimtai kitų turistų.

Džangdžadzie į dangų šaunančių uolų miškas

Džangdžadzie į dangų šaunančių uolų miškas

 


Trys Jangdzės tarpekliai

Vieta: Kinija

Trys tarpekliai Kinijos Jangdzės upėje – vienas tų nepakartojamų gamtos vaizdų, kuriuos per gyvenimą privalai pamatyti.

Trijų tarpeklių pradžia

Trijų tarpeklių pradžia

Bent jau, jei esi kinas. Ir vien kinų pakanka, kad kasdien į šią “gyvenimo kelionę” kruziniais laivias išplauktų koks 10 000 žmonių ir tai būtų populiariausias viso pasaulio kruizas upe.

Saulėlydis Vu tarpeklyje

Saulėlydis Vu tarpeklyje

Trys Tarpekliai – tikriausiai pati įspūdingiausia atkarpa didžiosiose pasaulio upėse apskritai – ne vien Jangdzėje. Aplinkiniai kalnai čia stačiai šauna kone kilometrą aukštyn virš upės paviršiaus ir tokie tarpekliai tęsiasi virš 100 kilometrų – o kur dar visos atšakos. Jautiesi, tarsi didingame fjorde ir patirti visa tai gali tik plaukdamas laivu.

Pasivaikščiojimo takas viename trijų tarpeklių intakų, tačiau ir į jį gali patekti tik laivu

Pasivaikščiojimo takas viename trijų tarpeklių intakų, tačiau ir į jį gali patekti tik laivu

Pasroviui kruizas trunka 3 dienas, ir pamažu krantuose didmiesčius ir tiltus pakeičia kalnai, šventyklos jų viršūnėse, “kabantys karstai”, palikti priešistorinių tautų.

Kruizas pasroviui plaukia per pirmąjį tarpeklį

Kruizas pasroviui plaukia per pirmąjį tarpeklį

Skaityti daugiau:
Trys tarpekliai Jangdzėje – upių kruizų karalius

 


Kapadokija

Vieta: Turkija

Kapadokija Turkijoje – viena tų vietų, į kurias panašių niekur pasaulyje nėra. Kūginės uolos, požeminiai miestai, cerkvės ir viešbučiai olose, populiariausi pasaulyje skrydžiai oro balionais virš kanjonų…

Daugelis turistų į Kapadokiją keliauja trumpoms ekskursijoms iš Turkijos pajūrio, Antalijos regiono, bet Kapadokijoje yra ką veikti ir tris ar penkias dienas.

Fėjų kaminais vadinamos olomis išvagotos uolos - Kapadokijos simbolis

Fėjų kaminais vadinamos olomis išvagotos uolos – Kapadokijos simbolis

Unikalų Kapadokijos peizažą suformavo prieš 9-3 milijonus metų išsiveržę vulkanai. Tų ugnikalnių seniai nebėra, užtat sukietėjusi jų lava virto tufu – minkšta uoliena. Iš tos uolienos gamta „nulipdė“ paslaptingus skylėtus kūgius, Kapadokijos simbolį. O žmonės joje dar prieš 3000 metų iškalė aštuonių aukštų požeminius miestus, prieš 1000 metų – cerkves, o dabartiniais laikais – viešbučius, restoranus.

Kapadokijos regiono širdis yra Gioremės miestelis, kur žymieji Kapadokijos kūgiai styro tiesiog tarp namų.

Gioremės panorama vakare nuo vieno iš restoranų su gražiu vaizdu terasos

Gioremės panorama vakare nuo vieno iš restoranų su gražiu vaizdu terasos. Itin gražus vaizdas atsiveria nuo Saulėlydžio kalvos miestelio pakraštyje

Kapadokijos esmių esmė, kurią aplanko kiekvienas turistas regione yra Gioremės muziejus po atviru dangumi. Iš tikro tai ne muziejus, o tūkstančio metų senumo vienuolynas olose. Kadaise ten gyveno keliadešimt graikų vienuolių, išskaptavo olose cerkves, ištapė freskas. Daugelis, deja, išbluko, bet keliose cerkvėse, kur saulės šviesa kepino mažiau, jos itin įspūdingos. Nė viena cerkvė neveikia: iki 1923 m. ten dar bmelsdavosi apylinkių graikai, bet tais metais jie buvo ištremti į Graikiją, o į Kapadokiją atitremti Graikijos turkai. Su savimi graikai išsivežė net protėvių palaikus: dažnoje cerkvėje pamatysi atvertus kapus grindyse.

Čavušino uolinė pilis. Pavadinimas ‘pilis’ ne šiaip sau, nes daug tokių uolų tikrai naudotos kaip tvirtovės

Čavušino uolinė pilis. Pavadinimas ‘pilis’ ne šiaip sau, nes daug tokių uolų tikrai naudotos kaip tvirtovės

Antroji Kapadokijos pažiba – požeminiai miestai. Prieš 3000 ir daugiau metų – gerokai iki pasirodant tiek graikams, tiek turkams – hetitų civilizacijos iškasti keturių, aštuonių aukštų požemiai. Didžiausiame, Derinkuju požeminiame mieste, spėjama, gyveno 10 tūkstančių žmonių, augino gyvulius, valgė, meldėsi. Tiesa, gyveno ne nuolat, o tik užklupus priešų pavojui – tačiau tai galėdavo užtrukti mėnesius. Tad miestas turėjo ventiliacijos angas į viršų, vandens šulinius į apačią – ir visa tai (tiksliau, ne visa, o tik menką miesto dalį) šiandien lanko turistai. „Atvertų“ požeminių miestų yra ne vienas ir ne du, bet jie panašūs vienas į kitą, tad daugeliui pakanka aplankyti vieną.

Kapadokijos tarpekliai, kanjonai, ir vaizdai į juos iš apačios bei viršaus – be galo nuostabūs. Rožių tarpeklis, Meilės tarpeklis, įvairios apžvalgos aikštelės slepia nuostabius vaizdus.

Rožių tarpeklis Kapadokijoje

Rožių tarpeklis Kapadokijoje

Po tarpeklius galima leistis į žygius pėsčiomis, tačiau galima juos išvysti ir ant žirgų ar keturračių motociklų – Kapadokijoje siūloma aibė tokių ekskursijų: 1 valanda, 2 valandos, saulėtekis, saulėlydis ir kt. Palyginus su trukme jos – vienos pigiausių pasaulyje, ypač pasiderėjus, ką Turkijoje daryti būtina.

Brangesnis – bet pats įspūdingiausias – būdas patirti Kapadokiją yra skrydis oro balionu. Kapadokija yra populiariausia pasaulyje vieta kilti oro balionu: balionų čia skraido 240, labai ankstyvais vasaros rytais į orą pakyla 150 balionų iš 25 skirtingų kompanijų. O dar sako, kad Lietuvoje balionų daug!

Skaityti daugiau:
Kapdokija – fėjų kaminai, požeminiai miestai

 


Taroko tarpeklis

Vieta: Taivanas

Didžiausia rytinio – o gal ir viso – Taivano grožybė: Taroko tarpeklis. Jis labai gilus (vietomis virš 3 km), jo pakraščiais netoli apačios kone stebuklingai vingiuoja armijos ~1960 m. pastatytas kelias, čia įlįsdamas po uolomis, čia į tunelius. Panašūs – ir pasivaikščiojimo takai žmonėms, beždžionių tiltai.

Šiaip ten gali važiuoti savo mašina, bet ne per šventes – juk kamščiai kimšte užkištų įstabųjį kelią. Net atėjusiems anksti ryte mums teko stovėti didžiulę eilę ir važiuoti specialia autobusų vilkstine.

Taroko tarpeklio didybė. Nuotraukoje sunku ją perteikti, nes pačiose įspūdingiausiose vietose tarpeklis buvo toks siauras ir aukštas, kad, norėdamas suvokti jo mastus, privalėjai žiūrėti į visas puses, aukštyn ir žemyn. Čia - viena mažiau įspūdingų vietų.

Skaityti daugiau:
Taivanas: dvilypė turtingoji Kinija

 


Braiso kanjonas

Vieta: Juta (JAV)

Braiso kanjonas – vienas atšiauriausių ir šiauriausių Pietvakarių JAV. Ne be reikalo lyginamas su Didžiuoju kanjonu. Nors gyliu ir atsilieka, jis pilnas itin įspūdingų uolinių formuočių – hūdū.

Į jas žvelgti nuo pakelės aikštelių, nusileisti ir tarp jų šimirinėti – be galo įspūdinga patirtis.

Braiso kanjono hūdū. Aukštis čia 2500 m., tad naktinės šalnos balandį dar neleido sniegui ištirpti

Kai 1862 m. čia atvyko mormono Ebenzerio Braiso šeima tai buvo viena paskutinių neištirtų JAV vietų. JAV nacionaliniai parkai subtiliai derina gamtos viršenybę (ten negyvena joks žmogus) su civilizuotomis pažinimo programomis. Štai ir tąnakt parko reindžeris per galingus teleskopus rodė žvaigždes.

Skaityti daugiau:
Juta: gamtos ir tikėjimo didybė

 


Didysis Kanjonas

Vieta: Arizona (JAV)

Didysis kanjonas toks didelis, kad net sunku suvokti jį kaip kanjoną: atsistojus vienoje pusėje ir pažvelgus į kitą, jis atrodo labiau kaip milžiniška dauba, kurioje tarsi ištisas pasaulis – ir savi kalnai, ir, pačioje apačioje, Kolorado upė ir jos tikrasis kanjonas.

To “daubos pasaulio” plotas – kaip visos Tauragės apskrities, arba 1/12 Lietuvos. Jo “dugno” gylis – 1500 metrų.

Į tą daubą galima žiūrėti ir žiūrėti, iš daugybės skirtingų vietų, iš lėktuvo – ir nematyti galo. Nes kanjono ilgis – per 400 km. Ta Didžiojo kanjono begalynė ir yra itin žavinti. Ypač jei bandytum nusileisti žemyn, pasivaikščioti. Greitai pavargsi karštyje, o nebūsi praėjęs nė mažutėlės dalies viso kanjono…

Didžiojo kanjono vaizdas nuo vieno kraštų

Didžiojo kanjono vaizdas nuo vieno kraštų

 


Įspūdingiausi kalnai ir tarpkeliai pasaulio žemėlapyje

Norėdami įkrauti puslapį su šiuo žemėlapiu, pasinaudokite šia nuoroda: Didingiausi pasaulio kalnai ir kanjonai.

 


Kiti įspūdingi kalnai ir tarpekliai

Siono kanjonas (JAV)

Žaliai-rudas kanjonas Jutoje, kurio apačia driekiasi kelias, o palei šlaitus – gausybė pasivaikščiojimo takų. Matėme ir daug gyvūnų.
Plačiau: Juta: gamtos ir tikėjimo didybė

Siono slėnio vaizdas nuo pasivaikščiojimų tako.

Antilopių kanjonas (JAV)

Kanjonas toks siauras ir status, kad jo uolos primena koridoriaus sienas. Kanjono pradžią užliejo marios ir todėl ten gali plaukti laivu (ir, galbūt, net iš laivo paliesti kanjono sienas), o gale – tik eiti pėsčias.
Plačiau: Juta: gamtos ir tikėjimo didybė

Plaukiant laivu Antilopių kanjonu


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Bumo miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Kriokliai | Dykumos | Olos | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Spektakliai ir pasirodymai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Apsipirkimo vietos
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Viduramžių pilys | Užmiesčio rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs 100 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentuoti
Nuostabiausios pasaulio dykumos

Nuostabiausios pasaulio dykumos

| 0 komentarų

Žodis “Dykuma” kilo nuo žodžio “dyka”. Bet pasaulyje yra tokių pribloškiamai įspūdingų dykumų peizažų, kad jų niekaip nepavadinsi dykais. Geltono smėlio kopos, rusvos uolos ten arba, rodos, stebuklingai didelės, arba išlankstytos į įvairias keisčiausias formas.

Žemiau – įspūdingiausios mano lankytos dykumos.

 


Sosusvlei

Vieta: Namibija

Mistiškasis Sosusvlėjaus spalvų žaismas: aukštos geltonos smėlio kopos, balti išdžiūvusių ežerėlių dugnai, vaiskiai mėlynas dangus. Padariau klaidą išėjęs ten su beveik tuščiu vandens buteliuku – net abejojau, ar begebėsiu grįžti.

Sosusvlėjaus kopų didybė

Karštis buvo didžiulis, saulė nuolat spigino. Aplink siūloma apsinakvindinti palapines primenančiuose nameliuose, stebėti itin giedrus, žvaigždžių pilną naktinį dangų.

Žmogus nutolsta Sosusvlėjuje

Plačiau: Namibija – didžiųjų žvėrių valstybė

 


Uluru ir Australijos dykuma

Vieta: Šiaurės Australija

Uluru – 348 m aukščio 600 mln. amžiaus vientisa uola – garsiausias visos Australijos vaizdas. Savo ryškiu raudoniu it svetimkūnis ji įsiterpusi į lygią dykumą.

Vietos aborigenams uola – šventa, susijusi su sapnalaikiu – planetos “kūrimo periodu”, kuomet “žvėrys protėviai” išguldė kalvas bei slėnius. “Turistams ji tėra gražus vaizdelis” – skundėsi aborigenai lankytojų centre, iliustruodami spragsinčių fotoaparatais atvykėlių vaizdais. Vis tik tuomet, kai 1985 m. Uola su daugybe kitų žemių sugrąžinta aborigenams (panašiai, kaip Lietuvoje grąžintos žemės ikisovietiniams savininkams), jie noro uždrausti turizmą nepareiškė. Anangų tauta gauna 25% nacionalinio parko pajamų.

Uluru uola, vienas didžiausių planetoje monolitų (348 m), stūkso maždaug Australijos viduryje. Aplink - dykuma, bet Australijoje ji apaugusi sausros nebijančiais augalais

Bet su kopiančiais į Uluru anangai nesusigyveno. Lankytojų centre jie ir prašė “nedaryti šventvagystės”, ir gąsdino, kad kartais žmonės gauna širdies smūgį ar bijo nulipti. Oficialiuose parko bukletuose puikiai įrengtas takas aukštyn net nepažymėtas. Tačiau 30% atvykėlių vis vien lipdavo “it skruzdelės” į Uolą (seniau tokių būdavo ir 70%) – iki tai 2019 m. uždrausta. Likę, kaip ir mes, pasitenkina pasivaikščiojimu aplink. Ten regėjome raudoną uolieną priešais dangaus žydrynę, “vandens duobę” kur eina atsigaivinti dykumos gyvūnija, juodus takučius kuriais per retas liūtis ritasi vandens kriokliai, aborigenų uolų tapybą. Kai kurias vietas fotografuoti draudžiama. Mums juos niekuo neišskirtinės, bet anangai nenori, kad jų “piligrimai” jas pamatytų neaplankę.

Turistai irgi turi būtinus ritualus, vienas svarbiausiųjų – stebėti Uolą iš toliau, kai besileidžianti saulė uoliai keičia jos spalvas. Pasistatę kėdes, sulipę ant automobilių, susijungę “timelapse” fotoaparatus saulėlydį su mumis stebėjo ištisa minia. Kitas “gamtos spektaklis” būna saulei tekant. Dar du – jai tekant ir leidžiantis virš Kata Čuta. Tai – aukštesnės (iki 546 m.), bet siauresnės uolos už 50 km; dažnam atvykėliui jos net nustelbia savo “garsesnę seserį”, nes ten važiuodami nieko nesitiki.

Žymiausios Australijos šiaurėje Uluru uolos spalvos kinta kartu su laikrodžiu. Čia ji - po saulėlydžio.

Plačiau: Šiaurės Australija – Naujausiasis-Seniausiasis pasaulis

 


Adraras

Vieta: Mauritanija

Sacharos dykuma – didžiausia pasaulyje – yra Mauritanijos esmė ir unikalumas. Sachara driekiasi per daug šalių, bet didžiuma jos – nykiai akmenuota. O Mauritanijoje – ištisi smėlynai, vėjų pustomos kopos, nuostabiausi peizažai. Dykuma iš didžiosios raidės ar iš pasakų!

Saulėlydžio stėbjimas nuo aukštos kopos prie Šingečio

Saulėlydžio stėbjimas nuo aukštos kopos prie Šingečio

Tai – Adraro regionas, kelionė šimtus metų atgal. Į dykumas, kur net atsistojęs ant aukštos kopos kiek akis užmato gali neišvysti kito žmogaus. Kur medžiagas į statybas neša kupranugarių vilkstinės, o į daugelį kaimų neveda jokie keliai.

Dykuma čia ir be galo įvairi – be klasikinių smėlio kopų – juodų akmenų, kalnų ir kanjonų ruožai, tolimos palmių oazės ir kartą į kelis metus tekančios upės.

Mharito oazė

Mharito oazė Adraro regione

Garsiausias Mauritanijos dykumos stebuklas – Rišato struktūra, kuri iš kosmoso atrodo tarsi “Afrikos akis”. Ant žemės, aišku, kitaip: net atsistojęs “akies vyzdžio” kalvos viršūnėje temačiau panašią dykumą, kaip visur: į vieną pusę smėlynai, į kitą – akmenynai. Gal kiek spalvotesnę…

Rišato struktūra iš kosmoso. Uadano miestelio veišbutyje guli ši prancūzo fotografo knyga, kad turistams gimtų jauduliukas širdyje

Rišato struktūra iš kosmoso. Uadano miestelio veišbutyje guli ši prancūzo fotografo knyga, kad turistams gimtų jauduliukas širdyje

Bet Rišato struktūra – tik pretekstas kelionei. Tikrasis tikslas – pati dykuma. 438 km prieš kelis metus asfaltuotu keliu per dykumą nuo sostinės Nuakšoto iki Ataro pro vis menkesnius miestelius – visų pirma išnyksta šviesoforai, paskui – sunkvežimiai, galiausiai ir pakelėse išmėtytos prieš daugelį metų pradurtos padangos. Tada 179 km žvyrkeliu iki Uadano, kur tevažiuoja vien džipai ir, nors aplinkui, atrodo, nėra žmonių, vis dar ganosi kupranugarių kaimenės. Ir neprilygstami 30 paskutinių kilometrų lėkimo 100 km/h per “nuogą dykumą” iki Rišato.

Važiuojant džipu per Mauritanijos dykumą

Važiuojant džipu per Mauritanijos dykumą

Visa tai paliko dar didesnį įspūdį, nei pats Rišatas. Tarsi kokiame Dakaro ralyje, sekant nykstančiomis kitų turistinių džipų vėžėmis. Staigus stabdymas: vėjo supustytas kopos nuolydis per status, reikia apvažiuoti. Per visą laiką ten tesutikome pora kitų turistinių džipų, o kol lipau į Rišatą, kol dairiausi nuo jo viršūnės – kiek akis užmato nemačiau nė vieno kito žmogaus! O juk keliavome sezono metu!

Mes Rišato 'vydzžio' viršūnėje. Kiek akis užmato nieko nėra - o automobilis toli tarp mūsų galvų yra tas, kuriuo atvažiavome patys

Mes Rišato ‘vydzžio’ viršūnėje. Kiek akis užmato nieko nėra – o automobilis toli tarp mūsų galvų yra tas, kuriuo atvažiavome patys

Kai kurie bekelės entuziastai specialiai parengtais džipais atvažiuoja net iš Europos, kad galėtų pralėkti Mauritanijos smėlynais. Kiti renkasi daugiadienius žygius kupranugarių karavanais, nužygiuojančiais 20 km per parą, nakvoja dykumoje po žvaigždžių begalyne, o dienos pažiba tampa kokie poros tūkstantmečių senumo petroglifai su žirafomis ir drambliais ar sugriautas „fortas“, pastatytas filmą „Fort Saganne“ 1984 m. filmavusių prancūzų. Lėtesnis keliavimo būdas, įkvepiant į save dykumos atmosferą.

Fort Saganne fortas dykumos fone

Fort Saganne fortas dykumos fone

Žmonės specialiai skrenda lėktuvais iš Paryžiaus vien dėl to. Bet Mauritanijos dykumos dydžio sulig trim Vokietijom, Adraro regionas – beveik sulig Italija. Pakanka visiems. Kai kuriais maršrutais vietiniai net nepataria važiuoti vienu džipu: prasidursi padangą, baigsis benzinas ir gali dieną ar kelias tavęs nerasti.

Kupranugarių karavanas. Jie geriau lipa į kopas ir sunkiai leidžiasi žemyn, todėl leidžiasi ne tiesiai, o vingiuodami per aplink, kur nuožulnumas mažesnis

Kupranugarių karavanas. Jie geriau lipa į kopas ir sunkiai leidžiasi žemyn, todėl leidžiasi ne tiesiai, o vingiuodami per aplink, kur nuožulnumas mažesnis

Plačiau: Mauritanija – Afrikos dykumų klasika

 


Monumentų slėnis

Vieta: Navahų rezervatas, JAV

Kai atvykome į Monumentų slėnį – gigantiškų uolų, tarsi išdygusių kiaurai dykumos paviršių, žemę (vad. bjutų) – aplinką pamažu ėmė gaubti smėlio audra. Laimė, dar spėjome išvysti tą grožį. Kiekvienas stabtelėjimas čia buvo ne vien šaltas, bet ir skausmingas (smiltys plakėsi į veidą). Paskutiniame, kur ne visi iš mūsų lipo laukan, dar ir gerą gūsį smėlio į mašiną įpustė.

Monumentų slėnis. Tarsi iš žemės gelmių išdygusiuos milžiniškos uolos džiugina visame indėnų krašte, bet čia jų - itin daug. Kai gyventojų taip mažai įstabiausia indėnų krašte - gamta.

Be manęs ten, uolos teikiamoje užuovėjoje, stoviniavo būrelis žmonių su racijomis. Kalbėjo apie sraigtasparniu ryte atskrisiantį VIP, apie filmavimo aikštelių aptvėrimą. Vienoje laukymėje vos regima pro smėlio audrą stūksojo jų bazė, į kurią pikapas po pikapo vėžlio greičiu vilko kilnojamąsias studijas, autobusai su vardų lentelėmis gabeno antraplanius aktorius, o ties išvažiavimu susitikome žirgais pakrautų sunkvežimių virtinę. Holivudas ruošėsi filmavimui. Kino ekrane čia bus laukiniai vakarai.

Monumentų slėnis pastiprėjus smėlio audrai.

Ir realybėje tos apylinkės – arčiausiai laukinių vakarų, kas dar beliko JAV. Už Lietuvą didesniame plote dauguma gyventojų ten – indėnai; būtent jiems, Navahų savivaldai, atitenka ir už bilietus į Monumentų slėnį surinkti pinigai.

Plačiau: JAV indėnų žemės – rezervatas, didesnis už Lietuvą

 


Arkų nacionalinis parkas

Vieta: Juta, JAV

Arkos šiame JAV nacionaliniame parke – ne pastatai, o gamtos tvariniai. Jos gimsta pamažu dūlant apatinėms uolienoms.

Kai arkos viršus tampa per siauras, ji griūva: Arkų nacionaliniame parke vidutiniškai subyra po vieną arką per metus. Todėl peizažas čia nėra amžinas, jis nuolat keičiasi. Ne per tūkstančius metų, o ir per eilinio žmogaus gyvenimo trukmę.

Viena iš arkų Arkų nacionaliniame parke.

Arkų nacionaliniame parke arkų šiuo metu – virš 2000. Per kiekvieną trumpą žygį pažymėtais takais išvysdavau po kelias. Ilgesni žygiai veda prie pačių įspūdingiausių.

Plačiau: Juta – gamtos ir tikėjimo didybė

 


Norėdami įkrauti puslapį su šiuo žemėlapiu, pasinaudokite šia nuoroda: Nuostabiausios pasaulio dykumos.

Aplankęs daugiau dykumų, vertų būti šiame sąraše, šį skyrių papildysiu.

 


Kitos labai įspūdingos pasaulio dykumos

Šioms dykumoms, mano nuomone, galbūt kažko trūksta iki aukščiau įvardytų, bet jos taip pat be galo įspūdingos.

Vakarų Sachara

Vakarų Sachara – vienintelė pasaulio šalis, kurios net pavadinimas sutampa su dykuma, nes ji ir yra dykuma. Ploto ji – kaip Vokietija, o gyventojų ten – kaip viename Vilniuje! Tai – vakarinė didžiausios pasaulyje dykumos – Sacharos – pabaiga. Ir nors Sachara čia nyki, akmenuota, didingai stebuklinga stovėti ant aukšto uolinio Atlanto vandenyno kranto ir suprasti, kad tau už nugaros – 6000 km dykumos, o prieš akis – 6000 km vandenyno.

Vakarų Sacharą geriausia aplankyti iš Maroko

Sacharos pabaiga


Plačiau: Vakarų Sachara – valstybė-miražas patrakėliams

Wadi Rum (Jordanija)

Jordanijos stebuklas, kur filmuotas filmas “Arabijos Lorensas”.
Plačiau: Jordanija – dykuma, persunkta istorijos

Vadi Rumas Jordanijoje

Vadi Rumas Jordanijoje

Kinijos Šilko kelio dykuma

Rodos karavanai vėl tuoj pasileis pro Donhuangą. Jie ir eina – tik turistų karavanai. Ten, Dunhuango miesto apylinkėse, turbūt viena geriausių vietų patirti dykumą kokiu tik nori būdu: nuo jojimo kupranugariu iki skrydžio parasparniu.
Plačiau: Kinijos Šilko kelias – grotos, kinų siena, dykuma

Pasijodinėjimas kupranugariais Kinijoje (Dunhuange) - vienintelė vieta, kur Kinijoje prekeiviai akivaizdžiai apgaudinėjo, reikalaudami papildomų, prieš tai neaptartų, pinigų

Pasijodinėjimas kupranugariais Kinijoje (Dunhuange)

Rub Al Chalis (Arabijos pusiasalis)

Didžioji Arabijos dykuma, kurioje susiformavo milžiniška galinga arabų tauta, islamo religija. Dykuma čia kaip niekur kitur persipynusi su kultūra ir su moderniu pasauliu. Klajokliais beduinais, kupranugarių lenktynėmis, šiuolaikiniu jaunimu, lakstančiu per kopas naftos pinigais nupirktais džipais ir medžiojančiu su sakalais.

Dykumų lenkytinių trasoje turtingi šiuolaikiniai arabai džipais seka savo kupranugarius (Abu Dabis)

Dykumų lenkytinių trasoje turtingi šiuolaikiniai arabai džipais seka savo kupranugarius (Abu Dabis)


Plačiau: Omanas – atgimusi dykumų imperija, Abu Dabis ir jo rafinuoti rekordai, Kuveitas – turistų pamirštas turtingas didmiestis ir kt.


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Bumo miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Kriokliai | Dykumos | Olos | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Spektakliai ir pasirodymai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Apsipirkimo vietos
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Viduramžių pilys | Užmiesčio rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs 100 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , ,


Ypatingiausi pasaulio kurortai

Ypatingiausi pasaulio kurortai

| 0 komentarų

Daugelis pasaulio kurortų – nuobodžiai vienodi. Kartais net sunku suprasti, kokioje esi šalyje – visur tie patys dideli viešbučiai, paplūdimiai, pramogų parkai. Visgi keletas kurortų – labai išskirtiniai. Dėl savo dydžio, unikalios vietos, istorijos ar polėkio, su kuriuo jie pastatyti.

Čia tie “ypatingiausieji kurortai”, kuriuos lankiau:

 


Gilis

Vieta: Indonezija

Trys Gili salelės – tarsi miražas pietų jūrose. Jos priklauso Indonezijai, tačiau su ja turi mažai bendro. Nuo civilizacijos pabėgę australai ir kiti vakariečiai čia įkūrė Kurortus iš didžiosios K – tokius, kokių kitur pasaulyje neteko matyti. Kur kiekvienas viešbutis, kiekvienas paplūdimys – unikalus, išradingas. Kur nėra nė vieno automobilio, o viešasis transportas – karietos. Kur nėra prieplaukų, o atplaukęs laivu iki kranto brendi jūra. Kur dar 1970 m. buvo tik negyvenamos salos.

Saulėlydžio stebėjimas - populiari Gilio pramoga, kaip ir sūpynės jūroje

Saulėlydžio stebėjimas – populiari Gilio pramoga, kaip ir sūpynės jūroje. Tolumoje – Balis ir Agungas

Ir nors kiekvieną salelę gali apeiti ratu maždaug per valandą, jose išsitenka ir utopiški paplūdimiai, ir vaizdai nuo kalvų, ir pašėlę vakarėliai, ir visokios alternatyvios subkultūros. Ir tik pirmą dieną atrodo keista, kad turistės su bikiniais smėlėtose gatvėse nuolat prasilenkinėja su čadromis vilkinčiomis vietinėmis, o regio, hiphopo ar 70-ųjų muzikos melodijos konkuruoja su kaip reta ilgais muedzinų šauksmais.

Gilio Travangano pagrindinėje gatvėje - karietos, dviračiai, 'Pub Crawl' reklamos

Gilio Travangano pagrindinėje gatvėje – karietos, dviračiai, ‘Pub Crawl’ reklamos

Travanganas – didžiausioji Gilio salelė – geriausiai atspindi Gilio dvasią. Ji – lyg koks amžinas muzikos festivalis. Kiekvieną metų vakarą į aibę pajūrio scenų išėjusios muzikantų grupės atleika dainas kiekvienam įmanomam skoniui. Liepsnoja laužai, tūkstančius sutraukia kasvakarinės saulės palydos, kai ji neria į vandenį greta Balio salos ir šventojo Agungo kalno, pakyla vakarinis vėjas.

Saulėlydžio laukimas Gilio Travangano vakaruose

Saulėlydžio laukimas Gilio Travangano vakaruose

Tik, priešingai festivaliams, vietoje laikinų „palapinių miestelių“ Travangane suręsti nuolatiniai poilsio bungalų kaimai (nakvoti daugybėje jų pigiau, nei Europos kempinguose). Yra ir gausybė kitokių viešbučių – tik nė vieno nuobodaus betoninio pastato. Visi vienas kitą perspjauna architektūriniais sprendimais, atodaira gamtai. Daugelio savininkai – visokie australai ar vakariečiai panorę išeiti „šilton pensijon“. Jiems nepakanka tiesiog turėti viešbučio ar restorano verslą – jiems tas viešbutis ar restoranas ir gyvenimo prasmė, meno kūrinys, kuriame jie mėgina sukurti „rojų žemėje“ sau ir svečiams.

Vieno Gilio viešbučių interjeras

Vieno Gilio viešbučių interjeras

Plačiau: Gilis – malonumų, laisvės ir gamtos rojus

 


Majamis

Vieta: Florida, JAV

Miami Beach – Majamio kurortinė zona – vienas įspūdingiausių JAV miestų. Ko verta vien gamtinė aplinka: ilga nerija tarp lagūnos ir Atlanto vadenyno.

Miami Beach nerija žvelgiant iš Majamio centro

Miami Beach nerija žvelgiant iš Majamio centro

Pernelyg daug Amerikos miestų yra panašūs vienas į kitą lyg du vandens lašai: ilgos tiesios gatvės, vienodi pastatai, o viskas, kas buvo gražu – seniai nugriauta. Miami Beach kitoks: vietiniai aktyvistai išgelbėjo savo paveldą ir eidamas jo pajūrio promenada tebegali pasijusti kaip tarpukario kurorte.

Ocean Drive pajūrio promenadoje Miami Beach

Ocean Drive pajūrio promenadoje Miami Beach

Tebestovi seni tarpukario viešbučiai, restoranai, kaip medus traukdavę pirmąją atostogauti tropikuose išgalėjusią amerikiečių kartą. Tarp nerijos ir Majamio centro dar anuomet supiltos “Venecijos salos”, pačių turtingiausiųjų zona. Visu šimtu metų anksčiau nei tą patį darė Dubajaus šeichai.

Rūke paskendęs Miami Beach anapus širdies formos salos prie kurios kartą buvo nusileidęs hidroplanas (Majamio turtuolių transporto priemonė)

Rūke paskendęs Miami Beach anapus širdies formos salos prie kurios kartą buvo nusileidęs hidroplanas (Majamio turtuolių transporto priemonė)

Snieji pastatai ne tik suremontuoti, bet ir spalvingau nudažyti, o vakarais apšviečiami įspūdingomis šviesomis, viską apsupa vakarėliai. Kartu esi ir tarpukaryje, ir labai šiuolaikiškame milžniškame vakarėlyje.

Prasideda Majamio South Beach vakarėlis - veiksmas viename barų

Prasideda Majamio South Beach vakarėlis – veiksmas viename barų

Deja, kainos – ne kaip tarpukariu: jos vienos didžiausių JAV. Ir Majamis (ar ir visa Florida) savo turtus tėškia tau į akis, tarsi būtum ne Amerikoje. Kitur Amerikoje neatskirsi milijonieriaus nuo juodadarbio. O į Miami Beach tiems, kas kompleksuoja atsidūrę tarp turtingesnių, geriau ir nevažiuoti: jeigu nepatenki į turtingiausiųjų lietuvių sąrašus, greitai pasijusi vargšu.

Miami Beach viešbučiai. Tarpukariu - eiliniai, dabar be kelių šimtų dolerių čia kambario tikrai negausi

Miami Beach viešbučiai. Tarpukariu – eiliniai, dabar be kelių šimtų dolerių čia kambario tikrai negausi

Niekur kitur pasaulyje nemačiau tiek daug Ferrari, Lamborghini, Porsche, ką jau kalbėti apie Corvette ar Mustang – ištisi jų salonai vienas netoli kito! Kas neišgali nusipirkti, atostogoms Floridoje bent nuomojasi – eilinė Sixt nuomos agentūra Majamio oro uoste reklamuojasi: „Autonuoma, su kuria tu gali pasirodyti turtingas”. Ir iš tiesų Majamio oro uosto nuomojamų automobilių parkinge visokių „superautomobilių”, kabrioletų, kupė ir milžiniškų visureigių – ne ką mažiau, nei eilinių mašinų!

Eilinis Majamio automobilis

Eilinis Majamio automobilis

Miami Beach „gyvoje parodoje” ir kūnai, ir dizainerių kūryba: neamerikietiškai seksualūs merginų drabužėliai, apnuoginantys neamerikietiškai lieknas formas. Majamis – ir modelių sostinė, o jo senųjų viešbučių ir plačiųjų paplūdimių fone fotografų blykstės nuolat „gamina” naujas reklamas ir mados žurnalų viršelius. „Looking for teen talent” („Ieškome paauglių talentų”) – reklamos kviečia jaunimą į svajonę.

Plačiau: Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis

 


Dubrovnikas

Vieta: Kroatija

Pasižvalgius po kelionių agentūrų pasiūlymus masiniams turistams atrodo, kad kaip Italija turi Riminį, Egiptas – Hurghadą, taip Kroatija turi Dubrovniką.

Bet Dubrovnikas – kitoks. Kiekviena siaura tiesi, tik pėstiesiems tinkama jo gatvė alsuoja gilia istorija. Čia buvo Viduramžių prekybos valstybė, konkuravusi su Venecija ir Florencija, o šiais laikais ji tarnavo kaip “Sostų karų” filmavimo aikštelė. Dubrovniko senamiestį galima patirti dvejopai: klaidžiodamas apačioje stačiais skersgatviais arba apeidamas jį masyvios miesto sienos viršumi (2 km), dairydamasis žemyn į žydrą Adriją ir raudonų čerpių miesto stogus.

Raudoni Dubrovniko stogai ir Lokrumo sala nuo senamiesčio sienų

Nebeatskirsi, kurie jų perdengti po Jugoslavijos karų apgulties (1991-1992 m.). Serbų artilerija tada sudegino daug Dubrovniko stogų ir ilgus metus dar galėdavai matyti pasekmes: pradžioje apanglėjusias gegnes, vėliau – ryškesnes naujas čerpes, it bintas paslėpusias mūšių žaizdas. Dabar laikas viską užgydė: skausmingą istoriją mena tik informacinė lenta. Ir net bailiausi Vakarų turistai nebesibaimina užsukti į Kroatiją

Ir ne tik į Dubrovniką. Visa ilgoji šalies pakrantė pilna panašių miestų. Su gatvelėmis, kurių pločio neužtektų net žmogui išsitiesti, o aplinkiniai namai – masyvūs keturaukščiai. Viską užsakė Viduramžių Venecijos pirkliai, valdę Adrijos pakrantes: savo sostinėje pripratusiems keliauti pas kaimynus gondolomis ir pėstute jiems nereikėjo, kad namo galėtum parvažiuoti vežimu.

Siauros Kroatijos pakrantės miesto senamiesčio gatvės tuščios ir slegiančios

Kroatijos pakrantė (kartu su per 1000 salų, iš kurių 67 gyvenamos) – 5835 kilometrai. Jai liko 95% visų buvusios Jugoslavijos krantų. Taigi, nuosavo pajūrio užtenka visiems. Kiekvienam kroatui jo tenka po vieną metrą (palyginimui: lietuviui – po 3 centimetrus).

Plačiau: Kroatija – Viduržemis, kaip kadaise

 


Rio de Žaneiro pajūrio rajonai

Vieta: Brazilija

Rio de Žaneiras yra dešimtmilijoninis didmiestis. Bet jį galima pavadinti ir didžiausiu pasaulio kurortu. Gyvenimas čia sukasi aplink paplūdimius, ir vietiniai į juos eina ne mažiau mielai, nei turistai. Net du iš Rio de Žaneiro paplūdimių pavadinimų muzikos dėka žinomi visame pasaulyje – Kopakabana ir Ipanema.

Abudu panašūs: banguota jūra, smėlio juosta, paplūdimio kavinės, plati gatvė, prestižinių dangoraižių eilė. ~1950 m. Rio de Žaneiro grietinėlė rinkdavosi Kopakabanoje, ~1970 m. ji persikėlė į Ipanemą, bet skirtumų rasti sunku. Turistui sudėtinga atskirti ir įvairias neformalias paplūdimių zonas, kurios paprastai įvardijamos pagal gelbėtojų postų numerius. Prie vienų postų poilsiauja šeimos su vaikais, kitur diskutuoja intelektualai, dar kitur – vieni į kitų treniruotus kūnus žvalgosi gėjai. Visa tai išduoda nebent subtilios detalės (pvz. paplūdimio kavinė „Rainbow“ / „Vaivorykštė“), bet vien išgirdę, prie kelinto gelbėtojų posto saulutėje kaitinasi rio de žaneirietis, kiti miestelėnai jau daug apie jį sužino.

Kopakabanos rajonas vakarėjant

Paplūdimiuose verda gyvenimas. Vyrai sportuoja – lyg ir tinklinį, tačiau kamuolį vien spardo it futbole (nebūtų Brazilija). Moterys kaitinasi su tokias menkais bikiniais, kad net kitų Brazilijos miestų gyventojams atrodo nepadoru. Nesibaigiančios pardavėjų eilės siūlo viską nuo maisto iki drabužių ir kamuolių. Meniškesni elgetos stato smėlio pilis ir ragina aukoti už šį meną. Tyško didelės bangos, pavasaris, tad maudėsi mažai kas: nors, aišku, Palangoje tokio šilto vandens niekada nebūna. Bet maudymasis tėra tik maža Rio de Žaneiro paplūdimių kultūros dalis; netgi tie paplūdimiai arčiau Centro, kaip Botafogas, kur dėl taršos išvis nesimaudoma, vasaromis susilaukia lankytojų.

Rio de Žaneiras iš sraigtasparnio. Arčiau - Ipanema, toliau - Kopakabana, tolumoje - Cukraus kalnas

Rio de Žaneiras iš sraigtasparnio. Arčiau – Ipanema, toliau – Kopakabana, tolumoje – Cukraus kalnas

Pats ilgiausias Rio de Žaneiro paplūdimys prasideda už Ipanemos – Tižuka [Barra de Tijuca]. Į jos aukštus įtvirtintus daugiabučius miesto turtingieji kėlėsi pastaraisiais dešimtmečiais, ir tai jau visai kitoks rajonas: be restoranų ir parduotuvėlių pirmuose aukštuose, skirtas ne pėstiesiems, o automobiliams, kuriais važiuojama pramogauti į didžiuosius prekybos centrus. Pailsėti žmonės iš kitur ten nevažiuoja ir dauguma paplūdimių kavinių buvo uždarytos. Būtent Tižukoje vyko didžioji dalis 2016 m. Olimpiados rungčių (ir krepšinis). Olimpinis parkas dabar aptvertas ir tuščias.

Poilsiautojai šeštadienį, „paplūdimio dieną“, Ipanemoje

Į Rio de Žaneiro pakrantes dar įspūdingiau pažvelgti iš aukštai – nuo gausybės mieste esančių kalnų. O kai kaitrioji saulė nusileidžia ir gražiąsias Rio de Žaneiro panoramas uždengia tamsa, miestas pakyla į tikrą fiestą. Gyva muzika pasipila iš visų paplūdimio kavinių, sambos mokyklos ištisus mėnesius repetuoja karnavalui, o futbolo fanai kyla į kovą tribūnose. Ir visa tai, ir dar daugiau – netoli nuo žymiųjų paplūdimių.

Plačiau: Rio de Žaneiras – gamta ir linksmybės

 


Batumis

Vieta: Gruzija

Per Abchazijos karą netekusi Suchumio, Gruzija atsigriebė su kaupu: pavertė antrąjį savo kurortą Batumį iš tarybinio miesto į tikrą Juodosios jūros Las Vegasą. Naktinis Batumis iš tolo spindėte spindi visomis vaivorykštės spalvomis. Tik jei toje lošimų Mekoje vyrauja šviesų kakafonija tai čia, atrodo, apšvietimą parinko vienas architektų biuras.

Ši gatvė palei uosto įlanką veda link Batumio centro.

Vakarinis pasivaikščiojimas atskleidė, kad tada atlekiant pajūrio plentu matėsi ne miražas. Pakrantėje stiebiasi dangoraižiai ir panašaus aukščio monumentas gruzinų raštui. Pagrindinėse gatvėse kiekviena palmė apšviesta sodria spalva, o sovietinių daugiabučių fasadai sumoderninti. Pajūrio parke pagal muziką šoka didžiuliai fontanai, atstatytas medinis teatras, gražūs suoleliai, skulptūros, nemokami vieši treniruokliai.

Taip, gausu ir kičo – bet tai manau geriausia kryptis, kurią galėjo pasirinkti šis kurortas, kurio istorinę dvasią sovietai smarkiai apgadino. Galbūt šiuo keliu reikėjo tvirtai eiti ir mūsų Palangai, paliekant autentiką Neringai.

Atstatomas medinis teatras 17 km ilgio Batumio pajūrio bulvare. Tolumoje - klasicistinis naujas Sheraton viešbutis.

Batumis – Adžarijos sostinė; šis autonominis regionas įkurtas musulmonams gruzinams (kurių dėl atsivertimų į “gruziniškesnę” stačiatikybę čia belikę 30%). 2004 m. jį tebevaldė savotiškas buvusios valdžios vasalas A. Abašidzė, turėjęs net kariuomenę, o šiandien autonominiu statusu taikiai naudojamasi kuriant mažų mokesčių zoną. Batumyje valdžia atidarė tarptautinį oro uostą, atkėlė net Gruzijos konstitucinį teismą.

Batumyje nepristatyta jokių “pastatų-dėžučių” ar “pastatų-stiklainių”. Čia statybos dviejų rūšių: arba tai supermodernūs puikių architektų darbai (naujuose rajonuose), arba – senovinių stilių fasadai (centre). Štai XIX a. pastatas perstatomas į daugiaaukštį. Bet apatinis fasadas liks, koks buvęs, o nuo gatvės labiau atitraukta aukštybinė dalis bus to paties XIX a. istoristinio stiliaus.

Batumio aukštieji pastatai (iš kairės į dešinė): monumentas gruzinų raštui, apsivytas žaliai švytinčių raidžių spirale; statomas dangoraižis su apžvalgos ratu pritaisytu šone; laikrodžio bokštas centrinėje aikštėje.

Plačiau: Gruzijos svajonės pabaiga?

 


Gold Kostas

Vieta: Kvinslandas, Australija

Didžiausias pasaulyje kurortas Gold Kostas [Gold Coast] – visų Australijos kurortų karalius. Jis – Vilniaus dydžio, o palei jo platų, tiesų smėlėtą paplūdimį, besidriekiantį ligi pat horizonto (35 km), išaugusi didžiulių poilsinių dangoraižių eilė (kaip kitaip visus sutalpinsi?). Už jų – 260 kilometrų ilgio kanalų raizgalynė (9 kartus ilgesnė, nei Venecijoje). Visi jie iškasti tam, kad ištisų vilų miestelių gyventojų galėtų atplaukti namo jachtomis (kaipgi vila be pakrantės?).

Gold Kostas iš didžiausio jo pastato 323 m aukščio Q1 apžvalgos aikštelės (dangoraižis aukštesnis už bet ką, kas stovi visoje Europos Sąjungoje). Kairėje - paplūdimys, per vidurį - pajūrio dangoraižiai, dešinėje - kanalais išvagoti vilų rajonai. Gyvenimas 'tropikų rojuje' turi savo vertę: miesto pavadinimas, reiškiantis 'Aukso krantą', gimė kaip pasišaipymas iš aukštų žemės kainų

Sezonas Gold Koste trunka visus metus. Žiemą vandens temperatūra buvo +21. Maudalius stelbė banglentininkai – tas lėkimas priešais atidundančias dideles purslotas vandens sienas Australijoje – tikras fenomenas. Jam skirti žurnalai, klubai, muziejai. Nuėjęs į pastarąjį Gold Koste mažai ką supratau – “nuo nulio” ten niekas nieko neaiškina, australai viską žino ir taip.

Į jūrą jie tempa ir visa kita, ant ko gali plaukti – stovėdami ar sėdėdami, po vieną ar keliese, patogiai ar jausdami stichiją. O braidyti leidžiama tik keliose vietose tarp vėliavėlių, tiesiai priešais raumeningo australo savanorio gelbėtojo akis. Įlindęs vandenin supratau, kodėl. Duobės ten tokios, kad vienas žingsnis – ir vietoje juosmens vanduo jau siekia krūtinės viršų. O dar “nešioja” didelės bangos ir srovės. Laimė, sirena, liepianti visiems nešti kudašių iš jūros, nes atplaukė ryklys, neskambėjo.

Gelbėtojai - Australijos šiuolaikinių mitų dalis. Priklausymas jų klubui - hobis ir pasididžiavimas. Be nemokamų budėjimų narių laukia ir įvairūs konkursai, vandens sporto turnyrai ir ištisi tarpklubiniai 'sporto karnavalai'. Gelbėtojais užsirašo net penkiamečiai, nors iki paauglystės jie paplūdimių nepatruliuoja

Vakarais jaunuoliai suplūsta į Gold Kosto centrą, vadinamą Surfer’s Paradise (banglentininko rojus). Stovi eilėse į naktinius klubus, traukia pliušines koalas iš žaidimų automatų, gurkšnoja australišką vyną, džiaugiasi baisiais atrakcionais. Tai – ne pirma ir ne antra taip siaučianti karta. Pajūrio promenada išdabinta 1960 m. ar 1990 m. kurorto šlovės nuotraukomis, kai atsidarinėjo didieji pramogų parkai (dar vienas Gold Kosto koziris) ir gimė Australijos, “vandenų žemės”, legenda.

Deja, ta neprilygstama meilė paplūdimiams, kurią australams sužadino kaip niekur milžiniški kurortai, turėjo savo kainą. Be viso pasaulio virtuvių restoranų centriniame bulvare veikia ir specializuotos odos vėžio klinikos. Sergamumas juo Australijoje – didžiausias pasaulyje. Du iš trijų australų bent kartą iki 70 m. amžiaus “pasigauna” odos vėžį.

Bėgiotojai Gold Kosto centro pajūrio promenadoje. Ankstaus ryto sportavimas - populiarus visoje Australijoje. Gold Kosto gatvėse rytais vyrauja vyresnio amžiaus oziai, vakarais - jaunimas ir azijiečiai

Plačiau: Kvinslandas, Australijos dvasia

 


Gražiausių pasaulio kurortų žemėlapis

Norėdami įkrauti puslapį su šiuo žemėlapiu, pasinaudokite šia nuoroda: Ypatingiausi pasaulio kurortai.

Aplankęs daugiau šitokio įdomumo kurortų šį sąrašą plėsiu.

 


Kiti ypatingi pasaulio kurortai

Žemiau aprašyti kurortai nėra tokie išskirtiniai, kaip aprašyti aukščiau, bet vis viena gali suteikti ne tik savaitę poilsio, bet ir įdomiau praleisto laiko, kokio kitur nerasite.

Kotoro įlanka (Juodkalnija)

Kotoro įlanka – tarsi Norvegijos fjordas perkeltas į pietų Europą. Palei ją stūkso unikalių venecijiečių statytų viduramžišikų miestelių grandinė, į kuriuos neįvažiuosi su automobiliu. Paplūdimiai – menki, bet dvasia – didinga ir čia plaukia ištisi kruiziniai laivai.
Plačiau: Juodkalnija – naujasis Viduržemio perlas

Perasto miestelis Juodkalnijoje

Perasto miestelis Juodkalnijoje, Kotoro įlankoje

Ohridas (Šiaurės Makedonija)

Geram kurortui jūra nebūtina! Ohridas turi gražų kalnais įrėmintą ežerą bei senovinio miestelio dvasią su gražiais baltais turkiškais namais, dešimtimis cerkvių (tiek apleistų, tiek veikiančių) su gausybe religinio meno, Viduramžių tvirtove, romėnų amfiteatru…
Plačiau: Makedonija. Senutėje žemėje – naujausia Europos tauta

Ohrido cerkvė palei ežerą - vienas Makedonijos simbolių

Ohrido cerkvė palei ežerą – vienas Makedonijos simbolių

Vaikikis

Vaikikis Havajuose (Oahu saloje) buvo vienas pirmųjų tokių tolimų, egzotiškų kurortų, į kuriuos pradėjo masiškai keliauti žmonės (dar XX a. viduryje). Kai kurių nuomone, jis seniai sugadintas: menkas paplūdimio ruožas palei dangoraižius. Kitų nuomone, tai tebėra superkurortas: su gausybe restoranų, viešbučių, pramogų.
Plačiau: Oahu – plakanti Ramiojo Vandenyno širdis

Vaikikio rajonas

Vaikikio rajonas

Sentosa (Singapūras)

Singapūras mažytė šalis ir joje turi tilpti viskas: milijonai gyventojų, verslai, vienas didžiausių pasaulio uostų. Singapūras užsimanė ir kurorto. Bet Sentosos sala, kurią paskyrė tam reikalui – vos kelių kvadratinių kilometrų dydžio! Ir visgi ten sumaniai sutalpintos ir džiunglės, ir istorinis fortas, ir medžių lajų takas, muziejai, pramogos, atrakcionai, kasdieniai šou… Turbūt jokiame kitame pasaulio kurorte pramogų koncentracija nėra šitokia didelė!
Plačiau: Singapūras – kitoks! ateities! miestas!

Sentosa. Kairėje - vienas lynų keltuvų, centre - muziejus, dešinėje, paplūdimys, jūroje - krovininiai laivai

Sentosa. Kairėje – vienas lynų keltuvų, centre – muziejus, dešinėje, paplūdimys, jūroje – krovininiai laivai

Sopotas (Lenkija)

Pagrindinis Lenkijos kurortas stebina didingais XIX a. vokiečių rūmais. Daugelyje pasaulio kurortų senovės rasi mažai: ji pakeista milžiniškais viešbučiais, sanatorijomis, turgeliais. Sopotas su bokštuotomis vilomis (ne keliomis, o ištisomis jų eilėmis) – maloni išimtis, net jeigu jo paplūdimys ir nėra stiprioji pusė.
Plačiau: Gdanskas – atstatytas prūsų didmiestis-kurortas

Sopoto 'Grand Hotel'

Sopoto ‘Grand Hotel’

Jūrmala (Latvija)

Didžiausias Baltijos jūros kurortas, žavintis ne tik tuo, kad arti Lietuvos, bet ir senomis medinėmis vilomis kurias pastatė XIX-XX a. sandūros vokiečių elitas.
Plačiau: Latvija – 10 skirtumų nuo Lietuvos

Jūrmalos medinis kurhauzas paplūdimyje

Jūrmalos medinis kurhauzas paplūdimyje

Karlovy Varai (Čekija)

Čekijos Karlovy Varai – vienas garsiausių Europos mineralinių vandenųš kurortų, pastatytas XIX a. – kai visa Europa tikėjo kone stebuklingomis požeminių vandenų galiomis. Ir statė Karlovy Varuose vienus didingiausių to meto viešbučių-rūmų, kai kuriuose kurių galima apsistoti iki šiol. Kaip ir prieš 100 metų, prisileisti karštų mineralinių vandenų iš puošnių biuvečių ir ilsėtis kalnų apsuptyje.
Plačiau: Čekija – tai ne vien Praha!

Grandhotel Pupp valgomasis, kur valgė daug Holivudo žvaigždių - bent jau kol dar nebuvo žvaigždės

Grandhotel Pupp valgomasis Karlovy Varuose, kur valgė daug Holivudo žvaigždių – bent jau kol dar nebuvo žvaigždės

Mar Del Plata (Argentina)

Vienas didžiausių pasaulio kurortų, Vilniaus dydžio – Argentinos vasaros sostinė. Stebina masteliai: “paplūdimių kompleksai” su padieniui nuomojamais nameliais vietoj gultų, milžiniškais parkingais, prekybos centrais virtusiuomis gelbėjimo stotimis. Didžiulių daugiabučių eilės, kuriuose nuomojami autentiški ~1950 m. butai (Argentinos klestėjimo metas). Tai ne kurortas tiems, kurie nori pabėgti nuo visko – bet geriausias kurortas būti apsiptiems ne kitų užsienio turistų, o tikros Lotynų Amerikos dvasios ir vietinių poilsiautojų.
Plačiau: Argentinos antroji širdis – pampos ir kurortai

Šie papūldimio nameliai, padengę beveik visą smėlį, vasaros metu nuomojami poilsiautojams

Ki Vestas (Florida, JAV)

Tiltais sujungtos salų grandinės, kuria užsibaigia Florida, gale pasitinka Kei Vestas. Jei Majamio paplūdimys atsiduoda tarpukario dvasia, tai Ki Vestas – prieškario, senųjų Amerikos pietų, su dviaukščiais rūmais, kurių atvirose verandose sėdėdavo ponios įmantriomis suknelėmis. Dabar ir Ki Vestas paskendęs brangiuose vakarėliuose, tik jų lankytojai – gerokai vyresni, nei Majamyje. Vietos sau randa ir gėjai su transvestitais, ir marškinėlių, idealizuojančių Donaldą Trampą, parduotuvės.
Plačiau: Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis

Tradicinis pastatas su veranda Ki Veste

Tradicinis pastatas su veranda Ki Veste

Albanijos rivjera

Laukinis Viduržemio pakrantės ruožas – jau atrandamas turistų, bet, palyginus su Italija ar Kroatija, dar tuščias, su stačiais kalnais, laukiniais paplūdimiais, romėnų griuvėsiais ir 1995 m. Palangą švelniai primenančiais kurortais.
Plačiau: Albanija – Azija Europoje

Džipės paplūdimys

Džipės paplūdimys Albanijos rivjeroje

Sidi Ifnis (Marokas)

Nedidelis Maroko kurortas su unikalia istorija: iki pat 1969 m. tai buvo Ispanijos dalis – nutolusi, pasiekiama tik lėktuvu. Tos 1969 m. Ispanijos dvasios čia dar yra – trupančiose pakrantės promenados baliustradose, apleistoje bažnyčioje ir bendroje panoramoje be jokių milžiniškų viešbučių, baseinų. Daugybei europiečių keliautojų kemperiais tai paskutinis taškas, kurį jie pasiekia automobiliu iš Europos.
Plačiau:Marokas – lengvai pasiekiama pietų egzotika

Trupanti nostalgiška Ispanija Afrikoje - Sidi Ifinis. Šiandien čia vėl populiaru atvykti gyventi europiečiams.


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Bumo miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Kriokliai | Dykumos | Olos | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Spektakliai ir pasirodymai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Apsipirkimo vietos
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Viduramžių pilys | Užmiesčio rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs 100 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , ,